BVP dinamika Lietuvoje.
BVP dinamika Lietuvoje.
Palyginimas su pasauline ekonomika
Referatas
Vilnius 2004
1. Įvadas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai vienas svarbiausių ekonominių rodiklių šalies ekonomikos lygiui apžvelgti. BVP – baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje, srautas per metus, išreikštas vertine forma.
Labiausiai valstybės ekonominę situaciją atspindi BVP, tenkantis vienam gyventojui. Pagal 1999 metų Jungtinių Tautų nustatytus standartus, šalys, kuriose BVP per metus vienam gyventojui nesiekė 2 000 JAV dolerių, yra laikomos silpniausios, atsiliekančios pasaulio valstybės. Stipriausios ekonominiu atžvilgiu valstybės yra laikomos tos, kuriose BVP per mmetu svienam gyevntojui viršyja 20 000 JAV dolerių.
Mūsų referato tikslas – glaustai apibūdinti bendrą BVP sampratą, išsiaiškinti jo skaičiavimo būdus bei problemas, apžvelgti, iš kokių komponentų šis rodiklis susideda. Ypač svarbu pavaizduoti Lietuvos BVP dinamiką nepriklausomybės metais, nustatyti nusistovėjusias tendencijas, išsiaiškinti, kokie dinamikos sektoriai sukuria didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto bei visus šiuos duomeni spalyginti pasaulio mastu.
2. BVP samprata
Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių pajamos konkrečioje šalyje, minus šios ššalies piliečių gautos pajamos užsienyje.[1] BVP galima apibūdinti ir kaip baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje srautą per metus, išreikštą vertine forma. [2] Trumpai tariant, tai yra pajamos, gautos šalies viduje.
Bendrasis vidaus produktas yra skirstomas į realųjį (RBVP) ir nnominalųjį (NBVP).
RBVP – tai baigtinių prekių ir paslaugų apimtis, įvertinta kurių nors metų bazinėmis kainomis.
Tai reiškia, kad norint apskaičiuoti RBVP reikia pasirinkti kurių nors metų prekių kainų lygį, vadinamą baziniu kainų lygiu. Tuomet analizuojamus metus matuodami bazinių metų kainomis ir gausime tikslius duomenis apie realųjį bendrojo vidaus produkto dydį. RBVP išreikšiamas tokia formule:
RBVP1= i1 × pi 0 , kur :
RBVP1 – realusis bendrasis vidaus produktas esamaisiais metais, Lt;
i = 1, 2, ., n – prekių grupių skaičius;
qi1 – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;
pio – i-osios prekės bazinių metų (sugretinamoji) kaina;
1 – lyginamųjų metų duomenys, kuriuos priimta vadinti ataskaitiniais arba esamaisiais;
0 – bazinių metų duomenys, kurie vartojami kaip lyginamoji bazė.
Esamųjų (einamųjų) metų kainos vadinamos faktiškomis kainomis, BVP aapimtį matuojant faktiškomis kainomis gaunamas nominalusis BVP (NBVP).
Nominalusis bendras vidaus produktas – tai baigtinės prekės ir palsaugos, pagamintos per tam tikrą laiką ir apskaičiuotos einamosiomis kainomis. Išreikštas formule, jis atrodytų taip:
NBVP1 = i1 × pi 1 , kur :
NBVP1 – nominalusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais, Lt;
i = 1, 2, ., n – prekių grupių skaičius;
qi1 – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;
pi1 – i-osios prekės einamųjų metų (faktiška) kaina, Lt;
1 – lyginamųjų metų duomenys, kuriuos priimta vadinti aataskaitinių metų arba esamaisiais;
0 – bazinių metų duomenys, kurie vartojami kaip lyginamųjų metų bazė. [1]
3. BVP nustatymo būdai ir apskaičiavimo problemos
BVP galima apskaičiuoti trimis būdais: gamybos (pridėtinės vertės), išlaidų ir pajamų apskaitos metodais.
3.1 Gamybos metodas
Skaičiuojami produktyvūs ir neproduktyvūs sandėriai. Įtraukiami tik produktyvūs sandėriai. Neįtraukiami perpardavimai, vyriausybės transferinės išmokos (pašalpos, pensijos, subsidijos ir t.t.), nelegalūs sandėriai (šešėlinė ekonomika), namų ūkyje sukurti ir suvartoti produktai, buities darbo rezultatai, jei už juos nemokami mokesčiai. [2]
3.2 Pajamų metodas
3.3 Išlaidų apskaitos metodas
Šiuo metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t.y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. [1]
3.4 Apskaičiavimo problemos
*Dalis produkcijos nepatenka į apskaitą, t.y. vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs
*BVP skaičiavime neatsispindi kokybės pokyčiai
*BVP gali vystytis nepageidaujama kryptimi
*BVP neatsispindi laisvalaikis [2]
*Kai kurie produktai, kaip kad švietimas, socialinės ir kito svyriausybės paslaugos, netinkamai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje
*Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.[3]
4. BVP augimo tempai ir tendencijos Lietuvoje
4.1 BVP kitimas nepriklausomos Lietuvos metais
Bendrasis vidaus produktas *
Iš viso Tenka vienam gyventojui
veikusiomis kainomis, mln. litų palyginamosiomis 2000 m. kainomis mln. JAV dolerių mln. eurų veikusiomis kainomis, litų palyginamosiomis 2000 m. kainomis JAV dolerių eurų
mln. litų a) b) litais a) b)
1990 134 63952 – – . 36 17295 – . <
1991 415 60322 -5,7 -5,7 . 112 16285 -5,8 -5,8 .
