Energetikos ūkis: Elektros ir šilumos gamyba ir tiekimas (referatas)

1. Turinys

1. Turinys 2

2. Įžanga 3

3. Energetikos ūkis 4

3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra 5

3.2 Elektros sektorius 8

3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra 8

3.4 Ignalinos atominė elektrinė 9

3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija 13

3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama 14

3.7 AB „Lietuvos energija“ 16

3.8 Dujų sektorius 17

3.9 Gamtinės dujos 18

3.10 Nafta ir naftos produktai 20

3.11 Šilumos sektorius 22

4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas 22

4.1 Hidroelektrinės 23

4.2 Vėjo jėgainės 24

4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė 25

4.4 Elektros energijos perdavimo principai 25

4.5 Elektros eenergetika 25

4.6 Lietuvos elektros rinka 26

4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas 29

4.8 Energijos poreikių prognozės 30

4.9 Perspektyvios elektrinės 31

4.10 Energetikos strategijos tikslai 32

5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas 32

5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas 33

5.2 Kuras 34

5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės 36

5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje 38

6. Išvados 39

7. Literatūros sąrašas 412. Įžanga

Deganti lemputė, veikiantis kompiuteris, šalia esantis televizorius,

automobilis, su kuriuo rytoj važiuosime į darbą – visa tai neatsiejama

mūsų buities dalis, dalykai, be kurių šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja

savo gyvenimo. Kad visi šie įrenginiai (jau nekalbant apie daug

sudentingesnius įrenginius, naudojamus chemijos pramonėje, gamyboje,

žemės ūkyje) galėtų atlikti savo funkcijas, atnešti naudą, jiems reikia

energijos: elektros, benzino, šiluminės energijos. Mūsų gyvenimas yra

išvien pagrįstas fizikos dėsniais: energija neatsiranda iš niekur, ji

egzistuoja pasaulyje iir pastoviai pereina iš vienos būsenos i kitą.

Energetikos ūkis yra labai svarbus kiekvienai šaliai. Kiekviena

šalis turi užtikrinti energetikos sektoriaus klestėjimą. Tai padaryti

mūsų laikais nėra taip lengva, kadangi susiduriama su daugybe problemų,

organizuojant šalies energetinę sistemą, aplinkosaugos problemomis,

tarptautiniais santykiais.

Svarbiausi klausimai, kuriuos mes nagrinėjome, rašydami šį referatą

• Energetikos ūkio struktūra, plėtra, veikimo problemos;

• Ignalinos Atominės Elektrinės uždarimo problemos;

• Kitos Lietuvos elektrinės;

• Alternatyvių energijos išteklių paieška ir naudojimas;

• Nafta, naftos produktai, dujos, akmens anglis, jų importo problemos;

• Lietuvos elektros rinka;

• Energetikos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, tikslai, prognozės.

Mūsų referato tema yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje,

kadangi žmonija negalėtų nei valandos išgyventi be elektros energijos,

šiluminės energijos. Energetika, elektros energijos gamyba yra labai

svarbūs sektoriai kiekvienai šaliai. Todėl vvisos šalys stengiasi vystyti

ir plėsti šiuos sektorius.

Referato pagrindinis tikslas – ištirti ir išsiaiškinti Lietuvos

energetinę sistemą, jos integraciją į Europos Sąjungos sistemą, elektros

energijos gamybą, jos perdavimą Lietuvos teritorijoje bei šiluminės

energijos gamybą, aprašyti didžiąsias Lietuvos elektrines.

Pagrindinis referato uždavinys – surinkti duomenis apie Lietuvos

energetinę sistemą elektros energijos gamybą ir juos išanalizuoti. 3. Energetikos ūkis

Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos

infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio

sričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modermizuoti reikia daug

investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų

perdavimo ir paskirstymo sistema, didžiulė ir pakankamai moderni naftos

perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros

gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du

didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Elektros tinklai,

dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetinių

tinklų, visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių.

Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju

laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra

restruktūrizuojamas, privatizuojamas.

Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra

šie:

• patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

• energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

• rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;

• neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos

reikalavimų užtikrinimas;

• regioninis bendradarbiavimas.

Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių

strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, taip pat ekonominio augimo

prielaidų kūrimas bei pereinamųjų procesų stabilizavimas, siekiant

galutinai įgyvendinti ES reikalavimus ir perimti ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas yra mažinti

priklausomybę nuo energijos išteklių importo, energijos taupymas ir

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir

vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir

atliekamus energijos išteklius.

Ateities energetikos sektoriaus politikos vizijoje svarbu detalizuoti

pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų

įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos

tiekimo patikimumą ir jjos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės

laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei

Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, įgyvendinti

projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų

perdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės

normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais

ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą:

dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose,

sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos

vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos

priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės

laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama, didinant gamtinių

dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį. 3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra

Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos

Respublikos institucijos. Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams

energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę

veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo

tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės

energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus

nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų

importu, eksportu, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas

perregistruojant (mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai

išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).

Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos

agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir

efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja

jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos

igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir

poįstatyminių aktų projektus [3].

Verstis eenergetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir

skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios

Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda

Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši

institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio

ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje

šalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir

energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų –

atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos

įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas,

efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši

inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinės

priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3].

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisiją Vyriausybės teikimu 5

metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant

investicijas, klausimus, nustato kainodaros energetikoje principus,

elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių

dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos,

centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų

(juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių

vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei

gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų

apskaičiavimus. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui,

Vyriausybei, o jeigu nustato piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir

fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos

įstatymo reikalavimus, traukiami

atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip

kartą per metus atsiskaito Seimui.

[pic]

1. pav. Lietuvos energetikos sektoriaus valdymo struktūra [5]

Lietuvos Respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektros

energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių

sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos.

1 Lentelė Pagrindinės energetikos sektoriaus įmonės ir įstaigos [14]

|. |ir adresas | |Nr. |Nr. | |

|Nr.| | | | | |

|ELEKTRA |

|1. |VĮ „Ignalinos |Viktor |266 |266 |info@mail.iae.lt |

| |atominė elektrinė“ |ŠEVALDIN |28350 |29350 | |

|2. |AB „Lietuvos |Dangiras |22 |22 |lietuvos.energija@l|

|DUJOS |

|3. |AB „Lietuvos dujos“|Vidmantas |22 |22 |ld@lietuvosdujos.lt|

| |Aguonų g. 24, 2600 |ČEPUKONIS |360210|360200| |

|NAFTA |

|4. |AB „Mažeikių nafta“|Paulas Nelsonas |293 |293 |post@nafta.lt |

| |Juodeikiai, 5500 |Englishas |92121 |92525 | |

|5. |AB „Geonafta“ |Antanas |26 |26 |mail@geonafta.lt |

| |Gamyklos g. 11, |JASAS |484801|470942| |

|6. |AB „Klaipėdos |Donatas |26 |26 |klaipedos.nafta@oil|

| |nafta“ |KAUBRYS |391700|311399|.lt |

|KITOS |

|7. |VĮ „Energetikos |Marijus |22 |22 |j.valeviciene@po.ek|

| |agentūra“ |FRANCKEVIČIUS |629731|626845|m.lt |

|8. |Energetikos |Vytautas |22 |22 |evitsk@is.lt |

| |valstybinė |MIŠKINIS |311606|311607| |

|9. |Valstybinė atominės|Saulius |22 |22 |atom@vatesi.lt |

| |energetikos saugos |KUTAS |624141|614487| |

|10.|Valstybinė kainų ir|JANKAUSKAS |235270|235270| |

|11.|Lietuvos |Jurgis |27 |27 |rastine@isag.lei.lt|

| |energetikos |VILEMAS |351403|351271| |

|12.|VĮ Radioaktyviųjų |Dainius |22 |22 |dainius_janenas@rat|

| |atliekų tvarky.mo |JANĖNAS |233139|233139|a.lt |

|13.|Baltijos Ministrų |Jonas |22 |22 |j.kazlauskas@po.ekm|

| |Tarybos Energetikos|KAZLAUSKAS |610669|626845|.lt |

| |38/2-901, | | | | |

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros

ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir

skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros

gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos

elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330

kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV

tinklą. 3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra

Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos

AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos

mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos

generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė

už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą

lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE

eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos

saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos

išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant

į Vakarų tradicijas, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai

savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei.

Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos

Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžtumas,

susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui

gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių

augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja

Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai

Lietuvos elektros rinkoje darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytas laisvas naujų

nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio

elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką.

Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos

preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE

pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai. 3.4 Ignalinos atominė elektrinė

| |

|Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant pietinio |

|Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai |

|yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje |

|- Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE |

|skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės |

|darbuotojai. |

|Artimiausias kelias, jungiantis Ignalinos miestą su Zarasais ir Dūkštu |

|yra už 12 km nuo Ignalinos atominės elektrinės ir veda į automagistralę |

|Kaunas – Sankt-Peterburgas. Patekti į šią magistralę iš Ignalinos AE |

|galima pasiekus Dūkštą, kuris nuo Ignalinos jėgainės yra nutolęs už 20 |

|km [6]. |

| Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. |

|Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. |

|Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose|

|A1 ir A2, jjuos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų |

|valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis |

|pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE |

|pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų. |

| Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, |

|kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų |

|perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti |

|dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius |

|kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės |

|elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens |

|siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos |

|atominei elektrinei. |

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) veikia du RBMK-1500 tipo

reaktoriai, kurių pirmas pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodį, o kitas –

1987 m. rugpjūtį. Šie reaktoriai nuo Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių RBMK-

1000 tipo reaktorių skiriasi ne tik didesne projektine šilumine galia, bet

ir tobulesnėmis saugos sistemomis, vienas iš pavyzdžių – patobulinta

Avarijų lokalizacijos sistema (ALS).

Ignalinos AE pagaminta elektros energija yra ~50% pigesnė nei

naudojant alternatyvius elektros šaltinius. 1993 m. Lietuva buvo pasaulio

rekordininkė pagal šalyje pagamintą elektros energijos dalį branduolinėse

jėgainėse – Ignalinos AE pagamino 88,1% visos Lietuvos elektros energijos.

1996 m. Ignalinos AE pagaminta elektros energija sudarė 85,8%, o 1997 m.

81,3% visos šalyje pagamintos elektros energijos [6].

Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK

tipo reaktorių tuo, kad apie ją

buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami

jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po Sovietų Sąjungos

žlugimo Lietuvai atitekusi elektrinė bei jos projektiniai ir eksploatacijos

duomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinę

pagalbą atominės saugos klausimais pirmiausia suteikė Švedija, o vėliau ir

kitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes.

Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvo

pasaulyje pripažintų ekspertų žinios, kurių pagrindiniai tikslai tokie:

a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija ir

verifikacija;

b) rizikos lygio analizė;

c) rekomendacijos ssaugos lygiui pagerinti;

d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams.

Atliktos šios stambaus masto tarptautinių studijų programos:

BARSELINA (1992-1996) – tikimybinė rizikos analizės studija, kurią

atliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai.

SAR (.saugos analizės ataskaita, 1995 -1996) – labai plati tarptautinė

studija, finansuota Branduolinės Saugos Sąskaitos. Studijos tikslas –

pateikti visapusišką elektrinės būsenos apžvalgą, akcentuojant saugos

aspektus. Šioje studijoje dalyvavo Ignalinos AE, Rusijos (daugiausia RBMK

reaktorių kūrėjas NIKIET), Kanados ir Švedijos specialistai.

RSR (saugos analizės ataskaitos recenzija, 1995-1997) – plati

nepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės SAR recenzija. Šioje studijoje

dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,

Rusijos ir Lietuvos specialistai..

