AUDITO APIBRĖŽIMAS, REIKŠMĖ IR TIKSLAI

TURINYS

Įvadas 1

Kas yra auditas 3

Audito reikšmė 5

Audito būtinumas 7

Audito tikslai 9

Išvada 11

Literatūros sąrašas 12

1. Kas yra auditas?

Audito teorijoje ir praktikoje dažniausiai sutinkamas pats paprasčiausias audito apibrėžimas: Auditas — tai įmonės finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie ją pareiškimas“. Jame akcentuojami šie dalykai:

● Auditas yra tikrinimas. Tai kontrolės forma, kurios metu tikrinami tam tikri objektai.

● Auditas yra nepriklausomas tikrinimas. Šį tikrinimą visiškai nepriklausomai nuo kieno nors valios ar įtakos atlieka auditoriai.

● Auditas – tai finansinių ataskaitų tikrinimas..Jo metu tikrinamos įmonės tam tikro laikotarpio finansinės ataskaitos – balansas, ppelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitos ataskaitos, nustatoma, ar jos teisingai sudarytos, ar parodo tikrąją įmonės finansinę būklę.

● Auditas – tai nuomonės apie finansines ataskaitas išreiškimas. Šią nuomonę išreiškia auditorius, atlikęs auditą. Nuomonė suformuluojama kaip auditoriaus išvada nurodant, ar finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais.

Ekonominėje literatūroje pateikiami ir kitokie audito apibrėžimai. Tai visiškai natūralu, nes auditas yra labai sudėtingas, visaapimantis, jam turi įtakos daugelis veiksniu. Todėl audito apibrėžimas ggali išskirti vieną ar kita jo aspektą, pavyzdžiui, jo tikslus, būtinumą, objektus, atlikimo metodikos ypatybes, rizikingumą ir kt. Daugelis autorių nurodo, kad auditas yra tikrinimas, tačiau jų nuomonės skiriasi dėl tikrinimo objekto: ar tiriama visa įmonės veikla, ar apskaitos sistema, aar tik finansinė atskaitomybė. Be to, tikrinimui suteikiami įvairūs aspektai: vieni autoriai pabrėžia, kad turi būti tikrinama, remiantis patikimumu ir teisingumu, kiti – kad tikrinimas turi būti sisteminis, kad jis turi apimti tikrinamu objektų analizę ir testavimą. Kai kurie autoriai vietoj sąvokos „tikrinimas“ vartoja sąvokas „apklausa”, „apžvalga“, „nagrinėjimas“, „įvertinimas“ ir kt. Šios sąvokos nėra tapačios, be to, jos neapibūdina audito tikrosios prasmės, tik kai kuriuos jo aspektus.

Audito terminas atėjęs iš senovės laikų. „Auditas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „audit“ – „jis girdi“. Tačiau pagal tikrąją dabartinę audito prasmę audito terminą reikia suprasti plačiau. Auditorius turi ne tik girdėti, bet ir matyti, jausti ir suvokti sudėtingas finansines situacijas. Nes dabartinis auditas – tai procesas, kuriame įmonių ataskaitos yra taip smulkiai tiriamos, kkad auditoriai galėtų pareikšti nuomonę, ar jos sudarytos tvarkingai ir teisingai. Šiame procese dalyvauja ne tik auditorius su savo padėjėjais, bet ir įmonės (kliento) atstovai. Taigi audito negalima vertinti vien tik kaip techninio fininansinių ataskaitų tikrinimo darbo. Auditas – tai suinteresuotų dalyvių (asmenų ir jų grupių) santykių visuma. Kiekvienas jų turi savo tikslus, kurie audito metu turi būti vienaip ar kitaip suderinti.

