Ekonomikos kursinis
ĮVADAS
Šiame kursiniame darbe – „Įmonės veiklos finansinė analizė (UAB „Taikos“ vaistinės pavyzdžiu)“ atliekamai finansinių rodiklių analizei naudojama minėtos įmonės UAB “Taikos” vaistinės 2003 – 2001 m. finansinė atskaitomybė – balansai, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos bei papildoma informacija (žr. priedus).
Trumpai apie pačią nagrinėjamą įmonę – UAB “Taikos” vaistinė reorganizuota iš “Vilniaus valstybinės 31 – osios vaistinės” 1988m. ir pradėjo savo veiklą. Manau nebūtina kalbėti apie įmonės pagrindinę veiklą, ji prekiauja medikamentais, higienos bei kitomis prekėmis. Įmonės kodas 1121902565, adresas – Taikos g. 50-24, LT-2017 Vilnius. Be pagrindinės buveinės yra dar ir du filialai. Šiuo metu įmonėje dirba 9 darbuotojai, iš kurių – direktorė – provizorė, vyr. finansininkė, 2 provizorės, 3 farmakotechnikės ir 1 farmakotechnikas bei valytoja. Buvusi nuostolinga įmonės veikla šiek tiek kryptelėjo į geresnę pusę, tai – įmonės racionalesnių sprendimų rezultatas. Minėtas faktas, kad įmonės racionalesni sprendimai pagerino jos finansinę veiklą, tik dar kartą patvirtina, kad esamos padėties analizavimas – geriausias racionalių sprendimų atradimo kelias.
Pagrindinis ššiam darbui keliamas tikslas ir yra, naudojantis UAB “Taikos” vaistinės finansine atskaitomybe išanalizuoti šio ūkio subjekto veiklos rezultatus, finansinę būklę, įvertinti verslo efektyvumą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias šio verslo puses, rizikos laipsnį bei plėtros galimybes, o taip pat visą tai aapibendrinant, pateikti išvadas ir pasiūlymus, nepamirštant paminėti ir teorinės dalies. Tad šis tikslas ir būtų pagrindinis šio mano darbo uždavinys. Visas darbas kontrastuos su teorija, analizės rezultatais, atvaizduotais mano nuomone pačiose suprantamiausiose formose – lentelėse bei išvadomis.
Galima būtų teigti, kad šis darbas – tai mano praktinių įgūdžių, paremtų teorija, atspindys.
FINANSINĖ ANALIZĖ BENDRAI
Finansinė analizė – tai tiriamo objekto, tai yra įmonės veiklos rezultatų, išskaidymas į sudėtines dalis ir jų nagrinėjimas bei vertinimas. Pabrėžtina, tai, kad ji neatsiejama nuo sintezės, juk negalima vertinti ūkio subjekto veiklos pagal kelis požymius, nustatyta rodiklių sistema, pasižyminti tarpusavio priklausomybe ir leidžia visus analizės rezultatus apjungti į visumą. Kalbant apie finansinę analizę, ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, ddabartyje ir ateityje (darbo, materialinių, finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinius rezultatus), jos pagal apskaitoje atvaizduotus duomenys rezultatai byloja apie realią įmonės vertę rinkoje, finansinę riziką, veiklos perspektyvas, stipriąsias, o ypač silpnąsias verslo puses ir pan.
Finansinės analizės šaltiniai grupuojami taip –
– įmonės finansinės, valdymo apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;
– normatyvai, planai;
– šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija;
– neapyskaitiniai šaltiniai (atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių, taip pat informacija surenkama tokiais pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).
Veiksniai, turintys įįtakos finansiniams rezultatams, dažniausiai grupuojami į vidinius ir išorinius. Vidinius veiksnius galima būtų apibūdinti kaip veiksnius, priklausančius įmonės vadovybės ir personalo poveikiui (dažniausiai jie susiję su firmos materialiniais, darbo ir finansiniais ištekliais). Išoriniai veiksniai susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, visuomeniniais ir įvairiais kitais mikroprocesais, kurie kartais daro didelę įtaką įmonių konkurencingumui, jų veiklos efektyvumui ir perspektyvoms.
Finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, ją naudoja:
1. Įmonės indėlininkai –
a) akcininkai,
b) įmonės obligacijų ir kitų vertybinių popierių turintys investitoriai,
c) kiti indėlininkai;
2. Verslo dalyviai –
c) tiekėjai ir kreditoriai,
c) klientai,
c) darbuotojai ir profsąjungos;
3. Analitikai bei konsultantai.
4. Kiti –
a) vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo bei vadovavimo ir politikos),
b) vietinė valdžia,
c) visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros,
d) konkurentai,
e) visuomenė.
Pagal tai taip pat visus finansinės analizės teikiamos informacijos vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes – vidaus ir išorės.
Finansinės analizės tikslas – atsakyti į tokius klausimus –
1) Kokie yra verslo rezultatai?
2) Kodėl yra tokie?
3) Kokia įmonės finansinė būklė tam tikrai datai?
4) Kaip ji pasikeitė ar nesklandumai arba trūkumai yra laikini ar pranašauja įmonės žlugimą?
Analizės kryptys –
– pardavimų analizė,
– veiklos išteklių formavimo ir panaudojimo analizė,
– veiklos sąnaudų analizė,
– ūkio subjekto finansinės veiklos bei būklės analizė,
– tyrimo apibendrinimas.
Yra išskiriami tokie finansinės analizės uždaviniai –
nuolatos tirti ir vertinti išteklių naudojimą, veiklos rezultato kitimo tendencijas bei finansinį stabilumą;
išsiaiškinti vidinių ir išorinių veiksnių įtaką veiklos rezultatams ir verslo efektyvinimo galimybes;
suformuoti rodiklių sistemą prognoziniams skaičiavimams aatlikti ir jais remiantis pasiūlyti veiksmų planą.
Atliekant finansinę analizę, sudaromas analizės planas, kuriame numatoma: 1 – analizės tikslas, 2 – analizės objektas, 3 – analizės turinys, 4 – asmenys, kurie dalyvaus vykdant analizę, 5 – informacijos šaltiniai, 6 – darbo ir atskirų jo dalių baigimo terminai, 7 – kur, kada ir kas aptars analizės rezultatus, 8 – kas panaudos rekomendacijas, atlikus analizę, 9 – kas kontroliuos kaip įgyvendinamos rekomendacijos.
Išskiriami finansinės analizės etapai, procedūros ir operacijos atvaizduoti 1-oje lentelėje.
1 lentelė
Analitinio darbo etapai, procedūros bei operacijos
ETAPAI PROCEDŪROS IR OPERACIJOS
1. Analitinio darbo programos sudarymas 1.1. Analitinės temos suformulavimas ir gautų rezultatų panaudojimo krypties nurodymas;
1.2. Darbo programos perrengimas, nurodant terminus, vykdytojus;
1.3. Informacijos šaltinių nurodymas, taip pat būdų nesamai informacijai gauti pateikimas;
1.4. Analitinių lentelių, maketų ir jų užpildymo metodikos parengimas, grafiko apipavidalinimas, parinkimas.
2. Analizės medžiagos parengimas 2.1. Informacijos rinkimas, papildomų informacijos šaltinių sudarymas;
2.2. Informacijos patikimumo tikrinimas;
2.3. Analitinės informacijos apdorojimas.
3. Preliminarinis analizuojamų reiškinių (rodiklių) įvertinimas 3.1. Užduočių įvykdymo bei nukrypimų nuo standartų charakteristika;
3.2. Rodiklių dinamikos charakteristika;
3.3. Veiklos išteklių panaudojimo laipsnio charakteristika.
4. Ekonominių reiškinių pasikeitimo priežasčių analizė ir naujų galimybių išreiškimas 4.1. Veiksnių grupavimas ir jų tarpusavio ryšio išaiškinimas;
4.2. Ryšio tarp veiksnių formos nustatymas;
4.3. Veiksnių, neturinčių įtakos ar turinčių mažą įtaką tiriamajam reiškiniui, eliminavimas;
4.4. Veiksnių kiekybinės įtakos kintamajam reiškiniui apskaičiavimas aatskirai pateikiant teigiamų veiksnių įtaką;
4.5. Naujų galimybių įvertinimas.
5. Analizės išvados ir apibendrinimas 5.1. Analizės išvados ir bendras įvertinimas;
5.2. Suvestinis galimybių apskaičiavimas ir techninių, organizacinių, ekonominių bei socialinių priemonių pateikimas bei pagrindimas naujoms galimybėms panaudoti.
6. Analizės rezultatų apiforminimo ir įgyvendinimo kontrolė 6.1. Analizės rezultatų įforminimas ir pateikimas suinteresuotiems asmenims;
6.2. Priimtų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė.
Įmonės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo jai keliamų tikslų ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.
Analizės rūšys klasifikuojamos pagal tokius požymius –
– Pagal apimtį –
1) Respublikos ūkis,
2) asociacijos,
3) įmonės, organizacijos,
4) skyrių, cechų veikla.
– Pagal subjektą –
1) išoriniai atlikėjai,
2) vidiniai analitikai.
– Pagal tikslą –
1) alternatyvių projektų pagrindimui,
2) personalo ekonominiam skatinimui pagrįsti,
3) ekonominės informacijos patikimumo įvertinimui,
4) infliacijos įtakos finansiniams rodikliams įvertinimui;
5) kiti tikslai.
– Pagal pasikartojimų dažnumą –
1) periodinė,
2) vienkartinė.
– Pagal laiką –
1) retroperspektyvinė analizė – tai praeityje gautų rezultatų įvertinimas;
2) operatyvinė analizė dar apibūdinama kaip išankstinė, preliminari atliekama naudojantis laukiamais duomenimis, tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus, pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą;
3) perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus ūkio subjekto atžvilgiu.
– Pagal analitinės programos turinį –
1) kompleksinė,
2) teminė (lokalinė).
– Pagal palyginimo pobūdį –
1) vidinė,
2) tarpįmoninė,
3) tarpšakinė (šakinė).
– Pagal tyrimo kryptį –
1) pelno didinimas,
2) kaštų mažinimas,
3) gamybos ekologizavimas,
4) materialinių sąnaudų mažinimas,
5) kitos kryptys.
– Pagal analizės objekto aprėmimo laipsnį –
1) atrankinė,
2) ištisinė.
– Pagal skaičiavimo technikos panaudojimą –
1) kompiuterizuota analizė,
2) rankinė analizė.
Kiekvienas mokslas savo objektą tiria jam būdingais metodais. Finansinėje
analizėje gali būti naudojami įvairūs būdai ir jie pasirenkami priklausomai nuo analizės tikslo, analizės informacijos vartotojo ir jos šaltinio, tačiau pabrėžtina, kad atliekant analizę reikėtų laikytis tokių bendrų reikalavimų –
Veikla yra tiriama kompleksiškai, tai yra įmonės veiklos sritys nagrinėjamos kaip vieningo proceso sudėtinės dalys, tik tokiu būdu galima teisingai įvertinti verslą;
Išaiškinamas priežastinis ryšys tarp rodiklių, tokiu būdu ir yra nustatomos trūkumų priežastys;
Nustatomas veiklos rezultato kitimas per ataskaitinį arba keletą ataskaitinių laikotarpių, taip išryškėja teigiama arba neigiama rodiklių kitimo tendencija;
Analizės rrezultatus būtina įvertinti, apibendrinti ir numatyti priemones verslui efektyvinti.
