AB“Kėdainių grūdai“
ĮVADAS
Gamyba tai procesas, kurio metu vyksta prekių ir paslaugų kūrimas. Taip gamyba aprašoma ekonomikos teorijoje. Šiame kursiniame darbe nagrinėsime konkrečios įmonės ( t.y.AB “Kėdainių grūdai”) gamybos proceso organizavimo ypatumus ir apžvelgsime siauresnį ekonomikos teorijos objektą – materialinių gėrybių gamybą.
AB Kėdainių grūdai gamyba pradėjo 1969 metais. Tai šiuolaikinė grūdų perdirbimo įmonė, gaminanti ruginius miltus, kombinuotuosius pašarus, baltyminius pašarų priedus, superkanti, ruošianti ir parduodanti maistui ir pašarui skirtus grūdus bei rapsus.
Ruginių miltų kokybė 1999 m. buvo įvertinta Lietuvos metų gaminio diplomu. Malūno pparos pajėgumas – 245 tonos. Tai vienas didžiausių Lietuvoje rugių rūšinio malimo malūnų. Gaminama produkcija – sijoti, pasijoti ruginiai, kvietruginiai, šveistiniai miltai, skaldyti rugiai ir žirniai, sėlenos, atliekos.
Kombinuotųjų pašarų ceche gaminami pašarai visų amžiaus grupių kiaulėms, galvijams, triušiams, lapėms, paukščiams (viščiukams, vištaitėms, vištoms, broileriams, stručiams) lesinti, žuvims maitinti. Produkcijos kokybė gerinama tiksliu ingridientų dozavimu, kurį valdo kompiuterinė įranga, efektyvia smulkinamų žaliavų sijojimo sistema.
Miltų ir kombinuotųjų pašarų gamybai naudojami Lietuvos ūkiuose išauginti grūdai, o baltymais turtingos žaliavos atvežamos iš kitų valstybių: JJAV, Danijos, Švedijos, Belgijos, Ukrainos.
1999 m. įmonėje pastatyta moderni, ekologiška bei unikali visame Baltijos regione grūdų bei rapsų džiovykla, kasmet paruošiama ir saugojama daugiau kaip 40 tūkst. tonų grūdų ir rapsų. Grūdų džiovinimo proceso kokybė turi tiesiogine įtaką įmonėje gaminamos pprodukcijos kokybei. Apie aukštą įmonės veiklos įvertinimą liudija 2000 m. įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9002, apdovanojimai ir medaliai.
1999 m. Lietuvos pramoninkų konfederacija bendrovei paskyrė sėkmingai dirbančių įmonių nugalėtojos Garbės diplomą už nuopelnus modernizuojant gamybą, derinant darbo sąlygas, plečiant produkcijos asortimentą ir rinkas.
Gamybos proceso klasikiniai struktūriniai elementai yra tikslinga veikla arba pats darbas, darbo objektas ir kapitalas. Be jų, prie gamybos veiksnių yra priskiriamas verslumas, informacija, mokslas ir kt. Darbas ir kapitalas sudaro aktyvius gamybos veiksnius. Prie aktyvių gamybos veiksnių galima priskirti žemę, jos turtus.(žemės ūkis). Bendrovei, apie kurią rašysiu, žemė sudaro bendrą sąlygą vykti gamybos procesui. Daugiausia dėmesio įmonėje skiriama aktyvių gamybos veiksnių analizei ir gamybos proceso planavimui, nes nuo tinkamo gamybos veiksnių derinių parinkimo priklauso gamybos efektyvumas.
Įmonė ggamintoja, kaip ir pirkėjas, turi pasirinkimo galimybes. Įmonė gali spręsti,. kokį gamybos veiksnių derinį rinktis ir kiek ji naudos gamybos veiksnių. AB Kėdainių grūdai tikslas – pasirinkti geriausią gamybos veiksnių derinį ir gaminamos produkcijos kiekį. Šią gamybos organizavimo funkciją atlieka valdyba ir vadybininkų skyrius.
Gamybos procesas negali vykti be darbo objektų, kuriuos sudaro žaliavos, pagalbinės medžiagos ir t.t. Gamybos organizavimas sujungia visus gamybos elementus į organišką visumą, kuri leidžia su mažiausiomis sąnaudomis pagaminti maksimalų produktų kiekį.( jeigu leidžia rinkos sąlygos, pagaminti kkuo daugiau produkcijos sunaudojant mažiausiai gamybos išteklių)
Pagal gamybos organizavimo formą AB Kėdainių grūdai galima apibudinti, kaip srovinės gamybos įmonę. Tokios gamybos esmę sudaro tai, produkcijos gamybai naudojamos vienos technologijos linijos. Norint pagerinant produkto kokybę, įvedamas papildomas premiksas arba fermentas. Tai labai imli kapitalui ir kvalifikuotam darbui gamyba. Tokia gamyba reikalauja aukštos kvalifikacijos vadybininkų, nusimanančių apie šiuolaikinės gamybos organizavimą bei rinkodarą.
Šis darbas supažindins su gamybos proceso organizavimo ypatumais. Įmonės veiklos
tikslas – gerinant kokybę, didinti vartojimą, siekti visuotinio produkcijos pripažinimo Lietuvos ir užsienio gamintojų rinkoje.
1. Įmonės istorija, esama situacija
Akcinė bendrovė “Kėdainių grūdai” – tai šiuolaikinė grūdų perdirbimo įmonė, gaminanti ruginius miltus, kombinuotuosius pašarus, baltyminius pašarų priedus, superkanti, ruošianti ir parduodanti maistui ir pašarui skirtus grūdus.
Ši įmonė buvo įsteigta 1969 metais. Tuo metu ji vadinosi “Kėdainių grūdų produktų kombinatas”. 1990 metų lapkričio 12 dieną buvo įregistruota kaip “Kėdainių valstybinė grūdų perdirbimo įmonė”. Prasidėjus valstybinio turto pirminiam privatizavimui, buvo sukauptas akcinis kapitalas, o tuo pačiu “Kėdainių valstybinė grūdų perdirbimo įmonė” tapo “Kėdainių valstybine grūdų perdirbimo įmone” (1993 m. spalio 25 d.). 1994 metais sausio 1 dieną įmonės kapitalas sudarė 1,1 milijoną litų.
Įmonėje valstybei priklausiusi kapitalo dalis buvo padalinta į akcijas ir didelė jų dalis 1994 metų pradžioje buvo parduota įmonės darbuotojams, akcininkams iir žemės ūkio produkcijos gamintojams. 1994 metais indeksavus ilgalaikį turtą, įmonės kapitalas buvo indeksuotas 7,6 karto. 1994 metų liepos 8 dieną įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė įmonę reorganizuoti į akcinę bendrovę “Kėdainių grūdai”. Tuo metu valstybei priklausė 39 % įmonės akcijų, o bendra kapitalo vertė 8,8 milijonai litų. Tai buvo paskutinis įmonės reorganizavimas.