Jau tapo įprasta apibrėžiant audito sąvoką naudoti žodį „tikrinimas”.Tačiau žodis „tikrinimas“ turi siaurą prasmę, jis negali išreikšti audito proceso eesmės. Tikrinimas – vienas iš audito testų. Taigi tikrinimas, kaip audito testas, negali atskleisti visų audito giluminių procesų ir neturėtų būti naudojamas apibrėžiant auditą. Anglų kalboje naudojamo termino „examination“ ar „inspection“ prasmė – platesnė negu „tikrinimas“. Audito metu finansinės ataskaitos ne tik tikrinamos, bet ir nagrinėjamos naudojant ir kitus audito testus. Atliekamas sisteminis, nuoseklus finansinių ataskaitų tyrimas. Taigi auditas yra nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas. Rusų mokslininkai A.Seremetas ir V. Sukas įrodinėja, kad auditas yra Įmonių finansinės atskaitomybės nepriklausoma ekspertizė. Jos metu ypač svarbu nustatyti, ar ūkinės operacijos atitinka įstatymus.

Kai kurie autoriai bando auditą kuo glaudžiau susieti su finansine apskaita. Pavyzdžiui, T. Burnsas ir H. Hendnksenas rašo, kad auditas yra finansinės apskaitos rūšis. R. Kopelandas, P. Dašeris ir

D. Davisonas įrodinėja, jog auditas išplečia finansinės apskaitos funkcijas ir garantuoja jos rezultatų patikimumą. Teisingiau būtų tvirtinti, jog finansinė apskaita – pagrindinis audito informacijos šaltinis.

Neretai auditas apibūdinamas kaip procesas, nurodant šio proceso skirtingas ypatybes. Pavyzdžiui, D. Robertsonas rašo, kad auditas yra procesas, sumažinantis informacinę vartotojų riziką . D. Teiloras ir G. Glezenas nurodo, kad auditas – sisteminis procesas, objektyviai įvertinantis ekonominius įvykius. Minėtieji autoriai, nagrinėjantys auditą kaip procesą, vadovaujasi Amerikos apskaitos asociacijos 1973 m. pateiktu audito apibrėžimu: auditas – tai sisteminis įrodymų, patvirtinančių eekonominius įvykius ir veiksmus, objektyvaus gavimo ir įvertinimo procesas, siekiant nustatyti patvirtinimu ir nustatytų kriterijų atitikimo laipsni, bei gautų rezultatų pateikimas suinteresuotiems vartotojams . A. Katkus, nagrinėdamas auditą kaip procesą, pabrėžia jo dinamiškumą, sudėtingumą ir kryptingumą. Tai procesas, suvokiamas kaip logiškai išbaigta grandinė, vienų ar kitų nuosekliai sekančių tam tikrų veiksmų ir operacijų visuma .

200 – jame tarptautiniame audito standarte „Finansinių ataskaitų audito tikslai ir bendrieji principai“ pateikiamas toks audito apibrėžimas:

“Auditas yra ekonominio vieneto nepriklausomai nuo jo dydžio ir teisinės formos, nesvarbu, pelno siekiančio ar nesiekiančio, finansinių ataskaitų ar susietos finansinės informacijos nepriklausomas patikrinimas, kai toks patikrinimas atliekamas siekiant pareikšti nuomonę apie tas finansines ataskaitas“ .

Lietuvos Respublikos audito įstatyme (1999 m.) pateikiamas toks apibrėžimas: „Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai

atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus“.

Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad audito apibrėžimo problema dar nėra išspręsta: daugelis apibrėžimų pernelyg sudėtingi, aprėpiantys įvairius audito proceso aspektus. Kol kas dar nesutariama, kokius aspektus,

kuriuos reikia tikrinti ir įvertinti, reikėtų nurodyti audito apibrėžime.

Audito kkaip ir daugelio kitų dalykų apibrėžimas turi išreikšti jo esmę, tačiau turi būti trumpas, aiškus ir visiems suprantamas. Apibrėžiant auditą būtina nurodyti jo svarbiausią objektą – finansines ataskaitas. Matyt, apibrėžimo nereikėtų išplėsti iki įmonės visos ūkinės – gamybinės veiklos įvairių aspektų arba absoliučiai visos apskaitinės informacijos tikrinimo ir įvertinimo. Suprantama, jog norint įsitikinti finansinių ataskaitų teisingumu ir patikimumu, būtina patikrinti visos apskaitos sistemos daugelį elementų. Todėl apibrėžime būtina nurodyti, kad auditas – yra ne ko kito, bet finansinių ataskaitų tyrimas ir kad jis – ne

bet koks, o nepriklausomas tyrimas. Audito apibrėžime taip pat būtina nurodyti, kuo remdamasis auditorius išreiškia savo nuomonę. Jis negali išreikšti nuomonės, jei remiasi tik savo jausmais, emocijomis, išgyvenimais. Jo nuomonės pagrindas – tik audito metu sukaupta informacija. Svarbu, kad jo nuomonė būtų išreikšta laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, remiantis bendraisiais apskaitos principais. Taigi teisingiau būtų pateikti tokį audito apibrėžimą: auditas – tai nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas ir objektyvios nuomonės apie jas reiškimas, remiantis bendraisiais apskaitos principais

ir teisės aktais.

