Finansų maklerio įmonių veikla Lietuvoje

TURINYS

Įvadas 2

Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra 3

Finansų maklerio įmonės Lietuvoje 5

Lietuvos finansų maklerio įmonių veikla 5

Lietuvos finansų maklerių asociacija (LFMA) 7

Finansų maklerio įmonių palyginimas 7

A kategorijos finansų maklerio įmonės 7

B ir C kategorijų finansų maklerio įmonės. 8

Išvados 10

Literatūra 11Įvadas

Viena iš galimų turimų laisvų lėšų investavimo galimybių yra investavimas vertybinių popierių biržoje. Norint efektyviai valdyti vertybinių popierių rinką, yra reikalinga ją prižiūrinti ir kontroliuojanti infrastruktūra, sudaryta iš daugelio skirtingų, savas funkcijas turinčių institucijų. Taip pat rinkoje yra daug finansų maklerio veikla užsiimančių įmonių.

Norint nepasiklysti tarp daugybės vertybinių popierių rinkos institucijų ir ffinansų maklerio įmonių, reikia suprasti, kaip kokios institucijos veikia, kam jos skirtos ir kurios iš finansų maklerio įmonių yra lyderės šioje rinkoje.

Šiame referate trumpai apžvelgsiu vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą, dabartinę šios rinkos situaciją, taip pat pabandysiu išskirti kelias ryškiausias lyderes iš finansų maklerio įmonių.Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra

Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, oobligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Išsamiau apie tai – Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme

Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas iinvestuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams. Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.

1992 metais, pasitelkus išsivysčiusių užsienio šalių patirtį ir techninę pagalbą, Lietuvoje buvo pradėta kurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas rinkos institucijoms ir tinkamam jų funkcionavimui. Šiuo metu pagrindinės vertybinių popierių rinkos institucijos jau sukurtos ir sėkmingai funkcionuoja.

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) rinkos tarpininkams sudaro galimybes saugiai prekiauti vertybiniais popieriais. VVPB prekybos sistema yra centralizuota ir dematerializuota. Prekybos sesijos pradžioje nustatoma akcijų kaina, paskui vykdoma nepertraukiama prekyba. Sandoriai VVPB sudaromi remiantis pavedimais gautais iš rinkos tarpininkų.

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD) užtikrina, kad pinigai ir vertybiniai popieriai tarp vertybinių popierių sandorio ššalių judėtų lygiagrečiai, vykdo vertybinių popierių apskaitą. LCVPD kontroliuoja, kaip vertybinių popierių apskaita tvarkoma emitentų bei rinkos tarpininkų lygmenyje.

Kliringo bankas, kurio funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras, vykdo biržoje veikiančių tarpininkų tarpusavio piniginius atsiskaitymus.

Viešosios apyvartos tarpininkai. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo į vertybinius popierius klausimais. Lietuvoje finansų maklerio įįmonės priklausomai nuo jų turimo pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos į A, B ir C kategorijas. A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis. Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų išplatinimą. C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientų sąskaita.

Tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai (toliau – FMS).

Vertybinių popierių komisija (VPK) reguliuoja ir prižiūri kaip veikia FMĮ ir bankų FMS, VVPB bei LCVPD, emitentai ir investicinės bendrovės, stebi, kaip šie rinkos dalyviai laikosi informacijos apie vertybinius popierius ir jų emitentus atskleidimo investuotojams reikalavimų, siekia apginti investuotojų interesus.

Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys Lietuvos VP rinką. Sukurti teisiniai pagrindai, būtini stabiliam kapitalo rinkos funkcionavimui. Esminės kapitalo rinkos funkcionavimo nuostatos išdėstytos Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių viešosios apyvartos bei investicinių bendrovių įstatymuose. Poįstatyminiuose aktuose reglamentuojamos kapitalo rinkos dalyvių veiklos sąlygos, informacijos apie vertybinius popierius ir. jų emitentus atskleidimo potencialiems investuotojams tvarka, rinkos ttarpininkų licencijavimas ir kapitalo pakankamumo reikalavimai, investuotojų interesų apsauga, vertybinių popierių apskaita ir kt. Nuo 1998 m. pradžios vertybinių popierių rinkos tarpininkų santykius su klientais reguliuoja Etikos kodeksas.

