Gyventojų užimtumo politika Lietuvoje
TURINYS
ĮVADAS …………………………3
I. UŽIMTUMO DIDINIMO PRIELAIDOS………………….4
1. Makroekonominė politika………………………..4
1.1. Tikslai ir uždaviniai………………………..4ĮVADAS
Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų planas parengtas vadovaujantis Europos Komisijos rekomenduotais standartiniais struktūros metmenimis. Jame pateikiama pastarojo laikotarpio esminių ekonominių ir užimtumo pokyčių apžvalga, Lietuvos tikslai ES užimtumo strategijos nuostatoms įgyvendinti. Įvardinti pagrindiniai Lietuvos ekonominės, užimtumo, socialinės apsaugos bei kitų sričių politikos prioritetai, nurodytos kryptys ir įgyvendinamos priemonės, kurias nustatė iki 2015 metų Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija bei kiti vėlesni priimti programiniai dokumentai.
Rengiant NNUVP buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje įvardintų užimtumo ir darbo rinkos politikos strategijos pagrindinių nuostatų bei Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato 2002 m. vasario 12 d. pasirašyto Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumento, išvadų įgyvendinimą, o taip pat į Europos Komisijos 2003 m. parengto dokumento Šalių kandidačių pažanga įgyvendinant Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo rekomendacijas. Tai užtikrina nuoseklų Lietuvos nacionalinės užimtumo politikos perėjimą nuo stojimo į ES llaikotarpio politikos prie suderintos su ES užimtumo strategijos nuostatomis politikos.
Remiantis ES Lisabonos viršūnių tarybos 2000 m. kovo 23 – 24 d. nuostatomis ir vėlesniais jos patikslinimais, Lietuvos tikslai užimtumo didinimo srityje yra – plėtojant šalies ekonomiką, vykdant ūkio reformą iir restruktūrizaciją, kuo sparčiau plėtoti ekonominius veiksnius, skatinančius užimtumo didinimą ir mažinančius regioninius užimtumo skirtumus, didinti darbo rinkos lankstumą, mažinti nedarbą, užtikrinti darbo jėgos konkurentingumą, sukurti sąlygas didinti užimtumą.
Įgyvendindama šiuos tikslus, Lietuva įgyvendina daug priemonių įvairiose užimtumą skatinančiose srityse siekdama efektyviai panaudoti valstybės bei ES struktūrinių fondų lėšas. Į šiuos procesus įtraukiami taip pat socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos.
Dalyvaudama bendroje ES ekonominėje erdvėje, nuosekliai tobulindama užimtumo politiką ir plėtodama žmonių socialinę raidą, Lietuva siekia deramai prisidėti prie svarbiausio Europos Vadovų Taryboje Lisabonoje (2000 m.) suformuoto plėtros tikslo įgyvendinimo – pasiekti, kad Europos Sąjunga per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje būtų suderinta tvari ekonominė plėtra su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu bei tvirtesne socialine sanglauda.1. Makroekonominė politika
1.1. Tikslai ir uždaviniai
Lietuvos ekonomikoje įtvirtinti esminiai pokyčiai: atvira ekonomika, laisvas kapitalo judėjimas, platus privatus sektorius, stipri konkurencija.
Siekiant ekonominio augimo ir ūkio konkurencingumo didėjimo, išlaikoma griežta fiskalinė politika bei vykdomos struktūrinės reformos – didinamas valstybės išlaidų efektyvumas, įgyvendinama mokesčių reforma, liberalizuojamos telekomunikacijų ir energijos rinkos, privatizuojamos infrastruktūros įmonės, tęsiamos darbo rinkos, socialinės apsaugos sistemos reformos.
Sparčiai vyksta gilesnis Lietuvos ekonominis integravimąsi į ES, padedantis integruotis į vieningą ES darbo rinką procesas
Pagrindiniai Lietuvos ekonominės politikos tikslai vidutinės trukmės laikotarpiu yra ššie:
• spartūs ir tolygūs ekonomikos plėtros tempai, stabili makroekonominė aplinka;
• palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;
• skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;
• stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;
• gili ekonominė integracija į ES.
