1 kurso konspektas / ekonomikos teorijos
paskaita Nr3
luzio tasko prielaida : visos kintamos islaidos keiciasi pagal
proporcine priklausomybe.
Tiesine priklausomybe nuo gamybos apimties.
FC-pastovios islaidos
AFC-vid.pastovios islaidos
VC- kintamos islaidos
AVC- kintamos islaidos produkcijos vienetu „vid.kintamos islaidos“
TC- bendors islaidos
TC=FC+VC
ATC- vidutines bendros islaidos .
ATC=AFC+AVC
Q – naturiniai vienetai .Produktu gaminimo vienetai
Snieskos „mikro ekonomika“ knyga
Nr 4 .’kintamas islaidas“
Nr 3 AVC suma = lt * Q
.Luzio taskas gali buti nustatomas 3 budais
I- Grafinis
II- ribiniu pajemu
III- Ligibes „likciu sistemas“
luzio tasko grafiko braizimo nuoseklumas :
1. naudojam kordinaciu asis y-islaidos , pajemos X- apimti „Q“
2 PPasirenkam q taska (patogu skaiciavimui)
3 Paskaiciuojam kintamas islaidas q
4 Nubreziam kintamu islaidu tiese .junkdami gauta taska su kordinaciu pradzia.
5 Pasirinktame taske randame pardavimo pajemu reiksme „q*is kainos“ gauname atitinkama tieses taska .ir ji jungem su kordinaciu pradze ir gaunam „pajamu tiese“
6 Nuo Y asies per nustatita pastoviu islaidu reiksmes taska .pradedama briesti pastoviu islaidu tiese.ji ligiagreciai x asiai
7 Pasirinktame Q taske randama bendru islaidu reiksme .’pastovios+kintamos“ ir gauname taska ji jungiam .su pastoviu islaidu tieses pradzia bendru islaidu tiese bbus ligegreti kintamu islaidu tiesiai .
8 Kuriame susikerta bendros islaidu ir pardavimo pajemu tieses yra ..luzio taskas
saliga:
FC= 3
AVC = 2
kaina „PR“ = 4
Ats: nr5
vc {1;2}:{2;4}.
pr {1;3}:{2;6}.
fc {1;3}: {2;3}..{.x;4}
tc {0;3}:{2;7}:
luzio taskas {1;6}
VC kai q= 3 =2*3=6z
TR-pajamos ..kai q=3 =4(kaina)*3(x asis)=12
FC= 33 (visada pastovus)
TC- bendros islaidos=(kai q=3 =FC+avc*q3)=3+6=9
LUzio taskas =ten kur kertas TR su TC kreives .1;6..tiesi linija i x asi
luzio tasko kordinate x asi q.bus taskas qminimum.
luzio taskas: q asi rodo gamybos apimti kuriai esan.qmin..imune netures nei pelno nei nuostoliu.bus ligu bendroms islaidoms(pvz NR5.) siame taske:
MIkro-ekonomikoje laikomosi nuostatos kad kiekvienas individas elgesi racionaliai
vadovaudamiesi savo interesais sieke maximizuoti gaunama pasitenkinima.
Racionales imones elgesys tai toks elgesys kuris leidzia gauti maksimalia nauda imonei..!!
Ekonomstai teige jog rasiconali Viriausibe yra tokia .kurios tikslas taip regulioti ekonomika kad salies pilieciu gerove butu maximali.!
Nuosavybes teise: yra 1 is daiktiniu formu duodanti .beveik neribojama laisve
servitutas-tai apribojamas teses i ‘zeme’ ar.naudotis teise svetimu turtu .
Nuormojancioji ir Pozitivioji ekonomika
Pozitivioji-apima moksline ekonomikos pusia ..aiskina bei numato ekonomikos reiskinius .sieke aatsakyti i klausia kaip ekonomika ar jos dalis veike .
