Hipoteka Lietuvoje
TURINYS
Įvadas …………………………3
1. Hipoteka – ne mūsų dienų atradimas ………………………4
2. Hipotekos įstatymas ir Hipotekos registras……………….6
3. Hipotekos registro paskirtis ir funkcijos……………….. 8
4. Hipotekos paskolos išdavimas……………………. 8
5. Centrinės hipotekos ir hipotekos skyrių organizavimo principai, tikslai ir funkcijos..11
6. Kokį turtą galima įkeisti……………………….13
7. Hipotekos informacijos teikimo pagrindai Lietuvoje……………14
8. Nuo ko pradėti, jei norime skolintis įkeistą turtą ?………………18
9. Hipotekos registro ir jos skyrių veiklos apžvalga…………. …..20
10. Dviejų veiklos metų ststistika……………………21
Priedai…………………………24
Išvados……………………….. …..26
Litratūra ………………………… 28Įvadas
Juridiniai ir fiziniai asmenys savo ūkinei veiklai ar kitoms reikmėms vis dažniau ima paskolas. Skolinių įsipareigojimų vykdymas gali būti užtikrinamas tturto įkeiimu, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos hipotekos ir Kilnojamo turto įstatymai. Šiems įstatymams įgyvendinti buvo sukurtas į valstybės teisinę sistemą integruotas viešas Hipotekos registras, atliekantis turto įkeitimo registravimo, išieškojimo iš įkeisto turto funkcijas ir teikiantis visuomenei informaciją apie kilnojamo ir nekilnojamo turto įkeitimo sandorius.
Lietuvos Hipotekos registras, kaip pilnai kompiuterizuota sistema su viena centrine duomenų baze, veikia jau dvejus metus. Tai efektyvus ir patikimas, atviras visuomenei bei integruotas į bendrą registrų sistemą registras, kuris sudaro palankias sąlygas vystyti kreditavimą Lietuvoje. <
Šio kursinio darbo tikslas – atskleisti hipotekos taikymą Lietuvoje. Siekiant šio tikslo, reikia įgyvendinti tokius uždavinius:
1. pavaizduoti hipotekos atsiradimą;
2. aprašyti ką ir kaip galima įkeisti už paskolą;
3. išanalizuoti kaip kūrėsi hipoteka šiais laikais;
4. išryškinti kas dažniausiai naudojasi hipotekos registro paslaugomis;
5. aprašyti kas ir kiek skolinasi, bbei kada skelbiamos varžytinės;
6. nurodyti kokia tvarka patenkinami kreditorių reikalavimai;
1. HIPOTEKA – NE MŪSŲ DIENŲ ATRADIMAS
Viena būdingiausių žemės kaip kapitalo funkcionavimo formų yra hipoteka. Pats terminas “hipoteka” yra graikiškas žodis, reiškiąs įkeitimą, užstatą. Viena iš to žodžio reikšmių yra “akmuo”. Jau senovės Graikijoje žmonės skolindavosi pinigus, įkeisdami savo turtą, pastatus, žemę. Ant įkeisto žemės sklypo buvo dedamas akmuo – tai reikšdavo, kad sklypas įkeistas. [5,32-33] Atrodo, kad hipoteka turi net savąjį dievą- graikišką turtų globėją Plutą, kuris buvęs aklas ir todėl neteisingai dalinęs žmonėms turtus. Bet žmonėms, matydami savųjų dievų sukurtą neteisingumą, patys kūrė įstatymus, taisydami jiems atrodanęias skriaudas. Graikų filosofas Platonas, rašydamas apie valstybę, jau gvildeno turto pirkimo, skolinimo, palūkanų gavimo problemas.[4,22-29]
Hipoteka kaip turto įkeitimo sistema, praėjo ilgą kelią, kkol pagaliau į jos veikimo sferą buvo įtraukta žemė. Lietuvos ūkyje hipoteka pradėjo tokius pat vystymosi etapus, kaip ir šalies istorija: pradžioje – svetimųjų nustatyta tvarka, vėliau – savoji. Hipoteka, kaip nekilnojamo turto įkeitimas, Lietuvos valstybėje žinoma dar nuo Žygimanto Augusto laikų. Rankraštyje rasta, kad būtent šis valdovas 1564 m. bene pirmasis buvo savo kreditoriams įkeitęs du valstiečių kaimus ir tai įforminęs raštu. Hipotekos įstaigos veikė ir tarpukario Lietuvoje. 1936 m. Respublikos Prezidentas A. Smetona paskelbė Seimo 1936 m. lapkričio 330 dieną priimtą Hipotekos įstatymą. Jam įsigalioti t.y. tinkamai valdininkams pasiruošti, žemės savininkams suprasti, buvo skiriami visi metai: įstatymas įsigaliojo nuo 1938 m. sausio 1 dienos. [4,22-29] Tada Lietuvoje įsigaliojo vieningas Ipotekos įstatymas (tuomet taip vadinosi šis institutas) įstatymas. Mūsų senoliai Ipotekoje registruodavo teises į nekilnojamą turtą ir nekilnojamojo turto įkeitimus. Ipotekos įstaigose dirbo sekretoriai, teisėjai, buvo sukurta gerai veikianti registravimo sistema. 1939 metais Žemės ūkio bankas už įkeistą turtą buvo išdavęs beveik 109 mln. Litų paskolą stambiems ūkininkams ir18 mln. Lt – namų savininkams.
Šiuolaikinis hipotekos registras nuo prieškarinio skiriasi ne tik tuo, kad visi duomenys apie įkeitimo sandorius registruojami į duomenų bazę, bet ir kai kuriomis funkcijomis: registre registruojami tik turto įkeitimo sandoriai, kuriais apsaugomos paskolos įkeičiant ne vien nekilnojamąjį, bet ir įvairų kilnojamąjį turtą, hipotekos teisėjai vykdo išieškojimą iš įkeisto turto, visuomenei sudarytos galimybės gauti informaciją apie visoje Lietuvoje įregistruotus ar tik pradėtus registruoti sandorius iš vienos vietos.
Per dvejus registro veiklos metus buvo įregistruota daugiau kaip 36 tūkstan.čiai turto įkeitimo sandorių. Šiuo metu įregistruotais turto įkeitimo sandoriais apsaugota paskolų suma viršija 8 mlrd. litų.
