Faktoringas

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. FAKTORINGO SAMPRATA…………………….4

2. FAKTORINGO PROCESO DALYVIAI ………………….5

3. FAKTORINGO RŪŠYS …………………….6

4. FAKTORINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI …………….8

5. FAKTORINGO SUTARTIS …………………..10

6. FAKTORINGAS PASAULYJE …………………12

7. FAKTORINGO PASLAUGOS LIETUVOJE ……………13

8. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS FAKTORINGO PASLAUGAS………….15

IŠVADOS …………………………18

LITERATŪRA…………………………20

PRIEDAI…………………………21

ĮVADAS

Faktoringas – gana naujas ūkio subjektų finansinių problemų

sprendimo būdas Lietuvoje. Spaudoje galime rasti rinkos dalyvių pasisakymų,

kuriuose džiaugiamasi augančiomis faktoringo paslaugų apimtimis, tačiau

dažnas įmonės vadovas paklaustas negali paaiškinti, o kas tai yra.

Informacijos trūkumas stabdo šios rūšies bankų teikiamų paslaugų šalies

rinkoje spartesnę pplėtrą.

Rinkos dalyviai, kurie sugeba pirmieji įvertinti naujovę ir ją

įdiegti savo ūkinėje veikloje, įgauna konkurencinį pranašumą prieš kitus

rinkos dalyvius. Faktoringas, kuris suprantamas kaip trumpalaikių skolų

perleidimas arba prekybos sandorių kreditavimas, sąskaitų administravimas,

mokumo rizikos mažinimas, yra pritaikomas kasdieninei įmonės veiklai, jos

finansavimui ir yra puiki galimybė verslo plėtimui.

Augant suprantančių šio finansų instrumento naudą rinkos dalyvių

ratui, auga ir faktoringo paslaugas teikiančių įmonių skaičius, pinga ši

paslauga.

Nors faktoringas pasižymi daugeliu privalumų, dalis rinkos dalyvių

jį vertina įtariai, nes ne visi nori į dviejų ūkio subjektų tarpusavio

santykius įsileisti faktoringo įmonės (banko ar lizingo kompanijos). Bet

Civiliniame kodekse numatyta, kad jei įmonė perleidžia reikalavimo teisę,

tai užtenka pranešti klientui, tačiau nemažai prekes ar paslaugas perkančių

įmonių to nenori. Faktoringo įmonei perėmus reikalavimą, automatiškai

griežtėja reikalavimas laikytis atsiskaitymo terminų, o ne visi pirkėjai

yra drausmingi [1].

Suprasdama šio finansinio instrumento svarbą ekonomikos plėtrai,

faktoringą remia šalies Vyriausybė bei Centrinis bankas.

Faktoringo paslaugos sparčiai auga visame pasaulyje, o šios

paslaugos rinka Vidurio Europoje plečiasi itin sparčiai. Eksporto

faktoringas yra vienas iš veiksmingiausių eksporto finansavimo priemonių,

didinanti Lietuvos verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose. Lietuvai

ruošiantis integruotis į Europos rinkas, tarptautinis faktoringas tampa

svarbia tarptautinės prekybos priemone.

1. FAKTORINGO SAMPRATA

Ekonomikos terminų žodyne pateikiamas toks faktoringo apibrėžimas:

„Faktoringas (faktorijos operacijos) – finansavimo sistema, kuri

paprastai naudojama užsienio prekyboje, kai prekių tiekėjas perleidžia

faktoringo kompanijai trumpalaikius įsipareigojimus pagal prekių tiekimo

sandorius, o iš jos gaudamas didžiąją sumos dalį bei likusios dalies

visiško sumokėjimo garantiją; taip pat banko įsigytą (nupirktą iš kliento)

teisė išreikalauti priklausančias skolas be teisės pateikti tam tikrais

atvejais kuriuos nors reikalavimus klientui; tačiau bankas gauna už tai

komisinį aatlyginimą, priklausomai nuo perimtų skolų dydžio.” [4,52]

Kitais žodžiais, faktoringą galima apibrėžti kaip paslaugų visumą

(pardavėjo finansavimas, sąskaitų administravimas, mokumo rizikos

mažinimas), kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas, kai klientas

perleidžia bankui piniginius reikalavimus pagal pirkėjams (paslaugų

gavėjams) pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.

1.1. Faktoringas – finansavimo paslauga.

Ši paslauga įmonei yra naudinga, kai ji neturi pakankamai garantijų,

t.y. hipotekos lakšto, registruoto užstato ir pan. Neturėdama tokių

garantijų, įmonė negali gauti iš banko paskolos.

Dažnai įmonės, plečiančios savo veiklą, įgyvendina investicinius

projektus. Tokių projektų įgyvendinimui reikalingas finansavimas. Todėl

įmonė rezervuoja turimas garantijas investicijų finansavimui gauti. Tokioje

įmonėje susidarę debitoriniai įsiskolinimai gali būti finansuojami

pasinaudojant faktoringu.

Patys brangiausi finansiniai ištekliai debitoriniams įsiskolinimams

finansuoti (kartu ir kito turto įsigijimui finansuoti) yra nuosavos įmonių

lėšos. Čia vėl gali pagelbėti faktoringas.

Iš išorinių finansinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų

suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo

prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos pagaminimo bei realizavimo gali

praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje). Štai dar viena priežastis,

kuri kalba faktoringo naudai.

Taigi, galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį

pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.