Analizės būdai, svarbu pažymėti, kad yra išskiriamos tokios analizės būdų sistemos grupės:
1) Loginiai būdai. Šis būdas yra plačiausiai taikomas plano vykdymo įvertinimui, kai planiniai rodikliai lyginami su faktiniais, dinamikos tyrimui, lyginant įvairių laikotarpių rodiklius, taip pat lyginant su vidutiniais rodikliais arba geriausiais, standartiniais tos šakos rodikliais. Analizei taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti palyginamumo principo, nes antraip neteisingai įvertintume realią padėtį. Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, ttaikoma vienoda apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamo objekto organizacinė struktūra. Nepalyginamus dydžius reikia perskaičiuoti, taikant infliacinius kainų indeksus. Loginiai būdai – tai:
a) Grupavimas ir lyginimas. Grupavimas – tai analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus tam tikrus požymius. Finansinėse ataskaitose atsispindi aapibendrinantys veiklą rodikliai, todėl atliekant analizę, jie tiesiog išskirstomi vietos (motininių, dukterinių įmonių), laiko, (mėnesio, ketvirčio, pusmečio, metų) ir panašiais atžvilgiais ir pagal sudedamąsias dalis, pavyzdys galėtų būti pardavimų pajamos pagal asortimentą ir panašiai. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams. Lyginimas – tai dažniausiai naudojamas finansinės analizės būdas, kurio esmė ta, kad ūkio subjekto veiklos rodikliai gali būti lyginami su kontroliniais skaičiais, normomis, vidutiniais verslo šakos arba panašių įmonių rodikliais, ankstesniais laikotarpiais ir net tarpusavyje vienas su kitu, apskaičiuojant skirtumus tarp jų.
b) Svarbiausių grandžių išskyrimas – tai įmonės prioritetinių veiklos sričių, pavyzdžiui, nepakankamo produktų konkurentabilumo rinkoje, mažų produkcijos eksporto galimybių, pasenusios gamybos technologijų, sąlyginai didelių produkcijos vieneto gamybos išlaidų, nepakankamos darbininkų kvalifikacijos nagrinėjimas.
c) Detalizavimas iir apibendrinimas. Detalizavimas – apibendrinančių rodiklių skaidymas į sudėtines dalis (elementus). Svarbiausias detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Apibendrinimas (sintezė) yra nagrinėjamų dalių, reiškinių sujungimas į vieną tiriamą visumą. Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą.
d) Indeksai – santykiniai dydžiai, apibendrinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Taikant indeksus, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius, išmatuoti jų poveikio dydį.
e) Eliminavimas. Šis analizės būdas naudojamas, norint išsiaiškinti veiksnių įtaką analizuojamam rodikliui. Rodikliai eliminuojami grandininių pakeitimu, skirtumu ir ssaldo. Trumpai apie kiekvieną iš jų.
Grandininių pakeitimų būdo esmė yra ta, kad iš pat pradžių visi analizuojami rodikliai yra imami baziniai ir po to bazinis rodiklis iš eilės po vieną keičiamas faktišku ataskaitinio laikotarpio rodikliu. Po kiekvieno padaryto pakeitimo apskaičiuojamas rezultatas, kuris palyginamas su prieš tai turėtu, skirtumas tarp jų ir parodo pakeistojo rodiklio įtaką analizuojamam.
Naudojant skirtumų būdą, iš pat pradžių yra apskaičiuojami analizuojamų rodiklių pasikeitimai ir tada jau nagrinėjama veiksnių įtaką analizuojamo rodiklio pasikeitimui. Norėdami nustatyti kiekybinio rodiklio pasikeitimo įtaką, šio rodiklio skirtumą dauginame iš bazinio kokybinio rodiklio, o skaičiuodami kokybinio rodiklio pasikeitimo įtaką, jo skirtumą dauginame iš ataskaitinio laikotarpio kiekybinio rodiklio.
O naudojant saldo būdą iš bendros analizuojamo rodiklio pasikeitimo sumos yra atimama anksčiau apskaičiuotų (grandininių arba skirtumo būdais) veiksnių įtaka.
f) Dinamikos eilutės apibūdina ekonominį reiškinį laiko požiūriu. Kiekviena atskira dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu (sumažėjimu). Pažymėtina, tai, kad lyginant teigiamą rodiklį su baziniu rodikliu, kuris yra neigiamas arba lygus nuliui, ekonominio reiškinio pasikeitimas procentais neskaičiuojamas. Tai kitaip dar apibūdinama kaip horizontalioji analizė.
g) Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomumą, išaiškinant įmonės materialinius, darbo ir finansinius išteklius bei tikslinę jų naudojimo paskirtį.
h) Lyginamųjų svorių skaičiavimas –– tai vertikalioji analizė ji atliekama tada, kai rodiklis lyginamas su bendruoju rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.
2) Ekonometriniai būdai. Jų esmę sudaro matematinių bei statistinių ir kompiuterinių būdų panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją veiksmingesnę. Ypač šie būdai yra efektyvūs, analizuojant didelės visumos finansinę būklę, tai įgalina visapusiškiau išaiškinti verslo plėtojimo tendencijas ir perspektyvas. Tai –
a) Regresinė analizė naudojama, tiriant atsitiktines priklausomybės tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio, pavyzdžiui, tarp finansinio rezultato ir personalo kvalifikacijos. Ši teorija teikia galimybes kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą ir tuo pačiu nustatyti veikiančiųjų daugelio veiksnių įtaką nagrinėjam rodikliui, o taip pat tarpusavyje, susijusių reiškinių priklausomybės formą – tiesinė, antro laipsnio polinomas, laipsninė regresija, hiperbolė ir kiti.
b) Koreliacinė analizė leidžia nustatyti objektyviai egzistuojančių reiškinių ryšio stiprumą ir iš dalies forma – tiesinę arba netiesinę.
c) Dispersinė analizė – tai variantų nuokrypių nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis, jo analizė;
d) Kiti, kaip lošimų teorija, matematinis programavimas, imitacinis ir matricinis modelis, masinio aptarnavimo teorija.
3) Euristiniai (psichologiniai) būdai. Šių būdų esmę sudaro euristika, tai yra mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant šiuos būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu, tai ir analogija, asociacijos, inversija, „smegenų šturmas“, sinektika, kontroliniai kklausimai, kolektyvinis bloknotas, septynių kortų paieška bei kiti.
4) Grafiniai būdai – (diagramos, statistinės kreivės) aiškiau iliustruoja analizės rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laikui bėgant.
5) Specifiniai būdai –
a) Finansinių koeficientų analizė,
b) SWOT analizė (žr. 1 pav.).
S W O T
Vidinės veiklos sąlygos
1 pav. SWOT analizė.
c) Funkcinė – vertinė analizė yra tiriamojo objekto sisteminio tyrimo metodas, jos objektas – gaminys, paslauga, procesas, struktūra ir panašai. Objekto gyvavimo ciklas – laikotarpis tarp mokslinio tyrimo darbų pradžios ir jo veiklos nutraukimo momento. Remiantis funkciniu požiūriu atliekamas objekto funkcijų aprašymas ir parenkami sprendimai, padedantys užtikrinti kokybišką jų atlikimą su mažiausiomis sąnaudos. Pagrindinė funkcinės – vertikalios analizės idėja ta, kad vartotojui svarbiausias ne pats objektas, o tos funkcijos, kurias jis gali atlikti.
Svarbu tai, kad atliekant finansinę analizę, rodiklių vertinimas, jų aiškinimas ir jų tarpusavio ryšio supratimas yra svarbiau negu rodiklių apskaičiavimas.
Mokslinėje – metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (AB, UAB, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problema. Šiame darbe aptarsiu pačius pagrindinius ir dažniausiai naudojamus.
HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI ANALIZĖ
Horizontalioji
analizė apima finansinių ataskaitų dydžių lyginimą su praėjusio laikotarpio duomenimis ir nukrypimų išreiškimą absoliučiais ar santykiniais dydžiais. Šios analizės tikslas – parodyti analizuojamų dydžių dinamiką, tai yra pasikeitimą laike. Viena iš horizontaliosios analizės atmainų yra trendo analizė, kuomet analizuojami kelių ar keliolikos periodų duomenų sekos ir nustatomi dydžių kitimo tendencijos, dėsningumai, daromos prognozės.
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Ši analizės rūšis dar vadinama struktūrine aanalize. Analizuojant keleto metų finansinių ataskaitų rodiklius, galima nustatyti jų pasikeitimų priežastis.
Manau, nesuklysiu teigdama, kad finansinei analizei svarbiausi duomenų šaltiniai yra dvi ataskaitos –
1) Balansas, rodantis kokiu turtu įmonė disponuoja ir kam tas turtas priklauso;
2) Pelno (nuostolio) ataskaita, parodanti, kas vyko įmonėje per ataskaitinį laikotarpį ir kokie tos veiklos finansiniai rezultatai.
Todėl pagal juos ir atliksiu horizontaliąją ir vertikaliąją balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos analizę (žr. 2, 3, 4, 5 – as lenteles).
2 lentelė
Balanso rodiklių horizontalioji analizė
Eil. Nr.
Rodikliai Suma,
Lt Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002 m. Palyginus su 2001 m.
2003 m. 2002 m. 2001 m. Suma, Lt % Suma, Lt %
A. Ilgalaikis turtas 43003 45185 52935 -2182 -4,83 -9932 -18,76
I. FORMAVIMO SAVIKAINA – – – – – – –
II. NEMATERIALUS TURTAS – – – – – – –
III. MATERIALUS TURTAS 43003 45185 52935 -2182 -4,83 -9932 -18,76
IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS – – – – – – –
V. PO VVIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS – – – – – – –
B. Trumpalaikis turtas 458358 343924 344401 114434 33,27 113957 33,09
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 160957 145687 204783 15270 10,48 -43826 -21,40
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 247318 149316 113023 98002 65,63 134295 118,82
III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI – – – – – – –
IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 50083 48921 26595 1162 2,38 23488 88,32
C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 678 3267 3267 -2589 -79,25 -2589 -79,25
TURTAS IŠ VISO 502039 392376 400603 109663 27,95 101436 25,32
A. Kapitalas ir rezervai 30919 10119 13193 20800 205,55 17726 134,36
I. KAPITALAS 27650 27650 27650 – – – –
II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės perviršijimas) – – – – – – –
III. PERKAINOJIMO REZERVAS – – – – – – –
IV. REZERVAI 2905 2865 2865 40 1,40 40 1,40
V. NEPASKIRSTYTAS PELNAS (NUOSTOLIS) 364 (20396) (17322) 20760 – 17686 –
B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – – – – – – –
C. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai – – – – – – –
I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI – – – – – – –
II. ATIDĖTI MOKESČIAI – – – – – – –
D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – – – – – – –
I. FINANSINĖS SKOLOS – – – – – – –
II. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) – – – – – – –
III. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS – – – – – – –
IV. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI – – – – – – –
E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 471120 382257 387410 88863 23,25 83710 21,61
I. ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS – – – – – – –
II. FINANSINĖS SKOLOS – – – – – – –
III. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 461238 373478 374095 87760 23,50 87143 23,29
IV. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS – – – – – – –
V. MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 9882 8372 12796 1510 18,04 -2914 -22,77
VI. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI – 407 519 -407 – -519 –
F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – – – – – – –
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 502039 392376 400603 109663 27,95 101436 25,32
3 lentelė
Balanso rodiklių vertikalioji analizė
Eil. Nr.
Rodikliai 2003 m. 2002 m. 2001 m. Pasikeitimai (+/-),%
Suma, Lt Lyginama-sis svoris, % Suma, Lt Lyginama-sis svoris, % Suma, Lt Lyginama-sis svoris, % Palyginus su
2002 m. Palyginus su
2001 m.
