Dokumentų apsauga

Kauno technologijos universitetas

Grafinių komunikacijų inžinerijos katedra

Referatas

DOKUMENTŲ SPAUSDINIMUI TAIKOMI SPAUDOS BŪDAI

Darbą atliko: stud. DŽE-0 gr. K. Kuzmickytė

Darbą priėmė: doc. J. Markelevičius

Kaunas, 2003 m.

Įvadas

Piniginių dokumentų spausdinimas yra susijęs ne su atskira spausdinimo

technologija, o su įprastinių spausdinimo technologijų, tokių kaip ofsetas,

giliaspaudė ir iškilioji spauda, pritaikymu ar suderinimu. Piniginių

dokumentų spausdinimas yra banknotų, pašto ženklų ir dokumentų, tokių, kaip

akcijų pažymėjimai, identifikacinės kortelės, pasai, čekiai ir vekseliai

spausdinimas. Reikalaujama, kad toks dokumentas būtų atsparus visiems

išoriniams veiksniams ilgą laiką (metų metus ar dešimtmečius) ir kad būtų

aiškiai atpažįstamas kaip piniginis dokumentas.

Turėtų būti neįmanoma suklastoti piniginius dokumentus, nes naudojamos ne

tik spausdinimo technologijos ir jų kombinacijos, bet ir gruntas,

spaustuviniai dažai bei papildomi elementai, tokie kaip apsauginiai

siūleliai, hologramos.

Spaudos būdai

Saugumo sumetimais pinigus ir banknotus spausdina tik valstybinės ar

vyriausybinės spaustuvės ir tik tos bendrovės, kurios turi vyriausybės

išduotą licenciją. Priklausomai nuo konkretaus banknoto, naudojamos beveik

visos gerai žinomos spausdinimo technologijos. Daugiausiai daugiaspalvis

fonas spausdinamas ofsetu ar netiesiogine iškiliąja spauda bei

netiesioginiu metalizuotu mikroreljefu (spausdinama giliaspaude per

ofsetinį cilindrą).

Ofsetinė spauda. Šio spaudos būdo pavadinimas kkilęs iš anglų kalbos žodžio

„set off“ ir reiškia „perkeliantis spausdinimas“. Perkeliantis, nes

atspaudas pirmiausiai atsispaudžia ant cilindro su gumine danga, o tik po

to ant popieriaus ar kitos medžiagos. Spaudos plokštės šiuo atveju yra

lanksčios 0.1 – 0.4 mm storio metalinės plokštės, tvirtinamos aant cilindro.

Taigi ofsetas yra netiesioginis spaudos būdas. Ofsetinė spauda gali būti:

sauso ir šlapio būdo. Ofsetinėje spaudoje spausdinamieji ir tarpiniai

elementai yra vienoje plokštumoje, o spausdinimas vyksta remiantis riebalų

ir vandens atstūmimo principu. Tad gaminant spaudos formą, ant forminės

medžiagos spaudos ir tarpiniai elementai gaunami su priešingomis savybėmis:

spaudos elementai priimantys dažus ir atstumiantys vandenį (hidrofobiniai);

o tarpiniai elementai, priimantys vandenį ir atstumiantys dažus

(hidrofiliniai). Sausojo ofseto skiriamoji geba apie 40 μm, o štai šlapiojo

ofseto skiriamoji geba apie 10 μm. Įvertinant, kad dokumentų poligrafinės

apsaugos priemonės bei elementai pasižymi aukšta skiriamąja geba, šlapias

ofsetas yra daugiau naudojamas technologiškai apsaugotų dokumentų gamybai.

1 pav. Ofsetinės spaudos schema: 1-spaudos forma, 2-ofsetinis cilindras su

guminiu apvalkalu, 3-spaudos cilindras, 4-spausdinamoji medžiaga, 5-

drėkinimo voleliai, 6-drėkinimo vonelė, 7-dažų voleliai, 8-dažų padavimo

vonelė.