Minėtose studijose patikrinta žinių bazė leidžia įvertinti dabartinį

elektrinės saugos lygį, palyginti jį su kitais šio tipo reaktoriais bei

planuoti saugos lygį didinančius elektrinės įrengimų ir darbo procedūrų

patobulinimus. Ignalinos AE yra vienintelė RRBMK tipo elektrinė, apie kurią

ši informacija yra sukaupta, patikrinta, susisteminta ir prieinama. Šioje

apžvalgoje pateikti teiginiai apie elektrinės saugą atspindi tarptautinių

ekspertų išvadas. Viena pagrindinių SAR dokumento išvadų yra tai, jog nė

viena nagrinėta saugos problema nereikalauja neatidėliotino elektrinės

uždarymo.

1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje

buvo numatyta kad, pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartį

pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į

Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių

finansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės

elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą, siekiant teisiniu

pagrindu reglamentuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.

Be to, įstatymas teigia, kad:

• paruošiamieji IAE 1 – ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbai

bus planuojami tokiu principu, kad jie būtų baigti ne vėliau

iki 2005-ųjų sausio 1 dienos;

• tikslią Ignalinos AE pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į

eksploatavimo nutraukimo programos bei plano vykdymą ir

tolesnio šios programos finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir

tarptautinės finansinės pagalbos šaltinių galimybes.

2002-ųjų spalio mėn. buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos

strategija. 5 straipsnyje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos

Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu

leidžia dabartinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė,

neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta

Lietuvai, bei šalys narės paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yra

pasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimo

nutraukimo pastangoms.Antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009

metais, esant finansavimo šaltiniams, reikiamam finansavimo mastui,

paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuva

įsipareigoja sustabdyti reaktorius įvertindama, kad bus adekvačiai

sprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimo

programos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uždarymui iki 2005 metų

ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. Įgyvendindama šią

programą, Lietuva išspręs klausimą ir dėl Ignalinos AE uždarymo pasekmių.

Neužtikrinus reikalingo finansavimo iš ES ir kitų donorų, pirmojo ir

antrojo Ignalinos AE reaktorių eksploatavimas pratęsiamas atsižvelgiant į

jų saugaus eksploatavimo laiką [6].

Vadovaujantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo

bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymu, 2001-ųjų vasario mėn. buvo priimta

IAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutra.ukimo programa. Ši programa numato per

2001-2004 metus būtinas įgyvendinti priemones. Pagrindiniai šios programos

tikslai yra:

• užtikrinti saugų IAE eksploatavimą pasirengimo nutraukti

IAE 1-ojo bloko eksploatavimą metu ir vykdant jo

eksploatavimo nutraukimo darbus;

• užtikrinti, kad eksploatavimo nutraukimo parengiamieji

darbai būtų baigti iki 2005-ųjų sausio 1 dienos.

Kiekvienais metais Ūkio ministerija parengia ir patvirtina Ignalinos

AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo planą. Šis

planas susideda iš:

• techninių ir aplinkos priemonių;

• socialinių ir ekonominių priemonių.

Plane pateikiamas detalus darbų sąrašas, įgyvendinimo grafikas,

atsakingos institucijos, kainos ir ffinansavimo šaltiniai. IAE atsako už

daugelio projektų ir priemonių įgyvendinimą:

• parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir

eksploatavimo nutraukimo projektą I-ajai fazei;

• pastatyti naują laikiną panaudoto branduolinio kuro

saugyklą;

• pastatyti naują kietų atliekų tvarkymo ir saugojimo

įrenginį;

• pastatyti naujas garo ir šilumos katilines;

• pastatyti naują techninį archyvą.

IAE eksploatavimo nutraukimas pareikalaus daug lėšų. Dalis finansavimo

šaltinių yra apibrėžti „Bendroje sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko“ atliekančio subsidijų iš Fondo

lėšų valdytojo vaidmenį, ir Sutartyje dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Taip

pat eksploatavimo nutraukimas bus dalinai finansuojamas iš Valstybės įmonės

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo.

Pagrindinės elektros gamintojos Lietuvoje – Ignalinos atominės

elektrinės (IAE) parduodamos elektros kaina vidaus rinkoje 2005 metais

beveik nesikeis. Palyginti su dabartiniu tarifu, tai yra 2004 metų, ji

padidės tik 0,3 proc. – gerokai mažiau nei pageidavo jėgainė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepatenkino IAE

prašymo leisti 2005 metais vidaus rinkoje pardavinėti elektrą 4,6 proc.,

arba 0,3 cento, brangiau už kilovatvalandę (kWh) nei šiemet. Komisija leido

elektros kainą didinti vos 0,02 cento už kWh – iki 6,58 cento už kWh.

[pic]

2 pav. IAE valdymo struktūra [6]

Po Černobylio avarijos buvo atlikta Ignalinos AE įrengimų

modifikacija, siekiant užtikrinti, kad visų darbo režimų metu reaktyvumo

koeficientas būtų neigiamas. Šiuos pakeitimus sudaro valdymo strypų

modifikacija, papildomų sugėriklių įvedimas, greito reaktoriaus stabdymo

sistemos sukūrimas ir darbo procedūrų, susijusių su aktyviosios zonos

valdymu, pagerinimas.

Pastangos pagerinti Ignalinos AE saugą ypač suaktyvėjo Lietuvai

perėmus elektrinės valdymą. Ignalinos AE vadovybė kartu su tarptautiniais

ekspertais parengė trumpalaikę saugos gerinimo programą (SIP), kurią 1993

m. patvirtino VATESI. Šiai programai įgyvendinti buvo pasirašyta Europos

Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko sutartis Branduolinės Saugos Sąskaitos

vardu. Tuo metu buvo suteikta finansinė parama 20 projektų eksploatacinės

saugos, techninių patobulinimų bei remonto srityse. Eksploatacinės saugos

pagerinimas apima neardančią konstrukcijų kontrolę, technologinių kanalų

sandarinimo klausimus, remonto įrangos ir įrankių įsigijimą, radiacinį

monitoringą, projektinės ir remontinės dokumentacijos atnaujinimą.

Informacinės skaičiavimo sistemos TITAN atnaujinimas, reaktoriaus stabdymo

sistemos dėl sumažėjusių debito ir reaktyvumo atsargos įdiegimas, antros

avarinės stabdymo sistemos inžinerinės studijos, seisminės, priešgaisrinės

ir vandenilio sprogimo apsaugos sistemų sukūrimas ir įdiegimas bei kitų

sistemų atn.aujinimas taip pat įėjo į trumpalaikę saugos gerinimo programą

[9]. 3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija

2001-ųjų vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino IAE

1-ojo bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo programą.

Programoje pateiktos teisinės, organizacinės, finansinės ir techninės

priemonės, kurių įgyvendinimas leis galutinai sustabdyti ir nutraukti IAE 1-

ojo bloko eksploatavimą pagal visus saugos kriterijus.

2002-ųjų lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė

sprendimą dėl eksploatavimo nutraukimo strategijos, t.y. nedelstinas

išmontavimas. Tai yra pakankamai ilgas procesas, prasidėsiantis po 1-ojo

bloko galutinio sustabdymo ir baigsis tuomet, kai visos

radioaktyviosios

atliekos bus palaidotos, o teritorija bus rekultivuota [9].

Įvairūs veiksniai įtakojo strategijos pasirinkimą, pavyzdžiui: šalies

energetikos strategijos vystymasis, socialiniai aspektai ir branduolinės

saugos aspektai, techniniai elektrinės duomenys, finansavimas, branduolinių

atliekų saugojimas ir tarptautinė patirtis atominių elektrinių

eksploatavimo nutraukimo srityje.

IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo procesas vyks trimis

stadijomis:

Pirminė stadija

Pirminė stadija prasideda po 1-ojo bloko galutinio sustabdymo. Blokas

daugiau niekada nebus eksploatuojamas ir turi būti parengtas saugiai

iškrauti kurui. Tam tikslui kai kurios sistemos turės būti modifikuotos ir

izoliuotos. Panaudotas branduolinis kuras ir bei eksploatavimo metu

sukauptos aatliekos bus išgabentos į naujas saugyklas.

Išmontavimas

Ši stadija iš dalies sutampa su pirmine, kadangi buvo pasirinkta

greito išmontavimo strategija. Išmontuota užteršta įranga bus

transportuojama į specialias saugyklas. Mažai užteršta įranga (pvz.,

turbinų salės įranga) bus pirma išmontuota. Tai bus atliekama tuomet, kai

kontrolės kompleksas (nekontroliuojamam lygiui) ir tranšėjinio tipo

paviršinis kapinynas bus baigti. Patalpų deaktyvavimas turi būti atliktas

šios stadijos metu. Techniniu požiūriu, tai pati sudėtingiausia stadija.

Pastatų nugriovimas

Likusiųjų pastatų liktinė tarša yra kontroliuojama ir kai kuriuos

mažai užterštus statinius galima vėliau panaudoti pramoniniais tikslais.

Pastatai, kkurie nebus pakartotinai panaudojami, bus griaunami, o IAE

teritorija bus rekultivuota [6]. 3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama

Šalyse pradėjus eksplotuoti atominę elektrinę ir nustačius pagamintos

energijos kainą, atsižvelgiama į tolesnias IAE eksploatavimo nutraukimui

būtinas išlaidas. Todėl eksploatavimo nutraukimo fondai yra kaupiami

elektrinės eksploatavimo eigoje. Tačiau, per pirmuosius 10 IAE

eksploatavimo metų, lėšos šiam tikslui nebuvo kaupiamos. Šių fondų

nepakanka. Dėlto IAE eksploatavimo nutraukimui planuojama gauti finansinę

paramą iš Europos Sąjungos. 2000-ųjų birželio 20-21 d. Lietuvoje surengtoje

tarptautinėje donorų konferencijoje dalyvavo atstovai iš Europos Komisijos,

G – 7 šalių ir tarptautinių finansinių organizacijų. Netrukus po šios

konferencijos ES paskyrė 115 milijonų eurų eksploatavimo nutraukimo

projektams [6].

ES šalių ir kitų šalių-donorų įnašai kaupiami Tarptautiniame IAE

eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde, kurį valdo Europos rekonstrukcijos

ir plėtros bankas. 2001-ųjų balandžio 5 d. Londone Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartį

apie šio fondo funkcionavimą. Techniniai IAE eksploatavimo nutraukimo

projektai yra finansuojami iš Tarptautinio fondo.

2002 metais Tarptautiniame IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde

buvo apie 210,13 milijonų eurų. 2004-2006 metais Europos Komisija

įsipareigojo duoti dar 285 milijardus eurų eksploatavimo nutraukimo

reikmėms.

IAE eksploatavimo nutraukimo darbai gali būti finansuojami iš Lietuvos

Respublikos biudžeto, vietos savivaldybės skirtomis subsidijomis ir kitų

rėmimo fondų.

Apskaičiuota, kad greito išmontavimo atveju, IAE eksploatavimo

nutraukimas kainuotų 1,134 milijardus eurų (neatsižvelgiant į infliaciją ir

IAE darbuotojų algų didėjimą). Tačiau, šie pinigai bus reikalingi ne iš

karto; po 1-ojo, po to po 2-ojo blokų sustabdymo, prasidės techninių

projektų įgyvendinimo fazė. IAE įranga bus palaipsniui išmontuojama,

prasidės tiesioginiai eksploatavimo nutraukimo darbai.

Plane numatytas pilnas IAE eksploatavimo nutraukimo procesas (1-asis

ir 2-asis blokai, pagalbiniai įrenginiai, laikinos panaudoto kuro

saugyklos). GENP turi atitikti visus VATESI reikalavimus dėl eksploatavimo

nutraukimo proceso planavimo. Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas bus

pagrindinis dokumentas nutraukiant eksploatavimą ir viso eksploatavimo

nutraukimo proceso metu. Jo pagrindu bus rengiami detalūs eksploatavimo

nutraukimo planai, priemonės (projektai).