1992 3406 47498 -21,3 -21,3 . 920 12837 -21,2 -21,2 .
1993 11590 39791 -16,2 -16,2 2834 2479 3147 10805 -15,8 -15,8 770 673
1994 16904 35905 -9,8 -9,8 4249 3585 4622 9818 -9,1 -9,1 1162 980
1995 25568 37086 3,3 3,3 6392 4939 7045 10219 4,1 4,1 1761 1361
1996 32290 38821 4,7 4,7 8072 6441 8965 10779 5,5 5,5 2241 1788
1997 39378 41541 7,0 7,0 9844 8727 11014 11620 7,8 7,8 2754 2441
1998 44377 44565 7,3 7,3 11094 9876 12503 12556 8,1 8,1 3126 2783
1999 43359 43810 -1,7 -1,7 10840 10177 12303 12431 -1,0 -1,0 3076 2888
2000 45526 45526 3,9 3,9 11381 12362 13009 13009 4,7 4,7 3252 3533
2001 48379 48429 6,4 6,4 12095 13512 13897 13911 6,9 6,9 3474 3881
2002 51643 51704 6,8 6,8 14151 14927 14887 14904 7,1 7,1 4079 4303
I 11274 11546 -8,1 4,6 2840 3236 3250 3328 -7,8 5,0 819 933
II 13002 12676 9,8 7,8 3452 3766 3748 3654 9,8 8,2 995 1085
III 13719 14108 11,3 7,9 3912 3973 3955 4067 11,3 8,3 1128 1145
IV 13648 13374 -5,2 6,5 3948 3953 3934 3855 -5,2 6,8 1138 1139
2003 56179 56716 9,7 9,7 18423 16271 16264 16420 10,2 10,2 5334 4711
I 12400 12692 -5,1 9,9 3850 3591 3590 3674 -4,7 10,4 1115 1040
II 13932 13687 7,8 8,0 4571 4035 4033 3962 7,8 8,4 1323 1168
III 14771 15425 12,7 9,3 4811 4278 4276 4466 12,7 9,8 1393 1239
IV 15077 14913 -3,3 11,5 5191 4366 4365 4318 -3,3 12,0 1503 1264
2004
I 13164 13589 -8,9 7,1 4767 3812 3820 3944 -8,7 7,3 1384 1106
II 15287 14689 8,1 7,3 5336 4428 4437 4263 8,1 7,6 1549 1285
a)palyginti su ankstesniu laikotarpiu
b) Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Nuo 1990 iki 1994 metų Lietuvoje RBVP sumažėjo. Tam turėjo įtakos svarbū spokyčiai valstybės ekonomikoje. Nuo planinės ekonomikos buvo pereita prie rinkos ekonomikos. Žlugo arba buvo uždaryta daug atmabių valstybinių, daugiausiai pramonėįs prekes gaminusių įmonių. Šalyje buvo labia nestabili valiuta, tai ryškiai parodo RBVP ir NBVP skirtumai 1990-1993 metais (bazinės 2000 metų kainos), šalį krėtė finansinė krizė, daug gyventojų prarado savo indėlius. Privatus verslas sunkiai vystėsi didelio ekonominio potencialo neturinčioje šalyje, daug žmonių neteko darbo. Visa tai lėmė mažėjantį BVP. Šaliai po truputį stojantis ant kojų BVP pradėjo augti. Nuo 1994 iki 2004 metų, išskyrus 1999 m., BVP šalyje nuolat didėja. ES struktūriniai fondai, stiprėjantis privataus verslo sektorius, labai ryškiai išaugęs paslaugų sektorius, didėjanti žmonių perkamoji galia daugiausiai lėmė šio rodiklio augimą. Nereikia pamiršti, kad visoje Europoje ekonomika kilo, taigi Lietuva, kaip Europos dalis, taip pat negalėjo atsilikti. Padaugėjo užsienio investicijų šalyje, atsirado naujų darbo vietų. Nuo 1998 m. stabilizavosi nacionalinė valiuta – litas, nes RBVP ir NBVP (skaičiuojama einamųjų metų kainomis) labai mažai skyrėsi.