Tiesa, ekonomines ir finansinės krizės Lietuvoje metu krito ir išduodamų paskolų skaičius, tačiau paskutinių mėnesių rezultatai rodo, kad kreditavimas vėl pradeda augti. RReikia pasidžiaugti, kad išaugo kreditorių pasitikėjimas registru, net nedidelėms paskoloms, kurias išduoda ne bankai, o fiziniai ar juridiniai asmenys, apsaugoti, turto įkeitimas taip pat registruojamas Hipotekos registre.
Tinkamai tvarkomas registras – kai įkeitimo sandorius registruoja kvalifikuoti darbuotojai, o dokumentų teisėtumą tikrina teisėjai, visa informacija apie skolininką, jo įkeistus turto objektus, įsiskolinimo dydį, apie visus kreditorius, kuriems skolininkas yra įsipareigojęs, bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, kaupiama vienoje vietoje, sudaro sąlygas hipotekos teisėjams tenkinti kreditorių prašymus nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka.
Per dvejus metus baigtas išieškojimas daugiau kaip iš 300 įkeitimo sutarčių. Tai reiškia, kad su kreditoriais atsiskaitoma greitai ir efektyviai. Taip pat jau pradėta 2000 bylų dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Tiek bylų nepateko į bendrosios kompetencijos teismus, negaištamas kreditorių laikas, atpinga bylos nagrinėjimo teisme procesas.
Suprojektavus informacijos teikimo iš centrinės duomenų bazės sistemą, prieš metus pradėti registruoti Hipotekos registro informacijos vartotojai. Nors registras dar labai jaunas, jo informaciją naudoja 79 nuolatiniai klientai. Klientų bei privačių asmenų užklausimų skaičius pastoviai auga. Per paskutinį ketvirtį į Centrinę hipotekos įstaigą kreiptasi septynis kartus dažniau nei prieš metus. Duomenys apie įregistruotas įkeitimo sutartis įdomūs ne tik kreditoriams, kuriems aktualus skolininko patikimumas bei turto apsunkinimai, bet ir kitiems asmenims, kurie prieš įsigydami turtą jau tturi galimybę gauti informaciją ar turtas nėra įkeistas, ar nėra pradėta turto įkeitimo procedūra, taip pat, jei turtas įkeistas – kokios jo įkeitimo sąlygos.
Per dvejus metus Lietuvos hipotekos registras visuomenei buvo pristatytas daugelyje seminarų bei paskaitų, taip pat ir “LITEXPO” organizuotoje parodoje – “Verslo kontaktai ir vadyba”.
Pradėjus veikti registrui paaiškėjo, kad hipotekos teisėjų darbe, o taip pat ir visuomenei labai aktuali informacija apie turto areštus: kaip registruojamo taip ir neregistruojamojo turto registruose. Kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra efektyvios sistemos kaip šią informaciją greitai sukaupti vienoje vietoje, o turto arešto aktus priima daug valstybės institucijų, buvo paruošta turto areštų aktų registravimo Hipotekos registro informacinėje sistemoje koncepcija bei parengtas pirminis Turto arešto aktų registro projektas. 1999 metų lapkričio 4 d. priimtas Turto arešto aktų registro įstatymas, nustatantis, kad visi turto arešto aktai turės būti registruojami vienoje centrinėje duomenų bazėje. Tai turėtų labai palengvinti informacijos gavimą apie visus turto apsunkinimus, kas aktualu ne tik teismams, kreditoriams, bet ir visiems asmenims, norintiems įsigyti turtą.
Šiuo metu rengiamame Civilinio kodekso projekte numatoma visai naujas teisės institutas Lietuvoje – vedybų sutartys, kurios taip pat apsprendžia teises į turtą. Įgyvendinus vedybų sutarčių registrą Hipotekos registras taps išsamiu informacijos šaltiniu apie visus turto apsunkinimus, įtakojančius teisę disponuoti
turtu. Tai turėtų padėti visuomenei bei kreditoriams visada gauti išsamią ir teisingą informaciją apie disponavimo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu apribojimus, nepriklausomai nuo apribojimo pagrindo ir jo įregistravimo vietos.
Tikiuosi, kad Lietuvos hipotekos registras ir toliau tarnaus visuomenei, o informacijos patikimumas užtikrins efektyvius teisinius santykius.
Iki lietuviškojo Hipotekos įstatymo galiojo skirtingi teisės aktai. Tad kaip funkcionavo hipoteka Lietuvoje ?
Nekilnojamųjų turtų teisėmis įrašyti, t.y. nuosavybės .teisei, daiktinėms teisėms svetimame turte ir įkeitimo teisei buvo vedamos hipotekos knygos. Kiekvienam nekilnojamam turtui, kur jis bebūtų, kaime aar mieste, buvo vedama atskira hipotekos knyga. [4,22-29]
Sovietmečiu hipoteka nebuvo plačiai praktikuojama, nes didžioji dalis apyvartoje esančios nuosavybės priklausė valstybei, be to, buvo draudžiama nukreipti išieškojimą į pagrindinius įmonių (kurių dauguma buvo valstybinės) fondus. Vienintelė sritis, kurioje įkeitimas dar galėjo būti realiai naudojamas, – tai gyventojų kreditavimas.
2. HIPOTEKOS ĮSTATYMAS IR HIPOTEKOS REGISTRAS
Pastarąjį šimtmetį, suaktyvėjus juridinių ir fizinių asmenų ūkinei veiIklai, jiems vis dažniau tenka imti paskolas. O už garbės žodį ar gražias akis pinigų niekas neskolina. Visos kreditavimo operacijos ddažnai užtikrinamos turto įkeitimu. Šiandieninė hipotekos veikla yra kiek pasikeitusi lyginant su senaisiais laikais. Anuomet ir dabar daugelyje valstybių hipoteka – turto įkeitimas yra registruojamas tame pačiame registre kaip ir nekilnojamas turtas. Pas mus Nekilnojamo turto ir Hipotekos registrai yra vvisiškai atskiri vienas nuo kito.