1.2. Faktoringas – sąskaitų administravimo paslauga.

Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir

papildomas darbo sąnaudas, kurios reikalingos įplaukoms užtikrinti,

stebėjimams bei pinigų srautų planavimui.

Faktoringo sutartyje turi būti aprašytos administravimo, apskaitos

paslaugos susijusios su piniginiai reikalavimais.

Sąskaitų administravimas apima:

– sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-

pardavimo sutarčiai ir įstatymams;

– pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą;

– įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir

delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.);

– pirkėjų finansinės padėties kontrolę;

– mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias

sąskaitas) siuntimą pardavėjui.

1.3. Faktoringas – rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis,

mažinimas.

Suinteresuota parduoti savo prekes ar paslaugas įmonė dažnai

netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali

sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką,

susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią

duomenų bazę, klientų tinklą.

2. FAKTORINGO PROCESO DALYVIAI

Faktoringo dalyviai dažniausiai yra trys šalys.

Viena šalis – tai prekes ar paslaugas parduodanti įmonė

(pardavėjas). Pavyzdžiui, pardavėjas gali būti Lietuvos Respublikoje

registruotas ūkio subjektas, kuris faktoringo sutartimi perduoda faktoringo

įmonei reikalavimą į pirkėjo debitorinį įsiskolinimą bei faktoringo

sutartimi nustatyta tvarka prisiima visą arba dalį rizikos dėl pirkėjo

pareigų pagal sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo.

Antra šalis – minėtas prekes ar paslaugas perkanti įmonė (pirkėjas).

Pirkėjas gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka iš pardavėjo

prekes ar paslaugas.

Trečia šalis – bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo,

įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą

(faktorius). Faktoringo sutartimi faktoringo paslaugas teikianti įmonė

perduoda pardavėjui pinigus mainais už pardavėjo piniginį reikalavimą,

susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam

asmeniui (pirkėjui).

Ši finansavimo forma, leidžia patenkinti stambių ir smulkių įmonių

augančius apyvartinių lėšų poreikius.

Faktoringo naudotojų grupės:

Didmenininkai, kurių klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių

tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai,

reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.

Gamintojai, kuriems tiekėjai suteikia mokėjimo terminus, tačiau jie

dažnai būna per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos

pagaminimo bei realizavimo gali praeiti gana daug laiko. Todėl

apsidraudžiant, pardavimų finansavimui nnaudojamas faktoringas.

Tiekėjai, kurie parduoda prekes ar žaliavas gamintojams. Jiems

problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų

papildomų garantijų trūkumas.

Eksportuojančios įmonės, kurių ūkinė veikla priklauso nuo klientų ir

šalių, į kurias prekės ar paslaugos parduodamos (eksportuojamos). Pirkėjų

įsiskolinimų finansavimas, bendravimas su partneriais yra sudėtingesnis.

Naudojantis faktoringu galima išvengti šių sunkumų, nes pati įmonė dažnai

negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl

didelių atstumų.

Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Svarbiausia

įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų.

Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš

pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus prekių pardavimo

apimtims, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius ir

vienas iš tokių šaltinių yra faktoringas.

3. FAKTORINGO RŪŠYS

Faktoringas pagal operacijų pobūdį gali būti vidaus ir tarptautinis.

Vidaus faktoringo operacija yra atliekama tada, kai faktoringo

dalyviai yra vienoje šalyje. Vidaus faktoringo funkcionavimo schema

pateikiama 1-me priede.

1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui toje

pačioje šalyje ir išrašo PVM sąskaitą – faktūrą.

2) Vieną PVM sąskaitos – faktūros egzempliorių pardavėjas pateikia

faktoringo įmonei.

3) Faktoringo įmonė sumoka pardavėjui avansą pagal akceptuotą

(patvirtintą) PVM sąskaitą – faktūrą, dažniausiai 70-90% sąskaitoje

nurodytos sumos.

4) Faktoringo įmonė renka reikalavimus iš pirkėjo (PVM sąskaitas –

faktūras).

5) Pirkėjas faktoringo įmonei sumoka visą sumą už pardavėjo

parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

6) Faktoringo

įmonė sumoka pardavėjui likusią sumą (10-30%).

Tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai

vienas iš faktoringo dalyvių yra kitoje šalyje. Šios operacijos dalyviai

yra prekių ar paslaugų pardavėjas, prekių ar paslaugų pirkėjas užsienyje,

Lietuvoje esanti faktoringo įmonė, užsienio šalies faktoringo įmonė.

Tarptautinio faktoringo funkcionavimo schema pateikiama 2-me priede.

1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui ir

pateikia PVM sąskaitas – faktūras.

2) Pardavėjas savo reikalavimus per Lietuvoje esančią faktoringo

įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei, kuri prisiima pirkėjo

mokumo riziką.

3) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė pardavėjui sumoka sutartą

avansą pagal akceptuotas (patvirtintas) PVM sąskaitas – faktūras.

4) Užsienio šalies faktoringo įmonė savo šalyje renka reikalavimus

iš pirkėjo.

5) Pirkėjas moka užsienio šalies faktoringo įmonei, kuris perveda

gautas sumas Lietuvoje esančiai faktoringo įmonei.

6) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė perveda likusią sumą

pardavėjui.

