Ekonominės analizės turinys, reikšmė ir uždaviniai

TURINYS

Ekonominės analizės turinys, reikšmė ir uždaviniai ……………. 1

1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai …………….. 2

2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius …………………. 2

3. Finansinių koeficientų grupavimas ………………….. 3

3.1. Kapitalo struktūrą apibūdinantys rodikliai ……………… 4

3.2. Veiklos efektyvumo rodikliai …………………… 5

3.3. Pelningumo koeficientai ………………………. 7

4. UAB „Pelė“ finansinės veiklos įvertinimas ……………… 8

4.1. Horizantali analizė …………………………12

4.2. Vertikalioji analizė …………………………16

5. Pagrindiniai finansiniai rodikliai …………………….17

5.1. Kapitalo struktūrą apibūdinančių rodiklių analizė ……………17

5.2. Pelną apibūdinantys rodikliai …………………… 18

5.3. Mokumo (likvidumo) analizė …………………….19

5.4. Veiklos efektyvumo analizė …………………….21

6. Turto pelningumo įvertinimas ……………………..23

7. Turto pelningumo analizė ……………………….24

Išvados …………………………26

Priedai

Ekonominės analizės turinys reikšmė ir uždaviniai

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus žmonės nuo netmenamų laikų juos analizuodavo. Žodis analizė iš graikų kalbos „analysis“ reiškiantis sudetingų reiškinių ar daikto suskirstymas į sudėtines jo dalis. Plačiąją prasme analizė tai mokslinis daiktų ar reiškinių bei jų tarpusavio ryšių ir priklausamybių nagrinėjimas. Įvairiuose mokslo sryityse analizės turinys skirtingas. Įmonės ūkinės – finansinės veiklos analizė – ūkinio vyksmo tyrimas naudojant moklo ir praktikos sukurtus būdus. Įmonės veiklos duomenys ttyrinėjami norint objektyviai atsakyti į klausimus kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir kokie rezultatai galėjo būti efektyviau naudojant resursus.Ekonominiai analizei keliami reikalvimai:

1. Objektyviai įvertinti įmonės veiklos rezultatus.

2. Įvertinti įmonės priimamų alternatyvių ir vykdomų projektų kokybę, bei realizavimą.

3. Išaiškinti planinių uužduočių vykdymo rezultatus įmonės ir atskirų padalinių mastu.

4. susisteminti analitinę informaciją pateikti išvadas ir alternatyvius pasiūlymus ūkiniai – finansiniai veiklai gerinti.

5. suteikti tokią informaciją kurią remiantis galima būtu numatyti perspektyvą ir daryti racionalius valdymo sprendimus susyjusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu tiek su išorine jos veikla.

Įmonės sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta. Tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Finansinė analizė yra apibendrinantis įmonės veiklos rezultatų vertinimas, kuris remiasi įmonės finsinių rezultatų duomenimis, taip pat kitais finansinės apskaitos rodikliais. Finasinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perpektyvas.

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, llikvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai.

1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. <

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau galima.

2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Žemiau aptarsime ppagrindinius momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti, konkrečiai įmonei renkanti tam tikrą finansinių rodiklių grupę arba sąranką.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui, žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti llyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.

3. Finansinių koeficientų grupavimas

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję.

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą.

Išskiriamos tokios santykinių koeficientų grupės:

1. Pelningumo.

2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

3. Veiklos efektyvumo.

4. Kapitalo rinkos.

Finansų analitikui

didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus, suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes.

3.1. Kapitalo struktūrą apibūdinantys rodikliai

Nuosavo kapitalo koncentracijos koef. Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama nuosavu kapitalu. Kuo šis rodiklis didesnis tuo įmonė savarankiškesnė.

Skolinto kapitalo koncentracijos koef. Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama skolintu kapitalu.

Atsvaros koef. Parodo, kiek kartų įsipareigojimai viršyja nuosavą kapitalą. Jei 100 tai vadinasi įmonė vygdo savo veiklą iš savo lėšų.

Finansinės autonomijos koef. Atvirkštinis atsvaros koeficientui.

3.2. Veiklos efektyvumo rodikliai

Išlaidų lygio rodikliai:

Parduotų prekių savikainos vienam pardavimo litui rodiklis. Parodo taumumo matą.

Veiklos sąnaudų 1-am pardavimų litui rodiklis

Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais ir dienomis. Parodo kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymo procese.

Atsargų apyvartumo rodiklis kartais ir dienomis. Parodo, kiek kartų per 1m. atnaujinamos atsargos ir kiek dienų jos būna įįmonėje.

Vienos dienos apyvartos rodiklis. Parodo, kokia pardavimų suma per dieną.

Trumpalaikio turto apyvartumas kartais. Parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Viso turto apyvartumas kartais ir dienomis. Parodo, kaip įmonėje panaudojamas turtas realizacijos metu arba kiek kiekvienam turto llitui tenka realizacijos.

Ilgalaikio turto apyvartumas kartais. Rodiklis parodo kiek pajamų sukuria idėtas vienas litas ilgalaikio turto.

Mokumo (likvidumo) rodikliai

Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui.

Grynasis apyvartinis kapitalas. Jis parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą.

Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai

Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas taip:

Vakarų Europos ššalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

Pardavimų apmokėjimo koef. Parodo, kokia parduotų prekių dalis apmokama ir kiek likvidžių mokėjimo priemonių tenka pardavimų litui.