II. LIETUVOS TIKSLAI ES UŽIMTUMO STRATEGIJOS NUOSTATOMS ĮGYVENDINTI
1. Pagrindiniai tikslai ir priemonės
Lietuva pritarė Lisabonos Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. išvadoms, kuris nustatė strateginį ES tikslą iki 2010 metų – paversti Europos Sąjungą konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, galinčia subalansuotai ekonomiškai augti, kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei siekiant didesnės socialinės sanglaudos.
Kartu Lietuva pasisako už lankstumo išlaikymą, nustatant nacionalinius ekonomikos reformų prioritetus, įgyvendinant užimtumo politiką bei kovojant su socialine atskirtimi, ieškant efektyvaus kompromiso ir suderinamumo tarp bendraeuropinių ir nacionalinių prioritetų.
Pagrindiniu dokumentu, nustatančiu Lietuvos ekonominės, socialinės, aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m., yra Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija (žiūr. Priedo III dalį). Remiantis Lisabonoje priimtomis bei Barselonoje 2002 metais kovo mėnesį patikslintomis socialinės, ekonominės bei aplinkos apsaugos politikos gairėmis strategijoje nustatytas pagrindinis Lietuvos tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuri yyra sudėtinė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis, apibrėžtas Lietuvos ekonominės politikos tikslas: stabili makroekonominė aplinka – konkurencingas spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Numatyta vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančia politiką, sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius. Tai turi sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais – ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu. Investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą turi būti užtikrintas žmogaus galių (žmogaus kapitalo) stiprinimas. Šie tikslai iš esmės sutampa su pagrindiniais Lisabonos strategijos elementais.
Ilgalaikių strateginių tikslų įgyvendinimas nuolat stebimas ir vertinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 1 d. sudarė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos analizės ir stebėsenos (monitoringo) priežiūros komisiją, kurios pagrindiniai uždaviniai yra šie:
• sukurti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą,
• organizuoti patvirtintų nacionalinių strategijų ir programų, kurių Valstybės ilgalaikės raidos strategijai įgyvendinti, rengimą atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nuostatas.
Reguliariai vykstančiuose komisijos posėdžiuose svarstomi aktualūs Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo klausimai – analizuojami šalies vidaus padėties ir išorinė.s aplinkos pasikeitimai, faktiniai Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo rezultatai ir rinkos pokyčiai, išvados ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo ir atnaujinimo.
Svarbiausias Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ppolitikos tikslų, suderintų su Europos užimtumo strategijos nuostatomis, įgyvendinimo įrankis yra 2001 metų gegužės 8 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa. Užimtumo programa pagal Vyriausybės programines nuostatas buvo patikslinta ir papildyta 2002 metų lapkričio 19 d., numatant būtinas papildomas priemones, kurios užtikrintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos 2002 m. vasario 12 d. pasirašyto Bendrajame Lietuvos užimtumo politikos įvertinimo dokumente pateiktų rekomendacijų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir jų priežiūrą.
Užimtumo didinimo programa sukonkretino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų veiklos programos pagrindines nuostatas dėl ekonomikos, darbo, socialinės, švietimo politikos bei kitų veiklos sričių, kurios daro įtaką gyventojų užimtumui. Ši programa parengta atsižvelgiant į ES valstybių vadovų Amsterdamo konferencijoje (1997 m.) numatytas pagrindines nuostatas dėl bendros užimtumo politikos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo krypčių, kurios įgyvendinamos rengiant kasmetinius nacionalinius užimtumo didinimo veiksmų planus. Programa užtikrino Europos užimtumo strategijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes įgyvendinamos užimtumo politikos tarpusavio ryšį.
Užimtumo programoje numatytos įvairios užimtumo didinančios priemonės, apimančių šias svarbiausias užimtumo politikos strategines kryptis:
• darbo vietų sistemos plėtojimas, verslininkystės skatinimą;
• užimtumo rėmimo tobulinimą
• gebėjimų prisitaikyti prie rinkos pokyčių didinimą;
• lygių galimybių rinkoje didinimą;
• užimtumo politikos integralumo didinimą.
Vykdant užimtumo didinimo programos monitoringą Vyriausybė kasmet svarsto ataskaitas apie ministerijų, kitų valstybės institucijų veiklos rezultatus įgyvendinant
Užimtumo programos priemones, jų poveikį darbo rinkai ir priima atatinkamus sprendimus.