BVP augimo tempai 2004 metų I ir II ketvirtį 7,3 iir 7,6% – vieni sparčiausių Europoje. Ateityje prognozuojamas lėtesnis BVP augimas – apie 6%, tam didelę įtaką turi BVP augimo tempų lėtėjimas pasaulyje ir Europoje. Lietuvoje BVP vienam gyventojui 2003 m. sudarė 46% ES vidurkio.
4.2 BVP, skaičiuojamo gamybos metodu, sudedamųjų dalių dinamika
Bendrasis vidaus produktas gamybos metodu *
(sustambintos veiklų rūšių grupės)
A+B C+D+E F G+H+I J+K L+M+N+O+P A+.+P BVP
Bendroji pridėtinė vertė ir bendrasis vidaus produktas, veikusiomis kainomis, mln. litų
2002 3261 10992 2928 15135 5851 8363 46530 51643
I 507 2597 406 3352 1392 1887 10141 11274
II 728 2714 748 3825 1480 2218 11713 13002
III 1479 2697 849 3927 1505 1972 12428 13719
IV 547 2983 924 4032 1474 2287 12248 13648
2003▀ 3136 12633 3608 16515 6280 8704 50876 56179
I 501 3140 489 3593 1491 1917 11131 12400
II 686 2867 952 4134 1605 2444 12688 13932
III 1417 3077 1087 4297 1591 1963 13432 14771
IV 532 3549 1080 4491 1594 2380 13625 15077
2004
I 524 3389 573 4049 1473 1957 11965 13164
II 682 3461 1047 4570 1649 2554 13962 15287
Bendrosios pridėtinės vertės struktūra gamybos metodu, veikusiomis kainomis, %
2002 7,8 23,9 5,9 30,0 12,4 20,0 100,0
I 6,1 25,1 4,1 31,1 13,2 20,4 100,0
II 7,8 22,6 5,9 30,2 12,0 21,6 100,0
III 11,1 22,9 6,8 29,3 11,9 17,9 100,0
IV 5,9 25,2 6,7 29,6 12,6 20,1 100,0
2003 7,0 24,9 6,0 31,0 12,4 18,6 100,0
I 5,4 26,7 3,9 31,5 13,3 19,2 100,0
II 6,6 24,2 5,7 30,4 12,7 20,5 100,0
III 11,3 23,4 6,7 30,7 11,4 16,4 100,0
IV 4,5 25,7 7,2 31,6 12,5 18,4 100,0
2004 7,0 23,6 6,3 32,5 12,6 18,0 100,0
I 5,0 25,6 4,0 33,1 13,7 18,6 100,0
II 6,2 23,2 6,4 32,7 12,6 18,9 100,0
Bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis 2000 m. kainomis pokyčiai pagal sustambintas veiklų rūšių grupes, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %
2002 8,2 4,6 12,7 9,3 6,6 2,9 6,7 6,8
I 7,2 4,2 8,3 6,1 6,7 0,9 4,8 4,6
II 0,2 7,1 19,2 11,8 5,7 1,4 7,6 7,8
III 14,3 5,8 10,0 8,9 9,8 3,8 8,1 7,9
IV 3,2 1,6 12,5 10,4 4,0 5,4 6,1 6,5
2003 2,2 15,8 22,0 9,1 6,2 2,4 9,6 9,7
I 3,5 19,2 18,9 6,9 5,1 2,8 9,5 9,9
II 4,0 8,2 26,0 7,6 6,8 4,2 8,0 8,0
III 0,9 16,5 26,5 9,7 2,5 1,0 9,0 9,3
IV 2,9 18,9 15,8 12,1 10,4 1,7 11,6 11,5
2004
I 7,0 9,5 13,6 9,9 -1,2 2,5 7,1 7,1
II -3,9 13,5 4,4 9,6 1,6 2,8 7,3 7,3
Naudojamos sustambintos veiklos rūšių grupės:
A+B – žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, žuvininkystė;
C+D+E – pramonė (kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas);
F – statyba;
G+H+I – gamybinės paslaugos (didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, viešbučiai ir restoranai; transportas, sandėliavimas ir ryšiai);
J+K – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla;
L+M+N+O+P – kitos paslaugos.
I. Stulpelis.
Pastaraisiais metais neryškiai mažėja žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės
sukurta pridėtinės vertės dalis BVP. Mažėjimas labai neryškus ir galėtų būti paaiškinamas pieno supirkimo kainų mažėjimu šalyje, nežymiai mažėjančiu ūkininkų skaičiumi, migracija iš kaimo į miestą. Tačiau prognozė ateičiai neturėtų būti neigiama, nes iš ES struktūrinių fondų yra skiriama nemaža parama ūkininkams, žuvėvaisos įmonėms, miškininkams. Viena didžiausių Lietuvos problemų žemės ūkyje – nesugebėjimas specializuotis tam tikroje žemės ūkio veikoje.