A. Ilgalaikis turtas 43003 8,57 45185 11,52 52935 13,21 -2,95 -4,64
I. FORMAVIMO SAVIKAINA – – – – – – – –
II. NEMATERIALUS TURTAS – – – – – – – –
III. MATERIALUS TURTAS 43003 8,57 45185 11,52 52935 13,21 -2,95 -4,64
IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS – – – – – – – –
V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS – – – – – – – –
B. Trumpalaikis turtas 458358 91,30 343924 87,65 344401 85,97 3,64 5,32
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 160957 32,06 145687 37,13 204783 51,12 -5,07 -19,06
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 247318 49,26 149316 38,05 113023 28,21 11,20 21,04
III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI – – – – – – – –
IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 50083 9,98 48921 12,47 26595 6,64 -2,49 3,34
C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos 678 0,13 3267 0,83 3267 0,82 -0,69 -0,68
TURTAS IŠ VISO 502039 100 392376 100 400603 100 – –
A. Kapitalas ir rezervai 30919 6,16 10119 2,58 13193 3,30 3,58 2,86
I. KAPITALAS 27650 5,51 27650 7,05 27650 6,90 -1,54 -1,39
II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės perviršijimas) – – – – – – – –
III. PERKAINOJIMO REZERVAS – – – – – – – –
IV. REZERVAI 2905 0,58 2865 0,73 2865 0,72 -0,15 -0,14
V. NEPASKIRSTYTAS PELNAS (NUOSTOLIS) 364 0,07 (20396) -5,20 (17322) -4,32 5,27 4,39
B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – – – – – – – –
C. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai – – – – – – – –
I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI – – – – – – – –
II. ATIDĖTI MOKESČIAI – – – – – – – –
D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – – – – – – – –
I. FINANSINĖS SKOLOS – – – – – – – –
II. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) – – – – – – – –
III. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS – – – – – – – –
IV. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI – – – – – – – –
E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 471120 93,84 382257 97,42 387410 96,70 -3,58 -2,86
I. ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS – – – – – – – –
II. FINANSINĖS SKOLOS – – – – – – – –
III. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 461238 91,87 373478 95,18 374095 93,38 -3,31 -1,51
IV. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS – – –
V. MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS 9882 1,97 8372 2,13 12796 3,19 -0,16 -1,22
VI. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI – – 407 0,11 519 0,13 -0,11 -0,13
F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – – – – – – – –
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 502039 100 392376 100 400603 100 – –
4 lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji analizė
Eil. Nr.
Rodikliai Suma,
Lt Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002 m. Palyginus su 2001 m.
2003 m. 2002 m. 2001 m. Suma,
Lt % Suma,
Lt %
I PARDAVIMAI 1855068 1716189 1853296 138879 8,09 1772 0,10
II PARDUOTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 1593212 1452333 1550467 140879 9,70 42745 2,76
III BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 261856 263856 302829 -2000 -0,76 -40973 -13,53
IV VEIKLOS SĄNAUDOS 227083 265821 306967 -38738 -14,57 -79884 -26,02
V VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 34773 (1965) (4138) 36738 – 38911 –
VI KITA VEIKLA (13845) (1109) (13367) (12736) 1148,42 (478) 3,58
VI.1 Pajamos – – – – – – –
VI.2 Sąnaudos 13845 1109 13367 12736 1148,42 478 3,58
VII FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA – – – – – – –
VII.1 Pajamos – – – – – – –
VII.2 Sąnaudos – – – – – – –
VIII ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 20928 (3074) (17505) 24002 – 38433 –
IX PAGAUTĖ – – – – – – –
X NETEKIMAI – – – – – – –
XI ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 20928 (3074) (17505) 24002 – 38433 –
XII PELNO MOKESTIS 128 – – 128 – 128 –
XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PASKIRSTYMUI 20800 (3074) (17505) 23874 – 38305 –
5 lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių vertikalioji analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai 2003 m. 2002 m. 2001 m. Pasikeitimai (+/-),%
Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Palyginus su
2002 m. Palyginus su
2001 m.
I PARDAVIMAI 1855068 100 1716189 100 1853296 100 – –
II PARDUOTŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 1593212 85,88 1452333 84,63 1550467 83,66 1,25 2,22
III BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 261856 14,12 263856 15,37 302829 16,34 -1,25 -2,22
IV VEIKLOS SĄNAUDOS 227083 12,24 265821 15,49 306967 16,56 -3,25 -4,32
V VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 34773 1,87 (1965) -0,11 (4138) -0,22 1,98 2,09
VI KITA VEIKLA (13845) -0,75 (1109) -0,06 (13367) -0,72 -0,69 -0,03
VI.1 Pajamos – – – – – – – –
VI.2 Sąnaudos 13845 0,75 1109 0,06 13367 0,72 0,69 0,03
VII FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA – – – – – – – –
VII.1 Pajamos – – – – – – – –
VII.2 Sąnaudos – – – – – – – –
VIII ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 20928 1,13 (3074) -0,18 (17505) -0,94 1,31 2,07
IX PAGAUTĖ – – – – – – – –
X NETEKIMAI – – – – – – – –
XI ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 20928 1,13 (3074) -0,18 (17505) -0,94 1,31 2,07
XII PELNO MOKESTIS 128 0,01 – – – – – –
XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PASKIRSTYMUI 20800 1,12 (3074) -0,18 (17505) -0,94 1,30 2,06
Balansas, jo horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatų įvertinimas. Visų pirma, galima pažymėti, kad tiek turtas, tiek savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai padidėjo 27,95%. Per ataskaitinį laikotarpį, priešingai nei ilgalaikis, žymiai išaugęs trumpalaikis turtas ir sudaro pačią didžiausiąją turto dalį. Labai didelę trumpalaikio turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, pastarųjų beveik visą dalį – Teritorinių ligonių
kasų skola, kurios ženklus didėjimas per ankstesniuosius ataskaitinius laikotarpius byloja apie įmonės verslo mastų plėtojimo tendenciją bei, aišku, didėjančius kompensuojamų vaistų pardavimus, bet, antravertus, tai primena apie Teritorinių ligonių kasų vėluojančius atsiskaitymus. Atsargos taip pat sudaro ženklią trumpalaikio turto dalį, jos irgi didėja ir tai tik dar kartą patvirtina tą faktą, kad įmonė siekia plėsti savo verslą, kaip to įrodymas ir galėtų būti naujojo, vietoj kito, esančio nepalankioje šiai veiklai vietoje UAB “Taikos” vaistinės filialo atidarymas kur kas geresnėje, tai iir lėmė ankstesniųjų ataskaitinių metų atsargų sumažėjimą, o einamaisiais – jų padidėjimą. Kalbant apie trumpalaikį turtą, svarbu paminėti ir grynus pinigus kasoje ir sąskaitoje, jie nesudaro didelės turto dalies, tai galima būtų vertinti teigiamai, nes šios lėšos, vietoje bevaisio egzistavimo, yra panaudojamos įmonės veikloje tolesniems jos plėtimosi etapams, bet visgi pastebimas ir šioks toks jų didėjimas, kurį taip pat būtų galima vertinti teigiamai įmonės didžiausio mokumo atžvilgiu. Žymus ateinančio laikotarpio sąnaudų sumažėjimas, turėjo teigiamos, nors ir mažos įtakos įmonės trumpalaikiam mmokumui. Grįžtant prie ilgalaikio turto, reiktų išskirti tai, kad jį sudaro tik materialus turtas, kuris lyginant su ankstesniais laikotarpiais vis mažėja. Bet pereikim prie kitos balanso dalies – savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų. Pirmiausia būtų galima pabrėžti tai, kad kapitalas rizikingas, nnes skolintas kapitalas sudaro didesnę nuosavybės dalį nei nuosavas, nors, lyginat su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, situacija šiek tiek ir kryptelėjo į geresnę pusę. Pastebėtina tai, kad įmonė beveik visai nedidina rezervų, to priežastis, pastaruosius ataskaitinius laikotarpius patiriamas nuostolis, kuris ir užkerta tam kelią, tad ir, esant net didžiausiam įmonės norui pasiruošti netikėčiausiems rinkos posūkiams, to neleidžia esama dabartinė įmonės finansinė situacija. Kalbant apie nepaskirstytą nuostolį, jis mažėja ir tai vertintina teigiamai, visgi yra nors ir šioks toks, bet pelnas. Įsipareigojimai esti tik trumpalaikiai. Ilgalaikių įsipareigojimų nebūvimas galėtų būti vertintinas neigiami, ypač žinant tolesnius įmonės verslo plėtimosi siekius. Įmonės trumpalaikės skolos vis auga, tai taip pat būtų galima sieti su verslo plėtimusi ir su tuo faktu, kad buvo atidarytas daug palankesnėje vvietoje naujasis vaistinės filialas, o ir ženkliai išaugę kompensuojamų vaistų pardavimai tik dar kartą patvirtina tą patį, bet kartu tai byloja apie tai, kad įmonė vėluoja, atsiskaitydama tiekėjams.
Kalbant apie pelno (nuostolio) ataskaitos horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatus, visų pirma reikia paminėti, kad ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais įmonė patirdavo nuostolį arba ir jeigu uždirbdavo pelną, jo visgi neužtekdavo padengti ankstesniaisiais ataskaitiniais metais susidariusio nuostolį ir tik šį ataskaitinį laikotarpį įmonei tai pavyko. Patirtų nuostolių priežastimi galima būtų laikyti per didelės sąnaudas, o ssėkmės rezultatą sąlygojo išaugę pardavimai, siekiamų verslo mastų didinimo rezultatas ir sistemingesnis įmonės išlaidų koordinavimas. Nepaisant to įmonei derėtų ir toliau ieškoti būdų, kaip skatinti pardavimus, mano pasiūlymas būtų skirti daugiau lėšų reklamai bei teikti daugiau nuolaidų bei rasti kuo racionalesnį išlaidų mažinimo kelią, o taip pat ieškoti priimtinesnių pirkėjui kainų prekių, nenuvertinant ir kokybės faktoriaus.
APSIRŪPINIMO ILGALAIKIU TURTU ANALIZĖ
Ilgalaikiu turtu laikytini įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kalbant apie ilgalaikio turto finansinę analizę, yra išskiriami tokie koeficientai – atnaujinimo, nusidėvėjimo bei nurašymo arba likvidavimo.
Atnaujinimo koeficientas = Įsigyto naujo ilgalaikio materialaus turto
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė
Nusidėvėjimo koeficientas = Nusidėvėjimas ilgalaikio materialiojo turto
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė
Nurašymo arba likvidavimo koeficientas = Nurašyta arba likviduota ilgalaikio materialaus turto
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertė
Palyginus atnaujinimo ir nurašymo koeficientus matyti įmonėje esančios tendencijos, atnaujinant įrengimus ir mašinas. Jeigu atnaujinimo koeficientas yra didesnis už nurašymo, tokiu atveju įmonėje didėja turtas. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo lygį rodo nusidėvėjimo koeficientas.
Šie koeficientai skaičiuojami metų pradžioje ir pabaigoje, nustatomi pokyčiai ir veiksniai, kurie turi įtakos nusidėvėjimo pokyčiui.