Garantinis fondas. Tais atvejais, kai finansų maklerio įmonė neturi piniginių lėšų ir vertybinių popierių savo įsipareigojimams pagal vertybinių popierių sandorius vykdyti, jos įsipareigojimus dengia garantijų fondas. Garantijų fondo lėšų šaltinis yra FMĮ, kurios prekiauja biržoje, įnašai.

Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.

Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.Finansų maklerio įmonės Lietuvoje

Atsakymas į klausimą, kiek Lietuvoje yra finansų maklerio įmonių, yra neaiškus. 2005m. rugpjūčio mėn. 23 d. ELTA duomenimis, 2005 metų birželio pabaigoje Lietuvos finansų rinkoje veikė 14 finansų maklerio įmonių bei 9 valdymo licenciją turinčios įmonės, taigi iš viso 23 finansų maklerio veikla užsiimančios įmonės. Tuo tarpu Registrų centro dduomenimis Lietuvoje yra 31 finansų maklerio įmonė. Tai turbūt galima paaiškinti tuo, kad Registrų centras tiesiog registruoja įmones, tačiau jų statusas lieka neaiškus, negalima pasakyti, kiek iš šių įmonių yra veikiančios. Be to, situacija rinkoje labai greitai keičiasi, kuriasi naujos įmonės, taigi jų skaičius greitai kinta.Lietuvos finansų maklerio įmonių veikla

Populiarėjant investiciniams fondams, vis mažiau asmenų renkasi vertybinių popierių portfelio paslaugas.

Kapitalo rinką prižiūrinčios Vertybinių popierių komisijos (VPK) teigimu, pagrindinė to priežastis yra ta, kad finansų maklerio įmonių teikiama vertybinių popierių valdymo paslauga vis mažiau naudojasi mažesnes lėšas galintys investuoti asmenys. Teigiama, jog jie mieliau renkasi fondus.

VPK duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje finansų maklerio įmonės, komerciniai bankai ir valdymo įmonės valdė 422 klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė siekė 528,2 mln. litų. Per antrąjį ketvirtį valdomų portfelių skaičius sumažėjo 12, o valdomų lėšų vertė išaugo 32,9 mln. litų.

Fiziniams asmenims priklausė 390 portfelių, jų bendra vertė – beveik 89 mln. litų. Didžiąją dalį valdomų lėšų sudaro finansinių institucijų patikėtos lėšos.

Pusmečio pabaigoje valdymo įmonės valdė 318 klientų portfelių, kurių bendra vertė siekė 474,1 mln. litų. Per antrąjį ketvirtį šių įmonių valdomų klientų portfelių vertė išaugo daugiausiai – 29,8 mln. litų, o skaičius sumažėjo 9.

Finansų maklerio įmonės valdė 90 klientų portfelių, kurių bendra

vertė sudarė 43,2 mln. litų. Per antrąjį ketvirtį šių bendrovių valdomų klientų portfelių skaičius sumažėjo 13, o vertė išaugo 1,8 mln. litų.

Komerciniai bankai valdė 14 klientų portfelių, kurių bendra vertė sudarė 10,9 mln. litų. Per ketvirtį jų valdomų klientų portfelių skaičius išaugo 10, o vertė -1,3 mln. litų.

Klientų portfelių valdymo paslaugą 2005 metų antrojo ketvirčio pabaigoje teikė 5 finansų maklerio įmonės, 3 komerciniai bankai ir 3 valdymo įmonės. Duomenys apie valdymo įmonių valdomus investicinius fondus ir pensijų fondus nneįtraukiami.

Taigi finansų maklerių valdomų klientų portfelių vertė šiemet gerokai išaugo, nepaisant to, kad valdomų portfelių skaičius ir sumažėjo.

Taip pat įdomu, kaip pelningai finansų maklerio veikla užsiimančios įmonės veikė šiemet.

Lietuvos finansų maklerio įmonės per pusmetį kartu uždirbo 5,6 mln. litų grynojo pelno, arba 40 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (4 mln. litų). Investicinių fondų bei portfelių valdymo įmonės per pusmetį uždirbo 1,2 mln. litų pelno, pranešė Vertybinių popierių komisija (VPK). 2004-ųjų sausį-birželį valdymo įmonės, dar tik įsibėgėjant vverslui, buvo patyrusios 531 tūkst. litų nuostolių.

