Ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai:

2004 m. Lietuva įstojo į Valiutų kurso mechanizmą II. Įvykdžius Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus, po dviejų metų Lietuva galės tapti Europos pinigų sąjungos nare ir įsivesti eurą. Finansinė politika tampa apribota tam tikrais finansiniais reikalavimais.

LR Finasų mnisterija numato, kad 2004 m. prasidėjęs Sanglaudos fondų įgyvendinimas paspartins 2004 m. BVP augimą LR Finansų ministerijos prognozuojami makroekonominiai rodikliai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. 2004 – 2007 m. prognozuojami makroekonominiai rodikliai1

Rodiklis 2004 2005 2006 2007

BVP augimas /Realaus BVP augimas (proc.) 7 6,5 6,2 6

Infliacija ((vidutinė metinė)/vartotojų kainų indeksas, proc. 1 2,9 2,5 2,9

Priskaičiuoto darbo užmokesčio/Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. 6,1 6,8 7,2 7,5

Priskaičiuotas darbo užmokestis/Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1121 1197 1283 1379

Nedarbas/Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis) 11,3 10,8 10,3 9,7

Socialiniai veiksniai

Minimalioji mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės mėn. pakelta iki 500 Lt, išskyrus minimaliąją mėnesinę algą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – jiems ji liko 430 Lt.

2004 m. priimtas LR valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas2, kuris nustatė išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, tturinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. 2004 m. taip pat buvo priimta nauja LR invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija3, kuriuo siekiama užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos pprincipus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

2004 m. rugsėjo 21 d. Seime priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriam įsigaliojus daugiau žmonių įgis teisę gauti piniginę socialinę paramą bei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Priimtame įstatyme padidinti būsto naudingojo ploto bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvai, naudojami turto vertės normatyvui nustatyti. Taip pat padidintas karšto vandens normatyvas bei pakeista kompensacijos už karštą vandenį skaičiavimo tvarka.

Pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant įį šalies gyventojų laiškus, pastabas ir prašymus, susitikimuose su ministerijos tarnautojais išsakytą nuomonę apie naująjį Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, priimtą 2003 m. liepos 1 d. Juo siekta patobulinti piniginės socialinės paramos sistemą, kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių turintys nepakankamai lėšų pragyvenimui bei pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų piniginę socialinę paramą.4

Savivaldybės veiklai taip pat aktualūs LR Kultūros centrų5, LR bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymai.6

II.3 JAUNIMO PROBLEMOS

Kalbintų ekspertų nuomone, jaunimas kaip socialinė grupė, aatskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis.

„.visgi buvo nuosekliai įrodinėjama, kad jaunimui yra priskirtinos ir savitos gerokai problemos. Iš tikrųjų yra ganėtinai sudėtingas mokymosi laikotarpis, tas pats vidurinės pabaigimas, į aukštąsias mokyklas įstojimas ir mokymasis jose. Be abejonės, yra sudėtinga jaunam žmogui gauti darbą.“ (citata iš 20 interviu).

Todėl apklausų bei interviu metu, jaunimo, „vyresniųjų“ bei ekspertų buvo klausiama kokios, jų nuomone, pagrindinės jaunimo problemos Lietuvoje.

Apklausoje dalyvavę 14 – 29 metų respondentai buvo prašomi įvardinti tris šiuo metu Lietuvos jaunimui aktualiausias problemas.(žr. 29.1 lentelę)

Jaunimas dažniausiai minėjo šias problemas:

• Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.

• Nedarbas 49,9 proc.

• Mokamas mokslas 37,9 proc.

• Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.

• Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.

29.1 lentelė Jaunimo nuomonė

Polinkis į žalingus įpročius 57,4 proc.

Nedarbas 49,9 proc.

Mokamas mokslas 37,9 proc.

Laisvalaikis, užimtumas 26,4 proc.

Sunki materialinė padėtis 18,6 proc.

Didelis nusikalstamumas 13,8 proc.

Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 proc.

Būsto įsigijimo problemos 4,4 proc.

Žiaurumas, smurtas 4,2 proc.

Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 proc.

Jaunimo diskriminacija 3,0 proc.

Materializmas 2,9 proc.

Šeimos sukūrimas 2,1 proc.

Nesaugumas 1,9 proc.

Blogi santykiai su tėvais 1,3 proc.

Emigracija 1,0 proc.

Kita ( paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): reketas, savęs atradimas, trūksta iniciatyvos, psichologinės problemos, nepaklusnumas, vėjavaikiškumas, bbloga sveikata, kalbos žargonas, konkurencija, trūksta paramos organizacijų, trūksta pagarbos vyresniems, per didelis pasitikėjimas savimi, suaugusiųjų kontrolė, neigiama aplinkos įtaka, tikėjimo trūkumas, nesąžiningumas, pop kultūra, nuolatinis stresas mokyklose, nepasitikėjimas savimi, valkatavimas, kaimo jaunimo degradacija, prasta mityba, radikalūs judėjimai, prisitaikymas prie Vakarų kultūros, informacijos trūkumas, nelaimingi atsitikimai.

30 m. ir vyresnio amžiaus apklaustieji Lietuvos gyventojai dažniausiai išskyrė šias jaunimo problemas (žr. 29.2 lentelę)

• Nedarbas 69,8 proc.

• Mokamas mokslas 43,7 proc.

• Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.

• Užimtumo trūkumas 17,5 proc.

• Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.

29.2 lentelė. Vyresnių (30-74 m) gyventojų nuomonė

Nedarbas 69,8 proc.

Mokamas mokslas 43,7 proc.

Polinkis į žalingus įpročius 32,8 proc.

Užimtumo trūkumas 17,5 proc.

Didelis nusikalstamumas 15,3 proc.

Būsto įsigijimo problemos 13,5 proc.

Sunki materialinė padėtis 12,8 proc.

Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo formų 8,5 proc.

Nekultūringumas, nemandagumas 8,1 proc.

Savanaudiškumas 5,4 proc.

Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3 proc.

Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3 proc.

Didelė emigracija 2,6 proc.

Nemato perspektyvos 2,6 proc.

Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9 proc.

Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8 proc.

Neigimas visuomenės požiūris 1,8 proc.

Bendravimas su bendraamžiais 1,6 proc.

Psichologinės problemos 1,0 proc.

Kita (paminėjo mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių): Nepasitikėjimas savimi, tikėjimo stoka, priklausomybė nuo tėvų, nesaugu, abejingumas, daug skyrybų, nesveikas gyvenimo būdas, gyvenimas nesusituokus, nenoras tarnauti kariuomenėje, įsitraukimas į įvairias grupuotes, motyvacijos neturėjimas, nutautėjimas, socialinė diferenciacija, mažėjantis gimstamumas, satanizmas, patriotiškumo trūkumas, informacijos apie žmogaus teises stoka, trūksta kontrolės, trūksta erdvės saviraiškai, AIDS plitimas.

Jaunimas mažiau nei apklaustieji „„vyresnieji“ Lietuvos gyventojai, akcentavo nedarbo bei būsto įsigijimo problemas. Pačiam jaunimui pirmoje vietoje atsiduria žalingų įpročių plitimo jaunimo problema. „Vyresnieji“ respondentai bei kalbinti ekspertai šią problemą minėjo rečiau.

Ekspertai interviu metu minėjo įvairias jaunimo problemas. Dauguma jų pirmiausiai įvardij panašias jaunimo problemas. Dažniausiai minimos nedarbo, būsto, finansinės, ekonominės problemos. Kaip išskirtinė jaunimo grupei pažymima finansinės priklausomybė nuo tėvų, švietimo problemos. Kaip jau buvo minėta, žalingų įpročių problema ekspertų buvo minima daug rečiau nei kitos problemos.

„Jie yra daugeliu atvejų priklausomi nuo tėvų ir jei tėvų ekonominė situacija nekokia, tada ir jie automatiškai atsiranda ne kokioj situacijoj, atsiranda finansinės problemos, būsto, darbo problemos.“ (citata iš 1 interviu).

„O interesai yra iš tiesų platūs, kaip ir pati grupė: pradedant švietimu, baigiant įsidarbinimu. Mes akcentuojame tokį tranzitinį laikotarpį, kai žmogus iš švietimo lauko pereina į darbo rinkos lauką. Čia ir švietimo, mokyklos problematika, ir studijų, aukštojo mokslo, ir pagaliau darbo rinkos, jaunų šeimų būsto įsigijimo problemos.“ (citata iš 9 interviu).

„Visų pirma – nedarbas. Jaunimo, neturinčio ar nerandančio darbo, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis, nedarbo lygmuo yra didžiausias. Kita susijusi problema – būstas. Dar viena kompleksinė problema – įvairaus pobūdžio klausimai, kylantys švietimo lauke, susiję su mokslu, studijomis ir

išsilavinimu. Čia pat ir tos problemos, kurios kyla baigiantiems studijas, turintiems specialybę ir pradedantiems veikti darbo rinkoje.“ (citata iš 9 interviu).

„Iš pagrindinių problemų yra būstas ir darbas. Juk nedažnas besimokydamas uždirba pakankamai šeimos atžvilgiu, tai susiję su jaunom šeimom, mažamečiais vaikais. Dažnas neturi darbo, bent jau tokio, kokio nori. Dažnas mokosi ir dirba, darbas mažai apmokamas. Žmonės atvažiuoja studijuot ir dirba degalinėj operatorium. ko jis tikrai nenorėtų daryti“ (citata iš 30 interviu).

Tiek jaunimas, tiek „vyresnieji“ gyventojai paminėjo jaunimo llaisvalaikio, užimtumo trūkumo problemas. Interviu metu, ekspertai konkretizavo jaunimo laisvalaikio problematiką. Jų nuomone problema yra ne tik, tame, kad jaunimas neturi kuo užsiimti bei kaip praleisti laisvalaikį, bet ir jų negebėjime organizuotis savo laisvalaikį, susirasti užsiėmimą.

„Viena iš problemų yra laisvalaikio organizavimas arba mažas pasirinkimas kur leisti laiką, arba iš viso to nebuvimas.“ (citata iš 1 interviu).

„I. Ar yra kažkokios specifinės jaunimo problemos, kurioms reikėtų kažkokį dėmesį skirti?

R. Tai tarkim laisvalaikio problema tai yra tokia, nes jaunimui Tauragėj tikrai nnėra ką veikti. Arba tarkim jaunimo, kad ir kažkokios tai problemos nusikalstamumo. Tai irgi yra tam tikros problemos, nes nusikalsta jauni pas mus palyginant. Narkomanija pas mus Tauragėj irgi yra tokia problema. Ir tai yra irgi pagrinde tokių iki 30-35 mmetų problema.“ (citata iš 33 interviu).

Pasak ekspertų, laisvalaikio praleidimo problema ypač būdinga kaimo jaunimui. Apkritai, kalbėdami apie jaunimo problemas, ekspertai teigia, kad kaimo ir miesto jaunimo problemos šiek tiek skiriasi. Kaimo jaunimas turi mažiau galimybių laisvalaikio organizavimui, praleidimui, dalyvavimui įvairių organizacijų veikloje. Vieno eksperto nuomone, kaime jaunimas dažniau nei miesto jaunimas sukuria „problemines“ šeimas. Tai, kalbinto eksperto teigimu, lytinio švietimo trūkumo pasekmė.

„Dalis jaunimo yra, jeigu kalbėti apie provinciją, provinciją tą gilesnę. Aš nekalbu ten apie rajoninius miestus, ten kaip Panevėžį, bet jau tą gilesnę provinciją, ten miesteliai mažiukai, kaimai, tai jie iš tikrųjų yra labai sunkioje situacijoje, nes sąlygos konkuruoti su didesniu miestu yra sunkios, labai sunkios.Čia reikėtų daug kreipti dėmesio ir aš manau, kad valstybiniu lygio turėtų bbūti ruošiamos specialios programos, kurios padėtų išlygint tą situaciją.“ (citata iš 38 interviu).

„Probleminių šeimų sukūrimas, šeimų sukūrimas ir nesugebėjimas jomis rūpintis. Taip, čia yra problema. Gal reikėtų dar paminėt kaip didelę problemą, net nežinau, lytinį švietimą, nes viena iš didžiausių problemų, t.y. ypatingai kaime, – jauni žmonės sukuria šeimas, prisigimdo vaikų, o po to nežino ką daryti.“ (citata iš 1 interviu).

„Problemos laisvalaikio, didesniuose miestuose, jokios nėra. Jeigu žmogus nori jis visada susiras. Yra galimybės. Dabar jeigu kalbėt apie mmažų miestelių, gyvenviečių, kur ten penki tūkstančiai tų gyventojų ir vieni viens kitą pažysta iki skausmo, tai va ten iš tikrųjų reikia padirbėti ta kryptim.“ (citata iš 38 interviu)

Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos.

Ekspertai, paminėję materialines, finansines, socialines jaunimo problemos, neretai vardindavo ir psichologines: pesimizmas, baimė, nepasitikėjimas ir kt.

Eksperto, dirbančio psichinės sveikatos srityje, nuomone, jaunimui pereinamajame laikotarpyje kyla nemažai psichologinių problemų susijusių su integravimusi į visuomenę, perėjimu iš vieno brandos tarpsnio į kitą. Pasak eksperto, šios problemos šiek tiek skiriasi įvairiuose jauno žmogaus gyvenimo tarpsniuose, tačiau dauguma jų susijusių su savęs vertinimu, bandymų įsitvirtinti, pritapti. Ekspertų nuomone, šiems dalykams turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ne tik iš šeimos, bet ir iš valstybės (švietimas, specialios programos, socialinių įgūdžių ugdymas, jaunimo psichologinės pagalbos centrai, psichologinės pagalbos linijos ir kt.).