Lietuva, 2004 m. tapusi ES nare, prisiima iššūkius įgyvendinat Lisabonos tikslus ir 2003 m. Europos Komisijos patvirtintas valstybių narių užimtumo politikos gaires. Nacionalinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti trijų pagrindinių bendrų tikslų – visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo bei socialinės sanglaudos ir aprėpties stiprinimo pasiekimo.
Įgyvendinant užimtumo politiką siekiama kiek galima išsamiau atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai:
• didinti darbuotojų bei įmonių galimybes prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų darbo rinkoje;
• pritraukti daugiau žmonių įį darbo rinką ir sukurti galimybes laisvai pasirinkti darbą;
• daugiau ir efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius bei mokymąsi visą gyvenimą.
Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrajame programavimo dokumente, oficialiai patvirtintame Europos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004) 2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr.935, prioritetų tarpe numatytos priemonės šioms rekomendacijoms įgyvendinti.
• Darbuotojų bei įmonių galimybių prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų darbo rinkoje didinti:
mokymo, permokymo ir įgūdžių palaikymo plėtros programų, skirtų pramonės ir verslo įmonių bei valstybinio ssektoriaus darbuotojams, įgyvendinimas;
mokymo, permokymo ir įgūdžių plėtros programų, skirtų pramonės ir verslo įmonių bei valstybinio sektoriaus darbuotojams, sklaida;
darbo vietoje atliekamos praktikos ir stažuočių pramonės ir verslo įmonėse įgyvendinimas;
lanksčiųjų darbo ir darbo organizavimo metodų diegimas;
gyventojų IT srities kompetencijos plėtra.
• Žmonių pritraukimui į ddarbo rinką didinti ir sukurti galimybes laisva.i pasirinkti darbą:
profesinis orientavimas, informacijos teikimas, profesinis konsultavimas, profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas;
mokymo ir studijų programų pritaikymas specialiems poreikiams;
nuotolinio mokymo pritaikymas specialiųjų poreikių reikalavimams;
neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos sukūrimas;
socialinio užimtumo įmonių veiklos plėtra;
specialistų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, ypač su neįgaliaisiais, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas;
aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, skirtų neįgaliesiems ir kitoms socialinės rizikos grupėms, sukūrimas ir įgyvendinimas;
socialinės adaptacijos ir profesinės reabilitacijos programų, skirtų nuteistiesiems ir asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų, asmenims, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų, etninėms mažumoms, pabėgėliams ir kitiems asmenims, įgyvendinimas;
parama nuosavam verslui pradėti;
lygias galimybes skatinanti veikla.
Lietuva dalyvauja Europos Bendrijų iniciatyvoje EQUAL, kurios tikslas – ieškoti naujų kovos su socialine atskirtimi ir diskriminacija darbo rinkoje priemonių bei skatinti jų įgyvendinimą. Europos Komisija 22004 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą patvirtinti Europos Bendrijos iniciatyvos EQUAL Lietuvoje bendrojo programavimo dokumentą 2004 – 2006 metams.
• Investavimo į žmogiškuosius išteklius bei mokymąsi visą gyvenimą didinti ir efektyvinti:
nacionalinės kvalifikacinės sistemos sukūrimas;
žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos sukūrimas;
kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimas;
antrosios galimybės plėtra;
inovacinių mokymo metodų ir formų įgyvendinimas;
mokymo medžiagos sukūrimas ir išleidimas;
mokytojų mokymo sistemos tobulinimas;
profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos sukūrimas.
2. Svarbiausi siekiami tikslai
2.1.Visiškas užimtumas
Lietuva imasi tolesnių veiksmų artimiausiu metu sumažinti bendrą ir kai kurių gyventojų grupių užimtumo atotrūkį nuo ES ššalių senbuvių (ES-15) lygio ir artinti jį prie Lisabonoje ir Stokholme nustatytų tikslų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2003 metų rugsėjo 11 d. patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymo strategija, kuri užimtumo didinimo srityje numatė šiuos ilgalaikius strateginius tikslus – plėtojant šalies ekonomiką, vykdant ūkio reformą ir restruktūrizaciją, kuo sparčiau plėtoti ekonominius veiksnius, skatinančius užimtumo didinimą ir mažinančius regioninius užimtumo skirtumus, didinti darbo rinkos lankstumą, mažinti nedarbą, užtikrinti darbo jėgos konkurentingumą, sukurti sąlygas didinti užimtumą.