Grynasis mokumo koeficientas. Šis koeficientas rodo, ar pakanka trumpalaikio turto įmonėje trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.

Ilgalaikio mokumo rodikliai:

Bendras skolos rodiklis. Parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių.

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis. Rimtai įsiskolinusiomis laikomos tokios įmonės, kurių ilgalaikės skolos rodiklis didesnis kaip 0,5.

Skolos – pastovaus kapitalo koefcientas. Jeigu šis rodiklis ddidėja, tai daroma išvada, kad mažėja įmonės turtas, garantuojantis įmonės mokumą.

Skolos – akcinio kapitalo koeficientas. Šis koeficientas laikomas normaliu, jeigu jis sudaro apie 0,5.

Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koef. Koeficientas rodo kreditų apdraustumą ilgalaikiu turtu, t.y. jos grąžinimo galimybę.

3.3. Pelningumo koeficientai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes:

a) jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir

b) pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:

Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Jis yra taip apskaičiuojamas:

Grynasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Jis apskaičiuojamas taip:

Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Bendrasis pelningumas parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Įprastinės veiklos pelningumas.

Finansinės investicinės veiklos pelningumas.

Veiklos pelningumas.

4. UAB „Pelė“ finansinės veiklos įvertinimas

Remiantis šiais pateiktais finasinės veiklos įvertinimo koeficientais buvo atlikta UAB „Pelė“ (įmonės vadovo reikalavimu pavadinimas pakeistas) finasinės veiklos rodiklių analizė. Remiantis pateiktais, 2002m. gruodžio 30d. Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, rodiklių duomenimis buvo atlikta: horizontalioji, vertikalioji ir ssantykinių rodiklių analizė.

UAB „Pelė“ veiklos sritis – kompiuterinės technikos aptarnavimas, jų remotas. Spauzdintuvų, kopijavimo aparatų kasečių pildymas, ir priežiūra. Taip pat kompiuterinių, telefoninių tinklų įrengimas. Bendrovė savo veiklą Šiauliuose jau vykdo 7 metus.

4.1. Horizontalioji analizė

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąją analize. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuoojama apsoliutiniais dydžiais ir procentais t.y nustatomi nukripimai nuo bazinių rodiklių. Horizontalia analizę yra nustatomos ataskaitinio laikotarpio pakitimas lyginant su baziniu.

UAB „Pelė“ buvo atlikta balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontali analizė. Balansą sudaro turto ir nuosavybės pusės. Turto pusę sudaro ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Atliekant šią analizę buvo lyginami 2002m (ataskaitiniai) su 2001m (baziniai) ir šis skirtumas išreiškiamas procentais.

Ilgalaikį turtą finansiniais metais sudarė 768800 Lt o prėjusiais metais 426878 Lt. Iš viso ilgalaikis turtas padidėjo 341922 Lt. t.y pakilo 80,10%. Tai reiškia, kad ilgalaikis turtas beveik padvigubėjo. Tam galėjo turėti įtakos, kad įmonėje stipriai padidėjo nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų suma. Finansiniais metais jų vertė 281188 Lt. o praėjusiais 5562 Lt. taigi šis turtas padidėjo net 50,56 karto. Taip pat 12,67 karto padidėjo nematerialus turtas 2001m jo vertė buvo 4176 Lt. o 2002m. pakilo iki 52926 Lt. ggalime spręst, kad įmonė įsigijo papildomų transporto priemonių, kadangi bazinius metus lyginant su ataskaitiniais jų vertė padidėjo 14246 litų. t.y 2,35 karto. Taipogi 56,40% pakilo pastato vertė. Tačiau dalis turto sumažėjo. Kiti įrenginiai ir įrankiai 2001m. Sudarė 179957 Lt. o 2002m jų vertė sumažėjo 11,29% t.y 20326 Lt.

UAB „Pele“ trumpalaikio turto vertė 2001m sudarė 1694038 Lt. lyginant su ataskaitiniais metais trumpalaikio turto vertė sumažėjo 145679 Lt. t.y 8,60%. Labiausiai sumažėjo grinųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje vertė, net 83,11%. 2001m jie sudarė 193,58 tuks.Lt. o 2002m liko tik 32,7 tūkst.Lt. taip pat 12,82% sumažėjo atsargos. Tačiau būta ir pakilimų – kitos gautinos sumos 2001m. Sudarė 42571 Lt. o 2002m jau 81415 Lt. tai vadinasi pakilo 67,62%. Įmonėje padidėjo pirkėjų įsiskolinimas. Jis baziniais metais sudarė 406817 Lt. ir palyginus su ataskaitiniais metais iš viso padidėjo 134734 Lt. t.y 33,12%. Šiek tiek krito suakauptų pajamų ir ateinančių laikotarpio sąnaudų vertė t.y 4,07%. Įvertinus viso turto pasikeitimą galime teigti, kad viso turto vertė žymiai nepakito. UAB“ Pelė“ turtas iš viso bazinius metus palyginus su ataskaitinais pakilo 8,96%.

