AB IR UAB SKIRTUMAI
Turinys
1. Įvadas…………………………3
2. Akcinės bendrovės…………………………4
3. Uždarosios akcinės bendrovės…………………….7
4. Išvados…………………………9
5. Literatūra…………………………10
Įvadas
Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas ( jo trukmė ir lėšų sąnaudos ), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Nuo 2001 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitė pagrindiniai įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai: įsigaliojo naujas Akcinių bendrovių įstatymas bei naujas Civilinis kodeksas, kuriame ( Antrojoje Civilinio kodekso knygoje ) yra visiškai naujų bei kartais prieštaraujančių kitiems įstatymams normų, neįprastų sąvokų. Trumpi Lietuvoje galimų verslo organizavimo formų privalumų bei trūkumų aaprašymai turėtų padėti būsimiems verslininkams išvengti galimų nusivylimų pasirinkus netinkamą verslo organizavimo formą.
LR įmonių įstatyme nurodomi tokie privatieji juridiniai asmenys, galintys veikti Lietuvos Respublikoje:
o Individualios ( personalinės ) įmonės;
o Tikrosios ūkinės bendrijos;
o Komanditinės ūkinės bendrijos;
o Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
o Žemės ūkio bendrovės;
o Kooperatinės bendrovės ( kooperatyvai ).
Akcinės bendrovės
Efektyviausia įmonių organizavimo forma akcinės bendrovės. Pasaulyje daug žymių firmų yra organizuotos kaip Akcinės bendrovės ( pavyzdžiui IBM, „ Ford Motor Company “, „ Kraisler “ ir kitos ).
Akcinė bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės pprivatusis juridinis asmuo, kurios įstatinis ( nuosavas ) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas ir jų veikla atskirta nuo savininkų veiklos.
Akcinį kapitalą sudaro kapitalo suma, kuri gaunama pardavus akcijas. Įsigiję akcijų, žmonės tampa bendrovės bendrasavininkais ir jie turi tteisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Bendrovės akcinis kapitalas negali būti išdalytas akcininkams, nebent tik likviduojant bendrovę. Todėl atskiras akcininkas negali reikalauti iš bendrovės savo dalies, jis tik gali parduoti savo akcijas kitiems asmenims ir taip atgauti sumokėtą sumą.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 litų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė.
Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir nustatyta tvarka patvirtinti bei įregistruoti atskiros akcinės bendrovės įstatai.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės įstatinis (( akcinis ) kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistųjų akcijų nominalią vertę ir atitinkamai pakeičiant įstatus.
Akcininkai turi teisę į likviduojamos įmonės turto dalį, kuri lieka, atsiskaičius su kreditoriais.
Akcininkai yra bendrovių nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcinių bendrovių steigimą reglamentuoja Akcinių bendrovių ir Investicinių akcinių bendrovių įstatymai. Už savo prievoles akcinė bendrovė atsako savo turtu, o akcininkų atsakomybė, įsigijus bendrovės akcijų, yra rizika prarasti už jas sumokėtus pinigus arba įneštą turtą.
Akcininkas turi teisę ggauti atitinkamą pelno dalį dividendų pavidalu. Jeigu akcinė bendrovė patiria nuostolių arba nori reinvestuoti gautą pelną, tai gali priimti sprendimą iš viso nemokėti dividendų.
Steigiant AB būtina parengti bendrovės įstatus, tai yra teisinį dokumentą, kuriuo privaloma vadovautis savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:
o Bendrovės pavadinimas;
o Buveinė;
o Ūkinė veikla;
o Akcijų perdavimo tvarka;
o Įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, jų nominali vertė;
o Apmokėjimo už akcijas tvarka, valdymo organų formavimas ir jų kompetencija;
o Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir balsavimo tvarka;
o Pelno paskirstymo taisyklės;
o Bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Bendrovė yra motininė, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų daugumą ir gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Parengus įstatus reikia:
o Pasirašyti įstatinį kapitalą ( akcijas );
o Sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą;
o Įregistruoti bendrovę ir jos įstatus Registrų centre.
AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.
Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Svarbiausios turtinės teisės:
o Gauti bendrovės pelno dalį ( dividendus );
o Gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
o Nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
o Pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujai išleidžiamų akcijų, jei įstatymas nenumato kitaip;
o Palikti akcijas testamentu;
o Parduoti arba perduoti akcijas kitiems asmenims.
Neturtinės akcininkų teisės:
o Dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise;
o Gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;
o Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos nnutarimus.
Akcinių bendrovių privalumai:
o Ribota turtinė atsakomybė;
o Galimybė koncentruoti didelį kapitalą;
o Neribotas įmonės egzistavimo laikas;
o Profesionalus valdymas;
o Gali keistis savininkai akcijas perduodant kitiems asmenims;
o Plečiant veiklą lengviau pritraukti investicijas bei paskolas;
o Akcinė bendrovė gali pritraukti papildomų lėšų leisdama naujas akcijų ar obligacijų emisijas.