Užimtumo didinimas, siekiant Lietuvos gyventojų gerovės ir saugumo, politinio, socialinio ir ekonominio stabilumo – vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių prioritetų.
Užimtumo ir darbo rinkos politika yra grindžiama šiomis strateginėmis nuostatomis:
• didelis gyventojų užimtumo lygis – viena svarbiausių valstybės socialinės ekonominės raidos sąlygų, žmonių pragyvenimo ir socialinės apsaugos garantas, todėl galimybių dirbti didinimas ir nedarbo mažinimas yra strateginis valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslas;
• nedarbo problema turi būti sprendžiama ekonominėmis priemonėmis, sudarius sąlygas kurti naujas darbo vietas, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė visapusiškai skatina ekonomikos plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą, sieks užtikrinti tolesnį ir esminį verslo sąlygų gerinimą;
• užimtumui didinti tikslinga efektyviau naudoti investicinės, fiskalinės, monetarinės, užsienio prekybos, muitų, regioninės plėtros ir kitas priemones;
• turi būti didinamas ir geriau naudojamas žmonių profesinis ir kūrybinis potencialas. Žmonių išteklių plėtra laiduojant gerą darbo rinkos poreikius atitinkantį pprofesinį mokymą turi užtikrinti kiekvieno asmens galimybes rasti vietą darbo rinkoje ir greitai prisitaikyti prie jos pokyčių;
• formuojant ir įgyvendinant demografines, šeimos ir jaunimo, socialinio draudimo, socialinės paramos, darbo rinkos ir kitas socialinės po.litikos strategines nuostatas tikslinga siekti kuo didesnės užimtumo ir socialinės politikos sanglaudos;
• siekiant geriau subalansuoti darbo rinką, turi būti skatinamas ir remiamas netekusių darbo gyventojų užimtumas, profesinių įgūdžių atgaivinimas ir tobulinimas, gebėjimų įsitvirtinti darbo rinkoje atkūrimas ir didinimas;
• tikslinga ugdyti darbdavių ir darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, skatinti dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą.
Šioms strateginėms gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politikos nuostatoms įgyvendinti apjungiamos visų valstybės institucijų ir darbo rinkos dalyvių pastangos.
Lietuva pagal kai kurių gyventojų grupių (moterų, vyresnio amžiaus asmenų) užimtumo lygį jau dabar viršija Lisabonos ir Stokholmo nustatytus tikslus.
Visiškam užimtumui pasiekti numatoma išlaikyti jau esamą minėtų gyventojų grupių aukštą užimtumo lygį, kartu vykdyti kitų gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą skatinančią politiką. Visapusiškai įvertinus šalies ekonominį potencialą, jos politinius, socialinius ir ekonominius siekius, numatoma priartinti užimtumo lygį prie 70 proc., sumažinti ir išlaikyti stabiliai neaukštą, ne daugiau kaip 6-7 proc. nedarbo lygį tik per artimiausius 12-15 metų.
2.2. Darbo kokybės ir našumo gerinimas
Lietuvoje sparčiai auga darbo našumas: 2000 m. jis padidėjo 3,9 proc., o 2003 m. – 9,7 proc. Nors jjo augimo tempai atitinka BVP augimą, atsiliekama pagal šį rodiklį nuo ES šalių-senbuvių: 2003 m. darbo našumas sudarė tik 44 proc. ES šalių-senbuvių (ES-15) vidurkio.
Siekiant darbo kokybės ir našumo gerinimo numatoma plėtoti pagrindinius juos įtakuojančius veiksnius – darbo rinką ir jos prieinamumą, dirbančiųjų darbo įgūdžius, mokymąsi visą gyvenimą, kilimą tarnyboje, lyčių lygybės principus, darbuotojų sveikatą bei darbų saugą, darbo organizavimo lankstumą ir socialinį saugumą bei kitus.
Lietuva turi tikslą per artimiausius 15 – 20 metų pagal ekonomikos pažangą susilyginti su ES narėmis – senbuvėmis. Modernizavusi valstybės strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 m. padidins BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, bus pasiektas 50 proc. būsimo ES vidurkio lygis.