2.Audito reikšmė

Auditas – labai svarbus rinkos ekonomikos elementas. Jis plačiai naudojamas daugelio įmonių ūkinei finansinei veiklai gerinti. Naudojimą lemia rinkos ekonomikos dėsniai. Audito reikšmė ypač svarbi šiose srityse:

● Auditas yra vienas iš svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos

šaltinių. Jo teikiama informacija yra tikra, tiksli, objektyvi, patikima, turi didelę įrodomąją galią. Šią informaciją naudoja ne tik išorės, bet ir vidaus vartotojai, ji padeda spręsti konkrečius tikslus ir uždavinius.

● Auditas turi didelę reikšmę įmonės vidaus kontrolės sistemai stiprinti. Jis padeda kontroliuoti visus ūkinius procesus ir operacijas, visas įmonės ir jos padalinių veiklos sritis. Auditas atskleidžia vidaus kontrolės sistemos silpniausius elementus ir nurodo priemones jiems gerinti.

● Auditas yra svarbi vidaus rezervų atskleidimo priemonė. Jis parodo, ar įmonė taupiai naudoja turtą, aar laiku vykdo įsipareigojimus, ekonomiškai ūkininkauja, ar griežtai laikosi finansinės drausmės ir pan. Jis

padeda įmonėms geriau panaudoti savo galimybes, atskleisti naujus ekonomijos šaltinius visuose įmonės valdymo lygmenyse ir padaliniuose.

● Auditas yra svarbus įmonės valdymo sistemos elementas. Svarbi jo reikšmė įmonės vadovavimui, priimant valdymo sprendimus, taip pat – stiprinant darbo drausmę, ugdant darbuotojų profesionalumą ir sąžiningumą.

● Auditas turi didelę reikšmę įmonės veiklos planavimui ir prognozavimui. Jo telkiama informacija gali būti naudinga parengiant ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius planus ir prognozes, nnustatant tam tikrus

dėsningumus ir tendencijas.

● Auditas yra objektyvus įrodymų rinkimo, sisteminimo ir įvertinimo procesas. Svarbiausios šio proceso funkcijos: įrodymų rinkimas, metodiškumas ir objektyvumas. Pirmoji funkcija reiškia, kad audito procesas – tai įrodymų rinkimas siekiant patikrinti tvirtinimus, kuriuos pateikė įmonės vadovybė. AAntroji, metodiškumas, reiškia, kad audito įrodymams rinkti naudojama apibrėžta ir nustatyta metodika. Taip siekiama užtikrinti, kad darbas bus atliekamas kokybiškai ir bus gautas pakankamas kiekis patikimų įrodymų. Trečioji funkcija, objektyvumas, reiškia, kad auditas turi būti objektyvus, t. y. jis turi objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę, atskleisti teigiamus ar neigiamus veiksnius. Jis turi patvirtinti (arba nepatvirtinti) faktus tokius, kokie jie yra.

● Ypač svarbi audito reikšmė ekonominių ištekliu, kurių nuolat mažėja, racionaliam paskirstymui. Jeigu įmonių finansinė atskaitomybė pateikia klaidingą informaciją, tai ekonominiai ištekliai gali būti paskirstyti ne toms veiklos sritims, kurias būtina plėtoti ir kuriose jie gali būti efektyviai panaudoti.