Tuo atveju, jei pirkėjas tampa nemokus, užsienio šalies faktoringo

įmonė įsipareigoja per 90 dienų po sąskaitos apmokėjimo termino (t. y. nuo

datos, iki kurios turėjo būti apmokėta sąskaita pagal sutartį), atlikti

garantinį mokėjimą Lietuvoje esančios faktoringo įmonės naudai. Tai

reiškia, kad pardavėjas gali gauti šimtaprocentinę pirkėjo mokumo

garantiją.

Esminė tarptautinio faktoringo ypatybė yra ta, kad debitorinio

įsiskolinimo riziką prisiima faktoringo paslaugų teikėjas, esantis toje

pačioje šalyje, kaip ir pirkėjas, mokantis kalbą, žinantis vietines

tradicijas, įstatymus, bendrą šalies padėtį. Taip geriau atstovaujami ir

ginami eksportuotojo (pardavėjo) interesai, jam lengviau sudaryti

prekybinius sandorius visame pasaulyje, sumažėja pirkėjų skolų

administravimo kaštai. Pirkėjui tai irgi naudinga, nes patogiau mokėti

valstybės viduje negu į užsienio įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.

Faktoringas yra ypač patraukli alternatyva pirkėjui tais atvejais,

kai atsiskaitymams naudojami akredityvai (tarptautinėje prekyboje

naudojamas atsiskaitymo būdas), bankinės garantijos arba išankstiniai

apmokėjimai, t. y. priemonės, kurios didina pirkėjo tarptautinės prekybos

kaštus [8].

Faktoringo operacijos gali būti atviros arba uždaros.

Atviro faktoringo operacijos metu pirkėjas yra informuojamas apie

teisės į pirkėjo įsiskolinimą perdavimą faktoringo įmonei.

Uždaro faktoringo operacijos metu niekas iš pardavėjo partnerių nėra

informuojamas apie faktoringo operaciją.

Faktoringo operacijos gali būti be regreso (pardavėjo laidavimo)

arba su regresu (pardavėjo laidavimu).

Vykdant faktoringo operacijas be regreso, pardavėjas, perduodamas

faktoringo įmonei piniginius reikalavimus (debetinius įsiskolinimus),

neįsipareigoja padengti galimų faktoringo įmonės nuostolių, jei

reikalavimai, suėjus terminui, nebus apmokėti. Taigi, visą riziką prisiima

faktoringo įmonė. Tačiau tai nereiškia, kad tokiomis sąlygomis faktoringo

įmonė superka visus jai siūlomus piniginius reikalavimus – ji turi teisę

atmesti nepatikimus, žemo kreditingumo pirkėjus. Komisinis mokestis,

vykdant faktoringo operacijas be regreso, yra didesnis nei vykdant

faktoringo operacijas su regresu.

Vykdant faktoringo operacijas su regresu, kai pardavėjas atsako už

pirkėjo neapmokėtas sąskaitas, t.y. pirkėjo nemokumo rizika perduodama

pardavėjui. Taigi, faktoringo įmonė tokioms sąlygomis apsidraudžia.

4. FAKTORINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Faktoringas, kaip finansavimo forma, leidžia patenkinti stambių ir

smulkių įmonių poreikius ir yra naudingas visiem faktoringo proceso

dalyviams ((pardavėjams, pirkėjams ir faktoringo įmonėms).

Faktoringo nauda pardavėjui:

– suteikiama pardavėjui galimybė gauti finansavimą neįkeičiant

turto;

– padidėja įmonės likvidumas gaunant papildomų apyvartinių lėšų

(kitaip tariant, faktoringo taikymas leidžia mažiau likvidų turtą (pirkėjų

skolas) paversti likvidžiausiu turtu (grynais pinigais) per kelias dienas

po pardavimo operacijos įvykdymo, suteikiant pirkėjams mokėjimų atidėjimą);

– pagerėja atsiskaitančių skolininkų (pirkėjų) drausmė;

– yra galimybė gauti detalias ataskaitas apie klientus (pirkėjus);

– palengvėja pinigų srautų planavimas;

– mažesnės skolų administravimo sąnaudos;

– padidėja pinigų surinkimo efektyvumas, t. y. sumažėja abejotinų,

kad bus neapmokėtos, sąskaitų dalis;

– leidžia siūlyti pirkėjams ilgesnius mokėjimų terminus ir tokiu

būdu padidinti apyvartą;

– lengviau surasti naujus tiekėjus;

– atsiranda galimybė pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis

(diskontais) už apmokėjimą anksčiau laiko;

– reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti.

Faktoringo nauda pirkėjui:

– įgalina gauti geresnį mokėjimo terminą;

– palengvina mokėjimus pardavėjui (fiksuotas mokėjimo terminas ir

forma);

– padeda pritraukti naujus tiekėjus;

– padidėja pirkėjo perkamąją galią nenaudojant paskolų, kaip

alternatyvaus finansavimo šaltinio;

– sumažėja išlaidos pervedant pinigus.

Jei įmonė turi verslo partnerių užsienio šalyse ir naudojasi

tarptautiniu faktoringu, tai galima paminėti tokius tarptautinio faktoringo

privalumus:

– be jokių trukdymų įmonė gali vykdyti veiklą visame pasaulyje;

– užsienio šalies faktoringo įmonė iš importuotojų reikalavimus

surenka efektyviau;

– pirkėjui patogiau mokėti valstybės viduje, negu mokėti į užsienio

valstybės aatsiskaitomąją sąskaitą;

– faktoringo paslaugų teikėjas dirba su keliomis valiutomis;

– pirkėjui nereikia eikvoti laiko ir lėšų tvarkant akredityvą;

– standartizuota procedūra tarp faktoringo paslaugas teikiančių

įmonių pašalina problemas, kylančias dėl skirtingų prekybos taisyklių,

kalbos, teisinių nuostatų, reguliuojančių sandorius;

– tarptautinio faktoringo atveju dažniausiai taikomas faktoringas be

laidavimo;

– pardavėjas gauna daugiau informacijos apie pirkėją ir pirkėjo

valstybę.