Normojancioji- susijusiais su etikos dalikais ..ji sieke atsakiti .kaip ekonomika turetu veikti ..kad butu sprendzemos socialines problemos .ir susidariusios ukio disproporcijos .
nuosavybe kaip ir zeme yra fiksojamas kaip turtas.!
daznai atskiros turto dalys vadinamas fondais.
is kapitalo formojamas turtas.
pajamos -tai per nustatyta laikotarpi visuomineje pagamintu prekiu ir atliktu paslaugu verte .
turtas nustatomas-laiko momentui
o pajamos -laikotarpiui .
kiekvienoja imoneja yra pagrindiniai gamybiniai ir negamibiniai fondai .
pagrindiniai -pastatai statiniai irengimai .“inventorius“
Pagrindinia fondai turi Pasiviaja ir AAktiviaja dalis
Aktivioji – iranga tesiogiai dalivaujantis gamyboja
Pasivioji – pastatai .kai kurios priemones.kita klasifikacija
Gamibiniai fondai.- sudaro ..Pagrindiniai -ir. Apivartiniai
paklausos ir pasiulos pagrindai .
paklausa —tai yra prekes kiekio kuria pirkejas nori pirkti ir gali prikti ..risisi su kaina uz kuria si preke perkama .
Paklauosos kreive visada seja 2 rodiklius kieki ir kaina.
Paklausos–funkcija ..vadiname ..paklausos priklausomibe nuo ja lemenciu veiksniu.
veiksniais gali buti ..kitu prekiu kainos..pirkeju pinigines pajamos.skonis mada.
Paklauosos diesnis – tvirtina kad paklausos diesnis auga kainai maziejant .ir mazeja kainai didejant.
paklauosos pokiciai rodo .paklauosos kreives poslinkiai kordinaciu sistemoje..
Paklausos kiekio pokiciu vadinama isilgai paklausos kreives .!
Paklausos pokicius rodo paklausos kreives paslinkis kardinaciu sistemoje .!
Realusis -iskaitant ir kilant infliacijai .kainuaugimas
Nominalus- gali ..
geometriskai paklausos padidejimas vaizduojamas paklausos kreives poslinkiu i desine..o sumazejimas poslinkiu kairia.
Pirkejiu pajemos ir ju kitimas ..pirkeju pajemos leidzia pirkti daugiau ..ir normalios kokybes ir brangesniu prekiu . paklausa
Normalios kokybes preke-laikoma kurios perkama daugiau kai pajemos dideja .kiti veiksniai nekintami 
Blogesnes kokybes prekia ..laikoma preke ..kuria perkama maziau kai pajemos dideja .
kai pirkejo pajamos sumazeja .normalios kokibes prekiu paklausa taip pat sumazeja 
kitu prekiu kainos ir ju kitimas:
tarpusavije susijusiu prekiu kainu pasikeitimo poviekis yra skirtingas
ir priklauso no to ar prekes yra pakaitai (supstitutai)..ar tik papildancios vienas kita (komplektas).
padidejusi prekes kaina paddidina .kitos prekes pakaito paklausa .
o papildancios prekes ..paklausos sumazejma .
papildancios viena kita preke vartojamos kartu kaip komplektas .
Pirkeju paklausa ir bendra rinkos Paklausa .formoja individualiosios pirkeju paklausos .geometriskai nustatiti bedra rinkos paklausa galima horizontaliai sudejus ivairu vartotojiu paklausos kreivias .
luzio taske –imone turi nei nuostoliu nei pelno
Y=a0 +a1*t
t-laikas
a0+a1–trendo funkcijos parametrai
trendas–yra funkcija rodantis rodiklio kitimas laikia
r–koreliacijos koficientas..
trendo funkcijos parametrai skaiciojami maziausiu kvadratu metudu..
Ekonomika NR 2
Pasiula pasiula tai prekes kiekio kuri gamintojas nori ir gali parduot.rinkoje risys su kaina uz kuri preke parduodamas
pasiulos funkcija rodo jos priklausomybe nuo veiksniu
pasiulos desnis tvirtina kad kai prekes kaina dideja esant kitoms vienodoms salygoms pasiulos kiekis taip pat dideja o kai kaina mazeja ir kiekis mazeja
pasiulos kiekis tai prekiu kiekis atitinkantis konkrecia kaina
pasiulos kreive tai grafinis rysio ,tarp prekes kainos ir kiekio vaizdas .
stebejamas valinga zmogaus veikla .susijusi su demesio sukaupimu novakumu logisku mastimu
sugebejimas greitai rasti objekta vadinasm pastobumu
telepatija:minciu skaitimas ir perdavimas .
telestezija“aiskeregiste“-ziniu apie objektus ir ivikius gavimas nedalivaujant jutimo organams.
prekognicija – ivikiu numatimas
Psiho kineze- sugebejimas judinti daiktus prie ju neprisileciant .
luzio tasko
>extrapoliacija – rodiklio prognozavimas naudojant trendo funkcija
>sudaro retrospektivinio periodu tiremo rodiklio Y ir laiko t-„X“ diamines eilutes reiksmes 1 2 3 . retrospektivinis periodas 2000-2003..nuo 20004 jau perspektivinis „retrospektiva“ 2000-1 2001-2 2002-3 ..“perspektiva“ 2004-5 2006-7
>daugia faktorine regresija
>regresijos metodas – „prognozese „
ivedus perminiu domenu matrica -gaunam a0 a1 .a2.. r.