● Pažymėtina audito auklėjamoji reikšmė ugdant žmonių objektyvumą, sąžiningumą ir pasitikėjimą. Jo paskirtis – patikrinti finansinę atskaitomybę taip, kad ja pasitikėtų visi finansinės iinformacijos vartotojai. Jeigu finansinė atskaitomybė, pateikiama informacijos vartotojams – neaudituota, tai jiems visada gali kilti abejonių dėl kai kurių duomenų patikimumo. Neaudituotose finansinėse ataskaitose visada yra didesnė tikimybė sąmoningų arba nesąmoningų klaidų ar netikslumų.

Rinkos ekonomikos sąlygomis audito reikšmė nuolat auga. Manoma, kad be audito negali būti perspektyvi jokia veikla. Įrodyta, kad nekontroliuojant veiklos susidaro didesni nuostoliai negu tie, kurie atsiranda pažeidus kitas valdymo sistemas funkcijas. Gerai atliktas auditas užtikrina

efektyvius būdus optimaliems rezultatams pasiekti. Auditą galima vertinti kaip įmonės veiklos reguliavimo pprocesą, tam tikrų tikslų pasiekimo garantą. Auditas yra tarsi garantija, kad įmonė normaliai atlieka savo veiklą, kad pasiektų numatytus tikslus. Auditas – tai rimta pagalba vadovams veiklos strategijoms reguliuoti, o vadybininkams jis padeda efektyviau ir geriau spręsti iškilusias problemas.

Audito reikšmę parodytų konkretus pavyzdys, tarkim, bankininkystė. Bankai daugiausia dirba su svetimais pinigais, jie aptarnauja tūkstančius klientų, pirmiausia – indėlininkus ir akcininkus. Visiems banko klientams labai svarbu žinoti, ar efektyviai ir pelningai dirba bankas, ar jis stabilus ir patikimas. Banko finansinių ataskaitų auditas padeda išsklaidyti klientų abejones ir suteikia garantiją pasitikėti banku (jeigu audito rezultatai geri). Ir atvirkščiai –jis parodo klientams, kad banko veikla turi trūkumų,

kad bankas nėra stabilus ir patikimas (jeigu audito rezultatai blogi).

Auditas yra sisteminis procesas. Tai reiškia, kad auditas turi būti atliekamas nuolat, kiekvienais metais, kad jo rezultatai turi būti vertinami, lyginami, analizuojami. Epizodiškai, kas keleri metai atliekamas auditas netenka savo reikšmės ir naudos.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais daugelis įmonių vadovų nesuprato audito reikšmės ir manė, kad jis – tam tikra revizijos forma, kurios tikslas – taisyti finansinių ataskaitų klaidas ir parengti naujas ataskaitas. Žinoma, auditas nesiekia šių tikslų. Nepriklausomas auditas bus neįmanomas, jeigu auditorius bus įtrauktas į finansinių ataskaitų parengimą.

3.Audito būtinumas

Audito būtinumą apsprendžia daugelis atvejų ir aplinkybių, dėl kurių vvienaip ar kitaip susiklosto įmonės ūkinė finansinė veikla. Auditas būtinas šiais atvejais:

● siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę, ar ji teisingai parengta;

● norint įsitikinti įmonės finansinės būklės tikrumu ir jos veiklos patikimumu;

● sprendžiant turtinius ginčus tarp įmonių arba tarp įmonių ir konkrečių asmenų;

● vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu ir naudojimu;

● norint užtikrinti dirbančių žmonių tarpusavio pasitikėjimą;

● bankrutuojant įmonei;

● jungiantis arba dalijantis įmonei;

● siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą;

● kitais atvejais.

Ypač pabrėžtinas audito būtinumas, kai reikia patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą, teisingumą ir patikimumą. Tai labai svarbu todėl, kad finansinės atskaitomybės teikiama informacija yra naudojama:

● įvairių vidaus ir išorės vartotojų;

● įvairiems tikslams;

● įvairiais laikotarpiais.

Auditas teikia informaciją, kuria domisi ir naudojasi daugelis informacijos vartotoju. Dažniausiai jie – tie patys vartotojai, kurie naudoja apskaitos informaciją. Tarptautinis apskaitos standartų komitetas ir Tarptautinė buhalterių federacija nurodo šias audito ir apskaitos informacijos vartotojų grupes:

● Esami akcininkai.

● Potencialūs akcininkai.

● Kreditoriai.