Po sovietmečio, kur hipotekos sistema buvo visiškai sugriauta, atkūrus Lietuvos valstybingumą, Hipotekos įstatymas buvo priimtas 1992 metais. Tačiau hipotekos skyriai įkeitimus pradėjo registruoti tik 1998 metų balandžio 1 dieną, o oficialaus Hipotekos registro pristatymo sulaukė tik rugsėjo mėnesį. [3,12 ]
Hipotekos paskolos – svarbus ilgalaikio finansavimo šaltinis. Taikant konkrečią hipotekos rūšį, pirmiausia nustatomas jos efektyvumas. Tuo tikslu parengiamas paskolos padengimo planas, įvertinama paskolos kaina, užstato forma ir dydis, kitos paskolos išdavimo sąlygos. Įkūrus modernų Hipotekos registrą, Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos plėtoti šią paskolų rūšį.
Steigiant hipoteką dirbta labai sparčiai. Pats Hipotekos įstatymas – tai tik dokumentas, apibrėžiantis, kokį statinį reikia pastatyti tuščiame lauke. Kad įgyvendintume Hipotekos įstatymą, visų pirma reikėjo išsiaiškinti, kokių dar reikia įstatymų aar jų pataisų bei kitų teisinių aktų, kad Hipotekos registras harmoningai įsijungtų į mūsų valstybės teisinį mechanizmą. Kad nereikėtų gaišti ir taip prarasto laiko, pavyzdžiu buvo paimta bene didžiausią patirtį šioje srityje sukaupusi Norvegija. Šioje šalyje visi turto, teisių, subjektoų, mokesčių registraiyra sujungti į bendrą sistemą. Tai ir buvo pagrindinis motyvas pasirenkant partneriu Norvegijos registrų plėtros agentūrą kaip pagrindinį konsultantą. 1996 metų rugsėjo 16 dieną Teisingumo ministerija pasirašė sutartį su Norvegijos registrų plėtros agentūra dėl Hipotekos sistemos Lietuvoje parengimo ir įįdiegimo dviem etapais. Pirmajame buvo atlikta įkeitimo teisės Lietuvoje analizė ir pateiktos rekomendacijos dėl Hipotekos registro steigimo principų. Ataskaita apie atliktus darbus buvo atlikta 1997 m. vasarį ir jau balandžio pradžioje apsvarstyta Vygiausybėje kartu su kitais reikalingų įstatymų projektais. Tie įstatymai Seime priimti birželį ir dar po mėnesio Teisingumo ministerija pasirašė sutartį su minėta Norvegijos agentūra dėl antrojo hipotekos sistemos diegimo etapo – Hipotekos registro informacinės sistemos mūsų šalyje sukūrimo. [3,12]
Reikėjo sukurti ne tik informacinę sistemą, bet ir įsteigti Hipotekos registrą tvarkančias įstaigas, įsigyti kompiuterinę įrangą, sujungti sistemą į bendrą uždarą duomenų perdavimo tinklą, apimantį visą Lietuvos teritoriją, taip pat nustatyti dokumentų turinį ir formą bei suderinti juos su programine įranga, apmokyti dirbti hipotekos tvarkymo įstaigos darbuotojus. Tai užtruko tik devynis mėnesius. Ir 1998 m. balandžio 1 dieną pradėjo veikti dešimt hipotekos skyrių ir Centrinė hipotekos įstaiga. Visos turto įkeitimo sutartys nuo to laiko pradėtos registruoti Lietuvos hipitekos registre..3. HIPOTEKOS REGISTRO PASKIRTIS IR FUNKCIJOS
Lietuvos Respublikos hipotekos registro paskirtis – rinkti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus duomenis apie nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimus.[2,1-7]
Įkeitimo sutarčių registravimas yra tik viena Hipotekos registro funkcija. Kita – informacijos apie Hipotekos registre įregistruotus įkeitimus teikimas suinteresuotiems asmenims. Visa programinė įranga, lleidžianti teikti informaciją iš registro duomenų bazės “Internetu”, automatiniu faksu bei telefonu, buvo baigta kurti 1998 m. rugsėjį, o atlikus testavimą ir organizacinius darbus, lapkričio pradžioje Hipotekos registras pradėjo veikti kaip užbaigta sistema. Kartu galima priminti, kad Lietuvos hipotekos registras yra jauniausias ir moderniausias visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Tai bendra uždarame informaciniame tinkle veikianti kompiuterinė sistema, turinti automatinį ryšį su Gyventojų ir Įmonių registrais. Daugelyje Europos valstybių kompiuteriyuoti registrai tik kuriami. [ 3,12 ]
4. HIPOTEKOS PASKOLOS IŠDAVIMAS
Hipotekos paskolą išduodantis bankas ar kitas kreditorius atlieka šios rūšies paskoloms pagrįsti skaičiavimus. Skaičiavimo metodikos ypatumai priklauso nuo hipotekos paskolos rūšies. Tačiau bet kuriuo atveju hipotekos paskolą imančios firmos finansininkui svarbu ne tik pasirengti, bet ir valdyti pinigų srautus, vykdant hipotekos operaciją.
Klientas, siekiantis gauti hipotekos paskolą, pirmiausia turi išnagrinėti visą hipotekos operacijos procedūrą. Šios procedūros pagrindinius momentus vaizduoja schema.
Tipinė hipotekos operacija
1 shema
Pardavėjas parduoda turtą(120)
Perveda pinigus(100+20)
(apmokėjimas)
Padengia Įkeičia Gauna
paskolą turtą(100) paskolą (100)
Hipotekos paskolos išdavimo operacija prasideda vykdant įprastinę pirkimo perdavimo sutartį. Pavyzdžiui, firma perka iš nekilnojamo turto pardavėjo sandėlį už sutartą kainą – 120 tūkst. litų. Firma pirkėja tam tikslui gavo 100 tūkst. Litų paskolą įkeisdama sutarties objektą, mano atveju – sandėlį. Likusią sandėlio vertės dalį (20 tūkst. Lt) ppirkėjas sumoka iš nuosavų lėšų. Išduodant tipinę hipotekos paskolą, mano atveju – 10 metų, skolininkas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį nustatytu laiku grąžina sutartą jos dalį. Mano pavyzdžiu – 1434,7 t (žiūrėti į lentelę). Sutarto dydžio palūkanos (mano pavyzdžiu – 12 proc.)- skaičiuojamos nuo dar negrąžinto skolos likučio.