„R. Man atrodo, kad jaunimas, šitas amžius yra labiausiai pažeidžiamas, bent jau mūsų srityje. Nes viskas pas žmogų keičiasi, daugybė psichologinių dalykų persitvarko ir tai yra labiausiai pažeidžiamas periodas. Kur gali visokios parsidėt problemos ir ligos, visokios elgesio reakcijos. Labiausiai pažeidžiamas.

I. Jūs čia apie psichinę sveikatą, o fizinė sveikata?

R. Na fizinė aš nemanau, tai tiesiog žmogaus organizmas vystosi. Neturėtų fizinė llabai kentėti. O apie psichinę sveikatą. Tai manau, kad iš tos psichiatrinės pusės, tai vyksta kartu, nes turi susirast savo vietą tarp bendraamžių, turi užimt kažkokį laiptelį, padėtį, turi kažkuo išsiskirt ir tas įvykimas tų dalykų, kažkokia prasme užbaigia paauglystės etapus. Atsiskiriant nuo tėvų, ir įtvirtinant ne tik priešiškus santykius su tėvais, bet ir grįžtant su prasme, su savo verte. Tai čia labai susiję dalykai ir kartu jei tai neišsisprendžiama, tai neišsisprendžia. Bet dažniausiai užsibaigia tuo išsisprendimu, kai įsitvirtini savo vertę, išsiskiri, tai tam tikras etapas paauglystės. Pvz. jei tuo metu kažkas vyksta ne taip, ar sužadina, kas anksčiau yra vaikystėj buvę, kažkokia jautri zona, ir ji pasikartoja arba kažkokia liga atsiranda. O šitos ligos vystymasis yra ilgalaikis. Paauglystė tokia formali gali užsibaigti, o liga gali tęstis.. yra istorijų kai serga po 10 – 15 metų“ (citata iš 27 interviu).

Ekspertų buvo minimos ir jaunimo pilietiškumo trūkumo, nedalyvavimo sprendžiant savo problemas, tam tikro pilietinio pasyvumo, socialinių įgūdžių stokos, nesusikalbėjimo su vyresniųjų karta problemos.

„I. Su kokiom problemom, Jūsų nuomone, susiduria jaunimas?

R. Pačiom įvairiausiom. Jeigu pradedant nuo santykių su valstybe, nu kaip man atrodo, tai šiuo metu jaunas žmogus sunkiai mato savo vietą toj visuomenėj ir besireiškiančios jaunų žmonių pilietinio veikimo uužuomazgos yra gana stipriai suaugusiųjų „uždubasinamos“, nes nėra tradicijos, kad jaunas žmogus reikštų savo pažiūras, kad jaunas žmogus ieškotų atsakymų į įvairius klausimus jam kylančius. Nu tas iš sovietmečio likęs.

Tas požiūris, kad žmogus stovi ir žiūri valdžiai į burną ir laukia kažkokių tai veiksmų. Valdžia turi kažką padaryt o pats žmogus jisai pats nieko negali. Neįgalus yra. Tai suaugusioji visuomenė šitą požiūrį turi dar labai stipriai sąmonėje ir tuo pačiu perkelia į jaunus žmones. Ir kai jauni žmonės pradeda veikti labai dažnai gauna per galvą. Tai čia sakyčiau yra pakankamai didelė problema. Pilietinės raiškos arba jaunų žmonių pilietinė raiška ar tai yra pritariama iš suaugusiųjų visuomenės ar ne. Nu po to, dėl kitų jaunimo problemų tai aš nežinau, gal tai yra bendros kartų konflikto problemos. Bet jos buvo, yra ir bus. (citata iš 38 interviu).

„Nu galima paminėt saviraiškos problemą. Ta prasme, suaugusieji dažniausiai siūlo tokias saviraiškos formas, kurios dažniausiai yra priimtinos tik suaugusiesiems. Tai yra tai ką jie gali pasiūlyti ir tiesiog šiuo atveju nenori arba tiesiog negali tas suaugusiųjų pasaulis atsižvelgt į tuos jaunų žmonių poreikius.“ (citata iš 38 interviu).

Apklausos metu jaunimo buvo prašoma įvardinti aktualiausias Lietuvos problemas. Lyginant su įvardintomis jaunimo problemomis išryškėja

ta pati nedarbo problema. Ši problema buvo įvardinta kaip pati svarbiausia 49,7 proc.). Apklausoje dalyvavęs jaunimas vardino šias Lietuvos problemas nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų.

Išskirti būtų galima nebent tai, kad šiek tiek dažniau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) jaunimas išskyrė korupcijos, ekologinės padėties, migracijos, socialinės diferenciacijos problemas. Kaimo vietovėse iki 2000 gyventojų jaunimas dažniau kaip aktualiausias minėjo kaimo iir regionines problemas. (žr. 7-8 diagrama)

K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?

K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?

Daugelis kalbintų specialistų sutinka, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys. Pasak ekspertų, ypatingai yra sunku jaunimui, kuris nepatenka į švietimo lauką arba iškrenta iš jo. Kaip vieną iš sprendimo būdų ekspertai siūlo jaunų žmonių švietimą ne tik per formalias švietimo įstaigas, bet iir per neformalias, įtraukiant jaunimą regionuose, kaimuose.

„Tai savaime aišku, kad jie turėtų tas problemas spręsti patys. Bet jie be niekur nieko nepaims ir vieną dieną nepradės spręsti tų problemų. Taip, jei galvot, kad jie patys turi spręst, tai reikia nnieko nedaryt ir laukt kol išsispręs, bet, deja, tas nesidaro. Tai vienas iš būdų yra jaunimo švietimas. Ypatingai. Yra tas jaunimas, kuris jau nemokyklinis jaunimas, bet vis dar jaunimas, tai jis patenka į tokį vakuumą, kur nėra švietimo, ir, jeigu jis nėra pakankamai sąmoningas, kad eitų kažkur ieškoti ir rastų kažkokias išeitis, tai niekas juo ir nepasirūpins juo. Šitoj vietoj yra spraga ir veiklos sritis labai aiški – neformalus suaugusiųjų švietimas, siekiat bandyti spręsti problemas, jiems kažkaip padėt.“.(citata iš 1 Interviu).

Taip pat manoma, kad nors jaunimo problemos vienaip ar kitaip yra sprendžiamos, tačiau jos pasiekia tik organizuoto, aktyvaus, dalyvaujančio įvairioje veikloje, projektuose jaunimo dalį. O jaunimo dalis, turinti daugiausiai problemų, tiek psichologinių, tiek kitokių dažniausiai yra nepasiekiama.

„.vėl teoriškai atrodo llabai paprasta: yra išoriniai kažkokie tai veiksniai, kurie padeda, yra psichologo pagalba, yra visokios ten jaunimo linijos, visokie tyrimai daromi, pagal tuos tyrimus daromos programos, pagal tas programas daromi projektai, pagal tuos projektus, atseit, siekiama pasiekti grupę, kuri yra nepasiekiama ir taip ir lieka, nes viskas yra skirta tam vadinamam organizuotam jaunimui, kuris jau yra kažkokioj grupelėj, kuriam ir taip gerai, kuris iš principo pats rašo tą projektą.“ (citata iš 12 interviu).

Pats jaunimas, kitaip nei ekspertai, mano, kad jie ppatys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas. Jaunimo apklausos dalyvių nuomone, minėtas problemas visų pirma sprendžia pats jaunimas (59,8 proc.), valstybinės institucijos (57,8 proc.) ir šeima, giminės (51,0 proc.). Kad paminėtas aktualiausias problemas sprendžia savivaldybės mano 16,8 proc., nevyriausybinės organizacijos – 16,5 proc., draugai – 14,3 proc. respondentų. Paties jaunimo nuomone, mažiausiai prie jaunimo problemų sprendimo prisideda švietimo įstaigos (0,7 proc.). (žr. 30 diagramą)

Jaunimas fokusuotų grupinių diskusijų metu taip pat išreiškė nuomonę, kad jiems kylančias problemas jie sprendžia patys. Vėliau buvo paminėti artimieji – tėvai, seserys, broliai, sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai. Tikslingai paklausus apie valstybinių institucijų įtaką ir galimybę tarpininkauti sprendžiant jaunimo problemas, diskusijose dalyvavę respondentai atsakė, kad tos organizacijos jiems yra nežinomos ir jie negali spręsti apie jų galimybes. Dalis jaunimo, dalyvavusio kaimo fokus grupėje manė, kad valstybinės organizacijos gali turėti įtakos tuose miestuose, kuriuose yra jų centrinės būstinės ir tik tais atvejais, jei jaunimas į jas kreipsis. Jų manymu, „kaime tos organizacijos nieko padaryti negali“.

K30. Kas Jūsų nuomone, sprendžia šias problemas?

Apibendrinant galima teigti:

• Jaunimas kaip socialinė grupė, atskira visuomenės dalis išsiskiria ne tik dėl jų amžiaus bei tam tikrų išskirtinių savybių, bet ir jiems būdingomis specifinėmis problemomis;

• Jaunimas dažniausiai minėjo žalingų įpročių, nedarbo, mokamo mokslo, laisvalaikio, užimtumo pproblemas;

• „Vyresnieji“ apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai bei ekspertai dažniau minėjo nedarbo, būsto įsigijimo, bei finansines, ekonomines jaunimo problemas;

• Nors ne kaip pagrindinės, bet ir jaunimo, ir „vyresniųjų“ respondentų buvo minimos psichologinės jaunimo problemos;

• Sutinkama, kad problemas jaunimas turėtų spręsti pats, bet, ekspertų nuomone, iki šiol mažai jaunų žmonių jiems iškilusias problemas sprendžia patys;

• Pats jaunimas, mano, kad jie patys dažniausiai sprendžia jiems kylančias problemas

II.4 BENDRAS LIETUVOS SITUACIJOS VERTINIMAS

Jaunimas gana optimistiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje. 39,9 proc. nuomone situacija Lietuvoje labai gerėja/ gerėja, ketvirtadalis (26,3 proc.) teigia manantys, kad situacija Lietuvoje šiuo metu išlieka stabili. Trečdalis (33,0 proc.) apklaustųjų situaciją Lietuvoje įvardijo kaip blogėjančią.

Optimistiškiau dabartinę Lietuvos situaciją yra linkęs vertinti didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) gyvenantis jaunimas, jauniausi tiriamosios amžiaus grupės respondentai, taip pat vyresni tiriamosios amžiaus grupės apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Ekonominės situacijos Lietuvoje pokyčius jaunimas yra linkęs vertinti geriau nei bendrą situaciją. Beveik pusė (49,4 proc.) dabartinę ekonominę situaciją vertina kaip gerėjančią. Ekonominės situacijos gerėjimas siejamas su naryste Europos Sąjungoje. 62,5 proc. apklausoje dalyvavusio jaunimo linkęs manyti, kad ekonominė situacija labai pagerės/ pagerės tapus Europos Sąjungos nare. Daugiausia besitikinčiųjų ekonominės situacijos pagerėjimo yra tarp jauniausio tiriamojo amžiaus apklaustųjų (14-18 m.), taip pat tarp didžiuosiuose miestuose gyvenančio jaunimo bbei tarp jaunimo , kurie turi aukštąjį išsilavinimą.

Dauguma (77,2 proc.) jaunimo teigia esantys visiškai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti dabartine1 politine situacija Lietuvoje. Daugiausia nusivylusiųjų politine situacija Lietuvoje yra tarp vyriausio (25-29 m.) tiriamojo amžiaus apklaustųjų.

Galima daryti prielaidą, kad situacijos pasikeitimas į gerąją pusę visų pirma siejamas su ekonomikos augimu Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

K1. Jūsų nuomone, situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?

K2. Jūsų nuomone, ekonominė situacija Lietuvoje labai gerėja, gerėja, išlieka stabili, blogėja ar labai blogėja?

K3. Kaip Jūsų nuomone, pasikeis Lietuvos ekonominė situacija įstojus į Europos Sąjungą?

K4. Politinis gyvenimas Lietuvoje nuolat kinta. Ar Jūs esate labai patenkinta(s), greičiau patenkinta(s), greičiau nepatenkinta(s) ar visiškai nepatenkinta(s) dabartine politine situacija Lietuvoje?

Apklausoje dalyvavusio jaunimo nuomone šiuo metu Lietuvoje yra aktualiausios nedarbo (78,8 proc.), nusikalstamumo (68,0 proc.) ir korupcijos (46,8 proc.) problemos. Kaip pati aktualiausia problema buvo nurodomas nedarbas (49,7 proc.). Šias problemas kaip aktualiausias šiuo metu nurodė dauguma respondentų, nepriklausomai nuo jų socialinių demografinių charakteristikų.

problemas. (žr. 7-8 diagrama)

K7. Kokios problemos, Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra pačios aktualiausios?

K8. O kuri iš pasirinktų problemų pati svarbiausia?

