Darbo birža Lietuvoje,jos vieta darbo rinkoje ir funkcijos

Turinys:

ĮVADAS………………………… 3

DARBO BIRŽA………………………… 4

Struktūra………………………… 4

Teisinė bazė………………………… 6

Funkcijos………………………… 7

DARBO BIRŽOS VIETA DARBO RINKOJE…………………… 9

IŠVADOS………………………… 16

LITERATŪRA………………………… 17Įvadas

Politinės ir socialinės permainos Lietuvoje, ūkio orientavimasis į rinkos ekonomiką turėjo labai didelę įtaką gyventojų užimtumui ir situacijai darbo rinkoje, atsirado nauji reiškiniai, susiformavo darbo rinkos administravimo institucijų sistema.

Lietuvoje darbo rinkos klausimais rūpinasi Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Valstybines užimtumo ir darbo rinkos politikos įgyvendinimo funkcijas Lietuvoje vykdo dvi viena kitą papildančios valstybinės institucijos – Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Tai savarankiškos institucijos prie Socialinės apsaugos ir ddarbo ministerijos.

Svarbiausias Lietuvos darbo biržos uždavinys – užtikrinti užimtumo valstybines garantijas netekusiems darbo asmenims ir aktyviomis politikos priemonėmis siekti subalansuoti darbo rinką. [12]

Darbo tikslas: paanalizuoti Lietuvos Darbo biržą kaip instituciją, per jos funkcijų ir įtakos darbo rinkai prizmę.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos darbo biržos struktūrą;

2. Aptarti Lietuvos darbo biržos teisinę bazę ir funkcijas;

3. Atskleisti Lietuvos Darbo biržos reikšmę darbo rinkai per Lietuvos Darbo biržos veiklą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė.

Darbo objektas – Lietuvos darbo birža.

Darbo birža

Efektyvi valstybinė įdarbinimo tarnyba yra svarbi darbo rrinkos politikos priemonė ir šios rinkos dalis pereinamuoju ekonominiu laikotarpiu globalizacijos ir integracijos kontekste. Ši tarnyba vaidina lemiamą vaidmenį, padėdama žmonėms prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių – skatina mobilumą ir lankstumą bei konkurencingumą, taip pat įgyti sugebėjimus, kvalifikaciją ir kitus dalykus, kkurie reikalingi naujam besivystančiam ūkiui.

Norint išsiaiškinti, kokią vietą darbo rinkoje užima Lietuvos darbo birža, svarbu:

· apžvelgti šios institucijos struktūrą;

· išsiaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaujamasi jos veikloje;

· kokias funkcijas yra įpareigota atlikti ši institucija.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ir jos 46 teritorinės darbo biržos) savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d.Struktūra

Kaip jau minėta, Lietuvos darbo birža susideda iš Respublikinės darbo biržos ir 46 teritorinių darbo biržų. Teritorinių darbo biržų aptarnaujamos teritorijos skiriasi dydžiu ir gyventojų skaičiumi. Todėl, 28 biržos turi poskyrius (iš viso 46 poskyriai).

Lietuvos darbo biržos kaip institucijos struktūra sudaryta iš:

1. Lietuvos darbo biržos direktoriaus;

2. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojų;

3. Trijų skyrių, kuriems tiesiogiai vadovauja Lietuvos darbo biržos direktorius (užimtumo fondo apskaitos skyrius, personalo ir ūkinio aptarnavimo skyrius, ccentralizuota vidaus audito tarnyba);

4. Keturių direktoriaus pavaduotojams pavaldžių skyrių (darbo rinkos politikos realizavimo skyrius, darbo pasiūlos ir paklausos skyrius, informacinės sistemos organizavimo skyrius ir užsienio ryšių skyrius);

5. 46 teritorinių darbo biržų;

6. Trišalės komisijos (patarėjo statusas). [4]

1 pav. Lietuvos darbo biržos struktūra

Šaltinis: Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Taigi, Lietuvos darbo birža turi trišalius patariamuosius organus tiek nacionaliniu, tiek rajonų lygmeniu. Nacionalinė trišalė komisija (sudaryta iš 9 narių: valstybės institucijų atstovų, profesinių sąjungų atstovų, darbdavių organizacijų atstovių, Lietuvos savivaldybių asociacija (stebėtojo teisėmis)). KKomisijos veiklos tikslas – nagrinėti darbo rinkos būklės bei darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo klausimus. [14]