Kadangi įmonės turtas yra lygus nuosavybei tai ir nuosavybės pasikeitimas 2001m lyginant su 2002m

yra tas pats. Tačiau nuosavybės struktūra keičiasi skirtingai. Palyginus kapitalo ir rezervų abiejų metų rodiklius matome, kad įmonės kapitalas ir rezervai padidėjo tik 0,62% tai nulėmė nepaskirstyto pelno vertės pasikeitimas. Jo vertė 2001m buvo 965,9 tūks. Lt. ir jis 2002m padidėjo 8128 litais tai sudaro 0,84% padiėjimą. Akcinio kapitalo ir rezervų vertės išliko stabilios. Gana smarkiai pakito ilgalaikiai įsipareigojimai. 2001m ilgalaikė skola bankui sudarė 25559 Lt o sekančiais metais įmonė šios skolos jau nebeturi, bet atsiranda kitos finasinės skolos. Jų vvertė 11362Lt. Todėl iš viso ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 14197 Lt t.y. 55,55%.

UAB „Pelė“ trumpalaikių skolų vertė baziniais metais sudarė 827,44 tūkstančiai litų ir ataskaitiniais 1027834 Lt t.y. pakilo 24,22%. Šiam pasikeitimui turėjo įtakos nemažas financinių skolų padidėjimas, baziniais metais jos sudarė 4471 Lt, iš viso padidėjo 23167 Lt t.y. net 6,18 karto. Taip pat 2,6 karto pakilo mokėtinų mokesčių vertė. Šiek tiek padidėjo ir įsiskolinimas tiekėjams. Jie pakilo 19,29 % kadangi 2001m jų vertė buvo 766880 Lt, o 2002m ppakilo iki 914843 Lt. apibendrinant galima teigti , kad nuosavybės pusėje, kaip ir turto dalyje būta tiek ryškių pakilimų , tiek ir kritimų.

Taip pat buvo atlikta horizontali pelno nuostolio ataskaitos analizė. Ji parodė kaip pasikeitė, parduotų prekių savikaina, bendras ppelnas, bei kitos pelno rūšys lyginant financinius metus su praėjusiais. 2001m įmonės pardavimų vertę sudarė 6795957 Lt. o 2002m jų vertė šiek tiek nukrito iki 6498679 Lt, iš viso sumažėjo 297478 Lt t.y. 4,38%. Tačiau įmonės parduotų prekių ir paslaugų savikaina atvirksčiai išaugo 6,19 % . Ji 2001m sudarė 5710652 Lt. o 2002m iš viso padidėjo 353345 litais. Tai įtakos turėjo (gana nemažai, net 59,97%), bendrojo pelno sumažėjimui. UAB „Pelė“ bendras pelnas ataskaitinius metus palyginus su baziniais sumažėjo650813 Lt. pelno vertė buvo 101130 Lt, o 2001m 11668 Lt. t.y. sumažėjo 88,46% . Tačiau palyginus 2001m su 2002m pajamas iš kitos veiklos išaugo 43,24 karto. Financinė ir investicinė veikla mažina pelną tiek financiniais tiek praėjusiais metais, tačiau financiniais metais suma mažesnė 2231 Lt. t.y. teigiama įtaka sumažėjo 8,9% . Įprastinės veiklos pelnas 2002m sumažėjo 77,10%. Įmonės įpatingoji veikla taip pat mažina pelną, tiek pirmais, tiek antrais metais. Tačiau 2002m netekimai pagautę viršijo 14513 litais o 2001m tik 7978 Lt. visi šie paikeitimai daro įtaką pelno prieš apmokęstinimą labai žymiam sumažėjimui. 2001m jo vertė buvo 90885 Lt. o 2002m. tik 8128 Lt. t.y sumažėjo 91,06%. 2001m. įmonė dar mokėjo pelno mokestį kuris buvo 9976 Lt. o 2002m UAB „Pelė“ nemokėjo pelno mokesčio, ttaigi grynasis ataskaitinių metų pelnas, bazinius metus palyginus su ataskaitiniais metais mažesnis 89,95%. Apibendrinant galima teigti, kad tam turėjo įtakos pardavimų vertės sumažėjimas ir savikainos padidėjimas.

4.2. Vertikalioji analizė

UAB „Pelė“ be horizontalios taip pat buvo atlikta ir vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudarė tai, kad atitinkamos financinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išaiškinamas bazinio dydžio procentu. Vertikalioji analizė tai struktūros santikinių dydžių skaičiavimas.

Išanalizavus balanso turto pusę mes nustatėme, kad UAB „Pelė“ didžiausią dalį sudaro trumpalaikis turtas. Jis 2001m sudarė 78,13% viso turto , o 2002m šiek tiek mažiau 65,54% viso turto . Ilgalaikis turtas gana smarkiai pasikeitė, jis 2001m sudarė 19,69% viso turto o 2002m jau 32,54% viso turto, iš to galima spresti , kad įmonė įsigijo ilgalaikio turto. 30,30% tenka matereliajam turtui, o 2,24% nematerialiajam. Apžvelgus dalinę dviejų metų analizę matome kaip pasiskirsto ilgalaikis turtas. Ilagalaikį turtą prilyginam 100% . Tiek vienais metais riek kitais metais didžiausia dalis tenka materialiajam turtui. Tik 2001m jam teko 99,02%, o 2002m šiek tiek mažiau 93,12%. 2001m didžiausia dalis tenka kitiems įrenginiams (42,16%), o 2002m didžiausia dalis (36,57%) tenka nebaigtai statybai, kur palyginus su 2001m matome, kad nebaigta statyba sudarė tik 1,30% viso materialaus turto.