Iš visų visuomenės institucijų absoliuti dauguma (96,8 proc.) 14-29 metų jaunimo teigia visiškai pasitikintys arba pasitikintys šeima. Antroje vietoje pagal pasitikinčių procentą yra bankai (80,8 proc.), trečioje- Bažnyčia (71,0 proc.). Mažiausiai apklausoje dalyvavęs jaunimas pasitiki Prezidentu (16,0 proc.) ir politinėmis partijomis (14,1proc.). Valstybine jaunimo reikalų taryba teigia visiškai pasitikintys/ pasitikintys (54,1 proc.) apklaustųjų.

K9. Pasakykite, ar Jūs vvisiškai pasitikite, pasitikite, nepasitikite ar visiškai nepasitikite šiomis institucijomis?

Nedarbas

Nedarbas lemia šeimų pajamas, mikroklimatą, nuostatas, turi įtakos šeimų galimybėms mokslinti vaikus, mokyklos lankymo rodikliams, tiesiogiai atsiliepia socialinės paramos poreikiams – nemokamam maitinimui, pašalpoms mokymo priemonėms, drabužiams įsigyti.

23 diagrama. Bedarbiai ir nedarbo lygis 1997–2000 m. (kiekvienų metų I ketvirčio pabaiga)

Kita vertus, žmonių išsimokslinimas turi įtakos jų galimybėms įsidarbinti, t.y. mažiausiai bedarbių yra tarp turinčiųjų aukštąjį išsimokslinimą, daugiausia – tarp profesinį pasirengimą įgijusiųjų ir nekvalifikuotų asmenų. Tokia tendencija fiksuota kelerius metus.

24 diagrama. BBedarbių skaičius pagal išsimokslinimo lygį (laikotarpio pabaigoje, tūkst.)

29 lentelė. Bedarbių struktūra 2000 m. II ketvirčio pabaigoje

Išsimokslinimas Aukštasis Aukštesnysis Profesinis Nekvalifikuoti Iš viso

Bedarbių skaičius 85 44 30 834 88 575 68 735 196 688

% 4,3 15,7 45,0 34,9

1998 m. duomenimis 14–19 metų amžiaus asmenų, aktyvių darbo rinkoje, nedarbo lygis buvo 27,4%. Tais pačiais metais darbo bbiržos buvo įregistravusios 4 492 16–17 metų amžiaus jaunuolius, per metus jų įdarbino tik 751. Darbo biržos kasmet skiria kvotas nepilnamečiams įdarbinti, tačiau kvotos problemų neišsprendžia. 2000 m. II ketvirtį 29 874, t.y. 15,2%, visų bedarbių sudarė 16–24 metų amžiaus asmenys.

Skurdas

Nedarbas dažnai yra skurdo palydovas. Dėl skurdo mažėja šeimų galimybės mokslinti vaikus, dalyvauti įvairiose švietimo programose. 1998 m. skurdo 40,8% dėl įvairių priežasčių nedirbančių asmenų. 1997 m. skurstančių Lietuvoje buvo 16,6% visų gyventojų. Skurdo lygiui, kaip ir nedarbui, įtakos turi išsimokslinimas.

30 lentelė. Skurdo lygis pagal išsimokslinimą

Metai Pradinis Pagrindinis Bendras vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

1997 24,7 24,4 20,6 11,8 3,5

1998 24,7 24,6 19,6 11,2 2,8

Tokie rodikliai atskleidžia švietimo daromą įtaką socialiniam kontekstui. EBPO (OECD) šiuos rodiklius priskiria švietimo sistemos rezultatų sričiai.

Akivaizdu, kad skurdas tiesiogiai nulemia vaikų galimybes mokytis.

31 lentelė. Skurdo lygis pagal vaikų skaičių namų ūkyje 1997 m.

Be vvaikų Su vienu vaiku Su dviem vaikais Su trim ir daugiau vaikų

13,0 14,9 16,0 37,2

Pavojinga švietimui tendencija ta, kad vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų skursta kur kas dažniau, negu vidutinis šalies gyventojas.

25 diagrama. Skurdo lygis pagal amžių ir lytį (procentais nuo visų gyventojų atitinkamoje jų grupėje)

Problemiška yra ir tai, kad vaikų skurdas užprogramuotas į ateitį – nors dalyvavimo švietime rodikliai rodo, kad išsimokslinimo svarbą Lietuvoje pripažįsta visi socialiniai sluoksniai, tačiau skurstančios šeimos suteikti savo vaikams aukšto lygio išsimokslinimo

Nepaisant pasaulio ekonomikos atoslûgio 2001 m., Lietuvos BVP

iðaugo 55,7%. Planuojama, kad ðiais metais BVP augimas kiek sumaþës ir

sieks 4%.

2001 m. infliacija siekë 1,8%, ðiais metais jis toliau turëtø kilti iki 2,5-

3%. Toká infliacijos augimà, visø pirma, galëtø lemti akcizo mokesèio

padidëjimas kai kurioms prekiø grupëms. Antra, infliacijà gali

padidinti galimas euro kurso kritimas JAV dolerio atþvilgiu, nes dël to

gali iðaugti energetiniø resursø kainos. Be to, Lietuvoje infliacijos lygio

kitimas yra glaudþiai susijæs su pasaulinëmis naftos kainomis.

Prekyba su ES ðalimis sudaro 50% Lietuvos eksporto, o Rusijai ir kitoms

NVS ðalims tenka 30% á uþsiená iðveþamos produkcijos. Taèiau

atsigaunanti Rusijos ekonomika ir didëjanti gyventojø perkamoji galia

verèia Lietuvos uþsienio prekybà gráþti á Rytø rinkas. Praëjusiais metais

prekyba su ES valstybëmis padidëjo 5%, o prekyba su NVS ðalimis

iðaugo net 50%. Tokia sverto bûsena uþsienio prekyboje itin paranki

Lietuvos ûkiui, nes dël ekonominiø pokyèiø

vienoje ar kitoje ðalyse jà galima

perorientuoti prieðinga kryptimi.

LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos instituto)

duomenimis, 2001 m. dël ekonomikos

augimo, bendroviø uþdirbto pelno ir

prekybos, nedarbo lygis Lietuvoje sumaþëjo

0,5% ir dabar sudaro 14%. Tebesitæsiant

ekonominiam augimui nedarbo lygis turëtø

laipsniðkai maþëti ir 2002 m. Taèiau reikëtø

atsiþvelgti á padëtá Lietuvos kaimuose, kur

bûtina imtis radikaliø þemës ûkio reformø.

Prieðingu atveju nedarbo lygis kaimuose ir

toliau iðliks gana aukðtas – daugiau kaip 17%.

Atsigaunant ekonomikai ir didëjant darbo uþmokesèiui, auga

gyventojø perkamoji galia. Prognozës 2002 m. numato, kad palyginti

su praëjusiais metais ((2001) perkamoji galia padidës 4,0%. Vidutinës

mënesinës gyventojø pajamos iðaugs nuo 1015 iki 1056 LTL. Darbo

uþmokesèio fondas padidës nuo 12,6 mlrd. LTL iki 13,3 mlrd. LTL. Namø

ûkio iðlaidø augimas numatomas nuo 30,9 mlrd. LTL iki 33,9 mlrd. LTL, o

jø dalis BVP padidës nuo 64,6 iki 65,1%. Didþiausi darbo uþmokesèiai

mokami finansinio sektoriaus darbuotojams (vidutiniðkai 2233,4 LTL

per mënesá); antroje vietoje pagal pajamas – komunikacijø sektorius

(1473,2 LTL), toliau elektros energijos, dujø ir vandens tiekimo ir

paskirstymo sektorius (1435,5 LTL), nekilnojamojo turto ir verslo

sektorius (1074,3 LTL).

Investicijos á Lietuvos ûká 2001 m. sudarë 9,6 mlrd. LTL arba padidëjo

4,0% nuo ankstesniø metø, o 2002 m. ðis rodiklis turëtø siekti 10,4

mlrd. LTL t.y. planuojamas 4,5% augimas. Per 2001 m. pirmàjá pusmetá

tiesioginës uþsienio investicijos sudarë 11524 mln. LTL, t.y. daugiau

negu per visus 2000 metus.

Ði Lietuvos ekonomikos apþvalga parengta remiantis LLRI, Finansø ministerijos, „Nordea“, Statistikos

departamento atliktais tyrimais ir publikacijomis.

0,0

1999 2000 2001 2002

1,0

2,0

0,5

1,5

2,5

1995 1997 1996 1999 1998 2001 2000

Tiesioginës uþsienio investicijos, mlrd.Lt

1,498 4.164 2,800 9,652 7,900 11,524 10,726

Ekonomikos apþvalga

0,0

’01

’00

’99

’98

’97

’96

’95

Eksportas pagal ðaliø grupes, mlrd.Lt

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

KITOS

NVS

1999 1998 1997 2000 2001

1,40

1,50

1,60

1,65

1,70

1,75

Nedarbo lygis

1,35

mln. ádarbinti

% be darbo

1,45

1,55

Nepaisant pasaulio

ekonomikos atoslûgio

prognozuojamas 4%

Lietuvos BVP augimas 2002 m.

Ðaltinis: Nordea

Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Ðaltinis: LLRI

Ðaltinis: LPA

Pasiûla

Lietuva þengia integracijos su Vakarø Europa keliu, todël bûtø

paranku vartoti tuos terminus ir rodiklius, kuriø prireiks ateityje.

– vienas ið llaisvos

nekilnojamojo turto rinkos rodikliø.

Lietuvoje biurø patalpø rinkoje vyrauja nespekuliatyvios patalpos,

taèiau dël dabartinës rinkos pasiûlos ir ávairiø finansiniø ástaigø

skatinimo nuolat didëja spekuliatyviø patalpø dalis.

Grafikuose parodytos naujø statybø apimtys atspindi tik naujai

pastatytus pastatus, bet ne per nurodytàjá laikotarpá rekonstruotus ar

renovuotus pastatus. Á ðiuos skaièius átraukti tiek spekuliatyvûs, tiek

nespekuliatyvûs biurø plotai.

Vilniaus apskrities teritorinio planavimo ir statybø inspekcijos

duomenimis 2001 m. Vilniaus mieste naudojimui perduota 21,18

tûkst. kv.m. ploto biurø patalpø. Kaip minëta, á ðá skaièiø áeina ir

nespekuliatyvûs plotai, kurie neturi tiesioginio poveikio rinkai, nes jie

buvo statomi nuosavam naudojimui, taèiau ateityje ðios patalpos gali

papildyti rinkà ir bûti pasiûlytos pardavimui arba nuomai. Tokios

patalpos gali laipsniðkai maþinti naujø biurø patalpø paklausà, nes

patalpas pasistaèiusi ar ásigijusi bendrovë iðeina ið nuomininkø rinkos.

Ðiuo metu spekuliatyviø aukðèiausios klasës biurø patalpø kiekis

Vilniuje siekia apie 32 tûkst. kv.m. Be to, itin sparèiai pleèiasi naujø

biurø patalpø statybø mastai. Prognozuojama, kad rinkà 2003 m.

papildys maþdaug 16 tûkst. kv.m. ploto naujos statybos biurai ir apie

45 tûks.kv.m. per ateimanèius tris metus. Kyla klausimas, ar toks

kiekis atitiks rinkos paklausà?

Biurø patalpø paklausà lemia keletas faktoriø:

> tarnautojø/ástaigø darbuotojø* skaièius;

> kompanijø dydis, skaièius;

> biurø patalpø naudojimas (vienam darbuotojui tenkantis

plotas, vieta, bendrovës darbo stilius);

> ekonominiai veiksniai ir nedarbo lygis.

Biurø patalpø naudotojø skaièius didëjo iki 1999 m., taèiau po

ekonominës krizës jis

pradëjo maþëti. Tikëtina, kad ðià tendencijà

sukëlë darbdaviø siekimas turëti profesionaliø darbuotojø, sugebanèiø

atlikti daugiau ávairiø pavedimø, ir tokiu bûdu sumaþinti

darbo jëgos kaðtus. Be to, tarnautojø maþëja valstybinio sektoriaus

ástaigose, tuo tarpu privaèiose bendrovëse jø skaièius iðlieka

nepakitæs.

Maþdaug 70% Lietuvos bendroviø yra privaèios, jose vidutiniðkai

dirba ne daugiau keturiø darbuotojø. Bet kadangi Vilnius yra

Lietuvos verslo centras, palyginti su kitais ðalies miestais èia veikia kur

Spekuliatyvios ir nespekuliatyvios biurø patalpos

Naujø statybø apimtys

Kompanijø dydis

Paklausa

* Ði kategorija apima asmenis, dirbanèius ástatymø leidimo sektoriuje, aukðto rango pareigûnus ir

atsakingus darbuotojus, aukðtos kklasës ekspertus, viduriniosios grandies specialistus ir techninius

darbuotojus, pareigûnus, tarp jø medicinos ir ðvietimo darbuotojus

Itin sparèiai pleèiasi

naujø biurø patalpø statybø

mastai. Ar toks kiekis

atitiks rinkos paklausà?

0 430

440

450

460

470

480

490

500

1990 1996 1995 1998 1997 2000 2001

1999

2000 510

1500

1000

500

Biuro tarnautojø kitimo dinamika (tûkst.)