Svarbią vietą GENP užima eksploatavimo nutraukimo strategija, be to jį

sudaro:

• Eksploatavimo nutraukimo kaštai;

• IAE eksploatavimo nutraukimo įgyvendinimo koncepcija;

• Pagrindiniai eksploatavimo nutraukimo metodai;

• Eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių atliekų

paskaičiavimas;

• Eksploatavimo nutraukimo organizavimas ir reikalingi resursai;

• Konceptualus eksploatavimo nutraukimo darbų saugos

įvertinimas.

Eksploatavimo nutraukimo projektas I-ajai fazei apima visus per 2005-

ųjų – 2012-ųjų metų periodą vykdomus darbus, t.y., kol iš 1-ojo bloko

reaktoriaus bus iškrautas visas kuras. Konkrečiai, šie darbai yra:

• Technologinių sistemų modifikavimas ir izoliavimas;

• Sistemų eksploatavimas po galutinio reaktoriaus sustabdymo;

• Dalinai panaudoto branduolinio kuro išvežimas į 2-ąjį bloką;

• Panaudoto branduolinio kuro pašalinimas iš reaktoriaus ir kuro

išlaikymo baseinų;

• Technologinių sistemų deaktyvavimas;

• Eksploatavimo atliekų tvarkymas;

• Įrangos išmontavimas ir deaktyvavimas;

• Bendrieji darbai (tokie kaip, administravimas, apsauga,

radiacinė sauga, ir kt.);

• Pirkimai (įvairi eksploatavimo nutraukimo įr.anga ir

instrumentai).

IAE Technikos direkcija atsako už dalį išvardintų darbų, todėl jie

nebus tiesiogiai aptariami ENP. Likusieji darbai yra IAE eksploatavimo

nutraukimo projektų valdymo grupės atsakomybė.

Eksploatavimo nutraukimo planas ir susijusi saugos aanalizės ataskaita

bus pagrindiniai eksploatacijos nutraukimo licencijavimo proceso

dokumentai. Jie leidžia valstybinėms institucijoms įvertinti pasirinktų

eksploatavimo nutraukimo darbų saugą ir įvykdomumą bei išduoti leidimą

galutiniam reaktoriaus sustabdymui. Vėliau, remiantis ENP bus parengtos

detalios eksploatavimo nutraukimo procedūros. 3.7 AB „Lietuvos energija“

AB “Lietuvos energija“ apima dalį Lietuvos elektros gamybos, visą

elektros perdavimą ir skirstymą bei atlieka vieningo supirkėjo ir balanso

funkcijas, pagal sutartis supirkdama visą Lietuvoje pagamintą elektrą ir

galią bei parduodama Lietuvos vartotojams ir eksportuodama į kaimynines

energetikos sistemas.

AB “Lietuvos energija“ pagrindinis uždavinys – patikimas ir

kokybiškas Lietuvos vartotojų aprūpinimas elektra bei priklausančių

energetinių įmonių efektyvus valdymas.

Bendrovei naujus uždavinius nustatė ir jų sprendimo kelius numatė

1999 spalio 5 d. Lietuvos Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos

strategija, kur nurodyta, kad elektros tiekimo patikimumui užtikrinti

reikia:

• išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą,

laipsniškai jį priderinant prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir

nuosekliai diegiant momentines galios reguliavimo priemones;

• rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius

elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų tenkinamos

didėjančios apkrovos, užtikrintas elektros tiekimo patikimumas bei

elektros kokybė;

• kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis dėl elektros galios rezervo

užtikrinimo;

• sudaryti galimybę sukaupti didesnį elektros kiekį Kruonio HAE baseine;

• pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros tinklais norint

integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir

tuo užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos darbo patikimumą,

stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės

Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai

išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą;

• kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių

aukštosios įtampos elektros tinklų schemą, geriau pritaikytą

integruojantis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros tinklus ir

leidžiančią geriau išnaudoti turimas įrengtąsias galias, tenkinant

Baltijos valstybių poreikius [1].

Šiuo metu AB “Lietuvos energija“ turi monopolinę elektros perdavimo

bei tiekimo teisę Lietuvoje. Bendrovė elektrą tiekia 1,32 mln. Lietuvos

vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis: Latviją ir Baltarusiją.

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra Baltijos šalių bendro perdavimo

tinklo dalis. 330 kV elektros linijomis Lietuvos energetikos sistema

sujungta su Latvija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Kiekvienos linijos elektros perdavimo galia 700-800 MW. Tačiau nėra nė

vienos linijos, jungiančios Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų ar

Vidurio Europos energetikos sistemomis. Todėl AB “Lietuvos energija“

ieško galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus 400 kV

perdavimo linija. Lietuvos energetikos sistema yra perteklinė ir elektros

perdavimo linija tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarytų galimybę Lietuvai

eksportuoti perteklinę elektrą, ypač pikinę ir pusiau pikinę, į Vakarų ir

Vidurio Europą ir turėti galimybę gauti rezervavimą iš Vakarų. Dabar

pagrindiniai elektros eksporto partneriai yra Latvijos ir Baltarusijos

energetikos sistemos.

Elektros perdavimo ir skirstymo valdymas:

1. Dispečerinis centras “Baltija“ atlieka dispečerio funkcijas ir

planuoja energijos balansą

Baltijos šalių elektros sistemoje , į kurią

įeina ir Lietuva.

2. Lietuvos nacionalinis dispečerinis centras reguliuoja kasdienę

elektrinių gamybos ir nacionalinio perdavimo tinklo veiklą.

3. Regioniniai elektros tinklai skirsto energiją žemesnėmis nei 110 kV

aukštosios įtampos linijomis ir jų dispečeriniai centrai reguliuoja

patikimą elektros tiekimą vartotojams. 3.8 Dujų sektorius

Lietuvos dujų sektoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

Gamtinių dujų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius.

Atsižvelgiant į jau Lietuvoje sukurtas dujų tiekimo technines

priemones bei aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos yra

perspektyviausia organinio kkuro rūšis. Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoje

šiuo metu neriboja ir artimiausioje ateityje neribos jų tiekimo galimybės.

Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu (5-10 metų) laikotarpiu dujos bus

tiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos), todėl tiekimo patikimumui ir

saugumui užtikrinti bus imamasi šių priemonių:

• skatinama dujų perdavimo tinklų plėtra ir dujų tranzitas per šalies

teritoriją;

• tęsiami tyrinėjimo, vėliau ir statybos darbai požeminei dujų saugyklai

įrengti;

• kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bus parengtas ir įgyvendintas

susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektas;

• skatinama vietoj ddaug sieros turinčio mazuto naudoti gamtines dujas,

kaip ekologiškai švarų kurą.

Perspektyviausios gamtinių dujų naudotojos yra modernizuotos

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir termofikacinės elektrinės.

Gamtinių dujų tinklai bus plėtojami atsižvelgiant į:

• pirminių energijos išteklių sunaudojimo balansus;

• aplinkosaugos būklę konkrečioje vvietovėje;

• ekonominį pagrįstumą;

• tiekimo patikimumo užtikrinimą;

• ekonominį tikslingumą didinti gamtinių dujų sunaudojimą [2].

Vartotojams, kurių kuro poreikis nedidelis, rekomenduojama kaip

ekologišką kuro rūšį vartoti suskystintas dujas. Suskystintų dujų tiekimo

patikimumui užtikrinti numatoma diegti pažangias technologijas bei sukaupti

suskystintų dujų atsargas, už kurias atsakingos suskystintas dujas

tiekiančios ir importuojančios įmonės.

Gamtinių dujų sektoriuje turi būti atskirtos gamtinių dujų tiekimo,

perdavimo ir skirstymo išlaidos. 3.9 Gamtinės dujos

Gamtinės dujos sudaro apie 27%. visos šalies pirminės energijos

paklausos. Šiuo metu šalyje sunaudojama 2,58 mlrd. m3 per metus, ir dar

0,47 mlrd. m3 tranzitu patiekiama į Kaliningrado sritį. Rusijos tiekiamos

dujos iš Baltarusijos per pagrindinį dujotiekį Minsko- Vilniaus dujotiekį

patenkina visą šį dujų poreikį. Lietuvos dujų tiekimo tinklas taip pat yra

sujungtas su Kaliningrado sritimi bei su Latvijos dujotiekio tinklu, kuris

šiuo metu nneveikia. Taip pat yra antroji dujotiekio linija į Baltarusiją,

kuri šiuo metu neeksploatuojama.

[pic]

3 pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema [2]

1620 km magistralinių dujotiekių

5930 km skirstomųjų dujotiekių

57 dujų skirstymo stotys

1 dujų kompresorinė stotis ties Panevėžiu

1 pasienio dujų apskaitos stotis ties Šakiais

Lietuvos dujotiekio tinklas nėra sujungtas su Vakarų Europos dujų

tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. Rinkos

santykių įgyvendinimui gamtinių dujų sektoriuje, bendros rinkos sukūrimui,

Lietuvos dujų sistemą reikėtų sujungti su Lenkijos (Vakarų Europos) dujų

sistema. Dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos įgalintų praplėsti dujų

tiekimo ggalimybes ne tik Lietuvai bet Latvijai ir Estija. Gamtinių dujų

tinklus Lietuvos teritorijoje valdo ir eksploatuoja akcinė bendrovė

“Lietuvos dujos“ . Lietuva neturi savo gamtinių dujų išteklių. 2000 m.

šalies gamtinių dujų ūkyje, be AB “Lietuvos dujos“, dar veikė penkios

gamtinių dujų tiekimo – pardavimo įmonės.

AB “Lietuvos dujos“ – akcinė bendrovė, kurios veiklos sritis

gamtinių dujų pirkimas (importas), perdavimas, paskirstymas ir pardavimas.

Bendrovei priklauso dauguma Lietuvoje esančios gamtinių dujų tiekimo

infrastruktūros. “Lietuvos dujos“, kaip akcinė bendrovė, įregistruota

1995 metais. Bendrovė perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomą

gamtinių dujų verslą. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti

Lietuvos vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų ūkio

plėtojimą ir vystymą, saugų gamtinių dujų tiekimo sistemų eksploatavimą [2] 3.10 Nafta ir naftos produktai

Lietuva turi vienintelę Baltijos šalių regione „Mažeikių naftos“

perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas -7 mln. tonų, bei žalios

naftos importo ir eksporto per Baltijos jūrą pajėgumas yra atitinkamai 6,1

ir 8 mln. tonų. Naftos perdirbimo gamykla patenkina beveik 90 proc. šalies

naftos produktų poreikio. Likusioji dalis yra importuojama. Vietiniai

naftos ištekliai – menki. Patvirtintos išgaunamos šalyje naftos atsargos

2001 m. pradžioje sudarė 4,2 mln. tonų. Nacionalinėje energetikos

strategijoje numatyta išlaikyti 0,3-0,5 mln.t naftos metinį gavybos lygį.

2001 metais baigtas rekonstruoti naftos produktų pakrovimo –

iškrovimo terminalas, priklausantis AB „Klaipėdos nafta“. Tai universalus

importo – eksporto terminalas, kurio krovos pajėgumas sudaro ddaugiau nei 7

mln. tonų įvairių naftos produktų.

Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu ir perspektyvoje

išliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies nuo naftos produktų importo.

Prognozuojama, kad:

• pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti

kitų energijos rūšių gamybai, mažės ir nagrinėjamo laikotarpio

pabaigoje sudarys apie 20 – 25%;

• naftos produktai išliks pagrindinis rezervinis kuras šiluminėse

elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose;

• lengvųjų naftos produktų vartojimas didžiąja dalimi didės transporto

sektoriuje ir 2020 m. jų bus suvartojama apie 2,0 mln. t per metus.

Laipsniškai bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai,

mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 m.

bus nutraukta naftos produktų, netenkinančių Europos Sąjungos normų, gamyba

ir naudojimas.

Kad šalies ūkis būtų patikimai aprūpintas naftos produktais, bus

sudaromos naftos produktų 90 parų atsargos. Etapais bus pakeista atsargų

sudarymo ir naudojimo tvarka. Tam bus parengti reikalingi teisės aktai.