Numatoma per artimiausius 7-10 metų užtikrinti būtinų darbo sąlygų ir santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir sveikatos, kitų reikalavimų įgyvendinimą.
Esminis darbo kokybės ir našumo didinimo variklis yra žiniomis grindžiama ekonomika. Nors žinių visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai, tačiau valstybė yra pajėgi 2015 m. pasiekti šį ES užsibrėžtą tikslą.
Darbo kokybės ir našumo gerinimą, darbo santykių tobulinimą užtikrina nuo 2003 m. sausio 1d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, į kurį perkeltos ES direktyvos bei didžioji dalis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų bei rekomendacijų
ir Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatų.
Priimtos atitinkamų įstatymų ir kitų norminių aktų pataisos, kurios būtinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti. Teisės aktų pataisomis siekiama plačiau įteisinti kolektyvinius darbo santykius, daugumą klausimų perduodant spręsti socialinių partnerių susitarimui. Tinkamas darbo organizavimo ir lankstumo pusiausvyros išlaikymas kolektyvinių susitarimų pagrindu padės didinti įmonių konkurentingumą, darbo kokybės ir našumo didėjimą bei palengvins įmonių ir darbuotojų prisitaikymą prie ekonominių permainų.
Žinių ekonomika skatins investicijas į žmogiškuosius išteklius. Prognozuojama, kad darbo jėgos rinkoje vyraus kvalifikuotų, mokančių naudotis mmoderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis, kurie gali užtikrinti pakankamai aukštą darbo kokybę ir našumą. Todėl Lietuva siekia sukurti darnią, veiksmingą ir visoms gyventojų grupėms prieinamą švietimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėtų visuomenės bendruomeniškumą ir .kultūrą, panaudotų mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, o darbo jėga – taps mobilesnė.
2.3. Socialinės sanglaudos ir aprėpties stiprinimas
Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo didinimo 2001 – 2004 metų programoje VVyriausybė įvardino, kad ,,didelis gyventojų užimtumo lygis – viena svarbiausių valstybės socialinės ekonominės raidos sąlygų, žmonių pragyvenimo ir socialinės apsaugos garantas, todėl galimybių dirbti didinimas ir nedarbo mažinimas yra strateginis valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslas”.
Vyriausybė siekia sudaryti ssąlygas kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Tuo tikslu reformuojama, kuriama ir įgyvendinama socialinė politika, kuri užtikrintų visiems šalies gyventojams apsaugą nuo svarbiausių socialinės rizikos veiksnių ir skatintų ekonominio aktyvumo motyvaciją.
Svarbus Lietuvos tikslas – skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Į ES procesą, siekiantį iki 2010 metų panaikinti skurdą Europoje, Lietuva įsijungė 2002 m. pasirašydama su Europos Komisija Bendradarbiavimo memorandumą. Pagal šį dokumentą, remdamosi Stojimo partnerystės nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos komisijos užimtumo ir socialinių reikalų direktoratu parengė Bendrąjį aprėpties memorandumą.
Vykdydama memorandumo įsipareigojimus, Lietuva maksimaliai siekė į šalies politiką perkelti ES bendruosius kovos su skurdu ir socialine atkirtimi tikslus. Parengtas Lietuvos Respublikos 2004 –2006 nacionalinį kovos su skurdu ir socialine aatskirtimi veiksmų planas (Socialinės aprėpties nacionalinį veiksmų planas). Jame konkretizuojami įsipareigojimai imtis visapusiškų įvairias sritis (užimtumą, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir kt.) apimančių veiksmų labiausiai reikalaujančiu paramos gyventojų grupių padėčiai pagerinti, jų galimybėms padidinti, skurdui ir socialinei atskirčiai sumažinti, kartu atsižvelgiant į skirtingą moterų ir vyrų padėtį, problemas ir poreikius (žr. 7 gairę).
Lietuva taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kurios padėtų koordinuoti veiksmus ir politiką, skirtą kovai su skurdu ir socialinei atskirčiai mažinti. Tuo tikslu priimant šalies biudžetą prioritetiškai atsižvelgiama į socialinės aprėpties tikslus, siekiama, kad valstybės biudžetas būtų kiek galima daugiau socialiai orientuotas.