Iškilioji spauda. Iškiliosios spaudos būdas yra pirmasis spaudos būdas,

kurį 1445 m. išrado Giutenbergas. Iškilioji spauda – tai toks spaudos

būdas, kai spaudos formos spausdinamieji elementai yra iškilę, o tarpiniai

elementai – įdubę. Šiuo atveju dažai yra užnešami tik ant iškiliųjų

elementų. Spaudos forma tvirtinama ant judančio pagrindo. Besisukančiu

spaudos cilindru popierius yra prispaudžiamas prie dažais padengtos spaudos

formos. Susilietus su popieriumi dažai pereina ant popieriaus. Pilnam dažų

perėjimui reikalingas tam tikras spaudimas. Šis principas dabar yra

naudojamas įvairių dokumentų numeravimui.

2 pav. Iškiliaspaudės schema: 1-spausdinamieji elementai, 2-tarpiniai

elementai, 3-spaudos dažai, 4-popierius, 5-prispaudimo velenas (spaudos

cilindras), 6-spaudos forma, 77-spaudos formos pagrindas.

Giliaspaudė tai toks spaudos būdas, kai spaudos formos spausdinamieji

elementai yra įdubę, o tarpiniai – iškilę. Spaudos forma čia yra specialus

forminis cilindras, padengtas plonu vario sluoksniu. Čia sumontuota

fotoforma kopijuojama ne tiesiog ant spaudos formos, kaip ofsete, bet ant

specialaus pigmentinio popieriaus, padengto želatino sluoksniu. Gauta

kopija želatinine puse kruopščiai privoluojama prie cilindro. Tada

pradedamas kopijos ryškinimas karštu vandeniu. Po to pradedamas formos

ėsdinimas. Atitinkamai, pagal skirtingą želatininio sluoksnio storį ant

formos paviršiaus gaunamas skirtingas ėsdinimo gylis. Po ėsdinimo nuo

formos nuvalomos želatininio sluoksnio liekanos ir tada forma yra paruošta

spausdinimui. Šiuo metu giliaspaudėje pradedamas naudoti lazerinis

graviravimas, t.y. lazerio spinduliu ant forminio paviršiaus yra

graviruojamas vaizdas.

Giliaspaudei būdingas nevienodas spausdinamųjų elementų gylis. Taigi ir

dažiklių sluoksnis, spausdinant šiuo būdu gaunamas nevienodas, todėl galima

tiksliai išspausdinti tamsesnes ir šviesesnes vietas, išgauti spalvinės

gamos niuansus. Tamsiausiose vietose spausdinamųjų gylis gali būti 0.1mm, o

šviesiausiose – 0.006mm. Giliaspaudė ypač tinka aukštos kokybės meno

kūrinių reprodukcijoms spausdinti. Šiuo būdu gaunama kokybė aukštesnė nei

gaunama kitais būdais, todėl šis būdas taikomas, kai reikalavimai ypač

aukšti.

Spausdinimo mašinoje forma pirmiausiai yra padengiama skystais dažais,

kurie specialaus peilio – rakelio pagalba nuvalomi nuo formos paviršiaus

(t.y. nuo formos tarpinių elementų). Giliaspaudėje dažiklių klampa turi

būti maža, kad jie patektų į įdubimus. Čia nereikalingi dažymo voleliai,

kadangi formos cilindras sukasi dažiklių vonioje, tokiu būdu ant formos

susidaro lygus dažiklių sluoksnis. Pernešimo slėgis sukuriamas gumuotu

spausdinimo cilindru. Pagrindinis giliaspaudės gamybos proceso privalumas

iš esmės atskiriantis ją nuo kitų būdų yra tas, kad vaizdo ryškumų skalė

sukuriama įvairaus gylio spausdinimo elementų pagalba. Tai yra

tobuliausiais pustonių sudarymo principas, leidžiantis gauti ilgiausią

ryškumo skalę.

3 pav. Giliaspaudės schema: 1-spausdinamieji elementai, 2-tarpiniai

elementai, 3-dažai, 4-spausdinamoji medžiaga, 5-prispaudimo įrenginys, 6-

spaudos forma, 7-spaudos formos pagrindas.

Paprastai foną sudaro sudėtingai persipinantis ornamentas, kuris

vaizduojamas vadovaujantis matematiniais dėsniais ornamentavimo mašina,

turinčia kompleksines kontrolės sistemas. Be grynai mechaniškai valdomų

ornamentavimo mašinų, naudojami ir nauji, kompiuterių valdomi modeliai. Šis

fonas paprastai spausdinamas daugeliu spalvų, o ornamento eilutės

segmentams priskiriamos skirtingos spalvos.

