Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse

Siekdamas pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, Statistikos departamentas atliko bendrojo vidaus produkto skaičiavimus apskritims. Šie skaičiavimai leidžia įvertinti apskričių indėlį, kuriant BVP.

1 diagrama. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse 2000 m., procentais

Lyginant atskirų regionų BVP matyti dideli skirtumai. Vilniaus apskrityje jis sudarė 33,5 proc., Kauno – 19,1 proc., Klaipėdos – 12,6 proc. viso 2000 m. Lietuvoje sukurto BVP. Mažiausi rodikliai yra šiose apskrityse: Tauragės – 2,3 proc., Marijampolės – 3,8 proc., Alytaus – 4,2 proc. 1999 m. BVP ppasiskirstymas apskrityse buvo panašus kaip ir 2000 m.

Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse

Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus yra nevienodas. Dauguma jų vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji miestai.

2diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2001 m. pabaigoje, procentais

Smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad mažiausio nedarbo teritorijose 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu teritorijose, kur nedarbo lygis yra didelis. 2001 m. pabaigoje pagal SSVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 18.1 (nedarbo lygis – 11 proc.) ir Vilniaus – 17.6 ( nedarbo lygis – 10.1 proc.) apskritys, mažiausias šis rodiklis Utenos – 10.1 (nedarbo lygis – 12.4 proc.), Alytaus – 10.8 (nedarbo llygis – 16.1 proc.), Marijampolės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) ir Tauragės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) apskrityse.

3 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m.

Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose apskrityse, kuriose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas.

Per 2001 m. daugiausia įmonių buvo įregistruota Vilniaus (36.7 proc.), Kauno (18.5 proc.) ir Klaipėdos (12.4 proc.) apskrityse. Įregistruotų įmonių dalis Vilniaus apskrityje nuolat didėja ir sudaro daugiau negu trečdalį visų Lietuvoje įregistruojamų SVĮ skaičiaus. Blogiausia padėtis Tauragės apskrityje, joje įregistruojamų SVĮ skaičius nuolat mažėja. 2001 m. Tauragės apskrityje buvo įregistruota tik 1.9 proc. visų Lietuvoje įregistruotų SVĮ.

4 diagrama. Įregistruotų smulkių ir vvidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais

Per 2001 m. daugiausia įmonių likviduota Vilniaus (21.6 proc.) ir Kauno (20.9 proc.) apskrityse.

5 diagrama. Likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais

1999 – 2001 m. Kauno apskrityje likviduojamų SVĮ skaičius išaugo 2.5 karto. Taip pat žymiai išaugo likviduojamų SVĮ skaičius Panevėžio apskrityje – 2.7 karto.

Lietuvos apskrityse 2001 m. įmonės pagal darbuotojų skaičių pasiskirstė taip:

1 lentelė. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvos apskrityse 2001 m., pprocentais

Apskritys Samdomų darbuotojų skaičius

0 1 – 9 10 – 49 50 – 249 250 ir daugiau

Alytaus 0,6 80,7 14,0 4,0 0,7

Kauno 1,2 77,9 16,5 3,8 0,6

Klaipėdos 1,4 81,1 14,4 2,7 0,4

Marijampolės 0,7 80,4 14,9 3,6 0,4

Panevėžio 0,8 80,7 14,5 3,3 0,7

Šiaulių 1,9 78,0 15,4 4,4 0,3

Tauragės 0,5 83,8 12,5 2,9 0,3

Telšių 1,6 81,6 13,0 3,3 0,5

Utenos 2,4 78,7 13,8 4,6 0,5

3.3. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba Lietuvos regionuose

Esant nevienodam smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymui pagal Lietuvos regionus, nevienodas ir SVĮ užsienio prekybos pasiskirstymas regionuose. Daugiausia SVĮ veikia Vilniaus regione, atitinkamai šio regiono įmonės sudaro didžiausią eksportuojančių įmonių dalį visame SVĮ eksporte. 1999 – 2000 m. padidėjo eksportuojančių įmonių dalis Klaipėdos regione. Kauno regiono dalis SVĮ eksporte išliko beveik pastovi. Mažiausiai eksportuoja įmonės, veikiančios Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

6 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto diagrama Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m., procentais

Tarp importuojančių įmonių didžiausią dalį taip pat sudaro įmonės, veikiančios Vilniaus regione. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos regionuose 1999 – 2000 m. importo dalis visame SVĮ importe mažai kito. Mažiausiai importuoja įmonės, veikiančios Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

7 diagrama. Smulkių ir vidutinių įmonių importo diagrama Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m., procentais

2002 BVP augimo prognozės (4 ketvirčiui)

Daugiausiai vidaus rinkos dėka šiemet per tris ketvirčius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,1 proc. iki 35,399 mlrd. litų. Pernai tokiu pat metu jo augimas buvo kuklesnis – 5,1 proc.

Ekspertai prognozuoja, kad ketvirtą ketvirtį šalies BVP augs lėčiau nei ppraėjusiais metais, kuomet jis padidėjo 9,6 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų nuomone, vidaus rinką „įsukantis“ eksportas lėtėja, todėl ketvirtą šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augimas bus užfiksuotas mažesnis palyginti su pernai metais.

Statistikos departamento teigimu, trečiąjį ketvirtį, išankstiniu vertinimu, BVP siekė 13,428 mlrd. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 6,6 proc. Šiuo laikotarpiu daugiau bendrosios pridėtinės vertės sukurta beveik visose veiklos rūšyse, išskyrus elektros, dujų ir vandens tiekimą bei sveikatos apsaugą.

Didžiausias pakilimas, palyginti su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, buvo veiklos rūšyse, tiesiogiai susijusiose su gamybinėmis paslaugomis – statyboje, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloje – ir tiesiogiai susijusiose su galutiniu vartojimu – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, viešbučių ir restoranų veikloje. Apdirbamojoje pramonėje, turinčioje didžiausią svorį BVP struktūroje, pridėtinės vertės augimas trečiąjį ketvirtį buvo mažesnis nei visame ūkyje.

Pasak LLRI ekspertų, šiemet stebimos nekintančios tendencijos – labiausiai auga į vidaus rinką ir į galutinį vartotoją orientuotos ūkio šakos: statyba, transportas, mažmeninė prekyba, viešbučiai, restoranai.

LLRI ekspertų nuomone, ketvirtąjį šių metų ketvirtį BVP augimas turėtų būti toks, kaip ir per šiuos visus metus.

Ekspertė, remdamasi rinkos dalyvių tyrimu, prognozuoja, kad metinis BVP augimas sudarys apie 5 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojų pajamų augimo iir įmonių situacijos pagerėjimo rinkos dalyviai laukia kitais metais, o investicijos skiriamo pelno dalis nuo 66 proc. praėjusiais metais šiemet sumažės iki 51 proc.

„Investicijos – pagrindas augimui“, – reziumuoja LLRI ekspertai. Rugpjūtį Finansų ministerija patikslino prognozes ir numatė, kad šiemet Lietuvos realus BVP augs 5,1 proc. Lietuvos BVP pernai išaugo 5,9 proc. ir sudarė 47,968 mlrd. litų veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis siekė 13,752 tūkst. litų.

Naudota literatūra, šaltiniai:

Interneto paieškos sistema www.search.lt, www.google.lt.

Internetiniai puslapiai: www.delfi.lt/zinios, www.lithuania.lt, www.viko.lt. (Vilniaus Kolegija)

Lietuvos dienraštis “Lietuvos rytas” www.lrytas.lt.