● Bankininkai.

● Tiekėjai ir pirkėjai.

● Samdomieji darbuotojai.

● Analitikai ir finansiniai konsultantai.

● Žiniasklaidos priemonės.

● Vyriausybė.

● Visuomenė.

Kiekvienas informacijos vartotojas audito informaciją naudoja savo tikslams ir interesams. Pavyzdžiui, bankininkai, remdamiesi auditoriaus išvada, sprendžia, ar įmonei suteikti paskolą, ar ne, nustato paskolos dydi ir sąlygas.

Literatūroje dažnai keliamas klausimas, kokiose įmonėse būtinas auditas. Vieni autoriai teigia, kad auditas būtinas tik didelėms ir vvidutinėms įmonėms, kiti – toms įmonėms, kurių gaminama produkcija yra sudėtinga, o teikiamos paslaugos labai įvairios. Treti įrodinėja, kad auditas būtinas ir mažoms įmonėms, ypač toms, kurios turi daug bendrų operacijų ir interesų su kitomis įmonėmis.

Tarptautiniai audito standartai nenurodo, kokiose įmonėse būtina atlikti auditą. Jie orientuoja į tai, kad kiekviena šalis pateiktų dėl jo būtinumo savo nacionalinius reikalavimus. Kokiose įmonėse reikia atlikti auditą, turi būti nurodoma Įmonių įstatyme, Apskaitos įstatyme, Audito

įstatyme ar kituose teisės aktuose.

Iš esmės auditas neturėtų būti priverstinis. Audito poreikis turi kilti iš paties kliento noro įvertinti savo veiklą ir jos rezultatus.

Audito atlikimas net tais atvejais, kai jis nėra būtinas, turi svarbią reikšmę. Vidaus ir išorės informacijos vartotojai neturi galimybės įsitikinti, ar įmonė ūkinės veiklos operacijas atlieka įstatymiškai, ar teisingai jas parodo finansinė atskaitomybė. Daugelis informacijos vartotojų nega-

li prieiti prie pirminių dokumentų, neturi reikiamos kvalifikacijos ir patyrimo. Todėl norint informacijos vartotojams patvirtinti finansinės atskaitomybės tikrumą ir teisingumą, yra būtina samdyti nepriklausomus ekspertus, t. y. auditorius.

Vakarų šalių praktika rodo, kad konkurencinės rinkos ekonomikos sąlygomis audito paslaugų poreikis nuolat auga. Vis daugiau visuomenės narių suinteresuoti ekonominių procesų skaidrumu ir domisi įmonių ūkine, gamybine, finansine ir investicine veikla bei jos atvaizdavimu finansinėse ataskaitose.

Auditas būtinas tam, kad būtų išvengta informacijos vartotojų

apgaudinėjimo. Pavyzdžiui, daugelis akcininkų yra atskirti nuo turto, kurį valdo įmonės vadovybė. Taigi auditas savotiškai suartina akcininkus su įmonės vadovybe, kuri naudoja akcininkų turtą. Tiekėjai ir kiti verslo kreditoriai taip pat suinteresuoti auditu, kad gautų informaciją, jog su jais bus laiku atsiskaityta. Pirkėjams rūpi informacija apie įmonės stabilumą, ypač jei yra numatę su ja prekiauti ilgesnį laikotarpį. Samdomiems darbuotojams svarbi informacija apie įmonės veiklos stabilumą, mokumą, pelningumą, kad galėtų įvertinti galimybes laiku gauti darbo užmokestį, kompensacijas, išėjimo pašalpas ir pan. AAnalitikai ir finansiniai konsultantai domisi ne tik savo, bet ir kitų įmonių veiklos rodikliais ir auditorių išvadomis. Jie, remdamiesi tik patikima informacija, pateikia įmonės vadovybei pasiūlymus investavimo, veiklos plėtros, prognozavimo ir kitais klausimais. Vyriausybinėms organizacijoms patikima audituota informacija reikalinga ūkio valdymo politikai formuoti, įmonių veiklai reguliuoti, teisingai ištekliams paskirstyti, apmokestinimo politikai nustatyti ir kt. Visuomenė taip pat suinteresuota įmonių veiklos auditu. Audituotu finansinių ataskaitų duomenys padeda visuomenei orientuotis priimant sprendimus dėl įsidarbinimo, kvalifikacijos kėlimo, gamtinės aplinkos užterštumo ir pan. Taigi vvisiems apskaitinės informacijos vartotojams svarbu gauti informaciją, kurios tikrumą, teisingumą ir patikimumą ge-

riausiai užtikrina nepriklausomas auditas.

