Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

TURINYS

1. Įvadas 1

2. Draudimo šakos ir grupės 2

3. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 2

4. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 4

5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų skirstymas 7

ĮVADAS

Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos etapais labai svarbią reikšmę turi siekimas būti saugiam ir apsaugoti savo artimuosius, turtą. Tik saugus žmogus gali jaustis laimingas. Žmonės rūpinasi savo užgyventu turtu įvairiai: vieni rengia signalizaciją, kiti deda šarvuotas duris, treti – grotas balkonuose. Bet visa tai brangu, gali sugesti, neapsaugo nuo gaisro, sprogimo ir stichinių nelaimių. O netekti turto ir stogo virš galvos &– pati baisiausia nelaimė.

Dėl šios priežasties žmonės nuo labai senų laikų savo saugumui padidinti ir galimų rizikų poveikiui sumažinti ėmė taikyti įvairias draudimo formas ir elementus. Prieš kelis dešimtmečius vokiečių draudimo teoretikas A. Manės rašė, kad „draudimas yra žmogaus proto pergalė prieš žiaurias gyvenimo jėgas, mąstančios logikos laimėjimas prieš analogiškus šio gyvenimo reiškinius“.

Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumą dėl ateities ir drauge paslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti saugumo jausmu. Socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių ggerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę.

Ekonominiu požiūriu draudimas yra šalies vystymosi ir klestėjimo sąlyga, nes be draudimo bankai nesiryžtų kredituoti daugelio projektų. Draudžiant taip pat yra keliamos sąlygos, kad įrengimai būtų tvarkingi, geros darbo saugos iir priešgaisrinės apsaugos priemonės, todėl draudimas yra ir visuomenės drausminimo veiksnys.

Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;

2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;

3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);

4) tontinos;

5) pensijų kaupimo veikla.

Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas ligos atvejui;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) ssu skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

Aš plačiau aprašysiu draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

1. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas bei Europos Sąjungos direktyva išskiria draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kaip atskirą ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę. Neprivalomą (savanorišką) draudimą nuo nelaimingų atsitikimų gali vykdyti tiek gyvybės, tiek ir ne gyvybės ddraudimo veiklos vykdymo licencijas turinčios draudimo įmonės. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 1996 m. gruodžio 11 d. valdybos nutarimu Nr. 12 patvirtintas gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymas numato, kad „draudimo nuo nelaimingų atsitikimų grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti žalą, susijusią su draudėjo (apdraustojo) mirtimi, pakenkimais sveikatai ar nedarbingumo (pastovaus, laikino ar dalinio) netekimu dėl nelaimingo atsitikimo“.

1.2 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų teisės normos

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra skirstomas į privalomą bei savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Privalomai į nelaimingų atsitikimų draudimą, o būtent nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimą, reglamentuoja keletas įstatymų bei Lietuvos Respublikos teisės normų. Pagrindiniai jų yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Žmonių saugos darbe įstatymas, bei Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

1.3 Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

LR žmonių saugos darbe įstatyme yra numatyta, kad nelaimingas atsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaudamiesi LR draudimo nuo nelaimingu, atsitikimų darbe įstatymu.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai ddraudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira valstybinio socialinio draudimo rūšis.

1.4 Nelaimingų atsitikimų skirstymas

Nelaimingi atsitikimai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius. Pagal nelaimingų atsitikimų pasekmes yra išskiriami lengvi, sunkūs bei mirtini nelaimingi atsitikimai. Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius LR vyriausybė. Pagal nukentėjusių nuo nelaimingo atsitikimo skaičių yra išskiriami asmeniniai bei grupiniai nelaimingi atsitikimai.

Pagal ryšį su darbu yra išskiriami susiję su darbu, dažniausiai apimantys ir pakeliui į darbą arba grįžtant iš darbo namo įvykusius nelaimingus atsitikimus, bei nesusiję su darbu nelaimingi atsitikimai.

1.5 Draudimo įmoka

Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų dažnį ir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos priemones, įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos. Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė, vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

1.6 Atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą

Ligos pašalpa. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas moka darbdavys iš savo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 100% jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto ppagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių pakenkus sveikatai, o nukentėjusiojo mirties atveju žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai. Jei darbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, žalą dėl nedarbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtųjų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta LR draudimo nuo nelaimingų atsitikiu darbe įstatyme.