Faktoringo paslaugas teikiančios įmonės naudą galime tapatinti su

faktoringo kaina pardavėjui. Taigi, kiek kainuoja faktoringas pardavėjui?

Faktoringo kaina susideda iš trijų dalių:

– palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo apmokamo pardavėjui avanso

sumos ir, paprastai, sutampa su trumpalaikių paskolų palūkanomis;

– aptarnavimo mokestis, kuris priklauso nuo to ar faktoringas su

pardavėjo laidavimu ar be pardavėjo laidavimo. Su pardavėjo laidavimu šis

mokestis svyruoja nuo 0,1% iki 0,3% nuo kiekvienos PVM sąskaitos – faktūros

sumos. Kai faktoringas be pardavėjo laidavimo šis mokestis svyruoja nuo

0,5% iki 1,0% nuo kiekvienos PVM sąskaitos – faktūros sumos;

– sutarties mokestis, kuris paprastai yra 0,75% nuo faktoringo

limito. Faktoringo limitas – faktoringo sutartimi nustatyta maksimali

galima faktoringo įmonei negrąžintų išmokų suma už faktoringo įmonės

perimtas reikalavimo teises į pardavėjo mokėjimus.

Be daugelio privalumų galima surasti ir šio finansavimo instrumento

trūkumų:

– vykdant faktoringo sutartį abiejų sutarties pusių – pardavėjo ir

pirkėjo – duomenys patenka į faktoringo įmonės duomenų bazę, o toks

konfidencialių duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų pasekmių

konkurencinėje kovoje rinkoje;

– po faktoringo sutarties pasirašymo pirkėjas griežtai turi laikytis

pirkimo- pardavimo sandorio terminų, kas ilgainiui gali paskatinti pirkėją

ieškoti palankesnių atsiskaitymo sąlygų;

– faktoringo sutarties vykdymas pardavėjui yra susijęs su

atitinkamais kaštais (ši paslauga dar kol kas yra palyginti brangi).

5. FAKTORINGO SUTARTIS

Įmonė, norėdama sudaryti faktoringo sutartį, faktoringo įmonei

pateikia paraišką ir reikalingus dokumentus (įmonės finansines ataskaitas

ir steigimo dokumentus). Faktoringo įmonė per 1 – 2 savaites apsvarsto ir

pateikia atsakymą. Jeigu paraišką nusprendžiama patenkinti, aptariamos

finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir kt.) ir pasirašoma

faktoringo sutartis.

Faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo (faktoringo įmonės)

pareigą tvarkyti pardavėjo veiklos buhalterinę apskaitą, teikti pardavėjui

sutartas finansines ataskaitas, susijusias su piniginiais reikalavimais,

esančiais perleidimo dalyku.

Faktoringo sutartis gali būti ilgalaikė arba sudaroma atskiram

atvejui. Sutarties laikotarpis yra 6 – 12 mėnesiai, o šalims susitarus gali

būti pratęsiamas.

Bendrais bruožais apžvelgsime pagrindinius faktoringo sutarties

momentus.

4.1. Sutarties pirmoje dalyje, paprastai, pateikiami terminų

apibrėžimai:

Faktorius – bankas ar lizingo kompanija, kuriai įmonė (pardavėjas)

perleidžia reikalavimo teises į pirkėjo mokėjimus.

Pardavėjas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, perleidžiantis

Faktoriui reikalavimų teises į mokėjimus už parduodamas pagal PVM sąskaitas-

faktūras prekes (paslaugas).

Pirkėjas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės ūkio

subjektas, perkantis pagal sutartį iš Pardavėjo prekes (paslaugas).

Faktoringo avansas – sutartyje nustatyta suma, kurią Faktorius

sumoka Pardavėjui iš karto po PVM sąskaitos –

faktūros akcepto

(patvirtinimo), ir kuris apskaičiuojamas nuo kiekvienos akceptuotos PVM

sąskaitos – faktūros.

Bendrasis faktoringo limitas – sutartimi nustatyta maksimali galima

Faktoriui negrąžintų faktoringo išmokų suma.

Pirkėjo faktoringo limitas – sutartimi nustatyta maksimali galima

konkretaus Pirkėjo įsiskolinimo Pardavėjui suma.

Faktoringo limito mokestis (administravimo mokestis arba komisiniai)

– apskaičiuojamas procentiškai kiekvienai PVM sąskaitai – faktūrai.

Faktorius apskaičiuoja šį mokestį ir išskaičiuoja jį iš Faktoringo avanso.

Tai pardavėjo mokestis Faktoriui už PVM sąskaitų – faktūrų ir su jomis

susijusių dokumentų peržiūrą, kontroliavimą, reikalui esant ūkinės ir

teisinės ekspertizės darymą ir aadministravimą.

Sutarties mokestis – nustatyto dydžio mokestis, kurį moka

Pardavėjas, už konsultacijas, susijusias su faktoringo organizavimu

(konsultavimą, paraiškos analizę, sutarties ruošimą). Nuo faktoringo

sutarties sudarymo dienos per sutartyje nustatytą laikotarpį Pardavėjas

pervedą šį mokestį į Faktoriaus atsiskaitomąją sąskaitą.

