Darbo rinka Lietuvoje 2005 metais

TURINYS

1. Titulinis puslapis _________________________________________ 1

2. Turinys_________________________________________________ 2

3. Įvadas _________________________________________________ 3

4. Situacija darbo rinkoje_____________________________________ 4

5. Darbo jėgos paklausa ______________________________________ 6

6. Darbo jėgos pasiūla _______________________________________ 8

7. Darbo rinkos prognozės ____________________________________ 8

8. Išvados _________________________________________________ 10

9. Naudota literatūra ________________________________________ 11

ĮVADAS

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos

tikslas. Tikrovėje darbo rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio

tikslo: jis neaprūpina visų norinčių dirbti darbo vietomis. Taigi apie

darbo rinką tenka kalbėti kaip aapie svarbią ekonominę problemą ir

vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.

Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties,

pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto

ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to,

tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei

paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.

SITUACIJA DARBO RINKOJE

2005 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, beveik 18 proc.

išaugo darbo jėgos paklausa. Šalies teritorinėse darbo biržose per mėnesį

buvo įregistruota 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yyra 3,1 tūkst.

daugiau negu praeitą mėnesį. Neterminuoto darbo pasiūla išaugo 15,6 proc.,

o terminuoto – net 37,8 proc.

Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.

Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.

bedarbių.

Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mmėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.

Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.

bedarbių.

[pic]

Nuo metų pradžios augant darbo jėgos paklausai bei mažėjant pasiūlai,

jau balandžio mėnesį paklausa pralenkė pasiūlą. Rugsėjo mėnesį registruotas

didžiausias skirtumas tarp laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus.

Per devynis šių metų mėnesius darbo biržose buvo įregistruota 126,8

tūkst. bedarbių. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu darbo jėgos

pasiūla sumažėjo per 20 proc. Nuo metų pradžios darbo birža galėjo

pasiūlyti bedarbiams per 79 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir

17,3 tūkst. terminuotam įdarbinimui.Vis didėjanti darbo jėgos paklausa

sudarė prielaidas bedarbių skaičiaus mažėjimui. Spalio 1 d. šalyje buvo

85,6 tūkst. registruotų bedarbių. Tai 5,9 tūkst. mažiau negu rugsėjo 1 d.

Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo

40,5 tūkst. arba 32,1 proc.Spalio 11 d. teritorinėse darbo biržose

įregistruoti bedarbiai sudarė 4,1 proc. visų darbingo amžiaus šalies

gyventojų. Šis rodiklis per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto, o nuo metų

pradžios – 1,9 proc. punkto.Bedarbių moterų dalis tarp šalies darbingo

amžiaus moterų spalio 1 d. sudarė 5,1 proc., o bedarbiai vyrai – 3 proc.

tos pačios amžiaus grupės vyrų. Moterų nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3

proc. punkto, o nuo metų pradžios – 1,9 proc. punkto. Vyrų nedarbas

atitinkamai mažėjo – 0,2 ir 2,1 proc. punkto.Moterų nedarbas mažėja lėčiau

nei vyrų, todėl didėja mmoterų dalis tarp bedarbių. Metų pradžioje moterys

sudarė 57,4 proc. visų bedarbių. Per devynis šių metų mėnesius moterų dalis

bedarbių struktūroje išaugo iki 63,5 proc.

Jauni bedarbiai spalio 1 d. sudarė 1,4 proc. visų šalies 16-25 m.

amžiaus gyventojų. Šios amžiaus grupės bedarbių rugsėjo pabaigoje buvo

registruota 6,8 tūkst.Teisę gauti nedarbo draudimo išmoką rugsėjo pabaigoje

turėjo 13,7 tūkst. bedarbių.

[pic]

Darbdaviams vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Iš

13,9 tūkst. bedarbių registruotų rugsėjo mėnesį, kas trečias neturi

profesinio pasirengimo, kas penktas praradęs kvalifikaciją dėl ilgesnės

kaip 3 m. darbo pertraukos, kas šeštas neturi darbinės veiklos

praktikos.Augant darbo jėgos paklausai, nepakanka pasirengusių darbo rinkai

darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Kiekvienam pasirengusiam darbo

rinkai autotransporto priemonių vairuotojui, statybos ar medienos apdirbimo

darbininkui teko apie 4 – 6 laisvos darbo vietos. Labai trūksta lokomotyvų

mašinistų, keramikos bei stiklo dirbinių meistrų.Tuo tarpu darbo vietų

trūko kirpėjams ir kosmetologams, socialiniams bei jaunesniems

administravimo darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams.Daugiausia,

per 30 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirta

kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, apie 27 proc. –

nekvalifikuotiems darbininkams, 15 proc. – aptarnavimo sferos ir prekybos

darbuotojams, per 11 proc. įrengimų ir mašinų operatoriams.