Apžvelkime kaip ppasiskirsto trumpalaikis turtas 2001m didžiausia dalis (61,69%) tenka atsargoms ir nebaigtoms vykdyti sutartims. 2002m jom tenka šiek tiek mažesnė dalis 57,65% . Antroji vieta tenka gautinom sumom. 2001m jos sudaro 26,88% viso trumpalaikio turto, o 2002m jau 40,23%. Iš vertikaliosios analizės matome, kaip stipriai sumažėjo pinigų kiekis todėl, kad 2001m pinigai sudarė 11,43% viso trumpalaikio turto, o 2002m tik 2,11%.

Dabar apžvelkime nuosavybės pusę. Tiek financiniais, tiek praėjusiais metais didžiają dalį sudarė kapitalas ir rezervai. 2001m jie sudarė 60,66% visos nuosavybės, o 2002m 56,01%. Ta2iau nemaa dalis tenka ir trumpalaikiams įsipareigojimams 2001m jie sudarė 38,10%, o 2002m šiek tiek daugiau 43,51%. UAB „Pelė“ turi labai mažai ilgalaikių isipareigojimų, nes jie 2001m sudarė tik 1,18% visos nuosavybės, o 2002m dar mažiau, tik 0,48%.

Iš dalinės kapitalo rezervo analizės matome, kad didžiausia dalis tenka nepaskirstytam pelnui. 2001m jis sudarė 73,44%, o 2002m 73,61%. Taigi matome pasikeitimai labai nedideli. Labai maža dalis tenka įstatiniui kapitalui. Tiek 2001m, tiek 2002m jis sudaro tik 1,52%. Apie 25% tenka rezervams, iš jų apie 22% paskirstytiniems ir apie 3% įstatymo numatytiems.Dabar apžvelkime, kaip pasiskirsto trumpalaikiai įsipareigojimai. Didžiausia dalis tenka prekybos skoloms. Jos 2001m sudaro 92,68% visų trumpalaikių įsipareigojimų, 2002m šiek tiek mažiau 89,01%. Nemažas pasikeitimas matosi prie finansinių skolų. 22001m joms teko 0,54%, o 2002m jau 2,69% visų trumpalaikių įsipareigojimų. Mokesčiams ir atlyginimams 2001m tenka 6,78%, o 2002m daugiau – 7,95%. Taigi bendrai įvertinus rodiklių pasiskirstymą, galima teigti, kad tam tikri rodikliai išliko stabilūs arba pasikeitimai nežymūs. Tačiau pastebime ne vieną žymų pasikeitimą sulyginus abiejus metus.

5. Pagrindiniai finansiniai rodikliai

5.1. KAPITALO STRUKTŪRĄ APIBŪDINANČIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Finansiniai metai(1) Praėję finansiniai metai(0) Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

1. Nuosavo kapitalo koncentracijos koef., % 1323315/2362511 = 0,56=

=56% 1315187/2168190 =0,61=

=61% 56-61=-5

2. Skolinto kapitalo koncentracijos koef., % 100-56=44 100-61=39 44-39=5

3. Finansinės autonomijos koeficientas 1323315/1039196=1,27 1315187/853003=1,54 1,27-1,54=-0,27

4. Atsvaros koeficientas 1039196/1323315=0,79 853003/1315187=0,65 0,79-0,65=0,14

Visi šie apskaičiuotieji rodikliai parodo įmonės finansinį stabilumą. Kaip matome iš lentelės, abiejais metais įmonės skolinto kapitalo ir nuosavo kapitalo dalys nelabai daug skiriasi (abiejais metais įmonė turėjo daugiau nuosavas kapitalo nei skolinto), tai reiškia, kad įmonė paskirstė kapitalą gerai ir ji yra stabili. Tik finansiniais metais, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, šiek tiek sumažėjo nuosavo kapitalo (-5%), t.y. įmonė šiek tiek labiau tapo priklausoma nuo skolininkų.

Finansinės autonomijos koeficientas finansiniais metais yra 1,27, o praėjusiais finansiniais metais šis koeficientas buvo 1,54, tai dar karta parodo, kad nuosavo kapitalo yra daugiau už skolinto kapitalo abiejais metais. Pastebimas tik nedidelis finansinių metų finansinės autonomijos koeficiento sumažėjimas (pokytis -0,27) , kurį įtakojo skolintojo kapitalo padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį

Atvirkštinis finansinės autonomijos koficientui yra

atsvaros koeficientas, parodantis, jiek kartų visi įmonės įsipareigojimai viršyja nuosavybę. Kaip matyti iš lentelės, tiek praėjusiais finansiniais metais, tiek analizuojamaisiais finansiniais metais skolintas kapitalas nerviršijo nuosavo kapitalo, t.y. įmonė vykdė savo veiklą labiau naudodama savo kapitalą.