Faktoringo palūkanos – Faktoriaus nauda per einamąjį mėnesį,

išreikšta sutartyje nustatyto dydžio procentais už Pardavėjo finansavimą.

Šios palūkanos skaičiuojamos nuo Faktoringo avanso.

Faktoringo rezervas – skirtumas tarp PVM sąskaitose – faktūrose

nurodytos sumos ir Faktoringo avanso, kurį faktorius sumoka Pardavėjui

tiktai po to, kai Pirkėjas įmoka Faktoriui visą sumą. Prieš išmokėdamas

Faktoringo rezervą Pardavėjui faktorius iš jo išskaičiuoja Faktoringo

palūkanas.

Faktoringo terminas – Faktoringo sutartyje numatytas laiko tarpas,

per kurį faktorius vykdo faktorizavimą.

4.2. Kitame sutarties skyriuje apibūdinamas sutarties objektas:

Faktoringo sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perleisti Faktoriui

reikalavimą į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ar paslaugas ir

sumokėti Faktoringo palūkanas bei kitus mokesčius Faktoringo sutartyje

numatyta tvarka, o Faktorius įsipareigoja sumokėti Faktoringo avansą ir

Faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį.

4.3. Toliau yra aprašoma PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo,

apmokėjimo pagal jas tvarka ir terminai. Pagrindiniai momentai yra tokie:

– PVM sąskaitos – faktūros turi būti pagrįstos sutartimi tarp

Pardavėjo ir Pirkėjo;

– Pardavėjas trečią PVM sąskaitos – faktūros egzempliorių su parašų

originalais pateikia Faktoriui;

– pateiktos akceptavimui PVM sąskaitos – faktūros turi turėti visus

privalomus rekvizitus ir už visą informaciją pateiktą PVM sąskaitose –

faktūrose atsako Pardavėjas;

– nurodomas Faktoringo limitas, kurio bendra PVM sąskaitų – faktūrų

suma neturi viršyti;

– aptariamos palūkanos, komisinių procentai bei sutarties mokestis

(tai gali būti aptariama ir prieduose prie sutarties, ypač kai

faktorizuojami keli Pirkėjai );

– nurodomas avansas (paprastai, ffaktoringo avansas – 70 – 90% PVM

sąskaitos – faktūros sumos) ir terminas nuo PVM sąskaitos – faktūros

akceptavimo, per kurį Faktorius perveda Pardavėjui Faktoringo avansą, ir

Faktoriaus atsakomybė už šios sąlygos nesilaikymą;

– nurodomas PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminas (paprastai,

90 dienų);

– nurodoma minimali faktoringo įmonei pateikiamos PVM sąskaitos –

faktūros suma (3 000-10 000Lt);

– nurodoma mokėjimų valiuta;

– taip pat nurodoma Faktoringo rezervo sumokėjimo tvarka;

– Pirkėjas pagal Faktoriaus akceptuotą PVM sąskaitą– faktūrą apmoka

Faktoriui, jei tokios tvarkos nesilaikoma nurodomos sankcijos.

4.4. Svarbi sutarties dalis yra ta, kurioje Pardavėjas laiduoja už

Pirkėją (100% arba dalinai). Paprastai, specialiose sutarties sąlygose yra

nurodomas Pardavėjo laidavimas ir visa Pardavėjo atsiskaitymo su Faktoriumi

tvarka, jei Pirkėjas neapmoka akceptuotų PVM sąskaitų – faktūrų iki

sutartyje nurodyto termino pabaigos.

4.5. Tolesniuose sutarties punktuose aprašomos Faktoriaus,

Pardavėjo teisės ir pareigos, atsakomybė bei sankcijos už pareigų

nevykdymą.

4.6. Baigiamieji sutarties punktai yra apie faktoringo sutarties

nutraukimą ankščiau termino, ginčų sprendimą, sutarties pakeitimų bei

papildymų tvarką, ypatingas sąlygas, galiojimo pradžią.

Galutinės sutarties sąlygos nustatomos abipusiu šalių sutarimu

įvertinus faktoringo įmonei kliento veiklą, priklausomai nuo prašomo

finansuoti projekto rizikos laipsnio, faktoringo įmonės finansinių

galimybių.

6. FAKTORINGAS PASAULYJE

Pasaulinė faktoringo asociacija „Factors Chain International” (FCI)

įkurta 1968 metais. Tuo metu tai buvo tarptautinė organizacija, jungianti

tik vietinio faktoringo paslaugas teikiančias Šiaurės Amerikos ir keletą

Europos valstybių. Tarptautinio faktoringo idėja tuo metu dar buvo nauja.

Tuometiniai FCI nariai jau matė tarptautinio faktoringo privalumus, bet tam

reikėjo:

– populiarinti faktoringo paslaugas pasaulyje;

– FCI narių bendradarbiavimo.

FCI svarbiausias uždavinys – nepriklausomai nuo šalių-narių

ekonominių, socialinių, kultūrinių skirtumų, tarptautinio faktoringo,

besiremiančio standartinėmis bendravimo ir veiklos procedūromis,

populiarinimas ir rėminas.