4.Audito tikslai

Pagrindinis audito tikslas – įvertinti, ar finansinė atskaitomybė rodo tikrąją įmonių finansinę būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal bendruosius apskaitos principus bei teisės aktus. ŠŠioje audito tikslo formuluotėje galima išskirti šiuos tris svarbius uždavinius:

● Auditorius privalo įvertinti įmonės finansinę atskaitomybę, nustatyti, ar ji rodo tikrąją įmonių būklę. Tai nėra paprasta. Tam reikalinga profesinė kompetencija, geras teorinis ir praktinis pasirengimas.

● Auditorius privalo išreikšti savo asmeninę nuomonę apie finansines ataskaitas. Tam auditorius naudoja frazes „tikra ir teisinga“ arba „visais reikšmingais atžvilgiais“. Auditoriaus nuomonės išreiškimas yra labai svarbus finansinių ataskaitų vartotojams. Jie, remdamiesi auditoriaus

nuomone, sprendžia, ar finansinės ataskaitos patikimos, ar įmonės veikla efektyvi, ir priima tinkamus sprendimus.

● Auditorius privalo įsitikinti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal bendruosius apskaitos principus. Kad auditorius pasiektų šį tikslą, jis atlikdamas auditą turi remtis tarptautiniais ar nacionaliniais audito standartais, auditorių profesinės etikos kodeksu, įsitikinti, ar finansinėse

ataskaitose nėra esminių netikslumų, t. y. klaidų iir apgaulės. Tačiau audito literatūroje kai kurie autoriai išskiria kelis ar net keliolika audito tikslų.

Pavyzdžiui, E. Arensas ir D. Lobekas nurodo, kad svarbiausieji audito tikslai yra šie:

● Sumų įtraukimo teisingumas. Auditoriaus tikslas yra nustatyti, ar reikėjo iš tikrųjų įtraukti tam tikras sumas į finansinę atskaitomybę.

● Baigtumas. Auditorius turi nustatyti, ar iš tikrųjų visos sumos, kurios turi būti įtrauktos į finansinę atskaitomybę, yra įtrauktos.

● Nuosavybės teisės patikrinimas. Šio tikslo esmė ta, kad daugelis aktyvų ir įsipareigojimų priklauso savininkams, todėl auditorius tturi patikrinti šios nuosavybės teisės pagrįstumą.

● Įvertinimas. Auditorius turi patikrinti, ar sumos, įtrauktos į finansinę atskaitomybę, yra teisingai įvertintos.

● Sąskaitų sumų ir korespondencijos atspindėjimo teisingumas.

Auditoriaus tikslas yra patikrinti, ar darant įrašus į sintetines sąskaitas, buvo laikomasi dvejybinio įrašo principo, ar visos sąskaitos teisingai parodytos finansinėje atskaitomybėje.

Tačiau šie tikslai, kaip vėliau pamatysime, yra tik viena iš audito procedūrų – patvirtinimas.

Kartais audito teorijoje minimas toks audito tikslas: duoti garantiją informacijos vartotojams, kad finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą įmonių veiklos būklę. Kad galėtų duoti tokią garantiją, auditorius privalo nustatyti, ar:

● buhalteriniai įrašai buvo daromi teisingai, tiksliai ir tvarkingai;

● finansinių ataskaitų duomenys parengti remiantis buhalteriniais dokumentais;

● buvo gauta visa būtina informacija ir reikiami paaiškinimai iš įmonės vadovybės ir darbuotojų.