Darbo jëga Uþimti Biuro tarnautojai

0 0

120 60

100 50

80 40

60 30

40 20

20 10

1998 1997 2000 2001 1999

Biuro patalpø pasiûla Lietuvoje (tûkst. kv.m)

Pastatø skaièius Patalpø

plotas

Iðduota leidimø

0 0

10 4

1998 1997 2000 2001 1999

Ðaltinis: Vilniaus apskrities teritorinio

planavimo ir statybø inspekcija

Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1998 m. Lietuvos ekonomikai bbuvo dideli・kontrast˜

ir netik・problem・metai.Met・pradﾏioje visuomen

desio centre atsid.r・didﾏi亘・infrastrukt.rini

・objekt・privatizacija, kuri, nors ir sulauk・prie・

taring・8vertinim・d pasirinkto privatizavimo b.-

do, ta緤au sudar・s瀝ygas efektyviau panaudoti 餌lies

ekonomin8 potencial・ taip pat suteik・Vyriausybei finansini

・i液ekli・plataus masto valstyb investicij˜

programoms vykdyti bei .kiui subsidijuoti. Svarios,

daugiausia valstybin, investicijos (24,2 % BVP)

paspartino statybos sektoriaus plr・ Didinami mminimalus

darbo uﾏmokestis ir valstyb valdymo institucij

・darbuotoj・atlyginimai s瀝ygojo vidaus

paklausos ir prekybos apim緤・augim・ tod pirmà

pusmet8 real.s .kio augimo tempai pasiek・9,3%.

Defliaciniai procesai pasauline preki・rinkoje ir

d valiut・kurso svyravimo atpigｴs importas nulò

ir spar緤・disinfliacij・Vidutin・metin・infliacija

nuo 8,9 % 1997 m. sumaﾏo iki 5,1 % 1998 m. O

parduotos visos pramon produkcijos gamintoj˜

kainos uﾏregistravo 3,9 % defliacij・ 1999 m. d sumaﾏusios

vidaus paklausos ir eksporto rink・praradimo

defliaciniai procesai dar labiau sustipro,

tod liepos mes8 buvo uﾏregistruota ir metin・0,2%

vartotoj・kain・defliacija.Maﾏan緤os kainos darò

neigiam・8tak・biudﾏeto pajam・surinkimui, tuo

tarpu blogant ekonominei padiai, padido

socialin paramos poreikis, d to i瑛aidos i餌ugo

daugiau, nei tikasi.Visos 永os aplinkyb l・餌lies

fiskalinio deficito didim・

Pasirinktas ekstensyvus ekonomikos augimo skatinimas,

didinant Vyriausyb i瑛aidas, taip pat didino

fiskalin8 deficit・bei l・augan緤us valstyb skolinimosi

mastus. Skolos aptarnavimo i瑛aid・dalis

valstyb biudﾏete dido. Augo ir pati valstyb

skola, kuri per metus padido nuo 8077,4 milijono

lit・iki 9613,6 milijono lit・nors santykinis jos ddydis –

22,4 % BVP ・leido priskirti Lietuv・prie maﾏai

8siskolinusi・餌li・

Vidutinis metinis Vyriausyb vertybini・popieri˜

pelningumas 1998 m. padido ir sudar・11,0 %, tuo

tarpu 1997 m. vidutinis pelningumas buvo lygus

8,9 %. Didantis Vyriausyb skolinimasis ir auk・

tas Vyriausyb vertybini・popieri・pelningumas

maﾏino priva緤・investicij・8 gamyb・apimtis, tod

nauj・darbo viet・buvo sukuriama nedaug.

Spart.s skolos augimo tempai taip pat rod・ir tai,

kad skolintos los buvo naudojamos nepakankamai

efektyviai.Be to, paskol・bei garantij・teikimas valstyb

vardu turo tik trumpalaik8 teigiam・poveik8

ekonomikai, nes neskatino 8moni・pertvarkyti

gamyb・orientuojantis 8 ilgalaikｴ perspektyv・・jos

tikosi sulaukti paramos i・valstyb. Lietuvos

pramone maﾏo investicij・gr猾os koeficientas ir

餌lies 8mon tapo ne tokios patrauklios investuotojams,

tod lo gamybos aatnaujinimo, kartu ir

ekonomikos augimo tempai.

Nors kartu su infliacija maﾏo ir nominal.s skolinimosi

ka液ai, bet realios paskol・pal.kanos dido.

Vidutin・metin・paskol・pal.kan・norma 1998 m.,

palyginti su 1997-aisiais, nuo 13,86 % sumaﾏo iki

11,98 %, o reali pal.kan・norma atitinkamai padido

nuo 4,96 iki 6,88 %. Nedidels Lietuvos

8mons, neturin緤oms galimyb pasiskolinti uﾏsienyje,

gamybos modernizacija brangiai kainavo,

tod uﾏuot ie洩ojusios nauj・rink・jos prado

orientuotis teikti paslaugas valstybins institucijoms,

kurios tapo stambiomis uﾏsakovis.

Pirmojoje met・puse nerimauta, kad d itin spar緤

・augimo temp・ekonomika gali аerkaisti・ o

makroekonominis 餌lies nesubalansuotumas pasiekti

pavojing・rib・ nes didantis vartojimas kartu

l・ir importo augim・ Importo augimas taip pat

liudijo, kad pardavini importines prekes yra pelningesnis

verslas nei gamyba, tod vis daugiau kapitalo

buvo investuojama 8 prekybos sfer・ o nauj˜

gamybos 8moni・buvo kuriama maﾏai.

Preki・ir paslaug・eksporto augimo tempai 1998 m.

pirm瀚8 pusmet8, palyginti su atitinkamu prausi˜

met・laikotarpiu, sumaﾏo nuo 24,1 iki 9,6 %, ir tai

s瀝ygojo prekybos ir einamosios s灣kaitos deficito

didim・ Per 1998 m. einamosios s灣kaitos deficitas

padido nuo 3925,4 milijono lit・iki 5192,7

milijono lit・ arba 32 %, ir met・pabaigoje sudarò

12,1 % BVP. Eksporto temp・maﾏim・taip pat lò

monetarin・politika ・Lietuvos preki・konkurencingumà

Europos S瀚ungos 餌lyse maﾏino lito

fiksavimas su brangstan緤u Europos valiut・atﾏvilgiu

doleriu bei d minimalaus darbo uﾏmokes緤o

didinimo ir nauj・mokes緤・bei rinkliav・8vedimo

augantys gamybos ka液ai.

Ta緤au antrojoje met・puse 8vyki・eiga kaimynine

valstybe nul・visai kitokias Lietuvos ekonomin

raidos tendencijas.

D rugpj.緤o viduryje Rusijoje

kilusios finansin kriz 餌lies

eksportas 8 Rusij・ir kitas NVS

valstybes sumaﾏo 26 %, tod

real.s ekonomikos augimo tempai

sulo nuo 7,3 % 1997 m.

iki 5,1 % 1998-aisiais. NNetekusios

Ryt・rink・ daugelis Lietuvos 8moni・buvo priverstos

maﾏinti gamybos apimtis arba laikinai net

visai sustabdyti gamyb・・per metus nedarbo lygis

padido 2,2 %.

Ta緤au Lietuvos finansinis sektorius i瑛iko stabilus.

Komercini・bank・tiesiogin investicijos 8 Rusij・buvo

labai nedidel ir tesudar・1,4 % viso bank・turto.

Po 1995・996 m. bankin kriz sustiprinta bank˜

prieﾏi.ra, nauj・reikalavim・ atitinkan緤・tarptautinius

standartus 8vedimas, uﾏsienio kapitalo atimas

labai sustiprino Lietuvos bank・sistem・ir pado be

didesni・kli.緤・susitvarkyti su problemomis, kurias

suk・kaimynin 餌lies finans・kriz・ Rusijos krizò

labiausiai pakenk・smulkiesiems verslininkams, kurie

verti prekyba su 永a 餌limi. Jie neteko pragyvenimo

餌ltinio, o valstyb・・didel mokestini・pajam・dalies.

Smulkaus verslo pagrindas ・automobili・ir kit˜

transporto priemoni・eksportas 8 Ryt・rinkas 1997 m.

sudar・818 milijon・lit・ o 1998 m. sumaﾏo iki 775

milijon・lit・

Ta緤au Rusijos kriz・turo ir teigiam・aspekt・ nes

paspartino Lietuvos .kio restrukt.rizavimo ir integracijos

8 Europos ekonominｴ erdvｴ procesus ・praradus

rinkas Rytuose bendrovs teko skubiai

pertvarkyti gamyb・ir ie洩oti rink・preks ir

paslaugoms Vakaruose. Lietuvos ekonomikos ry永us

su i鋭ivys緤usiomis 餌limis sustiprino ir didantis

tiesiogini・uﾏsienio investicij・srautas, kuris 1998 m.

sudar・584,7 milijono JAV doleri・arba 72 % daugiau

nei 1997 m., ir padeng・du tre綸alius einamosios

s灣kaitos deficito.

Lietuvos integracijos 8 Europos S?ung?perspektyvos.

Nors ir netikai,bet 1998 m.tapo l.ﾏio metais

Lietuvos ekonomikos plros istorijoje, nes b.tent

永ais metais integracijos 8 Europos S瀚ung・procesas

8gavo nauj・pagreit8 ir prasmｴ. Ta緤au 8sijungimo 8

Europos bendrij・procesas apima ne tik ekonomini˜

ry永・su 永os bendrijos 餌limis stiprim・ bet ir

strukt.rines ekonomikos pertvarkymo reformas.

Vienas i・esmini・dalyk・ kuris b.dingas visoms Europos

S瀚ungos nars, ・tai pana永 j・ekonomik˜

organizavimo tvarka arba, kaip mstama sakyti, tai

yra rinkos ekonomikos 餌lys.Nors kiekvienoje i・Europos

bendrijos 餌li・valstyb vaidmuo ekonominiuose

procesuose skirtingas, ta緤au visoms 永oms

餌lims bbendra tai, kad varomoji ekonomikos ja yra

privati iniciatyva, kuriai valstyb・sudaro s瀝ygas

funkcionuoti ir nustato tam

tikras jos veiklos taisykles. Tuo

tarpu vadinamosiose pereinamos

ekonomikos 餌lyse valstyb

reguliavimas apima daugel8 sfer˜

ir tod ekonomika reformuojama

vis daugiau funkcij・perduodant

8 priva緤as rankas.

1993 m. Kopenhagoje Europos S瀚ungos 餌li・vadov˜

susitikime buvo susitarta d kriterij・ kuriuos reikia

atitikti, siekiant tapti visateise Europos S瀚ungos nare.

Politiniai kriterijai reikalauja, kad 餌lis tur・b.ti pasiekusi

stabilum・t・institucij・ kurios garantuoja

demokratij・ 8statym・vir影nybｴ, ﾏmogaus teises ir

pagarb・poﾏi.r8 8 tautines maﾏumas. Ekonominiai

kriterijai siejami su rinkos ekonomikos egzistavimu ir

funkcionavimu bei 餌lies galimybe atlaikyti konkurencin8

spaudim・ir rinkos j・veikim・S瀚ungos viduje.

Pradiniame reform・etape egzistavo gana dideli˜

skirtum・tarp 餌li・kandida緤・ taip pat ir tarp Lietuvos

bei Europos S瀚ungos valstybi・ Ta緤au vykstant

reformoms 永e skirtumai pamaﾏu tapo ne tokie

akivaizd.s.

EUROSTAT弛 duomenimis,1998 m., perskai緤avus

eurais pagal perkamosios galios paritet・ vienam gyventojui

Lietuvoje sukurto BVP produkto dalis sudarò

31% Europos S瀚ungos vidurkio, tuo tarpu 1995 m.tik

29 %. Pagal ・ rodikl8 Lietuv・aplenk・Latvij・ Rumunijà

ir Bulgarij・bet atsiliko nuo toki・餌li・kaip Slovija,

稙kija, Lenkija,Vengrija ir Estija, tod vidutinio

餌li・kandida緤・lygio ・40 % ・nepasiek・ Atskaitos

ta洩u pagal perkamosios galios paritet・pasirinkus

75 % vidutinio Europos S瀚ungos BVP, tenkan緤o vienam

gyventojui,・tai yra lygis, ﾏemiau kurio esanti 餌lis

gali tikis pagalbos i・strukt.rini・fond・・galima paskai緤uoti,

kad ・ rodikl8 pirmosios 餌lys kandidat –

Slovija ir 稙kija ・pasieks tik apie 2009 metus.

Daugiau met・永am tikslui pasiekti prireiks Lenkijai,

Vengrijai, Estijai, dar 永ek tiek daugiau Lietuvai. Tai

1998 m. tapo l.?o metais Lietuvos

ekonomikos pl?ros istorijoje,

nes b.tent 뎘ais metais integracijos

8 Europos

S?ung?procesas

8gavo nauj?pagreit8 ir prasm?

pakankamai ilgas laikotarpis, tod noramos paspartinti

pajam・lygio konvergencij・餌lys kandidat

turo daug desio skirti strukt.rins reformoms.

Strukt.rin? reformos

Privatizacija. Strukt.rini・reform・vykdymo sparta

yra vienas i・svarbiausi・veiksni・ s瀝ygojan緤・餌lies

pozicij・integracijos 8 ES procese. Vengrija ir 稙kija

yra 永・reform・ didinan緤・privataus sektoriaus dal8

BVP strukt.roje, vykdymo lyder

・永ose 餌lyse ji pasiek・75 %.