1995 metų pradžioje dalis valstybei priklausiusių įmonės akcijų buvo parduotos žemės ūkio produkcijos gamintojams. Po šio pardavimo valstybei priklausė tik 16 % įmonės kapitalo.
1997 metais įmonės kapitalas buvo padidintas 5 milijonais litų, išleidžiant papildomą akcijų emisiją. Kapitalas buvo padidintas iš papildomų įnašų. Šis kapitalo padidinimas buvo įregistruotas 1997 metais gruodžio 22 dieną. Nuo to laiko akcinės bendrovės “Kėdainių grūdai” įstatinio kapitalo dydis nesikeitė – jis yra 13 773 660 litų. Įmonės įstatinis kapitalas yra padalintas į 1 377 366 paprastąsias vardines akcijas, kurių nominali vertė 10 litų.
1.1 PERSPEKTYVOS
AB “Kėdainių grūdai” sėkmingai plėtoja savo veiklą diegdama modernią techniką ir technologijas.
Lietuvoje turi paklausą maistas šunims “Kėgrus”, kurio kokybė yra nuolat gerinama, o gamybos apimtys didinamos. Šis šunų ėdalas parduodamas Estijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose.
1998 metais įmonės gaminamas maistas šunims “Kėgrus” buvo pripažintas geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
1999 metais įmonės gaminamų ruginių miltų kokybė buvo įvertinta Lietuvos metų gaminio diplomu. 22000 metais sijoti ruginiai miltai buvo pripažinti geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
2001 metais įmonėje gaminami ekstruduoti kombinuotieji pašarai paršeliams žindukliams taip pat buvo pripažinti geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
1999 metais įmonėje pastatyta moderni, ekologiška bei unikali visame Baltijos regione grūdų bei rapsų džiovykla, kasmet paruošiama ir saugojama daugiau kaip 40 tūkst. tonų grūdų ir rapsų. Grūdų džiovinimo proceso kokybė turi tiesioginę įtaką įmonėje gaminamos produkcijos kokybei. Apie aukštą įmonės veiklos vertinimą liudija 2000 m. įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9002, apdovanojimai ir medaliai.
1999 metais Lietuvos pramoninkų konfederacija bendrovei paskyrė sėkmingai dirbančių įmonių nugalėtojos Garbės diplomą už nuopelnus modernizuojant gamybą, derinant darbo sąlygas, plečiant produkcijos asortimentą ir rinkas.
Šios įmonės veiklos pobūdis yra grūdų ir jų produktų perdirbimas bei prekyba. Galima išskirti tokias skirtingas veiklos kryptis:
ruginių miltų, kombinuotų pašarų ir kitos produkcijos gamyba,
grūdų pardavimas,
teikiamos paslaugos.
1.3 Pagrindiniai AB “Kėdainių grūdai” ekonominiai rodikliai
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai, apibūdinantys AB “Kėdainių grūdai” veiklos efektyvumą, pateikiami ??? lentelėje.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai
Eil.
Nr. Rodiklis Laikotarpių
duomenys
Duomenys skaičiavimui
2000
2001
2002
1. Pardavimai (pajamos), Lt 27 666 189 31 427 990 27 089 057
2. Parduotų prekių (suteiktų paslaugų) savikaina, Lt 25 920 296 28 506 073 24 436 979
3. Bendrasis pelnas, Lt 1 745 891 2 921 917 2 652 078
4. Veiklos sąnaudos, Lt 1 682 288 1 597 301 2 145 542
5. Veiklos pelnas (nuostolis),
Lt 63 606 1 324 616 506 536
6. Finansinė ir investicinė veikla, Lt 98 484 78 615 3 464
7. Ypatingoji veikla, Lt – 72 091 – 157 924 – 16 866
8. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, Lt 176 000 1 331 209 467 211
9. Pelno mokestis, Lt – 164 975 75 185
10. Grynasis pelnas, Lt 176 000 1 166 234 392 026
11. Įmonės turtas iš viso, Lt 37 276 198 35 381 328 32 496 763
11.1. Ilgalaikis turtas 15 685 283 17 989 755 17 073 249
11.2. Trumpalaikis turtas 21 590 915 16 934 3353 15 270 322
12. Įmonės kapitalas iš viso, Lt 37 276 198 35 381 328 32 496 763
12.1. Nuosavas kapitalas 22 898 787 24 065 030 24 457 056
12.2. Skolintas kapitalas 14 377 411 11 316 298 8 039 707
13. Darbuotojų skaičius iš viso, žm. 206 209 194
13.1. Vadovai, specialistai 54 55 53
13.2. Darbininkai 152 154 141
Pagrindiniai santykiniai rodikliai
1. Bendrasis pelningumas, % 6,31 9,30 9,79
2. Veiklos pelningumas, % 0,23 4,21 1,87
3. Pelno marža arba grynasis pelningumas, % 0,64 3,71 1,45
4. Turto (investicijų) grąža arba pelningumas, % 0,47 3,30 1,21
5. Akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža, %% 0,77 4,85 1,60
6. Darbo efektyvumas, Lt vienam darbuotojui 134 302 150 373 139 634
AB “Kėdainių grūdai” pagrindinių ekonominių rodiklių kitimo tendencijos 2000 – 2002 metais, atsispindi ??? paveiksle.
??? pav. Pagrindinių ekonominių rodiklių kitimo tendencijos 2000 – 2002 metais.
??? pav. Darbo eefektyvumo kitimo tendencijos 2000 – 2002 metais.
Remiantis ??? lentelės duomenimis galima apskaičiuoti pagrindinių rodiklių pokyčius t. y. palyginti atskirų laikotarpių duomenis bei nustatyti padidėjimą/sumažėjimą. Šie skaičiavimai pateikiami ??? lentelėje.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
1.4 Veiklos rezultatų palyginimas
Eil.
Nr. Rodiklis Padidėjimas (+)/
Sumažėjimas ( -) Duomenų palyginimas, %
2001 lyginant su 2000 2002 lginant su 2001 2001 lyginant su 2000 2002 lyginant su 2001
1. Įmonės pajamos, Lt 3 761 801 – 4 338 933 113,60 89,20
2. Parduotų prekių (atliktų darbų) savikaina, Lt 2 585 777 – 4 069 094 110,00 85,73
3. Bendrasis pelnas, Lt 1 176 026 – 269 839 167,36 90,77
4. Veiklos pelnas, Lt 1 261 010 – 818 080 Padidėjo 21 kartą 38,24
5. Grynasis pelnas, Lt 990 234 – 774 208 Padidėjo 6,6 karto 33,61
6. Darbuotojų skaičius iš viso, žm. 3 – 15 101,46 92,82
6.1. Vadovai, specialistai 1 – 2 101,85 93,36
6.2. Darbininkai 2 – 13 101,32 91,56
7. Bendrasis pelningumas, % 2,99 0,49 147,39 105,30
8. Veiklos pelningumas, %% 3,98 – 2,34 Padidėjo 18,3 karto 44,42
9. Grynasis pelningumas, % 3,07 – 2,26 Padidėjo 5,8 karto 39,08
10. Turto (investicijų) pelningumas, % 2,83 – 2,09 Padidėjo 7 kartus 36,67
11. Akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža, % 4,08 – 3,25 Padidėjo 6,3 karto 32,99
12. Darbo efektyvumas, Lt vienam darbuotojui 16 017 – 10 739 111,97 92,86
2. ĮMONĖS EKONOMIKA
2.1 AB “Kėdainių grūdai” gaminama produkcija
Akcinė bendrovė “Kėdainių grūdai” yra gamybinė įmonė. Pagrindinė įmonės veiklos sritis, iš kurios ji gauna didžiausias pajamas yra ruginių miltų, kombinuotųjų pašarų ir kitos produkcijos gamyba. Tik nedidelę įįmonės veiklos bei jos pajamų dalį sudaro grūdų pardavimas ir grūdų bei rapso saugojimo ir apdorojimo paslaugos.