Ši komisija pataria Lietuvos darbo biržai strateginiais klausimais, įskaitant darbo rinkos programų balansavimą ir finansinius prioritetus. Nacionalinė trišalė komisija dalyvauja ir pasitarimuose dėl politikos įgyvendinimo ir teikia pasiūlymus dėl norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, tobulinimo. Rajonų komisijos (iš 6 narių) svarsto rajono darbo biržos veiklos ataskaitas ir konsultuoja bei prižiūri programų įgyvendinimą vietos lygmeniu. [4]

Darbo paklausą ir pasiūlą nacionaliniu mastu analizuoja ir galimus darbo rinkos pokyčius prognozuoja Respublikinė darbo birža. Ji taip pat organizuoja ir finansuoja mokslinius tyrimus gyventojų užimtumo srityje, rengia pranešimus bei apžvalgas apie šalies ir atskirų jos vietovių darbo rinkos būklę, bendradarbiauja su užsienio šalimis, tvarko Užimtumo fondo lėšas nustatyta tvarka ir kt. Respublikinė darbo birža vadovauja teritorinių darbo biržų veiklai bei skiria lėšas jų išlaikymui.

Teritorinės darbo biržos vykdo Lietuvos darbo biržos funkcijas vietiniu lygmeniu. Jos yra pavaldžios Respublikinei darbo biržai. Paprastai, teritorinę darbo biržą sudaro informacinės sistemos organizavimo ir statistikos, Užimtumo fondo apskaitos, personalo ir ūkio bei Klientų aptarnavimo ir darbo rinkos programų skyriai. [3]

Šiuo metu Lietuvos darbo biržoje dirba apie 1350 darbuotojų, t.y. 1 darbuotojui tenka apie 210 bedarbių. Apytikriai 50 žmonių ddirba centrinėje administracijoje, 1300 – 46 teritorinėse darbo biržose. Iš pastarųjų apytikriai 800 yra tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai, 170 užsiima aktyviųjų darbo rinkos programų tvarkymu, o likusieji – administracijos darbuotojai. Tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų ir viso bedarbių skaičiaus santykis yra 1:360; pagal tarptautinius standartus tai labai daug. Moterys sudaro 82 proc. personalo. Teritorinėse darbo biržose darbuotojų skaičius svyruoja nuo 18 iki 181, o tiesiogiai aptarnaujančių klientus dalis – nuo 38 proc. iki 67 proc. LDB duomenimis, personalo amžiaus vidurkis yra 41 metai, didžioji dalis darbuotojų (72 proc.) yra 30-50 metų amžiaus. Dauguma darbuotojų (79 proc., neskaitant techninio arba ūkinės dalies personalo) turi aukštojo mokslo diplomus. Priklausomai nuo aptarnaujamos teritorijos, vienam darbuotojui tenka nuo 76 iki 641 registruotų bedarbių. [3]

Veikia 3 jaunimo darbo centrai : Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.Teisinė bazė

Lietuvos darbo biržos veikla reglamentuota Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose (paskutinį kartą patvirtinti 2003 m. liepos 23 d.). Šį dokumentą sudaro septyni skyriai:

1. Bendrosios nuostatos,

2. Uždaviniai ir funkcijos,

3. Teisės,

4. Darbo organizavimas,

5. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka,

6. Finansavimas,

7. Finansinės veiklos kontrolė. [5]

Nuostatuose išdėstyti šios institucijos tikslai, kasdienę darbinę veiklą nustatantys ir apibrėžiantys teiginiai. Lietuvos darbo biržos veiklą reguliuoja ir kkiti įstatymai:

1. Lietuvos respublikos bedarbių rėmimo įstatymas;

2. Lietuvos respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas;

3. Lietuvos respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas;

4. Lietuvos respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas;

5. Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymas;

6. Lietuvos respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties;

7. Lietuvos respublikos socialinių įmonių įstatymas. [4]

Šie teisės aktai nustato Lietuvos darbo biržos funkcijas ir kontrolės mechanizmus, apibrėžia darbo rinkos politikos įgyvendinimą.Funkcijos

Kaip jau minėta, valstybines užimtumo ir darbo rinkos politikos įgyvendinimo funkcijas Lietuvoje vykdo dvi viena kitą papildančios valstybinės institucijos – Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais).