Spausdinami banknotai turi iš eilės einantį serijos numerį. Paprastai jis

ant banknoto būna atspausdintas du kartus. Numeriai spausdinami atskiromis

iškiliosios spaudos mašinomis su lakštų padavimu.

Numeravimo įtaisų indeksavimo ir atspaudo kokybės monitoringą atlieka

visiškai automatizuotas elektroninis įrenginys. Paprastai data ir parašai

yra spausdinami tuo pat metu kaip ir numeriai. Datą ir parašus taip pat

galima atspausdinti ofsetu kartu su fono raštu.

Saugumo sumetimai daugelis nacionalinių bankų reikalauja, kad banknotų

serijos susidėtų iš nuoseklios skaičių sekos. Klaidingai išspausdinti

banknotai yra atrenkami prieš numeravimą, numeravimo metu sugadinti lakštai

pakeičiami taip vadinamais žvaigždiniais lakštais. Žvaigždiniame lakšte tas

skaičius, kuris neina iš eilės skaičių eilėje, yra žymimas žvaigždute.

Kai banknotai spausdinami ant rulonų, fono piešinys yra metalizuotas

mikroreljefas tiek aversinėje pusėje, tiek reversinėje pusėje, numeris,

data ir parašai yra spausdinami vienu ėėjimu. Visiškai atspausdintas rulonas

yra išvyniojamas arba pjaustymo įtaisu supjaustomas lakštais ir pateikiamas

lakštais panašiai kaip į spausdinimo mašiną su lakštiniu padavimu.

Po to banknotų rulonus tikrina specialios mašinos, kurios tikrina tiek

spausdinimo, tiek vaizdo kokybę dėl išbaigtumo ir nuoseklumo. Jeigu

pasitaiko spaudos klaidų, kurių dar nebuvo automatiniai patikrinimo ir

markiravimo įtaisai spausdinimo mašinoje, dabar jie bus pažymimi. Tokios

pažymėtos spaudos klaidos bus automatiškai rūšiuojamos kitoje mašinoje.

Teisingai atspausdinti banknotai yra suskaičiuojami, suvyniojami,

atspauduojami saugioje pakuotėje ir pakuojami į dėžes. Labai patikima

elektroninė sistema registruoja gerus ir klaidingai atspausdintus

banknotus.

Jeigu banknotai pristatomi lakštais, jie gali būti rūšiuojami, numeruojami,

pjaustomi, skaičiuojami, vyniojami, antspauduojami saugiose pakuotėse ir

pakuojami į dėžes visiškai automatizuotomis gamybinėmis linijomis. Visas

gamybinės linijos procesas taip pat tikrinamas ir registruojamas

elektronine saugos sistema.

Fono spaudos kokybė priklauso nuo ypatingai tikslaus suderinimo; tai

taikoma tiek daugiaspalviam spausdinimui vienoje pusėje, tiek spausdinimui

tarp viršutinės ir reversinės pusės. Norint palaikyti tikslų suderinimą,

buvo sukurti specialūs spausdinimo įtaisai, žinomi kaip collect-run arba

vienalaikio spausdinimo įtaisai. Iki 4 forminių cilindrų atspaudai

perduodami į ofsetinį cilindrą (perdavimo cilindras), po to jie

atspaudžiami ant popieriaus kitu ofsetiniu cilindru, kuris taip pat gali

paimti atspaudus iš kitų keturių spausdinimo formų cilindrų. Spausdinimo

lakštas (4 pav.) ar popieriaus rulonas (5 pav.) keliauja tarp dviejų

cilindrų.

Taip užtikrinama, kad nustatytas suderinimas tarp visų aštuonių spausdinimo

plokščių gali būti palaikomas ilgą laiką. Galimas drėgmės kitimo ar

pagrindo įtempimo

poveikis neturi jokios reikšmės. Registre esantis vaizdas

atgaminamas kaip tarpinis vaizdas ant stabilaus paviršiaus ir ofsetinio

cilindro, tik po to spausdinamas ant pagrindo. Norint išlaikyti labai

tikslų suderinimą (mažesniu nei 0.04 mm nuokrypiu), šių spausdinimo mašinų

cilindrų blokuose yra įmontuoti specialūs įtaisai bei mechanizmai, skirti

reguliuoti šoninius ir apskritimo ilgio suderinimus, taip pat suderinti

atspaudus averse ir reverse.