>x1-x2-x3 konkretem metams -perspektiviniu metu reiksmes ..prognozinem metam .“naudojant trenda“/
numatimas-euristinio prognozavimo metodu !
galima padarit optimistines ..pesimistines prognozes.
senariju metodas.
2004.10.06 „bendras“
a) paklausos padidejimas kai pasiula pastovi.
b) paklausos sumazejimas kai pasiula pastovi.
c) rodo pasiulos padidejimas kai paklausa pastovi.
d) pasiulos sumazejimas kai paklausa pastovi.
e) paklausos padidejimas augant pasiulai.
f) paklausos padidejimas pasiulai mazejant .
paklausos ir pasiulos alastingumas .
paklausos alastingumas kainu atzvilgiu tai norimo pirkti prekes kiekio
ir prekes kainos .procentinio kitimo santikis (Nr 1f)sas.
a) Santikinis paklausos alastingumas .santikinis alastingumas yra tometkai norima pirkti kieko kieki protencinis pokitis
b)santikinis paklausos nealastingumas. Ed=-05/10
kai Ed<1 paklausa yra nealastinga kainos atzvilgiu
c) vienetinis paklausos elastingumas – kainos ir kiekio procentinia pokiciai vienodi .Ed=-10/10=1
d)apsulitusis pakausos alastingumas -kai be galo mazas kainos procentinis pokitis .saligoja dideli perkamu prekiu kiekio procentini kiki
Ed=00
e) apsoliutusis paklausos nealastingumas.
2004.10.12
elastingumas mokesciu nasta
elastingumas teorija padeda atskleisti mokesciu paskirstima tarp pirkeju ir pardavejiu.
akciza-kaikurioms prekems uzdeda akcizo mokesti .
nustatiti alhoholiniams gerimams naftos produktams ..elektros energijai kavai prabangems lengvems auto biuziuterijai
tauriuju metalo gaminiams.
akcizu trifai nustatiti apsoliucia kaina prekes vienetui
viriausibe nustate prekes vienetui ..4 lt akcizu mokesti
kaip pasiskirsto
sis mokestis pirkejiui ir pardavejiui ..keicentis elastingumui
skirtingo alastingumo paklausa
taciau pasiulos alastingumas nesikeicia.
(pvz 2004.10.11 1pc)
akciza -nuo S uzdeta 4lt pasiulos kreive pakilo 4vnt.
pirkejas mokes 1lt tos akcizos o pardavejas 3lt denks sumos
paklausa sa.elastinga kainos atdzvilgiu tuo atvejiu ED <1
pradine pusiausvira iki apmokestinimo yra taske E . kuris atitinka 6prekes vienetus parduotus po 8lt uz vieneta
uzdejus 4lt..akcizu mokesti pasiula sumazejo :)kreive S pasislenka aukstin ..4 lt atstumu .tai yra nuo S iki S1
pusiausviros taskas persikele is ttasko E i taska E1
pirkejiu mokama kaina padideja ..nuo 8 iki 9 lt o perkamas prekes kainos sumazeaj
bedras akcizu mokestis yra A B C E1
7:8 E
6:11 .E1
D1
6:7 C.
per CE breziam S
E1 ligegreciai S eina tiese S1
ABCE1 akciza
pirkejas moka 3 pardavejas 1lt
nealastinga prekes atzvilgiu
ED<1
2004.10.19
(pvz1)
Qx= fc/(pr-avc)=FC/AMRQ
x-minimali gamibos apimtais kad produktas nebutu nostolingas ..