II. Stulpelis.
Nuo 2002 metų pramonės (kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos, elektros ir dujų bei vidaus tiekimo) sukurta pridėtinė vertė nnežymiai, tačiau nuolat augo. Tam įtakos turi užsienio investicijos, taip pat gan didelę reikšmę turi “Mažeikių naftos” stabilizavimasis, padidėjusi gamyba ir pelningumas bei padidėjęs naftos produktų eksportas į tokias šalis kaip Šveicarija. Šio sektoriaus pridėtinės vertė s procentinė dalis nuo 203 iki 2004 metų visoje BVP dalyje sumažėjo dėl bendrojo BVP didėjimo, nors ji ir augo.
III. Stulpelis
Statybos pridėtinė vertė nuo 2002 m. taip pat nuolat didėja, o 2003 m. ir šių metų pirmaisiais dviem ketvirčiais statyboje sukurta pridėtinė vertė palyginus ssu praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais išaugo gan nemažai, nuo 13,6 iki 26,5 %. Ypač padidėjo gyvenamųjų namų statyba didžiuosiuose miestuose (išskyrus Kauną). Vien tas faktas, kad 2003 metų rudenį Vilniaus mieste neužteko kranų statybai, daug ką pasako. Statybų augimas ir ttoliau išliks, tačiau nebeturėtų būti toks didelis kaip 2003 m.
IV. Stulpelis.
Gamybos paslaugų (didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, viešbučiai ir restoranai, transportas, sandėliavimas ir ryšiai) pridėtinė vertė nuo 2002 m. nuolat didėjo. Apskritai dabar naujose postindustrinėse valstybėse, kaip ir Lietuvoje, yra paslaugų sektoriaus augimo tendencija. Šiose šalyse paslaugų sektoriuje sukurta BVP dalis siekia 60% ir daugiau. Palyginimui 1989 metais Lietuvoje šis skaičius buvo 29%.
V. Stulpelis.
Finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sukurta pridėtinė vertė 2003 metais nuolat augo. 2004 m. pirmąjį ketvirtį ji mažėjo, o antrąjį augo nežymiai. Bendra tendencija – nežymus augimas. Tai sąlygoja iškilimas bankų, kreditorinių ir kitų finansine veikla užsiimančių įmonių, ppaslaugų teikimas (paskolos, auditas, pasai ir t.t.) Pagrindinis pridėtinės vertė s kūrimo elementas šioje veikloje – palūkanos. Šio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė turėtų ir toliau didėti, nes jų teikiamų paslaugų asortimentas plečiasi, gyventojai labiau pasitiki bankais ir daugiau naudojasi jų teikiamomis paslaugomis.
VI. Stulpelis.
Kitų paslaugų srauto pridėtinė vertė taip pat nežymiai didėjo. Į jas būtų galima įtraukti visas teikiamas pramogas (kino teatrai, žaidimai, renginiai ir t.t.) taip pat ir kitas paslaugas, kurios nebuvo paminėtos ankstesnėse srityse. Nors šių paslaugų ssukurta pridėtinė vertė ir augo, tačiau procentinė dalis BVP struktūroje nuo 2002 m. iki 2004 m. sumažėjo. Tam turėjo įtakos viso BVP augimas šalyje, t.y. BVP augo greičiau nei šių paslaugų sukurta pridėtinė vertė. Ateityje šių paslaugų sukurta pridėtinė vertė ir toliau turėtų augti, paslaugų tiekimas, naujovių kūrimas yra beribis tuo labiau didėjantys gyventojų atlyginimai ir didesnės reikšmės laisvalaikiui suteikimas leis plėtotis šioms paslaugoms.