Atskirus plokščių cilindrus galima sutepti vienu metu kelių spalvų

spaustuviniais dažais, kad banknotai būtų dar labiau apsaugoti nuo

padirbinėjimo. Dažymo aparatas padalijamas į segmentus vertikaliai

spausdinimo krypčiai dažymo aparato dalytuvais taip, kad sskirtingos spalvos

būtų atspausdintos vienoje dažymo sekcijoje. Naudojami du spausdinimo

įrenginiai, kurie pakaitomis atskiras zonas padengia dažais, kad būtų

galima spausdinti šias skirtingas spalvas vieną po kitos be jokio matomo

tarpelio (pav. 4 ir 5).

4 pav. Ofsetinė spausdinimo mašina paduodant lakštus banknotams spausdinti

vienu metu abiejose pusėse (KBA). 1. Ofsetinis cilindras (priekinė lakšto

pusė). 2. Lakštų padavimas. 3. Ofsetinio spausdinimo sekcija su 2

spaustuvinių dažų aparatais vaivorykštiniam spausdinimui. 4. Lakštai

keliauja į išgabenimo vietą.

5 pav. Spausdinimo blokas vertybiniams popieriams spausdinti ofsetu su

ruloniniu padavimu (Goebel).

1. Dažų rezervuarai vaivorykštiniam spausdinimui. 22. Forminis cilindras. 3.

Ofsetinis cilindras. 4. Valymo sekcija. 5. Drėkinimo sekcija.

4 pav. parodytame spausdinimo bloke visos daugiaspalvės vaizdo dalys yra

surenkamos ant kiekvieno iš trijų ofseto cilindro segmentų ir perduodamos

tiesiogiai ant popieriaus. Naudojant Orlovo metodą, daugiaspalvis vaizdas

nuo ofseto cilindro segmento yra pirmiausiai perkeliamas ant spausdinimo

plokštės. Po to šis vaizdas perkeliamas ant antro ofsetinio cilindro.

Naudojant šį metodą, galima spausdinti įvairiaspalvius dviejų dimensijų

ornamentus. Pav. 6 atspaudo diagramoje parodytas papildomas spausdinimo

blokas, kuris gali spausdinti pinigus su spalvotu homogenišku fonu.

6 pav. parodytoje konfigūracijoje priekinė pusė yra spausdinama Orlovo

technologija, su papildoma spalva ofsetu, o atvirkščioji pusė spausdinama

įprastai nuo keturių ofsetinio spausdinimo formų. Pavyzdžiui, ofsetu

atspausdintas fonas dažnai papildomas metalizuotu mikroreljefu, ir tai

galima atlikti daugeliu spalvų abiejose pusėse. Gilioji spauda taip pat

vadinama „intaglio“ spauda; šis terminas ypač dažnai naudojamas, kai

kalbama apie metalizuoto mikroreljefo spausdinimą piniginiuose

dokumentuose.

6 pav. Orlovo spausdinimo blokas, skirtas labai tiksliam daugiaspalviam

banknotų fono tinkleliui spausdinti ofsetu vienoje pusėje su 5-spalve

ofsetinio spausdinimo sekcija; įprastinis ofsetinis spausdinimo įtaisas,

reversinei lakšto pusei spausdinti.

1. Tarpinis vaizdas (daugiaspalvis). 2. Ofsetinio spausdinimo sekcija

(pav., norint iišgauti homogenišką fono nuspalvinimą). 3. Cilindras, dalinis

vaizdas (viena spalva). 4. Lakštų padavimas. 5. Pristatymo vietos link. 6.

Cilindras su giliaspaude plokšte (visas vaizdas).