Sudarant atsargas, turės prisidėti naftos produktus gaminančios,

importuojančios bei didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančios

įmonės. Naftos produktų valstybės atsargoms sudaryti numatoma: įvesti

atsargų sudarymo mokestį arba sudaryti galimybę kaupti atsargas įmonėse.

Šalies gynybos funkcijoms vykdyti bus sudaromos valstybės finansuojamos

atsargos.

AB “Mažeikių nafta“

AB “Mažeikių nafta“ buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvos

naftos bendrovę įeina nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo

įmonė, nuo 1999 m. ppradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m.

naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. Ilgametė šių įmonių

praktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūs

laimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus,

dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais ir

moderniausiais metodais [4].

AB “Mažeikių nafta“ veikla yra:

• naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais; o naftos krova į

tanklaivius;

• naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas);

• siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita

žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai;

• didmeninė prekyba naftos produktais.

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. t

naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus,

perdirbama ir kita žaliava -dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai

distiliatai.

Pagrindinių imonės įrenginių pajėgumas:

• atmosferinė reaktifikacija -15 mln. t per metus;

• katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus;

• žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus;

• dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus;

• vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus;

• vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4. mln. t per metus;

• katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus;

• absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus;

• MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus (gamybos

įrenginių galingumai

nurodyti pagal produktų gamybą);

• bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai

nurodyti pagal produktų gamybą);

• sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst.. t per metus;

• vizbrekingas -1 ,6 mln. per metus;

• vandenilio įrenginys – 20 tūkst.. t per metus; 3.11 Šilumos sektorius

Šilumos tiekimo sektoriuje yra nemažų ekonominių ir techninių

problemų. Jos gali būti efektyviai sprendžiamos tik kartu su bendra viso

energetikos sektoriaus strategija. Sprendžiant Lietuvos vartotojų

aprūpinimo šiluma problemą, pagrindinės strateginės nuostatos techninės

politikos ssrityje būtų šios:

• centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, kuriose naudojamos gamtinės

dujos, turi būti laipsniškai įrengiamos termofikacinės elektrinės,

galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga

Ignalinos AE gaminamos elektros kainai;

• ten, kur susidaro dideli kiekiai degiųjų atliekų, jos, ekonomiškai

pagrindus, pirmiausia turi būti naudojamos šilumai gaminti, nes tai

mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą.

Galimybės jas naudoti kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi

būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju;

• visose šilumos tiekimo sektoriaus grandyse būtina įrengti apskaitos

prietaisus tiksliam šilumos gamybos, perdavimo ir skirstymo nuostolių

bei galutiniam vartotojui patiektos šilumos kiekiui nustatyti; tai

turėtų pakeisti šilumos vartotojų elgseną [11];

• nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudaryti vartotojams

galimybę reguliuoti šilumos kiekį savo nuožiūra;

• sskatinti esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir

ekonomiškai pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą.

Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindinės nuostatos yra

šios:

• skatinti energetinių paslaugų kompanijų kūrimąsi;

• sudaryti sąlygas, kad patys vartotojai būtų suinteresuoti tobulinti

šilumos ūkį ir galėtų daryti įtaką jo techninei bei ekonominei

politikai.

Smulkūs vartotojai, esantys toliau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimo

sistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas,

atsižvelgiant į vietos sąlygas, naudos: naftos produktus, malkas, medienos

atliekas, durpes, akmens anglis, elektros energiją.

Šių energijos šaltinių santykinė dalis priklausys nuo jų rinkos

kainų, vartotojų perkamosios galios, šildymo įtaisų kainų ir kt. Valstybė

skatina tiek kuro tiekėjų, tiek ir šildymo priemonių gamintojų bei tiekėjų

konkurenciją. 4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas

Elektros energija yra viena iš pagrindinių energijos rūšių. Ji turi

daug pranašumų palyginti su kitomis energijos rūšimis, kadangi ją galima

perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių, patogu paskirstyti

vartotojams. Gana paprastais įrenginiais mechaninę, vidinę, šviesos

energiją galima paversti į elektros energiją.

Elektros srovę gamina generatoriai – tai irenginiai, kurie vienos ar

kitos rūšies energija paverčia elektros energija. Prie generatorių

priskiriami: galvaniniai elementai, elektrostatinės mašinos,

termobaterijos, saulės baterijos ir t.t. Dabar svarbiausią reikšmę turi

elektromechaniniai indukciniai kintamosios srovės generatoriai. Jų veikimas

pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu.

Visi elektros generatoriai veikia tuo pačiu principu. Visos elektrinės

skirstomos į rūšis pagal ttai kokiu būdu tas generatorius yra sukamas, tai

atominės, hidro(vandens), šiluminės, vėjo, saulės, hidroakumuliacinės

elektrinės. Elektrą Lietuvoje gamina trijų rūšių elektrinės: atominė,

šiluminės ir hidroelektrinės. Pagal įrengtąją galią ir gaminamą elektrą

pirmauja valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė. AB „Lietuvos

energija“ priklauso dvi šiluminės elektrinės ir dvi hidroelektrinės. AB

„Lietuvos energija“ superka gaminamą elektrą Lietuvoje ir tiekia Lietuvos

vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis. 4.1 Hidroelektrinės

Šiuo metu panaudojama tik 14% turimų techninių hidroenergijos

išteklių ir jų dalis bendrame energijos balanse yra apie 1%, o elektros

energijos balanse apie 3%. Techniniai arba realūs hidroenergijos ištekliai

šalyje įvertinti 2,7 mlrd. kWh/metus. Apie 2,2 mlrd. kWh/metus arba 80%

visų išteklių tenka didžiosioms Lietuvos upėms: Nemunui ir Neriai, kitoms

upėms (470)-apie 0,5 mlrd. kWh/metus arba 20%.

Mažų hidroelektrinių (MHE), kurių galia mažiau negu 10MW, statyba prie

upių pagal tipinius projektus, su standartiniais energetiniais įrengimais,

tiekiančiais energiją į elektros tinklus be pastovaus aptarnaujančio

personalo, jau tapo ekonomiškos ir rentabilios. Tai patvirtina sparčiai

besiplečianti jų statyba šalyje. Šiuo metu jau pastatyta virš 10 naujų MHE

ir bendras jų skaičius viršija 20. Visų jų bendra galia mažesnė negu 7 MW

ir elektros gamyba apie 25 mln. kWh/metus.

MHE verslas tapo patrauklus privatiems investuotojams: UAB,

savininkams. Nors MHE santykinai yra brangios, ypač pačios mažiausios,

tačiau atsiperka jų maža elektros gamybos savikaina ir praktiškai nėra

jokios verslo rizikos.

Be to, Lietuvoje iilgus metus efektyviai dirbanti didelė Kauno HE (100

MW), kuri pagamina per metus 350 mln. KWh, yra geras hidroenergetikos

efektyvumo įrodymo pavyzdys.

Kauno hidroelektrinė buvo pradėta statyti 1955 metais prie Nemuno.

Elektrinės statyba baigta 1960 metais. Nuo šių metų HE pradėjo veikti pilnu

pajėgumu. Pastačius Kauno HE liovėsi dideli pavasario potvyniai, kurie

padarydavo daug žalos Kauno miestui.

Kauno HE – tai vagos tipo hidroelektrinė, nutolusi nuo Nemuno žiočių

224 km. Kauno HE sudaro: pirma ir antra žemės užtvankos – aklinos, supiltos

iš smėlio ir priemolio, su centriniu branduoliu, gelžbetoninis

hidroelektrinės pastatas, kurio ilgis – 75,5 m, o aukštis – 37,5 m,

gravitacinio tipo vandens nupylimo užtvanka (3 pralaidos su praktinio

profilio slenksčiais, kurių kiekvienas, slėgis – 7m, bendras ilgis – 79 m),

slenksčio altitudė – 37 m, segmentiniai skydai po 20 m, trečia žemės

užtvanka – aklina, suplauta iš smėlio, jos ilgis – 464 m, maksimalus

aukštis – 26m. HE galia yra 101 MW, o maksimalus vandens pralaidumas 3990

m3/s.

4 pav. Kauno HE elektros gamyba 1990 – 2001 m. [14] 4.2 Vėjo jėgainės

Siekiant pagerinti gamtosaugos sąlygas, Vakarų Europos šalyse (Danija,

Vokietija, Olandija ir t.t.) plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse

jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama

buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. UAB „Vėjas“ 1991 m.

suprojektavo pirmąją vėjo jėgainę Lietuvoje, kuri buvo pastatyta Prienų

rajone. Po to įsikūrė UAB „Jėgainė“, kuri tęsė šį darbą. Buvo

suprojektuotos kelios 60 kW galios jėgainės, viena iš jų pastatyta Kaune.

Klaipėdos technikos universitete buvo suprojektuota 10 kW galios vėjo

jėgainė, kuri pastatyta Klaipėdos rajone. Visų šių suprojektuotų ir

pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo daug techninių

problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo. Šių problemų

sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo

energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių. Šie

uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir

kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami. 4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė

Kruonio HAE pradėjo veikti 1992 m. Vienas svarbiausių Kruonio HAE

tikslų – reguliuoti energetikos sistemos paros apkrovimo netolygumus.

Hidroakumuliacinė elektrinė naudoja dirbtinių vandens telkinių, esančių

skirtinguose geografiniuose aukščiuose, hidroresursus. Elektros energija iš

šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Šiluminės ir atominės

elektrinės, sudarančios elektros energetinės sistemos pagrindą, neleidžia

tinkamai reguliuoti galią paros, ir metiniu aspektu. Šiems tikslams 1977

m. prie Kauno HE vandens saugyklos buvo pradėta statyti Kruonio HAE.

Elektra iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Elektros

minimalaus poreikio metu, Kruonio HAE dirba siurblio režimu, naudodama

perteklinę elektrą, pompuoja vandenį iš apatinio vandens telkinio į

viršutinį. Šiuo metu elektrinėje įrengta galia siekia 800 MW. Kai vandens

baseinas pilnas, elektrinė gali generuoti 800 MW. Tam AB „Lietuvos

energija“ ieško investuotojų. Reikalinga investicijų suma sudaro 800

mln.

Lt. 4.4 Elektros energijos perdavimo principai

Vienas svarbiausių elektros energijos perdavimui reikalingų renginių

yra transformatorius. Jis sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, ant

kurios užmaunamos dvi ritės su apvijomis. Viena tų apvijų vadinama –

pirmine, jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio, prie antrinės –

jungiama „apkrova“, t.y- prietaisai ir įrenginiai, vartojantys elektros

energiją.

Transormatoriaus veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos

reiškiniu. Pirmine apvija tekanti kintamoji srovė sukuria šerdyje kintamąjį

magnetinį srautą, kuris kiekvienoje apvijoje indukuoja elektrovarą. Šerdis,

pagaminta iš transformatorių plieno, koncentruoja magnetinį srautą, todėl

jis praktiškai būna tik šerdies viduje ir vienodas visuose jos

skerspjūviuose. 4.5 Elektros energetika

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros

ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir

skirstymo tinklas (sistema).

Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra

įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Lietuva, atstatydama Nepriklausomybę, paveldėjo išvystytą elektros

ūkį, kuris buvo skirtas ne tik Lietuvos reikmėms. Kartu su Nepriklausomybės

atgavimu ateinanti rinkos ekonomika reikalavo pertvarkyti paveldėtą ūkį.