4.3 BVP, apskaičiuoto išlaidų metodu, sudedamųjų dalių dinamika
Bendrasis vidaus produktas išlaidų metodu*
Metai/ ketv. Galutinio vartojimo išlaidos Namų ūkių vartojimo išlaidos Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos NPI, aptarnau-jančios namų ūkius Bendrojo kapitalo forma-vimas Prekių ir paslaugų eksportas Prekių ir paslaugų importas (minus) Bendrasis vidaus produktas
Veikusiomis kainomis, mln. litų
2002 43298 33096 9990 211 11225 27411 30291 51643
I 10014 7754 2207 53 1813 5908 6460 11274
II 10856 8243 2560 53 2892 7129 7874 13002
III 10857 8459 2345 53 3211 7112 7461 13719
IV 11572 8640 2879 53 3310 7263 8497 13648
2003 46848 36283 10371 194 12584 29121 32374 56179
I 10211 7982 2181 49 2214 7133 7158 12400
II 12016 9071 2897 49 2989 6744 7818 13932
III 11778 9434 2295 49 3630 7521 8158 14771
IV 12843 9796 2998 49 3751 7722 9239 15077
2004
I 11172 8899 2220 53 2757 7285 8051 13164
II 13081 10013 3015 53 3512 7703 9009 15287
Struktūra veikusiomis kainomis, %
2002 83,8 64,1 19,3 0,4 21,7 53,1 58,7 100,0
I 88,8 68,8 19,6 0,5 16,1 52,4 57,3 100,0
II 83,5 63,4 19,7 0,4 22,2 54,8 60,6 100,0
III 79,1 61,7 17,1 0,4 23,4 51,8 54,4 100,0
IV 84,8 63,3 21,1 0,4 24,3 53,2 62,3 100,0
2003 83,4 64,6 18,5 0,3 22,4 51,8 57,6 100,0
I 82,4 64,4 17,6 0,4 17,9 57,5 57,7 100,0
II 86,3 65,1 20,8 0,3 21,5 48,4 56,1 100,0
III 79,7 63,9 15,5 0,3 24,6 50,9 55,2 100,0
IV 85,2 65,0 19,9 0,3 24,9 51,2 61,3 100,0
2004
I 84,9 67,6 16,9 0,4 20,9 55,3 61,2 100,0
II 85,6 65,5 19,7 0,3 23,0 50,4 58,9 100,0
Bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis 2000 m. kainomis išlaidų komponentų augimo tempai, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %
2002 5,0 5,8 1,8 77,5 11,9 19,5 17,6 6,8
I 3,2 5,0 -3,1 76,9 9,2 17,5 15,8 4,6
II 4,4 6,6 -2,9 76,9 24,1 24,6 23,5 7,8
III 6,8 7,5 3,6 77,8 15,5 19,2 20,5 7,9
IV 5,6 4,2 9,1 78,2 1,8 16,7 11,9 6,5
2003 10,4 12,5 4,0 -7,8 15,5 6,9 10,2 9,7
I 5,0 6,1 1,4 -7,9 17,2 15,9 10,7 9,9
II 12,4 13,8 8,4 -7,9 6,1 -1,5 4,2 8,0
III 10,1 12,8 1,4 -7,2 19,1 7,9 13,3 9,3
IV 13,6 16,8 4,5 -8,0 18,5 6,7 12,5 11,5
2004
I 12,2 13,3 8,3 8,8 20,3 3,8 15,0 7,1
II 7,6 9,2 2,3 8,7 23,9 8,1 14,1 7,3
* ) Išankstiniai duomenys.
◊ ) Antrasis įvertis.
Iš šios lenteles ryškiai matomas galutinio vartojimo išlaidų didėjimas. Tai rodo, kad Lietuvoje didėja gyventojų perkamoji galia, auga ekonominis lygis, didėja atlyginimas. Labai didėja namų ūkių išlaidos paslaugų sektoriuje. Nors ir aiškiai matosi išlaidų augimas ššiuose dviejuose sektoriuose, tačiau privatinė dalis BVP šių sektorių išlieka panaši. Tai rodo, kad išlaidų augimas šiuose sektoriuose bei viso BVP augimas buvo panašus ir tai sąlygoja nedidelį kitimą BVP struktūroje procentais.
Reiktų atkreipti dėmesį į didėjantį eksportą ir importą. Tam žinoma didelę įtaką turi Lietuvos integracija į ES, užsimezgę nauji prekybos ryšiai su užsienio valstybėmis, eksporto ir importo balansas ir toliau išlieka neigiamas. Primenam, kad importas yra išskaičiuojamas iš BVP išlaidų metodu.
4.4 BVP, apskaičiuoto pajamų metodu, sudedamųjų dalių dinamika
Bendrasis vidaus produktas pajamų metodu*
Metai/ ketvirčiai Kompensacija dirbantiesiems Likutinis pelnas ir mišrios pajamos Pagrindinio kapitalo suvartojimas Gamybos ir importo mokesčiai Minus: subsidijos Bendrasis vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas pajamų metodu veikusiomis kainomis, mln. litų
2002 20067 18698 6849 6442 414 51643
I 4667 3627 1622 1446 89 11274
II 5077 4727 1679 1602 83 13002
III 4962 5428 1812 1608 91 13719
IV 5361 4916 1736 1786 152 13648
2003 22088 20734 7145 6659 447 56179
I 4998 4214 1702 1572 86 12400
II 5703 5002 1758 1580 111 13932
III 5486 5859 1872 1690 136 14771
IV 5902 5658 1813 1817 114 15077
2004
I 5324 4673 1720 1557 110 13164
II 6033 5764 1761 1832 103 15287
Bendrojo vidaus produkto struktūra pajamų metodu veikusiomis kainomis, %
2002 38,9 36,2 13,3 12,5 0,8 100,0
I 41,4 32,2 14,4 12,8 0,8 100,0
II 39,0 36,4 12,9 12,3 0,6 100,0
III 36,2 39,6 13,2 11,7 0,7 100,0
IV 39,3 36,0 12,7 13,1 1,1 100,0
2003 39,3 36,9 12,7 11,9 0,8 100,0
I 40,3 34,0 13,7 12,7 0,7 100,0
II 40,9 35,9 12,6 11,3 0,8 100,0
III 37,1 39,7 12,7 11,4 0,9 100,0
IV 39,1 37,5 12,0 12,1 0,8 100,0
2004
I 40,4 35,5 13,1 11,8 0,8 100,0
II 39,5 37,7 11,5 12,0 0,7 100,0
* ) Išankstiniai duomenys.