??? lentelėje bei ??? ir ??? paveiksluose pateikiamos pagrindinių įmonės produkcijos rūšių gamybos apimtys natūrine ir vertine išraiška.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
Pagrindinių produkcijos rūšių gamybos apimtys 2000 – 2002 m.
Eil.
Nr. Produkcijos pavadinimas Produkcijos kiekis, t Produkcijos kiekis, Lt
2000 2001 2002 2000 2001 2002
1. Ruginiai miltai 10 462 9 551 12 613 6 460 000 6 318 600 7 051 418
2. Kombinuotieji pašarai 23 356 18 639 21 577 16 064 000 11 550 932 13 043 198
3. t. sk.baltyminiai – vitamininiai – mineraliniai mišiniai (BVMM) 532 633 391 680 960 810 401 523 564
Iš viso 33 818 28 190 34 190 21 513 000 17 869 532 20 094 616
??? pav. Pagrindinių produkcijos rūšių gamybos apimtys natūrine išraiška.
??? pav. Pagrindinių produkcijos rūšių gamybos apimtys vertine išraiška.
Taigi duomenys rodo, jog didžiausią dalį įmonės gaminamoje produkcijoje užima kombinuotieji pašarai. Būtent ši produkcijos rūšis duoda įmonei didžiausias pajamas.
2.2 AB “Kėdainių grūdai” pagrindinių produkcijos rūšių
kainos
Įmonės gaminamos produkcijos kainos dažniausiai išlieka stabilios ilgą laiką, o jeigu ir kinta, tai kinta nežymiai. ??? paveiksle pateikiama AB “Kėdainių grūdai” pagrindinių produkcijos rūšių vidutinių kainų dinamika per pastaruosius trejus metus.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
Pagrindinių produkcijos rūšių vidutinės kainos 2000 – 2002 m.
Eil.
Nr. Produkcijos pavadinimas Vidutinė produkcijos kaina, Lt/t
2000 2001 2002
1. Ruginiai miltai 617,00 628,00 595,00
2. Kombinuotieji pašarai 924,00 886,00 910,00
3. BVMM 1280,00 1280,00 1339,00
??? pav. Pagrindinių produkcijos rūšių vidutinės kainos.
Kombinuotųjų pašarų iir BVMM vidutinės kainos pastaruoju metu nors ir nežymiai, tačiau didėjo. Kombinuotųjų pašarų vidutinė kaina 2002 m. buvo 2,7 % didesnė nei 2001 m., o BVMM kaina 2002 m. padidėjo 4,6 %. Na o ruginių miltų kaina pastaraisiais metais sumažėjo 5,3 %. Kombinuotųjų pašarų kainos padidėjimą 2002 m. sąlygojo padidėjusi paklausa, o ruginių miltų ir BVMM kainų svyravimui įtakos turėjo atitinkamai pakitusios žaliavų kainos.
2.3 AB “Kėdainių grūdai” darbuotojai, darbo laikas, darbo
užmokestis
AB “Kėdainių grūdai” darbuotojų skaičius skirtingais laikotarpiais kinta, tačiau nežymiai. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius įmonėje 2000 metais buvo 206 žmonės, 2001 metais – 209 žmonės ir 2002 metais 194 žmonės. Darbuotojų sumažėjimą 2002 metais sąlygojo tai, jog buvo atleisti pensijinio amžiaus žmonės. Iki 2002 metų įmonė Kėdainių rajone buvo pirmaujanti dirbančių pensininkų skaičiumi.
Įmonės darbuotojai yra skirstomi į dvi kategorijas:
1. Vadovai, specialistai;
2. Darbininkai.
Didžioji dalis įmonės darbuotojų dirba gamyboje. Darbuotojų struktūra pagal kategorijas atsispindi ??? lentelėje bei ??? paveiksle.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
Įmonės darbuotojų skaičius pagal kategorijas
Eil.
Nr. Kategorija Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, žm. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per 3 metus, žm. Darbuotojų skaičiaus struktūra, %
2000 m. 2001 m. 2002 m.
1. Vadovai, specialistai 54 55 53 54 27
2. Darbininkai 152 154 141 149 73
Iš viso 206 209 194 203 100
??? pav. Darbuotojų skaičiaus struktūra.
Kaip matome, gamybinis personalas įmonėje yra beveik 3 kartus didesnis nei administracija. Tai reiškia, jog vienam vadovaujančiajam tenka beveik 3 darbininkai. Galima teigti, jog vvienam vadovui tenkančių pavaldinių skaičius yra pakankamai mažas, nes pavaldumo norma pagal ? yra ? pavaldinių vienam vadovui.
Darbo užmokesčio, darbo našumo ir darbo laiko klausimai yra išnagrinėti “Darbo ekonomikos” dalyje (žr. ??? psl.).
2.4 Pagrindiniai gamybiniai įrenginiai, gamybiniai
plotai
AB “Kėdainių grūdai” turi gana daug ilgalaikio turto. Jo balansinė vertė yra didesnė nei 17 milijonų litų. ??? lentelėje pateikiami duomenys apie ilgalaikį turtą.
AB “Kėdainių grūdai” ??? lentelė
Pagrindiniai gamybiniai įrenginiai, gamybiniai plotai
Eil.
Nr. Ilgalaikio turto rūšis Balansinė turto vertė, Lt Turto struktūra, %
1. Pagrindiniai gamybiniai įrenginiai 5 097 678 30
2. Pastatai 7 143 392 42
3. Kitas ilgalaikis turtas 4 832 179 28
Iš viso: 17 073 249 100
AB “Kėdainių grūdai” ilgalaikio turto struktūra pateikiama ??? lentelėje ir ??? paveiksle.
??? pav. AB “Kėdainių grūdai” ilgalaikio turto struktūra.
Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro pastatai, tačiau gamybinių įrengimų vertė taip pat yra pakankamai didelė – ji viršija 5 milijonus litų. Kitą ilgalaikį turtą sudaro pagalbiniai įrenginiai, baldai, kompiuterinė įranga bei įmonės auginami gyvūnai: stumbrai, stručiai, povai, poniai, elniukai.
2.5 Pagrindiniai technologiniai procesai, vykstantys AB“Kėdainių grūdai”
Kaip jau buvo minėta AB “Kėdainių grūdai” produkciją gamina dviejuose cechuose: Malūno ceche ir Kombinuotųjų pašarų ceche. Skirtingose gamybos linijose vyksta skirtingi technologiniai procesai.
1. Kombinuotųjų pašarų gamybos linijoje vykstantys technologiniai procesai:
Žaliavų smulkinimas ir sijojimas. Siekiant gauti reikiamo stambumo kombinuotuosius pašarus, stambios žaliavos
yra smulkinamos. Smulkinimas yra vienas iš pagrindinių gamybos procesų, turinčių įtakos produkcijos kokybei. Produktas pagamintas iš smulkintų žaliavų, geriau įsisavinamas, žaliavos geriau išsimaišo ir pasiskirsto, pašarai gaunami vienodesnės sudėties. Žaliavos yra smulkinamos plaktukiniais smulkintuvais. Iš smulkintuvų smulkinta žaliava patenka į sijoklį. Stambios frakcijos, neatitinkančios standarto reikalavimų, savitaka grįžta į smulkintuvus iki reikiamo stambumo. Tinkamo stambumo žaliavos frakcija, praėjusi magnetines užtvaras, patenka į dozatorinius aruodus.
Žaliavų dozavimas. Žaliavų dozavimas yra automatizuotas, valdomas kompiuteriu. Į kompiuterį įvedami žaliavų pavadinimai ir jų įvedimo procentai, aaruodų, iš kurių bus imamos tos žaliavos numeriai, nustatomas maišymo laikas. Žaliavos dozuojamos eiliškumo tvarka: pirma dozuojama ta žaliava, kurios kiekis receptūroje didžiausias.
Žaliavų maišymas. Siekiant gauti kuo vienodesnės sudėties kombinuotąjį pašarą, maišoma dviem maišytuvais. Iš vieno maišytuvo pašaras patenka į kitą. Maišymo laikas abiejuose maišytuvuose gali būti reguliuojamas. Iš antrojo maišytuvo kombinuotasis pašaras savitaka patenka į produkcijos aruodus.
Granuliavimas. Iš produkcijos aruodų pašaras per magnetines užtvaras patenka į viršgranuliacinį aruodą. Iš aruodo pašaras patenka į granuliatorius. Granuliuojant pašaras yra veikiamas ttemperatūra, vandens garais, slėgiu, nuo ko pagerėja pašaro įsisavinimas, sumažinamas užterštumas bakterijomis. Kombinuotas pašaras įgauna granulių formą, todėl jis nedulka, pagerėja laikymo sąlygos. Iš granuliatorių pašaro granulės patenka į šaldymo kolonėles, kuriose pašaras vėsinamas iki aplinkos temperatūros. Atvėsusios granulės savitaka ppatenka į sijoklius. Iš sijoklių transporteriu patenka į granuliuotų pašarų aruodus.
Ekstrudavimas. Ekstruduojant pašaras yra veikiamas temperatūra, vandens garais ir slėgiu. Ekstruduojant, pašaras įgauna formą ir malonų aromatą. Ekstruduotus pašarus lengviau transportuoti, jie nedulka, pailgėja realizavimo laikas.
Palaidi kombinuotieji pašarai iš produkcijos aruodų autotransportu atvežami į ekstrudacijos cechą, kur supilami į viršekstrudacinį aruodą. Iš šio aruodo pašaras patenka į ekstruderį. Iš ekstruderio pašaras transporteriu patenka į atšaldymo kolonėlę, kur atvėsinamas iki aplinkos temperatūros. Vėliau ekstruduotas pašaras patenka į sijoklį, kur atskiriama smulki frakcija. Ekstruduotas pašaras be smulkios frakcijos patenka į aruodus.
Įpakavimas. Iš gatavos produkcijos aruodų palaidi ir granuliuotieji kombinuotieji pašarai gali būti įpakuojami arba pilami palaidi į autotransportą ar geležinkelio vagonus. Ekstruduoti pašarai fasuojami į popierinius maišelius.
2. Gaminant baltyminius – vitamininius – mmineralinius mišinius (BVMM) vyksta analogiški technologiniai procesai kaip ir gaminant kombinuotuosius pašarus, tik šie mišiniai nėra nei granuliuojami, nei ekstruduojami. BVMM gamyba taip pat vyksta kombinuotųjų pašarų ceche, tačiau atskira gamybine linija.
??? ir ??? paveiksluose pateikiama kombinuotųjų pašarų ir BVMM gamybos eiga.
??? pav. Kombinuotųjų pašarų gamybos eiga.
??? pav. BVMM gamybos eiga.
3. Ruginių miltų gamybos linijoje vykstantys technologiniai procesai:
Gavus konkrečią užduotį miltams gaminti, technologas ir malūno viršininkas duoda užsakymą elevatoriaus cechui dėl žaliavos paruošimo. Elevatoriaus cecho viršininkas, kartu su technologais – mmeistrais parenka malūnui reikiamą žaliavą, įvertinant grūdų kritimo skaičių, drėgmę, šiukšlinių ir grūdinių priemaišų kiekį, taip pat nustato grūdų užkrėtimą kenkėjais pagal LST 1580 reikalavimus.
Iš elevatoriaus cecho gaunami grūdai pasveriami, taip sužinomas jų bendras kiekis. Svėrimo duomenys surašomi į grūdų priėmimo žurnalą.
Vėliau pasverti grūdai patenka į malimo įrenginius. Grūdai, skirti malimui, turi būti sudrėkinti iki 14 procentų drėgnumo ir 5-6 valandas atsigulėję. Valcuotojas – brigadininkas prižiūri įrenginius grūdų malimo proceso metų, jis atsako už įrengimų ir prietaisų sureguliavimą.
Pagaminti miltai suleidžiami į tam tikrus malūno viršininko nurodytus aruodus.
Iš aruodų grūdai perkeliami į valymo skyrių. Imant grūdus iš malūno aruodų į valymo skyrių, kontroliuojama, kad grūdai būtų tinkamai paruošti. Stebimas įrenginių apkrovimas, sijoklių, valco staklių darbas. Kas valandą į valandinį gamybos apskaitos žurnalą surašomi sijotų, pasijotų miltų ir sėlenų svarstyklių parodymai.
Produkcijos laikymas. Pagaminti sijoti ir pasijoti miltai laikomi malūno aruoduose. Miltai fasuojami į polipropileninius maišus po 45 –50 kg. Fasuoti miltai trasporteriu patenka į gatavos produkcijos sandėlį, iš kur kraunami į bendrovės ar kliento autotransportą arba į vagonus.
??? paveiksle pateikiama miltų gamybos eiga.