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai pavesta vykdyti darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo, profesinio orientavimo, konsultavimo, koordinavimo ir priežiūros bei metodinio vadovavimo funkcijas. [12]

Lietuvos darbo biržos strateginiame ir veiklos plane 2003-2005 m. LDB misija apibrėžiama taip: ”padėti ieškantiems susirasti darbą, padidinti jų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje ir aprūpinti šalies ūkį reikiama darbo jėga įvertinant vykstančius sparčius pokyčius“. [6]

Lietuvos darbo biržos funkcijas trumpai ir konkrečiai galima apibrėžti taip (funkcijos ir uždaviniai išdėstyti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose):

· analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;

· registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;

· ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti;

· tarpininkauja

Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant;

· tarpininkauja bei pati organizuoja bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą;

· tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje;

· nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo naudojimo;

· dalyvauja rengiant gyventojų užimtumo programas;

· kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos bedarbius;

· organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;

· skiria bedarbio pašalpas. [4]

Lietuvos darbo biržos tteikiamos paslaugos daugiau orientuotos į ieškančius darbo asmenis ir apima profesinį orientavimą ir konsultavimą, informavimą apie laisvas darbo vietas, tarpininkavimą įdarbinant Lietuvoje ir kitose šalyse, bedarbių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, įdarbinimo planų sudarymą, pažymų išdavimą, viešųjų darbų ir Užimtumo fondo remiamų darbų organizavimą, rekomendacijų įdarbinimui ar viešiesiems darbams išrašymą, profesinio mokymo bei darbo klubų organizavimą, konsultacinę bei finansinę paramą organizuojant savo verslą ir kt. Taip pat, prieš siųsdama bedarbius į remiamus darbus, darbo birža tikrina įmonių sąlygas bei jų pasirengimą įįdarbinti siunčiamus asmenis, sudaro su darbdaviais sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą bei administruoja užimtumo rėmimo subsidijas.

Papildomai darbo birža rengia ir vykdo tikslines darbo rinkos politikos programas. Kita svarbi Lietuvos darbo biržos funkcija yra vietinių užimtumo iniciatyvų administravimas ir finansavimas. [[3]

Visuomeniniais pagrindais prie darbo biržų veikia trišalės komisijos, sudarytos iš profesinių sąjungų, darbdavių bei valstybės valdymo organų atstovų, kurie periodiškai nagrinėja šalies bei teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams pašalpas. [4] Lietuvos darbo birža, vykdydama jai priskirtas funkcijas ir uždavinius, kartu yra svarbi darbo rinkos dalis ir darbo rinkos politikos vykdytoja. Toliau bus nagrinėjama Lietuvos darbo biržos vieta darbo rinkoje, kokiais būdais ši institucija dalyvauja darbo rinkos politikoje, kas konkrečiai yra daroma, kokius projektus įgyvendina.

Darbo biržos vieta darbo rinkoje

Darbo rinka – rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Joje darbo paklausa ir pasiūla turi bbūti pusiausvira. Dažniausiai darbo rinkos pusiausv.yra tarp pasiūlos ir paklausos išlaikoma be išorinio įsikišimo. Bet daugeliui darbo rinkos problemų išspręsti prireikia išorinės paramos, valstybės veiksmų. Darbo paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą valstybės lygmenyje reguliuoja darbo rinkos politika, kuri formuojama atsižvelgiant į darbo jėgos poreikį atskiruose regionuose ar ekonominės veiklos srityse. Šiandieniniai darbinės veiklos pokyčiai reikalauja naujos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl daug dėmesio skiriama darbo rinkos profesiniam mokymui, kurio pagrindiniai uždaviniai – tobulinti netinkamas kvalifikacijas turinčių žmonių profesinius įgūdžius ir žinias, siekiant pagerinti jjų įsidarbinimo galimybes. [13]

Darbo rinkos rodikliai yra: užimtumo, nedarbo, darbo apmokėjimo, profesinio mokymo užimtųjų lygis, bedarbių skaičiaus ir kt. [15]