Atlyginimo už įkeitimo įregistravimą bei hipotekos registro duomenų naudojimą dydžiai:
Atlyginimas už įkeitimo įregistravimą/išregistravimą mokamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą: a/s 1120026 Vilniaus bankas Naujamiesčio filialas, kodas 260101730.
1. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) įregistravimas, kai įkeičiamo turto savininkas:
fizinis asmuo; 50 lt.
juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių. 100 lt.
• Kai turto įkeitimu apsaugomos skolos suma (maksimalus apsaugomas įsipareigojimų dydis) yra didesnė nei 100 tūkst. litų, bet neviršija 1 mln. litų, 1-ame punkte nurodytas atlyginimas didinamas dvigubai.
• Kai turto įkeitimu apsaugomos skolos suma (maksimalus apsaugomas įsipareigojimų dydis) yra didesnė nei 1 mln. litų, 1-ame punkte nurodytas atlyginimas didinamas keturgubai.
• Kai tai pačiai prievolei apsaugoti registruojamas papildomas turto įkeitimas, už kiekvieną paskesnį įkeitimo sandorio įregistravimą imamas 100 litų atlyginimas.
2. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) pakeitimo įregistravimas, kai įkeičiamo turto savininkas:
fizinis asmuo; 20 lt.
juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių. 40 lt.
3. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) išregistravimas. 10 lt.
4. Lietuvos
Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo (Žin., 1996, .Nr. 100-2266; 1997, Nr. 63-1469) nustatyta tvarka įrašytų į hipotekos registro laikinąją duomenų bazę duomenų apie įkeitimo sutartis pakeitimas:
pakeitus įkeitimo sutartį; 100 lt.
pasikeitus įkeitimo sandorio šalims (kai perleistas įkeitimu apsaugotas reikalavimas, perkelta kitam asmeniui skola, perleistas įkeistas turtas ir pan.), taip pat pasikeitus kitiems įkeitimo sandorio šalių ir įkeisto turto duomenims.. 50 lt.
5. Duomenys apie įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandžio 1 d., išbraukiami iš hipotekos registro laikinosios duomenų bazės neatlygintinai.
Atlyginimas už hhipotekos registro duomenų naudojimą mokamas į hipotekos skyrių sąskaitas už:
• Pažymėjimo apie hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo įregistravimą išdavimą (pagal užsakymą). 25 lt.
• Hipotekos ar kilnojamo turto įkeitimo lakšto dublikato išdavimą 25 lt.
• Įspėjimo įteikimą skolininkui 10 lt.
[ www.]
Tipinės hipotekos paskolos grąžinimo skaičiavimą vaizduoja lentelės duomenys:
Tipinės hipotekos paskolos padengimo tvarka
1 lentelė
Paskolos padengimo mėnuo Paskolos nepadengtas likutis mėnesio pradžioje (Lt) Paskolos gavėjo įnašas (Lt)
sk.3 4+sk.5 Palūkanos (Lt)
12proc. kart 2
12kart 100proc. Paskolos padengimas (Lt)
1 2 3 4 5
1
2
3
.
120 100000,00
99565,29
99126,23
.
1420,5 1434,71
1434,71
1434,71
.
1434,71 1000,00
995,65
991,26
.
14,21 434,71
439,06
443,45
.
1420,5
[1,5]
5. CENTRINĖS HIPOTEKOS IR HPOTEKOS SKYRIŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPAI, TIKSLAI IR FUNKCIJOS
. Sudarant sandorius ssu turto įkeitimu, būtina gauti patikimą informaciją apie įkeičiamo turto būklę.
Lietuvoje šią informaciją registruoja Hipotekos registras, kurį sudaro:
-Centrinė hipotekos įstaiga Vilniuje, kuri tvarko Centrinį hipotekos registrą.
-apylinkių teismų hipotekos skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžį, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Ukmergėje, IIgnalinoje, Mažeikiuose, Rokiškuje, Kelmėje. Minėtų miestų teismų hipotekos skyriai tvarko vietinius hipotekos registrus.[3,12]
Kaip matyti, šiandien hipotekos skyriai veikia visuose apskričių centruose (jų yra 10) ir 5 didžiuosiuose miestuose. Juos pasirinkau pagal registruojamų įkeitimų skaičių. Labai daug įkeitimų registruojama Pasvalio, šiaulių rajonuose, jų beveik nėra Lazdijuose, Varėnoje. [5,32-33]
Taigi Hipotekos registras susideda iš vietinių registrų, kuriuos tvarko apylinkių teismų hipotekos skyriai, ir centrinio registro, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Hipotekos skyriai registruoja ir išregistruoja hipotekas ir klnojamojo turto įkeitimus, įstatymų nustatyta tvarka keičia ir taiso registro duomenis – išduoda asmenims juridiškai galiojančius pažymėjimus apie turto įkeitimą bei asmens dalyvavimą įkeitimo sandoryje, taip pat vykdo priverstinį išieškojomą iš įkeisto turto: areštuoja įkeistą turtą, paskirsto kreditoriams lėšas, gautas priverstinai pardavus tą turtą, tvarko Hipotekos rregistrui pateiktų registruoti dokumentų archyvą.
Tuo tarpu Centrinė hipotekos įstaiga koordinuoja visos hipotekos informacinės sistemos darbą. Ji kaupia gautus iš vietinių hipotekos registrų duomenis, juos atnaujina ir saugo, užtikrina centrinio Hipotekos registro duomenų apsaugą bei saugų duomenų perdavimą tinklais. Ši hipotekos įstaiga taip pat aptarnauja hipotekos skyrių kompiuterinę bei programinę įrangą, prižiūri vietinių registrų duomenų bazes, tvarko centrinio registro archyvą. Be to, Centrinė hipotekos įstaiga organizuoja pažintinius kursus ir įstatymų nustatyta tvarka keičiasi informacija su kitais valstybės registrais.[3,12] Centrinė hipoteka vvykdo ir teismines funkcijas, nes hipotekos teisėjas ne tik registruoja įkeitimo sandorį, bet atlieka (vykdo) išieškojimus. O tai jau yra teismo funkcija. Hipotekos registras buvo įkurtas kaip atskiras, savarankiškas registras, atliekantis ir teismo funkciją – išieškojimus iš įkeisto turto.