??? pav. Miltų gamybos eiga.
3. VALDYMAS
3.1 Padalinių funkcijos
Ši įmonė sudaryta iš trijų pagrindinių padalinių: kombinuotų pašarų cecho, malūno cecho ir elevatoriaus cecho. Šių padalinių atliekamos funkcijos llabai glaudžiai susijusios su gamyba, nes tai yra gamybinė įmonė.
Kombinuotų pašarų cechas gamina palaidus ir granuliuotus kombinuotus pašarus.
Gaminant kombinuotuosius pašarus naudojamos kokybiškos žaliavos, atitinkančios kokybės reikalavimus.
Pirmiausia svarstyklėmis sudozuojamas grūdinis mišinys, po to pirmo aukšto aruodiniame korpuse atliekamas smulkinimas. Toliau sumaltų žaliavų miltai patenka į viršsijoklinius aruodus. Savitakais miltai patenka į sijoklius ir yra sijojami. Susmulkinti ir susijoti miltai patenka į viršdozatorinius aruodus, kur vyksta dozavimas. Sudozuoti kombinuotieji pašarai maišomi. Pagaminti kombinuotieji pašarai patenka į kombinuotųjų pašarų aruodus, iš ten pagal paskirtį nukreipiami granuliavimui, fasavimui, ekstrudavimui bei pakrovimui.
Malūno cechas gamina kokybiškus grūdų produktus.
Žaliavos miltams gaminti gaunamos iš elevatoriaus cecho. Grūdai skirti malimui yra sudrėkinami iki 14% drėgnumo ir 5-6 valandas atsigulėją. Grūdai yra malami, viso darbo metu kontroliuojama gaminamos produkcijos kokybė, miltų stambumas ir drėgmė. Kontrolė atliekama malūno laboratorijoje, taip pat laboratorijoje nustatoma miltų kokybė, įvertinant kritimų skaičių, miltų stambumą, drėgmę ir pelenų kiekį.
Pagaminti sijoti ir pasijoti miltai laikomi malūno aruoduose, iš jų miltai kraunami į miltovežius arba miltai yra fasuojami. Fasuoti miltai patenka į gatavos produkcijos sandėlį, iš kurio kraunami į bendrovės ar kliento transportą arba į vagonus.
Elevatoriaus cechas sandėliuoja ir valo grūdus.pagrindnės atliekamos funkcijos:
sandėliavimas,
grūdų valymas,
džiovinimas,
šaldymas,
saugojimas.
Nustačius grūdų kokybę, jie paruošiami taip:
Iškrovimas ( iškrovėjas autoišverstuvais iškrauna automašinas ),
Pirminis valymas separatoriais ( iiškrauti grūdai transportuojami į separatorius, kuriuose yra valomi ),
džiovinimas ( išvalyti grūdai transportuojami į džiovyklas, kuriuose džiovinami iki bazinių rodiklių ),
saugojimas ( išdžiovinti grūdai saugojami aruoduose ),
šaldymas ( iš aruodų grūdai, pagal paskirtį, transportuojami į džiovyklas arba separatorius, t. y. šaldomi arba rūšiuojami ),
saugojimas ( galutinis paruoštų grūdų saugojimas aruoduose ),
pakrovimas ( pagal poreikius grūdai kraunami į malūną, kombinuotųjų pašarų cechą, automašinas arba vagonus ).
GENERALINIS DIREKTORIUS
VAK*
Komercijos direktorius Technikos direktorius Vyr. finansininkė
Ūkio – apsaugos sk. Kanceliarijos Personalo sk. Med. Punktas
viršininkas vedėja inspektorė
Sargyba Ūkio dalis Valgykla
Komercijos skyrius Gamybos viršininkas Buhalterija Ekonomistas Programuotojas
Malūno viršininkas Kombinuotųjų pašarų Kokybės Elevatoriaus cecho Sandėlių meistras
cecho viršininkas laboratorija viršininkas
Malūno cechas Kombinuotųjų pašarų Elevatoriaus cechas Babėnų sandėliai
cechas
Vyr. mechanikas Vyr. energetikas Vyr. inžinierius statybai Transporto sk. Viršininkas Centrinis sandėlis
Mechaninė tarnyba Energetinė tarnyba Statybos brigada Transporto skyrius
3.2 Vadovo valdymo stilius
Sėkmės formulė versle: su klientu elkis kaip su svečiu, o su bendradarbiais – kaip su žmonėmis.
( T. Dž. Pitersas )
Tokiais T. Dž. Piterso žodžiais norėčiau pradėti kalbėti apie įmonės vadovą ir jo vadovavimo stilių. Labai svarbu, koks žmogus vadovauja įmonei, kaip jis elgiasi su darbuotojais, nes nuo to priklauso, kokie susiformuoja santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų. Bet kurios įmonės, jos padalinio veiklos rezultatai priklauso nuo vadovo.
Svarbiausiais žmogus šioje įmonėje –
generalinis direktorius, kuris yra atsakingas už darbuotojų ir įmonės veikla. Darbuotojų brandumo laipsnis yra nuo vidutinio iki aukšto, todėl vadovui tenka mažiau vadovauti, bet daugiau remti savo darbuotojus. Pavaldiniai patys sugeba atlikti jiems pavestas užduotis, tačiau dar nėra pasirengę imtis atsakomybės. Vadovas kartu su darbuotojais aptaria užduotis ir priima sprendimus.
3.3 Darbo organizavimo procesas kombinuotų pašarų ceche
AB “Kėdainių grūdai” kaip minėjau yra gamybinė įmonė, todėl visas darbo organizavimas labai glaudžiai surištas su gamyba. Nuo viso gamybos sistemingo vykdymo priklauso darbo rezultatas. KKombinuotųjų pašarų gamybos procesai bendrovėje skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius. Pagrindiniai yra tie, kurie tiesiogiai susiję su žaliavų perdirbimu į kombinuotuosius pašarus, o pagalbiniai – žaliavų atvežimas, priėmimas, sukrovimas, laikymas, išdavimas.
Kombinuotųjų pašarų gamybos technologinis procesas susideda iš operacijų: žaliavų priėmimo ir sukrovimo į sandėlius; valymo ( kad nebūtų nereikalingų priemaišų ), smulkinimo, džiovinimo ir supilimo į aruodus virš dozatorių; dozavimo ir maišymo; granuliavimo, įterpiant riebalus ir kitus skystus komponentus; pašarų permetimo į sandėlius, laikymo ir pakrovimo į vagonus arba autotransportą.