Lietuvoje darbo rinkos politiką vykdo darbo rinkos institucijos:

· Lietuvos darbo birža;

· Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba;

· Valstybinė darbo inspekcija.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – valstybinė institucija, teikianti nemokamas paslaugas ir informaciją ieškantiems darbo žmonėms, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, moka pašalpas bedarbiams ir pan. [13]

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba – valstybinė institucija besirūpinanti darbo rinkos profesiniu mokymu, profesiniu konsultavimu ir informavimu, psichologiniu ieškančių darbo asmenų konsultavimu. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba atsako už darbo rinkos profesinį mokymą ir permokymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, vykdo valstybinę darbo rinkos profesinio mokymo priežiūrą. Jai pavaldūs 6 regioniniai padaliniai, organizuojantys mokymą, konsultacijas ir rekomendacijų teikimą tiek suaugusiesiems, tiek jaunimui. Be to, ši institucija reguliuoja 14 darbo rinkos mokymo centrų veiklą. [13]

Valstybinė darbo inspekcija – valstybinė kontrolės įstaiga. Pagrindinis veiklos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe bei darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų konsultuojant darbuotojus ir darbdavius. [13]

Taigi, svarbiausios institucijos atsakingos už darbo rinkos politikos bei programų įgyvendinimą yra Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.

Kas yra Lietuvos darbo biržos klientai? Lietuvos darbo bbirža teikia paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. Šios institucijos 2001 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2001 m. pabaigoje darbo biržose buvo užregistruota 224 tūkst. bedarbių, 1,9 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Vyrai sudarė 52,5 proc., jaunimas 12,8 proc. užregistruotų bedarbių. Jaunų bedarbių dalis sumažėjo 2,4 proc. Nekvalifikuoti bedarbiai sudarė 30 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 33,3 proc. užregistruotų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 5,7 proc.

2001 m. paslaugos buvo suteiktos 39 tūkst. darbdavių (2000 m. – 27,6 tūkst. darbdavių). [3]

Paskutiniais Lietuvos darbo biržos duomenimis (per 2004 rugpjūčio mėn.) biržoje buvo įregistruota 14,1 tūkst bedarbių, iš jų įdarbinti 10,3 tūkst. bedarbių. Bendras 2004 metais registruotų bedarbių skaičius nuo metų pradžios yra 143,6 tūkst.. Taigi, klientų skaičius mažėja ir per keletą metų, t.y. nuo 2001 m., sumažėjo beveik 100 tūkst. Darbo pasiūlymų ir bedarbių skaičius vis labiau vienodėja.

Toliau bus kalbama apie konkrečią Lietuvos darbo biržos veiklą, aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

Darbo birža atsakinga už teisinių užimtumo garantijų užtikrinimą kategorijoms, numatytoms Bedarbių rėmimo įstatyme. Bedarbių rėmimo įstatymo numatytais atvejais valstybė garantuoja piliečiams:

1. nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;

2. nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;

3. nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;

4. galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus,

5. bedarbio pašalpą. [2]

Viena iiš aktyvių darbo rinkos politikos priemonių yra p.rofesinis orientavimas ir konsultavimas. 2001 m. prie teritorinių darbo biržų naujai įsteigti 5 Informacijų ir konsultacijų centrai ir 2002 m. jau visi teritorinių darbo biržų klientai galėjo pasinaudoti teikiamomis informavimo ir konsultavimo paslaugomis. Profesiniam informavimui ir orientavimui parengti profesijų aprašai. Be to, Lietuvos darbo biržoje plečiamas atviro informavimo tinklas: savarankiškos informacijos paieškos sistemos integruotos su profesiniam informavimui skirta sistema. Informaciją apie save gali palikti ieškantys darbo asmenys arba darbdaviai, ieškantys darbuotojų.

Viena pagrindinių darbo biržos funkcijų – teikti bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims įdarbinimo paslaugas. Darbo biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys:

· nedirbantys (bedarbiai);

· turintys įspėjimą apie atleidimą iš darbo;

· kiti asmenys: dirbantys, besimokantys dieninėse mokymo įstaigose, pensinio amžiaus. [4]

Darbas siūlomas atsižvelgiant į užregistruotas laisvas darbo vietas ir į darbdavio keliamus kvalifikacinius bei dalykinius reikalavimus. Bedarbiams, pasirengusiems darbo rinkai, siūlomas darbas, atitinkantis jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. Bedarbiams, nepasirengusiems darbo rinkai, siūlomas nekvalifikuotas darbas, atitinkantis jų sveikatos būklę.