Taigi, Centrinė hipoteka vykdo šias pagrindines funkcijas:
Kaupia atnaujina .ir laiko duomenis apie nekilnojamo ir kilnojamo turto įkeitimus;
Užtikrina sukauptų duomenų apsaugą bei saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais;
Teikia pasiųlymus dėl duomenų apsaugos tobulinimo;
Prižiūri viso registro kompiuterinę – programinę įrangą;
Aptarnauja hipotekos skyrių kompiuterinę ir programinę įrangą;
Atlieka duomenų bazių techninę peržiūrą;
Tvarko Centrinio hipotekos registro duomenų bazės archyvą;
Palaiko ryšius su kitų šalių hipotekų registrais;
Perduoda jiems hipotekos registro duomenis;
Priima duomenis iš kitų registrų;
Valdo informacijos perdavimo sistemą;
Teikia Hipotekos registro informaciją vartotojams;
Ruošia Hipotekos registro statistikos duomenis;
Organizuoja pažintinius kursus vrtotojams.[2,1-7]
Kai pradėjo veikti Centrinė hipotekos įstaiga, išieškojimo procedūros stipriai pasikeitė. Kol neveikė Hipotekos registras, tuom užsiimdavo bendros kompetencijos teismai, dėl nepakankamų žinių apie turtą išieškojimo procedūros trukdavo labai ilgai. Šiandien hipotekos teisėjas ne ginčo tvarka per 3 dienas priima nutartį areštuoti turtą, įspėja skolininką. Jei per mėnesį skolininkas neatsiskaito, prasideda priverstinis išieškojimas. Tai labai palengvina kreditoriaus darbą, sumažina jo riziką. Iš dalies tokia sistema mažina ir paskolų aptarnavimo išlaidas. Kai kreditoriai suvoks, kad tokio registro (kuriame registruojamas turto įkeitimas ir skola iieškoma ne ginčo tvarka) veikimas valstybėje mažina kreditavimo riziką, turėtų mažėti palūkanos. Palūkanas lemia daug faktorių, bet tarp visų svarbus ir šitas momentas. Tokiu būdu išieškojimo procedūra ne tik atpigo, bet ir tapo daug efektyvesnė. Kreditavimo rinka Lietuvoje turėtų gerėti vien dėl to, kad funkcionuoja hipotekos registras.
6. KOKĮ TURTĄ GALIMA ĮKEISTI
Regisruojamas ne tik nekilnojamo, bet ir kilnojamojo turto įkeitimas. Įkeičiamos transporto priemonės, įmonės įkeičia įvairias prekes, vertybinius popierius, sąskaitas. Apie 50 proc. visų paskolų išduota apsaugant jas kilnojamojo turto įkeitimu, o tai tikrai didelis paskolų portfelis.
Hipotekos registras tik registruoja šalių sudarytus įkeitimo sandorius. Vertinimas, palūkanos, sąlygos – viskas yra kreditoriaus ir skolininko susitarimo reikalas. Hipotekos registro funkcija – įregistruoti sandorį, patikrinti, ar visi su juo susiję dokumentai atitinka LR įstatymus. Ir, kaip jau minėjau, esant reikalui hipotekos skyrius išieško skolą iš skolininkl įkeisto turto.
Žemę daugiausiai įkeitinėja ūkininkai, įkeita virš 3000 sklypų. Ūkininkas, kaip fizinis asmuo, registruoja žemės ir žemės ūkio technikos įkeitimą kaip du turto įkeitimo sandorius: nekilnojamojo turto ir kilnijamojo. Tokiu būdu jis gali gauti nedidesnį kreditą. Vienas iš pirmųjų sandorių, kuriuos įregistravo Centrinis hipotekos skyrius tik pradėjęs savo veiklą, buvo įkeisti daigai. Dabar jau įkeičiamas ir būsimas derlius. Pagal dabartinius įstaymus galima įkeisti daug ką: būsimą tturtą, teises į turtą ir pan. Žinoma, reikia susitarti su kreditoriumi, kad jis tokį užstatą sutiktų priimti.
Galima įkeisti ne tik savo, bet ir kito savininko turtą, jei tik šis su tuo sutinka. Pavyzdžiui, skolinasi individuali įmonė, o jos savininkas (fizinis asmuo) įkeičia savo turtą. Jei įstatymai šito neleistų, įmonė negalėtų skolintis ir vystyti savo veiklos. Pagrindinis dalykas – susitarimas tarp kreditoriaus ir skolininko.
Mūsų finansų rinka priklausys ir nuo bankų pozicijos. Sistema sutvarkyta tikrai gerai. Pavyzdžiui, šiandien Klaipėdoje įkeitimas registruojamas iš karto ir yra matomas Centrinėje hipotekos registro duomenų bazėje. Visos procedūgos yra labai griežtos ir aiškios, jas vykdo teisėjai, todėl klaidų beveik nepasitaiko. Tik nedaugelis valstybių turi registrus, registruojančius ir kilnojamojo turto įkeitimo sandorius..7. HIPOTEKOS INFORMACIJOS TEIKIMO PAGRINDAI LIETUVOJE
Centrinė hipotekos įstaiga taip pat atlygintinai teikia informaciją visuomenei iš Hipotekos registro teisinės duomenų bazės. [3,12] Hipoterkos regitro duomenys yra vieši, todėl su jais už nustatytą mokestį gali susipažinti kiekviena įmonė ar fizinis asmuo. [1,5] Šioje įstaigoje galima sužinoti, ar konkretus turto objektas įkeistas (jeigu įkeistas – tai kiek kartų), ar konkretus asmuo dalyvauja turto įkeitimo sandoryje (jeigu dalyvauja – tai kaip: kaip turto savininkas ir/ar kaip skolininkas) ir pagaliau kokios yra konkretaus įkeitimo sandorio sąlygos. [3,12]
Centrinė hipotekos įstaiga teikia
informaciją visiems suinteresuotiems asmenims paštu, “Internetu”, automatiniais faksu ir telefonu. Taigi kiekvienas asmuo, įsigydamas turtą – žemę, pastatą, butą ar transporto priemonę, gali paskambinti telefonu ir automatiniu būdu gauti atsakymą, ar jį dominantis turtas nėra įkeistas. Paskambinti šiuo telefonu tikslinga, jeigu yra žinomas turto objekto indentifikavimo kodas.