Nedaug nuo pirmaujan緤・餌li˜

atsilieka ir Lietuva, kurios privataus

sektoriaus 8na餌s 8 BVP

1998 m. sudar・68,2 %, 永ek tiek

maﾏiau nei Estijoje (70 %), bet

tiek pat kiek Lenkijoje (68 %) ir

daugiau nei Latvijoje (65 %) bei

Slovijoje (65 %).Nors dar buvo

matyti centrinio planavimo

psak・ Lietuvos ekonomika

1998 m., be jokios aabejon, galo

b.ti apib.dinama kaip вinkos

ekonomika・ nes dauguma vis˜

preki・ir paslaug・buvo pagaminama

priva緤ame sektoriuje.

Su privatizavimo procesu glaudﾏiai

susijｴs tiesiogini・uﾏsienio

investicij・dydis. Pagal vienam

gyventojui tenkant8 uﾏsienio investicij

・dyd8, tarp 餌li・kandida緤

・pirmauja Vengrija ・1998 m.

pabaigoje jos sudar・1902 JAV

doleri・Toliau eina Slovija –

1300 JAV doleri・ir Estija ・1133

JAV doleri・

Lietuvoje vienam gyventojui tenkan緤os

tiesiogin uﾏsienio investicijos

1998 m. pabaigoje prilygo

439 JAV doleriams, tai yra gerokai

maﾏiau negu kitose 餌lyse. Palyginti

nedidelis uﾏsienio investicij˜

dydis Lietuvoje paai洩inamas tuo,

kad strategini・objekt・privatizacija

緤a prasido viau nei kitose

餌lyse. Ta緤au 1998 m., 8sibus

didﾏi亘・餌lies 8moni・privatizavimui,

uﾏsienio tiesiogini・investicij

・srautas, palyginti su 1997 m.,

padido 2,6 karto ir jei vertintume

tik per metus ggautas uﾏsienio

tiesiogines investicijas, tenkan緤as

vienam gyventojui, tai

1998 m. Lietuv・kartu su Estija

reik・laikyti regiono lyderis.

1998 m.pabaigoje Lietuvoje buvo registruota 143500

priva緤・8moni・ i・kuri・56 000 verti maﾏmenine

prekyba, 21 000 veik・apdirbamojoje pramone,

9800 transporto, sandiavimo ir komunikacij・srityje

ir 9300 kitoje aptarnavimo sektoriaus veikloje.

Bet vis dar buvo 5500 institucij・ finansuojam・i‰

Vyriausyb bbiudﾏeto, tarp j・2500 valstybini˜

8moni・ir 1200 pelno nesiekian緤・organizacij・

1998 m. Lietuvoje buvo privatizuotos 344 8mon,

tarp j・tokie stamb.s objektai

kaip AB Лietuvos telekomas・

AB Кlaipos j.r・krovini˜

kompanija・ Bendros pajamos i‰

valstybinio turto privatizavimo

sudar・5 % BVP. Didﾏiausiu met˜

Strukt.rini?reform?vykdymo

sparta yra vienas i?svarbiausi˜

veiksni? s?ygojan??뎎lies pozicijà

integracijos 8 ES procese.

Ilgalaik?Lietuvos ekonomikos augimo prognozò

Panaudojus Barro (1991 m.), Levine ir Renelt (1992 m.) lygtis, buvo

apskai緤uoti ilgalaikiai metiniai augimo tempai, kurie pagal Barro model8

sudar・4,5 %, o pagal Ross-Levine model8 ・4,6 %. Tai rodo, kad ateityje

Lietuvos ekonomikos plros tempai bus pakankamai spart.s,

turint galvoje maﾏ・gyventoj・pieaug8 (svarb・augimo varikl8 kitose

rinkos ekonomikose), ir jie i・esm priklausys nuo auk液o ﾏmogi洩o

kapitalo formavimo lygio ir bendr・vidaus investicij・ Lietuvos 8vertinimas

pana疫s 8 Fisher, Sahay ir Vegh (1998 m.) paskai緤uotus ilgalaikio

augimo tempus 稙kijos Respublikai (4,2・,6 %), Slovakijai

(4,0・,0 %), Estijai (3,7・,9 %) ir Latvijai (3,1・,8 %).

Vyriausyb politikos ppakeitimas gali turi 8takos prognozuojamiems

ilgalaikio augimo tempams. Lietuvos Vyriausyb・paskelb・savo ketinimus

sumaﾏinti valstyb vartojimo i瑛aidas ir padidinti bendro pagrindinio

kapitalo formavimo norm・ Jeigu 永uose modeliuose sumaﾏinsime

valstyb vartojim・iki 17 % ir padidinsime bendro pagrindinio kapitalo

formavimo norm・iki 30 %, tai ilgalaikio augimo tempai, naudojant

Barro specifikacijas, bus lyg.s 4,7 %, o pagal Ross-Levine ・5,5 %.

Bet tai yra apytiksliai ёidutini・ ilgalaikio augimo temp・8vertinimai.

Ekonominio augimo tempai tur・b.ti auk液esni pradiniais

metais, kai pajam・lygis ﾏemas, o po to tur・maﾏi, nes pajamos

pamaﾏu art prie Europos norm・ Tai dar nerei洩ia, kad augimas kiekvienais

metais bbus 4,5 ar 4,6 %, tai tik vidutinis augimas; kaip rodo kit˜

rinkos ekonomik・patirtis, 永s lygis gali b.ti pasiektas per artimiausius

dvide永mt met・

Naudodamiesi eksponentine maﾏimo kreive galime apskai緤uoti

ilgalaikius ekonomikos augimo tempus 2000・020 m. laikotarpiu. ｷi

prognoz・minu laikotarpiu numato 4,7 % vidutin8 augimo temp・

auk液esnius augimo tempus pradiniais metais ir ﾏemesnius vesniais.

Lietuva: ilgalaikio augimo prognoz?

Metai 2000 2005 2010 2015 2020

Nominalus BVP (mln. Lt) 49 853 76 593 111 666 153 776 199 451

Real.s augimo tempai (5 met?vidurkis) (%) 4,1 5,3 4,8 3,8 2,8

BVP vienam gyventojui (Lt) 13 445 20 656 30 09941 44953 760

BVP vienam gyventojui (JAV $) 3361 5164 7525 10 362 13 440

Atkreiptinas desys, kad tik vykdant tinkam・valstyb politikà

ilgalaikio ekonomikos augimo tempai sudaryt・4,5・,0 % per metus.

Tai reik液・ kad Lietuva vidutin8 Vakar・Europos pragyvenimo lyg8 gali

pasiekti maﾏdaug per 15 met・

Dr. Steven R. Tabor, Margarita Starkevi緤.t・Иlgalaikis ekonomikos augimas: 餌ltiniai

ir perspektyvos ・

privatizavimo sandoriu tapo 60 % Lietuvos telekomo

akcij・pardavimas ｷvedijos Уelia・ir Suomijos

Тonera・konsorciumui Бmber Teleholding・uﾏ 510

milijon・JAV doleri・ tod 1998 m.didﾏiausia dalis –

58,6 % vis・tiesiogini・uﾏsienio

investicij・teko telekomunikacij˜

sektoriui, 8 maﾏmeninｴ ir didmenin

ｴ prekyb・buvo investuota

9,9 % vis・investicij・ 8 finansinio

tarpininkavimo ir bankin8

sektori・・7 %.

Nors Skandinavijos investuotoj˜

susidomimas Lietuvos rinka

vis dido, bet JAV i瑛iko stambiausia

investuotoja 8 .k8, jos

investicijos sudar・18,7 % bendr・tiesiogini・uﾏsienio

investicij・ arba 303 milijonus JAV doleri・ po to

sek・ｷvedija (16,9 %) ir Suomija (10,7 %). Europos

S瀚ungos 餌li・investicijos sudar・61,1 %% bendr˜

uﾏsienio investicij・8 akcin8 kapital・

Strukt.riniai poky?ai pagal ekonomines veiklas.

Didel8 investicij・sraut・8 Lietuvos paslaug˜

sfer・s瀝ygojo jos plra, nes per 1998 m. paslaug˜

dalis BVP strukt.roje padido nuo 55,4 iki 57,6 %.

Paslaug・sektoriaus plra Lietuvoje dar na

uﾏbaigta, nes kaimynine Baltijos 餌lyse ・Latvijoje

ir Estijoje paslaug・dalis labiau

i英lota ir sudaro atitinkamai

65,8 ir 65,9 % BVP.

Didﾏiausia Lietuvos strukt.rinò

problema, trukdanti subalansuoti

valstyb s灣kaitas bei linanti

integracijos 8 Europos bendrà

rink・proces・ buvo 10,2 %

dydﾏio ﾏem .kio dalis BVP sudyje, gerokai vir永janti

pirmaujan緤・餌li・kandida緤・8 Europos

S瀚ungos lyg8, kuris vidutini洩ai sudar・5 %. Ir nors

palyginti su 1997 m. Lietuvoje ji ir sumaﾏo beveik

2 %, 1998 m. tik maﾏiausiai pajam・gaunan緤ose

valstybe ・Bulgarijoje ir Rumunijoje ・ﾏem .kis

sudar・didesnｴ dal8 BVP nei Lietuvoje.

Didelis uﾏimt・ﾏem .kyje gyventoj skai緤us

(21 %) l・ir dideles socialines problemas. Lietuvos

ﾏem .kio produktai d nepalanki・gamtini・s瀝yg˜

bei gamybos sutelkimo smulkiuose, neefektyviuose

.kiuose negalo konkuruoti tarptautine rinkoje su

kit・餌li・produktais. Juolab kad Europos S瀚ungos

valstybi・ﾏem .kis buvo labai smarkiai subsidijuojamas.

Tod Lietuvos .kininkams pagamintus

produktus buvo sunku parduoti, o ir pateikus ﾏaliavas

maisto perdirbimo 8mons, pinig・uﾏ juos tekdavo

laukti po kelet・mesi・ Lietuvos Vyriausyb・skyrò

nemaﾏai l・ﾏem .kiui remti, ta緤au buvo akivaizdu,

kad Lietuvos ekonomika nepaji sukurti tiek

pajam・ kad j・uﾏtekt・subsidijuoti visus ﾏem .kio

gamintojus. Viena svarbiausi・Lietuvos ekonomini˜

problem・tapo .ki・stambimo ir dalies uﾏimt亘˜

perimo i・ﾏem .kio dirbti 8 kitus efektyvesnius,

daﾏniausiai paslaug・sektorius, skatinimas.

Pramon indis 8 ekonomikà

1998 m. taip pat maﾏo, kartu su

energetika jos dalis BVP strukt.-

roje nuo 25,2 % nukrito iki 23,9 %.

Pramon produkcijos ddalies

maﾏim・l・la didﾏi亘・Lietuvos

8moni・pertvarka. Pramon

restrukt.rizacijos tvarka ir

sparta buvo viena didﾏiausi・ir

kit・餌li・kandida緤・problem・

1998 m. didﾏiosios 8mon Lietuvos ekonomikoje

vis dar vaidino svarb・vaidmen8, nes jose buvo

sukuriama apie pusｴ visos nefinansinio sektoriaus

pridin vert, nors j・8taka tolydﾏio maﾏo. ｷià

tendencij・l・kapitalo persiliejimas i・maﾏiau

efektyvi・gamyb・8 pelningesn8 paslaug・sektori・

Didel bendrov, sukurtos pokario metais apr.-

pinti produktais Soviet・S瀚ung・ neteko rinkos ir

buvo priverstos maﾏinti gamyb・arba visai jà

nutraukti, o j viet・uﾏ・maﾏesn ir mobilesn

priva緤os 8mon, sugeban緤os grei緤au prisitaikyti

prie besikei緤an緤・vartotoj・poreiki・

Taigi 1998 m.Lietuvos pramone

susiformavo dvi grup 8moni

・・didel bendrov, kurios

buvo dar nerestrukt.rizuotos ir

nuolat pra塊 i・valstyb finansin

paramos bei investicij・ nors

gautas las panaudodavo

neefektyviai ir generuodavo

nuostolius, ir nedidel, judrios 8mon, kurios be

dideli・investicij・tapo varom瀚a ekonomikos kilimo

ja. Kaip rodo tyrimai, maﾏ・8moni・ kuriose

dirbo ne daugiau 10 darbuotoj・ augimo tempai

daugiau kaip du kartus vir永jo t・8moni・ kuriose

dirbo daugiau kaip 200 darbuotoj・ augimo tempus.

Tapo akivaizdu, kad pramon gaivinimo programos

ir 8vairios lengvatos bei subsidijos, teikiamos

didesns 8mons, teigiam・rezultat・neatne塊,

per metus daugiausia nedideli・8moni・da pramon

produkcijos gamyba padido 7 %.

ｷiuolaikini・technologij・neatitinkan緤・didﾏi亘・gamykl

・cech・modernizacija kainavo nepaprastai

brangiai, tod uﾏsienio ir vietos investuotojai 永omis

8monis nesidomo. Sprendﾏiant pagal smingiausiai

dirban緤・Lietuvos 8moni・・AB Фtenos trikotaﾏas・

AB Лifosa・AB ┨vyturys・AB Кalnapilis薄

darbo rezultatus, pramon augim・labiau l・tokie

faktoriai kaip gamybos restrukt.rizavimas, nauj˜

technologij・pritaikymas arba paﾏangesnis darbo proceso

organizavimas. Tod norint palaikyti spar緤us

Su privatizavimo procesu glaud?ai

susij큦 tiesiogini?u?ienio

investicij?dydis.