Lietuvos darbo birža taiko specialios įdarbinimo priemones socialiai pažeidžiamoms grupėms. Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, kuriems sunku integruotis į darbo rinką. Tai:

· invalidai;

· asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;

· profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

· ilgalaikiai

bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

· asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;

· motina arba tėvas, auginanti (-is) vaiką iki 8 metų ;

· asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

2001 m. 3,4 tūkst. asmenų su negalia ir 3,1 tūkst. asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų buvo įdarbinta arba įtraukta į darbo rinkos politikos priemones. [7]

Pirmą kartą, finansuojant iš valstybės biudžeto, įįgyvendinta profesinio mokymo programa grįžusiems iš įkalinimo įstaigų bedarbiams. Teikiant paramą vietinių užimtumo iniciatyvų projektams, daugiau nei kas antras įdarbintas į naujai įsteigtas darbo vietas yra socialiai remtinas asmuo. [3]

Lietuvos darbo birža tarpininkauja ieškant darbo užsienyje (Vokietijoje, d. Britanijoje), vykdomos Au-pair programos.

Lietuvos darbo birža nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju gali organizuoti pati, taip pat gali tarpininkauti. Šio mokymo tikslai yra:

· Sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje.

· Suteikti atsakingam, sąžiningam, turinčiam patirties darbuotojui, kurį ddarbdavys siekia išlaikyti darbe, papildomą profesinę kompetenciją arba naują kvalifikaciją.

· Operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų pagal realizuojamus verslo planus. (ldb.lt)

Darbo rinkos mokymo programos yra dviejų lygių, taip pat yra neformalaus mokymo programų. [[1]

Pagrindinės aktyviosios priemonės, neskaitant bedarbių perkvalifikavimo, yra laikinoji viešųjų darbų programa, subsidijos privatiems darbdaviams, skirtos darbuotojams priimti, parama „darbo klubams“.

Bedarbiams, nustatyta tvarka užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje ir turintiems teisę į bedarbio pašalpą, gali būti suteikiama beprocentė paskola savo verslui organizuoti. [4]

Įdarbinimo subsidijos iš dalies susietos su užimtumo „garantijomis“; jei darbdavys turi sukurti papildomą darbo vietą, kad vykdytų kvotos reikalavimus, Lietuvos darbo birža gali mokėti jam subsidiją, kurios dydis lygus 12 mėnesių (arba 24 mėnesių, jei įdarbinamas invali.das) minimaliam atlyginimui. Tokiu būdu 2000 m. buvo sukurta apytikriai 1000 darbo vietų. Taip pat, subsidijuojamas darbo patirties įgijimo laikotarpis tam tikrų kategorijų žmonėms – patirties neturintiems darbuotojams, mokymo programose dalyvaujantiems asmenims, žmonėms, po pertraukos (pvz., po vaiko priežiūros atostogų) grįžtantiems į darbo rrinką. Minimalaus atlyginimo dydžio subsidija mokama 6 mėnesius; šiuo laikotarpiu nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. 2000 m. pagal šią programą įdarbinta apie 2500 žmonių. [4]

Lietuvos darbo birža nuo 1994 metų organizuoja darbo klubus. Tai trumpalaikis apmokymas taikyti darbo paieškos metodus, skirtas asmenims, naujai įsiregistravusiems darbo biržoje, ir ilgalaikiams bedarbiams. Šiais darbo klubais siekiama keisti žmonių nuostatas ir skatinti juos aktyviai ieškoti darbo, taip pat įvertinus galimybę dirbti savarankiškai. Tai mažiausiai kainuojanti aktyvioji programa, nes ji trunka neilgai ir dalyviams nemokamos jjokios išmokos. 2000 m. šiuose klubuose dalyvavo per 42 000 žmonių, o jos sąnaudos tesiekė 1 proc. visų išlaidų aktyviosioms programoms. [11]