1. ŽŽaliavų priėmimas, talpinimas, laikymas, kontrolė laikymo metu, žaliavų kokybės tyrimai. Žaliavos bendrovėje gaunamos autotransportu ir vagonais, palaidos ir fasuotos maišuose. Fasuotos žaliavos, kurios dažniausiai perkamos dėl patogaus laikymo – premiksai, žuvų miltai, mėsos miltai, fosfatas, pašarinės mielės, pieno milteliai, amino rrūgštys ir kt., yra saugomos sandėlyje. Fasuotos žaliavos sukraunamos į rietuves ant medinių padėklų, laikanti sanitarinių, veterinarinių reikalavimų. Saugant būtinai tikrinama kiekvienos žaliavos drėgmė. Sandėlyje, dėl graužikų, pastoviai atliekama deratizacija. Tuo tarpu, gaunamos palaidos žaliavos saugomos gelžbetoniuose aruoduose. Grūdinės ir ankštinės kultūros sandėliuojamos elevatoriaus aruoduose. Elevatoriuje grūdinės ir ankštinės kultūros išvalomos nuo šiukšlių ir kenksmingų priemaišų,mecaninių, metalo magnetinių priemaišų, išdžiovinamos. Aruoduose įrengtomis termo pakabomis kontroliuojama temperatūra. Gamybai žaliavos imamos prisilaikant eiliškumo, pagal žaliavos pagaminimo datą. Tušti aruodai, prieš supilant į juos žaliavas, išvalomi mechaniškai, po to dezinfekuojami. Rupinių temperatūra tikrinama kasdien, drėgmė, kvapas ir užkrėtimas kenkėjais – kas 10-15 dienų. Priimant grūdines ir ankštines kultūras, imami pavyzdžiai automatiniu pavyzdžių prietaisu. Gavus žaliavų siuntą, sudaromas pradinis, po to vidutinis pavyzdys, iš kkuriu atliekamos analizės. AB “Kėdainių grūdai” kombinuotųjų pašarų laboratorijoje atliekamos įvairių žaliavų tyrimo analizės: Techninė – organoleptinis įvertinimas ( spalva, skonis, kvapas ), užkrėtimas aruodiniais kenkėjais, sumalimo stambumas, metalo magnetinės priemaišos, drėgmė. Ankštinėms kultūroms dar papildomai tiriamos šiukšlinės ir grūdinės priemaišos, o grūdinėms žaliavoms – saiko svoris. Cheminė – baltymų, riebalų, ląstelienos, kalcio, fosforo, druskos kiekių nustatymas, rūgštingumas. Kviečiams ir rugiams – kritimų skaičius.
Bakteriniai, toksikologiniai, mikrologiniai tyrimai atliekami UAB “Labtarna” kompleksinių kokybės bandymų centre, Nacionalinėje laboratorijoje ar Kauno apskrities valstybinėje vveterinarijos tarnybos laboratorijoje.
2. Kombinuotų pašarų gamybos procesas. Visi kombinuotieji pašarai gaminami kombinuotųjų pašarų ceche. AB “Kėdainių grūdai” gamina visų grupių kiaulėms , galvijams, lesalus paukščiams, pašarą žuvims, triušiams, ekstruduotus pašarus paršeliams ir ekstruduotą ėdalą šunims. Prieš pradedant gaminti, palaidos žaliavos transporteriu ir norija yra permetami iš elevatoriaus į kombinuotųjų pašarų cechą žaliavų aruodus. 1-8 numeriu pažymėtuose aruoduose laikomos kvietinės ir ruginės sėlenos, 9-15 numeriu pažymėtuose aruoduose laikomi rupiniai. Didžiausia dalį žaliavų aruodų užima grūdinės ir ankštinės kultūros. Žaliavos imamos gamybai, prisilaikant eiliškumo, atsižvelgiant į pagaminimo datą. Taip išvengiama žaliavų su pasibaigusia realizavimo data.
Žaliavų smulkinimas ir sijojimas. Siekiant gauti reikiamo stambumo kombinuotuosius pašarus, stambios žaliavos yra smulkinamos. Smulkinimas yra vienas iš pagrindinių gamybos procesų, turinčių įtakos produkcijos kokybei. Produktas, pagamintas iš smulkintų žaliavų, geriau įsisavinamas, žaliavos geriau išsimaišo ir pasiskirsto, pašarai gaminami vienodesnės sudėties. Pirmiausia malamos grūdinės žaliavos, o po to visos kitos. Žaliavos iš žaliavų aruodų, praėjusios magnetines kolonėles, skirtas magnetinių priemaišų atskyrimui, periodiškai yra valomos. Žaliavos smulkinamos DDM tipo plaktukiniais smulkintuvais. Iš smulkintuvų smulkinta žaliava norija patenka į sijoklį. Stambios frakcijos, neatitinkančios standarto reikalavimų, savitaka grįžta į smulkintuvus ir smulkinama iki reikiamo stambumo. Tinkamo stambumo žaliavos frakcija, praėjusi magnetines užtvaras, patenka į dozatorinius aruodus. Žaliavos, kurių smulkinti nereikia, iš žžaliavų sandėlio ir žaliavų aruodų transporteriais ir norijomis patenka į dozatorinius aruodus. Grūdiniams maltiems mišiniams yra skirti keturi dozatoriniai aruodai. Kituose dozatoriniuose aruoduose laikomi premiksai, žuvų, mėsos, pieno miltai, fosfatas.
Žaliavų dozavimas. Žaliavų dozavimas yra automatizuotas, valdomas kompiuteriu. Į kompiuterį įvedami žaliavų pavadinimai ir jų įvedimo procentai, aruodų, iš kurių bus imamos tos žaliavos, numeriai, nustatomas maišymo laikas. Žaliavos dozuojamos eiliškumo tvarka: pirma dozuojama ta žaliava, kurios kiekis receptūroje yra didžiausias. Pirmiausia į didžiąsias svarstykles dozuojami grūdiniai mišiniai. Žaliavos, kurios receptūroje sudaro 5% ir daugiau, dozuojamos į didžiąsias svarstykles, kurių sveriamoji galia 2000 kg. Iki 5% – į mažąsias svarstykles, kurių sveriamoji galia 500 kg. Maži žaliavų, fermentų, aromatizatorių, reikalui esant antioksidantų, konservantų kiekiai sveriami elektroninėmis svarstyklėmis ir dozuojami tiesiai į maišytuvus.
Žaliavų maišymas. Iš didžiųjų ir mažųjų svarstyklių žaliavų mišinys patenka į maišytuvą. Siekiant gauti kuo vienodesnės sudėties kombinuotąjį pašarą, maišoma dviem maišytuvais. Iš vieno maišytuvo pašaras patenka į kitą. Maišymo laikas abejuose maišytuvuose gali būti reguliuojamas. Iš antro maišytuvo kombinuotasis pašaras savitaka patenka į produkcijos aruodus. Iš viso yra dešimt kombinuotųjų pašarų aruodų.