Centrinė hipotekos įstaiga teikia šiuos duomenis:
informaciją apie asmens (įmonės) dalyvavimą turto įkeitimo sandoriuose (dokumentų santrauką, išsamią informaciją). Paieška atliekama pagal asmens (įmonės) kodą;
informaciją apie turto įkeitimą (dokumentų santrauką, išsamią informaciją). Paieška atliekama pagal turto iindentifikavimo kodą;
Hipotekos registro informacijos suvestines, teikiamas pasirašius sutartį su Centrine hipotekos įstaiga, arba papildomą užsakymą prie Hipotekos registro informacijos teikimo sutarties, pagal pasirinktą vieną ar kelis šiuos kriterijus:
a) įkeitimo dokumentų įregistravimo datą;
b) dokumentų tipą (hipotekos ar kilnojamojo turto lakštas);
c) įkeisto turto rūšį;
nestandartinius Hipotekos registro informacijos rinkinius, kurie užsakomi pasirašius papildomą užsakymą, pridedamą prie Hipotekos registro informacijos teikimo sutarties.
Informacijos paieška Hipotekos registre atliekama pagal turto objekto, asmens (įmonės) ar įkeitimo dokumento indenifikavimo kodą. Šis kodas – tai skaitmenų ir/ar raidinių ženklų seka, apibūdinanti turto bbbjektą ar asmenis. Pavyzdžiui, pastato, statinio, inžinerinio įrenginio indentifikavimo kodas – unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamo turto registre, sudarytas iš 12 skaitmenų. Indentifikavimo kodų sudarymo principai ir informacijos ieškojimo tvarka yra Centrinės hipotekos įstaigos 1999 m. leidinyje ,,Hipotekos registro informacijos vartotojo vvadovas”. [1,5] Nekilnojamojo turto kodai nurodomi Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduodamose pažymose. Registruojamojo kilnojamojo turto indentifikavimo kodai paprastai nurodomi techniniuose pažymose ir pasuose. [3,12]
Centrinė hipotekos įstaiga klientams informaciją teikia automatiniu faksu ir ,,Internetu”. Tuo tikslu su Centrine hipotekos įstaiga tereikia pasirašyti hipotekos registro informacijos teikimo sutartį. Kiekvienam vatotojui suteikiamas individualus kodas ir slaptažodis. Automatiniu faksu galima užsisakyti informaciją, kuri bus atsiųsta nurodytu Jūsų fakso numeriu. [1,5]Šie užsakymai taip pat atliekami pagal indentifikavimo to, Hipotekos registro siūlomas supaprasintas informacijos apie įkeitimus gavimo būdas palengvins bankų darbą teikiant paskolas ir užtikrinant jų grąžinimą, o gyventojams garantuos patikimą turto įsigijimą, padės nekilnojamojo turto agentūroms, audito firmoms ir visiems susiduriantiems su turto įkeitimu.[3,12] Todėl apie asmenį galima gauti iinformaciją tik tuo atveju, jeigu žinomas jo asmens kodas. Informaciją bus galima gauti kaip sutrumpintą įregistruotų dokumentų santrauką arba esant poreikiui – išsamią informaciją apie turto įkeitimą. Taip pat numatyta, kad klientai pagal pageidavimą galės užsisakyti statistines informacijos suvestines iš teisinės duomenų bazės ir gauti jas kaip prenumeratą. Šia paslauga galėtų naudotis audito firmos, kurios periodiškai atlieka auditą stambiose įmonėse, taip pat bankai, kurie stebi didelių skolininkų veiklą. Paskambinus į Centrinę hipotekos įstaig.ą, bus atsakyta, kokį kodą ir kaip reikia ssuvesti atliekant konkretų paklausimą. Patogiausia naudotis ryšių įmonių telefonu, nes daugelis namuose dar turi senus telefono aparatus be specialaus toninio rėžimo. Šis rėžimas reikalingas tam, kad kompiuteris “suprastų” užsakymą. Skambinant iš bet kurio Lietuvos miesto reikės mokėti tokį pat mokestį kaip ir už specialią “Lietuvos telekomo” paslaugą, kurios įkainis nepriklauso nuo vietos, iš kurios skambinama.
Vartotojai siekiantys gauti informaciją apie turto įkeitimą ,,Internetu”, Hipotekos registrui už prisijungimą prie duomenų bazės ir ryšio priežiūrą, abonimentinio mokesčio nemoka. ,,Internetu” informaciją galima gauti visą parą, darbo, poilsio ir švenčių dienomis.[1,5]
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Hipotekos registro tokia prieinama informacija atskirais atvejais pažeidžia kreditorių komercines paslaptis. Hipotekos sistema bendraja prasme pagrįsta viešumo principu; ji apsaugo kreditoriaus interesus jam teikiant paskolas ir užtikrina saugų kreditoriaus dalyvavimą kituose komerciniuose sandėriuose. Priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto vykdymas ne ginčo tvarka garantuoja greitą piniginių lėšų apyvartą ir kartu skatina vėl investuoti be to, Hipotekos registras neteikia informacijos apie konkretų kreditorių. Taigi Hipotekos registras ir atlieka savo pagrindinę funkciją – juridiškai apsaugoti kreditorių ir investuotojų teises ir skatinti kreditavimo rinką.[3,12]
Centrinė hipotekos įstaigos teikiama teikiama informacija apie įkeistą turtą patikima ir svarbi todėl, kad:
čia sukaupti duomenys apie įkeitimą yra patys naujausi ir išsamiausi;
Centrinė hipotekos įstaiga užtikrina duomenų apsaugą bei ssaugų dokumentų perdavimą tinklais;
Hipotekos registro informacija teikiama iš teisinės duomenų bazės;
perleidus įkeistą turtą (pardavus, padovanojus) kitam asmeniui, hipoteka seka paskui turtą;
kilus ginčui, asmenys negali teisintis nežinoję apie turto įkeitimą, jeigu jis buvo įregistruotas Hipotekos registre.