Europos S?ungos 뎎li?investicijos

sudar?61,1 % bendr?u?ienio

investicij?8 akcin8 kapital?

Did?ausia Lietuvos strukt.rinò

problema, l?inanti integracijos 8

Europos bendr?rink?proces?

buvo 10,2 % dyd?o ?m? .kio

dalis BVP sud?yje.

ekonomikos kilimo etapus reiko

skirti daugiau desio restrukt

.rizavimo procesui skatinti, pradedant

tomis ekonominis veiklomis,

kuriose

gamyba buvo maﾏiausiai

efektyvi. Bet 永oje srityje

Vyriausyb politika buvo neryﾏtinga,

nes oficialias institucijas

g灣dino socialiniai pramon restrukt

.rizavimo ka液ai.

Dideli・socialini・garantij・suteikimas

darbuotojams atleidﾏiant

juos i・darbo buvo viena i・prieﾏas緤

・stabdﾏiusi・8moni・pertvarkymo

procesus, o tai savo

ruoﾏtu lino ekonomikos plros

tempus ir darbo viet・skai緤aus

didim・ Stokodamos pinig・i・

moki dideles i影itines pa餌lpas

ir negalamos sumaﾏinti darbuotoj

・skai緤aus bei pertvarkyti

gamyb・ 8mon merdo, nemokamos

nei darbo uﾏmokes緤o

darbininkams, nei mokes緤・valstybei

ir Sodrai.

Vyriausyb・mino sprｴsti 永・problem・i・privatizavimo

l・8steigdama bankrutuojan緤・8moni・rimo

fond・ Ta緤au 永o fondo teikiama parama buvo

trumpalaik・ir negalo i鋭prｴsti aktualiausios problemos

・rasti nauj・darbo viet・netekusiems darbo.

BVP strukt.ra i뎛aid?metodu. ﾘvertinant BVP

strukt.r・i瑛aid・metodu, galima padaryti i益ad・

kad nam・.kio vartojimas Lietuvoje turo nemaﾏà

8tak・ekonomikos kilimui, nes jo dalis BVP 11998 m.

sudar・63,1 %, tuo tarpu toliausiai integracijos procese

paﾏengusiose 餌lyse kandidate Vengrijoje,

稙kijoje ir Slovijoje nam・.kio vartojimo i瑛aid˜

dalis siek・50 %. Didel8 privataus vartojimo vaidmen8

Lietuvos ekonomikoje l・ekspansin・Vyriausyb

fiskalin・politika, lusi darbo uﾏmokes緤o didimà

tempais, lenkian緤ais ekonomikos augim・

1998 m. vidutinis realus darbo uﾏmokestis Lietuvoje

padido 14,7 % ir beveik tris kartus vir永jo realius

BVP augimo tempus.

1998 m. visose 餌lyse kandidate buvo pastebimos

eksporto maﾏimo tendencijos, kurias nul・bendra

pasaulin・kriz・ir ypa・sumaﾏｴ Rusijos poreikiai.

Nors visos kandidat yra santykinai atviros

ekonomikos 餌lys, i頴riniai veiksniai 永oms 餌lims

padar・skirting・8tak・・vienoms didesnｴ, kitoms

maﾏesnｴ. Didﾏiausi・8tak・永e veiksniai padarò

Rumunijai ir 稙kijos Respublikai, kuri・ekonomikos

pateko 8 rrecesij・ kai tuo tarpu kit・餌li・ekonomikos

po labai spartaus augimo temp・ciklo tik atsid.rò

lesnio augimo stadijoje. Bet ir Vengrijos, 稙kijos ir

Slovijos ekonomikai Rusijos

kriz・turo tiesiogin8 neigiamà

poveik8, nors j・eksportas 8 jà

sudar・2・ %, Lenkijoje ・7 %

eksporto teko Rusijai, eksportas 8

Europos S瀚ungos valstybes –

apie 70 %. Estij・galima ppriskirti

prie labiausiai paﾏeidﾏiam・valstybi

・ir d didel eksporto dalies BVP ・beveik

80 %, ir d maﾏiausios uﾏsienio prekybos dalies su

Europos S瀚ungos 餌limis (< 60 %). Estijos eksportas

8 Rusij・1998 m. pirm瀚8 pusmet8 sudar・apie

15 %, bet reikia atkreipti des8 8 tai, kad realiai jis

prilygo maﾏiausiai 20 %, nes eksportas 8 Rusij・buvo

vykdomas per kitas 餌lis, tokias kaip Suomija, ir dar

5 % Estijos eksporto teko NVS 餌lims.

Lietuva, nors joje eksporto dalis BVP yra maﾏesnò

nei Estijoje, bet d didelio energetikos sektoriaus,

kuris sudar・apie 20 % Lietuvos eksporto, technologin

integracijos 8 buvusias Soviet・S瀚ungos sistemas

buvo daugiau priklausoma nuo Ryt・rink・

1998 m. viduryje prie・prasidedant Rusijos krizei

永os 餌lies dalis Lietuvos eksporte sudar・20,5 %, o

NVS valstybi・・41,9 %.Met・pabaigoje Rusijos dalis

bendrame Lietuvos eksporte sumaﾏo iki 16,7 %,

NVS 餌li・・iki 36,2 %. Tuo tarpu eksportas 8 Europos

S瀚ungos 餌lis dalis padido iiki 37,4 %.

Lietuvos eksporto nuosmuk8 1998 m. l・ir tai, kad

greta energetini・produkt・jo strukt.roje nemaﾏa

dalis tenka gyvulininkyst ir maisto produkt・eksportui,

kuri・paklausa ir kainos d sumaﾏusio

vartojimo tarptautine rinkoje krito.

1998 m., palyginti su 1997-aisiais, paruo液・maisto

produkt・ir gim・eksportas sumaﾏo 23,9 %,

gyvulini・ir augalini・riebal・・39,2 % ir gyv・galvij

・・14,8 %.Neigiam・8tak・Rusijos kriz・turo ir

daugiausia 8 Rytus orientuotam ma永n・ir 8rengim˜

Didel8 privataus vartojimo vaidmen8

Lietuvos ekonomikoje l?ò

ekspansin?Vyriausyb? fiskalinò

politika, l?usi darbo u?okes?o

did?im?tempais, lenkian?ais

ekonomikos augim?

Bendrojo vidaus produkto strukt.ra i뎛aid?metodu 뎎lyse kandidat?e 8

Europos S?ung?1998 m. (%)

Nam?.kio Vyriausyb? Bendras Preki?ir Preki?ir

vartojimo vartojimo pagrindinio paslaug?paslaug˜

i뎛aidos i뎛aidos kapitalo eksportas importas

톋lis formavimas

Bulgarija 72,915,1 111,6 45,2 46,3

Kipras 63,4 19,3 17,7 43,5 51,0

?kija 52,2 19,3 27,5 60,0 61,4

Estija 59,6 22,6 29,1 79,8 89,4

Vengrija ? ? 22,2 45,5 46,0

Latvija 63,926,3 20,1 47,7 61,0

Lietuva 64,3 19,4 25,8 47,4 59,4

Lenkija 63,7 15,0 25,3 23,7 28,8

Rumunija 76,1 14,7 18,1 25,7 34,3

Slovakia 50,6 21,2 40,8 63,7 74,8

Slov?ija 55,7 20,6 24,2 56,7 58,1

eksportui, kuris per metus sumaﾏo 14,7 %. Tuo

tarpu Vakar・rinkoms prekes gaminan緤・sektori・

toki・kaip trikotaﾏo ir gatav・drabuﾏi・gamyba,

eksportas per t・pat8 laikotarp8 padido 9,9 %.

Daug 8 Vakarus eksportavo ir chemijos pramon

8mon, nes tr煢・paklausa tarptautine rinkoje

buvo didel・ Elektros 8rengim・pramon 8moni˜

eksportas nors ir buvo orientuotas 8 Vakar・rinkas,

bet j8 neigiamai paveik・kriz・Pietry緤・Azijoje, lietuvi‰

kiems gaminiams teko konkuruoti su gerokai

atpigusiomis d valiut・devalvacij・t・餌li・analogi‰

komis prekis.

Su eksportu susijusios problemos 1998 m. visose

餌lyse kandidate s瀝ygojo BVP augimo temp・maﾏim・

nors vidutiniai 永・餌li・ekonomik・plros

tempai, net 8vertinant nesmingai veikian緤à

Rumunijos ekonomik・ beveik prilygo vidutiniams

Europos S瀚ungos 餌li・ekonomikos tempams, sudariusiems

2,8 %. O Lietuva kartu su Lenkija, pasiekusios

5,1 % augim・ﾏenkliai vir永jo ・ vidurk8 ir pirmavo

tarp 餌li・kandida緤・

Kain・liberalizavimas. Vienas i・svarbi・strukt.rin

reformos paﾏangos rodikli・yra kain・liberalizavimas.

Pirmaujan緤ose 餌lyse kandidate 永s procesas

vyko spar緤ai ir 1998 m.

pabaigoje vidutini洩ai 85 %

kain・buvo liberalizuota, Lietuvoje

i・preki・krep影lio liberalizuota

80 % kain・ Estijoje kain˜

liberalizavimo procesas ap・maﾏiau nei 80 %

(74 %) vis・kain・

Dideli skirtumai, nors tiksli・duomen・neturima,

tarp 餌li・gl.do 影塊lin ekonomikos apimtyse.

Beveik tre綸al8 BVP Vengrijoje pagamino 影塊linò

ekonomika, 稙kijos Respublikoje ji buvo 永ek tiek

maﾏesn・・11 %, o Lietuvoje 影塊linei ekonomikai

priskiriama vidutini洩ai 20 % ssukurto BVP.

1998 m. 影塊lin ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikoje

maﾏo, nes didﾏiausia jos dalis buvo

sutelkta paslaug・sferoje ・prekyboje ir transporte.

D kriz Rusijoje sumaﾏus preki・apyvartai ir

transportavimui, daugelis 8moni・ vykdﾏiusi・neregistruotas

operacijas kaimynine 餌lyse, neteko

pajam・餌ltinio.

Pinig?politika ir prisijungimas prie Europos valiutos

s?ungos. Nacionalini・valiut・ir pal.kan˜

norm・stabilumas yra svarbus veiksnys, lemiantis

visos ekonomikos stabilum・ Tod sudin・integracijos

8 Europos S瀚ung・proceso dalis yra ir 餌li˜

pretenden緤・8sijungimas 8 bendr・Europos valiutos

s瀚ungos mechanizm・Valstybs, norin緤oms tapti

valiutos s瀚ungos naris, nepakanka tapti tik Europos

S瀚ungos naris, bet reikia 8stoti ir 8 Europos

valiut・s瀚ung・ tai yra reikia atitikti vadinamuosius

Mastrichto sutarties kriterijus. ｷie kriterijai nustato

tam tikras ribas, kuri・reikia laikytis 餌lims nars,

kad b.t・galima vykdyti bendr・monetarinｴ politikà

ir naudoti bendr・valiut・・eur・

Paﾏymina, kad n・viena 餌lis, taip pat ir Lietuva,

siekianti naryst Europos S瀚ungoje ir Europos valiutos

s瀚ungoje, visi洩ai neatitinka Mastrichto kriterij

・ kurie 永uo metu yra tokie:

・infliacija neturi vir謁ti 2,2 %;

・vidutin・metin・pal.kan・norma turi b.ti apie 6,42 %;

・fiskalinis deficitas ne didesnis 3,0 % BVP;

・valstyb skola neturi vir謁ti 60 % BVP;

・naryst・ERM (valiut・keitimo mechanizme) ・dvejus

metus nacionalini・valiut・kursai turi laisvai

nusisitatyti rinkoje, bet j・svyravimas euro atﾏvilgiu

neturi vir謁ti +- 15 %.

1998 m. geriausiai 餌lims seki

tvarkytis su fiskaliniu deficitu ir

valstyb skola, ta緤au kiek sudingiau

buvo 8vykdyti infliacijos

Realus bendrojo vidinio produkto augimas 뎎lyse kandidat?e

8 Europos S?ung?(%).

톋lis 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Kandidat? vidurkis 5,5 3,93,5 2,5

Bulgarija 2,9-10,1 -6,9 3,4

Kipras 6,1 2,0 2,5 5,0

?kija 6,4 3,8 0,3 -2,3

Estija 4,3 3,910,6 4,0

Vengrija 1,5 1,3 4,6 5,1

Latvija –0,8 3,3 8,6 3,6

Lietuva 3,3 4,7 7,3 5,1

Lenkija 7,0 6,0 6,8 4,8

Rumunija 7,1 3,9-6,9 -7,3

Slovakia 6,96,6 6,5 4,4

Slov?ija 4,1 3,5 4,6 3,9

ES vidurkis 2,3 1,8 2,7 2,8

Lietuvoje 뎓됸linei ekonomikai

priskiriama vidutini뎚ai 20 %

sukurto BVP.