6 lentelė
Ilgalaikio materialaus turto techninės būklės analizė
Rodiklio pavadinimas 2003 m. pr. 2003 m. pab. Pasikeitimai
Suma %
1. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė, Lt 60833,38 59898,90 -934,48 -1,54
2. Nusidėvėjimas ilgalaikio materialiojo turto, Lt 15648,11 16895,56 1247,45 7,97
3. Įsigyta nnaujo ilgalaikio materialaus turto, Lt 3500,00 11500,00 8000,00 228,57
4. Nurašyta ilgalaikio materialaus turto, Lt 5500,00 0,00 -5500,00 -100,00
Ilgalaikio materialaus turto būklės rodikliai, %
Atnaujinimo koeficientas 5,75 19,20 13,45 233,91
Nusidėvėjimo koeficientas 25,72 28,21 2,49 9,68
Nurašymo arba likvidavimo koeficientas 9,04 0,00 -9,04 -100,00
Atnaujinimo koeficientas
2003 m. pr. = 3500,00/60833,38 = 5,75
2003 m. pab. = 11500,00/59898,90= 19,20
Nusidėvėjimo koeficientas
2003 m. pr. = 15648,11/60833,38 = 25,72
2003 m. pab. = 16895,56/59898,90 = 28,21
Nurašymo arba likvidavimo koeficientas
2003 m. pr. = 5500,00/60833,38 = 9,04
2003 m. pab. = 0,00/59898,90 = 0,00
Kaip matome iš gautų rezultatų (žr. 2 – ą pav.), įmonės ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas didėja, nors nebūtų galima to vertinti kaip labai žymų didėjimą, teigiamai vertintina, tai, kad įmonė įsigijo daugiau naujo ilgalaikio materialaus turto, o ir nurašyto arba likviduoto turto metų pabaigai nėra.
2 pav. Ilgalaikio materialaus turto būklės rodikliai, %
SANTYKINĖ ANALIZĖ
Santykinė analizė yra finansinių koeficientų, kurie išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius, analizė.
Santykiniai rodikliai kaip ir visi turi tiek pranašumų, tiek trūkumų, lyginant su kitais.
Santykinių rodiklių pranašumai –
– akivaizdesni negu absoliutus rodikliai,
– galima tiksliau įvertinti verslo puses,
– didesnės palyginimo galimybės,
– galima atskleisti veiksnius, įtakojusius pasikeitimus,
– santykinių rodiklių analizė iškelia klausimus į kuriuos reikia surasti atsakymus.
O santykinių rodiklių trūkumai yra tokie –
– parodo, kas atsitiko, bet nepasako, kodėl (nepateikia atsakymų),
– patikimi tik tiek, kiek patikimi absoliutūs skaičiai, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti,
– reikšmingi tik tada, kai yra palyginami su kitais ssantykiniais rodikliais (ankstesnio laikotarpio, kontroliniais, vidutiniais statistiniais ir kitais).
– Minėta ir santykinė analizė, kuri apibūdinama kaip apskaičiuotų santykinių rodiklių analizė. Santykiniai rodikliai – dviejų finansinių ataskaitų skaičių santykis.
Kalbant apie santykinius rodiklius, svarbu pabrėžti tai, kad labai svarbu ne tik mokėti teisingai apskaičiuoti santykinius rodiklius, bet ir juos suprasti bei interpretuoti.
Pagal tai kokias verslo puses charakterizuoja, o taip pat ir pagal tai kokiems vartotojams gali būti naudingi santykiniai rodikliai klasifikuojami į grupes:
pelningumo,
mokumo,
veiklos efektyvumo,
kapitalo rinkos.
PELNINGUMO RODIKLIAI IR JŲ ANALIZĖ
Pelningumo rodikliai yra skirstomi į pardavimų ir investicijų pelningumo rodiklius.
Pardavimų pelningumo rodikliais vadinami parodantys veiklos pelningumą prekių arba paslaugų atžvilgiu, o parodantys veiklos pelningumą investicijų į įmonę atžvilgiu vadinami investicijų pelningumo rodikliais.
Ūkio subjektų savininkams yra svarbi ir pirmos ir antros grupės pelningumo rodikliai, nes parodo, kiek efektyvus verslas.
Atliekant analizę yra apskaičiuojama keletas pardavimo pelningumo rodiklių – pardavimų pelningumas pagal bendrąjį pelną, veiklos pelną, pelną prieš apmokestinimą ir grynąjį pelną.
Pardavimų pelningumas Pelnas * 100%
Pardavimai
Pardavimų pelningumas pagal bendrąjį pelną parodo pagrindinės veiklos efektyvumą. Kuo aukštesnis šis procentas, tuo pigiau įmonė sugeba gaminti arba pirkti prekes perpardavimui. Rodiklio dydis priklauso nuo parduodamų prekių kainų ir prekių savikainos, tačiau prekių pardavimo kainas diktuoja rinka, todėl įmonė norėdama turėti aukštesnį bendrąjį pelningumą turi mažinti tiesiogines
ir netiesiogines išlaidas. Tuo tarpu pardavimų pelningumas pagal veiklos pelną yra įtakojamas ne tik vidinių, bet ir išorinių veiksnių, tai yra išorinių veiklos sąlygų, o kiti netipinės finansinės – investicinės veiklos rezultatai bei neplanuojami rezultatai turi įtakos pelningumui pagal pelną prieš apmokestinimą
Atliekant analizę yra svarbu apskaičiuoti skirtumus tarp įvairių pelningumo rodiklių. Didelis atotrūkis tarp bendrojo ir veiklos pelningumo rodiklis byloja apie dideles veiklos sąnaudas, o tarp veiklos pelningumo ir pelno prieš apmokestinimą – neefektyvi kita finansinė – investicinė veikla ir ddidelės netekimų sumos, tuo tarpu skirtumas tarp grynojo pelningumo ir pelningumo prieš apmokestinimą didžiąja dalimi nuo įmonės veiklos nepriklauso.
7 lentelė
Pardavimo pelningumo orientaciniai vertinimo lygiai (pagal LR STD pateiktą informaciją)
Pardavimų pelningumas, % Vertinimo lygis
Labai geras Geras Patenkinamas Nepatenkinamas Blogas
Pagal bendrąjį pelną >35 >15 <15 <7 Neigiamas
Pagal grynąjį pelną >25 >10 <10 <5 Neigiamas
Investicijų pelningumo rodiklių analizės metodika yra tokia pati kaip ir pardavimų pelningumo. Tolesnės analizės uždavinys – išsiaiškinti veiksnių įtaką investicijų pelningumo rodikliams, šiuo atveju galima nagrinėti kokios įtakos turėjo absoliutinių sumų pasikeitimas, bet tikslinga išskaidyti santykinius investicijų pelningumo rodiklius į kitus veiklos efektyvumą aapibūdinančius rodiklius.
Investicijų pelningumo rodikliai skirstomi į turto ir kapitalo – turto, savininkų nuosavybės bei pastovaus kapitalo pelningumai.
Turto pelningumas (grąža) Grynasis pelnas * 100%
Turtas (vidurkis)
Savininkų nuosavybės pelningumas (grąža) Grynasis pelnas * 100%
Nuosavas kapitalas (vidurkis)
Pastovaus (arba pagrindinio, arba panaudoto) kapitalo pelningumas (grąža) Veiklos pelnas * 100%
Pastovus kkapitalas (vidurkis)
8 lentelė
Investicijų pelningumo orientaciniai vertinimo lygiai (pagal LR STD pateiktą informaciją)
Investicijų pelningumas, % Vertinimo lygis
Labai geras Geras Patenkinamas Nepatenkinamas Blogas
Turto grąža >20 >15 >8 <8 Neigiamas
Nuosavybės grąža >30 >20 >10 <10 Neigiamas
Taip pat dar yra apskaičiuojama parduotų prekių ir atliktų darbų sąnaudos bei veiklos sąnaudos vienam pardavimo litui (centais), apibūdinantys bendrines išlaidas ir jų pasiskirstymą pajamų atžvilgiu.
Parduotų prekių sąnaudos vienam pardavimų litui (centais) = Parduotų prekių savikaina * 100
Pardavimai
Veiklos sąnaudos vienam pardavimų litui (centais) = Veiklos sąnaudos * 100
Pardavimai
9 lentelė
Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai
2003 m.
2002 m.
2001 m. Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002 m. Palyginus su 2001 m.
Suma,
Lt % Suma,
Lt %
1 Pardavimai ir paslaugos, Lt 1855068 1716189 1853296 138879 8,09 1772 0,10
2 Bendrasis pelnas (nuostolis), Lt 261856 263856 302829 -2000 -0,76 -40973 -13,53
3 Veiklos pelnas (nuostolis), Lt 34773 (1965) (4138) 36738 – 38911 –
4 Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, Lt 20928 (3074) (17505) 24002 – 38433 –
5 Grynasis pelnas (nuostolis), Lt 20800 (3074) (17505) 23874 – 38305 –
6 Turto vidurkis, Lt 447207,50 396489,50 395018 50718 12,79 52189,50 13,21
7 Savininkų nuosavybės vidurkis, Lt 20519 11656 21945,50 8863 76,04 -1426,50 -6,50
8 Panaudotas kapitalo vidurkis, Lt 20519 11656 21945,50 8863 76,04 -1426,50 -6,50
9 Investicijų pelningumas, %
9.1 Turto 4,65 -0,78 -4,43 5,43 – 9,08 –
9.2 Savininkų nuosavybės 101,37 -26,37 -79,77 127,74 – 181,14 –
9.3 Panaudoto kapitalo 169,47 -16,86 -18,86 186,33 – 188,33 –
10 Pardavimu pelningumas, % pagal
10.1 Bendrąjį pelną 14,12 15,37 16,34 -1,25 -8,13 -2,22 -13,59
10.2 Veiklos pelną 1,87 -0,11 -0,22 1,98 – 2,09 –
10.3 Pelną prieš apmokestinimą 1,13 -0,18 -0,94 1,31 – 2,07 –
10.4 Grynąjį pelną 1,12 -0,18 -0,94 1,30 – 2,07 –
11 Parduotų prekių savikaina 1593212 1452333 1550467 140879 9,70 42745 2,76
11.1 Parduotų prekių ir atliktų darbų sąnaudos vienam pardavimo litui, ct. 85,88 84,63 83,66 1,25 1,48 2,22 2,65
12 Veiklos sąnaudos 227083 265821 306967 -38738 -14,57 -79884 -26,02
12.1 Veiklos sąnaudos vienam pardavimų litui, ct. 12,24 15,49 16,56 -3,25 -20,98 -4,32 -26,09
VIDURKIAI
Turto
2003 m. (502039+392376)/2=447207,50 Lt
2002 m. (392376+400603)/2=396489,50 Lt
2001 m. (400603+389433)/2=395018 Lt
Savininkų nuosavybės
2003 m. (30919+10119)/2=20519 Lt
2002 m. (10119+13193)/2=11656 Lt
2001 m. (13193+30698)/2=21945,50 Lt
Panaudoto kapitalo
2003 m. (30919+10119)/2=20519 Lt
2002 m. (10119+13193)/2=11656 Lt
2001 m. (13193+30698)/2=21945,50 Lt
INVESTICIJŲ PELNINGUMO RODIKLIAI
Turto
2003 m. (20800/447207,50)*100=4,65 %
2002 m. ((-3074)/396489,50))*100=-0,78 %
2001 m. ((-17505)/395018)*100=-4,43 %
Savininkų nuosavybės
2003 m. (20800/20519)*100=101,37 %
2002 m. (((-3074)/11656)*100 =-26,37 %
2001 m. ((-17505)/21945,50)*100=-79,77 %
Panaudoto kapitalo
2003 m. (34773/20519)*100=169,47 %
2002 m. ((-1965)/11656)*100 =-16,86 %
2001 m. ((-4138)/21945,50)*100=-18,86 %
PARDAVIMO PELNINGUMO RODIKLIAI
Pagal bendrąjį pelną
2003 m. (261856/1855068)*100=14,12 %
2002 m. (263856/1716189)*100=15,37 %
2001 m. (302829/1853296)*100=16,34 %
Pagal veiklos pelną
2003 m. (34773/1855068)*100=1,87 %
2002 m. ((-1965)/1716189)*100=-0,11 %
2001 m. ((-4138)/1853296)*100=-0,22 %
Pagal pelną prieš apmokestinimą
2003 m. (20928/1855068)*100=1,13 %
2002 m. ((-3074)/1716189)*100=-0,18 %
2001 m. ((-17505)/1853296)*100=-0,94 %
Pagal grynąjį pelną
2003 m. (20800/1855068)*100=1,12 %
2002 m. ((-3074)/1716189)*100=-0,18 %
2001 m. ((-17505)/1853296)*100=-0,94 %
PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SĄNAUDOS VIENAM PARDAVIMO LITUI
2003 m. (1593212/1855068)*100=85,88 t.