Gaunantieji bedarbio pašalpą traktuojami kitaip, nei kiti įsiregistravę bedarbiai. Bedarbio pašalpos gavėjui, pirmą kartą tapusiam bedarbiu, skiriamas asmeninis konsultantas, kuris, jei bedarbis pripažįstamas „nepasirengusiu darbo rinkai“, padeda jam parengti įdarbinimo planą, kuriame nurodomi darbo paieškos variantai ir kitos galimos priemonės, pavyzdžiui, dalyvavimas mokymuose ar kitose aktyviosiose priemonėse. (Tiems, kurie pripažįstami „pasirengusiais darbo rinkai“, toks planas rengiamas tik tada, jei jie nesusiranda darbo dar 3 mėnesius). Pašalpos gavėjai privalo lankytis darbo biržoje kartą per mėnesį ir dalyvauti pokalbyje su paskirtuoju konsultantu. Šiame susitikime įvertinama pažanga ieškant darbo, įskaitant įdarbinimo plano, jei jis sudarytas, peržiūrą. Bedarbiui gali būti pasiūlyta darbo vieta arba vieta aktyviojoje programoje. Apsilankymas kas mėnesį yra ir kontrolės priemonė nustatant, ar asmuo dar turi teisę į pašalpą. Jei bedarbis atsisako dviejų tinkamų pasiūlymų dirbti ar dalyvauti programoje, gali būti svarstomas klausimas dėl jo teisės į bedarbio pašalpą. [4]

Įdarbinimo planai nerengiami asmenims, negaunantiems bedarbio pašalpos, ir tokie asmenys sudaro daugumą įsiregistravusių bedarbių. Ar šie žmonės kviečiami reguliariai lankytis darbo biržoje, sprendžia paskirtasis konsultantas. Taigi birža su jais bendrauja rečiau – gal tik kartą per du mėnesius.

Didžioji dalis visų išlaidų bbuvo panaudota perkvalifikavimui, apie trečdalis – laikiniems viešiesiems darbams ir apie penktadalis – įdarbinimui subsidijuoti. Darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos iš Užimtumo fondo, kuris yra Valstybinio socialinio draudimo fondo dalis.

Bendradarbiavimas su darbdaviais apima jų dalyvavimą Trišalėse komisijose, dalyvavimą projektuose bei apklausose. Tyrimai rodo, kad 90 proc. darbdavių, su kuriais bendradarbiaujama, Lietuvos darbo biržos paslaugas vertina gerai. [3]

Darbdaviai, ieškantys darbuotojų, informaciją apie laisvą darbo vietą gali įregistruoti vieningu visoje Lietuvoje telefono numeriu 8-700-55155. Taip pat laisvų darbo vietų registracija vyksta internetu. Vien šiuo metu internetiniame Lietuvos darbo biržos puslapyje yra virš 3500 skelbimų 43 miestuose.

Lietuvos darbo birža dalyvauja techninės pagalbos projektuose. 2003-2004 metais vykdomi du projektai:

1. „Ignalinos atominės elektrinės regiono aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas“;

2. „Lietuvos darbo biržos institucijų stiprinimas“

Lietuvos darbo birža atlieka įvairius darbo rinkos tyrimus gyventojų aktyvumo, nedarbo, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos srityse, prognozuoja darbo rinkos rodiklių kitimo tendencijas.

2 pav. Nedarbo lygis

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003

Gyventojų užimtumo tyrimus atlieka ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jie atliekami vadovaujanti.s tarptautiniais užimtumo statistikos standartais. Tačiau dėl skirtingų bedarbio sąvokų apibrėžimų nedarbo lygis gyventojų tyrimų duomenimis ir Lietuvos darbo biržos duomenimis yra skirtingi. [11]

Kaip matome 3 paveiksle, lyginant bedarbių skaičių apskritai ir besiregistruojančiųjų skaičių Lietuvos darbo biržoje, mmatome, kad didžioji dalis darbo ieškančių žmonių kreipiasi į valstybinę įstaigą. [10] Taigi, šios institucijos vaidmuo darbo rinkoje, net ir kylant Lietuvos ekonominiam išsivystymui, išlieka labai svarbus.