Per metus finansų maklerio įmonių turtas išaugo 9,5 proc. ir birželio pabaigoje sudarė 88,1 mln. litų, o valdymo įmonių – 28,7 proc. iki 29,1 mln. litų.

Didžiausia finansų maklerio įmone liko “Finasta”.

Pasak VPK, ddaugiausiai įtakos finansų maklerio įmonių veiklos pelnui turėjo pelninga tarpininkavimo veikla. Pajamos iš šios veiklos siekė 6,6mln. litų, o sąnaudos – 1,5mln. litų. Pelnas iš nuosavo kapitalo investavimo į vertybinius popierius siekė 5mln. litų.

Finansų maklerio įmonių investicijų į vertybinius popierius vertė – 32,2 mln. litų, arba 36,6proc. turto. Didžiausią dalį sudarė investicijos į bendrovių akcijas. Į jas investuota 30,8 mln. litų, arba 95,7proc. visų investicijų vertės.

Daugiausiai pajamų valdymo įmonės gavo iš investicinių fondų, pensijų fondų ir kitų portfelių valdymo. Per 2005 m. pirmą pusmetį iš šios veiklos valdymo įmonės gavo 6,4mln. litų pajamų, o sąnaudos iš šios veiklos sudarė 2,5mln. litų. Pelnas iš nuosavo kapitalo investavimo į vertybinius popierius siekė 0,7 mln. litų.

Valdymo įmonės į vertybinius popierius iinvestavo 12,7 mln. litų, arba 43,8 proc. turto. Didžiausią investicijų dalį sudarė investicijos į investicinių fondų vienetus ir Vyriausybės vertybinius popierius. Į juos investuota atitinkamai 5,5 mln. litų ir 3,5 mln. litų.

Taigi finansų maklerio veikla Lietuvoje plečiasi, įmonės dirba pelningai.Lietuvos finansų maklerių asociacija (LFMA)

Lietuvoje veikia Lietuvos finansų maklerių asociacija. Įgyvendindama savo tikslus, ši asociacija aktyviai dalyvauja tobulinant vertybinių popierių rinkos teisinę aplinką, prekybos, apskaitos bei atsiskaitymų sistemas, aktyviai bendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, Nacionaline vertybinių popierių birža bei Lietuvos ccentrinių vertybinių popierių depozitoriumu; vyriausybinėmis institucijomis.

Asociacija siekia savo narius aprūpinti visa reikiama informacija ir tuo pačiu padeda asociacijos nariams nuolat būti „įvykių sūkuryje“.

Asociacijoje yra 12 narių: “Finasta”, “Finvesta”, “G.Steponkaus kontora”, “Hansa-LTB”, “Jūsų tarpininkas”, “Naugvilda”, “NORD/LB Lietuva”, “Spekonis ir Gastonas”, “Snoras”, “Suprema”, “Trigon Capital” ir “Ūkio bankas”.Finansų maklerio įmonių palyginimas

Šiame referate pabandysiu išskirti vertybinių popierių rinkoje veikiančias finansų maklerio įmonių lyderes. Tai darysiu, atsižvelgdama į finansinius įmonių rodiklius. Bus nagrinėjamos LFMA narių finansinės atskaitomybės. Įmonės bus suskirstytos pagal turimą kategoriją (A, B ar C). Įmonių palyginimui bus naudojami duomenys apie jų turimą turtą ir gautą pelną.A kategorijos finansų maklerio įmonės

Tarp LFMA narių yra keturios finansų maklerio įmonės, turinčios A kategoriją. Tai “Finasta”, “Ūkio bankas”, “Snoras” ir “NORD/LB Lietuva”. Šias įmones lyginsiu tik pagal grynąjį pelną, kadangi trys iš šių įmonių yra bankai, taigi jų balansuose atsispindi viso banko turtas ir gaunamas pelnas, neišskiriant atskirai bankų finansų maklerio skyrių. Duomenys paimti iš įmonių 2004m. pelno (nuostolio) ataskaitų (1 lentelė).