2002 m. (1452333/1716189)*100=84,63 ct.
2001 m. (1550467/1853296)*100=83,66 ct.
VEIKLOS SĄNAUDOS VIENAM PARDAVIMO LITUI
2003 m. (227083/1855068)*100=12,24 сt.
2002 m. (265821/1716189)*100=15,49 сt.
2001 m. (306967/1853296)*100=16,56 ct.
Dabar atliksiu veiksnių įtakos pelningumo rodikliams analizę.
10 lentelė
Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizė
Grynasis pelnas (nuostolis),
Lt
Pardavimai,
Lt Pardavimų pelningumas pagal grynąjį pelną,
%
Pasikeitimai (+/-),
%
Bazė (3074) 1716189 -0,18 –
I – as keitimas 20800 1716189 1,21 1,39
II – as keitimas 20800 1855068 1,12 -0,09
Iš viso – – – 1,30
11 lentelė
Veiksnių įtakos turto grąžai analizė
Pardavimų pelningumas,
% Turto apyvartumas, kartais Turto grąža,
% Pasikeitimai (+/-),
%
Bazė -0,18 4,3285 -0,78 –
I – as keitimas 1,12 4,3285 4,85 5,63
II – as keitimas 1,12 4,1481 4,65 -0,20
Iš viso – – – 5,43
Turto apyvartumas = Pardavimai
Turto (vidurkis)
Turto apyvartumas
2003 m. 1855068/447207,50=4,1481 kartai
2002 m. 1716189/396489,50=4,3285 kartai
Turto grąža = Pardavimų pelningumas * Turto apyvartumas
12 lentelė
Veiksnių įtakos savininkų nuosavybės grąžai analizė
Pardavimų pelningumas,
%
Turto apyvartumas, kartais Savininkų nuosavybės dalis turte,
kartais Savininkų nuosavybės grąža,
%
Pasikeitimai (+/-),
%
Bazė -0,18 4,3285 0,0294 -26,50 –
I – as keitimas 1,12 4,3285 0,0294 164,90 191,40
II – as keitimas 1,12 4,1481 0,0294 158,02 -6,88
III– as keitimas 1,12 4,1481 0,0459 101,22 -56,80
Iš viso – – – – 127,72
Savininkų nuosavybės dalis turte Savininkų nuosavybė (vidurkis)
Turtas (vidurkis)
Savininkų nuosavybės dalis tturte
2003 m. 20519/447207,50=0,0459 kartai
Savininkų nuosavybės grąža Pardavimų pelningumas * Turto apyvartumas
Savininkų nuosavybės dalis turte
2002 m. 11656/396489,50=0,0294 kartai
13 lentelė
Veiksnių įtaka panaudoto kapitalo grąžai
Pardavimų pelningumas,
% Turto apyvartumas, kartais Panaudoto kapitalo dalis turte,
kartais Panaudoto kapitalo grąža,
%
Pasikeitimai (+/-),
%
Bazė -0,11 4,3285 0,0294 -16,20 –
I – as keitimas 1,87 4,3285 0,0294 275,32 291,52
II – as keitimas 1,87 4,1481 0,0294 263,84 -11,48
III– as keitimas 1,87 4,1481 0,0459 169 -94,84
Iš viso – – – – 185,20
Panaudoto kapitalo dalis turte Panaudotas kapitalas (vidurkis)
Turtas (vidurkis)
Panaudoto kapitalo dalis turte
2003 m. 20519/447207,50=0,0459 kartai
Panaudoto kapitalo grąža Pardavimų pelningumas * Turto apyvartumas
Panaudoto kapitalo dalis turte
2002 m. 11656/396489,50=0,0294 kartai
Pelningumo rodikliai (žr. 3 – ą pav.), kurie, išskyrus pardavimų pelningumą pagal bendrąjį pelną, buvę blogi tapo nepatenkinami. Kalbant apie pelningumą pagal bendrąjį pelną, buvusį jo vertinimą geras, pakeitė – patenkinamas.
3 pav. 2003-2001 m. pardavimų pelningumo rodikliai,%
Buvę neigiamai, nepatenkinamai vertinami investicijų pelningumo rodikliai (žr. 4 – ą pav.), dabar teigiami ir vertintini labai gerai, išskyrus turto grąžą, kuri traktuojama nepatenkinamai.
4 pav. 2003 – 2001 m. investicijų pelningumo rodikliai, %
Įvertinus veiksnių įtaką, galima teigti, kad pardavimų kaip ir investicijų pelningumo rodiklių padidėjimui didžiausios įtakos, aišku, kad turėjo uždirbamas pelnas, o ne patiriamas nuostolis, kurio pakitimo priežastys buvo aptartos kiek anksčiau.
MOKUMAS
Ūkio subjektų mokumas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, apie kiekvieną iš jų teoriškai ir praktiškai.
TRUMPALAIKIO ĮMONĖS MOKUMO ANALIZĖ
Trumpalaikio mokumo analizė dažnai pradedama, apskaičiuojant grynąjį apyvartinį kapitalą, nustatant, kaip pasikeitė jo sumą per aanalizuojamąjį laikotarpį ir išsiaiškinant to pasikeitimo priežastys.
Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai
Jeigu įmonė turi teigiamą grynąjį apyvartinį kapitalą, vadinasi ji turi finansinių išteklių tolesnei veiklai. Atliekant analizę, apskaičiuojamas grynojo apyvartinio kapitalo pasikeitimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu ir jeigu jis didėja dažniausia teigiamai vertinamas mokumo pasikeitimas, tačiau reiktų žinoti, kad grynojo apyvartinio kapitalo dydis priklauso nuo veiklos pobūdžio bei įmonės dydžio veiklos mąsto ir todėl šis rodiklis yra labai nepatogus, norint lygint kelių įmonių arba daugelio ataskaitinių laikotarpių mokumo laipsnį. Gali būti, kad grynasis apyvartinis kapitalas didėja dėl to, kad susikaupia užsigulėjusios prekės arba įsigytos medžiagos taip pat, kad laiku neatsiskaitoma su pirkėjais ir pan., todėl būtų gerai, jeigu žinotume apskaičiuotą grynojo apyvartinio kapitalo optimalią sumą, ji neturėtų labai keistis. Tačiau dažniausiai analizuojamos grynojo apyvartinio kapitalo pasikeitimo priežastys, kurios ir realiai parodo, kiek grynasis apyvartinis kapitalas padidėja realiai, teigiamai paveikia įmonės trumpalaikį mokumą.
13 lentelė
Grynojo apyvartinio kapitalo apskaičiavimas ir analizė
Eil.
Nr. Rodikliai 2003 m. 2002 m. Grynojo apyvartinio kapitalo
Padidėjimas Sumažėjimas
1 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 160957 145687 15270
2 Per vienerius metus gautinos sumos 247318 149316 98002
3 Investicijos ir terminuoti indėliai – – – –
4 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 50083 48921 1162
5 Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 678 3267 2589
Trumpalaikis turtas iš viso 459036 347191 – –
6 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis – – – –
7 Finansinės skolos – –
– –
8 Prekybos skolos 461238 373478 87760
9 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis – –
10 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 9882 8372 1510
11 Kitos mokėtinos sumos – 407 407
12 Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – – – –
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 471120 382257 – –
Grynasis apyvartinis kapitalas 12084 35066 114841 91859
Grynojo apyvartinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)
22982 22982
Apibūdinant trumpalaikį mokumą, vienas iš rodiklių yra grynasis apyvartinis kapitalas, kurio teigiamas per ataskaitinį laikotarpį padidėjimas byloja apie tai, kad ši bendrovė turi pakankamai finansinių išteklių tolesniajai veiklai vykdyti bei jai plėsti.
Grynojo apyvartinio kapitalo, kaip kapitalo subjekto trumpalaikio mokumo informuotumas ribotas, nes ššio rodiklio negalima lyginti su kitų įmonių. Be to, grynasis apyvartinis kapitalas priklauso nuo veiklos mastų ir padidėjus pardavimams gali didėti ir grynojo apyvartinio suma, bet nebūtinai įmonė bus labiau moki, todėl geriau mokumui įvertinti naudojami santykiniai rodikliai – bendrojo, skubaus (kritinio) ir didžiausio (absoliutaus) mokumo.
Mokumas – tai galėjimas turimomis priemonėmis mokėjimu padengti terminuotus trumpalaikius įsipareigojimus.
Likvidumas – tai turto pavertimo pinigais galimybė.
Vadinasi, įmonė, turėdama labai likvidų turtą ne visada bus moki, jei likvidaus turto yra mažiau negu įįsipareigojimų. Realus įmonės mokumas taip pat bus nepatenkinamas, jeigu trumpalaikio turto yra daugiau nei trumpalaikių įsipareigojimų, bet turtas mažai likvidus. Mokumas yra vienas iš svarbiausių ūkio subjekto tikslų, todėl, kad nemoki įmonė praranda klientų pasitikėjimo galimybes išsilaikyti rinkoje, atnaujinti ilgalaikį mmaterialų turtą, plėsti verslą ir taip toliau. Jeigu įmonės veikla yra mažai pelninga, tai tokia įmonė gali ieškoti vidinių rezervų sąnaudoms mažinti, atrasti naujas rinkas, atnaujinti prekių asortimentą, performuoti veiklą, pasinaudoti išoriniu finansavimu ir rezultate galbūt turėti geresnius pelningumo rodiklius.
PELNINGA/ NEPELNINGA MOKI ĮMONĖ NEMOKI ĮMONĖ
PELNINGA Geriausia Labiau kontroliuoti atsiskaitymus ir užtikrinti teigiamus pinigų srautus iš tipinės veiklos
NEPELNINGA Keisti veiklos kryptį Blogiausia, gresia bankrotas
Kiekvienos įmonės veiklos rizika yra susijusi ir su trumpalaikiu ir su ilgalaikiu mokumu.
Trumpalaikių skolų apmokėjimas pirmiausia yra siejamas su įmonės turimais grynaisiais pinigais ir jų ekvivalentais, o ilgalaikis mokumas su ilgalaikiu bendru visų rūšių suma įsipareigojimų.
Bendrojo mokumo koeficiento pageidaujamos reikšmės nuo 1,2 iki 2,0. Nežinant, kas yra būdinga vienai ar kitai veiklos sričiai būtų sunku pasakyti ar apskaičiuotas BMK turi būti vvertinamas teigiamai ar ne, todėl tuose ūkio subjektuose, kur yra ilgas gamybos ciklas, lėta turto apyvarta, kur prekės parduodamos skolon, BMK turėtų būti didesnis, t. p. koeficientas būna didesnis tose įmonėse, kur veikla yra labiau rizikinga ir kur nėra stabilių rinkų, kadangi tokios įmonės stengiasi sudaryti didesnes atsargas. Apskaičiavus BMK, reikėtų pažiūrėti, kaip rodiklis keitėsi per keletą ataskaitinių laikotarpių. Tose įmonėse, kurios dirba stabiliai ir kuriose yra gera finansinė būklė neturėtų būti didesnių svyravimų metų bėgyje.