Esminiai elektros ūkio struktūriniai pakitimai prasidėjo 1997 metais,

kai nuo AB “Lietuvos energija” buvo atskirti šilumos tinklai bei

termofikacinės elektrinės ir perduoti savivaldybių nuosavybėn. Lietuvai

pareiškus nnorą tapti Europos Sąjungos nare, elektros ūkis buvo toliau

pertvarkomas ne tik siekiant jį padaryti veiksmingesniu, patrauklesniu

privatizavimui, bet ir derinant prie Europos Sąjungos siekio sukurti

sąlygas elektros rinkai. Sudarant sąlygas konkurencinei elektros rinkai

reikia atskirti bent elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektros

skirstymo sąnaudų aapskaitas. Toks Europos Parlamento ir Europos Tarybos

1996 metų Elektros direktyvos dėl elektros rinkos reikalavimas. Lietuvoje

šie reikalavimai, kurie svarbūs ir siekiant elektros ūkio veiksmingumo,

buvo derinami su noru elektros ūkio įmones privatizuoti, 2001 metais buvo

įgyvendinti maksimalūs. Tais metais buvo baigta AB “Lietuvos energija”

reorganizacija: atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės ir įsteigtos

akcinės bendrovės “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė”, bei

atskirti skirstomieji elektros tinklai ir įsteigtos akcinės bendrovės “Rytų

skirstomieji tinklai” bei “Vakarų skirstomieji tinklai”. Nuo 2002 m. AB

”Lietuvos energija” yra tik 110 ir 330 kV įtampos elektros tinklų

savininkė, atsakinga už Lietuvos elektros sistemos darbą, užtikrina taip

vadinamą nacionalinį galių balansą, kam svarbios priemonės yra bendrovės

valdomos Kruonio HAE ir Kauno HE. AB “Lietuvos energija” dispečerinis

centras koordinuoja Lietuvos elektrinių darbą, derina jį su kaimyninėmis

energetikos sistemomis, glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos

energetikos sistemomis [15].

1991 metais Baltijos energetikai pareiškė norą atsiskirti nuo buvusios

Sovietų Sąjungos vieningos energetikos sistemos ir 1992 metais sukūrė

Baltijos jungtinę energetikos sistemą, kurios dispečeriniam valdymui

įsteigė bendrą Baltijos dispečerinį centrą – DC Baltija. DC Baltija padeda

nacionaliniams dispečeriniams centrams koordinuoti Baltijos energetikos

sistemos darbą su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis, nes ir

atsiskyrusios Baltijos energetikos sistemos technologiškai yra surištos su

Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis. Siekiant užtikrinti

energetikos sistemų darbo patikimumą, jos turi dirbti bendram Baltijos,

Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų žiede, derinti režimus, o dažnį

visose sistemose reguliuoja (palaiko pastovų) Rusijos hidroelektrinės. 4.6 Lietuvos elektros rinka

Konkurencinė elektros rinka yra vienas iš svarbiausių tikslų elektros

energetikoje. Nuo 2002 metų, po AB “Lietuvos energija” reorganizacijos ir

įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui, Lietuvoje veikia elektros

rinka, t.y. elektros ūkyje įgyvendinti santykiai “perku-parduodu” ir

panaikinti “prašau-duodu”. Lietuvos elektros rinkos pagrindas yra dvišalės

sutartys tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. 2003 m. pagal dvišalius

tiesioginius kontraktus buvo parduota arti 70 % energijos. Pagrindiniai

elektros gamintojai yra VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”, AB “Lietuvos

elektrinė”, AB “Vilniaus energija”, AB “Kauno energija”, AB “Klaipėdos

energija” elektrinės, UAB “Kauno termofikacinė elektrinė” bei pora pramonės

įmonių elektrinių. Kitos elektrinės, tame tarpe ir mažosios hidroelektrinės

didmeninėje rinkoje nedalyvauja. Kaip buvo minėta aukščiau, Kauno HE ir

Kruonio HAE elektros rinkoje kaip gamintojos nedalyvauja. Elektrinių metinė

elektros gamyba pateikta 1 lentelėje.

2 lentelė Elektros gamyba Lietuvoje (TWh) [14]

|Elektrinės |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Ignalinos AE |8,42 |11,36 |14,14 |15,48 |

|Lietuvos elektrinė|0,71 |0,82 |0,74 |0,72 |

|Vilniaus elektrinė|0,91 |0,96 |1,08 |1,19 |

|Kauno elektrinė |0,30 |0,44 |0,49 |0,67 |

|Mažeikių elektrinė|0,30 |0,33 |0,30 |0,18 |

|Klaipėdos |0,04 |0,03 |0,03 |0,03 |

|Kauno HE |0,31 |0,28 |0,32 |0,28 |

|Mažosios HE |0,03 |0,04 |0,04 |0,05 |

|Pramonės |0,10 |0,07 |0,15 |0,18 |

2003 metais Lietuvoje pagaminta 19,46 TWh elektros energijos.

Palyginti su 2002 metais elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7%.

Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos AE pagamino 3/4 visos

elektros energijos.

Lietuvos elektros rinkoje pagal elektros energetikos įstatymą veikia

dviejų rūšių tiekėjai – visuomeniniai ir nepriklausomi. Visuomeniniais

tiekėjais yra skirstomųjų elektros tinklų bendrovės, turinčios tokios

veiklos licenzijas, ir jie privalo tiekti elektrą prie tų tinklų

prijungtiems vartotojams su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos suderintomis kainomis. 2003 metais tokių tiekėjų buvo trys: AB

“Rytų skirstomieji tinklai”, AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir Visagino

bendrovė.

Laisvaisiais vartotojais, t.y. vartotojais, kurie turi teisę laisvai

pasirinkti tiekėją, 2003 metais galėjo būti vartotojai, kurie per 2002

metus suvartojo per 9 GWh. 2004 metais Vyriausybė gali leisti tapti

laisvaisiais vartotojais tiems vartotojams, kurie per 2003 metus suvartojo

per 3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2002 metų direktyvą,

nuo 2004 m. liepos Europos Sąjungos šalyse visi ne buitiniai vartotojai

turi teisę pasirinkti tiekėją, o nuo 2007 m. liepos – visi vartotojai [14].

2003 metais Lietuvoje buvo 28 laisvieji vartotojai ir jiems pagal

dvišalius kontraktus buvo parduota apie 26% energijos, t.y. per 1,8 GWh.

AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka elektros perdavimo

sistemos operatoriaus ir elektros rinkos operatoriaus (administratoriaus)

funkcijas. t.y.:

• Vyriausybės nustatytų viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų supirkimą ir realizaciją;

• rinkos administravimą;

• energijos kiekių ir kainų skaičiavimą bei su tuo susijusios

informacijos pateikimą rinkos dalyviams.

Be dvišalių kontraktų Lietuvos elektros rinkoje energija prekiaujama

aukcione ir centralizuotai realizuojant energiją, pagamintą teikiant

viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Viešuosius interesus

atitinkančiai elek.tros gamybai Vyriausybės sprendimu yra priskiriama

elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos

išteklius, termofikacinių elektrinių pagaminta elektra, kai tiekiama šiluma

į miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, o taip pat Vyriausybės

nustatytose elektrinėse, kuriose elektros gamyba būtina energetikos

sistemos rezervui ir atominės elektrinės saugumui užtikrinti. 2003 metais

tokia elektra sudarė apie 17% visos rinkoje parduotos elektros energijos.

Tokios elektros gamintojams elektros kaina yra nustatyta, o termofikacinėms

elektrinėms ūkio ministerija nustato ir metines pardavimo kvotas. Virš

kvotų elektrinių pagamintos energijos kaina nereguliuojama, t.y. ją nustato

konkurencinė rinka [15].

3 lentelė Elektros gamyba ir vartojimas Lietuvoje (TWh) [8]

| |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Gamyba |11,41 |14,72 |17,71 |19,46 |

|Elektrinių savos |1,37 |1,49 |1,61 |1,60 |

|Nuostoliai el. |1,28 |1,42 |1,43 |1,41 |

|Galutinis |6,91 |7,24 |7,51 |7,94 |

|Pramonės |3,27 |2,85 |2,96 |3,02 |

|Transporto |0,07 |0,07 |0,06 |0,02 |

|Žemės ūkio |0,23 |0,15 |0,15 |0,15 |

|Gyventojų |1,77 |1,82 |1,84 |1,97 |

|Prekybos ir kitų |1,57 |2,36 |2,50 |2,78 |

Aukcione 2003 m. parduota apie 13% energijos.

Jau 2003 metais pradėta elektros prekybos su visais elektros

gamintojais ir

elektros eksporto ir importo kasvalandinė energijos

apskaita. Per 2004 metus, tikimasi, bus baigta įrengti kasvalandinė

elektros apskaita bei informacinė sistema ir su skirstomaisiais tinklais,

o. nuo kitų metų Lietuvoje bus sukurtos tokios pat techninės sąlygos ir

informacinė sistema elektroninei elektros prekybai, kokia yra Europos

Sąjungos šalyse.

Deja, Lietuvos elektros rinka yra per maža, kad ji būtų veiksminga.

Paprastai laikoma, kad elektros rinkoje per metus reikia parduoti 250 –300

TWh. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama žymiai mažiau. Todėl, norint

pasinaudoti konkurencinės elektros rinkos privalumais, Lietuvai reikėtų

įsijungti į didesnę elektros rinką. Vienas iš kelių – sukurti bendrą

Baltijos elektros rinką. Nuo 2005 metų AB „Lietuvos energija“ bus sukūrusi

sąlygas Lietuvos dalyvavimui bendroje Baltijos elektros rinkoje. Deja,

realios bendros Baltijos elektros rinkos veikimas priklauso ne tik nuo AB

„Lietuvos energija“. Bendrai Baltijos elektros rinkai veikti trukdo

nesuderinti Baltijos šalių teisinei aktai.

Baltijos šalių energetikos reguliatoriai 2002 metais susitarė dėl

bendrų kainodaros ir jos reguliavimo principų. Baltijos šalių Vyriausybių

vadovai dar 1999 metais sutarė, kad reikia kurti bendrą Baltijos elektros

rinką. Dabar reikia susitarti Baltijos Vyriausybėms dėl elektros rinkos

atvėrimo ir pprekybos bendrų principų su ne Europos Sąjungos šalimis (Rusija

ir Baltarusija). Tikimasi, kad 2005 metais bus padaryti realūs praktiniai

žingsniai ir bendroje Baltijos elektros rinkoje [15].

Europos Sąjungos siekis – sukurti vieną bendrą Europos elektros rinką.

Todėl bendra Baltijos rinka būtų kaip tarpinis etapas, pasirengimas ir

patirties prekiauti elektra rinkoje sukaupimas.

Prekyba elektra rinkoje, nors ir ne kaip Europos Sąjungoje, veikia. AB

„Lietuvos energija“ sėkmingai plečia elektros eksportą į Baltarusiją,

Rusiją, Latviją, Estiją bei Lenkiją. Metinis elektros energijos eksportas

nuo 1,48 TWh 2000 metais padidėjo iki 7,53 TWh 2003 m.

4 lentelė El.ektros eksporto į kaimynines šalis dinamika (TWh) [14]

|Šalis |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Baltarusija |0,72, |2,06 |3,06 |4,04 |

|Rusija |0 |0,82 |2,32 |2,39 |

|Latvija |0,63 |1,11 |0,98 |0,55 |

|Estija |0,14 |0,18 |0,13 |0,06 |

|Lenkija |0 |0 |0,30 |0,49 |

|Iš viso |1,48 |4,16 |6,79 |7,53 | 4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas

Paskutiniojo dešimtmečio elektros ūkio reformos buvusias vertikaliai

integruotas energetikos kompanijas – energetikos sistemas išskaidė įį kelias

atskiras bendroves, kartais turinčias skirtingus savininkus, tačiau

dalyvaujančias vieningame ir sudėtingame technologiniame procese. Nauja

energetikos sistemų struktūra egzistuoja per trumpai, kad būtų suderintos

sistemų valdymo procedūros, jų kriterijai, ypač avarinėse situacijose,

kurios pasitaiko ne dažnai. Avarijų Amerikoje bei Danijoje-Švedijoje

analizė parodė, kad reikia peržiūrėti apsaugos ir automatikos kai kuriuos

aspektus.

