Akcijos ir jų rūšys

Tik primityvioje ekonomijoje pinygai yra vienintelis arba vyraujantis finansinis turtas. Visos ekonomiškai išsivysčiusios ir dauguma silpnos ekonomikos šalių turi kompleksinę finansų sistemą, kurioje pinigai yra tik viena iš daugelio finansinio turto formų. Finansų formos yra akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kurie mūsų finansų sistemoje laikomi pinigais. Vertybinis popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas.

Vertybiniai popieriai (securities) – tai akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekant ffinansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose.

Vertybiniai popieriai yra vertingi tol, kol pirkėjas įsitikinęs, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte. 9-jame dešimtmetyje pasaulio bankai pradėjo versti savo aktyvus vertybiniais popieriais (securitizing) tai reiškė, kad paskolas ir užstatus jie pavertė vertybiniais popieriais, dėl kurių buvo galima derėtis ir kuriuos galima pirkti ir pardavinėti pasaulio rinkose.

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų), ilgalaikiai (ilgesniam laikui), skolų (obligacijos, vekseliai) ir nuosavybės (paparastosios, privilegijuotosios akcijos).

Akcijos suteikia ekonominiams subjektams galimybę llaisvus pinigus investuoti į tas ūkines veiklos sritis, kurios, jų nuomone, yra patikimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal pasirinktą rizikos lygį. Kitaip tariant, įsigyti vertybinių popierių – tai tas pats, kas įdėti laisvus pinigus į rinką.

Tie, kas nori įsigyti lėšų iišleidžia akcijas arba ima paskolą. Paprasti civiliai negali gauti lėšų išleisdami akcijas. Tačiau tie, kurie turi ne tik savųjų galių kapitalą, bet ir tokį, kuris duoda pajamas, turi didesnį pasirinkimą. Jie gali skolintis ir savo turtą panaudoti kaip užstatą arba gali leisti akcijas.

Akcijos (stock / share) – tai įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicinių vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai-akcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmenines neturtines teises. Arba, kitaip sakant, akcija-tai bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis sertifikatas.

Akcija – vertybinis popierius, patvirtinantis nuosavybės teisę į akcinės bendrovės kapitalo dalį ir dažniausiai suteikiantis jo savininkui teisę dalyvauti ją valdant, keisti struktūrą, išleisti naujus vertybinius popierius bei gauti akcinės bendrovės pelno dalį.

Akcija – vertybinis popierius, pažymintis savininko dalyvavimą akcinės bbendrovės kapitale, ir suteikiantis teisę gauti dalį tos bendrovės pelno (dividendus) ir dalyvauti bendrovės valdyme.

Akcija – vertybinis popierius, parodantis asmens lėšas, įdėtas į akcinę bendrovę, ir suteikiantis teisę jos turėtojui gauti dalį pelno dividendo forma bei dalyvaujantis bendrovės valdyme.

Akcijų rūšys:

privilegijuotosios akcijos duoda nustatytą dividendų normą ir dažniausiai joms suteikiama pirmenybė prieš paprastąsias akcijas. Šių akcijų sacininkai neturi balsavimo teisių bendrovės metiniuose susirinkimuose.

paprastųjų akcijų savininkai bet kokį jų bendrovės pelną po to, kai sumokėtos visos išlaidos ir sumokėti dividendai priviligijuotųjų akcijų ssavininkams. Bendrovės metiniuose visuotiniuose susirinkimuose paprastųjų akcijų savininkai turi balsavimo teises, kurios priklauso nuo jų turimų akcijų skaičiaus.

Paprastoji akcija (ordinary share) – investicijos vertybinis popierius, kuris pažymi jo savininko-akcininko dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikia jam teises į įmonės nuosavybę, turtą, pelną, taip pat teisę dalyvauti įmonės valdyme. Pagal disponavimo būdą paprastosios akcijos skirstomos į vardines (ordinary registerer shares) ir pareikštines (ordinary bearer shares).

Privilegijuotoji akcija (preference share) – akcija dažniausiai nesuteikia balsavimo teisės, bet garantuojanti savininkui teisę gauti fiksuotą dividendą, o įmonę likviduojant – jam priklausančią kapitalo dalį. Kai kurios privilegijuotosios akcijos turi išpirkimo datą.

Prekyba vertybiniais popieriais verčiasi tik tam tikros valstybės ir jos įstatymais sankcionuotos instucijos.

Vertybinių popierių rinkos dalyviai:

Akcinės bendrovės

Investicinės akcinės bendrovės

Komerciniai bankai

Piniginių atsiskaitymų (kliringo) bankas

Lietuvos bankas

Valstybės vertybinių popierių fondas

Finansų ministerija

Vertybinių popierių komisja

Nacionalinė vetybinių popierių birža

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Finansų maklerio įmonė

Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė

Užsienio investicijos sąvoką galima apibrėžti kaip bet kokio funkcionuojančio kapitalo perkėlimą į kitą valstybę.

.

Tiesioginė užsienio investicija – tai tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilagalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.

Portfelinis investavmas apima tik tuos investavimo būdus, kurie nesuteikia investuotojui teisės kontroliuoti užsienio įmonę. Pagrindinės portfelinių investicijų formos – vertybinių popierių įsigijmas ir bendrosios įmonės.