Įmonė, kurioje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo, išmoka mirusiojo šeimai vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 500 LR vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais yra laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.

2. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

2.1 Nelaimingo atsitikimo sąvoka

Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yra pateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau bus nustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvykis yra draudiminis ar ne. Nelaimingas atsitikimas gali būti apibrėžtas kaip staiga dėl išorinių draudėjo kūną veikiančių jėgų

poveikio prieš draudėjo valią atsiradęs sveikatos sutrikimas. 1990 m gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 396 patvirtintos LR muitinių pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklės pateikia tokį nelaimingo atsitikimo apibrėžimą:

„Nelaimingu atsitikimu yra laikomas atsitiktinis, ūminis apsinuodijimas ar staigus įvykis, kurio metu prieš apdraustojo valią veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties priežastimi“.

Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. per trumpą laiką draustam asmeniui padarytas ssveikatos sutrikimas. Nelaimingu atsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvykiu, dažniausiai nėra laikomas asmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio. Staigus įvykis gali būti apibūdintas kaip netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvykis. Net ir dėl ilgą laikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio (pvz., kvėpavimas nuodingomis dujomis) atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas.

Draudiminiu įvykiu bus pripažintas tik dėl išorinių jėgų poveikio metu atsiradęs sveikatos sutrikimas. Išorinės jėgos poveikis gali būti:

-mechaninis (pvz., ssunkaus daikto užkritimas),

-cheminis (pvz., apsipylimas rūgštimis ar nuodingų dujų įkvėpimas),

-terminis (pvz., nusiplikinimas verdančiu vandeniu),

-elektrinis (pvz., prisilietus prie aukštos įtampos laidų).

Draudiminiu įvykiu nebus laikomas dėl vidinių, nuo asmens nepriklausančių procesų atsiradus draudėjo sveikatos sutrikimas, kaip antai infarktas ar trumparegystė.

Draudiminiu įvykiu bus ppripažintas tik prieš draudėjo valią atsitikęs sveikatos sutrikimas. Nei draudėjo savižudybė, nei kitoks tyčinis susiluošinimas ar susižalojimas nebus laikomi draudiminiais įvykiais, ir draudi¬mo išmokos nebus mokamos. Tačiau draudiminiais įvykiais dažniausiai yra pripažįstami visi dėl didelio draudėjo neatsargumo atsiradę sveikatos sutrikimai. Tokio didelio neatsargumo pavyzdžiu gali būti laikomas draudėjo bandymas užsliuogti ant namo stogo vandens nutekamuoju vamzdžiu. Draudėjui nukritus ir smarkiai susižeidus, draudimo įmonė pripažins įvykį draudiminiu.

Draudiminiu įvykiu draudimo įmonė pripažins tik tokį įvykį, kurio metu draudėjui bus padarytas sveikatos sužalojimas. Draudėjo ar trečių asmenų turtui padaryti nuostoliai draudiminiu įvykiu nebus pripažinti.

Tarkime, kad draudėją, važiuojantį dviračiu, užkliudė j į lenkęs lengvasis automobilis (staigus, prieš draudėjo valią atsiradęs išorinių jėgų poveikis). Draudėjo kritimą bei jo metu patirtą smegenų sutrenkimą (sveikatos sutrikimas) draudimo įįmonė pripažino nelaimingu atsitikimu. Tačiau dviračiui padaryta žala nebuvo atlyginta (draudėjo turtui padaryti nuostoliai).

Nelaimingiems atsitikimams dažniausiai yra priskiriami ir dėl per didelio jėgų įtempimo atsiradę draudėjų sveikatos sutrikimai. Tokio nelaimingo atsitikimo pavyzdžiu yra tiek raumenų bei sausgyslių patempimas (trūkimas), tiek ir sąnarių bei stuburo, keliant sunkų krovinį, pažeidimas.

2.2 Nedraudžiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai

Nedraudžiami sveikatos sutrikimai bei nekompensuojami nelaimingų atsitikimų nuostoliai yra numatomi draudimo rūšies taisyklėse arba draudimo sutartyje. Draudiminiais įvykiais paprastai yra nelaikomi psichikos sutrikimai bei sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl aalkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimo (pvz., ūminis apsinuodijimas degtine). Draudiminiais įvykiais taipogi dažniausiai yra nelaikomi ir alkoholinio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenoje draudėjų patirti nelaimingi atsitikimai.