Tačiau reikia įsidemėti ir tai, kad Centrinė hipotekos įstaiga teikia duomenis tik apie įkeitimus, registruotus nuo 1998m. balandžio 1d.[1,5]
Sudarant ir vykdant sandorius su turto įkeitimu, būtina žinoti apylinkių teismų hipotekos skyrių pagrindines funkcijas, kurios yra:
nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimo sandorių bei jų pakeitimų
įregistravimas;
keičia Hipotekos registro duomenis;
nekilnojamo ir kilnojamo turto įkeitimo sandorių išregistravimas;
tenkina kreditorių prašymus dėl skolos, apsaugotos Hipotekos registre įregistruotu turto įkeitimu, priverstinio išieškojimo;
paskirsto kreditoriams lėšas, gautas priverstinai pardavus įkeistą turtą (hipotekos teisėjo nutartimi);
išduoda juridinę galią turinčius pažymėjimus apie hipotekos ar kilnojamojo turto įregistravimą;
priima prašymus tapti Hipotekos registro duomenų vartotu.[2,1-7]
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas areštuojant įkeistą turtą, hipotekos teisėjui priimant nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytinių, paskirstant kreditoriams lėšas, gautinas priverstinai pardavus turtą iš varžytinių.
Ne vėliau kaip per vieną parą hipotekos skyriai elektrononiu būdu perduoda Centriniam hipotekos registrui duomenis apie visus iš turto įkeitimo sandorių dalyvių gautus prašymus.
Vartotojo užsakytoje informacijoje pateikiamas išankstinis perspėjimas. Tai- informacija apie hipotekos skyriuje gautus, bet hipotekos teisėjo dar neišnagrinėtus prašymus įregistruoti įkeitimą, susijusius su vartotoją dominančiu turtu ar asmeniu. Hipotekos teisėjo nnutertys skundžiamos ta pačia tvarka ir terminais, kaip apylinkės teismo sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose. Hipotekos skyrių veiklą prižiūri Teismų departamentas.[1,5 ]
Labai svarbu sužinoti apie viską turtą, kurį norite įsigyti. Paprastai kiekviename sandoryje abi pusės turi atskleisti tam tikrą informaciją apse save. Kiekvienas žemės sklypas, kiekvienas namas, butas, patalpa turi jau minėtą indentifikav.imo kodą, kurį jam suteikia Nekilnojamo turto registras. Sužinoti informaciją apie įsigijamą turtą patartina prieš pat sudarant sandorį, nes turtas gali būti įkeičiamas prieš pat jį parduodant.[5,32-33]
8. NUO KO PRADĖTI, JEI NORIME SKOLINTIS ĮKEISTĄ TURTĄ ?
Pirmiausiai reikia kalbėtis su banku, tartis dėl paskolos sąlygų. Tada pildomas Hipotekos arba kilnojamojo turto įkeitimo lakštas[5,32-33]– vertybinis popierius, pažymintis fizinių ar juridinių asmenų nekilnojamojo turto įkeitimą įstatymo numatyta tvarka, imant paskolą.[6,135] Šį lakštą gali užpildyti notaras, bankas, pats asmuo. Informacija, kurios reikia norint užpildyti lakštą, yra labai aiški: savininkas, skolininkas, kreditorius, turto vertė, palūkanos, grąžinimo terminas. Sąlygas paprastai diktuoja ir įrašo kreditorius. Tą lakštą pasirašo abi šalys ir tvirtina pas notarą. Už lakšto įregistravimą mokamas registravimo mokestis ir jis gali būti paštu išsiųstas į hipotekos skyrių. Žmonės pašto paslaugomis dar nelabai naudojasi, bet tai būtų gana patogu, nes nebūtina pačiam atvežti lakštą į hipotekos skyrių. Yra nustatytos griežtos procedūros,
ką daryti, kai lakštas gaunamas paštu. Pačiame hipotekos skyriuje klientai priimami nuo 9 iki 12 val. (tik tokiu laiku priimami lakštai). Hipotekos lakštai registruojami ne tik pagal jų gavimo datą, bet fiksuojama ir valanda. Tai leidžia nustatyti duomenis, kuris kreditorius pateikė dokumentus pirmas. Kadangi tą patį turtą galima įkeisti daug kartų, tai kreditorių reikalavimai pateikiami pagal dokumentų pateikimą hipotekos skyriui laiką. Pirmiausia atsiskaitoma su tuo, kuriam pirmam įkeistas turtas, todėl svarbi net įregistravimo valanda. Paštu atėjęs lakštas registruojamas 9 val. rryto tą dieną, kai yra gautas.
Einant pas notarą, būtina pateikti dokumentus, kad turtas, kurį pilietis įkeičia, jam tikrai priklauso. Iš Nekilnojamo turto registro reikia pristatyti pažymą apie savo turtą. Įkeičiant transporto priemones taip pat reikia pažymos. Turint vaikų ir norint įkeisti butą, reikia pažymos iš Vaikų teisių apsaugos tarnybų, kad nebus pažeistos vaikų teisės. Tuo paprastai piliečio rūpesčiai ir baigias. Už lakšte pateiktų duomenų teisingumą atsako notarai. Į hipotekos skyrių taip pat tuei būti pristatytas it draudimo polisas (nekilnojamasis turtas iišskyrus žemę turi būti apdraustas, kilnojamasis turtas gali būti nedraudžiamas, jeigu su tuo sutinka kreditorius).
Gavęs dokumentus, hipotekos skyrius registruoja įkeitimą. Lakštas ir pažymėjimas apie registravimą siunčiami kreditoriui. Įkeitimo dokumentas lakštas yra vertybinis popierius, kurį galima vėl parduoti ir įkeisti. JJeigu jis yra skolininko rankose, tai reiškia, kad jis atsiskaitė ir nebėra skolingas. Hipotekos registras, įregistravęs turto įkeitimą, per 24 val. informuoja apie tai kitus registrus. Kiti registrai prie įkeisto turto deda specialią žymą.