5.2. PELNĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

Bendrasis pelningumas,% 434482/6498479=

=0,0669=6,69 1085305/6795957=

=0,1597=15,97 6,69-15,97=-9,28

Veiklos pelningumas,% 11668/6498479=

=0,0018=0,18 101130/6795957=

=0,0149=1,49 0,18-1,49=-1,31

Finansinės investicinės veiklos pelningumas,% -2344/6498479=

=-0,0004=-0,04 -2575/6795957=

=-0,0004=-0.04 0

Įprastinės veiklos pelningumas,% 22641/6498479=

=0,0035=0,35 98863/6795957=

=0,0145=1,45 0,35-1,45=-1,1

Grynasis pelningumas, % 8128/6498479=

=0,00125=0,125 80909/6795957=

=0,0119=1,19 0,125-1,19=-1,065

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, finansiniais metais visų pelną apibūdinančių rodiklių pelningumas sumažėjęs : bendrasis pelningumas sumažėjo dėl didelio bendrojo pelno sumažėjimo, veiklos pelningumas – ddėl veiklos pelno sumažėjimo, įprastinės veiklos pelningumas – dėl įprastinės veiklos pelno sumažėjimo, grynasis pelningumas – dėl grynojo pelno sumažėjimo. Visus šiuos sumažėjimus įtakojo kritę pardavimai finansiniais metais. Vienintelis finansinės investicinės veiklos pelningumas liko nepakitęs.

Šalia šių rodiklių labai svarbu apskaičiuoti ir pagrindinius pelningumo rodiklius – nuosavo kapitalo pelningumą (ROA) ir turto pelningumą (ROE):

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

ROE, % 8128/(20000+974034)=

=0,0082=0,82 80909/(20000+965906)=

=0,0821=8,21 0,82-8,21=-7,39

ROA, % 8128/2362511=0,0034=0,34 80909/2168190=0,0373=3,73 0,34-3,73=-3,39

Iš pateiktos pelningumo rodiklių lentelės matome, kad nuosavo kapitalo pelningumas per ataskaitinius metus sumažėjo -7,39 punkto, t.y sumažėjo ppelno dalis, tenkanti nuosavo kapitalo vieman litui.

Per ataskaitinius metus taip pat sumažėjo įmonės pelno dalis, tenkanti vienam turto litui (sumažėjo -3,39 punkto).

Galime daryti išvadą, kad šių rodiklių sumažėjimą lėmė didelis grynojo pelno sumažėjimas per analizuojamą laikotarpį.

5.3. MOKUMO (LIKVIDUMO) RODIKLIŲ ANALIZĖ

Finansiniai mmetai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

Trumpalaikio mokumo rodikliai:

Grynasis apyvartinis kapitalas, Lt a) 1548359+45352-

-1027834=565877

b) 1323315+11362-

-768800=565877 a) 1694038+47274-

-827444=913868

b) 1315187+25559-

-426878=913868 565877-913868=

-347991

Bendrojo trumpalaikio mokumo koef. 1548359/1027834=1,5064 1694038/827444=2,047 1,5064-2,047=-0,541

Greitojo trumpalaikio mokumo koef. (1548359-892693)/

1027834=0,6379 (1694038-1045063)/

827444=0,7843 0,6379-0,7843=-0,1464

Kritinis likvidumas 32700/1027834=0,0318 193587/827444=0,2339 0,0318-0,2339=-0,2021

Pardavimų apmokėjimo koef. (32700+622966-1027834)/ 6498479=-0,057 (193587+455388-827444)/

6795957=-0,026 -0,057-(-0,026)=

=-0,057+0,026=-0,031

Grynasis mokumo koef. (1548359-1027834)/

1027834=0,51 (1694038-827444)/

827444=1,05 0,51-1.05=-0,54

Ilgalaikio mokumo rodikliai:

Bendras skolos rodiklis, %

(11362+1027834)/

2362511=0,439=43,9% (25559+827444)/

2168190=0,393=39,3%

43,9-39,3=4,6%

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis, % 11362/1323315=0,0086=0,86 25559/1315187=0,0194=1,94 0,86-1,94=-1,08

Skolos-pastovaus kapitalo koeficientas (11362+1027834)/

2362511=0,4399 (25559+827444)/

2168190=0,3934 0,4399-0,3934=

=0,0465

Skolos-akcinio kapitalo koeficientas (11362+1027834)/

1323315=0,7853 (25559+827444)/

1315187=0,6486 0,7853-0,6486=0,1367

Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas 768800/11362=67,66 426878/25559=16,7 67,66-16,7=50,96

Trumpalaikiai mokumo (likvidumo) rodikliai:

Įmonė yra moki kai nagrinėjamu laikotarpiu mokėjimo priemonių turi daugiau negu įsipareigojimų. Grynasis apyvartinis kapitalas parodo įmonės mokumą, t.y kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus. Kaip matome iš lentelės, finansiniais metais mokėjimo priemonės yra 565877 litais didesnės ūž trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, jos sumažėjo 347991 litu (praėjusiais metais mokėjimo priemonės buvo 913868 litais didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus). Mokumo sumažėjimą lėmė trumpalaikio turto sumažėjimas ir trumpalaikių įsipareigojumų ppadidėjimas. Nepaisant to, UAB „Pelė“ vistiek yra moki.

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo, kiek trumpalaikio turto reikia trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Iš mokumo (likvidumo) lentelės matyti, kad ataskaitiniais metais UAB „Pelės“ bendras likvidumas yra 1,5064. Galime teigti, kad bendrojo likvidumo koeficientas yra patenkinamas (koeficientas laikomas patenkinamu nuo 1,2 iki2). Palyginus su praėjusiais metais, šis rodiklis pakito – sumažėjo 0,541, tai rodo kintantį trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį.