Draudimo įmonės dažniausiai neišmoka draudimo sutartyje numa¬tytos draudimo kompensacijos, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl draudėjo veiklos, kurioje tardymas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, taip pat dėl draudėjo veiklos, pripažintos chuliganizmu ir užtraukiančios administracinę atsakomybę.

Tarkime, kad draudėjui, bandančiam apiplėšti parduotuvę, apsaugos darbuotojai peršauna ranką. Šis draudėjo sveikatos sutrikimas nebus laikomas draudiminiu įvykiu ir draudimo kompensacija nebus išmokėta.

Draudėjų sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl karo, riaušių ar kitų vidinių neramumų metu yra bene dažniausiai praktikoje sutinkama draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išimtis.

Gana dažnai nedraudžiamų rizikų sąrašas apima ir dėl atominės energijos poveikio atsiradusius draudėjų sveikatos sutrikimus.

Tarkime, kad sugedus Ignalinos atominei elektrinei į aplinką patenka radioaktyvios medžiagos, kurios padaro žalą šalia gyvenančių draudėjų svei¬katai. Šis įvykis nebus laikomas draudiminiu, o padaryta žala nekompen¬suojama.

Lenktynių metu transporto priemonių (pvz., automobilių ar motociklų) vairuotojų ar įvairių skraidymo aparatų pilotų patirti nelaimingi atsitikimai, dažniausiai yra priskiriami santykinėms tipinės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties išimtims. Šios rizikos, sumokėjus atitinkamą draudimo įmokos priedą, draudėjui pageidaujant, draudimo įmonių dažniausiai yra draudžiamos.

Draudiminiais įvykiais paprastai nėra laikomi draudėjų sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl ultravioletinio ar kitos kilmės spinduliavimo poveikio.

Tarkime, kad Onutė nnusprendė praleisti vasaros atostogas pajūryje. Nelaimingu atsitikimu nebus pripažintas vėžinis odos susirgimas, atsiradęs dėl per ilgo deginimosi saulėje.

Apsinuodijimas maistu dažniausiai yra priskiriamas draudiminiams įvykiams. Nedraudiminiais tipinės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties įvykiais neretai yra laikomos toksinės maisto infekcijos, kai susergama salmonelioze, trichinelioze, dizenterija ir kt.

Psichinės traumos, reaktyvinė būsena, psichikos ligos, taip pat psichinės traumos metu atsiradusios ar paūmėjusios ligos neretai draudimo sutartyje yra numatomi kaip nedraudiminiai įvykiai.

Draudimo sutartyse gali būti numatyti ir įvairūs kiti nedraudiminiai įvykiai ar įvykių aplinkybės, su kuriomis susiję draudėjų sveikatos sutrikimai nebus laikomi draudiminiais įvykiais. Tarkime, kad ir tyčinis kūno susižalojimas (pvz., šautinė žaizda bandant nusižudyti) beveik be jokių išimčių yra nepripažįstamas draudiminiu įvykiu.

Tyčiniais naudos gavėjo veiksmais padarytas draudėjo sveikatos sutrikimas dažniausiai yra pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Tačiau draudimo kompensacija yra išmokama ne naudos gavėjui, bet apdraustojo įpėdiniams arba pačiam draudėjui.

3. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų skirstymas

3.1 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų rūšys

Draudėjas, pareiškęs norą draustis nuo nelaimingų atsitikimų, nurodo draudimo įmonei norimą nelaimingų atsitikimų draudimo rūšį bei draudimo sumos dydį. Nelaimingų atsitikimų draudimas paprastai yra draudimas nuo dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusio dalinio ar visiško draudėjo nedarbingumo (invalidumo). Draudimo sutartyje papildomai gali būti numatyta ir viena ar kelios kitos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų rūšis. Dažniausiai praktikoje yra ssutinkamas draudimas mirties atveju, ligos dienpinigių draudimas, gydymo įstaigos dienpinigių draudimas, gelbėjimo išlaidų draudimas bei kosmetinių operacijų išlaidų draudimas.