Bet kurios šalies apsirūpinimo energija patikimumo užtikrinimo svarbi

priemone, kaip deklaruoja Pasaulio energetikų taryba, – įvairovė: kuro

rūšių, tiekimų, technologijų. Europos Sąjungos nuostata – kiekviena šalis

turi užtikrinti elektros paklausos ir elektros gamybos balansą. Lietuva,

nors ir neturi pakankamai savų energijos išteklių, tačiau užtikrina

patikimą aprūpinimą elektra. Čia svarbus vaidmuo tenka Ignalinos AE, nes

atominės elektrinės priskiriamos vietinius energijos ištekius

naudojančioms. O Ignalinos AE pagamina per tris ketvirtadalius visos

elektros šalyje.

Artėjant Ignalinos AE uždarymui labai suaktyvėjo investuotojai,

ketinantys statyti vėjo elektrines. Tai vietiniai energijos ištekliai,

tačiau nepatikimi – vėjo elektrinių rezervavimui reikia turėti manevringų

galių. Lietuvoje tuo, praktiškai, gali būti tik Lietuvos elektrinės blokai,

tačiau jie turi turėti galimybę tiek savo galia didinti, tiek mažinti.

Todėl reikės daugiau neekonomiškai sudeginti kuro, bus daugiau teršalų.

Svarbi priemonė patikimumui padidinti yra Lietuvos ir Lenkijos

elektros tinklų sujungimas. Pagal atliktą EBRD finansuotą studiją šio

projekto kaina 424 milijonai eurų. 2003 metų birželyje Lietuvos ir Lenkijos

Vyriausybių vadovai bendru laišku kreipėsi į Europos komisijos prezidentą

dėl finansinės paramos projektui įgyvendinti. Europos komisijos prezidentas

patvirtino, kad projektas Europos Sąjungai svarbus, galima tikėtis

finansinės paramos, tačiau paragino ieškoti ir kitų finansavimo galimybių.

2003 metų gruodyje projektas buvo įtrauktas į “greito starto” (quick start)

programą. Deja, Lenkijai šis projektas nėra pirmos svarbos, tuo tarpu

Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas – tai ne tik tiekimo

patikimumo padidinimas, bet ir Baltijos elektros rinkos vartai į Europos

Sąjungos rinką.. 4.8 Energijos poreikių prognozės

Energijos poreikių prognozavimo metodologija remiasi maksimaliai

tiksliu 1996 m. energijos sąnaudų ir jas lemiančių veiksnių tarpusavio

ryšių nustatymu bei jų kitimo iki 2020 m. prielaidomis. Prognozavimui

naudotas plačiai VVakaruose taikomas energijos poreikių analizės modelis

(MAED), kuris leido nustatyti galutinės energijos poreikius atsižvelgiant į

įvairių veiksnių įtaką jiems. Analizės modelyje energijos suvartojimas buvo

detalizuojamas ne tik pagal ūkio šakas (pramonę ir jos šakas, žemės ūkį,

transportą, paslaugų sritį ir namų ūkį), bet ir pagal procesus pramonės

šakose, transporto sistemos elementus, gyventojų socialinius poreikius.

Nustačius socialinius, ekonominius ir technologinius rodiklius ir

matematiškai aprašius jų ryšius su energijos vartojimo mastais, buvo

atlikti gautų prognozių jautrumo tyrimai ir nustatyti perspektyviniai

energijos poreikiai, atitinkantys labiausiai tikėtinus šalies ūkio raidos

scenarijus. Didžiausią įtaką energijos poreikiams turi BVP didėjimo tempai,

ekonomikos struktūros pokyčiai ir energijos vartojimo efektyvumas.

Perspektyviniai galutinės energijos poreikiai buvo detalizuoti pagal

ūkio šakas ir energijos rūšis. Visais šiais atvejais buvo atsižvelgta į

energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose. Nustatant taupymo

galimybes, vadovautasi duomenimis, kurie buvo pateikti 1996 m. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje energijos vartojimo

efektyvumo didinimo programoje. Bendras energijos vartojimo efektyvumo

padidėjimas nustatytas pagal energijos intensyvumo, t.y. galutinės

energijos, sunaudotos BVP vienetui, sumažėjimą.

Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje lėto ekonomikos augimo atveju būtų

mažiausi energijos poreikiai ir didžiausias energijos intensyvumas. Tačiau

greito ekonomikos augimo atveju bus didžiausi energijos poreikiai ir

efektyviausiai vartojama energija. Visais atvejais galutiniai energijos

poreikiai 2020 m. neviršija 1990 m. poreikių. Didelio energijos vartojimo

efektyvumo atveju energijos intensyvumas mažės sparčiai ir 2020 m.

intensyvumo indeksas sudarys 44-47% palyginti su 1990 m., o nuosaikios

ekonomikos plėtros aatveju bus 61%.

Jei Ignalinos AE abu blokai būtų sustabdyti, pirminės energijos (kuro,

šilumos, elektros) poreikiai prognozuojamo laikotarpio pabaigoje būtų apie

5% mažesni dėl didesnio Ignalinos AE pakeičiančių elektrinių naudingumo

koeficiento. Tačiau organinio kuro šiuo atveju reikės 30% daugiau. Šį

prieaugi iš esmės kompensuotų gamtinės dujos ir mazutas. 4.9 Perspektyvios elektrinės

Atlikta techninė ir ekonominė analizė rodo, kad, jeigu reikėtų naujų

galių, modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros

energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės,

mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar

dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė (KCDTE).

Atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei

Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau šių hidroelektrinių

statybos galimybę ribos aplinkosaugos, žemės nuosavybės, paminklosaugos ir

kiti reikalavimai, be to, jų galia vertinama tik 170 MW, todėl jų Įtaka

galių balansui yra nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta naudoti įvairų kurą (dujas, mazutą

ir iš dalies orimulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio.

Todėl ji artimiausius dešimtį metų tarnaus kaip patikimas, energijos pusiau

piko, šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis.

Galutinį generuojančio šaltinio, pakeisiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką,

pasirinkimą lems patikslinta mažiausių sąnaudų analizė bei kitų ekonominių,

finansinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimas. 4.10 Energetikos strategijos tikslai

Nustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus,

buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos

sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų esminius

reikalavimus

bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Europos Sąjungos

bei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus.

Atsižvelgiant į pagrindinius energetikos politiką formuojančius

veiksnius, nustatomi šie Lietuvos energetikos strateginiai tikslai:

1. Patikimas, saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

3. Energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų

diegimas energetikoje;

4. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, branduolinės saugos

reikalavimų užtikrinimas;

5. Galutinė Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungos

energetikos sistemas;

6. Regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija.

Norint laiku įgyvendinti šiuos tikslus, būtina sukurti reikiamą

teisinę infrastruktūrą ir institucijas. Tai turi būti padaryta per

artimiausius trejus metus. 5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas

Elektrine vadinamas įrenginys, kuriame gamtinių išteklių energija

verčiama elektros bei šilumos energija. Priklausomai nuo pirminės

energijos rūšies (naudojamo kuro) elektrinės skirstomos į šilumines,

atomines, saulės, vėjo, geotermines, potvynių. Šluminės elektrinės – tai

tokios elektrinės, kuriose naudojama organinio kuro ( anglių, naftos

produktų, durpių, medienos ir t.t.) energija. Tai labiausiai paplitęs

elektrinių tipas. Šiluminės elektrinės yra ganėtinai įvairios, todėl jos

skirstomos į grupes, pagal ttam tikrus požymius. Labai svarbus šiluminei

elektrinei yra kuras, pagal jį ŠE skirstomos į :

( kietojo,

( skystojo,

( dujų,

( mišraus kuro.

Priklausomai nuo variklių, esančių elektrinėje, ŠE yra klasifikuojamos

į:

( garo turbinų;

( dujų turbinų;

( vidaus ddegimo variklių.

Pagrindinės yra garo turbinų šiluminės elektrinės. Priklausomai nuo

garo parametrų, jos skirstomos į:

( blokines;

( neblokines su skersiniais ryšiais.

Priklausomai nuo vartotojams teikiamos energijos rūšies ŠE skirstomos

į:

( kondensacines elektrines ( KE ), gaminančias ir tiekiančias tik

elektros energiją;

( termofikacines elktrines ( TE ), kombinuotai gaminančias elektros ir

šilumos energiją. (9(

Prilausomai nuo pastato įrenginių komponavimo, ŠE skirstomos į :

( uždaro;

( atviro;

( pusiau atviro tipo elektrines.

Atviro tipo elektrinėse beveik visi pagrindiniai įrenginiai montuojami

lauke. Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse,

todėl visos Lietuvos ŠE – uždaro tipo. 5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas

Šiluminė energetika – šiluminės technikos šaka, apimanti šiluminės

energijos virtimo kitokiomis energijos rūšimis, būdus. Šiluminė energija

verčiama daugiausiai mechanine arba elektros. Jos vertimas mechanine

energija pagrįstas darbo kkūno ( dujų arba garų ) savybe atlikti mechaninį

darbą, kai keičiasi jo tūris.

Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos aprūpina vartotujus žemo ir

vidutinio potencialo šiluma ( iki 350 laipsnių ). Šiluma yra viena iš

energijos rūšių, todėl pagrindines šilumos energijos tiekimo problemas

reikia spręsti kartu su elektros energijos bei dujų tiekimo problemomis.

Energijos tiekimo sistema susideda iš šių elementų :

( šilumos šaltinio;

( šilumos tinklų;

( abonentinių įvadų;

( vietinių šilumos naudojimo sisitemų. (1(

Šiluma tiekiama į gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius pastatus

buitinėms reikmėms ( šildymui, vėdinimui, karštajam vandentiekiui ),

technologinėms reikmėms. Šilumos tiekimas skirstomas į vietinį ir centrinį.

Vietinio tiekimo sistema apima vieną arba keletą pastatų, centrinio –

gyvenamąjį arba pramoninį rajoną. Centrinio šilumos tiekimo pranašumai

lyginant su vietiniu yra :

( mažiau suvartojama kuro;

( mažesnės ekspoatacijos išlaidos;

Šiluminė elektrinė – elektrinė, verčianti organinio kuro arba Žemės

gelmių šiluminę energiją elektros energija. Kuras – anglys, mazutas,

gamtinės dujos, durpės, skalūnai. Žemės gelmių šiluminę enegiją elektros

energija verčia geoterminė elektrinė. Jose dažniausiai yra naudojamos garo

turbinos. Jų garo katiluose, naudojant šiluminio kuro energiją, gaminami

didelio slėgio vandens garai. Jie suka turbinai rotorius, sujungtus su

elektros generatorių ( paprastai sinchroninių ) rotoriais. Jų naudingumo

koeficientas siekia 40%, galia iki 3000 MW. Garo turbinų elektrinė, kurioje

įtaisytos kondensacinės turbinos ( jų panaudoto garo šilumos nevartoja

išorinis vartotojas ), vadinama kondensacine elektrine. Garo turbinų

elektrinė, kurioje įrengtos termofikacinės turbinos ir kuri teikia

panaudoto garo šilumą pramoniniams ir buitiniams vartotojams, vadinama

termofikacine elektrine. Elektrinė, kurios generatorių suka dujų turbinos,

vadinama dujų turbinų elektrine. Tokios elektrinės vartoja degiąsias dujas

arba skystąjį kurą. Dujų turbinų elektrinės naudingumo koeficientas 26-28%,

galia – keli šimtai megavatų. Šios elektrinės paprastai paleidžiamos veikti

per elektros apkrovos pikus. Dvejopas ( ir dujų, ir garo ) bendru rėžimu

dirbančias turbinas turinčių elektrinių naudingumo koeficientas siekia 42-

43%. Tokia elektrinė dažnai dirba kaip termofikacinė [13]. 5.2 Kuras

Šiluminėse elektrinėse naudojama organinio kuro energija, ją

transformuojant į elektros energiją bei šilumą. Pagal savo fizikinę būseną

organinis kuras skirstomas į kietąjį, skystąjį ir dujinį. Prie kietojo kuro

priskiriama mediena, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas,

koksas, skalūnai ir kt. Skystasis kuras yra nafta, mazutas, žibalas,

benzinas, gazolis ir t.t. Prie dujinio kuro priklauso gamtinės,

generatorinės, koksavimo, aukštakrosnių dujos ir kt.