Kur kas dažniau akcentuojama, kad audito tikslas yra pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas, Pavyzdžiui, D. Riketas ir J. Orėjus rašo,kad audito tikslas yra pareikšti auditoriaus profesionalią nuomonę apie tai, ar įmonės finansinės ataskaitos teisingai atspindi jos finansinę būklę

ir veiklos rezultatus. Amerikos auditorių profesiniuose standartuose suformuluotas toks audito tikslas: pareikšti auditoriaus nuomonę apie finansinėse ataskaitose pateikiamą finansinę būklę, ūkinių operacijų rezultatu ir pinigų srautu teisingumą ir atitikimą bendriesiems apskaitos principams. 200-jame tarptautiniame audito standarte nurodytas toks audito tikslas: įgalinti auditorių pareikšti nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais rreikšmingais atžvilgiais parengta pagal nustatytą tvarką“.

Lietuvos Respublikos audito įstatyme nurodyti 2 audito tikslai:

● Įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus;

● įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.

Galima išskirti ne tik pagrindinį arba kelis bendruosius audito tikslus, bet ir specialiuosius. Audito specialiaisiais tikslais vadinami tokie, kurie keliami atliekant konkrečių sričių auditą. Pavyzdžiui, ilgalaikio turto audito atlikimo metu keliami šie tikslai: patikrinti, ar tikrai turtas egzistuoja ir priklauso įmonei, ar teisingai nustatyta jo vertė, ar buvo naudoti teisingi nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar gerai tvarkoma šio turto apskaita ir kt. Panašūs tikslai keliami atliekant trumpalaikio turto, nuosavybės, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų sričių auditą.

Kai kurie audito praktikos specialistai teigia, kad tikslų iškėlimo reikšmė – tik teorinė. Tačiau ši nuomonė klaidinga: audito tikslų iškėlimas nurodo jo kryptis, padeda auditoriui nuosekliau, planingiau ir atidžiau atlikti auditą.

5. Išvada

Auditas poreikis atsirado tada, kai verslas buvo pradėtas organizuoti kaip akcinės bendrovės, t.y. ribotos atsakomybės kompanijas, kur kompanijos savininkai (akcininkai) atsako tik įnešto kapitalo dalimi. Tai pažangi verslo organizavimo forma, leidusi žymiai praplėsti galimybes, pritraukti daugiau kapitalo, reikalingo verslo plėtimui, leido vykdyti daug didesnio mmasto operacijas, organizuoti tarptautinį verslą. Reikalo esmė ta, kad kapitalo savininkai, finansuojantys arba galintys finansuoti įmonės veiklą, atsiskyrė nuo įmonės vadybininkų (vadovų), tiesiogiai valdančių įmonę. Todėl audito atsiradimo užuomazgos tiesiogiai siejasi su įmonių vadovų ir jų akcininkų tarpusavio santykiais. Greitai paaiškėjo, kad vadovų ir akcininkų (kapitalo tiekėjų) interesai gerokai skiriasi. Pirmųjų pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrųjų – dividendus t.y. atlyginimą už investuotą kapitalą. Pirmieji derinti šiuos interesus pradėjo buhalteriai, kurių pagrindinis uždavinys buvo garantuoti, kad visi apskaitos duomenys būtų tikri ir patikimi, kad pelnas, dividendai ir kiti rodikliai apskaičiuoti tiksliai. Todėl vienas pagrindinių nepriklausomo audito tikslų – nuomonės pareiškimas apie finansinės atskaitomybės, kuri charakterizuoja kompanijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus, objektyvumą ir atitikimą bendriesiems apskaitos principams.

Viena iš svarbiausių audito problemų, kuri dažnai diskutuojama įvairiuose forumuose, yra audito būtinumo įvairaus profilio ir dydžio įmonėse problema. Vieni teigia, kad auditas būtinas visoms be išimties įmonėms, kiti – tik didelėms arba vidutinėms (o kaip nustatyti, kokia yra didelė ir kokia vidutinė?) kompanijoms, treti – toms įmonėms, kurių gaminama produkcija sudėtinga, o teikiamos paslaugos labai įvairios, dar kiti nurodo, kad labai svarbu atlikti auditą tose įmonėse, kurios turi daug debitorių ir kreditorių (kiek?), ir t.t.

6. Literatūros

sąrašas

1. Mackevičius, Jonas „Auditas : teorija, praktika, perspektyvos : monografija“ 2003 m.

2. http://finansai.tripod.com/auditas.htm