Nedarbingumo (invalidumo) draudimas. Draudimo įmonė, pasirašydama nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, dažniausiai įsipareigoja išmokėti draudėjui tam tikrą pinigų (draudimo) sumą, jei praėjus tam tikram (pvz., šešių ar dvylikos mėnesių trukmės) laikotarpiui po nelaimingo atsitikimo dienos, draudėjui išlieka dalinis ar visiškas nelaimingo atsitikimo sąlygotas nedarbingumas (invalidumas). Draudimo išmokos dydis dažniausiai priklauso nuo nedarbingumo (invalidumo) laipsnio. Pavyzdžiui, I grupės invalidams gali būti numatyta 60 mėnesinių darbo užmokesčių, II grupės invalidams – 48 mėne¬sinių darbo užmokesčių bei III grupės invalidams – 36 mėnesių darbo užmo¬kesčio dydžio išmoka draudiminio įvykio atveju.

Pasirašant draudimo sutartį yra numatoma draudimo išmokos mokėjimo tvarka. Dažniausiai praktikoje yra sutinkami du draudimo kompensacijos mokėjimo būdai, o būtent:

– vienkartinis visos draudimo kompensacijos išmokėjimas bei

– draudimo kompensacijos mokėjimas dalimis, per tam tikrą laiką, kuris neretai trunka iki mirties.

Draudžiant asmenį nuo dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusio dalinio ar visiško draudėjo nedarbingumo (invalidumo), dažniausiai yra numatomi ir draudimo kompensacijų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka, draudėjui netekus atskirų kūno dalių, organų ar sutrikus pastarųjų funkcijoms. Mokėtinų draudimo kompensacijų dydžiai dažniausiai yra nustatomi pagal specialiai šiam tikslui sudarytas draudimo kompensacijų lenteles. Draudimo įmonė „Draudimas“, pavyzdžiui, buvo numačiusi tokius draudimo kompensacijų draudiminio

įvykio atveju dydžius:

Kojos netekimas 60% nuo draudimo sumos

Rankos netekimas 40% nuo draudimo sumos

Apakimas viena akimi 55% nuo draudimo sumos

Apkurtimas viena ausimi 25% nuo draudimo sumos

Nelaimingų atsitikimų draudimas gydymo įstaigos dienpinigiams bei ligos dienpinigiams yra panašūs į ligos draudimo grupei priklausančias gydymo įstaigos dienpinigių bei ligos dienpinigių draudimo rūšis.

Ligos dienpinigiai yra mokami tiems draudėjams, kurie, įvykus nei mingam atsitikimui, trumpesniam ar ilgesniam laikui praranda darbingumą. Draudimo sutartyje gali būti numatyti fiksuoto arba kintamo dydžio ligos dienpinigiai

Numačius fiksuotą ligos dienpinigių dydį, tarkime, 110, 15 ar 30 litį vieną dieną, minėtoji fiksuota suma yra mokama tol, kol asmuo atgauna nelaimingo atsitikimo metu prarastą nedarbingumą.

Tarkime, kad p. A su draudimo įmone „Draudimas“ pasirašė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Draudimo sutartyje buvo numatyti fiksuoti 25litų dydžio ligos dienpinigiai. Nelaimingo atsitikimo metu susilaužęs koja draudėjas atgavo darbingumą tik po 40 dienų. Tuo būdu draudimo įmon4s draudėjui išmokėti ligos dienpinigiai sudarė 1000 litų.

Numačius kintamo dydžio ligos dienpinigius, draudimo išmokos dydis priklauso nuo nedarbingų dienų skaičiaus bei dėl nnelaimingo atsitikimo atsiradusio sveikatos sutrikimo sunkumo.

Draudimo sutartyje gali būti numatytas maksimalus, tarkime, 90,100 ar 365 dienų laikotarpis, kurio metu draudėjui bus mokami nustatyto fiksuoto ar kintamo dydžio ligos dienpinigiai. Draudimo sutartyje gali būti numatytas ir tam tikras, tarkime, 7 ar 114 dienų dienpinigių nemokėjimo laikotarpis. Ligos dienpinigiai tuo būdu bus pradėti mokėti ne nuo pirmos, bet nuo 7 ar j nedarbingumo netekimo dienos.

Gydymo įstaigos dienpinigiai yra mokami draustiems asmenims, nelaimingo atsitikimo metu patyrusiems sveikatos sužalojimus bei atstatantiems savo sveikatą gydymo įstaigose. Gydymo įstaigos dienpinigiai dažniausiai yra mokami tik už ligoninėje praleistą laiką. Draudėjui pageidaujant, draudimo sutartyje gali būti numatytas ir gydymo įstaigos dienpinigių už sanatorijose kurortuose praleistą laiką mokėjimas.