Plieninių plokščių ar cilindrų originalai yra graviruojami ranka. Šis

rankinis graviravimas yra svarbi apsaugos sistemos dalis. Jo kopija

padaroma galvanostegijos būdu ir po to suderinama ant kelių plokščių (pav.,

5×7 = 35 banknotai iš spaudos lanko). Todėl visos banknotų forminės

plokštelės yra visiškai vienodos ir atitinka ranka graviruotą originalą.

Metalizuotas mikroreljefas yra ypač svarbus spausdinant banknotus.

Graviravimai būna iki 180 μm gylio. Formų, kurių plotis didesnis nei

apytiksliai 600 μm, dugnas yra pašiurkštindamas, kad galėtų išlaikyti ir

spausdinti didelius dažų kiekius. Visi dažai iš formų turėtų būti pernešami

ant pagrindo kuo greičiau. Norint atspausdinti vaizdą, reikia naudoti labai

stiprias jėgas (linijų spaudimai iki 10 000 N/ cm) tarp ofseto cilindro ir

atspaudo veleno. Be to, dažai pašildomi iki 50-700 C temperatūros dažų

sekcijose, kad pagerėtų jų veikimas.

Atspaudo velenas padengiamas specialiu plonu (apie 0.5 mm) ofsetiniu

audiniu. Ruloninio padavimo mašinų atspaudo velenai dažnai būna suspausto

popieriaus laminatas, ant kurio prilipdomas plonas ofsetinis audinys. Dėl

metalizuotame mikroreljefe naudojamų didelių jėgų, banknotų popierius

papildomai atspaudžiamas dažais nepadengtose vaizdo vietose, giliaspaudės

matricos didelis dažų kiekis iš esmės sukuria „dažų reljefą“. Patyrę bankų

ir verslo bendrovių kasininkai, skaičiuodami pinigus, pajaučia tuos

nelygumus, todėl gali greitai atpažinti suklastotus banknotus.

7 pav. parodyta trijų spalvų ruloninio padavimo giliaspaudė spausdinimo

mašina. Forminis giliaspaudės spausdinimo cilindras padengiamas įvairių

spalvų dažais. Prie vaizdo dalies kontūrų pritaikomas dažų formos velenas

konkrečiai spalvai; dažų velenas tampa iškiliosios spaudos spausdinimo

forma, kuri tiekia dažus mikroreljefui sukurti.

Forminiai ar plokštės cilindrai yra pripildomi dažų. Vibruojantis velenėlis

užtikrina, kad visos išgraviruotos vietos būtų gerai pripildytos. Šis

velenėlis taip pat gali tarnauti kaip dažų taupymo velenėlis, kai

spausdinama viena spalva; jis pašalina bet kokį dažų perteklių nuo

spausdinimo matricos ir grąžina juos atgal į darbinį procesą. Spausdinimo

plokštė yra nuvaloma popieriaus valymo sekcijoje (7 pav.) arba skysčių

valymo sekcijoje (8 pav.) taip, kad tik kitam atspaudui reikalingi dažai

liktų spausdinimo matricoje.

Kai dažais padengiama metalizuoto mikroreljefo matrica daugiaspalvio

spausdinimo atveju, dažai negali susimaišyti. Tai galima pasiekti tik iš

dalies nupjautais dažų formos veleno paviršiais. Atskirų dažų formų

velenėlių paviršiai sudaro visą įvairių spalvų dažais padengtą paviršių ant

ofsetinio forminio cilindro. Mikroreljefo matrica padengiama skirtingų

spalvų dažais skirtingose vietose ir nuvaloma, kaip aprašyta aukščiau. Tėra

keletas bendrai priimtų mišinių, kurie tam tikru laipsniu pageidaujami,

kaip papildomas apsaugos bruožas. Labai svarbu, kad visos mikroreljefo

linijos būtų visiškai padengtos įvairiais dažais, nepaliekant jokių

tarpelių.

Kitoje spausdinimo mašinos konfigūracijoje „intaglio“ (spausdinimui

giliaspaude) šiek tiek nupjauti dažų velenėliai yra padengiami dažais, po

to jie padengia dažais elastinę iškiliosios spaudos plokštę (8 pav.). Ši

iškiliosios spaudos plokštė padengia dažais metalizuoto mikroreljefo

plokštę įvairiomis spalvomis naudojantis Orlovo technika (panašiai kaip 6

pav.). Po to dažų perteklius nuvalomas nuo šios plokštės, naudojant skysčių

valymo sistemą (8 pav.) taip, kad kitam atspaudui reikalingi dažai liktų

tik klišėje.