Europos valiut?s?ungos kriterijai

EVS kriterijai Limitas ?kija Estija Vengrija Lenkija Slov?ija Lietuva Latvija

Infliacija 2,2 10,7 8,2 13,91 11,48 7,78 5,1 4,7

Vidutin?metin?paskol?pal.kan?norma (metin? 1999 04) 6,42 6,7 9,0 15,16 12,05 8,3 11,0 6,3

Valstyb? skola (% BVP) 60 10,7 3,3 60,3 45,8 24,6 22,4 14,7

Fiskalinis deficitas (% BVP) -3,0 -1,4 -0,3 -4,6 -3,0 -0,7 -4,2 -0,8

Naryst?ERM 2 m. ne ne ne ne ne ne ne

bei pal.kan・normos reikalavimus. Lietuva,

skirtingai nuo kit・kandida緤・ daug lengviau

sprend・su infliacija susijusias problemas, ta緤au

餌lies fiskalinis deficitas ir pal.kan・norma beveik

dvigubai vir永jo Mastrichto kriterijus.

Lietuvos fiskalinio deficito didimà

1998 m. l・Vyriausyb

pastangos 益elninti Rusijos

kriz poveik8 pramonei, daugiausia

maisto, ir ﾏem .kiui,

juos subsidijuojant bei siekimas

skatinti vidaus vartojim・per

indi・kompensavimo schemas

panaudojant privatizavimo

metu gautas las. ｷios priemon i・ties・turo

teigiam・poveik8 ekonomikai ir pado palaikyti

ekonomikos kilimo tempus, bet kartu padidino

i頴rin8 餌lies ekonomikos nesubalansuotum・ kas

dav・pagrindo atsirasti spekuliacijoms d galimo

lito devalvavimo. Kit・kandida緤・8 Europos S瀚ungà

valiutos, nors d i洩ilusi・ekonomini・problem

・irgi nebuvo laikomos labai stabiliomis, bet

skai緤uojant pagal perkamosios galios paritetà

nebuvo pervertintos euro atﾏvilgiu. Be to, 餌lys turo

palankesnius Vyriausyb s灣kait・balansus.

Tod min・餌li・nacionalins

valiutoms didesn8 pavoj˜

k・rink・spaudimo gresm・

ｷiuo atﾏvilgiu labiausiai paﾏeidﾏiama

buvo Vengrija, turinti

maﾏiausiai galimybi・apginti

rink・nuo uﾏsienio investicij˜

pasitraukimo, nes Vyriausyb obligacijose jos

sudar・apie 1,4 milijardo JAV doleri・

o tai prilygo

15 % 餌lies oficiali・rezerv・ Lenkijoje 永s rodiklis

buvo 11 %, 稙kijoje 13,7 % ir visi洩ai neﾏymus

Latvijoje.

Pagrindiniai investuotojai 8 Lietuvos Vyriausyb

obligacij・rink・1998 m. buvo Lietuvos komerciniai

bankai, kuri・investicijos uﾏ・63,8 % rinkos, toliau

sek・draudimo bendrov ・19,8 %. Palyginti su

1997 m., investuotoj・8 Vyriausyb obligacijas sudis

pasikeit・・beveik 10 % padido draudimo

bendrovi・investicijos ir 20,4 % sumaﾏo bank˜

investicijos, tuo tarpu priva緤・asmen・dalis nors

irgi i餌ugo beveik 4 % ・iki 5 %, bet vis dto buvo

labai neﾏymios ir sudar・84 milijonus lit・Vyriausyb

vertybini・popieri mechanizmas labiau atitiko

stambi・investuotoj・poreikius, tuo tarpu sukurti

galimybｴ investuoti savo santaupas eiliniams 餌lies

pilie緤ams vvalstyb・desio neskyr・ Vis atidiota

priimti 8statym・pataisas, kurios sudaryt・palankesnes

s瀝ygas steigtis investicij・ir pensij・fondams.

Tod per metus bendrasis santaup・lygis

BVP nuo 16,3 % sumaﾏo iki 12,1 %.

Uﾏsienio investicijos 8 denominuotus litais Vyriausyb

vertybinius popierius met・pabaigoje buvo labai

nedidel ir sudar・1,4 %, arba 24,4 milijono lit・ tod

net jei uﾏsienio investuotojai visi vienu metu b.-

t・pasitraukｴ i・rinkos, tai neb.t・turｴ didelio poveikio

餌lies valiutos atsargoms

ir valiutos stabilumui.

Dauguma 餌li・kandida緤・buvo

pasirinkusios liberalesnｴ valiut˜

reguliavimo sistem・nei Lietuvoje

8diegta Valiut・valdyba. Tokia

pinig・politika leido laipsni洩ai

arti prie EVS ir pasiekti, kad

kito 永mtme緤o pradﾏioje 餌li˜

kandida緤・valiutos b.t・visi洩ai konvertuojamos.

Be to, ji palengvino rinkos apsaug・nuo galim・spekuliacini

・atak・ kurios ggalo lengvai destabilizuoti

augan緤as ekonomikas, ir sudar・palankesnes s瀝ygas

vietos gamintojams.

Lenkijoje uﾏ monetarinｴ politik・yra atsakinga Lenkijos

nacionalinio banko Monetarin politikos taryba.

Zlotas yra susietas su valiutos krep影liu: 55 % euro

ir 45 % JAV dolerio, laikantis slenkan緤os devalvacijos

principo ir nustatant jo svyravimo ribas krep影lio atﾏvilgiu.

Maﾏant infliacijai

mesin・devalvacijos nnorma

laipsni洩ai maﾏinama. Lenkijos

pinig・politikos strategijoje yra

numatyta, kad ateityje zlotas bus

susietas tik su euru ・grei緤ausiai

jau kito 永mtme緤o pradﾏioje.

Vengrijos monetarin・politika yra labai pana永 8

Lenkijos. Pagrindinis skirtumas ・maﾏos forinto

kurso svyravimo ribos. Tod Vengrijos valiuta yra

maﾏiau lanksti. Jeigu Ryt・Europos valiutos toliau

silpn,Vengrijai anks緤au nei Lenkijai reik priimti

sunk・politin8 sprendim・・leisti valiutos kainai

laisvai nusistatyti rinkoje. Nors neatmetama ir galimybò

praplti valiutos kurso svyravimo ribas, kas

leist・per trump・laik・t・kurs・padidinti.

稙kijos monetarin・politika labai liberali ir pinig˜

rinka yra gerai i益ystyta. Kronos kursas beveik laisvai

svyruoja. 稙kijos nacionalinis bankas i・vis・餌li

・kandida緤・centrini・bank・buvo 8valdｴs didﾏiausià

pinig・politikos instrument・spektr・

Slovijos centrinis bankas vykdo monetarinｴ politik・

leidﾏia valiut・ir kontroliuoja komercinius bankus

bei kitas finansines institucijas. Bankas nepriklausomas

nuo Vyriausyb, ta緤au 8 konsultacijas 8traukia

餌lies Finans・ministerijos vadov・ Slovijos bankas

turi du pinig・politikos tikslus: kain・stabilumà

ir vidini・bei i頴rini・mokim・stabilum・ Nuo

1995 m. rugso 1 d. doleris yra visi洩ai konvertuojamas

ir labai stabilus Vokietijos mark atﾏvilgiu.

Lietuva, skirtingai nuo kkit?kandida?

? daug lengviau sprendò

su infliacija susijusias problemas,

ta?au 뎎lies fiskalinis deficitas ir

pal.kan?norma beveik dvigubai

vir뎘jo Mastrichto kriterijus.

Pagrindiniai investuotojai 8 Lietuvos

Vyriausyb? obligacij?rinkà

1998 m. buvo Lietuvos komerciniai

bankai.

Lietuvos pinig・politika nuo kit・餌li・kandida緤˜

politikos pirmiausia skiriasi tuo, kad tik Lietuvoje litas

susietas su JAV doleriu. Nuo 1994 m. Lietuvoje

veikia Valiut・valdybos modelis, paremtas fiksuotu

lito ir dolerio keitimo santykiu 4:1 ir pinig・baz

padengimu uﾏsienio rezervais.

Estijoje irgi funkcionuoja Valiut˜

valdybos modelis, bet nacionalinò

valiuta yra fiksuota euro

atﾏvilgiu. Estijos centrinis bankas

nu餌lintas nuo tradicin

monetarin politikos vykdymo

ir, kaip Lietuvos bankas, turi vienintel8 efektyv˜

monetarin8 instrument・・komercini・bank・privalom

亘・rezerv・norm・reguliavim・

Latvija vykdo kiek lankstenｴ pinig・politik・・jos

valiuta yyra susieta su SDR valiut・krep影liu, 8 kur8

8eina ir euras. Latvijos banko monetariniai instrumentai

yra daug 8vairesni ir atitinka Europos centrinio

banko naudojamus monetarinius instrumentus,

tod jai bus lengviau prisijungti prie Europos valiut

・mechanizmo.Pagrindinis Latvijos banko tikslas –

kontroliuoti pinig・kiek8, siekiant uﾏtikrinti kain˜

stabilum・

Nors Lietuvos centrinis bankas yra nepriklausomas,

jis negali savaranki洩ai vykdyti pinig・politikos,

nes lito santykis uﾏsienio valiutos atﾏvilgiu gali

b.ti pakeistas tik Seimui prius Lito patikimumo

8statymo pataisas. D Lietuvoje

taikomo Valiut・valdybos modelio

pal.kan・normoms didelｴ

8tak・daro uﾏsienio kapitalo

srautai. Uﾏsienio valiutai patenkant

8 rink・pal.kan・norma

maﾏa, o jai i・rinkos i英laukiant

・dida. Tod antrajame 1998 m. pusmetyje,

kai kriz・Rusijoje suk・investuotoj・nepasitikimà

ir Lietuvos rinka, sumaﾏusios uﾏsienio

kapitalo 8plaukos 8 餌l8 ・tre緤瀚8 met・ketvirt8 portfelin

investicijos sumaﾏo 352 milijonais lit・–

padidino Vyriausyb vertybini・popieri・pal.kanas

iki 14 %.

Dolerio pasirinkimas bazine valiuta tapo kli.timi

Lietuvai prisijungti prie valiut・s瀚ungos. Tod

Lietuvos bankas pareng・pinig・politikos reformavimo

program・ kurios tikslas ・susieti lit・su euru,

o viau 8vesti eur・Lietuvoje. ｷi reforma vykdoma

trimis etapais:

・egzistuojant Valiut・valdybai praple緤amas monetarini

・instrument・spektras;

・pakeitus ir papildﾏius Lietuvos Respublikos lito patikimumo

8statym・ pereinama prie diskreti洩ai reguliuojamos

pinig・emisijos, pasirinkt・bazinｴ valiutà

JAV doler8 (kol Lietuvos pinig・ir finans・politika atitiks

Europos pinig・s瀚ungos reikalavimus) pakeitus

euro ir JAV dolerio krep影liu, kuriame 永os valiutos

b.t・8trauktos lygiomis dalimis po 50 %;

・8diegiant numatytas pinig・politikos priemones

stabilizuoti paskol・bei valiutos rink・

1998 m. Lietuvos bankas baigò

8gyvendinti pirmame reformos

etape numatytas priemones –

rinkos likvidumui reguliuoti

prada naudoti naujus monetarinius

instrumentus ・indi˜

aukcionus ir atpirkimo sandorius

(repo). Antr瀚8 pusmet8 reiko

pereiti prie kito etapo ir padaryti pataisas Lito patikimumo

8statyme, bet pataisos nebuvo pateiktos, nes

didantis fiskalinis ddeficitas vert・Vyriausybｴ daug

skolintis ir pinig・politikos keitimas galo sutrikdyti

skolinimosi proces・

Kita vertus, Lietuvos gamintojams d Rusijos kriz

netekus dolerio 8takos zonoje esan緤・rink・ir

priverstiems perorientuoti savo eksport・8 euro

zonos 餌lis, trukd・nacionalin valiutos fiksavimas

su doleriu, brangstan緤u euro atﾏvilgiu, dido einamosios

s灣kaitos deficitas. Lito persiejimas nuo

dolerio prie euro-dolerio krep影lio galo palengvinti

eksportuotoj・dali・ir sumaﾏinti 餌lies ekonomikos

i頴rin8 disbalans・ Tod, skirtingai nuo

Vyriausyb, Lietuvos bankas laiki pozicijos, kad

reikia pereiti prie kit・pinig・politikos programoje

numatyt・etap・

Gin綢i tarp Lietuvos banko ir

Vyriausyb, k・ir kaip daryti su

litu, dar labiau sustiprino gandus

apie galim・lito devalvavimà

jo persiejimo prie krep影lio metu

ir didino rinkoje netikrum・

trikd・8moni・kreditavimo proces・ir joms buvo

sunkiau finansuoti savo veiklos plr・bei kurti naujas

darbo vietas.

Kalbos apie pinig・politikos keitim・padidino Vyriausyb

skolinimosi ka液us, kartu ir skolos aptarnavimo

i瑛aidas biudﾏeto i瑛aid・strukt.roje, vis labiau

maﾏinant galimybes padidinti socialinei sferai

skiriam・l・dal8.

Pinig・politikos reformos atidiojimas rei洩・ kad

pagrindine Lietuvos ekonomikos valdymo priemone,

turusia 8takos ir 餌lies socialinei raidai 1998 m.,

buvo Vyriausyb vykdoma fiskalin・politika.