Akcinių bendrovių trūkumai:
o Sudėtingas ir valstybės reglamentuojamas valdymas;
o Sudėtingas steigimas ir valdymas;
o Sudėtingesnė apskaita ir atskaitomybė;
o Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai gali diktuoti savo valią kitiems;
o Savininkai negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;
o Skirstant pelną dalyvauja daugiau suinteresuotų šalių;
o Didesnės administracinės sąnaudos.
Uždarosios akcinės bendrovės
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų, o akcininkų skaičius ne didesnis kaip 250 žmonių.
Uždarosios akcinės bendrovės turtinė atsakomybė yra ribota: nariai atsako tik ta turto dalimi, kurią jie įnešė įsigydami akcijas.
Norint įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę Registrų centre, prieš tai reikia:
o Sudaryti steigimo sutartį ir ją notariškai patvirtinti;
o Atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke;
o Parengti bendrovės įstatus;
o Išplatinti akcijas;
o Parengti steigimo ataskaitą;
o Sušaukti steigiamąjį susirinkimą;
o Sudaryti valdymo organus;
o Pateikti dokumentus registruoti įmonę.
Uždarajai akcinei bendrovei taip pat būtina iš anksto užregistruoti firmos vardą Valstybiniame patentų biure. Be to, jei įmonė ketina užsiimti licencijuojama veikla, jai iš anksto reikia gauti atitinkamos institucijos išduodamą licenciją.
UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
Steigimo sutartis – tai pirmasis oficialus dokumentas, kkurį pagal įstatymą turi sudaryti steigėjai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
o Steigėjai ir jų adresai;
o Bendrovės pavadinimas;
o Bendrovės steigimo būdas;
o Steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
o Kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius;
o Akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;
o Steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
o Ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
o Steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.
Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Tais atvejais, kai bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties surašomas bendrovės steigimo aktas. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. Patvirtinta steigimo sutartis suteikia teisę steigėjams atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke.
Bendrovės įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai patvirtinti: fizinių asmenų – notariškai, juridinių asmenų – įmonės vadovo ar įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos platinamos uždaruoju būdu, t.y. jas įsigyja tik uždarosios akcinės steigėjai. Jau sudarant bendrovės steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius.
Steigiamasis akcininkų susirinkimas atlieka labai svarbų vaidmenį steigiant bendrovę. Jam pagal Akcinių bendrovių įstatymą taikomos visos visuotinio akcininkų susirinkimo nuostatos. Galima išskirti du steigiamojo akcininkų susirinkimo specifinius aspektus: sušaukimo terminą ir darbotvarkę.
Ypač atsakingas steigiamojo akcininkų susirinkimo uždavinys – išrinkti bendrovės valdymo organus ir revizorių.
Išvados
Aišku, kad versle visada yra rizikos laipsnis. Todėl norint išvengti rizikingų mėginimų ir klaidų, reikia pasirengti iš anksto.
Todėl svarbu,
kad kiekvienas, svajojantis apie sėkmingą verslininko karjerą, vadovautųsi šiomis svarbiausiomis nuostatomis:
o Verslininkauti reikia mokytis, nes verslininkystė yra ne kasdienis amatas;
o Būtina tinkamai teoriškai išmanyti rinkos ekonomiką, norint deramai pasirengti galimiems rinkos pokyčiams, siekiant numatyti savo konkurentų elgseną bei išmaningai atsiliepti į ją ir taip sumažinti galimus nuostolius.
Rašydama šį darbą aprašiau Akcinių bendrovių ir Uždarųjų akcinių bendrovių veiklą. Sudariau šių bendrovių pagrindinių skirtumų lentelę.
AB ir UAB skirtumai
Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė
o Minimalus įstatinis kapitalas 150 000 litų.
o Akcininkų skaičius neribojamas.
o Vertybiniai popieriai platinami viešai.
o Privalomi valdymo organai: visuotinis aakcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.
o Minimalus įstatinis kapitalas 10 000 litų.
o Akcininkų skaičius iki 250 žmonių.
o Vertybiniai popieriai negali būti platinami viešai.
o Privalomi valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
Literatūra
1. Eugenijus Bagdonas, Eglė Kazlauskienė „ Biznio įvadas “, Kaunas Technologija 2001
2. Liongina Juozaitienė, Jurga Staponkienė „ Verslo ir vadybos įvadas “, VšĮ Šiaulių universiteto leidykla 2004
3. Alvyra Andrijauskienė „ Įmonių ekonomika “, Vilnius 2004
4. A.Levinsonas „ Akcinės bbendrovės steigimas ir valdymas “, Vilnius 1990
5. Birytė Leonienė „ Verslo pradmenys “ Poligrafija ir informatika, Kaunas 1998