Dažniausiai draudėjų pasirašomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartys numato ne tik nedarbingumo netekimo (invalidumo), bet paprastai ir mirties rizikos draudimą. Šiuo atveju draudiminiu įvykiui bus laikomas ne tik dėl nelaimingo atsitikimo atsiradęs draudėjo nedarbingumas bet ir draudėją ištikusi mirtis. Draudimo sutartyje gali būti numatytas maksimalus, tarkime, pusės ar vienerių metų trukmės laikotarpis, kkuriam praėjus po nelaimingo atsitikimo drausto asmens mirtis jau nebebus laikoma draudiminiu įvykiu.

Nelaimingų atsitikimų draudimo sumos neretai yra išreiškiamos tam tikru draudėjo gaunamų mėnesinių uždarbių skaičiumi. Tai yra gana plačiai praktikoje paplitęs draudimo sumų mirties bei invalidumo atveju nustatymo būdas. Draudimo suma invalidumo atveju dažniausiai būna kelis kartus didesnė už draudimo suma mirties atveju.

Tarkime, kad draudimo įmonė „Draudimas“ bei p. A pasirašė nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, kurioje buvo numatytas invalidumo bei mirties rizikų draudimas. Draudėjo invalidumo atveju buvo numatyta 120 mmėnesinių atlyginimų dydžio draudimo suma. Draudimo sutartis numatė du kartus mažesnę, t.y. 60 mėnesinių atlyginimų dydžio draudimo sumą, o tuo pačiu ir draudimo išmoką draudėjui mirus.

Gelbėjimo išlaidų draudimas. Gelbėjimo kaštų draudimo draudiminiu įvykiu yra laikomas nelaimingas atsitikimas ar numanomas nelaimingas atsitikimas, kurio metu draudėjas patenka į būklę, reikalaujančią skubių gelbėjimo veiksmų. Dažniausiai draudimo įmonės kompensuoja išlaidas, susijusias su drausto asmens paieška, gelbėjimu bei transportavimu.

Tarkime, kad ponas X, kirtęs miške malkas, po visą naktį šėlusios audros negrįžo namo. Ponia X, nujausdama, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, kreipėsi į gelbėjimo tarnybą. Pastarosios išlaidas atlygino pono X nelaimingų atsitikimų riziką perėmusi bei gelbėjimo išlaidas atlyginti įsipareigojusi draudimo įmonė.

Kosmetinių operacijų išlaidų draudimas. Jei nelaimingo atsitikimo metu draudėjas yra sužalojamas ir gydytojai, jam pasveikus, rekomenduoja kosmetinę operaciją ar operacijas, tai su šios ar šių kosmetinių operacijų atlikimu susijusias išlaidas kompensuoja draudimo įmonė. Dažniausiai yra numatomas, tarkime, vienerių ar trejų metų trukmės laikotarpis, kuriam praėjus po draudiminio įvykio draudėjas praranda teisę į kosmetinių operacijų kaštų kompensavimą.

3.2 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų rūšys

Pagal tai, kiek asmenų yra draudžiama viena draudimo sutartimi, išskiriamos trys draudimo nuo nelaimingų atsitikimų rūšys, o būtent:

– individualus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų,

– šeimos narių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų,

– kolektyvinis nelaimingų atsitikimų, tarp jų ir įvykusių ddarbe, draudimas.

Individualaus draudimo sutartimi, sudaryta tarp draudėjo ir draudimo įmonės, nuo nelaimingų atsitikimų yra draudžiamas tik vienas sutartyje nurodytas asmuo. Tai yra dažniausiai praktikoje pasitaikanti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Draudiminiais įvykiais paprastai yra laikomi visi su darbo santykiais nesusiję nelaimingi atsitikimai. Darbuotojų draudimas nuo darbo metu įvykusių nelaimingų atsitikimų neretai yra privalomas draudimas, už kurį yra atsakingi ne patys darbuotojai, bet jų darbdaviai.

Draudimo įmokos dydis priklauso nuo įvairių subjektyvių bei objektyvių rizikos požymių. Bene svarbiausi rizikos požymiai yra asmens amžius, lytis, gyvenamoji aplinka, gyvenimo sąlygos, nuosavos transporto priemonės (ne)naudojimas bei laisvalaikio užsiėmimai. Draudėjas, užsiiminėjantis alpinizmo ar žirgų jodinėjimo sportu, pasižymės kur kas didesne nuostolių atsiradimo tikimybe nei draudėjas, savo laisvalaikį praleidžiantis prie šachmatų ar šaškių lentos.