Bendrojo mokumo koeficientas = Trumpalaikis tturtas
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Skubaus (kritinio) mokumo (SMK) koeficientas turi būti apie 1. Šis rodiklis ura griežtesnis trumpalaikio mokumo vertinimo matas, nes iš trumpalaikio turto atimtas mažiausiai likvidus turtas. BMK ir SMK turėtų būti analizuojami tarpusavio sąryšyje t. y. reikėtų pažiūrėti, ar tarp jų nėra didelio atotrūkio ir ar jis nedidėja, jei taip būtų, tai reikštų, kad didelę trumpalaikio turto dalį sudaro nelikvidus turtas ir kad atsargos ir toliau kaupiamos.
Skubaus mokumo koeficientas = Trumpalaikis turtas – Atsargos
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Didžiausio (absoliutaus) mokumo (DMK) koeficientas teigiamai vertintinas 0,20-0,25. Analizę tęsiant reikėtų t. p. pažiūrėti, koks yra skirtumas tarp skubaus ir didžiausio mokumo koeficientų ir jei jis didelis ir didėja, tai tas rodo, kad lėšos iššaldomos gautinose sumose ir mažėja galimybės nedelsiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
Didžiausio mokumo koeficientas Grynieji pinigai + Investicijos + Terminuoti indėliai
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Naudojant išvardintus mokumo koeficientus finansinei būklei nustatyti, reikia žinoti, kad jie orientacinio pobūdžio, norint tiksliau vertinti mokumą, reikia žinoti gautinų sumų surinkimo datas ir trumpalaikių įsipareigojimų padengimo datas. Be to, reikėtų patikslinti, kokia būtų trumpalaikio turto vertė, perskaičiavus t. y. perkainojus nepaklausiausias prekes, atėmus labai abejotinas pirkėjų skolas, beviltiškas skolas.
11 lentelė
Santykinių trumpalaikio mokumo rodiklių analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai
2003 m.
2002 m.
2001 m. Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002 m. Palyginus su 2001 m.
Suma,
Lt % Suma,
Lt %
1 Trumpalaikis turtas, Lt 459036 347191 347668 111845 32,21 111368 32,03
2 Trumpalaikiai įsipareigojimai, LLt 471120 382257 387410 88863 23,25 83710 21,61
3 Mobilus trumpalaikis turtas, Lt 298079 201504 142885 96575 47,93 155194 108,61
4 Didžiausio likvidumo turtas, Lt 50083 48921 26595 1162 2,38 23488 88,32
5 Mokumo rodikliai:
5.1 Bendrojo mokumo 0,97 0,91 0,90 0,06 6,59 0,07 7,78
5.2 Skubaus mokumo 0,63 0,53 0,37 0,10 18,87 0,26 70,27
5.3 Didžiausio mokumo 0,11 0,13 0,07 -0,02 -15,38 0,04 57,14
Mobilus trumpalaikis turtas
2003 m. 459036-160957=298079 Lt
2002 m. 347191-145687=201504 Lt
2001 m. 347668-204783=142885 Lt
Didžiausio likvidumo turtas
2003 m. 50083 Lt
2002 m. 48921 Lt
2001 m. 26595 Lt
MOKUMO RODIKLIAI
Bendrojo mokumo
2003 m. 459036/471120=0,97
2002 m. 347191/382257=0,91
2001 m. 347668/387410=0,90
Skubaus mokumo
2003 m. 298079/471120=0,63
2002 m. 201504/382257=0,53
2001 m. 142885/387410=0,37
Didžiausio mokumo
2003 m. 50083/471120=0,11
2002 m. 48921/382257=0,13
2001 m. 26595/387410=0,07
Taip pat kalbant apie trumpalaikį mokumą, svarbu paminėti ir jo santykinius dydžius, įvertinančius įmonių mokumą – tai bendrojo, skubaus ir didžiausio mokumo rodikliai (žr. 3 pav.).
3 pav. 2003-2001 m. santykiniai trumpalaikio mokumo rodikliai
Bendrojo mokumo rodiklio pageidautinos reikšmės nuo 1,2 iki 2, bet tos reikšmės gali kisti priklausomai nuo įmonės veiklos srities, šiuo atveju, jis mažesnis, bet šiaip per pastaruosius ataskaitinius laikotarpius jis didėja. Norėdama kritiškiau įvertinti įmonės dabartinę būklę, apskaičiavau ir skubaus mokumo rodiklį, kuris šį ataskaitinį laikotarpį neviršijo 1. Įmonė kaupia atsargas, todėl jis ir lyginant su ankstesniais laikotarpiais didėjo, bet neviršijo pageidautos reikšmės, peršasi išvada, kad atsargų yra tiek, kiek reikia. Šių ką tik minėtų mokumo rodiklių analizė mano nuomone labai svarbi įmonei, jos veiklos strategijos požiūriu, nes jie padeda nustatyti veiklos plėtojimo strategiją. Atsakydama į klausimą ar įmonė moki, ar ne, remsiuos didžiausio mokumo rrodikliu, kuris tiksliausiai ir atspindi įmonės trumpalaikį mokumą, pagal, kurį įmonė yra moki, bet to vertinti teigiamai nebūtų galima, nes pageidautinos reikšmės nuo 0,20 iki 0,25, bet
Norint įvertinti trumpalaikio turto įmonės mokumą, tikslinga analizuoti trumpalaikio turto struktūros kaitą. Trumpalaikio turto struktūra priklauso nuo verslo pobūdžio, tačiau jei trumpalaikio turto didėja labiau likvidaus turto dalys, tai mokumas gerėja ir atvirkščiai.
Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris įmonės veikloje naudojamas ne ilgiau kaip vienerius metus. Tai turto dalis, kuri dalyvaudama apyvartos procese, nuolat keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos pavidalą, o realizavus produkciją vėl sugrįžta į pinigų pavidalą.
Geriausias atvejis kada įmonė kuo mažiau sandėliuoja, o betarpiškai medžiagos iš tiekėjų tiesiog eina į gamybą.
Šiuo metu daugeliui įmonių trūksta apyvartinių lėšų atsargoms pirkti. Dėl netolygaus apsirūpinimo atsargomis neretai įmonė vienų sukaupia per daug, o kitų trūksta.
Ypač svarbu smulkiai išanalizuoti kaip įmonė apsirūpinusi medžiagomis. Svarbu nustatyti optimalų atsargų dydį. Pažymėtina, kad nereikalingos atsargos įmonėje sunkina jos finansinę padėtį, lėtina apyvartinių lėšų apyvartumą ir mažina pelningumą. Papildomas atsargų kiekis įšaldo įmonės apyvartines lėšas, kurios galėtų
12 lentelė
Trumpalaikio turto struktūros analizė
Eil. Nr.
Rodikliai 2003 m. 2002 m. 2001 m. Lyginamojo svorio pasikeitimai (+/-),%
Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Palyginus su 2002 m. Palyginus su
2001
m.
1 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 160957 35,06 145687 41,96 204783 58,90 -6,90 -23,84
1.1 Atsargos 160957 35,06 145687 41,96 204783 58,90 -6,90 -23,84
1.2. Nebaigtos vykdyti sutartys – – – – – – – –
2 Per vienerius metus gautinos sumos 247318 53,88 149316 43,01 113023 32,51 10,87 21,37
2.1 Pirkėjų įsiskolinimas 243103 52,96 145996 42,05 109500 31,50 10,91 24,46
2.2 Kitos gautinos sumos 4215 0,92 3320 0,96 3523 1,01 -0,04 -0,09
3 Investicijos ir terminuoti indėliai – – – – – – – –
4 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 50083 10,91 48921 14,09 26595 7,65 -3,18 3,26
5 Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpio sąnaudos 678 0,15 3267 0,94 3267 0,94 -0,79 -0,79
Trumpalaikis turtas iš viso 459036 100 347191 100 347668 100 – –
Ilgalaikio įmonės mokumo analizė
Norėdami įvertinti įmonės ilgalaikio mokumo perspektyvas bei jos bei išorinių finansuotojų rizikos laipsnį analizuojame finansų struktūrą. Finansų struktūrą suprantame kaip santykį arba proporciją tarp nuosavo ir skolinto kapitalo. Ši proporcija priklauso nuo verslo ypatumų, išorinių veiksnių, t. p. įmonės vadovo ir savininko tikslų.
Nuosavas kapitalas yra mažiau rizikingas ir jjeigu verslas nėra labai pelningas ir nepalankios išorinės aplinkybės, įmonė rinksis verslo riziką. Tačiau protingai naudojant skolintą kapitalą dažnai galima efektyviai tvarkyti verslą, didinti jo mastus, daugiau uždirbti pelno, kurio užtenka ir palūkanų išlaidoms padengti ir skoloms grąžinti ir turėti aukšto kapitalo pelningumą, todėl savininkai gali rinktis ir didesnę riziką, tačiau finansininkai laikosi nuomonės, kad jeigu daugiau kaip 50 % priklauso skolintojams, tai tokia įmonė dirba didelės finansinės rizikos sąlygomis ir jei gali grėsti nemokumas. Finansinei rizikai įvertinti ir yra aanalizuojami tiek trumpalaikiai, tirk ilgalaikiai įsipareigojimai, tuo tikslu apskaičiuojamas nuosavo skolinto kapitalo santykis ir tiriamojo kaita ir įsipareigojimų laipsnį. Atliekant pirmosios krypties analizę, yra nagrinėjama kapitalo šaltinių struktūra. Normalia padėtimi laikoma, kai nuosavi kapitalo formavimo šaltiniai sudaro apie 60%. Apskaičiavus kkapitalo formavimo šaltinių struktūra gaunamas toksai nuosavybės autonomijos koeficientas, kuris lygus visiems kapitalo formavimo šaltiniams.
13 lentelė
Kapitalo formavimo šaltinių struktūros analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Pasikeitimai (+/-)
Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt Lyginamasis svoris,
% Suma,
Lt %
Šaltiniai iš viso 502039 100 392376 100 109663 27,95
1 Nuosavi 30919 6,16 10119 2,58 20800 205,55
1.1 Kapitalas 27650 5,51 27650 7,05 – –
1.2 Akcijų priedai – – – – – –
1.3 Perkainojimo rezervas – – – – – –
1.4 Rezervai 2905 0,58 2865 0,73 40 1,40
1.5 Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 364 0,07 (20396) -5,20 20760 –
1.6 Finansavimas – – – – – –
1.7 Atidėjimai – – – – – –
2 Skolinti 471120 93,84 382257 97,42 88863 23,25
2.1 Atidėti mokesčiai – – – – – –
2.2 Ilgalaikiai įsipareigojimai – – – – – –
2.2.1 Banko – – – – – –
2.2.2 Kiti IĮ – – – – – –
2.3 Trumpalaikiai įsipareigojimai 471120 93,84 382257 97,42 88863 23,25
2.3.1 Banko – – – – – –
2.3.2 Kiti IĮ 471120 93,84 382257 97,42 88863 23,25
2.4 Kitos trumpalaikės skolos – – – – – –
Kalbant apie ilgalaikio mokumo analizę, pažymėtina, kad kapitalo formavimo šaltinių didžiąją dalį sudaro skolinti – net 93,84% ir ttik mažą dalelę nuosavi, tai vertintina neigiamai, kadangi įmonės kapitalas rizikingas ir įmonė visgi dar nėra stabiliai įsitvirtinusi.