Labai tiršti spaustuviniai dažai yra džiovinami karštu oru arba elektronų

pluoštu. Piniginiams dokumentams spausdinti naudojami dažai yra gaminami

pagal specialius receptus, laikomus griežtoje paslaptyje. Jie ne tik kad

atitinka specifinius spausdinimo proceso reikalavimus, tačiau juose taip

pat yra komponentų, apsaugančių nuo falsifikavimo.

Metalizuotą mikroreljefą su reljefinių dažų pritaikymu naudoja daugelis

valstybinių spaustuvių, kad atspaustų specialius ženklus (pvz., Brailio

raštą), kurie padeda akliesiems lytėjimu nustatyti banknoto vvertę.

7 pav. Daugiaspalvis metalizuoto mikroreljefo spausdinimo agregatas,

turintis popieriaus valdymo sekciją, ruloniniam spausdinimui (Goebel).

1. Dažų formos velenėlis, turintis sugraduotus dalinius griovelius

segmentams sutepti spaustuviniais dažais. 2. Popieriaus rulonas. 3.

Prispaudimo velenėlis. 4. Giliaspaudės cilindras. 5. Atsukimo atgal

įtaisas. 6. Išvyniojimo įtaisas. 7. Dažų padavimo loveliai. 8. Popieriaus

valymo įtaisas. 9. Vibruojantis velenėlis(arba dažų taupymo velenėlis).

8 pav. Orlovo metalizuoto mikroreljefo spausdinimo agregatas vienpusiam

spausdinimui kartu su skysčio nuvalymo įtaisu (Super – Intaglioclor 212,

KBA).

1. Dažų formos velenėlis. 2. Iškiliosios spaudos plokštė. 3. Forminis

cilindras su metalizuoto mikroreljefo plokštėmis/spausdinimo matrica. 4.

Skysčių nuvalymo įtaisas.

Apsaugotų dokumentų gamyboje be šių išvardintų spaudos būdų, dar naudojame

trafaretinį spaudos būdą, skaitmeninį būdą ir lazerinius spausdintuvus.

Taigi plačiau aptarsime šiuos spaudos būdus.

Trafaretinė spauda. Trafaretinis spausdinimas (šilkografija) priskiriamas

prie specialiųjų spausdinimo būdų. Šis spauda (itališkai „trafaretto“-

praduriu) – tai vienas seniausių spaudos būdų, kai dažai ant

spausdinamosios medžiagos yra užnešami per tinklelį. Trafaretinis

spausdinimo būdas plačiai naudojamas atvaizdo atkūrimui ant įvairių

paviršių: popieriaus, kartono, plėvelės, stiklo, plastiko, metalo, odos,

medžio ir kt. Labai efektyvus šios spaudos panaudojimas kartu su iškiliąja,

ofsetine ir giliąja spauda. Šiuo būdu galima paviršių padengti ne tik

dažais, bet ir laku, liuminesensiniais dažikliais. Dabartinės formos

trafaretinė spauda buvo išrasta tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nuo

XX a. pradžios trafaretinė spauda buvo labai plačiai naudojama tekstilės

pramonėje spausdinimui ant aukštos kokybės brangių audinių. Spausdinimui

ant

popieriaus trafaretinė spauda pradėta naudoti tik nuo XX a. 4

dešimtmečio. 1907 m. Anglijoje gautas pirmas patentas trafaretinei spaudai.

9 pav. Trafaretinės spaudos schema: 1-spausdinamieji elementai, 2-tarpiniai

elementai, 3-spaudos dažai, 4-spausdinamoji medžiaga, 5-rakelis, 6-

pagrindas.

Spaudos forma (trafaretinis tinklelis) 7 yra padengiama dažais 3.

Slenkantis trafareto paviršiumi 7 rakelis 5 stumia prieš save dažus 3,

kurie dėl rakelio sudaryto spausdinimo pro atviras trafaretinio tinklelio

angas (spausdinamuosius elementus 1) patenka tiesiogiai ant objekto 4

(popieriaus) paviršiaus. Per tinklelio tarpinius elementus 2 dažai ant

spausdinamosios medžiagos nepatenka.