Kuras apibūdinamas tokiomis pagrindinėmis savybėmis kaip degimo

šiluma, drėgnumu, peleningumu bei išsiskyrusių lakiųjų medžiagų kiekiu.

Kietasis kuras. Kaitinant skaidosi termiškai nepatvarios kietojo kuro

organinių junginių molekulės ir išsiskiria dujiniai skaidymosi produktai,

vadinami lakiosiomis kuro medžiagomis. Juo mažesnis kuro suanglėjimo

laipsnis, tuo daugiau jame termiškai nepatvarių molekulių ir tuo daugiau

išsiskiria lakiųjų mežiagų. Daugiausia lakiųjų medžiagų išsiskiria iš

medienos – apie 85% jos degiosios masės, mažiausiai – iš antracito ( 2-9%

). Išsiskyrus lakiosioms medžiagoms, lieka kietas kuro likutis, vadinamas

koksu. Didžiąją jo dalį sudaro anglis – maždaug 95-98%. Lakiosios medžiagos

sudega kūryklos erdvėje sudarydamos liepsną. Jų užsidegimo temperatūra

žemesnė negu kokso, todėl jos užsidega pirmosios ir padeda degti koksui.

Mediena, kaip kuras naudojama tik mažose katilinėse. Dažniausiai

deginamos medžio apdirbimo įmonių atliekos. Įvairių medžių veislių medienos

degiosios masės sudėtis maždaug vienoda. Joje visiškai nėra sieros, o

pelenų – tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra 50% ir daugiau

drėgmės. Medienos degimo šiluma mažai priklauso nuo medžių veislės, bet

labai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės degimo šiluma

paprastai būna ne didesnė kaip 12500 kJ/kg. Iš medienos lakiųjų medžiagų

išsiskiria labai daug – 85%, todėl ją lengva uždegti ir deginti.

Durpės – geologiniu požiūriu jauniausias kasamas kuras. Jos laikomos

pirmąja augmenijos likučių anglėjimo stadija. Pagal kasimo būdą yra

gabalinės ir trupininės durpės. Ekonomiškiausiai ir našiausiai kasamos

trupininės durpės. Degiojoje durpių masėje anglies yra daugiau negu

medienoje, deguonies mažiau, mažiau išsiskiria lakiųjų mežiagų – 70%.

Durpių peleningumas, palyginti, nedidelis tik apie 10%, tačiau jos yra

labia drėgnos. Tik iškastų durpių drėgnumas 85-90%, todėl jos visuomet

džiovinamos ore. Durpių degimo šiluma priklauso nuo jų drėgnumo ir yra

nelabai didelė ( 8500-12000 kJ/kg ).

Anglys skirstomos į rusvąsias, akmens anglis ir antracitą. Toks

skirstymas yra apytikslis, nes ryškių ribų tarp šių rūšių anglių nėra.

Rusvosios anglys yra augmenijos likučių tolesnio anglėjimo produktas,

kuriame, palyginti su durpėmis, yra mažiau vandenilio bei lakiųjų medžiagų

( 40-50% ), daug drėgmės ( iki 50% ir daugiau ). Rusvosiose anglyse daug

pelenų – 10-40%. Dėl didelio išorinio balasto rusvųjų anglių degimo šiluma

yra tarp 6300 ir 17000 kJ/kg. Jos, kaip ir kai kurių rūšių akmens anglys,

linkusios šūsnyse savaime užsidegti. Rusvosios anglys – mažavertis kuras,

todėl naudojamos netoli jų iškasimo vietos. Akmens anglys yra dar didesnio

suanglėjimo laipsnio produktas. Jose daug anglies 75-90%. Kadangi nelabai

higroskopiškos, tai jose yra mažiau

drėgmės 4-15%. Lakiųjų medžiagų

išsiskiria 10-45%. Degimo šiluma didelė – 21000-29300 kJ/kg. Antracitu

vadinamas pradinės medžiagos didžiausio suanglėjimo laipsnio produktas. Jo

degiojoje masėje yra 90-94% anglies. Iš antracito išsiskiria mažiausiai

lakiųjų medžiagų 2-9%, todėl jis sunkiai užsidega. Antracite mažiau drėgmės

apie 6%, jo pelenigumas – iki 20%, degimo šiluma gana didelė – 25000-270200

kJ/kg ( didesnė degimo šiluma yra tik kai kurių liesų akmens anglių,

kuriose yra .daugiau vandenilio ).

Skalūnai išskiria labai daug lakiųjų mežiagų – 80%. Būdinga tai, kad

skalūnuose labai daug mineralinių priemaišų – iiki 70% jų sausosios masės.

Skalūnams degant šios mineralinės priemaišos skaidosi, išskirdamos CO2 ir

daug pelenų. Skalūnų degimo šiluma maža 5800-10300 kJ/kg. (7(

Skystasis kuras. Įvairių rūšių skystasis kuras gaunamas perdirbant

naftą. Distiliuojant iki 300-3700C temperatūros įkaitintą naftą,

išskiriamos skirtingoje temperatūroje besikondensuojančios frakcijos:

suskystintosios dujos ( išeiga apie 1% ), benzinas (apie 15% 30-1800C

temperatūroje ), žibalas ( apie 18% 180-3500C temperatūroje ). Sunkusis

likutis, kurio virimo pradžos temperatūra 330-3500C, vadinama mazutu. Tai

tirštas skystis, kurio savybės labia skiriasi nuo pradinės naftos savybių.

Mazuto klampumas mažėja kylant jo temperatūrai, todėl prieš išpilant iš

cisternų ar transportuojant vamzdžiais mazutą reikia pašildyti. Katiluose

dažniausiai naudojamas 40 ir 100 markių mazutas. Mazute yra daug anglies 80-

86% ir vandenilio 10-12%, mažai palenų – iki 0,3% ir drėgmės – 1-3%.

Kadangi mažai balasto, tai mazuto degimo šiluma llabia didelė – 38500-41000

kJ/kg. Priklausomai nuo sieros kiekio mazutas skirstomas į mažai sieringą (

iki 0,5% ), sieringą ( 0,5-2,0% ) ir labai sieringą.

Dujinis kuras. Kaip energetinis dujinis kuras naudojamos natūralios

gamtinės ir dirbtinės dujos. Gamtinės dujos skirstomos į dvi grupes:

grynųjų dujų telkinių ir naftos gręžinių dujas ( šalutines dujas ). Įvairių

telkinių gamtinių dujų sudėtis nevienoda, bet visais atvejais jose labia

daug metalo ( 75-98% ). Aukštesniųjų angliavandenių – etano, propano,

butano ir kt. – gamtinėse dujose nedaug, ir bendras jų kiekis ne didesnis

kaip 10%. Vidutinio balasto gamtinėse dujose nedaug: anglies (IV) oksido

CO2 – 0,1-1,0%, azoto – 1-14%. Gamtinių dujų degimo šiluma labai didelė (

apie 35000 kJ/m3 ). Palyginus su kietuoju ir skystuoju kuru, dujinis kuras

turi daug pranašumų: dujas patogu transportuoti vartotojams, kūryklose jas

lengva sumaišyti su oru, degimo procesą

Elektroenergetika – tai svarbi šalies ūkio šaka, nes be jos negali

normaliai funkcionuoti šalies ūkis bei socialinis gyvenimas. Lietuvoje

veikia trijų tipų elektrinės: Atominė ( AE ) – 77% visos gaminamos elektros

energijos; šiluminės ( ŠE) – 16%; hidroelektrinės ( HE ) – 7%. Lietuva,

neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo elektros energiją

eksportuojančia šalimi ( 40-50% pagamintos elektros energijos yra

eksportuojama ). Dabar šalies elektrinėse daugiausia naudojamas

branduolinis kuras ir gamtinės dujos. Visos šalies elektrinės sujungtos

aukštos įtampos laidais į vieną sistemą, o ši sujungta su kaimyninių

valstybių energetinėmis sistemomis. 5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės

Galima išskirti tris pagrindines pajėgiausias šilumines elektrines

Lietuvos teritorijoje: Lietuvos, Mažeikių bei Vilniaus.

Lietuvos elektrinė. Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir

Kauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-

kondensacinė elektrinė Lietuvoje. Jos įrengtoji elektros galia – 1800 MW,

šiluminė galia – 574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas,

oremulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjo

dirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 ( 150

MW galios ), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 ( 150 MW galios )

gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra

atominės elektrinės rezervas.

Mažeikų elektrinė. Pradėjo veikti 1979 m. pabaigoje. Elektrinė

pastatyta Mažeikių naftos perdirbimo įmonės energetiniams poreikiams

tenkinti. Elektrinės įrengtoji elektros galia – 194 MW, šiluminė galia –

562 MW. Deginamas kuras-mazutas. 1993-1999 metais Mažeikių elektrinės

gamybos apimtis mažai keitėsi, ji svyravo apie 450 GWh per metus. 1999

metais Mažeikių elektrinė pagamino 373 GWh elektros.

Vilniaus elektrinė. VE vienija dvi termofikacines elektrines: VE-2 bei

VE-3. Abiejų elektrinių direkcija ir visi padaliniai bendri, išskyrus

katilų bei turbinų cechus. Abi elektrinės susietos principine schema.

VE-2. Elektrinė pastatyta po Antrojo pasaulinio karo, pietvakarinėje

Vilniaus dalyje, ir turėjo tenkinti padidėjusias pokario metais energijos

reikmes. Šiuo metu elektrinės garo ir vandens šildymo katilai kūrenami

mazutu bei gamtinėmis dujomis. Mazutas į elektrinę tiekiamas geležinkeliu.

Išpylimo estakadoje telpa 13 geležinkelio cistemų, o saugyklos

rezervuaruose galima sukaupti apie 23000 t mazuto. Vanduo technologinėms

reikmėms imamas iš Neries. Jis valomas ir minkštinamas inechaniniais ir

aktyvuotos anglies filtrais katijonuojant H-Na metodu. Geriamąjį vandenį

buities reikalams tiekia miesto vandentiekis.

Elektros energija į miesto elektros tinklus ir energetikos sistemą

perduodama kabelių ir oro elektros linijomis per 110/35 kV atvirąja ir 6 kV

uždarąja skirstyklas. Elektrinės reikmėms tenkinti yra 6,0-0,5-0,4 kV

uždara skirstykla. VE-2 termofikacijos įrenginiai yra nuosekliai sujungti

su analogiškais VE-3 įrenginiais, tačiau gali veikti autonomiškai.

Elektrinėje yra keturi PTVM-100 ir trys KVGM-100 vandens šildymo katilai,

kūrenami gamtinėmis dujomis ir mazutub [10].

Grąžinamas iš miesto silumos tinklų vanduo iš dalies pašildomas

turbinų

kondensatoriuose ir tinklo vandens šildytuvuose. Po to vanduo tinklų

siurbliais gali būti nukreiptas į VE-3 termofikacijos įrenginius arba

tiekiamas į miesto šilumos tinkles per vandens šildymo katilus,

priklausomai nuo oro temperatūros.