Įsipareigojimų laipsnio analizė
Likvidumo rodikliai (koeficientai) yra glaudžiai susiję su įmonės mokumu.
Finansinė rizika ir ilgalaikis mokumas gali būti analizuojami, naudojant finansinius dokumentus.
Yra apskaičiuojami ir analizuojami įsipareigojimų ir jų padengimo koeficientai.
Auksinės balanso taisyklės koeficientas neturi būti didesnis už 1, kadangi IT turi būti įgyjamas iš savininkų lėšų ir naudojant ilgalaikio finansavimo šaltinius.
Auksinės balanso taisyklės koeficientas Ilgalaikis turtas
Savininkų nuosavybė + Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinis svertas rodo įįmonės priklausomybę nuo įmonės skolintojų, kuo jis didesnis, tuo didesnė priklausomybė. Vertinama labai geria, jei nedidesnis už 0,3, o nepatenkinamai 0, 7, o viršijus 1 keliama bankroto byla, įmonė nemoki.
Finansinis svertas Visi įsipareigojimai (skolintojų nuosavybė)
Nuosavas kapitalas (savininkų nuosavybė)
Bendrojo įsiskolinimo laipsnis rodo, kokia turto dalis įsigyta už skolintas lėšas. Griežtų kontrolinių skaičių bendram skolos koeficientui nėra, tačiau aukščiausia riba 0,7. Jeigu atliekant kelerių ataskaitinių laikotarpių rodiklių analizę matyti, kad jis didėja, daroma išvada- virš mažesnio turto dalis priklauso savininkams ir blogėja įmonės finansinė būklė, garantuojant arba užtikrinat jos mokumą. Rodiklio didėjimas taip pat reikštų, kad didėja galimybės turėti aukštesnį nuosavo ir pagrindinio kapitalo pelningumą, tačiau pelningumo augimas yra galimas tik tada, jei paskolintas kapitalas efektyviai panaudojamas uždirbant daugiau pelno. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas dažnai skirstomas į ilgalaikio, trumpalaikio įsiskolinimo. Skolos koeficientas išskirstomas tam, kad patikslinti rizikos laipsnį t. y. pvz., skolos koeficientas labai aukštas, mažesnė rizika, jeigu didelę šio koeficiento dalį sudarys ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų koeficientas pageidautina nuo 20-40% bendro skolos koeficiento.
Bendrojo įsiskolinimo laipsnis Visi įsipareigojimai
Turtas iš viso
Atitinkamai yra išskaidoma įsiskolinimo laipsnis į ilgalaikį ir trumpalaikį.
7 lentelė
Finansinio sverto orientaciniai vertinimo lygiai (pagal LR STD pateiktą informaciją)
Rodikliai Vertinimo lygis
Labai geras Geras Patenkinamas Nepatenkinamas Blogas
Auksinės balanso taisyklės – <1,0 1,0 >1,0 –
Skolų ir nuosavybės (finansinis svertas) <0,30 <0,70 0,70 >0,70 1,00
Įsiskolinimo <0,30 <0,50 <0,70 >0,70 >1,00
Ilgalaikio įsiskolinimo 0,30 >0,20 >0,10 <0,10 <0,01
Trumpalaikio įsiskolinimo <0,05 <0,30 <0,60 >0,60 1,00
Kartu su įsipareigojimų koeficientais yyra skaičiuojami tokie, kurie parodo skolų apdraustumą turtu. Ir įmonės pajėgumą atsiskaityti už suteiktus kreditus – ilgalaikio įsipareigojimų ar palūkanų dengimo. Įsipareigojimų ir dengimo koeficientai analizuojami dinamikoje, jeigu skolų koeficientas didėja, o padengimo mažėja, tai tas rodo, kad kreditai naudojami neefektyviai.
Ilgalaikių įsipareigojimų padengimo koeficientas = Ilgalaikis turtas
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Palūkanų dengimo koeficientas = Veiklos pelnas
Metinės palūkanų išlaidos + Metinė ilgalaikės paskolos grąžinimo suma
14 lentelė
Įsiskolinimo laipsnio analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai
2003 m.
2002 m.
2001 m. Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002 m. Palyginus su 2001 m.
Suma,
Lt % Suma,
Lt %
1 Turtas iš viso, Lt 502039 392376 400603 109663 27,95 101436 25,32
2 Ilgalaikis turtas, Lt 43003 45185 52935 -2182 -4,83 -9932 -18,76
3 Savininkų nuosavybė, Lt 30919 10119 13193 20800 205,55 17726 134,36
4 Įsipareigojimai iš viso, Lt 471120 382257 387410 88863 23,25 83710 21,61
ilgalaikiai – – – – – – –
trumpalaikiai 471120 382257 387410 88863 23,25 83710 21,61
5 Įsipareigojimų koeficientai – – – – – – –
auksinės balanso taisyklės 1,39 4,47 4,01 -3,08 -68,90 -2,62 -65,34
finansinis svertas 15,24 37,78 29,36 -22,54 -59,66 -14,12 -48,09
bendrojo įsiskolinimo laipsnio 0,94 0,97 0,97 -0,03 -3,09 -0,03 -3,09
ilgalaikio – – – – – – –
trumpalaikio 0,94 0,97 0,97 -0,03 -3,09 -0,03 -3,09
ilgalaikių skolų padengimo ilgalaikiu turtu – – – – – – –
ĮSIPAREIGOJIMŲ RODIKLIAI
Auksinės balanso taisyklės
2003 m. 43003/30919=1,39
2002 m. 45185/10119=4,47
2001 m. 52935/13193=4,01
Finansinis svertas
2003 m. 471120/30918=15,24
2002 m. 382257/10119=37,78
2001 m. 387410/13193=29,36
Bendrojo įsiskolinimo
2003 m. 471120/502039=0,94
2002 m. 382257/392376=0,97
2001 m. 387410/400603=0,97
Trumpalaikio
2003 m. 471120/502039=0,94
2002 m. 382257/392376=0,97
2001 m. 387410/400603=0,97
Kiti ilgalaikio mokumo koeficientai pavaizduoti 4 paveiksle.
4 pav. 2003-2001 m. įsiskolinimo laipsnio analizė
Visų pirma reiktų paminėti, kad pažeista auksinė balanso taisyklė, tai vertintina nepatenkinamai, bet, lyginant su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, situacija gerėja. Finansinis svertas kaip ir buvęs nepatenkinamas, taip ir dabar toks esti, pagrindinė to priežastis – rrizikingas kapitalas, bet visgi nors ir nežymiai, bet krypstama į geresnę pusę. Kalbant apie įmonės skolas, įmonė yra labai įsiskolinusi, kaip jau minėjau trumpalaikės skolos sudaro didžiausią savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį.
TRUMPALAIKIO TURTO PANAUDOJIMO ANALIZĖ
Atsargų panaudojimo efektyvumą taip pat nusako atsargų apyvartumas, nes per atsargų apyvartą yra uždirbamas bendrasis pelnas.
Atsargų apyvartumo trukmė (dienomis) = Vidutinės atsargos * Dienų skaičius laikotarpyje
Parduotų prekių savikaina (pardavimai)
Atsargų apyvartumas dienomis rodo, kiek laiko jos būna sandėlyje arba kiek reikia dienų gamybos atsargoms atsinaujinti. Jeigu įmonėje apyvartumo trukmė ilgėja, tai gali reikšti, kad įmonė turi sunkumų parduodant savo produkciją; neefektyviai naudojamos atsargos, t, y, įmonė turi daug nenaudojamų ar lėtai judančių atsargų kontrolė, nes įmonė kaupia atsargas.
Atsargų apyvartų skaičius per laikotarpį (kartais) = Parduotų prekių savikaina (pardavimai)
Vidutinės atsargos
Taip pat apskaičiuojami analogiški debitoriniai įsiskolinimai.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo trukmė (dienomis) = Gautinų sumų vidurkis * Dienų skaičius laikotarpyje
Pardavimai
Debitorinio įsiskolinimo apyvartų trukmė (kartais) = Pardavimai
Gautinų sumų vidurkis
Turto apyvartumas = Pardavimai
Turto (vidurkis)
Taip apskaičiuojamas apyvartumas viso turto, trumpalaikio, ilgalaikio ar grynojo apyvartinio kapitalo.
lentelė
Veiklos efektyvumo orientaciniai vertinimo lygiai (pagal LR STD pateiktą informaciją)
Rodikliai Vertinimo lygis
Labai geras Geras Patenkinamas Nepatenkinamas Blogas
Viso turto apyvartumo koeficientas
Gamyboje >2,0 >1,0 1,0 <1,0 –
Prekyboje >5,0 >3,0 3,0 <3,0 –
Ilgalaikio turto apyvartumo koeficientai
Gamyboje >1,5 >1,0 1,0 <1,0 –
Prekyboje >10,0 >3,0 3,0 <3,0 –
Atsargų apyvartumo koeficientas Kuo didesnis, tuo geriau
Gautinų sumų apyvartumo koeficientas Kuo didesnis, tuo geriau
Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas dienomis <30 <45 <60 >60 >90
15 lentelė
Veiklos efektyvumo analizė
Eil.
Nr.
Rodikliai
2003 m.
2002 m.
2001 m. Pasikeitimai (+/-)
Palyginus su 2002
m. Palyginus su 2001 m.
Suma,
Lt % Suma,
Lt %
1 Pardavimai, Lt 1855068 1716189 1853296 138879 8,09 1772 0,10
2 Parduotų prekių savikaina, Lt 1593212 1452333 1550467 140879 9,70 42745 2,76
3 Pirkimai, Lt 1577942 1511429 1582282 66513 4,40 -4340 -0,27
4 Vidutinės atsargos, Lt 153322 175235 220690,50 -21913 -12,50 -67368,50 -30,53
5 Vidutinė pirkėjų įsiskolinimo suma, Lt 194549,50 127748 72897 66801,50 52,29 121652,50 166,88
6 Vidutinė įsiskolinimo tiekėjams suma, Lt 417358 373786,50 359563,50 43571,50 11,66 57794,50 16,07
7 Apyvartumo rodikliai – – – – – – –
7.1 Atsargų – – – – – – –
7.1.1 Atsargų trukmė, dienomis 35,13 44,03 51,92 -8,90 -20,21 -16,79 -32,34
7.1.2 Apyvartų skaičius, kartais 10,39 8,29 7,03 2,10 25,33 3,36 47,80
7.2 Pirkėjų įsiskolinimo – – – – – – –
7.2.1 Apyvartos trukmė, dienomis 38,26 27,18 14,36 11,08 40,77 23,90 166,43
7.2.2 Apyvartų skaičius, kartais 9,54 13,43 25,42 -3,89 -28,97 -15,88 -62,47
7.3 Įsiskolinimo tiekėjams – – – – – – –
7.3.1 Apyvartų skaičius, kartais 96,56 90,35 82,95 6,21 6,87 13,61 16,41
7.3.2 Įsiskolinimo tiekėjams 3,78 4,04 4,40 -0,26 -6,44 -0,62 -14,09
7.4 Pajamų uždirbimo ciklo trukmė, dienomis -23,17 -19,14 -16,67 -4,03 – -6,50 –
8 Turto vidurkis iš viso, Lt 447207,50 396489,50 395018 50718 12,79 52189,50 13,21
9 Ilgalaikio turto vidurkis, Lt 44094 49060 54746,50 -4966 -10,12 -10652,50 -19,46
10 Trumpalaikio turto vidurkis, Lt 403113,50 347429,50 340271,50 55684 16,03 62842 18,47
11 Grynasis apyvartinis kapitalas (vidurkis), LLt 23575 37404 32801 -13829 -36,97 -9226 -28,13
12 Turto apyvartumo rodikliai, kartais – – – – – – –
12.1 Viso turto 4,15 4,33 4,69 -0,18 -4,16 -0,54 -11,51
12.2 Ilgalaikio turto 42,07 34,98 33,85 7,09 20,27 8,22 24,28
12.3 Trumpalaikio turto 4,60 4,94 5,45 -0,34 -6,88 -0,85 -15,60
12.4 Grynojo apyvartinio kapitalo 78,69 45,88 56,50 32,81 71,51 22,19 39,27
Pirkimai
2003 m. 145687+1593212-160957=1577942 Lt
2002 m. 204783+1452333-145687=1511429 Lt
2001 m. 236598+1550467-204783=1582282 Lt
Vid. atsargos
2003 m. (160957+145687)/2=153322 Lt
2002 m. (145687+204783)/2=175235 Lt
2001 m. (204783+236598)/2=220690,50 Lt
Vid. pirkėjų įsiskolinimo suma
2003 m. (243103+145996)/2=194549,50 Lt
2002 m. (145996+109500)/2= 127748 Lt
2001 m. (109500+36294)/2=72897 Lt
Vid. įsiskolinimo tiekėjams suma
2003 m. (461238+373478)/2=417358 Lt
2002 m. (373478+374095)/2=373786,50 Lt
2001 m. (374095+345032)/2=359563,50 Lt
APYVARTUMO RODIKLIAI
Atsargų
2003 m. 1593212/153322=10,39 kartai, 365/10,39=35,13 d.