Draudimo įmokos dydis priklausys ne tik nuo atskiram draudėjui būdingų rizikos požymių, bet ir nuo draudėjo pasirinktų draudimo išmokos rūšių, draudimo sumų bei kitų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties sąlygų.

Šeimos narių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sudaroma tarp draudėjo, dažniausiai vieno iš tėvų, ir draudimo įmonės. Tokia sutartimi nuo nelaimingų atsitikimų yra draudžiamas ne tik draudimo sutartį pasirašęs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Kadangi viena draudimo sutartimi yra draudžiami keli asmenys, tai draudimo įmonė gali taikyti draudimo įmokos nuolaidas, priklausančias nuo draudžiamų aasmenų skaičiaus. Nuolaidos yra taikomos dėl kur kas mažesnių draudimo sutarčių pasirašymo bei valdymo kaštų, lyginant su kaštais, kuriuos turėtų draudimo įmonė, pasirašinėdama individualias draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis su kiekvienu šeimos nariu atskirai.

Kolektyvinis draudimas. Kolektyvinio draudimo sutartimi nuo nelaimingų atsitikimų yra draudžiamas ne vienas asmuo, kaip individualaus draudimo atveju, bet tam tikra asmenų grupė. Draudimo veiklą regla¬mentuojantys įstatymai ar draudimo rūšies taisyklės neretai numato minimalų draudžiamų asmenų skaičių, kuris turėtų egzistuoti, kad sutartį būtų galima pripažinti kolektyvinio draudimo sutartimi ir taikyti draudimo įmokos nuo¬laidas. Minimalus kolektyvine draudimo sutartimi draudžiamų asmenų skaičius įvairiose draudimo įmonėse gali skirtis; kolektyvinės draudimo sutartys gali būti sudarinėjamos, tarkime, net 3, 5 ar 7 asmenų grupėms. Dažniausiai sutinkama kolektyvinio draudimo sutartis yra darbuotojų drau¬dimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartis. Kartais yra sutinkamos kolek¬tyvinio draudimo sutartys, kuriomis yra draudžiami vienai politinei partijai ar organizacijai priklausantys asmenys, to paties renginio ar įstaigos (pvz., parodos, teatro ar parduotuvės) lankytojai.

Draudimo įmoką mokantis asmuo ar organizacija dažniausiai turi galimybę pasirinkti, ar drausti vardiniu ar ne vardiniu būdu. Draudžiant vardiniu būdu, draudimo sutartyje yra išvardijami visi draudžiami asmenys. Orga¬nizacijoms, kurioms yra būdingas didelis darbuotojų tekamumas, minėtasis vardinis darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų būdas reikalautų pastoviai, galbūt net kiekvieną dieną, atliekamų draudimo

sutarties pakeitimą. Kur kas patogesnis tokiu atveju yra ne vardinis draudimo nuo nelaimingą atsitikimų būdas. Draudimo sutartyje nėra išvardijami konkretūs asmenys, o tik nurodomas draudžiamų asmenų skaičius. Tokiais atvejais draudimo įmonės reikalauja iš draudėjų pakankamai išsamios informacijos apie draudžiamų asmenų grupės pasiskirstymą pagal jų atliekamus darbus, pareigybes ar specialybę.

Kolektyvinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įmokos dydis priklauso nuo įvairių objektyvių ir subjektyvių rizikos požymių bei įvairių draudimo sutarties sąlygų. Bene didžiausią įtaką draudimo įmokos dydžiui turi draudžiamų asmenų vykdomos veiklos rrūšis (pvz., kontoros ar statybininko darbas), darbo laikas (pvz., pusė ar visa darbo diena), draudimo išmokų rūšys bei draudimo sumos.

Draudimo įmokų nuolaidos dažniausiai priklauso tik nuo viena kolektyvinio draudimo sutartimi apdraustų asmenų skaičiaus. Praktikoje neretai yra sutinkami tokie atvejai, kai darbdaviai sudaro su draudimo įmone darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, apimančias ne tik darbo metu ar pakeliui į darbą, bet ir laisvalaikio metu įvykusius nelaimingus atsitikimus.