VE-3. Didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui ir augant pramonės

potencialui, pagal parengtą perspektyvinę šilumos tiekimo schemą buvo

numatyta statyti naują termofikacinę elektrinę. Aikštelė jai buvo parinkta

Vilniaus pietvakarineje dalyje, apie 13 km atstumu nuo miesto centro. Pagal

projektą buvo numatyta sumontuoti du analogiškus energetinius blokus

bendros 360 MW ir 520 Gcal/h ( 605 MW ) šiluminės galios. Elektrinės

katilai kūrenami mazutu ir gamtinėmis dujomis. Mazuto ūkio saugyklos 4

rezervuaruose galima sukaupti apie 7700001 mazuto. Gamybos reikalams vanduo

imamas iš Neries. Vandens paruošimo ir valymo ūkį, šilumos tinklų vandens

ir kitiems nuostoliams kompensuoti, sudaro druskų šalinimo, kondensato bei

tepaluoto vandens valymo, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo,

rūgštaus ir šarminio vandens neutralizavimo įrenginiai. Kondensatorių

aušinimui įrengta apytakinė vandens sistema su dviem aušinimo bokštais,

cirkuliacijos siurbliais ir vandens cheminio apdo.rojimo įrengimais [10].

VE-2 ir VE-3 termofikacinės schemos įrenginiai sujungti nuosekliai,

atstumas tarp jų – 5,8 km. Grįžtantis iš miesto šilumos tinklų vanduo, iš

dalies pašildytas VE-2 turbinų kondensatoriuose ir boilerinės šildytuvuose,

VE-2 tinklo siurbliais nukreipiamas į VE-3 termofikacinių turbinų tinklo

vandens šildytuvus, kur gali būti įšildytas iki 114 °C. Iš VE-3 šis vanduo

tinklo siurbliais grąžinamas į VE-2, kur, priklausomai nuo aplinkos oro

temperatūros, gali būti dar šildomas vandens šildymo katiluose arba maišant

su grąžinamu iš šilumos tinklų vandeniu, grafike numatytos temperatūros,

tiekiamas į miesto šilumos tinklus. 5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje

Greta Ignalinos AE bus eksplotuojamos hidroelektrinės, Vilniaus TE-3

ir Kauno TE (termofikaciniu režimu ). Lietuvos elektrinė, dirbant bent

vienam Ignalinos AE blokui ir esant ribotam pelningam eksportui, būtų

naudojama tik kaip rezervinės galios šaltinis ir manevrinio galingumo

poreikių tenkinimui. Kruonio HAE greta paros reguliavimo tikslinga naudoti

ir savaitinio reguliavimo režime, tačiau jos vieta šalies elektros

energetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų ( Baltijos

žiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan.) realizavimo eigos ir

elektros

energijos eksporto apimčių.

Atlikta techninė-ekonominė analizė rodo, kad, prireikus naujų

galingumų, po turimų šiluminių elektrinių modemizacijos pigiausias elektros

energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės

mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar

dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė ( KCDTE

). Priklausomai nuo padėties organinio kuro rinkoje gali pasiteisinti

Neries kaskado bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau

bendra šių HE galia vertinama tik 170 MW, todėl jų įtaka galių balansui yra

nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta vartoti įvairų kurą ( dujas, mazutą

bei oremulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio. Todėl

Lietuvos elektrinė artimiausius dešimt metų tarnaus kaip patikimas, pusiau

pikinės energijos šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės

energijos šaltinis. Tačiau galutinis generuojančio šaltinio, pakeičiančio

pirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimas priklausys nuo patikslintos

mažiausių sąnaudų analizės bei įvertinus kitus ekonominius, finansinius ir

aplinkosauginius aspektus. (4( 6. Išvados

Kadangi vietinių energijos išteklių nepakanka, Nacionalinės

energetikos strategijos esminiu elementu tampa efektyvus energijos išteklių

vartojimas ir taupymas. Įgyvendinant ir periodiškai tikslinant Nacionalinę

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės veiklos

kryptys bus:

• tobulinti teisės ir nnorminius aktus;

• diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones;

• įdiegti energijos išteklius ir energijos taupymą skatinančią

kainodarą;

• sudaryti palankias sątygas energijos taupymo investicijoms;

• stiprinti mokslinę, informacinę ir švietėjišką veiklą.

Energijos išteklių taupymo tikslams įgyvendinti artimiausiu metu

būtina pparengti energijos taupymo įstatymą. Įsteigto Energijos taupymo

fondo lėšos, vietinės ir užsienio investicijos bei užsienio dovanotos lėšos

turėtų būti efektyviai naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo

programoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių išteklių

naudojimo priemonėms diegti ir plėtoti.

Lietuvos elektros energijos sektorius yra toliau restruktūrizuojamas.

AB “Lietuvos energija“ reorganizuojama, atskiriant elektros gamybos,

perdavimo bei paskirstymo ir ne pagrindinės veiklos sritis. Tai įgalins

atskirti sąskaitas įvairiose veiklos grandyse ir sudaryti sąlygas toliau

liberalizuoti šį sektorių.

Lietuvos elektros rinka bus palaipsniui atverta tarptautiniu mastu.

Pirmiausia yra numatyta integracija į bendrąją Baltijos rinką, kuri šiuo

metu yra kuriama, tada bus integruojamasi į Vakarų Europos ir Skandinavijos

šalių rinkas.

Bendros dujų, elektros energijos rinkos sukūrimas, integracija į

Vakarų Europos energetikos sistemas ir konkurencijos skatinimas leis

padidinti energijos generavimo ir perdavimo efektyvumą – taip bus tuo

mažinama jos savikaina, užtikrintas patikimas energetikos sistemos

funkcionavimas, alternatyvus energijos tiekimas.

Infrastruktūros plėtra ir perspektyviniai planai susiję su gamtinių

dujų perdavimo sistemų magistralinių dujotiekių našumu, kuris yra toks, kad

galės tenkinti ir esamų, ir būsimų vartotojų poreikius. Toliau plėtojant

dujų sistemą, prie jos bus prisijungiami nauji vartotojai, didinamas

tiekimo patikimumas ir sprendžiamos problemos, susijusios su Ignalinos AE

uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo planuojama atominį kurą pakeisti

dujomis. Tuo tikslu planuojama modernizuoti esančias sistemas ir pastatyti

naujus dujų vamzdynus. Kadangi Lietuvos dujų tinklai nėra sujungti su

Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra jokios kkitos realios gamtinių dujų

tiekimo alternatyvos

Siekiant užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos darbo

patikimumą bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE, yra planuojama tiesti

elektros tiltą, sujungsianti Europos bei Lietuvos elektros energijos

sistemas. Tai leistų sistemai iš dalies integruotis į Vakarus – sukurtų

abipusių elektros srautų galimybę.

Laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą,

maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas,

Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos išteklių

naudojimą.

Taigi iš Lietuvos energetikos strategijos ateinantiems 20-čiai metų

galime daryti išvadas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas:

• Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimui bei pasiruošimui iš

pradžių antrojo, po to pirmojo bloko uždarymui;

• Maksimaliam Vilniaus bei Kauno elektrinių eksploatavimui

termofikaciniu režimu;

• Naujų smulkių termofikacinių elektrinių su kombinuoto ciklo režimu

kūrimosi skatinimui, siekiant patenkinti vietinės elektros bei šilumos

energijos poreikius nedideliais kaštais;

• Naujų technologijų rengimui, siekiant sumažinti į aplinką išmetamų

kenksmingų medžiagų kiekį, degin.ant organinį kurą ( įvairūs filtrai,

mazuto keitimas gamtinėmis dujomis ).

Lietuvos elektros ūkis pertvarkytas pagal Europos Sąjungos nuostatas.

Elektros rinka Lietuvoje veikia, tačiau ji neveiksminga, nes maža, o jos

dalyviai perdaug skirtingi, kad galėtų konkuruoti tarpusavyje.

Lietuvos elektros rinkos veiksmingumui padidinti ją reikia įjungti į

didesnę. Bendra Baltijos rinka tam gali būti kaip tarpinė, patirčiai

įgauti. Lietuvos aprūpinimo elektra patikimumas iki uždarant Ignalinos AE

abejonių nekelia, ttačiau tikslinga studijuoti 2003 metų sisteminių avarijų

pamokas.

Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ne tik padidintų

elektros sistemos darbo patikimumą, bet ir būtų vartai Lietuvos ir Baltijos

elektros rinkai į Europos Sąjungos rinką. 7. Literatūros sąrašas

1. AB “Lietuvos energija“ Elektros rinka – Internet:

http://www.lpc.lt/index.php? show_content_id=208. – 1p. Žiūrėta [ 2004

spalio 15 d.]

2. AB “Lietuvos dujos“ AB „Lietuvos dujos“ Pagrindiniai duomenys–

Internet: http://www.ldujos.lt/lt.php/apie_mus/ pagrindiniai_duomenys/20 –

2 p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]

3. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas „Energetikos sektoriaus

restruktūrizacija“ – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm. –

4p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]

4 .AB “Mažeikių nafta“ „Naftos perdirbimo įmonė“ – Internet: http://

www.nafta.lt. – 5p. Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]

5. Ekonominės informacijos centras “Nacionalinė energetikos strategija“

(patvirtinta- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.

VIII-1348) – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm . – 7 p.

Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]

6. Ignalinos Atominė Elektrinė „Struktūra“, „Trumpai apie saugą“ –

Internet: http://www.iae.lt . – 12p. Žiūrėta [2004 spalio 10 d.]

7. Lietuvos finansų ministerija „Energetika“– Internet:

http://www.finmin.lt./liet/peppro.htm#tl06 . – 4p. Žiūrėta [2004 spalio 8

d.]

8. Lietuvos Respublikos Seimas „Kuro ir energetikos balansas“ – Internet:

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0114355.doc . – 50p. Žiūrėta

[2004 spalio 22 d.]

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Valstybinės atominės energetikos saugos

inspekcijos 2004 – 2006 metų strateginis veiklos planas“ – Internet:

http://www.lrv.lt/12_vyr_dok/min-

planai/2004_strat_plan_istaigos/VATES%20geras.doc. – 4p. Žiūrėta [2004

spalio 8 d.]

10. Tamošaitis J.J. – Vilniaus termofikacinės elektrinės – šilumos ir

šviesos fabrikai. – V. – 1999 Mintis. – 326 psl. – 210 – 301 psl.

11. Daunoras A. – Autonominė šilumos ir elektros energijos gamyba. –

Šilumos energetika ir technologijos. – K. – 1999 Technologija. – 158 psl. –

27 – 54 psl.

12. Gatautis R., Krakauskas M. – Mažų termofikacinių elektrinių ekonominis

gyvybingumas. – Energetika. – V. – 1999. Nr.3. – ACADEMIA. – 82 psl. – 73

psl.

13. Švenčianas P. – Šiluminė technika. – V. – 2000 Mintis. – 212 psl. – 102

– 153 psl.

14. LR Ūkio ministerija „Energetikos vystymo strategija“ – Internet:

http://vvwvv.ekm.lt/ catalogs/15/F9l 1164634_l 6-04-03.html . – 3p. –

Žiūrėta ( 2004 m. spalio 22 d.(

15. Anzelmas Bačauskas „Lietuvos elektros ūkis prie ES slenksčio“ –

Internet: http://www.elektroklubas.lt/tyrimai/2004/konf 23.htm . – 3p. –

Žiūrėta ( 2004 m. spalio 10 d.(

———————–

Energetikos valstybinė inspekcija

VĮ „Energetikos agentūra“

PREZIDENTŪRA

ŪKIO MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Valstybinė atominės energetikos apsaugos inspekcija

Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės

komisija

Elektros sektorius

Šilumos sektorius

Dujų sektorius

Naftos sektorius

Naftos paieška ir gavyba

Naftos perdirbimas ir transportavimas

Prekyba naftos produktais

Tyrimai ir aptarnavimas

Įmonės:

Ignalinos AB;

Lietuvos energija

Vilniaus TB

Kauno TB

Kitos

Įmonės:

Lietuvos kuras

Lukoil Neste

Statoil

Shell

Texaco

Kiti

Šilumos tiekimo specialios paskirties AB

Įmonės:

Lietuvos dujos

Stella vitae

Įmonės:

Geonafta

Minijos nafta

Genčių nafta

Įmonės:

Mažeikių nafta

Klaipėdos nafta

. Įmonės:

Energetikos institutas

Energetikos tinklų projektavimo institutas

Kiti