Fiskalin?politika. Skirtingai nuo pinig・politikos,

Europos S瀚unga na apsisprendusi, ar ji turi turi

viening・fiskalinｴ politik・ar ne.Tod 永uo metu fiskalin

politikos srityje Europos S瀚ungos nar

vykdo savaranki洩・politik・ koordinuodamos tik

pagrindines jos gaires.

Lietuvos pinig?politika nuo kit˜

뎎li?kandida??politikos pirmiausia

skiriasi tuo, kad tik Lietuvoje

litas susietas su JAV doleriu.

Dolerio pasirinkimas bazine

valiuta tapo kli.timi Lietuvai

prisijungti prie valiut?s?ungos.

1998 m. oficialiuose sluoksniuose Lietuvoje vyravo

nuomon・ kad vienintelis ekonomikos plros veiksnys

yra investicijos. Tod fiskalin・politika daﾏniausiai

buvo vertinama tik vienu aspektu ・kokiu mastu

ji tiesiogiai ar netiesiogiai skatina investicijas.Valstyb

mokes緤・politika buvo formuojama taip, kad

skatint・kapital・ o ne darb・

Skatinant kapitalines iinvesticijas,

1998 m. juridini・asmen・pelno

mokes緤o 8statymu buvo 8teisinta

galimyb・永oms investicijoms

skirt・peln・apmokestinti nuliniu

tarifu.Numatyta buvo ir kita galimyb・ leidﾏianti, apskai緤uojant

pelno mokest8, investicijai skirtomis l・

頴mis sumaﾏinti realizavimo pajamas. Tinkamai pasirinkus

vien・i・dviej・nustatyt・investicij・apskai緤avimo

b.d・bei derinant j8 su naujai 8sigaliojusia

nuostoli・perkimo 8 kitus penkerius metus tvarka,

galima buvo gerokai sumaﾏinti ar net visai nemoki

pelno mokes緤o pakankamai ilg・laik・

稙kijos juridini・asmen・pelno mokes緤o tarifas buvo

35・9 %, ta緤au, skirtingai nei Lietuvoje, i・gaut˜

pajam・apskai緤uojant pelno mokest8 稙kijoje nebuvo

atskaitomos investicij・i瑛aidos, dividendai, baudos,

atskaitymai 8 kompanijos pensij・fondus ir pan.

Pagal Vengrijos 8statymus, veikiantys juridiniai asmenys

nustatyta tvarka apskai緤uot・peln・apmokestina

18 % tarifu. Lengvatinis tarifas taikomas tik

100 % uﾏsienio kapitalo 8mons, kuriose didﾏi瀚à

dal8 dirban緤亘・sudaro vengrai, nevykdan緤oms finansinio

tarpininkavimo funkcij・ bet teikian緤oms

paslaugas uﾏ Vengrijos rib・ Toki・8moni・pelnas

apmokestinamas 3 % tarifu. Lenkijoje juridini・asmen

・pelno mokes緤o tarifas yra 38 %. Uﾏsienio investuotojams

永s tarifas daﾏnai maﾏinamas ar net

taikomas 0 % tarifas, ta緤au vietins 8mons investicini

・lengvat・na.

Taigi kitos 餌lys kandidat neskyr・tiek daug pastang

・skatinti kapitalines investicijas, nes investicijoms

palanki mokes緤・politika nesuteikia garantij・

kad investicijos bus efektyviai panaudojamos. Kaip

parod・Lietuvos svarbiausi・transporto ir energetikos

8moni・veiklos rezultatai, didel investicijos 8

永as 8mones nepadidino j・darbo efektyvumo, o j˜

veikla buvo nuostolinga.

Vyriausyb taikomos mokestin investicij・lengvatos

taip pat rei洩・ kad maﾏa biudﾏeto pajamos, nes juridini

・asmen・pelno mokestis sudar・6,2 % vis・nacionalinio

biudﾏeto pajam・1998 m.nacionalinio biudﾏeto

pajamos sudar・9377,8 milijono lit・ o i瑛aidos –

9915,6 milijono lit・ taigi i瑛aidos vir永jo pajamas 538

milijonais lit・ Susidarius8 skirtum・tarp pajam・ir

i瑛aid・teko finansuoti skolinantis. O sumaﾏusios

pelno mokes緤o pajamos buvo kompensuojamos

perkeliant mokestinｴ na液・ant eilini・pilie緤・pe緤・

Pridin vert mokestis

buvo pagrindinis Lietuvos

biudﾏeto pajam・餌ltinis ir sudar・38 % nacionalinio

biudﾏeto pajam・ Tod jo apskai緤avimo 8statyminei

bazei bei administravimui buvo skiriama

daug desio.ﾌkio subjektai ir fiziniai asmenys,kuri

・pajamos per paskutinius 12 mesi・vir永jo 100

t.kstan緤・lit・ privalo 8siregistruoti

PVM mokojais. Mokes緤o

pagrindinis tarifas buvo

18 %, nors kai kurioms veikloms

ir buvo taikomos mokestin

lengvatos. Pagrindin paslaugos

ir prek ・maisto produktai,

永lumin・ir elektros energija, vanduo ir kt. buvo apmokestinami

18 % tarifu. Tokiu pat tarifu apmokestinamos

importuojamos prek.

Tuo tarpu 稙kijoje, pagrindiniam PVM tarifui esant

22 %, didﾏioji dalis maisto produkt・ teikiama energija

ir 永luma, tai yra prek ir paslaugos, kuri˜

kainos yyra svarbios neturtingiausiems 餌lies gyventojams,

buvo apmokestinamos 5 % tarifu. Lenkijoje

PVM dydis yra 22 %. Bet ir 緤a iki 17 % sumaﾏintas

tarifas taikomas elektros energijos, gamtini・duj・

永lumos tiekimui ir akmens angliai, 7 % apmokestinama

maisto produkt・gamyba, dauguma statybini

・medﾏiag・ laikra峨iai, prek vaikams, kai kurie

vaistai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad kitose 餌lyse

pridin・vert・buvo apmokestinama taip, kad sumaﾏint

・mokestinｴ na液・socialiai remtiniems asmenims,

tuo tarpu Lietuvoje taikomas pridin

vert・mokestis tokios funkcijos neatliko.

Su darbo santykiais susijｴ mokes緤ai. Su darbo santykiais

susijｴ mokes緤ai 餌lyse kandidate taip pat

buvo nustatomi skirtingai. Lenkijoje fizini・asmen˜

pajam・mokes緤o tarifas buvo 20・4 %. Taikoma

progresyvin・apmokestinimo ttvarka. Pagrindiniai

稙kijos analogi洩o mokes緤o tarifai sudar・15・0 %.

Didﾏioji dalis Vengrijos fizini・asmen・pajam・irgi

buvo apmokestinama progresyvine tvarka, nustatytas

tarif・dydis 24・2 %.

Valstyb? mokes??politika buvo

formuojama taip, kad skatint˜

kapital? o ne darb?

Nacionalinio biud?to pajam?ir i뎛aid?strukt.ra 1998 m.(%)

Pajamos

Fizini?asmen?pelno mokestis 25,8

Juridini?asmen?pelno mokestis 6,2

Prid?in? vert? mokestis 38,5

Akcizai 14,3

Kiti mokes?ai 15,2

I뎛aidos

Ekonomikai 16,2

Socialinei ssferai 49,3

Kitoms valstyb? funkcijoms 34,5

Su darbo santykiais susijusius

mokes緤us Lietuvos pilie緤ams

apskai緤avo ir juos moko darbdaviai.

Mokes緤o tarifas ・33 %.

Nuo 1998 m. spalio 29 % tarifu

papildomai pradi apmokestinti

dividendai. Be to, Lietuvoje individualios

(personalin) 8mon

taip pat apmokestinamos fizini

・asmen・pajam・mokes緤o

nustatyta tvarka 24 % tarifu.

Lietuvoje bendra mokes緤o uﾏ

samdom・darb・na液a, kuri

apskai緤uojama kaip PVM, fizini

・asmen・pajam・ir Sodros

8mok・derinys, buvo didesn・nei

kitose 餌lyse kandidate.

1998 m. samdomam darbuotojui

tenkantis mokestin na液os

dydis sudar・apie 80 % priskai緤uoto

darbuotoj・atlyginimo.

Tod maﾏ・ir vidutinio dydﾏio

8moni・darbdaviai susid.rｴ su

dilema: ar oficialiai 8darbinti

darbuotojus, mokant visus nemaﾏus

mokes緤us, ar taupyti

las, taip reikalingas gamybai

plti, ir dal8 uﾏmokes緤o sumoki

darbuotojams neoficialiai –

daﾏniausiai pasirinkdavo pastaraj8

variant・ Tokia situacija

sudar・s瀝ygas atsirasti korupcijai

ir neskatino darbdavi・kurti

nauj・darbo viet・ o valstybò

negalo surinkti pakankamai pajam・ finansuoti

valstyb socialiniams 8sipareigojimams.

1998 m. valstyb socialinio draudimo fondo biudﾏeto

pajamos sudar・4159,4 milijono lit・ arba

9,7 % BVP, o i瑛aidos ・4164,0 milijonus lit・ biudﾏeto

deficitas prilygo 4,6 milijono lit・ Privalomojo

sveikatos ddraudimo fondo biudﾏeto pajamos buvo

1837,1 milijono lit・ arba 4,3 % BVP, o i瑛aidos sudarò

1869,0 milijonus lit・ fondo deficitas ・31,9 milijono

lit・

Valstyb investicijos 8 visuomenei reikaling・preki˜

ir paslaug・tiekim・ toki・kaip 益ietimo, sveikatos

apsaugos, informacini・technologij・ visuomeninio

transporto infrastrukt.ra, buvo nepakankamos.

Kapitalin biudﾏeto i瑛aidos

tesudar・apie 3 % BVP ir nepasiekò

kit・餌li・kandida緤・lygio.

Neturtinga gamtini・i液ekli˜

Lietuva konkuruoti tarptautine rinkoje galo tik

savo auk液os kvalifikacijos nebrangia darbo ja.Tyrim

・duomenys irgi liudijo, kad didﾏiausi・8takà

ekonomikos plrai dar・nauj・ﾏini・8sisavinimas,

rink・susiradimas, tai yra veiksniai, nesusijｴ su

kapitalo indio didimu. Bet 1998 m. galiojusi

apmokestinimo tvarka r・tik investicijas 8 fizin8

turt・ bet ne 8 ﾏmogi洩瀚8 kapital・

Tolesn・Lietuvos ekonomikos augimo iir jos integracijos

8 Europos S瀚ung・proceso sm・priklauso

nuo valstyb sugebimo reformuoti savo fiskalinｴ

politik・tokiu b.du, kad b.t・sukurta tinkama

aplinka asmenyb vystymuisi ・kult.rini・ﾏini˜

8sigijimui, uﾏsienio kalb・mokymuisi, priimui prie

naujausios informacijos, galimyb keliauti.

1998 m. galiojusi apmokestinimo

tvarka r??tik investicijas 8 fizin8

turt? bet ne 8 ?ogi뎚?8 kapital?

Veiksniai, darantys 8taka 8moni?augimui

Nustatant ilgalaikｴ Lietuvos .kio plros strategij・ labai svarbu, remiantis

prausi・met・patirtimi, i鋭iai洩inti, kokie veiksniai lemia

Lietuvos ekonomikos plros proces・ Norint i鋭iai洩inti pagrindinius

veiksnius, 1990・994 m. turusius teigiamos 8takos 8moni・veiklai,

kartu su Statistikos departamentu 1998 m.gruod8 ir 1999 m.saus8 buvo

atlikta 8moni・apklausa.

Svarbiausiu veiksniu, turusiu teigiamos 8takos Lietuvos 8moni・augimui,

86,0 % respondent・pamino pakankamai sukaupt・ﾏini・kiek8

ir darbo 8g.dﾏius rinkos s瀝ygomis. ｷis veiksnys turo esmin 8takos

visoms 8mons, nepaisant j・veiklos pob.dﾏio ar finansin padies.

Antroje vietoje nurodytas nauj・rink・suradimas (67,3 %), tre緤oje –

nauj・technologij・8diegimas (62,3 %). Maﾏiausiai 8moni・veiklai 8takos

turo valstyb uﾏsakymai ir investicij・didimas; atitinkamai

48,1 ir 47,5 % apklaust亘・8moni・paﾏymo, kad 永e veiksniai neturo

8takos j・veiklos rezultatams.

Remiantis apklausos rezultatais, galima pasakyti, kad svarbiausia varomoji

Lietuvos 8moni・augimo ja yra vadov・sugebimas 8sisavinti

naujas ﾏinias ir jomis remiantis surasti nauj・rink・savo produktams.

Sugebimas 8diegti naujas technologijas taip pat apib.dina vadov˜

kvalifikacijos reik盈ｴ 8moni・augimui, nes tik turintys pakankamai ﾏini

・specialistai sugeba efektyviai pertvarkyti gamyb・maﾏindami jos

ka液us ir diegdami naujausias technologijas.

Tokiems vadovams atsirasti nemaﾏai pado privatizavimo proceso

pabaiga ir kontrolinio akcij・paketo konsolidacija ・susiedama rizikà

ir atlyg8, privati nuosavyb・skatina iniciatyv・ｷ8 veiksn8 respondentai

pamino ketvirtoje vietoje ・60,2 % apklaust・8moni・nurod・ kad tai

turo didel ir vidutin 8takos j・veiklai.