Dabartiniu metu FCI vienija daugiau kaip 150 narių 53 pasaulio

valstybėse. Naujam FCI nariui yra keliami griežti reikalavimai finansiniams

rodikliams, paslaugų kokybei. Nauji nariai turi įsipareigoti įdiegti

standartines procedūras ir aukštus paslaugų standartus [9].

Faktoringo apyvarta per 2001 mmetus pasaulyje augo apie 12% ir tai

sudarė 720,19 mlrd. EUR. Didžiausios apimtys teko Europai – 65%, o Amerikai

– 22% (1 pav.) [9]. Faktoringo paslaugos populiariausios Vidurio Europoje.

3-me ir 4-me prieduose pateiktos faktoringo apyvartos pagal šalis.

Faktoringo apyvarta pagal žemynus 2001 metais

[pic][pic][pic][pic][pic]

1 pav.

Lietuvoje UAB „Hanza lizingas“ (kaip „Hansa Capital“ grupė įmonė) ir

AB „Vilniaus bankas” yra pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors Chain

International” (FCI) narės [9].

7. FAKTORINGO PASLAUGOS LIETUVOJE

Faktoringas yra populiari finansinė paslauga pasaulyje, tačiau dar

nėra labai išplėtota Lietuvoje. Nors faktoringo paslaugos Lietuvoje

pradėtos teikti dar 1997 – 1998 metais, bet faktoringo rinka suaktyvėjo tik

pastaraisiais metais [7].

Kaip jau buvo paminėta tarptautinės faktoringo asociacijos „Factors

Chain International” (FCI) duomenimis, faktoringo apyvarta per 2001 metus

pasaulyje augo apie 12%, o Baltijos šalyse daugiau kaip dvigubai.

Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) valdybos pirmininkas ir UAB „

Hanza lizingas“ vadovas G.Dusevičius , spaudoje teigė, kad faktoringo

apimtys auga visame pasaulyje, tačiau Vidurio Europos ir Pabaltijo šalių

faktoringo rinkos plečiasi itin greitai [5]. Pabaltijo valstybių tarpe

faktoringo paslaugų lyderis – Estija (2 pav.).

Faktoringo apyvartos Pabaltijo šalių BVP (%) 2001 m.

|Baltijos šalis |Faktoringo apyvartos dalis |

| |šalies bendrajame vidaus |

| |produkte (%) |

|Estija |12,3 |

|Latvija |4,9 |

|Lietuva |1,8 |

Šaltinis: Lietuvos lizingo

asociacija

2 pav.

Faktoringo apyvarta, LLA duomenimis, per 2002 metų pirmąjį pusmetį

buvo 783, 6 mln.Lt, arba beveik 72% visos praėjusių metų apyvartos (3 pav.)

[5].

[pic]

3 pav.

Faktoringo paslaugų apimties augimą matome iš faktoringo portfelio

dinamikos (4 pav.) [5].

[pic]

4 pav.

Faktoringo portfelis per šešis 2002 metų mėnesius padidėjo beveik

22% (daugiau nei paskolų ar lizingo portfeliai) ir sudarė 269,99 mln.Lt (5

pav.) [6].

Bankų paskolų, lizingo ir faktoringo portfelio dinamika

(mln.Lt)

| |2001 m. |2002 06 30 |Pokytis(|

| | | |%) |

|Banko paskolų |6503 |6693 |+3 |

|Lizingo portfelis |1120 |1305 |+16,5 |

|Faktoringo |221,95 |269,99 |+21,6 |

Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija,

Lietuvos bankas

5 pav.

Per 2002 metų pirmąjį pusmetį, LLA duomenimis, buvo sudaryta 429

faktoringo sutartys, kurių suma 178 mln.Lt [6].

Faktoringo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės faktoringo

įmonės, kurių Lietuvoje dar nėra. Jos tiesiogiai neteikia faktoringo

paslaugų, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp finansuotojų ir įmonių,

norinčių perduoti savo skolinius reikalavimus.

8. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS FAKTORINGO PASLAUGAS

Šiuo metu faktoringo paslaugas teikia šios Lietuvos įmonės: UAB

„Hanza lizingas“, AB „Vilniaus bankas“, AB „Parex lizingas“, AB „Šiaulių

banko lizingas“, AB bankas „Snoras”, UAB „Lietuvos žemės ūkio banko

lizingas“, AB „Ūkio banko lizingas”. 5-me ir 6-me prieduose galima

palyginti šių Lietuvos įmonių rinkos dalis pagal faktoringo apyvartas ir

faktoringo portfelį.

Didžioji dalis šios rinkos yra dviejų pagrindinių žaidėjų

rankose.

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje UAB „Hanza lizingas“ turėjo 57,2 %

faktoringo rinkos pagal apyvartą (praėjusių metų pabaigoje buvo 69,16%), AB

„Vilniaus bankas” – 39% (praėjusių metų pabaigoje – 25,71%). Pagal portfelį

UAB „Hanza lizingas“ šių metų birželio pabaigoje turėjo 56,13% faktoringo

rinkos (praėjusių metų pabaigoje 52,10%), AB „Vilniaus bankas” – 32,32%

(praėjusių metų pabaigoje buvo 33,79%) [17].

UAB „Hanza lizingas“ – „Hansa Capital“ grupės įmonė, Lietuvoje

veikianti nuo 1996 metų. Bendradarbiaudama su kitomis „Hansa Capital“

grupės įmonėmis – UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Baltijos

autolizingas“, UAB „„Investicijų draudimo brokeris“ – UAB „Hanza Lizingas”

gali pasiūlyti visapusišką paslaugų paketą. UAB „Hanza Lizingas” yra

didžiausia lizingo ir faktoringo paslaugas teikianti Lietuvos įmonė.