Granuliavimas. Iš palaidos produkcijos aruodų norija pašaras per magnetines užtvaras patenka į viršgranuliacinį aruodą. Iš aruodo palaidas pašaras savitaka patenka į granuliatorius. Granuliuojant, pašaras yra veikiamas temperatūra, vvandens garais, slėgiu, nuo ko pagerėja pašaro įsisavinimas, sumažinamas užterštumas bakterijomis. Kombinuotas pašaras įgauna granulių formą, todėl jis nedulka, pagerėja laikymo sąlygos. Iš granuliatorių pašaro granulės patenka į šaldymo kolonėles, kuriuose pašaras vėsinamas iki aplinkos oro temperatūros. Atvėsusios granulės savitaka patenka į sijoklius. Sijokliais atsijota smulki frakcija iš norijos grąžinama atgal į viršgranuliacinį aruodą. Iš sijoklių norija ir transporteriu patenka į granuliuotų pašarų aruodus.
Įpakavimas. Iš gatavos produkcijos aruodų, palaidi ir granuliuoti kombinuotieji pašarai gali būti įpakuojami arba pilami palaidi į autotransportą ar geležinkelio vagonus. Kombinuotieji pašarai fasuojami po 4 kg., 10 kg., 25 kg., 40 kg. Prie kiekvieno maišo ir maišelio tvirtinamos etiketės, kuriose nurodyta įmonė gamintoja, jos rekvizitai, produkto pavadinimas, pašaro paskirtis, recepto numeris, techninės sąlygos arba standartas, pagal kurį buvo pagamintas pašaras. Nurodoma pagaminimo data, galiojimo laikas, partija, numeris, laikymo rekomendacijos. Supakuota produkcija sandėliuojama gatavos produkcijos sandėlyje, rietuvėse ant medinių padėklų, laikantis sanitarinių, veterinarinių reikalavimų.
Ekstrudavimas. AB “Kėdainių grūdai” ekstruduoti pašarai gaminami paršeliams žindukliams ir šunims. Ekstruduojant, pašaras įgauna formą ir malonų aromatą. Ekstruduotus pašarus lengviau transportuoti, jie nedulka, pailgėja realizavimo laikas. Ekstruduojant, temperatūros poveikyje sumažėja bakterinis užterštumas, pašarai lengviau virškinami ir įsisavinami, nes, veikiant temperatūra, dalis krakmolo ir baltymų skyla į lengviau virškinamus junginius.
Palaidi kombinuotieji pašarai iš produkcijos
aruodų autotransportu atvežami į ekstrudacijos cechą, kur pilami viršekstrudacinį aruodą. Iš šio metalinio aruodo pašaras patenka į ekstruderį, kur vykstant ekstrudavimui galima įterpti augalinius ir gyvulinius riebalus, keičiant matricos galvutę. Keitimas įgalina išsaugoti įvairią granulių formą. Iš ekstruderio pašarai transporteriu patenka į atšaldymo kolonėlę, kur ekstruduotas pašaras atvėsinamas iki aplinkos temperatūros. Vėliau iš šaldymo spintos transporteriu ekstruduotas pašaras patenka į sijoklį, kuriame atskiriama smulki frakcija, kuri supilama atgal į viršgranuliainį bunkerį. Ekstruduotas pašaras be smulkios frakcijos patenka į aruodus. Pagamintas kkombinuotas pašaras paršeliams fasuojamas į popierinius maišus po 16 kg. Gaminamas trijų rūšių ėdalas šunims, jis fasuojamas į propileninius maišelius po 1 kg., 2.5 kg. ir į popierinius maišus po 20 kg.
Visas technologinis procesas nuo žaliavų paruošimo iki gatavos produkcijos gamybos ir įpakavimo ir įpakavimo, visuose etapuose yra griežtai atliekama kiekybinė ir kokybinė kontrolė.
IŠVADOS
Manau, jog krizė iš tikrųjų padeda organizacijai suformuoti savo charakterį.
Dž. Skulėjus
Tokiais Dž. Skulėjaus žodžiais norėčiau pradėti kursinio darbo išvadas todėl, kad šio Lietuvai sudėtingu laikotarpių, labai svarbu kkiekvienai įmonei išsilaikyti ir sugebėti organizuoti savo veikla taip, kad ji būtu pelninga o darbuotojai neprarastų darbo. Akcinės bendrovės valdymas yra sudėtingas, todėl pagrindinė valdybos AB Kėdainių grūdai funkcija yra bendrosios įmonės strategijos ir politikos formavimas bei jų įgyvendinimo kontrolė. SSuprantama, politikos sąvoka labai plati, ją reikia kiek detalizuoti. Pirmiausia tai rinkos politika, nes bet kokio ūkinio vieneto likimą lemia rink, o įmonės politika rinkos atžvilgiu gali būti aktyvi ir pasyvi. AB Kėdainių grūdai stengiasi laikytis aktyvios rinkos politikos, t.y. įmonė pagal galimybes plečia savo tradicinę veiklą: didina tradicinės produkcijos gamybos bei realizavimo apimtis, tobulina gaminių asortimentą, pradėdama gaminti naujus gaminius, stengiasi plėsti produkcijos realizavimo rinką geografiniu požiūriu( šalyje ir tarptautinių mastu).
Gamybos proceso planavimas, kaip matome iš šio kursinio darbo, AB Kėdainių grūdai yra viena iš pirminių veiklos organizavimo ir valdymo funkcijų. Nuo jo priklauso įmonės veiklos tikslai ir rezultatai. Proceso planavimas bendrovėje reiškia sėkmingos veiklos pradžia. Tai turi didelę įtaką visam bendrovės darbo rezultatui. Visas pirminis proceso organizavimas prasideda bbūtent nuo proceso planavimo. Planavimo efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip įgyvendinami verslo bendrovės tikslai. Pavyzdžiui, esant gaminamos produkcijos paklausai, būtina didinti gamybos apimtis, perskaičiuoti ir pakeisti įmonės veiklos planinius rodiklius, pakoreguoti tikslus. Todėl galima teigti, kad planavimas AB Kėdainių grūdai veiklos, yra ne tik valdymo funkcija, bet ir veiklos efektyvumo garantas.
AB Kėdainių grūdai gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, kurios reikalingos įsigyti žaliavų, medžiagų, energetinių išteklių, darbuotojams apmokėti už darbą ir kt. Taigi gamybos išlaidos yra visų vertybių iir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti, piniginė vertė.
Taigi gamybos išlaidų teisingas apskaičiavimų pagrindimas yra labai svarbu planuose, nes jais remiantis toliau planuojamas įmonės pelnas, kainos, nuo kurių priklauso rinka ir įmonės veiklos rodikliai bei ekonominė būklė.
AB Kėdainių grūdai galima būtu vadinti dalinės gamybos integravimo įmone. Ką ši sąvoka reiškia?
Įprastinėje, net ir kompleksiškai automatizuotoje įmonėje, automatizuojami atskiri procesai: pagrindinės ir pagalbinės gamybos technologijos ir aptarnavimo procesai, kartais kai kurios planavimo, apskaitos ir valdymo operacijos. Pasitelkus ESM, automatizuotai sprendžiami atskiri uždaviniai. Bet ši automatizacija nesudaro vientisos sistemos.