Einamasis (greitas) likvidumas praėjusiais finansiniais metais buvo mažas 0,7843 (patenkinama norma nuo 1,2 iki 2), oo finansiniais metais dar mažesnis(0,6379). Tai rodo, kad UAB „Pelė“ yra dideli trumpalaikiai įsipareigojimai bei didelis atsargų kiekis, sudarantis didelę dalį trumpalaikiame turte.

Finansiniais metais kritinis likvidumas yra itin mažas, net 0,0318. Tai rodo, kad ataskaitiniais metais yra per mažai pinigų atsiskaitomoje sąskaitoje ir kasoje, norint padengti trumpalaikius įsipareigojimus (balanso sudarymo dieną įmonė turimais pinigais galėtų padengti tik 3,18% savo trumpalaikių įsipareigojimų). Bet praėjusiais finansiniais metais kritinis likvidumas buvo didesnis 0,2021 ir sudarė 0,2339. Taigi, analizuojamaisiais metais yra pablogėjimas, įrodantis pinigų kasoje ir atsiskaitomoje sąskaitoje sumažėjimo įtaką.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad tiek finansiniais , tiek praėjusdiais finansiniais metais pardavimų apmmokėjimo koeficientai yra neigiami, tai reiškia, kad dažniausiai įmonės prekės parduodamos skolon. Iš esamo pokyčio galima daryti išvadą, kad finansiniais metais didėja pirkėjų įsiskolinimas lyginant su pardavimų apimtimi tenkančia 1 litui( padidėjo 3,1%).

Grynasis mokumo koeficientas rodo, ar pakanka trumpalaikio turto įmonėje trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Praėjusiais metais įmonė savo trumpalaikiu turtu padengė visus trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau ataskaitiniais metais šis rodiklis sumažėjo dvigubai ir įmonė įmonė bepadengia 51% trumpalaikį.

Ilgalaikiai mokumo rodikliai:

Bendras skolos rodiklis rodo, kad finansiniais metais įmonė 43,9% viso turto dalį įsigijo iš svetimų lėšų šaltinių, t.y. tiek procentų viso turto sudarė skolintas kapitalas, o nuosavo kapitalo yra daugiau – jis sudaro 56,1% vviso turto. Ir nors skolintas kapitalas, finansinius metus lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 4,6%, vis tiek įmonė labiau disponuoja savo nuosavu kapitalu. Tai reiškia, kad UAB „Pelė“ nelinkusi rizikuoti.

Iš ilgalaikio įsiskolinimo rodiklių matome, kad įmonė mažai yra įsiskolinusi ilgalaikiu turtu – tik 0,86%, taip dar labiau patvirtina, kad UAB „Pelė“ nelinkusi rizikuoti (o šio rodiklio sumažėjimas dar labiau ta patvirtina) ir labaiu disponuoja savo turimomis lėšomis.

Kadangi įmonės skolos-pastovaus kapitalo koeficientas didėja (pokytis 4,65%), tai galime daryti išvadą, kad mažėja įmonės turtas, garantuojantis įmonės mokumą.

Skolos – akcinio kapitalo koeficientas abiejais metais buvo normalus: praėjusiais metais jis buvo 0,3934, tai reiškia, kad kiekvienam akcinio kapitalo litui teko 39 centai įsipareigojimų, o šiais finansiniais metais šis rodiklis šiek tiek pakilo ir kiekvienam kapitalo litui sudaro 44 centus įsipareigojimų.

Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas finansiniais metais padidėjo net 50,96 karto, o tai tik pagerino įmonės skolų grąžinimo galimybę. Šis rodiklis ypač svarbus kredito institucijoms.

5.4. VEIKLOS EFEKTYVUMO ANALIZĖ

Efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti. Svarbiausios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra:

• Išlaidų lygio rodikliai;

• Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai;

• Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai;

Analizuojant įmonę pasirinkome ššiuos veiklos efektyvumą parodančius rodiklius:

Išlaidų lygio rodikliai:

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

Veiklos sąnaudų vienam pardavimų litui rodiklis 422814/6498479=

=0,065 984175/6795957=

=0,1448 0,065-0,1448=-0,0798

Parduotų prekių savikainos vienam pardavimo litui rodiklis 6063997/6498479=

=0,933 5710652/6795957=

=0,84 0,933-0,84=0,093

Apskaičiavus išlaidų lygio rodiklius, gavome, kad veiklos sąnaudos vienam pardavimo litui finansiniais metais sumažėjo (pokytis -0,0798) ir sudarė 0,065.

Antrasis rodiklis parodo įmonės taupumo matą, kuris gali svyruoti nuo 50% iki 90%. Kaip matome, abiejais metais šis rodiklis įtelpa į šį intervalą ir svyruoja nuo 84% iki 93,3%.

Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas Dienomis 622966/6498479*365=

=35 455388/6795957*365=

=25 35-25=10

Kartais 6498479/622966=

=10,43 6795957/455388=

=14,923 10,43-14,923=

=-4,493

Vienos dienos apyvartumo rodiklis Lt per dieną 6498479/365=

=17804,1 6795957/365=

18619,1 17804,1-18619,1=

=-815

Trumpalaikio turto apyvartumas Kartais 6498479/1548359=

=4,197 6795957/1694038=

=4,01 4,197-4,01=

=0,187

Atsargų apyvartumas Dienomis 892693/6498479*365=

=50 1023928/6795957*365=

=55 50-55=-5

Kartais 6498479/892693=

7,28 6795957/1023928=

=6,64 7,28-6,64=

=0,64

Iš šios lentelės matyti, kad UAB „Pelė“ finansiniais metais 10,43 kartus per metus surenka savo lėšas atsiskaitymo procese. Lyginant su praėjusiais metais šis rodiklis sumažėjo 4,493 karto, tai įtakojo pardavimų sumažėjimas, o gautinos sumos padidėjo(galime daryti prielaidą, jog finansiniais metais įmonei daugiau atsiskaitė klientai).

Dėl pardavimų sumažėjimo analizuojamaisiais metais sumažėjo ir pardavimų per dieną suma, kuri sudarė 17804,1 lito per dieną, o praėjusiais metais – 18619,1 lito per dieną (pokytis -815).

Kaip matome iš lentelės, atsargų apyvartumas padidėjo 0,64 karto iki 7,28 , t.y. analizuojamaisiais metais atsargos per metus atnaujinamos 0,64 karto daugiau ir jos užsibūna įmonėje penkiomis dienomis mažiau. Tai yra gerai, nes vidutinė atsargų apyvartumo reikšmė turėtų

būti 8. Tad galime daryti išvadą, jog UAB „Pelė“ realizuojama produkcija turi pakankamą paklausą,t.y. gan palankios rinkos sąltygos vykdyti įmonės veiklai.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Pasikeitimas palyginus su praėjusiais finansiniais metais

Ilgalaikio turto apyvartumas Dienomis 768800/6498479*365=

=43 426878/6795957*365=

=23 43-23=20

Kartais 6498479/768800=

=8,453 6795957/426878=

15,92

Turto apyvartumas Dienomis 2362511/6498479*365=

=133 2168190/6795957*365=

=116 133-116=17

Kartais 6498479/2362511=

=2,75

6795957/2168190=

=3,13 2,75-3,13=

-0,38

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kaip įmonėje panaudojamas ilgalaikis turtas realizacijos metu, t.y. finansiniais metais kiekvienam ilgalaikio turto litui tenka 8,453 realizacijos ir, lyginant su praėjusiais metais, jis sumažėjo 7,467 karto. Tokį sdumažėjimą rodo ir ilgalaikio turto apyvartumo ciklo dienomis padidėjimas, nes sumažėjus ilgalaikio turto apyvartumui prireikė ddaugiau dienų (pokytis 20 dienų) ilagalaikio turto apyvartos ciklui užbaigti.

Finansiniais metais turto apyvartumas sumažėjo -0,38 kartus ir tą sumažėjimą įtakojo pardavimo pajamų sumažėjimas bei smarkus ilgalaikio turto padidėjimas. Finansinisia metais vienam turto litui teko 2,75 realizacijos, tuo tarpu prieš metus turto apyvartumas buvo didesnis ir vienam turto litui teko 3,13 realizacijos.

6. TURTO PELNINGUMO ĮVERTINIMAS

Finansiniai metai(1) Praėję finansiniai metai(0)

Produkcijos pardavimų pajamos,Lt (N) 6498479 6795957

Parduotos produkcijos savikaina,Lt (S) 6063997 5710652

Bendras pelnas,Lt (B=N-S) 434482 1085305

Produkcijos pelningumas,% (R=B/N) 6,69 15,97

Pardavimų pelningumo pokytis yra -9,28 (6,69-15,97). Produkcijos pelningumas sumažėjo dėl pardavimų kritimo, kuris įįtakojo ir bendrojo pelno sumažėjimą.

▲R = R1-R2 = (N1-S1)/N1 – (N0-S0)/N0 = 434482/6498479 – 1085305/6795957 = 0,0668-0,1597=

=-0,0928 arba -9,28%

7. TURTO PELNINGUMO ANALIZĖ

Rodikliai Finansiniai metai (1) Praėję finansiniai metai (o)

1.Grynasis pelnas, Lt 8128 80909

2.Produkcijos pardavimo pajamos, Lt 6498479 6795957

3.Ilgalaikio turto metinė vertė, Lt 768800 426878

4.Trumpalaikio turto metinė bertė, Lt 1548359 1694038

5.Viso tturto metinė vertė, Lt 768800+1548359=2317159 426878+1694038=2120916

6.Fondų imlumo koeficientas (3/2) 768800/6498479=0,1183 arba 11,83% 426878/6795957=0,0628 arba 6,28%

7.Trumpalaikio turto panaudojimo koeficientas (4/2) 1548359/6498479=0,2383 arba 23,83% 1694038/6795957=0,2493 arba 24,93%

8.Grynasis pardavimų pelningumas, % (1/2) 8128/6498479=0,0013*100%=0,13% 80909/6795957=0,0119*100%=1,19%

9.Grynasis turto pelningumas, % (1/5) 8128/2317159=0,0035*100%=0,35% 80909/2120916=0,038*100%=3,8%

Per analizuojamą laikotarpį įmonės grynasis turto pelningumas sumažėjo 3,45 punkto (0,35-3,8 = =-3,45%). Remdamiesi grandininiu pakeitimų taikymu, apskaičiuosime atskirų veiksnių įtaką turto pelningumui:

a)Grynasis pardavimų pelningumo sumažėjimas nulėmė turto pelningumo sumažėjimą 3,38 punkto.