„Hansa Capital“ grupė, kuriai priklauso UAB „Hanza Lizingas, „Hansa

Liising Eesti AS“ bei ,,SIA Hanza Lizings“, – pirmaujanti lizingo ir

faktoringo bendrovė Baltijos šalyse, valdanti 55% Pabaltijo lizingo ir

faktoringo rinkos. „Hansa Capital“ grupė priklauso didžiausiai Baltijos

šalių finansinei grupei „Hansabank Group“, kurios strateginis investuotojas

yra Švedijos bankas „Swedbak“ [10].

„Hansa Capital“ grupė pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors

Chain International” (FCI) narė [9].

UAB „Hanza lizingas“ teikia vidaus ir tarptautinio faktoringo

paslaugas su regresu (laidavimu) ir be regreso (laidavimo).

Įmonė, norinti sudaryti faktoringo sutartį, UAB „Hanza lizingas“

turi pateikti:

– faktoringo paraišką (pateikta prieduose);

– įmonės steigimo dokumentus (steigimo sutartį, įstatus,

registravimo pažymėjimą) bei jų pakeitimus (gerai įskaitomos kopijos)

pateikimo metu;

– buhalterines ataskaitas (praėjusių metų buhalterinę ataskaitą,

ketvirtines buhalterines ataskaitas);

– pirkimo-pardavimo sutartį su konkrečiu pirkėju;

– Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir Sodros pažymas;

– įmonės aprašymą.

Pateikus visus minėtus dokumentus, faktoringo paraišką UAB „Hanza

lizingas“ įvertina per 1 – 2 savaites. Jeigu paraišką nusprendžiama

patenkinti, aptariamos finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir

kt.) ir pasirašoma faktoringo sutartis. Sutartis dažniausiai sudaroma 9

mėnesiams, tačiau, šalims susitarus, gali būti pratęsta.

Faktoringo avansas sudaro nuo 85% iki 95% PVM sąskaitoje – faktūroje

pateiktos sumos. Priklausomai nuo to, koks tai faktoringas – vidaus ar

tarptautinis, faktoringo operacijos vykdomos pagal 1-me ir 2- me prieduose

pateiktas schemas.

AB „Vilniaus bankas“ teikia vidaus ir tarptautinio faktoringo

paslaugas su regresu (laidavimu) ir be regreso (laidavimo).

UAB „Vilniaus bankas” yra pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors

Chain International” ((FCI) narė [9].

Didelis banko filialų ir skyrių tinklas Lietuvoje (18 filialų ir 33

skyriai) bei plati klientų bazė (daugiau nei 59 000 verslo klientų)

suteikia galimybę tiksliai įvertinti kliento riziką, nustatyti didesnius

faktoringo limitus bei teikti faktoringo paslaugas daugelyje Lietuvos

miestų. Per vienerius metus bankas pasirašė 135 vietinio ir tarptautinio

faktoringo sutartis. Tarptautinio faktoringo paslaugomis naudojasi ne tik

smulkios ir vidutinės įmonės, bet ir didieji Lietuvos eksportuotojai. AB

„Vilniaus bankas“ yra sudaręs tarptautinio faktoringo bendradarbiavimo

sutartis su didžiausiomis Lietuvos draudimo bendrovėmis ir daugelio

pasaulio valstybių faktoringo bendrovėmis, todėl gali ne tik finansuoti

eksportuotojus (nereikia įkeisti jokio turto), bet ir drausti juos nuo

pirkėjų nemokumo rizikos [11].

Įmonė, norinti sudaryti faktoringo sutartį, AB „Vilniaus bankas“

turi pateikti:

– faktoringo paraišką ir du priedus (pateikta prieduose);

– įmonės steigimo dokumentus (steigimo sutartį, įstatus,

registravimo pažymėjimą) bei jų pakeitimus (gerai įskaitomos kopijos)

pateikimo metu;

– buhalterines ataskaitas už paskutiniuosius du ataskaitinius

laikotarpius;

– pirkimo-pardavimo sutartį su konkrečiu pirkėju;

– Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir Sodros pažymas;

– įmonės veiklos aprašymą.

Pateikus visus minėtus dokumentus, faktoringo paraišką AB „Vilniaus

bankas“ įvertina per 1 – 2 savaites. Jeigu paraišką nusprendžiama

patenkinti, aptariamos finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir

kt.) ir pasirašoma faktoringo sutartis. Sutartis dažniausiai sudaroma iki

12 mėnesių, tačiau, šalims susitarus, gali būti pratęsta.

Faktoringo avansas sudaro nuo 80% iki 90% PVM sąskaitoje – faktūroje

pateiktos sumos. Faktoringo operacijos vykdomos pagal 1-me ir 2- me

prieduose pateiktas schemas.

Kai kurių faktoringo paslaugas siūlančių bendrovių

sąlygos

|mokestis |PVM |PVM |sąskaitos-faktūr|PVM |

|o | | | | |

|Sutarties|iki 0,75% nuo |iki 0,75 %. |iki 0,70% |iki 1% |

|PVM | | | | |

|– | | | | |

6 pav.

Kai kurių faktoringo paslaugas siūlančių bendrovių sąlygos

palyginimui pateiktos lentelėje (6 pav).