TRx-ustikrinancios bedru islaidu padengima (vadinama financiniu ,luziu tasku )
rvc- kintamu islaidu norma
tikslinis pelnas–TP
siektina pelno apimtis .
tiksline veiklos apimtis .TQ
veiklos apimtis ustikrinanti tikslini pelna
TQ=
tikslines pajemos.TTR
realiai peelninga .veiklos apimtis .QD .. QD-Qx
MS-veiklos saugumo riba
2004.10.25
partneriniai firmoje -kiekvienas partneris atsako us savo ir us kitus isipareigojimus.jei tas neturi kaip padenkti savo lesu
stebetoju tariba dazniausiai atstovauja akcininku interesus .valdiba sprendzia strateginius ir svarbesnius klausimus .imones vistimo
akcininkai „I prriveligijoti – tai su jais atsiskaitimai butinas kaskart.II paprastieji -tai daugiau gauna bet daugiau rizikoja ..netekti visu akciju !(@)!
patranuojanti-kuri turi kitos bendroves 50% (dukterine bendroves akciju)
kad patronojanti bendrove galetu nusipirkti duk.akciju turi buti visuotiniu akciju susirinkimu leidimas!
AB-gali ispirktos savo imone !
biudzetines – valstybines akcines
biud.-imoniu pajemos ir islaidos pereina per valstybes biudzeta jas finansuoja valstybe -mokslu centrai
valsybiniu imoniu didele dali sudaro valstibines akcines imones .!.
isleidusi akcijas kuriu nominalioji verte virsija imones 1/5 imones nuostatines kapitalo yra valstybine akcine imone .
gali buti organizuotos kaip akcines bendroves kurios visos akcijos priklauso valstybiai
sio metu lt be kitu veike bedros imones su kuremos kartu su usenio saliu valstybenemis akcinemis ir privaciomis firmomis
bedra imone -skiremos tokios bedru imoniu rusis .paprastoji :).ir bedrai atssako
uz prievoles savo turtu
visiskos atsokomibes atsako visu savo turtu .o komditoriai atsako tik savo inaso ribose
ribotos atsakomybes kai daliviai atsako uz bedras firmos prievoles tik savo inasais ir pelna skirsto proporcingai jiems .!!
Gamyba ir jos veiksniai
tai apstraktus laiko tarpas kai firmos naudojami kai kurie gamibos veiksniai yra pastovus
o produktu apimtis kinta keicianta sunaudotu kintamuju veiksniu kieki .!!
Trumpalaikiai:
firmos pasireikimo galimibe trumpuoju laikotarpiu yra ribota (gamiba riboja pastovus veiksniai)
Ilgalaikiai veiksniai :
tai apstraktus laiko tarpas kuomet keiciasi visi firmos nauudojami veiksnia .
pleeciant gamybine faze ,jega samdit , keisti tehnologija
tehnologiskai gamibos metodas .kai nera kito metodo kuris leistu pagaminti ta pacia produkcijos apimti naudojant mazesni gamibos veiksniu kieki ?
ekonominis efiktivumas : yra tas kuris leidzia pagaminti apibriesta gamibos apimtisu minimaliomis gamibos veiksniu islaidomis.!
izokvante ir izokvantine kartograma :
dveju veiksniu gamibos funkcija galima pavaizduoti grafiskai
tarkim ka firma esnt tam tikram tehnologiniam ligiui siektdama pagaminti max produkcijos kieki gali ivairiai derinti gamibinius veiksnius darba ir kapitala :!
kordinaciu sistemos kreive rodanti ivairiu veiksniu sanaudu derinius kurie gali buti panaudoti gaminant apibresta produkcijos kieki
izokvantine teorema tai yra izokvantiniu kreiviu sistemam ivarioms gamiboms apimtims Q
Gamibos funkcija parodo -kiek darbo kapitalo (bei kitu gamibos veiksniu „dazniausiai zeme“ ) ir kokiomis proporcijomsi sunaudojama norint pagaminti max produkcijos kieki . Q=f(K,L)
Kobo ir Duglaso funkcija
Gamybos masto graza :
Didejanti gamybos masto graza, pastovi ,ir mazejanti
Did masto graza (pvz 1)10.27
2004.11.03
ek
kobo duglaso funkcijoje yra 3 laipsniu rodikliai Alfa.beta .gama
jai suma daugiau uz 1 rodo didejancia gamybos masto graza
dazniausiai ekonomistai tvirtina kad 1 metu naudojami .gamybos veiksniai papildo vienas kita izokvantines kreives rodo..kaip lengvai 1 gamybos veiksnis gali buti pakeistas kitu