◊ ) Antrasis įvertis.
Iš šios lentelės aiškiai matosi kompensacijos dirbantiesiems didėjimas (nors jis, kaip vėliau matysite, palyginus su kitomis naujomis ES valstybėmis yra gana mažas). Šis rodiklis kartu lemia ir namų ūkio vartojimo išlaidas ir paslaugų sektoriaus augimą. Kompensacijos dirbantiesiems dalis viso BVP struktūroje procentais didėja labai nežymiai, nors kartu auga ir visas BVP.
Taip pat lentelėje matoma, kad idėja likutinis pelnas ir mišrios pajamos, ppagrindinio kapitalo suvartojimas, vadinasi, gerėja verslo plėtra šalyje. Verslo įmonių daugėja, jos didina mokesčius dirbantiesiems, gauna daugiau pelno, moka didesnius mokesčius valstybei ir taip visai aspektais didina valstybės BVP.
2003 metais palyginus su 2002 metais padidėjo ir subsidijos, kurios yra išskaičiuojamos iš BVP. Atkreipkime dėmesį, kad visais metodais skaičiuojant BVP jis yra vienodas.
5. Pasaulio vastybių ekonomikos lygis pagal bedrąjį vidaus produktą
Per visą XX a. Pasaulio valstybės ir regionai pasižymėjo labai netolygiais ekonominio augimo tempais.
Per XXa. BVP pasaulyje padidėjo 19 kartų. Šio amžiaus ekonomikos augimo nestabilumą lėmė pasauliniai karai, ekonominės krizės, savitarpio pagalbos, mokslinė-techninė pažanga, demografiniai pokyčiai, ekonominė integracija. Paskutiniais metai s BVP augimo tempai pasaulyje mažėja:
2000 BVP padidėjo 4.7%
2002 BVP padidėjo 2.5%
2003 BVP padidėjo 2.5%
2004 prognozė 2.2%
[2002 metais aukštais augimo tempais išsiskyrė Centrinės Europos valstybės.
Pagal JT nustatytus 1999 m. BVP vienam gyventojui šalys, kuriose BVP vienam gyventojui nesiekė 2000 $ laikomos silpniausiomis, atsiliekančiomis pasaulio valstybėmis. O šalys, kuriose BVP vienam gyventojui viršija 20 000$ – stipriausiomis ekonominiu atžvilgiu valstybėmis.
Į silpniausias įeitų tokios šalys kaip Haitis (Lotynų Amerika), iš Azijos – Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Maldyvai, Jemenas, Laosas, Birma ir pan. Afrikoje silpniausioms priskiriamos 32 valstybės. [8]
Į stipriausiųjų sąrašą patenka JAV, Kanada, Japonija, Liuksemburgas, visos Skandinavijos šalys, Australija,
Vokietija, Prancūzija, Jungtinė karalystė.
10 valstybių, kurių BVP didžiausias pasaulyje:
Pos Valstybė 2002 BVP (mlrd $)
1 JAV 10,450
Europos Sąjunga 10,422
2 Japonija 3,651
3 Vokietija 2 160
4 Jungtinė Karalystė 1 566
5 Prancūzija 1 431
6 Kinija 1 266
7 Italija 1 184
8 Kanada 714
9 Ispanija 653
10 Meksika 637
Labiausiai pavykę ekonominiai modeliai, lėmę padidėjusį BVP: Švedija (1950-1980m.), Rytų ir Pietryčių Azija (1960-1980m.), Kinijos (nuo 1980 m.), Centrinės Europos (nuo 1990 m.).
Labiausiai nepavykę ekonominiai modeliai lėmę recesiją: SSRS (1970-1980 m.), NVS šalys ( nuo 1990 iki 1999 m.), tropinės Afrikos modelis (1960-1990m.).[8]
5.1 Europa
5.1.1 ES
[2002 m. Ir 2003 m. Europos Sąjungos valstybėse toliau lėtėjo ekonomikos augimas, BVP padidėjo atitinkamai 00.9 ir 0.8%. Šiais metais prognozuojamas 1 % BVP padidėjimas Europos valstybėse. Lėčiausią per beveik 10 metų ekonomikos plėtrą lėmė mažėjančios investicijos ir pramoninė gamyba, lėtai kylantis namų ūkio vartojimas ir nedarbas. 2004 m. BVP turėtų padidėti dėl naujų ES narių. Lėčiausiai ekonomika augo Vokietijoje (2003 m. BVP padidėjo 0.3%). Vokietijos ekonomikai, kurios nuo 1993 m. BVP augo lėčiausiai, nuo recesijos išgelbėjo tik eksportas.