Galutinės sutarties sąlygos nustatomos abipusiu šalių sutarimu

įvertinus faktoringo įmonei kliento veiklą, finansines ataskaitas iir mokumo

riziką. Specialių išankstinių reikalavimų – minimalios mėnesinės apyvartos,

privalomos sumos banko sąskaitoje – bankai ar lizingo bendrovės nekelia.

Faktoringo paslaugas taip pat teikia AB bankas “Snoras”, AB

“Lietuvos žemės ūkio bankas”, UAB “Šiaulių banko faktoringas”.

IŠVADOS

Lietuvoje dažniau pradedama naudotis šiuo trumpalaikių įsiskolinimų

finansavimo šaltiniu, nors nemaža dalis įmonių iš inercijos neieško kitų

apyvartinių lėšų finansavimo šaltinių. Faktoringas leidžia įmonei iš karto

gauti pinigus už prekes ar paslaugas, ne tada, kada jos bus parduotos.

Vienas iš svarbiausiu faktoringo privalumų yra tai, kad naudojantis šiuo

finansavimo būdu nereikia įkeisti turto. Tai labai aktualu mažoms ir

vidutinėms įmonėms, kurių Lietuvoje dauguma.

Mokėjimo įsipareigojimų perleidimas faktoringo paslaugas teikiančiai

įmonei įgalina išvengti trinties su verslo partneriais, kai vėluojama

atsiskaityti už prekes ar paslaugas, užtikrina stabilius pinigų srautus,

sumažina riziką, susijusią su blogais debitoriais.

Labai yra patrauklus tarptautinis faktoringas, kai riziką prisiima

faktoringo paslaugas teikiančios įmonės užsienio partneris. Kiekviena

įmonė, parduodama prekes ar teikdama paslaugas klientams užsienyje, turėtų

vertinti ne tik šių sandorių tiesioginį pelningumą, bet ir galimą riziką,

susijusią su kliento mokumu. Jeigu pardavimų koncentracija yra didelė, net

ir vieno iš klientų nemokumas gali rimtai pakenkti pardavėjo finansinei

būklei.

Lietuvoje dauguma šalies eksportuotojų dirba su keliais pagrindiniais

užsakovais; pasiekti didesnę pardavimų diversifikaciją (didelį verslo

partnerių užsienyje ratą) jiems sunku dėl menko eksporto rinkų išmanymo,

finansinių išteklių trūkumo, produkcijos specifikos ar pasenusių gamybos

technologijų. Taip pat Lietuvos

įmonės neturi efektyvių priemonių daryti

įtaką savo pirkėjų užsienyje mokėjimų drausmei. Šiuo atveju faktoringo

naudojimas yra netgi neišvengiamas.

Faktoringo sutarčių sudarymo procedūros yra nesudėtingos, o

sutarties sąlygos nustatomos abipusiu sutarties šalių susitarimu įvertinus

faktoringo įmonei kliento veiklą, finansines ataskaitas ir mokumo riziką.

Aišku, sudarant sutartį nemaža vaidmenį vaidina ir įmonės atstovų

derybiniai sugebėjimai.

Lietuvoje faktoringo paslaugas siūlo septynios įmonės. Jų siūlomos

faktoringo sąlygos yra panašios. Griežtesnius reikalavimus kelia UAB “Hanza

lizingas”, kadangi ši įmonė yra rinkos lyderė ir jau turi pastovių klientų

ratą. Kitos įmonės turi kovoti dėl rinkos siūlydamos patrauklesnes

faktoringo sąlygas.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 6.906 straipsnis:

http://www.tm.lt/min/print.asp?load=ck.htm#kn1

2. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas, 2001.

3. Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas, 1998.

4. Vilniaus pedagoginis universitetas. Ekonomikos katedra. Ekonomikos

terminai ir sąvokos: mokomasis žodynas. – Vilnius, 1999. 52 p.

5. Senapėdienė, Eglė. Lietuviai įvertina faktoringo naudą. Verslo žinios.

2002, rugpjūčio 28.

6. Andružytė, Rūta. Faktoringas įveikė nepasitikėjimą. Verslo žinios.

2002, rugpjūčio 20.

7. Andružytė, Rūta. Faktoringas įsitvirtina Lietuvoje. Verslo žinios.

2001, gruodžio 66.

8. Paltanavičius, Linas. Eksporto faktoringas – efektyvus

eksportuojančios įmonės pardavimų valdymo būdas. Vadovo pasaulis,

Nr.4: http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/3cf0a98d53128

9. FCI interneto puslapis: http://www.factors-chain.com/

10. UAB „Hanza lizingas” interneto puslapis:

http://www.lizingas.lt/index.html?SISU=juridiniams_faktoringas

11. AB „Vilniaus bankas” interneto puslapis:

http://www.vb.lt/inside.phtml?lst=business&sb=factoring

12. AB „Parex lizingas” iinterneto puslapis:

http://www.parex.lt/verslo.faktoringas.phtml

13. AB „Šiaulių banko lizingas” interneto puslapis:

http://www.sb.lt/duk_002_2.htm

14. AB bankas „Snoras” interneto puslapis:

http://www.snoras.com/Default.asp?DL=L&TopicID=97&ArticleID=110

15. UAB „Lietuvos žemės ūkio banko lizingas” interneto puslapis:

http://www.lzub-lizingas.lt/lt/faktoringas.html

16. UAB „Ūkio banko lizingas” interneto puslapis: http://www.ub.lt/lt/

17. Internetinis puslapis:

http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3d60e008a8169

P R I E D A I