Grynasis pardavimų pelningumas1/(Fondų imlumas0 + Trumpalaikio turto pelningumas0)= =0,0013/(0,0628+0,2493) = 0,0013/0,3121 = 0,0042 arba 0,42%

0,42% – Grynasis turto pelningumas0 = 0,42% – 3,8% = -3,38%

b) Fondų imlumo padidėjimas, t.y. fondogrąžos sumažėjimas, sumažino pelningumą 0,07 punkto

F = Grynasis pardavimų pelningumas1/(Fondų imlumas1+Trumpalaikio turto pelningumas0) = 0,13/(11,83+24,93) = 0,13/36,78 = 0,0035 = 0,35%

0,35% – 0,42% = -0,07%

c) Trumpalaikio turto panaudojimo sumažėjimas, t.y. atsargų apyvartumo padidėjimas, neįtakojo ppelningumo.

Grynasis turto pelningumas1 – 0,35% = 0,35% – 0,35% = 0

Turto pelningumas = 0 – 0,07 – 3,38 = -3,45%

TURTO PELNINGUMO ANALIZĖS PALYGINIMAS

Rodikliai Absoliutus pokytis Veiksnių įtakos, apskaičiuotos grandininiu būdu Pelningumo pasikeitimas

Pardavimų pelningumas, % -1,06 Pardavimo pelningumo sumažėjimas -3,38

Fondų imlumas, % +5,55 Fondų imlumo padidėjimas -0,07

Trumpalaikio turto panaudojimas, % -1,1 Trumpalaikio turto panaudojimo sumažėjimas 0

Turto pelningumas, % -3,45 Turto pelningumo padidėjimas -3,45

POKYČIO STRUKTŪRA

Turto pelningumo sumažėjimą prilyginus 100-ui %, pokyčio struktūra būtų tokia:

1) Pelno sumažėjimo įtaka bendram pokyčiui yra neigiama ir sudaro 97,97%

3,45 – 100%

3,38 – x% x = (3,38*100)/3,45 = 97,97%

2) Fondų imlumo padidėjimo neigiama įtaka ssudaro 2,03%

3,45 – 100%

0,07 – x% x = (0,07*100)/3,45 = 2,03%

3) Trumpalaikio turto apyvartumo sumažėjimas įtakos nepadarė.

Išvados

UAB „Pelė“ sukaupta informacija buvo tinkamai ir objektyviai įvertinta atlikus finansinę analizę. Buvo atliktos horizontalioji, vertikalioji ir santykinė finansinių rodiklių analizės. Jos leidžia įmonei įvertinti savo veiklos efektyvumą ir daryti galutines išvadas bei pasiūlymus.

Atlikus horizontalią balanso aktyvo pusės analizę matome, kad smarkiai išaugo įmonės ilagalaikis turtas, ypač nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai, net 50 kartų. Tai galėjo turėti įtakos grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje kiekio sumažėjimui.

Įvertinus balanso pasyvo pusę, pastebime tam tikrus pakitimus. UAB „Pelė“ apie 50% sumažėjo ilgalaikiai įsiskolininmai, tačiau įmonė pasiėmė trumpalaikę paskolą iš banko, tai įtakos turėjo bendram trumpalaikių įsipareigojimų augimui.

Iš pelno nuostolio ataskaitos matome, kad smarkiai sumažėjo įmonės grynasis pelnas. Tai nulėmė pardavimų sumažėjimas bei savikainos išaugimas. Taipogi, neigiamą įtaką pelnui turėjo ypatingoji veikla.

Įvertinus vertikaliąją finansinių ataskaitų analizę, matome, kad įmonėje labiausiai nepastovi ilagalaikio turto vertė, bei pinigų kiekis sąskaitoje ir kasoje.

Dabar apžvelgsime santykinę finansinių rodiklių analizę. Apskaičiavus kapitalo struktūrą apibūdinančius rodiklius, nustatėme, kad UAB „Pelė“ tiek finansiniais, tiek praėjusiais metais daugiausia naudojasi nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis. Tai parodo, kad įmonė yra stabili ir nelinkusi rizikuoti.

Iš mokumo analizės matyti, kad finansiniais metais mokėjimo priemonės yra didesnės ūž ttrumpalaikius įsipareigojimus, tačiau, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, jos sumažėjo. Mokumo sumažėjimą lėmė trumpalaikio turto sumažėjimas ir trumpalaikių įsipareigojumų padidėjimas. Nepaisant to, UAB „Pelė“ vistiek yra moki.

Nors bendras įmonės apyvartumas yra sumažėjęs, bet UAB „Pelė“ realizuojama produkcija turi pakankamą paklausą,t.y. gan palankios rinkos sąlygos vykdyti įmonės veiklai – tai parodo teigiamas įmonės atsargų apyvartumo pokytis.

Apibendrinant mūsų atliktą analizę, galime teigti, kad UAB „Pelė“ nepaisant sumažėjusio pelningumo vykdo savo veiklą racionaliai, neturėdama didelių įsiskolinimų.

Šiaulių uviversitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

UAB „PELĖ“ FINANSINĖ ANALIZĖ

Atiko : .studentės A.Bagužytė ir B. Dagytė

EK1/1 grupė

Tikrino: J. Paliulytė

2003 Šiauliai