2002 m. 1452333/175235=8,29 kartai, 365/8,29=44,03 d.
2001 m. 1550467/220690,50=7,03 kartai, 365/7,03=51,92 d.
Pirkėjų įsiskolinimo
2003 m. 11855068/194549,50=9,54 kartai, 365/9,54=38,26 d.
2002 m. 1716189/127748= 13,43 kartai, 65/13,43=27,18 d.
2001 m. 1853296/72897=25,42 kartai, 365/25,42=14,36 d.
Įsiskolinimo tiekėjams
2003 m. 1577942/417358=3,78 kartai, 365/3,78=96,56 d.
2002 m. 1511429/373786,50=4,04 kartai, 365/4,04=90,35 d.
2001 m. 1582282/359563,50=4,40 kartai, 365/4,40=82,95 d.
Pajamų uždirbimo ciklo trukmė
2003 m. 35,13+38,26-96,56=-23,17 d.
2002 mm. 44,03+27,18-90,35=-19,14 d.
2001 m. 51,92+14,36-82,95=-16,67 d.
VIDURKIAI
Turto
2003 m. (502039+392376)/2=447207,50 Lt
2002 m. (392376+400603)/2=396489,50 Lt
2001 m. (400603+389433)/2=395018 Lt
Ilgalaikio turto
2003 m. (43003+45185)/2=44094 Lt
2002 m. (45185+52935)/2=49060 Lt
2001 m. (52935+56558)/2=54746,50 Lt
Trumpalaikio turto
2003 m. (459036+347191)/2=403113,50 Lt
2002 m. (347191+347668)/2=347429,50 Lt
2001 m (347668+332875)/2=340271,50 Lt
Grynojo apyvartinio kapitalo
2003 m. ((471120-459036)+(382257-347191))/2=23575 Lt
2002 m. ((382257-347191)+(387410-347668))/2=37404 Lt
2001 m. ((387410-347668)+(358735-332875))/2=32801 Lt
TURTO APYVARTUMO RODIKLIAI
Viso turto
2003 m. 1855068/447207,50=4,15 kartai
2002 m. 1716189/396489,50=4,33 kartai
2001 m. 1853296/395018=4,69 kartai
Ilgalaikio turto
2003 m. 1855068/44094=42,07 kartai
2002 m. 1716189/49060=34,98 kartai
2001 m. 1853296/54746,50=33,85 kartai
Trumpalaikio turto
2003 m. 1855068/403113,50=4,60 kartai
2002 m. 1716189/347429,50=4,94 kartai
2001 m. 1853296/340271,50=5,45 kartai
Grynojo apyvartinio kapitalo
2003 m. 1855068/23575=78,69 kartai
2002 m. 1716189/37404=45,88 kartai
2001 m. 1853296/32801=56,50 kartai
Apibendrinant atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir tiekėjams įsiskolinimo apyvartumo rodiklius, galima teigti, kad jų kitimas, atsargų mažėjimas, o pirkėjų įsiskolinimo ir įsiskolinimo tiekėjams didėjimas ir sutrumpino pajamų ciklo uždirbimo trukmę (žr. 55 pav.). Tai įtakojo tai, kad pirkėjai atsiskaito ne laiku, o ir pati įmonė vėluoja, atsiskaitydama tiekėjams.
5 pav. 2003-2001 m. apyvartumo rodikliai ir pajamų uždirbimo ciklo trukmė, dienomis
Taip pat didėja turto apyvartumo rodikliai (žr. 6 pav.), ir tai yra vertintina teigiamai, įmonė efektyviau panaudojo turimą turtą realizacijos procesui garantuoti.
6 pav. 2003-2001 m. turto apyvartumo rodikliai, kartais
Kapitalo rinkos rodikliai
Pelnas vienai akcijai = Grynasis pelnas – Privilegijuotųjų akcijų savininkų dividendai
Vidutinis paprastųjų akcijų, esančių apyvartoje, skaičius
Dividendai vienai akcijai Priskaičiuoti (išmokėti) dividendai paprastųjų akcijų ssavininkams
Vidutinis paprastųjų akcijų, esančių apyvartoje, skaičius
Paprastosios akcijos (dividendinis) pelningumas Dividendai vienai paprastai akcijai * 100
Paprastosios akcijos rinkos kaina
Dividendų išmokėjimo koeficientas Dividendai vienai akcijai
Pelnas vienai akcijai
Akcijos kainos -pelno koeficientas Akcijos rinkos kaina
Pelnas akcijai
Dividendų padengimo koeficientas Grynasis pelnas
Priskaičiuoti (išmokėti) dividendai paprastųjų akcijų savininkams
Akcijos vertės koeficientas Akcijos rinkos kaina
Nominali akcijos vertė
Dividendų lygis (akcijų grąža) Dividendai vienai akcijai
Akcijos rinkos kaina
Bankroto tikimybės tyrimas
Bankroto diagnozavimas pagrįstas nuolatiniu ūkio subjekto finansinės būklės stebėjimu ir vertinimu, siekiant kuo anksčiau pastebėti šios „ligos“ užuomazgas, nustatyti jos atsiradimo priežastis bei išvengimo būdus. Bankrotą gali sukelti išorinės ir vidinės priežastys. Esant nestabiliai krašto ekonominei padėčiai, didelę įtaką bankroto situacijai atsirasti daro išorinė aplinka – stichinės nelaimės, aplinkos ir politikos poveikis, ekonominė bei finansinė aplinka (infliacija, veiklos produkto paklausa, valiutų kursų svyravimai, finansinių įsipareigojimų nevykdymas, tiekėjų ir klientų arba konkurentų galimybės, jų veiksmai ir pan.), veiklos strategija (nepakankamai detalūs projektai, projektai su klaidomis, praleidimas ir pan. ), organizaciniai veiksniai (darbuotojų kompetencija ir produktyvumas, darbo ginčai ir streikai, nekokybiškas darbas, traumos, vagystės ir pan.)
Bankroto tikimybė pagal E. Altmaną
„Zeta modelis“
Z = 1,2 Grynasis apyvartinis kapitalas + 1,4 Nepaskirstytas pelnas + 3,3 Veiklos pelnas + 0,6 Akcinio kapitalo rinkos vertė + 1,0 Pardavimai
Turtas Turtas Turtas Visi įsipareigojimai Turtas
Bankroto tikimybės vertinimas pagal Z reikšmes
Z reikšmės Bankroto tikimybė
1,8 ir mažiau Labai didelė
Nuo 1,81 iki 2,7 Didelė
Nuo 2,8 iki 2,9 Galimas bankrotas
3,0 ir daugiau Labai maža
16 lentelė
Duomenys “Z” apskaičiuoti
Eil. Nr. Rodikliai 2003 m. 2002 m. Pasikeitimai (+/-)—
1 Grynasis apyvartinis kapitalas, LLt 12084 35066 -22982
2 Turtas iš viso, Lt 502039 392376 109663
3 Nepaskirstytas pelnas (nuostolis), Lt 364 (20396) 20760
4 Turto iš viso vidurkis, Lt 447207,50 396489,50 50718
5 Veiklos pelnas (nuostolis), Lt 34773 (1965) 36738
6 Akcinis kapitalas rinkos kaina, Lt 27650 27650 –
7 Įsipareigojimai, Lt 471120 382257 88863
8 Pardavimai, Lt 1855068 1716189 138879
Turto vidurkis
2003 m. (502039+392376)/2=447207,50 Lt
2002 m. (392376+400603)/2=396489,50 Lt
17 lentelė
Bankroto tikimybės apskaičiavimas
1,2*(GAK/T) 1,2*(12084/502039)=0,03 1,2*(35066/392376)=0,11 -0,08
1,4*(NP/Tv) 1,4*(364/447207,50)=0,00 1,4*((-20396)/396489,50)=-0,07 0,07
3,3*(VP/Tv) 3,3*(34773/447207,50)=0,26 3,3*((-1965)/396489,50)=-0,02 0,28
0,6*(AKPV/Į) 0,6*(27650/471120)=0,04 0,6*(27650/382257)=0,04 –
1*(P/Tv) 1*(1855068/447207,50)=4,15 1*(1716189/396489,50)=4,33 -0,18
Bankroto tikimybė – Z 4,48 4,39 0,09
Kiekvienos įmonės veikla susiduria su tikimybe, kad ji gali nepasisekti. Mano nagrinėjamu atveju įmonės bankroto tikimybė tikrai maža, ji mažėja su kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
IŠVADOS
Svarbu tai, kad atliekant finansinę analizę, rodiklių vertinimas, jų aiškinimas ir jų tarpusavio ryšio supratimas yra svarbiau negu rodiklių apskaičiavimas, vadovaujantis šiuo principu ir buvo atliekamas visas šis darbas,.
Apibendrinant galima teigti, kad UAB “Taikos” vaistinės veikla krypsta į geresnę pusę, o rezultatas galėtų būti žymiai geresnis, jei gerai būtų išanalizuota jos finansinė situacija ir tokiu būdu pakoreguota reikiama ir norima linkme. Šio darbo pagrindinis tikslas ir buvo atlikti tai.
PRIEDAI
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BUŠKEVIČIŪTĖ E., MAČERINSKIENĖ I. “Finansų analizė” K.: KTU, 1998, p. 50-93, ISBN 9986-13-603-2;
2. MACKEVIČIUS J., POŠKAITĖ D. “Finansinė analizė” V.: Katalikų pasaulis, 1998, p. 75-85, 176-199, 232-357, 579-582, ISBN 9986-04-082-5;
3. MACKEVIČIUS J., POŠKAITĖ D. “Finansinės ataskaitos” V.: Katalikų pasaulis, 1998, p. 185-192, ISBN 9986-09-189-6;
4. www.std.lt.
Darbas baigtas 2004 – 12 – 06
Ilona SANKAUSKAITĖ