Jis suteikia galimybę dėka gauto storesnio dažų sluoksnio, nei esant

pagrindiniams spausdinimo būdams, užnešti atvaizdą ant šiurkščių

neįsigeriančių įrištų medžiagų. Trafaretinė spauda naudojama produkcijos

apdailai – lakavimui. Ji atliekama tam, kad apsaugotų atvaizdą nuo išorinio

poveikio. Tam tikslui naudojamas UV spinduliams atsparus lakas. Speciali UV

lakuotė vis dažniau naudojama geresnės kokybės atvaizdui išgauti. Lakavimo

technologija gana paprasta. Firmos gaminančios trafaretinės spaudos

įrengimus organizavo aukšto našumo pusiau automatinių ir automatinių linijų

gamybą. Šias linijas sudaro spausdinimo, UV džiovinimo, savaiminio lapo

uždėjimo bei priėmimo sekcijos.

Šis spaudos būdas gali būti naudojamas atskirų lokalinių ženklų arba

simbolių formavimui, kaip papildomas spaudos būdas. Taip pat pasižymi

spalvų ryškumu bei sodrumu.

Šiuolaikiniam leidybinių ir poligrafinių procesų vystymuisi būdinga platus

skaitmeninės technologijos įdiegimas visuose etapuose. Kompiuterių

naudojimas spausdinimo technologijas išveda į visai naują, skaitmeninį

lygį. Skaitmenine spauda laikomas procesas, kurio metu galutinė spaudos

produkcija yra gaunama tiesiai iš bylos, apeinant darbui imlias ir

neautomatizuotas operacijas. Dalis skaitmeninės spaudos sistemų tiražo

spausdinimo metu leidžia ant kiekvieno egzemplioriaus užnešti kintamą

informaciją. Skaitmeninėje spaudoje darbų ciklas labai trumpas, dalyvauja

nedaug žmonių, todėl nesunku garantuoti spausdinamų dokumentų slaptumą.

Skaitmeninės spaudos vienas svarbiausių pranašumų – sparta. Spausdinant

skaitmeniniu būdu galima išvengti kai kurių įprastam ofsetui būdingų

operacijų. Skaitmeninei spaudai yra kuriamos specialios mašinos, dirbančios

skirtingais principais ir užtikrinančios aukštą spalvotos spaudos kokybę.

Norint apsaugoti svarbius dokumentus ar banknotus, būtina parinkti tinkamą

spaudos technologiją jų gamybai. Labai svarbu šiuos svarbius dokumentus

apsaugoti nuo kopijavimo, todėl tikslinga naudoti kuo daugiau skirtingų

spausdinimo technologijų.

Išvados

1. Specialiosios spaudos spausdinimas yra susijęs ne su atskira

spausdinimo technologija, o su įprastinių spausdinimo technologijų,

tokių kaip ofsetas, giliaspaudė ir iškilioji spauda, pritaikymu ar

suderinimu.

2. Specialiai spaudai reikalavimai kur kas aukštesni, nnei įprastinei.

3. Dideli reikalavimai keliami spaudinio apsaugai, kad nebūtų galima jo

suklastoti.

4. Apsaugotų dokumentų gamyboje pakankamai platus spaudos būdų

pasirinkimas.

5. Saugumo sumetimais vertybinius popierius ar dokumentus spausdina tik

valstybinės ar vyriausybinės spaustuvės ir tik tos bendrovės, kurios

turi vyriausybės išduotą licenziją.

Literatūra

1. Kipphan, Helmut (2000) Handbook of print media, Heidelberg. 432-448 p.

2. Žurnalas „Formatas“ Nr. 01. (2002). 42-43 p.; 48-49 p.

3. G. K. Grigorjef. Technologija glubokoj pechati. Maskva, 1953, 5-7 p.;

30-32 p.

4. [[dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2003 12 06] prieiga per internetą:

http://www.lb.lt

5. [dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2003 12 06] prieiga per internetą:

http://press.lt

6. [dokumentas interaktyvus] [žiūrėta 2003 12 12] prieiga per internetą:

http://www.setec.fi/english/securityprinting/