3. 3 Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų su draudimo įmokų grąžinimu

Draudėjai neretai yra suinteresuoti ne ttik nelaimingo atsitikimo rizikos draudimu, bet ir kapitalo kaupimu. Tenkindamos rinkoje egzistuojančią paklausą, draudimo įmonės potencialiems klientams dažniausiai siūlo draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su draudimo įmokų grąžinimu.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje numatyta draudimo išmoka yra išmokama draudėjui, nepriklausomai nuo to, aar per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį įvyksta nelaimingas atsitikimas ar ne. Sukauptas kapitalas paprastai yra išmokamas draudėjui, kai sueina draudimo sutartyje nurodytas terminas, arba draudėjo turto paveldėtojams, draudėjui mirus. Mirties priežastis šiuo atveju turės įtakos tik rizikinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos dydžiui.Draudėjui mirus nelaimingo atsitikimo metu ar dėl jo, naudos gavėjams bus išmokėta tiek mirties rizikos draudimo suma, tiek ir iki to laiko sukauptas kapitalas. Jei draudėjas mirs dėl kokios nors kitos priežasties (pvz., ligos), naudos gavėjams yra išmokama tik kapitalo kaupimo veiklos metu sukaupta suma.

Draudimo įmonės bei draudėjai gali numatyti ir kitokias draudimo sutarties sąlygas. Dažnai yra numatoma fiksuota draudimo suma, išmokama draudėjo turto paveldėtojams, draudėjui mirus ar pačiam draudėjui, sulaukusiam draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Tokiu atveju nelaimingų aatsitikimų draudimas su įmokų grąžinimu yra panašus į mišrųjį gyvybės draudimą.

Draudimo įmokų grąžinimas reiškia draudėjų teisę į dalį draudimo įmonės pelno, uždirbto kapitalo investicinės veiklos metu. Kiekvienais metais sukauptam draudėjų kapitalui draudimo įmonės priskaičiuoja tam tikro, dažniausiai įstatymais numatyto minimalaus dydžio palūkanas. Draudėjai įgyja teise, į dalį draudimo įmonės pelno, kai draudimo įmonės investicinės veiklos pajamos viršija investicinės veiklos kaštus, apimančius ir įstatymais numatytą draudėjų kapitalui priskaičiuojamą palūkanų normą. Pelno dalies išmokėjimo metodai nelaimingų atsitikimų bei gyvybės draudimo grupėse yra ttokie patys.

Nelaimingų atsitikimų draudimo įmoka susideda iš grynosios rizikos premijos, svyravimų išlyginamojo priedo, draudimo įmonės kaštų atlyginimui bei kapitalo kaupimui skirtų draudimo įmokos dalių. Draudimo įmoka, draudžiant nuo nelaimingų atsitikimų su draudimo įmokų grąžinimu, kitoms draudimo sutarties sąlygoms bei rizikos požymiams esant vienodiems, yra didesnė už bet kurią kitą, vien tik rizikinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo įmoką. Tai sąlygoja kapitalo kaupimui skirtas draudimo įmokos priedas, neįeinantis į kitas, vien tik rizikinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų rūšis.

3.4 Privalomo bei savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų skirtumai

Savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų vykdo privatiems asmenims ar valstybei priklausančios draudimo įmonės. Įstaigas, galinčias vykdyti privalomojo draudimo veiklą, numato privalomąjį nelaimingų atsitikimų draudimą reglamentuojantys įstatymai. Tai gali būti tiek valstybinės draudimo įstaigos, tiek ir privataus kapitalo draudimo įmonės.

Privalomojo draudimo įmokų mokėtojai yra darbdaviai, draudžiantys dirbančiuosius nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Savanoriškuoju nelaimingų atsitikimų draudimu yra suinteresuoti bei draudimo įmokas moka patys draudėjai.

Privalomuoju draudimu draudžiamų asmenų kategorijas numato atitinkami įstatymai. Savanoriškuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų gali būti apdraustas bet kuris šalies gyventojas, jei draudimo įmonės netaiko draudžiamų asmenų amžiaus apribojimų.

Privalomojo draudimo draudiminiais įvykiais yra laikomi tik darbo metu ar pakeliui į darbą įvykę nelaimingi atsitikimai. Savanoriškas nelaimingų atsitikimų draudimas paprastai apima visus kitus, t.y. ne darbo mmetu įvykusius, nelaimingus atsitikimus.

Privalomojo draudimo įmokos dydis dažniausiai priklauso nuo draudžiamų asmenų gaunamo darbo užmokesčio. Savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokai didžiausią įtaką turi draudėjo pasirinktų išmokų rūšys bei apimtys.