Pavyzdžiui, Prancūzijos prognozuojamas BVP augimas 1.2%, Italijos 0.4%. Iš didžiųjų ES valstybių geriausias BVP augimas Didžiosios BBritanijos – 1.6%. Mažesnėse Es valstybėse (Airijoje, Graikijoje) ekonomikos plėtra buvo didesnė nei vidutinėje ES valstybėje. [8]
5.1.2 Naujos ES narės
Naujų Es narių Centrinėje ir Rytų Europoje ekonomikos plėtra 2002-2003 metais dėl mažiau palankios pasaulio ir ypač ES ekonomikos plėtros sulėtėjo, ttačiau išliko gana sparti. Ekonomikos augimui labai didelę įtaką turėjo vidaus paklausa ir investicijos (BVP augimas buvo <5%).
Sparčiausiai BVP 2003 metais augo Latvijoje bei Lietuvoje, atitinkamai 6.8 ir 6.2%. Viena didžiausių problemų šiose šalyse – nepakankamas darbo užmokesčio augimas. [8]
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, naujųjų ES narių bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, paskaičiuotas pagal perkamosios galios pariteto principą, svyruoja nuo 42 proc. ES vidurkio Latvijoje iki 83 proc. Kipre. Didžiausias BVP, tenkantis vienam gyventojui, ES pernai buvo užregistruotas Liuksemburge, kur šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršijo bendrijos vidurkį. ES vidurkį taip pat viršijo: 31 proc. – Airija, 23 proc. – Danija, 21 proc. – Austrija, 20 proc. – Nyderlandai bei 19 proc. – Didžioji Britanija. Mažiausias BBVP, tenkantis vienam gyventojui, yra Latvijoje – 42 proc. ES vidurkio. Lietuvoje ir Lenkijoje šis skaičius siekė 46 proc., o Estijoje – 48 proc. Tai pirmas kartas, kai „Eurostat“ palygina 25 ES narių BVP, tenkančio vienam gyventojui, duomenis su ES vidurkiu.
Naujausiais duomenimis, daugiausiai pridėtinės vertės sukurta veiklos rūšyse, susijusiose su gamyba ir vartojimu. Pramonės, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo, viešbučių ir restoranų, transporto, sandėliavimo ir ryšių veiklos rūšyse pridėtinės vertės sukurta 65 proc., arba 110,2 proc. daugiau nei per pirmąjį 2003 metų pusmetį.
„Pridėtinės vertės didėjimas su gamyba susijusiose veiklos rūšyse sudaro vieną iš sąlygų augti vartojimui“, – sakoma Statistikos departamento pranešime.
Apdirbamojoje gamyboje sukurta 20,6 proc. bendrosios pridėtinės vertės (augimas sudarė 16,3 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo veiklos rūšyje – 18,1 proc. (augimas – 13,1 proc.).
Antrąjį ketvirtį sulėtėjo statybų veiklos rūšyje sukurtos pridėtinės vertės augimas ir siekė tik 4,4 proc. Vartojimo didėjimui antrąjį šių metų ketvirtį taip pat turėjo įtakos darbo užmokesčio ir užimtųjų skaičiaus augimas, didėjančios pajamos iš užsienio.
BVP išlaidų komponentuose dominuoja namų ūkių vartojimo išlaidos (65,5 proc.) ir bendrojo kapitalo formavimas (23 proc.), kurių augimas atitinkamai buvo 9,2 proc. ir 23,9 proc. (palyginti su ankstesnių metų antruoju ketvirčiu).
Tokį bendrojo kapitalo formavimo augimą, pasak statistikų, lėmė investicijų į mašinas ir įrengimus bei transporto priemones didėjimas. [6]
Tačiau naujų narių ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, taip teigia specialistai:
„Berlynas, rugsėjo 23 d. (dpa-ELTA). Šiais metais Europos Sąjungai (ES) priklausančių aštuonių Vidurio Europos valstybių ekonomikos augimas sulėtės. Tokia tendencija tęsis ir 2005 metais, prognozuojama naujo „Bank Austria-Creditanstalt“ (BA-CA) tyrimo išvadose.
Tyrimas parodė, kad ES plėtra gegužės 1 dieną smarkiai paskatino importo srautą į regioną, mat ir namų ūūkiai, ir verslininkai įsigijo daugiau prekių užsienio valstybėse prieš įstojimą į ES.
Kai ši pirkimo banga nuslūgo, ekonomikos plėtra šiose valstybėse taip pat sulėtėjo, paaiškino BA-CA ekonomistas ir tyrimo autorius Volteris Pudšedlis (Walter Pudschedl).
„Ekonomikos augimas regione pasiekė viršūnę, – teigė jis. – Mes prognozuojame, kad likusią metų dalį augimas sulėtės, tačiau vis tiek bus gero lygio“.