3 pav. Bedarbiai pagal darbo ieškojimo būdus

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003

Lietuvos darbo biržos veikla yra prižiūrima, kontroliuojama, vertinama. Lietuvos darbo birža jau keletą metų savo veiklą grindžia valdymu pagal tikslus. Teritorinėms darbo biržoms nustatyti 24 rodikliai, pagal kuriuos veikla vertinama kiekvieną mėnesį, ketvirtį ir užbaigus metus. Patvirtinta veiklos vertinimo apskaičiavimo metodika. Visa tai leidžia įvertinti bei koreguoti teritorinių darbo biržų veiklą, gerinti jų teikiamų paslaugų ir įgyvendinamų priemonių kokybę. [3]

Lietuvos darbo birža yra didelė darbo rinkos dalis. Ši institucija tiria darbo rinką, planuoja darbo rinkos politiką ir ją vykdo, spręsdama nedarbo, pašalpų skyrimo, profesinio orientavimo ir mokymo bei socialines problemas. Darbo biržai deleguota daugybė funkcijų, per kurias yra įtakojama darbo rinka.

Išvados

1. Lietuvos darbo birža sudaryta iš respublikinės darbo biržos ir 46 teritorinių darbo biržų. Darbo biržoje yra septyni poskyriai. Trims iš jų vadovauja Lietuvos darbo biržos direktorius, likusiems keturiems – du direktoriaus pavaduotojai. Lietuvos darbo birža turi patariamąjį organą – Trišalę komisiją tiek respublikiniame, tiek teritoriniame lygmenyse. Šiuo metu darbo biržoje dirba virš 1300 darbuotojų.

2. Lietuvos darbo biržos veiklą reglamentuoja

keletas įstatymų ir kitų norminų teisės aktų. Svarbiausias iš jų yra Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai. Šiame dokumente apibrėžti Lietuvos darbo biržos funkcijos ir uždaviniai: darbo rinkos analizė, įdarbinimas, profesinis mokymas, bedarbio pašalpų skyrimas, viešųjų darbų organizavimas ir kt.

3. Lietuvos darbo birža yra viena svarbiausių valstybinių darbo rinkos politikos įgyvendinimo institucijų. Darbo birža, vykdydama jai priskirtas funkcijas, sprendžia nedarbo, pašalpų klausimus, padeda žmonėms adaptuotis sparčiai kintančioje darbo rinkoje, išlikti gebančiais konkuruoti ir aktyviai veikti globalizacijos ir eeurointegracijos sąlygomis.

Literatūra:

1. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie darbo sutarties nutraukimą, profesinio mokymo programos prioritetinės kryptys 2003 metais.

2. Darbo rinkos politika (aktyvios bei pasyvios darbo rinkos priemonės). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą: < http://www.socmin.lt/?1934623601>

3. Dienys V., Beleckienė, G., Vaitkutė L. Naujienos švietimo ir užimtumo politikoje. Metinis pranešimas. Iš Profesinio mokymo metodikos centras. 2003 m. [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

4. Lietuvos darbo birža. Informacija [žiūrėta 2004 09 11]. Prieiga per internetą:

5. Lietuvos darbo biržos prie SSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai. Lietuvos darbo birža [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

6. Lietuvos darbo biržos strateginis ir veiklos planas 2003-2005 metai. Lietuvos darbo birža [žiūrėta 2004 09 12]. Prieiga per internetą:

7. Lietuvos darbo biržos veikla 2001 mmetais. Lietuvos darbo birža [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

8.. Lietuvos darbo biržos veikla 2002 metais. Lietuvos darbo birža [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

9. Lietuvos darbo biržos veikla 2003 metais. [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

10. Lietuvos statistikos metraštis, 2003. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2003

11. Medaiskis, T., Biliūnaitė L. Socialinės apsaugos plėtros ir užimtumo ekonominių veiksnių iki 2015 metų strategija, [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

12. Pranešimas apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, 2003 metai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą:

13. Profesinio orientavimo išteklių informacinis centras. Drabo rinka, [žiūrėta 2004 09 12]. Prieiga per internetą:

14. Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos nuostatai. Lietuvos respublikos seimas, [žiūrėta 2004 09 10]. PPrieiga per internetą:

15. Užimtumo ir darbo rinkos politikos efektyvumo didinimo bei darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimo kryptys. [žiūrėta 2004 09 10]. Prieiga per internetą: