faktoringo rinka Lietuvoje

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. FAKTORINGO BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS 4

1.1. Faktoringo samprata 4

1.1.1 Faktoringo dalyviai 6

1.2. Faktoringo rūšys 8

1.2.1. Faktoringas užsienio prekyboje 9

1.3. Pagrindiniai faktoringo privalumai 12

2. FAKTORINGO PAPLITIMAS LIETUVOJE 15

2.1.Faktoringo suteikimo sąlygos Lietuvos įmonėse 15

2.1.1. Lyderiaujančių faktoringą teikiančių įmonių apžvalga 18

UAB „Hanza Lizingas“ 18

AB „Vilniaus bankas“ 19

AB „Ūkio bankas“ 20

2.2. Faktoringą teikiančių įmonių veiklos riziką ribojantys normatyvai 20

2.3. Lietuvos įmonių komentarai apie faktoringą 22

3. FAKTORINGO POPULIARUMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE 24

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 26ĮVADAS

Šiandieninės Lietuvos ekonomikos sąlygomis daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo ggalimybes: naudoti įmonės pelną, didinti įmonės kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Jei vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko. Kaip alternatyvos bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusios tokios finansavimo rūšys kaip faktoringas. Ši finansavimo rūšis pastaruoju metu sparčiai plinta ir Lietuvoje.

Pirmoje darbo dalyje apariame pagrindinius faktoringo ypatumus, rūšis bei privalumus. Antroje dalyje pateikiame ffaktoringo rinkos analizė. Trečioje darbo dalyje supažindiname su kaimyninių valstybių faktoringo rinkomis. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Atliekant šį darbą ištirti šie informaciniai masyvai:

– Kauno Technologijos Universiteto biblioteka,

– Kauno miesto Viešoji biblioteka,

– Faktoringo paslaugomis besinaudojančios įmonės;

– Internetas.

Darbo tikslas – išanalizuoti faktoringo populiarumą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

 susipažinti su faktoringo ppagrindinėmis charakteristikomis;

 apibrėžti faktoringo dalyvius ir jų gaunamą naudą;

 identifikuoti pagrindinius faktoringo privalumus;

 pateikti Lietuvos faktoringo rinkos ypatumus;

 išskirti užsienio valstybių faktoringo rinkų pagrindinius aspektus.

Darbo objektas – faktoringo paplitimas.

Darbo metodas – informacinių srautų analizė ir sintezė.1. FAKTORINGO BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1. Faktoringo samprata

Faktoringas (skolos perleidimas) – tai finansinių paslaugų visuma, kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas ir kliento piniginių reikalavimų perleidimas bankui pagal kliento pirkėjams (paslaugų gavėjams) pateiktas sąskaitas-faktūras.

Faktoringas – vis labiau populiarėjanti pasaulyje finansinė paslauga. Faktoringo apyvarta pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja, nes faktoringas:

o suteikia galimybę neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų finansuoti prekybą;

o užtikrina nuolatinius pinigų srautus ir supaprastina pinigų srautų planavimą;

o sumažina skolų administravimo sąnaudas;

o leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.

Pagal 1988 metų Tarptautinio faktoringo konvenciją, finansinė operacija laikoma faktoringu tuo aatveju jei atitinka bent du iš keturių požymių:

1. Kreditavimas iš anksto apmokant kreditinį reikalavimą;

2. Tiekėjo buhalterinės apskaitos administravimas, visų pirma realizacijos apskaita;

3. Tiekėjo įsiskolinimų inkasacija;

4. Tiekėjo draudimas nuo kreditinės rizikos.

Istoriškai faktoringo paslaugos atsirado vystantis komerciniam kreditui, kurį suteikia pardavėjas pirkėjui, atidėdamas mokėjimą už parduotas prekes. Palaipsniui į šiuos santykius tarp pirkėjo – pardavėjo įsiterpė tarpininkai – faktoringo kompanijos. Taigi faktoringo procese dalyvauja trys šalys (toliau – faktoringo proceso dalyviai). Viena šalis – tai prekes parduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečia ššalis – faktoringo įmonė. Faktoringo principas yra toks: faktoringo firma perima iš savo klientų reikalavimus jų prekių pirkėjams ir per 2 – 3 dienas sumoka avansą, kurio dydis nuo 70 iki 90% visos reikalaujamos sumos, likusius 10 – 30% lėšų faktoringo firmos klientas atgauna tik po to, kai pirkėjai (skolininkai) sumoka už prekes [12].

1 pav. Faktoringo kreditinių operacijų schema

* Šaltinis: Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas, 2000, psl. 132

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui ar suteikia paslaugas pagal tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytą sutartį.

2. Pardavėjas vieną sąskaitos – faktūros egzempliorių pateikia faktoringo kompanijai ir perleidžia jai piniginius reikalavimus.

3. Faktoringo kompanija sumoka pardavėjui faktoringo avansą (iki 90% sąskaitos – faktūros sumos).

4. Suėjus atidėtų mokėjimų terminui, pirkėjas sumoka fakrotingo kompanijai sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą.

5. Faktoringo kompanija perveda pardavėjui faktoringo likutį.

Faktoringą sudaro:

o prekybos finansavimas (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos);

o kliento sąskaitų-faktūrų ir pirkėjų skolų administravimas;

o kliento pirkėjų kredito rizikos vertinimas ir mažinimas.

Finansavimas. Konkurencijos sąlygomis įmonės įsipareigoja ne tik tiekti kokybiškas prekes (paslaugas), bet ir suteikti palankias mokėjimo sąlygas – mokėjimo terminus (mokėjimo atidėjimus). Pirkėjų įsiskolinimų augimas yra pagrindinė priežastis, verčianti didinti įmonės apyvartinį kapitalą. Deja, tai nėra įmonei naudinga. Pirkėjų įsiskolinimams, kaip ir kitam įmonės turtui, yra reikalingas finansavimas. Įmonės apyvartinio kapitalo sstoka trukdo įmonės kasdieninei veiklai, ypač įmonei sparčiai augant.

Įmonės taip pat gali neturėti pakankamai garantijų (hipoteka, registruoti užstatai ir kt.) paskoloms iš bankų gauti arba turimas garantijas nori rezervuoti investicijoms finansuoti.

Patys brangiausi ištekliai debitoriniams įsiskolinimams finansuoti (kartu ir kitam turtui finansuoti) yra nuosavos įmonių lėšos.

Iš išorinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos realizavimo gali praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje).

Taigi galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.

Sąskaitų administravimas. Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir papildomos darbo jėgos, kuri reikalinga įplaukoms užtikrinti, stebėt.i bei pinigų srautams nuolat planuoti.

Sąskaitų administravimas apima:

o sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-pardavimo sutartį (-is), įstatymus;

o pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą;

o įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.);

o pirkėjų finansinės padėties kontrolę;

o mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias sąskaitas) siuntimą pardavėjams.

Lėtai atsiskaitantys klientai yra gana įprastas reiškinys. Primenamieji pokalbiai, kitokie įspėjimai gali sutrikdyti pardavėjo ir pirkėjo santykius. Jei primena trečioji pusė – finansinė įmonė, tai paprastai pagerina klientų mokėjimo discipliną, nepažeidžia pirkėjų ir pardavėjų santykių.

Rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimas. Suinteresuota parduoti įįmonė dažnai netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką, susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią duomenų bazę, klientų tinklą. Faktoringo sutartyje galima susitarti dėl sąlygų be laidavimo. Tai reiškia, kad nemokėjimo atveju reikalavimai negrąžinami atgal pardavėjui. Esant laidavimo teisei, faktoringo firma konsultuoja klientą apie jo pirkėjus ir padeda jam surinkti pirkėjų įsiskolinimus.

Faktoringas garantuoja kompanijai stabilius ir patikimus pinigų srautus, net ir tuo atveju, kai pirkėjas susiduria su mokėjimo sunkumais ar bankrutuoja [15].

Taigi grynas faktoringas apima visas tris funkcijas, o negryno faktoringo atveju nevykdoma kredito draudimo funkcija. Tuomet mokestiniai reikalavimai nuperkami su regreso teise eksportuotojo atžvilgiu.1.1.1 Faktoringo dalyviai

Faktoringo įmonė – tai pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžia reikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvoje faktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir avansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą, atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet, kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo-pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais. Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu, pabrėžia tai,

kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Be to, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžia sukurti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė pati atsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimo teisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei.

Apskritai faktoringu gali naudotis tiek mažos, tiek didelės įmonės, kurios:

o suteikia pirkėjams mokėjimo atidėjimus;

o nori išplėsti verslą, bet joms trūksta finansinių resursų;

o patiria apyvartinių lėšų trūkumą, bet negali pasiskolinti, nes neturi tturto užstatui;

o negali konkuruoti su įmonėmis, suteikiančioms pirkėjams didesnį mokėjimų atidėjimą;

o abejoja pirkėjų patikimumu ir mokumu.

O pagal įmonių veiklos pobūdį galima išskirti tokias įmonių grupes, kurioms tinka faktoringas ir priežastis, dėl kurių faktoringas joms yra naudingas:

1. Didmenininkai. Jų klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.

2. Gamintojai. Svarbiausi argumentai – apsidraudimas nuo rizikos, gamybos ir pardavimų finansavimas.

3. Tiekėjai. Jie parduoda prekes ar žaliavas gamintojams ir todėl jjiems problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.

4. Eksportuojančios firmos – svarbiausi aspektai priklauso nuo klientų ir šalių, į kurias prekės parduodamos: finansavimas, administravimas (bendravimas su partneriais sudėtingesnis), rizikos išvengimas (jie dažnai negali įvertinti su ppartneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl didelių atstumų).

5. Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės – svarbiausia įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų;

6. Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus pardavimams, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius.

Bet faktoringo paslaugos naudingiausios mažoms ir vidutinės įmonėms, kurios paprastai dėl savalaikių debitorinių įsiskolinimų padengimo patiria finansinių sunkumų esant apyvartinių lėšų trūkumui. Tuo pačiu jos patiria sunkumų dėl jų sąlygomis apribotų kreditavimo šaltinių.

Tačiau ne bet kuri maža ar vidutinė įmonė gali pasinaudoti faktoringo paslaugomis. Faktoringo sutartys gali būti nesudaromos:

o Su įmonėmis, turinčiomis didelį debitorių skaičių, tačiau kur kiekvieno iš jų įsiskolinimas yra nedidelis;

o Su įmonėmis, kurios gamina nestandartinę arba siauros specializacijos produkciją;

o Statybinėmis ir kitokiomis įmonėmis, kkurios dirba subrangovais;

o Su įmonėmis, kurios su savo klientais yra sudariusios ilgalaikes sutartis, pagal kurias sąskaitos yra pateikiamos užbaigus tam tikrų darbų etapus arba iki prekių pristatymo (avansiniai apmokėjimai).

Faktoringo operacijos taip pat nevykdomos fizinių asmenų, įmonės filialų ar padalinių kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Tokie apribojimai sąlygojami tuo, kad minėtais atvejais faktoringo kompanijai yra sunku įvertinti kreditavimo riziką.

Taip pat svarbu yra tai, kad tiekėjo gaminamos prekės ar suteikiamos paslaugos turi .būti aukštos kokybės, jis turi turėti gamybos bei pelno didinimo perspektyvas (tik ttokiu atveju įmonei bus racionalu patirti papildomus faktoringo kaštus), o apyvartinių lėšų trūkumas turi būti laikina problema, atsiradusi dėl savalaikio debitorinių skolų padengimo, sumažėjusio pelningumo, atsargų padidėjimo ar laikinais sunkumais, susijusiais su gamybos procesu.

Apskritai faktoringo firmų veikla gana efektyvi, nes dauguma įmonių, nenorėdamos patekti į nemokių firmų sąrašus, stengiasi laiku apmokėti sąskaitas. Kai bankas pateikia informaciją, kad įmonė pavėluotai apmoka sąskaitas, jai bus sudėtinga sudaryti finansiškai rizikingus sandorius. Faktorinės firmos kaip mokėjimo garantiją pasirengusios teikti savo klientams papildomas paslaugas pirkdamos jų mokėjimo reikalavimus kitiems ūkio subjektams [17].

Tačiau apibendrinant galima būtų išskirti tokias pagrindines aplinkybes, dėl kurių faktoringo panaudojimo galimybė yra sudėtinga:

o pardavėjas ir pirkėjas yra motininė arba dukterinė įmonė;

o egzistuoja ginčytini reikalavimai tarp pardavėjo ir pirkėjo;

o prekės dar nėra pateiktos arba paslauga neatlikta.1.2. Faktoringo rūšys

Lietuvoje naudojamos šios faktoringo rūšys:

1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas:

o vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą;

o tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Tai ypač naudinga daug produkcijos eksportuojančioms bendrovėms, nes eksporto atveju pirkėjų atsiskaitymai dažnai užtrunka gerokai ilgiau negu šalies viduje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys:

 prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju;

 prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies iimportuotoju;

 prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone;

 prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringo įmone.

2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas:

o esant atvirajam faktoringui, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei;

o esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringui, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.

3. Faktoringas su regreso teise ir be regreso teisės:

o pasirinkus faktoringą su regreso teise, lėšos išieškomos iš prekių pardavėjo, jeigu prekių pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone. Prekių pardavėjas faktoringo sutartyje įsipareigoja apmokėti prekių pirkėjo neapmokėtas sąskaitas faktūras arba perpirkti jas iš faktoringo įmonės;

o pasirinkus faktoringą be regreso teisės, prekių pardavėjas neatsako už prekių pirkėjo nemokumą, nemokumo riziką perduodamas faktoringo įmonei [22].1.2.1. Faktoringas užsienio prekyboje

Faktoringo naudojimą tarptautinėse operacijose reguliuoja tarptautinė faktoringo konvencija, kuri buvo priimta 1988 m. Otavoje [12]. Remiantis šia konvencija, operacija priskiriama faktoringui, jeigu ji tenkina nors du iš keturių reikalavimus:

a) vykdomas kreditavimas iš anksto apmokant mokestinius reikalavimus;

b) vedama eksportuotojo buhalterinė apskaita, visų pirma realizacijos apskaita;

c) atliekamas eksportuotojo skolų inkasavimas;

d) vykdomas eksportuotojo kreditinės rizikos draudimas.

Tarptautinis faktoringas dažniausiai vykdomas, kooperuojantis įvairių šalių faktoringo institutams. Pasauliniu mastu veikia trys tarptautinės faktoringo kooperacijos:

– Factors Chain International (FCI), įkurta 1968 m. Tai stipriausia tarptautinė faktoringo organizacija, šiuo metu jungianti 164 narį iš 53 šalių. FCI nariams tenka apie 47% faktoringo pasaulinės apyvartos (apie 599 mljrd.USD);

– International FFactors Group (IFG), kurią 60-taisiais metais įsteigė Bostono Nacionalinis bankas (FNBB);

– Heller Group (HG), sukurta 1964 m. Čikagoje. 1982 m. Heller Group perėmė Fudži bankas (Fuji Bank) ir pertvarkė, sukurdamas du padalinius: Heller Financial Company – teikia finansavimo paslaugas JAV; Heller Overseas Corporation – vykdo tarptautinį finansavimą [11].

Faktoringo asociacijos „Factors Chain International“ (FCI) duomenimis, 2000 m. pasaulinė faktoringo apyvarta sudarė 641,6 mlrd. EUR ir per metus padidėjo 12%. Tarptautinio faktoringo apyvarta sudarė 44,8 mlrd. EUR, o šalių viduje – 596,73 mlrd. EUR. Didžiausia faktoringo apyvartos dalis teko Europai – 64%, arba 414,4 mlrd. EUR, po to ėjo Amerikos žemynas, jam teko 22%, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui – 13%.

Tarptautinis faktoringas Lietuvoje yra vykdomas pagal tokią schemą:

2 pav. Tarptautinio faktoringo schema

* Šaltinis: Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas, 2000, psl. 133

1. Eksportuotojas parduoda prekes importuotojui ar suteikia paslaugas pagal tarp eksportuotojo ir importuotojo sudarytą sutartį.

2. Eksportuotojas vieną sąskaitos-faktūros egzempliorių pateikia faktoringo kompanijai savo šalyje ir perleidžia bankui piniginius reikalavimus.

3. Faktoringo kompanija eksportuotojo šalyje perleidžia piniginius reikalavimus importuotojo šalyje esančiai faktoringo bendrovei ar kitai finansų institucijai.

4. Faktoringo kompanija eksportuotojo šalyje perveda eksportuotojui faktoringo avansą (iki 90 proc.sąskaitos-faktūros sumos).

5. Suėjus atidėto mokėjimo terminui, importuotojo šalyje esanti faktoringo bendrovė renka iš

importuotojų lėšas ir perveda jas .faktoringo kompanijai eksportuotojo šalyje.

6. Faktoringo kompanija eksportuotojo šalyje perveda eksportuotojui faktoringo likutį.

Tarptautinėje prekyboje naudojami keturi faktoringo modeliai:

 Dvifaktorinis;

 Tiesioginis importo;

 Tiesioginis eksporto;

 „back-to-back“;

Dvifaktorinis modelis leidžia padalinti funkcijas ir riziką tarp importuotojo ir eksportuotojo šalių faktoringo kompanijos. Šio modelio tikslas yra užtikrinti finansavimą iki 100 procentų bei sumažinti administravimo kaštus. Dvifaktorinio faktoringo privalumas yra tame, kad kompanijai, aptarnaujančiai importuotoją, kreditiniai reikalavimai yra vidiniai, o ne išoriniai, kaip kad eksportuotojo faktoringo kompanijai. Tačiau tai pakankamai gremėzdiškas ir reikalaujantis papildomų išlaidų mechanizmas.

Tiesioginio iimporto faktoringo pagrindinis tikslas – apmokėjimo už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas užtikrinimas. Šis modelis turi prasmę tik tokiu atveju, jei eksportas yra vykdomas į vieną ar dvi šalis. Jei eksportuotojas turi kontragentus keliose ar keliolikoje šalių, tai vienos sutarties su savo šalies faktoringo kompanija pasirašymas bus efektyvesnis nei sutarčių sudarymas su eile kitų šalių faktoringo kompanijų. Tiesioginis importo faktoringas gali būti naudingas tik toms kompanijoms, kurios yra neaktualus skubus perleistų įsipareigojimų finansavimas.

Tiesioginio eksporto faktoringo atveju sandoryje nedalyvauja i.mportuotojo šalies ffaktoringo kompanija. Naudodama šį modelį faktoringo kompanija susiduria su ypatingais sunkumais įvertinant užsienio klientų mokumą bei administruojant reikalavimus. Norėdama įvertinti riziką ar nuo jos apsidrausti, eksportuotojo šalies faktoringo kompanija gali bendradarbiauti su importuotojo šalies kreditų draudimo bendrovėmis ar bandyti gauti aatitinkamų valstybinių institucijų garantijas. Naudojant tiesioginį eksporto faktoringo modelį galima gauti palankias eksporto pardavimų finansavimo sąlygas, jei yra gaunamos valstybinių institucijų garantijos.

„Back-to-back“ faktoringo modelyje yra numatytas koncernų finansavimo poreikio tenkinimas. Sandorio vykdymo tvarka šiuo atveju yra dvifaktorinio faktoringo bei vietinio faktoringo kombinacija.

Jeigu žvelgti iš kitos pusės, tai eksporto srityje faktoringo firmos pasirengusios savo klientams teikti tylųjį (paslėptąjį) ir atvirąjį faktoringą.

Kai yra tylusis faktoringas, klientas su savo banku faktoriumi sudaro sutartį ir reguliariai informuoja banką apie sudarytus sandorius, persiunčia visų prekių eksporto sąskaitų kopijas. Eksporto klientas apie tai nežino. Faktorinis bankas sumoka savo klientui 80% sąskaitoje nurodytos sumos. Kai eksportuotojas gauna iš savo kliento pinigus pagal sąskaitą, tik tada jis atsiskaito su banku faktoriumi. Jei pirkėjas (eksportuotojo klientas) negali laiku apmokėti ssąskaitos (per 60 dienų), eksportuotojas informuoja faktorinį banką, kuris imasi visų reikiamų priemonių (gali pirkėjui pateikti net ieškinį). Tyliojo faktoringo kaina priklauso nuo apyvartos dydžio ir pirkėjų mokumo. Jo dydis būna nuo 0,5 iki 1% sąskaitos sumos pridedant rinkos kredito tarifą eksporto sandoriams, nes faktorinis bankas išmoka klientui pinigus anksčiau, negu pirkėjas apmoka sąskaitas.

Atvirojo faktoringo sistema skiriasi nuo tyliojo, nes čia eksportuotojas privalo savo sąskaitose nurodyti, kad jo mokėjimo reikalavimai perduoti pirkėjo šalies faktoringo firmai. Faktorinis bankas garantuoja, kad jjo klientas gaus 100% sąskaitos sumos su sąlyga, kad taip tarp jų suderinta. Gavęs sąskaitų kopijas, faktorinis bankas apmoka klientui 80% visos apmokėjimo sumos [4].

Tarptautinio faktoringo privalumai:

o leidžia sudaryti prekybinius sandorius naudojant faktoringą visame pasaulyje;

o importo faktorius iš importuotojų reikalavimus surenka efektyviau;

o pardavėjas su vietine faktoringo firma sudaro vieną faktoringo sutartį gimtąja kalba;

o pirkėjui patogiau mokėti valstybės viduje, negu mokėti į užsienio valstybės atsiskaitomąją sąskaitą;

o faktoringo paslaugų teikėjas dirba su keliomis valiutomis;

o pirkėjui nereikia eikvoti laiko ir lėšų tvarkant akredityvą;

o standartizuota procedūra tarp faktorių (pašalina problemas, kylančias dėl skirtingų prekybos taisyklių, kalbos, teisinių nuostatų, reguliuojančių sandorius, ir t.t.);

o dažniausiai taikomas faktoringas be laidavimo;

o pardavėjas gauna daugiau informacijos apie pirkėją ir pirkėjo valstybę.

Tad apibendrinant galima pasakyti, kad tarptautinis faktoringas suteikia galimybę importuotojui nepertraukiamai gauti prekes, atidedant apmokėjimą už jas. O mokėjimo įsipareigojimai importuotojui pereina tik priėmus prekes pagal jų kiekį ir kokybę.1.3. Pagrindiniai faktoringo privalumai

Naudojantis faktoringo paslauga padidėja įmonės finansinių išteklių apyvartumas ir įmonės pelningumas. Greitai sugrįžtančios lėšos gali būti vėl investuojamos į gamybą ir taip sąlygojamas didesnis įmonės pelnas.

Lyginant su banko paskola svarbiausias faktoringo privalumas yra tai, kad priimant sprendimą dėl finansavimo suteikimo, pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į įmonės turto ir kapitalo dydį, kapitalo santykį su įsipareigojimais [3]. Taigi įįmonė gali pasinaudoti faktoringu net ir turėdama nedidelį kapitalą, bet dideles pardavimų apimtis, ypač jeigu jos klientai yra žymios bendrovės, turinčios gerą reputaciją. Nes faktoringo atveju pardavėjas moka faktoringo įmonei nuo realios apyvartos, t.y. jeigu apyvarta skiriasi nuo prognozuotos, neprarandama dalis įmokos ar nepatiriama papildomų išlaidų draudžiant didesnę apyvartą.

Dar vienas skirtumas tarp jų yra tas, kad prieš suteikdamas paskolą bankas įvertina klientą, o faktoringo atveju vertinamas ne tik klientas, bet ir tos prekės ar paslaugos pirkėjas. Daroma dviguba analizė, taigi ir apsidraudžiama dvigubai. Nes faktoringo paslaugų teikėjai nenori prisiimti nepatikimų pirkėjų mokumo rizikos. Tad faktoringą reikėtų vertinti kaip klientų nemokumo prevenciją, o įspėjimas apie rizikingus klientus pardavėjui turėtų reikšti sutaupytas lėšas, galbūt netgi įmonės veiklos tęstinumą.

Pasitaiko atvejų, kai yra svarstoma, kas geriau: faktoringas ar kreditų draudimas. Tačiau šių paslaugų lyginimas nėra labai teisingas, nes šios paslaugos nėra viena kitos konkurentės. Visų pirma todėl, kad kreditų draudimas yra orientuotas tik į pirkėjo mokumo rizikos sumažinimą, tačiau jame nėra finansavimo elemento, kuris yra esminė faktoringo ypatybė. Vis tiktai pastebėjome, kad toks svarstymas yra dažnas ir yra teigiama, kad kreditų draudimas yra pigesnis būdas apsisaugoti nuo nemokių pirkėjų, palyginti su faktoringu. Tačiau šis pigumas neretai yra apgaulingas, nes svarbu suvokti, kad draudimas pasižymi ttikimybiniu pobūdžiu. Kuo daugiau įmonė turi pirkėjų, tuo santykinai mažesnė bus draudimo įmoka. Bet jeigu pirkėjas – tik vienas ar du, draudimo įmoka gali padidėti kelis kartus. Tuo tarpu faktoringo atveju yra vienodai paprasta faktorizuoti vieno ar dešimties pirkėjų pardavimus.

Atkreipėme dėmesį, kad jeigu įmonė apyvartinių lėšų problemą sprendžia naudodamasi paskola, papildomos išlaidos gali būti nesunkiai įvertintos – vėluojantys apmokėjimai reiškia didesnes palūkanų išlaidas. O faktoringo įmonei vėluojantys pirkėjai reiškia riziką, kad sąskaitos, pagal kurias pardavėjui sumokėtas avansas, nebus apmokėtos, taigi galimas nuostolis akivaizdus, tampa aiškus ir tikslas mažinti pirkėjų vėlavimą iki minimumo.

Labai svarbu yra tai, kad faktoringo avansinės išmokos nelaikomos įmonės įsiskolinimu. Todėl naudojantis faktoringu, nepablogėja įmonės balansiniai rodikliai. Tai ypač aktualu, jeigu įmonė kreipiasi į banką dėl paskolų investicinių projektų finansavimui ar kitoms reikmėms.

Dar būtina paminėti, kad atidėjus apmokėjimą už prekes ar paslaugas, nereikia taikyti pirkėjams greito apmokėjimo nuolaidų. Šių nuolaidų dydis gali suteikti iki 2 – 4 proc., jeigu pirkėjai atsiskaito iš karto, kai gauna prekes, arba iš anksto. Gavusi avansinę faktoringo išmoką įmonė gali greičiau atsiskaityti su savo žaliavų ar atsargų tiekėjais ir dėl to gauti nuolaidų.

Be to, faktoringo įmonėms dažnai yra lengviau atgauti skolas iš pirkėjų negu patiems tiekėjams. Daugelis skolininkų stengiasi laiku apmokėti sąskaitas faktoringo

įmonėms, kad nepatektų į „juodus sąrašus“ ir dėl to ateityje būtų sunku gauti bet kokius mokėjimų atidėjimus ar finansavimą iš kredito įstaigų.

Taigi apbendrintai galima išskirti tokius privalumus pardavėjui:

o suteikiama galimybė gauti lėšų neįkeičiant turto;

o pagerėja atsiskaitančių skolininkų (pirkėjų) drausmė;

o padidėja įmonės likvidumas;

o veiklos plėtrą lemia apyvarta (nebūtinos papildomos lėšos);

o palengvėja pinigų srautų planavimas;

o sumažėja skolų administravimo sąnaudos;

.o pirkėjams galima pasiūlyti ilgesnius mokėjimo terminus ir tokiu būdu padidinti prekybos apimtį;

o galima pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis už ankstesnį mokėjimą.

Bei pirkėjui:

o mokėjimo tterminai gali būti atidėti ilgesniam laikui;

o be papildomų finansavimo šaltinių didėja perkamoji galia;

o padeda pritraukti naujų tiekėjų [23].2. FAKTORINGO PAPLITIMAS LIETUVOJE

2.1.Faktoringo suteikimo sąlygos Lietuvos įmonėse

Faktoringo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti dar 1997-1998 m., o rinka suaktyvėjo apie 2000 – 2001 metus. Tad šiuo metu Lietuvoje yra išskiriamos aštuonios faktoringo paslaugas teikiančios įmonės:

o AB „Vilniaus bankas“

o UAB „Hanza Lizingas“

o AB bankas „Snoras“

o AB „Ūkio bankas“

o UAB „Parex lizingas“

o AB „NORD/LB Lietuva“

o UAB „Šiaulių banko faktoringas“

o AB „Sampo bankas“

Palyginus šių įmonių faktoringo suteikimo sąlygas, jos yra labai panašios tiek išskiriamais kriterijais, ttiek tiems kriterijams įvykdyti keliamais reikalavimais.

Žemiau pateikiame pagrindines faktoringo suteikimo sąlygas, kurias išskiria faktoringą teikiančios įmonės:

o Sutarties terminas – bankų nurodomos faktoringo sutarties terminas svyruoja nuo 6 mėn. iki vienerių metų, kuris šalių susitarimu gali būti pratęstas.

o Faktoringo avansas – išmokamas avansas sskaičiuojamas nuo sąskaitos faktūros sumos (įskaitant PVM) ir sudaro nuo 70% iki 90% sąskaitos faktūros sumos.

o Faktoringo palūkanos – dauguma faktoringo įmonių nurodo, jog palūkanos sutartinės, tačiau artimos trumpalaikių kreditų palūkanų normai (5 – 10 %).

o Maksimalus mokėjimo termino atidėjimas – visi bankai ir jų dukterinės įmonės toleruoja mokėjimo termino atidėjimą iki 90 dienų.

o Sutarties mokestis (faktoringo limito mokestis) – šį mokestį komerciniai bankai skaičiuoja nuo įmonei suteikto faktoringo limito sumos. Limitas nustatomas vertinant kiekvieną projektą atskirai. O mokesčio dydį sudaro apie 0,75%.

o Komisinis mokestis – šis mokestis imamas nuo sąskaitos faktūros sumos, priklausomai nuo administravimo sudėtingumo, laidavimo sąlygų, pirkėjų rizikos ir kito. AB „Vilniaus banke“, AB „Snoro“ banke ir AB „Ūkio banke“ komisinio mokesčio dydis svyruoja 0,1-0,3% intervale, UAB „Hanza Lizinge“ –– 0,1-1,5% intervale, o UAB „PAREX Lizinge“ 0,1-1% intervale.

Kalbant apie tarptautinio faktoringo kainą, būtina pabrėžti, kad skirtingai nei bankinės paskolos ar lizingas, faktoringas nėra standartizuota priemonė, todėl jo kaina gali reikšmingai skirtis, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra pardavimų apimtis, eksporto rinkos rizika, pirkėjų patikimumas ir jų skaičius, mokėjimo atidėjimas bei avanso, kuris išmokamas pardavėjui, procentas. Kadangi svarbią faktoringo išlaidų dalį sudaro importo faktoriui mokamas administravimo mokestis, tikslią paslaugos kainą galima sužinoti tik atlikus pirkėjo įvertinimą. Eksportuoti į tokias rinkas kkaip Lenkija, Ispanija ar Portugalija yra brangiau negu, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Skandinavijos šalis, nes skirtinga šių šalių įmonių mokėjimų kultūra lemia nevienodus administravimo mokesčius. Bendruoju atveju, kai pardavėjui mokamo avanso dydis sudaro 90 proc., faktoringo kaina per mėnesį svyruoja nuo 0,7 iki 1,5 proc. sąskaitos sumos. Tai yra mokestis tiek už finansavimą, tiek už pirkėjų mokumo rizikos perkėlimą faktoringo įmonei.

Norėdama įmonė naudotis faktoringu, turi jį teikiančiai įmonei pateikti tokius dokumentus:

o Faktoringo paraiška;

o Įmonės įstatai;

o Įmonės registravimo pažymėjimas;

o Įmonės valdymo organų paskyrimą patvirtinantis dokumentas;

o Įmonės vadovo paskyrimą patvirtinantis dokumentas;

o Įmonės patentas, licencija verstis ūkine komercine veikla (jeigu tokie dokumentai yra);

o Įmonės finansinės ataskaitos:

o Balansinė ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos);

o Pelno (nuostolio) ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų);

o Debitorinių/kreditorinių įsiskolinimų iššifravimas, nurodant įsiskolinimų atsiradimo datą;

o Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos dėl įmonės įsiskolinimo ar neįsiskolinimo;

o Planuojamos perduoti faktoriui prekių pirkimo-pardavimo sutartys;

o Pažyma apie akcininkus;

o Įmonės aprašymas;

o Įmonės vadovo ir asmenų, įgaliotų pasirašyti faktoringo sutartį, pasai;

o Pirkėjo įmonės registravimo pažymėjimo kopija;

o Visų ketvirčių ataskaitinių ir praė.jusių finansinių metų pirkėjo įmonės finansinės ataskaitos:

– Balansinė ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos);

– Pelno (nuostolio) ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų);

– Debitorinių/kreditorinių įsiskolinimų iiššifravimas, nurodant įsiskolinimo atsiradimo datą;

– Pažyma apie pirkėjo įmonės akcininkus.

Tačiau jei įmonė neturi juridinio asmens statuso, vietoj visų ataskaitinių metų ketvirčių ir praėjusių metų finansinių ataskaitų pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintas pajamų deklaraciją ir PVM deklaraciją [21].

Apžvelgus pagrindines faktoringo suteikimo sąlygas nenuostabu, kad skiriasi kiekvieno komercinio banko užimama faktoringo rinkos dalis. Remiantis Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, 2003 m. buvo sudaryta 1041 faktoringo sutartis, kurių vertė 431,9 mln. Lt. O per 2004 m. trečiąjį ketvirtį buvo pasirašytos 707 faktoringo sutartys, kurių suma siekė 335,3 mln. litų arba 43,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Didžiausią faktoringo rinkos dalį pagal faktoringo apyvartą 2003 m. buvo užėmusi UAB “Hanza Lizingas” (50,87 proc.) bei AB “Vilniaus bankas” (44,15 proc.) [22]. Nuo 2003 m. į trečiąją poziciją išsiveržė „Ūkio bankas“ – 2,18 proc. rinkos. Nedaug atsilieka „Šiaulių banko faktoringas“.

3 pav. Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal faktoringo apyvartą 2003 12 31 d., proc.

*Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija

Faktoringo apyvarta pastaraisiais metais labai stipriai auga. 2003 m., lyginant su 2002 m., išaugo 58 proc. O šiemet per pirmąjį pusmetį apyvarta pasiekė 1,474 mlrd.Lt, todėl manoma, kad 2004 metais augimas sieks apie 20 – 30 proc.

4 pav. Faktoringo apyvarta Lietuvoje 2001 – 2003 metais, mlrd.Lt

Panašiais tempais aauga tiek vidaus, tiek tarptautinis faktoringas, tačiau didžiąją dalį apyvartos sudaro faktoringas vidaus rinkoje. Štai 2001 m. apyvarta buvo 0,871 mlrd. Lt, o 2003 m. – jau 2,121 mlrd. Lt. Tarptautinio faktoringo apyvarta atitinkamai išaugo nuo 220,48 mln. Lt iki 550,28 mln. Lt. O per 9 šių metų mėnesius vietinio faktoringo apyvarta pasiekė 1854,5 mln. litų, o tarptautinio – 455,3 mln. litų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu tarptautinio faktoringo apyvarta padidėjo 56,2 mln. litų arba 14,1 proc. Tarptautinio faktoringo apyvartos didėjimas rodo vis augantį mūsų verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose. Be to, šios rūšies faktoringo populiarumą skatina ir tai, kad klientams dažnai sunku įvertinti užsienio partnerių, ypač naujų, patikimumą, o pasinaudojus tarptautinio faktoringo paslaugomis, jų teikėjas prisiima užsienio partnerių mokumo riziką, be to, klientas gauna lėšas iš karto po produkcijos išsiuntimo.2.1.1. Lyderiaujančių faktoringą teikiančių įmonių apžvalga

UAB „Hanza Lizingas“

UAB „Hanza Lizingas“ faktoringo paslaugą Lietuvoje pradėjo teikti dar 1998 metų pirmoje pusėje. Ji buvo viena pirmųjų, kuri rinkai pasiūlė vietinį faktoringą, bei pirmoji, kuri 1999 metais pristatė ir tarptautinį faktoringą. UAB „Hanza Lizingas“ bendrovės duomenimis, tuo metu tarptautinis faktoringas sudarė daugiau nei vieną penktadalį visos faktoringo apyvartos [15].

Šiuo metu UAB “Hanza Lizingas” faktoringo klientų skaičius viršija 500, iš

kurių didžiąją dalį sudaro didmeninės prekybos įmonės, maisto pramonės, medžio apdirbimo pramonės, metalo pramonės, kelių transporto paslaugas teikiančios bei popieriaus pramonės įmonės. Pastebėtas toks dalykas, kad įmonė, pradėjusi naudotis UAB „Hanza Lizingas“ teikiama faktoringo paslauga, dažniausiai tampa nuolatine kliente. Tarp visų šios faktoringą teikiančios įmonės klientų, kurie faktoringu pradėjo naudotis nuo 1998 m., beveik neatsirado tokių, kurie atsisakė šios paslaugos. Todėl nenuostabu, kad UAB „Hanza Lizingas“ apyvarta yra nuolat auganti ir šiemet ji pasiekė 1 mlrd. litų.

4 pav. UAB „„Hanza Lizingas“ faktoringo apyvarta, mln.Lt

*Šaltinis: http://www.lizingas.lt/?SISU=juridiniams_faktoringas

UAB „Hanza Lizingas“ faktoringas valstybės viduje – tai paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu, kai pardavėjas ir pirkėjas yra Lietuvos, Latvijos ir/arba Estijos rezidentai.

Tarptautinio faktoringo sistema yra naudojama tuo atveju, kai pardavėjas, be finansavimo ir administravimo, pageidauja ir apsidrausti nuo galimo pirkėjo nemokumo. UAB „Hanza Lizingas“ siūlomos tarptautinio faktoringo paslaugos leidžia Lietuvos eksportuotojams finansuoti prekių ir paslaugų eksportą į daugiau kaip 100 pasaulio valstybių, avansu gaunant iki 100 proc. sąskaitos sumos, bei pirkėjo mmokumo riziką perkeliant faktoringo kompanijai.

Nuo 1998 metų balandžio mėn. „Hansa Capital“ (kuriai priklauso UAB Hanza Lizingas) yra tarptautines faktoringo kompanijas jungiančios sistemos „Factors Chain International“ (FCI) narys. „Hansa Capital“ per savo įmones Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gali veikti kaip faktoringo ppaslaugų teikėjas visose Baltijos šalyse.

UAB “Hanza Lizingas” duomenimis, bendrovės eksporto faktoringo klientai daugiausia eksportuoja į šias šalis: Vokietiją, Italiją, Švediją ir Latviją. Taip pat nemaža dalis eksportuojama į Vengriją, Austriją, Portugaliją, Jungtinę Karalystę bei NVS [15].AB „Vilniaus bankas“

AB „Vilniaus bankas“ užima antrąją vietą faktoringo rinkoje pagal faktoringo apyvartą. Didelis šio banko filialų ir skyrių tinklas Lietuvoje (18 filialų, 38 skyriai) ir daugiau negu 50 000 verslo klientų suteikia galimybę:

o daug tiksliau įvertinti kliento pirkėjų riziką ir nustatyti didesnius faktoringo limitus;

o teikti faktoringą daugelyje Lietuvos miestų.

Ilgametė patirtis prekybos finansavimo ir kredito rizikos vertinimo srityse leidžia būti tarp pirmaujančių ir teikiant faktoringo paslaugas.

Vienas iš išskirtinių bruožų yra tai, kad AB „Vilniaus bankas“ yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su UAB „Lietuvos draudimo“ kkreditų draudimu ir UAB draudimo įmone „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“. Tad Lietuvos eksportuotojams, apsidraudusiems prekinio kredito draudimu, AB „Vilniaus bankas“ palankiomis sąlygomis teikia tarptautinį faktoringą. Draudimo bendrovė draudžia nuo eksportuotojų užsienio prekybos partnerių nemokumo rizikos. AB „Vilniaus bankas“ finansuoja eksportuotojus ir perima reikalavimo teises į užsienio prekybos partnerių skolas [23].AB „Ūkio bankas“

Kaip minėjom aukščiau AB „Ūkio bankas“ trečiąją vietą pagal faktoringo apyvartą 2003 m. Tačiau būtina pabrėžti, kad šis bankas, kartu su UAB „Hanza Lizingu“ buvo pradininkai faktoringo paslaugų tteikimo srityje. Todėl spartų faktoringo didėjimą šiame banke lemia gausi duomenų bazė, banko specialistų patirtis bei kvalifikacija bei visiškas informacinių procesų automatizavimas.

Tad nenuostabu, kad AB „Ūkio bankas“ faktoringo apyvarta nuolat auga. Per 2004 m. tris ketvirčius ji išaugo iki 91,5 mln. litų. Tai dvigubai daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį, kai buvo pasiekta 43,15 mln. litų apyvarta. Ūkio banko faktoringo portfelis 2004 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo 22,65 mln. litų. Maždaug pusę banko faktoringo apimčių sudaro tarptautinis faktoringas. Pagal apyvartos apimtis Ūkio bankui tenka apie 12,5 proc. Lietuvos tarptautinio faktoringo portfelio. Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, susumavus šių metų trijų ketvirčių rezultatus Ūkio bankas pagal faktoringo apyvartas užima taip pat trečią vietą, kaip užėmė ir 2003 m [24].2.2. Faktoringą teikiančių įmonių veiklos riziką ribojantys normatyvai

Apskritai faktoringo paslaugas teikiančios įmonės pirkėjo mokumo riziką pasidalina su draudimo bendrovėmis. Tačiau būtina pabrėžti, kad jos negali prisiimti visų įsipareigojimų, nes jų veiklą sąlygoja riziką ribojantys normatyvai. Kaip išsiaiškinome 2.1. skyriuje faktoringo paslaugas Lietuvoje teikia ne tik komerciniai bankai, bet ir savarankiškos įmonės. Kadangi šios įmonės yra dukterinės konkrečių bankų įmonės, todėl ir jos turi vykdyti tuos pačius riziką ribojančius normatyvus kaip ir komerciniai bankai.. Yra nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai, kurių dydžius ir aapskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas:

o kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis, turi būti ne mažesnis kaip 8 proc. Kapitalo pakankamumo rodiklis (KP) apskaičiuojamas taip:

1 formulė

čia: BK – banko kapitalas, apskaičiuotas pagal LB patvirtintas kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles;

BTĮ – banko balanso turtas, įvertintas pagal rizikos laipsnį;

NSĮ – banko nebalansiniai straipsniai įvertinti pagal rizikos laipsnį [5].

o likvidumo normatyvas – banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 proc. Jis apskaičiuojamas:

L =LT / EĮ • 100%, 2 formulė

čia: LT – banko likvidus turtas,

EĮ – banko einamieji įsipareigojimai [7].

o maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas – leidžiamas bendrosios atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 25 proc. banko kapitalo. Bendrosios atviros užsienio valiutų ir tauriųjų metalų pozicijos rodiklis (BR) apskaičiuojamas:

BR = BAVP / BK • 100 % 3 formulė

O vienos valiutos ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 proc. banko kapitalo. Jis apskaičiuojamas:

VVP = ( A – Į ) + ( NP – NĮ) 4 formulė

VR = VVP / BK • 100 % 5 formulė

čia: VVP – vienos valiutos ar tauriųjų metalų atvira pozicija;

A – aktyvai (turtas);

Į – įsipareigojimai (nuosavybė);

NP – nebalansinės pretenzijos;

NĮ – nebalansiniai įsipareigojimai;

VR –– vienos užsienio valiutos ar tauriųjų metalų atviros pozicijos rodiklis [6].

o maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo. Šis rodiklis (MP) apskaičiuojamas:

MP = PGV / BK • 100 % 6 formulė

čia: PGV – paskolos grynoji vertė.

o didelių paskolų normatyvas – banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo [8].

Taip pat LR komercinių bankų įstatyme nustatyta, kad bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 40 proc. banko kapitalo, o banko investicijų į vienos įmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 proc. banko kapitalo. Taip pat bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo. Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį (kuris šiuo metu sudaro 5 mln. eurų litų ekvivalentu).2.3. Lietuvos įmonių komentarai apie faktoringą

Rašydamos šį darbą, komunikavome su kai kurių Lietuvos įmonių įgaliotais asmenimis ir supratome, jog įmonės labai skirtingai vertina faktoringo paslaugų svarbą.

Išsamiausiai į mums rūpimus klausimus atsakė Kaune veikiančios UAB „Samsonas“ direktoriaus pavaduotoja ekonomikai Vitalija Matušienė. Ši bendrovė parduoda mėsos gaminius ir kitus maisto ir ne maisto produktus daugeliui įmonių, tarp kurių yra

ir stambiausi prekybos centrai, kaip antai: UAB „VP Market“, UAB „Palink“, Rimi, Norfa ir t.t. Sutartyse numatytos atsiskaitymo sąlygos nuo 45 iki 67 d. Tokiu būdu susidaro apyvartinių lėšų trūkumas, o savalaikiam atsiskaitymui su žaliavų tiekėjais pastoviai reikia pinigų. Bankai operatyviai, pateikus dokumentus sekančią dieną arba per 3 dienas apmoka sąskaitas, nereikia paskolų, įkeisti turto ir t.t , tačiau, žinoma, už sąskaitų administravimą imamas papildomas mokestis. Faktoringą naudoja ir kai kurie jų tiekėjai, todėl lengviau planuoti piniginius srautus.

UAB „Samsonas“ ffaktoringu naudojasi nuo 2001m. Tuo metu ši įmonė pasirinko UAB „Hanza lizingas“ teikiamas paslaugas, o nuo 2003m. naudojasi ir AB „Vilniaus bankas“ teikiamomis faktoringo paslaugomis. Kaip teigė Vitalija Matušienė, esminių skirtumų nėra, nes palūkanos ir administravimo mokesčiai labai panašūs, todėl svarbu, kur patogiau pateikti dokumentus, nes AB „Vilniaus bankas“ reikalauja suvestines ir sąskaitas faktūras pateikti Kaune, o UAB „Hanza Lizingas“ – Vilniuje. Taip pat yra svarbu ir kuriame banke turi sąskaitą pirkėjas.

AB „Kauno baldai“ faktoringo paslaugomis naudojasi ketvirtus metus, t.y. nnuo 2000 m. Tačiau faktoringo sutartis ši įmonė taiko ne visiems savo produkcijos pirkėjams. Nes viską lemia rizikos veiksniai. Draudimo bendrovės patikrina jų partnerių patikimumą ir jeigu jos teikia pakankamą draudimo limitą, tada nebūtinas ir faktoringas, tačiau tuo atveju, kai ppartneriu abejojama, tada pasirenkamas faktoringas.

Mums tą patį patvirtino ir kooperatyvo „Kotenas“, kuris prekiauja ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoje techninėmis paslaugomis bei prekėmis, generalinis direktorius Antanas Kliunka. Vidaus rinkoje kooperatyvas su faktoringo paslaugomis susiduria dažnai, nes atsiskaitoma su bendrovėmis, iš kurių kooperatyvas perka įvairias prekes ar paslaugas. Tada kooperatyvas pirmiausia stengiasi atsiskaityti pagal faktoringo sutartis, nes kaip teigė A.Kliunka, „su bankais juokauti nepatartina – iš karto skaičiuoja delspinigius“. Tačiau eksporto faktoringu šis kooperatyvas kol kas negali naudotis, nes produkcijos pirkėjai danai kelia tam tikras atsiskaitymo sąlygas (jų plačiau nekomentavo), prašo atidėti atsiskaitymo terminus, todėl „Kotenas“ priverstas nusileisti, jiems tenka partneriais pasitikėti.

Kaip pavyko sužinoti faktoringo paslaugomis ketina naudotis ir iš bankroto liūno kylanti dailiosios keramikos AB „Jiesia“. Dabar šiuo būdu bbendrovė pasinaudoti negali dėl dar nepanaikinto bankrutuojančios bendrovės statuso.

Spaudoje teko skaityti, kad faktoringu jau kuris laikas naudojasi ir AB „Pieno žvaigždės“ bei AB „Klaipėdos mediena“. Šių bendrovių vyriausieji finansininkai sutartinai teigia, jog faktoringas yra brangoka, bet naudinga paslauga, nes tiksliai galima suplanuoti, kada bus gauti pinigai už parduotą produkciją [10].

Taigi verslininkai džiaugiasi, kad įsipareigojimo perdavimas faktoringo paslaugas teikiančiai įmonei leidžia išvengti trinties su klientais, kai pastarieji vėluoja atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Dar vienas dalykas, dėl kurio faktoringas tampa vis ppopuliaresnis, yra tas, kad ši paslauga per septynerius buvimo rinkoje metus atpigo maždaug perpus.3. FAKTORINGO POPULIARUMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE

Pagal faktoringo paslaugų teikimą Lietuva dar atsilieka nuo kaimyninių valstybių. Šiais metais, t.y. 2004 m. Lietuvos faktoringo paslaugų apyvarta sudaro 5,5 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). Šalyse, kuriose faktoringas yra populiariausias, pavyzdžiui, Italijoje, Anglijoje bei Prancūzijoje, faktoringas sudaro daugiau nei 10 proc. BVP.

Estijoje faktoringo apyvarta sudaro net 14 proc., o Latvijoje – apie 7 proc. BVP. Taigi faktoringo įmonės Lietuvoje prognozuoja šios paslaugos augimą – tikimasi, kad įtakos turės ne tik šios paslaugos populiarėjimas, bet ir kiti ekonomikos veiksniai, pavyzdžiui, augantis BVP.

Tokį skirtingą faktoringo paslaugų populiarumą Europos valstybėse lemia nevienoda finansų rinkų vystymasis. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje faktoringas mažiau populiarus nei Lietuvoje,Vokietijoje faktoringo apyvarta tesiekia apie 2 proc. BVP [2].

Sparčiausias faktoringo apimčių augimas pastebimas Centrinės Europos šalyse, ypatingai Čekijoje ir Pabaltijo šalyse, o taip pat Azijos šalyse, tokiose kaip Taivanis, Japonija, Kinija bei Indija.

Tačiau rytų rinka pirmenybę teikia gryniesiems pinigams, nes rizika Rusijos rinkoje dar palyginti didelė. Čia dar daug chaoso, todėl faktoringo įmonės nelabai noriai eina į šią rinką. Rytų rinkoje bankams trūksta patikimos informacijos apie pirkėjus, be to, neveikia skolų išieškojimo sistema – sunku rasti patikimą partnerį, kuris pasirūpintų skolos iišieškojimu. Todėl Rusijoje faktoringo įmonės gali dirbti naudodamos vadinamąją dviejų faktorių sistemą, kai pavyzdžiui, Lietuvos faktoringo įmonė yra eksporto faktorius, o Rusijoje surandama importo faktoringo bendrovė, kuri prisiimtų Rusijos pirkėjo mokumo riziką, jį vertintų, o vėliau išieškotų skolą.IŠVADOS

1. Faktoringo firmos yra aktyvios finansų rinkos dalyvės, kurios perima įmonių klienčių debitorinius finansinius įsiskolinimus ir iš karto apmoka joms 70 – 90% įsiskolinimų sumos, ir tik po to, kai atgaunami visi pinigai iš įmonių pirkėjų (debitorių), grąžinama nesumokėta dalis, už paslaugas imant mokestį, kurio dydis 3 – 5% visos sandorio sumos.

2. Naudodama faktoringą įmonė gali atsisakyti tradicinio banko kredito, pakeisdama vieną stambų kreditą nuolatiniu sąskaitų – faktūrų kredito institutui (faktoriui) pardavimu. Savo ruožtu, faktoringą vykdantis kredito institutas pakeičia vieno stambaus kredito suteikimo riziką daugybe nedidelių, plačiu spektru išsibarsčiusių finansavimo rizikų.

3. Faktoringas didina turto likvidumą, kuris savo ruožtu sudaro prielaidas verslui greitai augti ir didinti įmonių finansines galimybes. Todėl faktoringo paslauga ypač patraukli mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurių metinė apyvarta yra 1 – 2 mln. Lt, nes naudojantis šia paslauga papildomas lėšas verslui vystyti įmonė gali gauti neįkeisdama papildomo turto bei be papildomų garantijų, todėl išvengiama su tuo susijusių rūpesčių ir išlaidų.

4. Eksporto faktoringas yra viena iš veiksmingiausių eksporto finansavimo priemonių, didinant ššalies verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose. Be to tarp dviejų ūkio subjektų dalyvaujant dar trečiajam – faktoringo įmonei, verslininkai tampa drausmingesni, stabilizuojasi atsiskaitymai, nes faktoringo įmonė prisiima užsienio partnerių mokumo riziką, be to, klientas lėšas gauna iš karto po produkcijos išsiuntimo.

5. Faktoringo paslaugas Lietuvoje pradėjus teikti 1997 – 1998 m., rinka suaktyvėjo 2000 – 2001 m. Šiuo metu iš aštuonių faktoringą teikiančių įmonių yra du akivaizdūs lyderiai: UAB „Hanza Lizingas“ ir AB „Vilniaus bankas“. Verslininkų pasitikėjimas šia paslauga auga, nes naudojantis faktoringu, padidėja įmonės finansinių išteklių apyvartumas ir įmonės pelningumas. Greitai sugrįžtančios lėšos gali būti investuojamos į gamybą ir taip sąlygojamas didesnis įmonės pelnas. Be to, bendram faktoringo portfelio didėjimui Lietuvoje įtakos turi ir įmonių apyvartų augimas, bendrai rinkoje didėjantis finansavimo bei ypač prekybos finansavimo poreikis.

6. Valstybėse yra nevienodas finansų rinkų vystymasis, todėl ir faktoringo populiarumas kiekvienoje valstybėje skiriasi. Populiariausias jis yra Italijoje, Anglijoje bei Prancūzijoje, kur faktoringas sudaro daugiau nei 10 proc. BVP. Tačiau sparčiausias faktoringo apimčių augimas pastebimas Centrinės Europos šalyse, ypatingai Čekijoje ir Pabaltijo šalyse, o taip pat Azijos šalyse, tokiose kaip Taivanis, Japonija, Kinija bei Indija.LITERATŪRA

1. Andružytė R. Faktoringas įsitvirtina Lietuvoje // Verslo žinios. – 2001, gruodžio 6, p. 8.

2. Čaplikas A. Faktoringas taupo lėšas ir tirpdo

riziką // Kauno diena. – 2004, rugsėjo 30, p.12.

3. Janovskienė J. Faktoringas – nauja paslauga Lietuvos finansų rinkoje // Kauno diena. – 1998, liepos 2, p.19.

4. Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2000. – ISBN 9986-38198-3.

5. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 172 “Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių”.

6. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 197 “Dėl Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvo skaičiavimo”

7. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 40 “Dėl Banko likvidumo normatyvo skaičiavimo ttvarkos”

8. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 91 “Dėl Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų”

9. Lietuvos Lizingo asociacija.

10. Senapėdienė E. Lietuviai įvertino faktoringo naudą // Verslo žinios.–2002, rugpjūčio 28, p.8-9.

11. Startienė G. Faktoringo reikšmė tarptautinės prekybos finansavime // Ekonomika ir vadyba-2000.

12. Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimo problemos: faktoringas kaip alternatyva tradiciniam bankų kreditui // Ekonomika ir vadyba – 2002.

13. http://www.autoplius.lt/lt.php/13;p;str;id;145

14. http://www.elta.lt/zinute_m.php?inf_id=369075

15. http://www.lizingas.lt/?SISU=juridiniams_faktoringas

16. http://www.nordlb.lt/lt/corporate/credits/factoring/

17. http://www.paciolis.lt/?cid=494&details=1

18. http://www.parex.lt/verslo.faktoringas.phtml

19. http://www.sampo.lt/bankas/?id=65

20. http://www.sb.lt/article/archive/206/

21. http://www.snoras.com/corporate/loans/factoring/

22. http://www.svv.lt/v3/index2.php?article=225

23. http://www.vb.lt/inside.phtml?lst=business&sb=factoring

24. http://www.ub.lt/index.php/lt/bservices/factoring/