Per pirmus šešis šių metų mėnesius Vidurio Europos ES narių bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,4 proc. Tačiau visų metų BVP prieaugis turėtų sumažėti iki 4,9 proc.
Numatoma, kad kitais metais šio regiono ekonomikos augimas dar labiau sulėtės – iki 4,3 proc. Tai daugiausiai lems „prastėjanti pasaulio ekonomikos aplinka“, – teigė V. Pudšedlis.
12 narių euro zonai BA-CA ekonomistai prognozuoja 1,8 proc. BVP prieaugį šiais metais ir 1,5 proc. – ateinančiais.“ [4]
5.2 NVS ir Kinija
NVS šalių ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau išliko palyginus spartus. Didžiausią įtaką tam turėjo lėtesnė Kinijos ir Ukrainos ekonominė plėtra, o jos sukuria apie 80% visų NVS valstybių BVP.
5.3 Azija
Iš Azijos valstybių stipriausia valstybė Japonija. Jos ekonomikos plėtra mažėja ir yra tik 0.3%. Lėtą ekonomikos augimą lėmė mažėjančios investicijos ir lėtai didėjantis vartojimas. Namų ūkių pajamos Japonijoje mažėjo jau 6 metai. Nuo recesijos Japoniją apsaugojo eksportas.
Kinijos eekonomika auga gana sparčiai, tai viena iš Azijos valstybių, kurios ekonomikos augimas buvo sparčiausias. 2002 metais Kinijos BVP išaugo 8%, tam įtakos turėjo eksportas, augančios užsienio investicijos. Taip pat sparčiai BVP auga Pietryčių Azijos valstybėse – Tailande, Vietname, Taivane. [8]
6. Išvados
1. BVP bus vienodas, nepriklausomai nuo to, arskaičiavome gamybos metodu, pajamų metodu ar išlaidų metodu. Tai pagrindinė BVP skaičiavimo taisyklė.
2. Didžiausia BVP skaičiavimo problema – šešėlinė ekonomika, kurio suskurti produktai neįsiskaičiuoja į BVP.
3. Griuvus SSRS ir tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, BVP Lietuvoje smarkiai mažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo stambių pramonės įmonių žlugimas, gyventojų dabro vietų praradimas, finansinė krizė, pereinamojo laikotarpio problemos.
4. Nuo 1994 metų BVP šalyje ėmė augti ir nuolat didėja (išskyros 1999 metus). Manoma, kad taip bus ir toliau.
5. Šiais metais BVP augimas Lietuvoje tapo lėtesnis. Didžiausią įtaką tam turi BVP augimo tempų lėtėjimas Europoje.
6. Lietuvoje nuolat didėja namų ūkių vartojimo išlaidos, didėja gyventojų perkamoji galia.
7. Darbo užmokesti sšalyje didėja, bet daug lėtesniais tempais negu BVP arba darbo užmokestis kitose ES šalyse.
8. Paskutinių metų BVP augimo tempai pasaulyje smarkiai sumažėjo.
9. Sparčiausiais BVP augimo tempais pasaulyje pasižymi Centrinės Europos valstybės, Kinija bei Pietryčių Azijos valstybės.
Turinys
1. Įvadas …………………………2
2. BVP samprata 2
3. BVP nustatymo būdai ir apskaičiavimo problemos 3
3.1 Gamybos metodas 3
3.2 Pajamų metodas 4
3.3 Išlaidų
apskaitos metodas 4
3.4 Apskaičiavimo problemos 4
4. BVP augimo tempai ir tendencijos Lietuvoje 4
4.1 BVP kitimas nepriklausomos Lietuvos metais 4
4.2 BVP, skaičiuojamo gamybos metodu, sudedamųjų dalių dinamika 7
4.3 BVP, apskaičiuoto išlaidų metodu, sudedamųjų dalių dinamika 11
4.4 BVP, apskaičiuoto pajamų metodu, sudedamųjų dalių dinamika 13
5. Pasaulio vastybių ekonomikos lygis pagal bedrąjį vidaus produktą 14
5.1 Europa 16
5.1.1 ES 16
5.1.2 Naujos ES narės 16
5.2 NVS ir Kinija 18
5.3 Azija 18
6. Išvados 18
Turinys 20
Literatūra 21
Literatūra
1. Makroekonomika. – K.:Technologija, 2003
2. Makroekonomikos paskaitų konspektai,. – V.:2004
3. http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita2-6.htm
4. http://www.vlb.lt/?page;337;group;2;
5. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=5076379
6. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=4464431
7. lt.wikipedia.org/wiki/šalys_pagal_BVP
8. Ekonominės geagrafijos paskaitų temos. – V.:VU, 2003
9. http://www.tourism.lt/
10. http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita2-6.htm
11. P. Wonnacott, RR. Wonnacott. Makroekonomika. – V.:Litterae Universitatis, 1994