Gamybos integravimas eina daug toliau. Visiškai integruotoje gamyboje visi įmonės veiklos gamybos ir funkciniai posistemiai vientiso ESM komplekso sujungiami į vientisą sistemą, kuri apima ir valdo visus įmonėje vykstančius informacinius ir materialinius procesus, įskaitant ne tik pagrindinę ir pagalbinę gamybą, bet ir automatizuotai atliekamus mokslinius tyrimus bei eksperimentinius darbus, pilnai automatizuota technologinį gamybos paruošimą, planavimą, apskaitą ir kitas funkcijas. Tokia visiška gamybos integracija šiandien dar labai retai tepasiekiama, todėl prie jos einama palaipsniui: AB Kėdainių grūdai atskirais etapais automatizuoja atskirus produkcijos gamybos ir funkcinius procesus, bandant sujungti juos į vientisą sistemą. Tai kol kas dalinis gamybos integravimas.
Mokslinė techninė pažanga, elektronikos tobulėjimas ir gamybos procesų integravimas ateityje sudarys sąlygas suformuoti iš principo nauja gamybos procesų organizavimo formą – llanksčias gamybines sistemas.
AB Kėdainių grūdai integravimo principas akcentuojamas “Visuotinės kokybės” koncepcija. Ši koncepcija teigia, kad visuotinė kokybė pasiekiama tik kompleksiškai tobulinant visų gamybos proceso elementų naudojimą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bronislavas Martinkus, Gediminas Vaičiūnas, Rimantas Venskus. Gamybos vadyba.-Š.:ŠU leidykla,2000.-P.101-124.
2. Zigmas Lydeka, Boleslovas Drilingas.Firmos ekonomikos pagrindai.-V.:Leidykla”Pačiolis”, 2001.-101p.
3. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 09.01-2000
4. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 09.04-2000
5. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 10.02-2000
6. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 10.03-2000
7. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 15.03-2000
8. AB Kėdainių grūdai Kokybės sistema.Metodinės instrukcijos//ISO 9002.-2000.-MI 09.03-2000
PRIEDAI
“Kėdainių grūdų pardavimų struktūra 2001 metais”
Kombinuotieji pasarai 36%
Miltai 20%
Grudu pardavimas ir kita produkcija 32%
Grudu ir rapso saugojimas ir kitos paslaugos 9%
Sunu edalas 3%
AB “Kėdainių grūdai” kiekvienais metais siekia didinti savo parduodamų produktų apimtis. Be to, įdiegus naują pašarų granuliavimo liniją, padidėtų gaminamų pašarų kokybė, ji geriau tenkintų klientų poreikius, todėl 2003 metais numatomas kombinuotų pašarų pardavimo apimčių augimas.
Grūdų bei kitos produkcijos pardavimų apimtys 2002 metams buvo numatytos už 5 milijonus litų, vėliau numatomas kasmetinis 2 % augimas kasmet (toks augimas numatomas įvertinus infliaciją).
Įmonė siekia ne tik didinti pardavimų apimtis, bet ir gamybos, kadangi ji nori išlaikyti ir didinti užimamą vietą Lietuvos rinkoje bei savo produkciją eksploatuoti į kitas užsienio šalis ir įsitvirtinti jų rinkoje. Gerinti ggaminamos produkcijos kokybę, kad ji tenkintų vartotojų poreikius.
Rinka
Kombinuotųjų pašarų rinka
Kombinuotųjų pašarų rinkoje “Kėdainių grūdai” užima apie 10 % Lietuvos rinkos. Konkurentai kombinuotųjų pašarų rinkoje – tai visos kombinuotuosius pašarus gaminančios perdirbimo įmonės Lietuvoje. Galima paminėti tokius pagrindinius konkurentus:
AB “Kauno grūdai”
AB “Kretingos grūdai”
AB “Joniškio grūdai” ir kt.
Ruginių miltų rinka
Šioje rinkoje AB “Kėdainių grūdai” užima daugiau kaip 20 % Lietuvos rinkos. Didžiausi konkurentai ruginių miltų rinkoje yra šie:
AB “Kauno grūdai”
AB “Šiaulių grūdai”
AB “Šilutės girnos” ir kt.
Grūdų bei rapso saugojimo ir apdorojimo rinka
Didžiausi konkurentai šioje rinkoje yra:
SPAB “Jonavos grūdai”
AB “Kretingos grūdai”
AB “Malsena”
AB “Kauno grūdai”
Apibendrinant galima pasakyti, kad “Kėdainių grūdai” užima nemažą dalį Lietuvos rinkos ir jos didžiausias konkurentas yra AB “Kauno grūdai”, su kuruo konkuruoja praktiškai visose srityse.
Įmonės veikla ir siekiai
Pagal gamybos organizavimo formą AB “Kėdainių grūdai” galima apibūdinti, kaip lanksčios masinės gamybos įmonę. Gamyba susiformavo techninės pažangos pagrindu, sujungiant masinės ir užsakomosios gamybos privalumus. Tokios gamybos esmė yra ta, kad joje naudojami tokie patys pagamintos produkcijos receptai, tačiau, pirkėjui pageidaujant, į receptą gali būti įvedami papildomi priedai.
Bendrovės veiklos tikslas yra pelno gavimas tenkinant gyventojų, įmonių, organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikių teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams, pagal žemiau nustatytas (kinės veiklos rūšis,
taip pat investuojant lėšas. Bendrovė gali sudaryti ir nepelningus sandėrius , siekiant išvengti nuostolių arba sudaryti Bendrovės darbuotojams geresnes darbo ar buities sąlygas.
Kaip minėjau, įmonės pagrindinė veikla yra: ruginių miltų, kombinuotųjų pašarų ir kitos produkcijos gamyba; grūdų pardavimas; teikiamos paslaugos. Tačiau ši bendrovė Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų vykdo dar šią ūkinę veiklą (veiklos klasės pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius):
galvijų auginimas, pienininkystė;
kiaulių auginimas;
kita gyvulininkystė;
gyvulininkystės paslaugų veikla, išskyrus veterinariją;
mėsos gamyba, paruošimas, konservavimas;
naminių paukščių mėsos iir kitos mėsos produktų gamyba;
nevalyto aliejaus ir riebalų gamyba;
grūdų malūno produktų gamyba;
kombinuotųjų pašarų ūkio gyvuliams gamyba;
paruošto ėdalo naminiams gyvūnėliams gamyba
medinės taros gamyba;
bendroji pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba;
įvairių prekių pardavimo agentų veikla;
grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba;
kita didmeninė prekyba;
mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto produktai, gėrimai ir tabakas;
kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse;
valgyklos;
kitas keleivių vežimas sausumos transportu;
privačių lengvųjų automobilių su vairuotoju nnuoma;
krovinių vežimas keliais;
krovinių tvarkymas;
laikymas ir sandėliavimas;
architektūrinė ir inžinerinė veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos;
fasavimo ir pakavimo veikla;
stomatologinės praktikos veikla;
kita su žmonių sveikata susijusi veikla;