Rengiant Socialinės aprėpties nacionalinį veiksmų planą bei diegiant jo priemones, ypatingas dėmesys numatomas skirti bendradarbiavimui su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuva kelia uždavinį per artimiausius 10-12 metų sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį, įveikti kraštutinį skurdą.
Derinant socialinio draudimo ir socialinės paramos priemones, siekiama:
• užtikrinti visuotinę gyventojų socialinę apsaugą;
• padidinti socialinio draudimo išmokomis, pirmiausia pensijomis, garantuojamą pajamų pakeitimo normą;
• garantuoti socialinės paramos priemonių taiklumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai ją gaunantiems žmonėms turėti žmogaus orumo nežeminančias pajamas.
Didinant socialinę aprėptį, teikiamos darbo užmokesčio garantijas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams. 2000 metų rugsėjį priimtas Garantinio fondo įstatymas, kuris įsigaliojo tų pačių metų pabaigoje.
Lietuvoje rengiamasi įgyvendinti EQUAL inovacinius projektus, kurie skirti didinti lygias užimtumo galimybes darbo rinkoje, profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą bei vystyti lanksčias darbo formas. Taip pat bus remiama prieglobsčio prašytojų socialinė ir profesinė integracija. Projektai skiriami vienuolikai EQUAL tikslinių grupių – neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus žmonėms, jaunimui, buvusiems kaliniams, asmenims, priklausantiems nuo narkotikų, tautinėms mažumoms, netradicinės seksualinės orientacijos asmenims, prekybos žmonėmis aukoms, prieglobsčio prašytojams, moterims ir ilgalaikiams bedarbiams.
Padidinus profesinį orientavimą ir kit.as konsultavimo formas teikiančių asmenų kvalifikaciją bei įgūdžius, geresnis tikslinių grupių poreikių ir sunkumų darbo rinkoje suvokimas, leis pagerinti paslaugų, teikiamų bedarbiams vviešajame sektoriuje (ypač teritorinėse darbo biržose), kokybę. Nelygybei darbo rinkoje pašalinti įtakos turės darbdaviams ir darbuotojams skirtos priemonės, siekiančios įveikti tikslinėmis grupėmis priskirtų asmenų atžvilgiu esamus neigiamus stereotipus.
Vyriausybės numatytų pagrindinių tikslų ir priemonių gyvendinimas įgalins ateityje įgyvendinti ES socialinį ekonominį modelį – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, palyginamai aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygmuo.
IŠVADOS
2002 – 2003 metais pasiektas esminis persilaužimas darbo rinkoje – pradėjo mažėti nedarbas, išaugo darbo jėgos paklausa. Tačiau darbo rinka dar nėra pakankamai lanksti ir subalansuota. Jai būdingas palyginamai žemas darbo jėgos profesinis ir teritorinis mobilumas, išlieka darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga problema. Bedarbių struktūroje didelė dalis nepasirengusių darbo rinkai ar turinčių nepaklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas, auga neturinčių darbo įgūdžių bedarbių dalis. Aktuali problema yra kaimo gyventojų užimtumas, kurių dauguma dirba mažai produktyviame žemės ūkio sektoriuje.
Papildomas ekonomines socialines problemas Lietuvai gali sukurti Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Jų sprendimas jau artimiausiu metu pareikalaus didžiulių kaštų bei kitų ES valstybių paramos.
Darbo rinkos prognozė grindžiama prielaida, kad sustiprėjusi šalies ekonomika, jos augimą stimuliuojantys veiksniai bei racionaliai panaudota ES struktūrinių ir sanglaudos fondų parama teigiamai paveiks verslo, užimtumo, darbo vietų kūrimo, darbo santykių plėtrą. Plėtojant modernias, ypač informacines technologijas, bbus sukuriamos kokybiškos, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios bei gerai apmokamos darbo vietos, panaudojant turimą darbo jėgos potencialą bei daugiau investuojant į kvalifikuotam darbui imlias ūkio sritis.
Prognozuojama, kad iki 2007 m. nedarbo lygis sumažės iki 9,7 proc., o užimtumo lygis padidės iki 66,1 proc.
Literatūros sąrašas
1. Martinkus B. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. Kaunas, Technologija, 1998.
2. Martinkus B., Sakalas A., Savanevičienė A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. Kaunas, Technologija, 2002.
Internetiniai puslapiai:
1. http://www.socmin.lt
2. http://www.std.lt