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83

tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo

sutartį (79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jjų 76,4 proc.

gavo nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6

proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc.

ilgalaikiai bedarbiai.Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė

darbo jėgos paklausa – 93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu

laikotarpiu, laisvų darbo vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o

terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai

sudarė 81,6 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0

proc.

[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo

vietų.

[pic]

| | |

| |Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83 tūkst. |

| |ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo sutartį|

| |(79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc. gavo |

| |nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6 |

| |proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc. |

| |ilgalaikiai bedarbiai. |

| |[pic]Auga neterminuoto darbo paklausa |

| |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė darbo jėgos paklausa – |

| |93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo|

| |vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o |

| | |

| |7 |

| ||terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai |

| |sudarė 81,6 proc. visų į |

| |registruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0 proc. |

| |[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo|

| |vietų. |

| |[pic] |

| |Darbo vietų struktūra |

| |[pic]Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai |

| |daugiau kaip kas antras darbo pasiūlymas įsidarbinimui. |

| |[pic]Kas ketvirtas darbo pasiūlymas – nekvalifikuotiems darbininkams. |

| |[pic]Pusė visų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje ir beveik kas |

| |trečias – pramonėje. |

| |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėnesį įregistruotos laisvos darbo vietos |

| |[pic] |

| | |

| |8 |

| |[pic]Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesines |

| |kvalifikacijas. |

| |DARBO JĖGOS PASIŪLA |

| | |

Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu

laikotarpiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 32,0

tūkst. arba 20,1 proc.Kas šeštas bedarbis iki registracijos darbo biržoje

nėra dirbęs.16,2 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per

1 m. laikotarpį.

[pic]

DARBO RINKOS PROGNOZĖS

Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti darbo rinkos

pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę

pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos

tarnybos ekspertais.

2005-ųjų metų prognozė atlikta remiantis rugsėjo – spalio mėn.

vykdytos darbdavių

apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į darbo rinkos

ir makroekonominių rodiklių pokyčius.

2004 metais teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankos

būdu apklausė 6,2 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln.

dirbančiųjų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai

parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas

ir dirbančiųjų skaičių. Daugiausiai apklausta – 83 proc. privataus, 64

proc. – paslaugų sektoriaus bei 95 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo

darbdavių, kurių įmonėse dirba iki 250 darbuotojų.

Situacija darbo rinkoje toliau gerės

Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą

skatina atsigavusi vvidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.

kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad

ekonominė plėtra Europoje palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos

ir vidaus, ir išorės rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais.

Pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl

augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis)

šalyje mažės.

Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota

2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14

tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas –– 39 tūkst. yra

aukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį.

Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.

Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14

proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau

didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bbei statyboje.

Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos

Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.

punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams

ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems

specialistams, technikams ir tarnautojams.

Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema

2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų

darbo pasiūlymų.

Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis

įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik

134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti

darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių

bedarbių skaičių.

Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą

profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,

nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms

užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai

besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje

asmenys.

Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės

Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais

2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų

nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų

bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.

Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau

negu bendras šalyje.

IŠVADOS

Tarp daugelio ekonomikos sričių labai svarbią vietą užima darbo

rinkos ekonomika.

Augantis vvisuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Mokslo

ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti

socialiniai ekonominiai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo

problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. Atsiranda didelis žmonių

kiekis turintis nereikalingas profesijas. Be to atsiranda būtinybė kelti

kvalifikaciją žmonėms, baigusiems mokslus prieš 15 – 20 metų, kadangi šiuo

metu papildomai iš darbuotojų reikalaujama mokėti užsienio kalbas bei

mokėti dirbti kompiuteriu.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos darbo biržos internetinis puslapis www.ldb.lt