1 lentelė

Iš šios lentelės matyti, kad tarp A kategoriją turinčių finansų maklerio įmonių akivaizdi lyderė yra “Finasta”, gaunanti didžiausią pelną. Bankų iš operacijų vertybiniais popieriais gautas pelnas yra mažesnis. Tai galima paaiškinti tuo, kad ši veikla ir pajamos iš jos bankams yra nne pagrindinės.

Tačiau gaunamas pelnas nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį galėtume lyginti įmones. Kadangi bankai užsiima ir kitokia, ne tik finansų maklerio veikla, tai jų balansai gerokai skiriasi nuo finansų maklerio įmonių, todėl ir palyginti šias įmones tarpusavyje yra sunku. Verta pažymėti tai, kad bankų finansų maklerio skyriai gali pasiūlyti savo klientams daugiau ir įvairesnių paslaugų, nei mažesnės finansų maklerio įmonės.B ir C kategorijų finansų maklerio įmonės.

B kategoriją turinčių įmonių tarp LFMA narių yra daugiau. Jos gali užsiimti tik dalimi finansų maklerio veiklos rūšių. Kadangi tarp LFMA yra tik viena C kategoriją turinti įmonė, tai šios kategorijos atskirai neišskirsiu ir nagrinėsiu abiejų kategorijų įmones kartu.

Šias įmones lyginsiu pagal jų turimą turtą ir gautą grynąjį pelną 2004m. Duomenys paimti iš įmonių 2004m. balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų (2 lentelė).

2 lentelė

Šios lentelės duomenis iliustruoja 1 grafikas.

Lygindami įmones tarpusavyje pagal turimą turtą, galime matyti didžiausias įmones. Iš grafiko pastebime, kad didžiausią turtą turi “Jūsų tarpininkas”, taip pat nemaža įmonė yra “G.Steponkaus kontora”. Kitų įmonių turimo turto dydis yra daugmaž panašus.

Tačiau gaunamas grynasis pelnas rodo, kaip pelningai dirba įmonė. Pastebime, kad “Finvestos” gautas grynasis pelnas yra labai mažas. Tai galima paaiškinti pasižiūrėjus į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje matosi labai didelės administracijos išlaidos, nors bbendras pelnas ir buvo nemažas. Pagal grafiką matyti, kad daugiausiai pelno gauna “Suprema” ir “Trigon Capital”, maždaug apylygiai – “G.Steponkaus kontora”, “Jūsų tarpininkas”, ir “Naugvilda”.

Taigi galime daryti išvadą, kad iš B ir C kategorijas turinčių finansų maklerio įmonių išsiskiria kelios įmonės – tai “G.Steponkaus kontora” ir “Jūsų tarpininkas”. Žinoma, vien tik pelno ir turto dydžio neužtenka, norint tiksliai įvertinti įmones, tačiau bendra tendencija vis dėlto pastebima.Išvados

Vertybinių popierių rinka yra sudėtinga sistema, turinti savo infrastruktūrą. Joje veikia daug finansų maklerio įmonių ir kitų šia veikla užsiimančių įmonių, bankų skyrių. Visą šią rinką prižiūri daug institucijų, veikla yra reglamentuojama atskirais teisės aktais.

Finansų maklerio veikla Lietuvoje pastebimai plečiasi. Kuriasi naujos įmonės, didėja finansų maklerių valdomų klientų portfelių vertė, investicijos, įmonės dirba efektyviai ir pelningai, jungiasi į asociaciją.

Nepaisant to, kad tiksliai įvertinti šitiek įmonių yra ganėtinai sunku, vis dėlto galima padaryti kelis apibendrinimus, naudojantis tik keletu pagrindinių duomenų. Didžiausia finansų maklerio įmonė Lietuvoje yra “Finasta”. Iš kiek mažesnių įmonių taip pat galima išskirti kelias pagrindines. Nemažą indėlį į finansų maklerio veiklą Lietuvoje įneša ir daugelio bankų finansų maklerio skyriai.Literatūra

1. http://www.delfi.lt/

2. http://www.idf.lt/

3. http://www.omni.lt/

4. http://www.lfma.lt/

5. http://www.jt.lt/

6. http://www.lsc.lt

7. http://www.kada.lt