Labai svarbu įregistruoti įkeitimą. Nepakanka žinoti, kad turtas yra įkeistas, taip pat labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis jis įkeistas (įkeitimo sąlygose gali būti numatyta, kad įkeistą turtą draudžiama parduoti be kreditoriaus susitikimo ir pan.), kada žadama atsiskaityti ir panašiai. Kol nepradėjo veikti hipotekos registras, nebuvo galimybių tretiesiems asmenims gauti informacijos apie turto įkeitimo faktą ir įkeitimo sąlygas. Pavyzdžiui, aš esu jūsų skolininkas ir siūlau įkeisti penkis pastatus. Kaip jums sužinoti, ką aš esu įkeitęs, ar išieškojimas pradėtas, ar ne. tokių situacijų buvo labai daug. Reikėjo visą ttą informaciją surinkti, sutvarkyti, kad kiekvienas asmuo galėtų ją gauti, kai jam to reikia. Vienas svarbiausių hipotekos registro darbo principų – viešumas. Pagal valstybės registrų taisykles, kurios egzistuoja beveik visoje Europoje, nustatyta, kad tokie registrai turi būti vieši.m tokiu būdu apsaugomos trečiųjų asmenų teisės. Kai trečiasis asmuo turi tartis su vienu iš hipotekos skyriaus darbuotoju, sudariusiu tarpusavio sutartį, jis turi žinoti, kokia ta hipotekos skyriaus sutartis, kitaip gali p.atirti didelę žalą.
Pagal Hipotekos įstatymą yra leidžiamas ir dar vienas įkeitimo variantas –– pareikštinė hipoteka. Asmuo, kuris dar nėra susitaręs su banku, bet nori kuo greičiau gauti paskolą, gali vienašališkai įregistruoti savo turto įkeitimą hipotekos registre. Pareikštinė hipoteka veikia tuo principu, kad asmuo, eidamas pas kreditorių, jau iškarto gali pasiųlyti jam įregistruotą įkeitimą.
Nekilnojamo turto įkeitimas hipotekos registre registruojamas pagal turto buvimo vietą, o kilnojamąjį turtą galima registruoti kiekviename hipotekos skyriuje.
Paprastai dėl turto vertės susitaria abi pusės. Šiuo atveju savininkas vienašališkai nusistato turto vertę, kurią bankas arba priima arba nepriima. Šia sisitema daugiausiai naudojasi ūkininkai. Žinoma, jie turi numatyti, kaip kreditas bus grąžintas. Kai įkeičiami daigai, būsimas turtas, galima ieškoti įvairių galimybių.
Tačiau metai gali būti blogi, derlius ne toks, kokio tikėtasi. Su įvairiu turtu gali taip atsitikti, kad jo vertė bus ne tokia, kokios buvo tikėtasi. Todėl yra privalomas viso įkeičiamo turto draudimas. Žmogus negali tikėtis, kad kreditorius priims tokį turtą be draudimo. Žinoma, draudimas brangus, bet ir rizika didelė, ypač ūkininko veikloje.
Taip pat galima įkeisti turtą, už kurį dar nesame išsimokėję, už kurį dar tebėra mokama, tik reikia nurodyti, kad asmuo nėra turto savininkas, o tik naudotojas. Turto išieškojimas tokiu atveju bus galimas tik tuomet, kai daiktas taps asmens nuosavybe.[5,32-33]
9. HIPOTEKOS REGISTRO IR JOS SKYRIŲ VEIKLOS APŽVALGA
Per pusę registro veiklos mmetų įregistruotomis sutartimis užtikrinta paskolų daugiau kaip už 4,3 milijardo litų. Šiuo metu pagal naujausius įstatymus registruojamos ne tik hipotekos, bet ir kilnojamojo turto įkeitimo sutartys. Šiomis paskolomis apsaugota apie 45 proc. visų išduotų paskolų. Ateityje, kai kreditoriai
įsitikins Hipotekos registro veiklos patikimumu, darbo apimtys turėtų gerokai išaugti. [3,12]
10. DVEJŲ VEIKLOS METŲ STATISTIKA
Per dvejus metus Hipotekos registre buvo įregistruota daugiau kaip 35 600 turto įkeitimo sandorių. Per paskutinį registro veiklos pusmetį kas mėnesį buvo registruojama vidutiniškai 330 hipotekos lakštų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Įregistruotų kilnojamojo turto įkeitimo lakštų skaičius beveik nesikeitė.
2000 m. kovo 31 d. galiojusiais įkeitimo sandoriais buvo įkeisti 56 469 turto objektai (neparodytas neidentifikuojamo turto įkeitimas, t.y. turto, kuris neregistruojamas turto registruose: prekių, įrengimų, lėšų banko sąskaitose ir pan.):
Vienu įkeitimo sandoriu galima įkeisti kelis turto objektus, be to, tas pats turtas gali būti įkeistas kelis kartus. Vidutiniškai vienu įkeitimo sandoriu įkeičiami 2 identifikuojami turto objektai.
Per pirmus Hipotekos registro veiklos metus buvo įkeisti 35 706 identifikuojami turto objektai, o per antrus – 34 175. Antraisiais registro veiklos metais sumažėjo pastatų ir butų įkeitimų ir šiek tiek išaugo patalpų bei statinių (inžinerinių įrengimų) įkeitimų.
Hipotekos lakštais dažniausiai yra įkeičiami butai (daugiau nei 50 proc.) – juos įįkeičia fiziniai asmenys savo skoloms apsaugoti. Juridiniai asmenys dažniau įkeičia kitą nekilnojamąjį turtą ir paprastai vienu lakštu įkeičia ne vieną, o kelis objektus. Ir nors pastatai įkeitst tik 24 proc. visų įregistruotų hipotekos lakštų, jų įkeista daugiausia (25 784 vnt.).
Kilnojamojo turto įkeitimo lakštais dažniausiai įkeičiamas neidentifikuojamas turtas (prekių atsargos, įrengimai, vertybiniai porpieriai, lėšos bankų sąskaitose ir pan.)
* Įkeitimo sandoriai yra standartizuotos formos: nekilnojamojo turto, orlaivių ir jūrinių laivų įkeitimas forminamas hipotekos lakštu, o bet kokio kito kilnojamojo turto – kilnojamojo turto įkeitimo lakštu..PRIEDAI
IŠVADOS
Kaip rodo kitų šalių patirtis, hipotekos įstaigos sukūrė galimybę vystytis įvairiausiai ekonominei veiklai.
Pirmiausiai hipotekos įstaigos sukūrė naujas galimybes bankams. Kaip ir bet kuriam kreditoriui, bankams yra svarbi hipotekos įstaigų dėka įgyvendinama hipotekinio kreditoriaus pirmumo teisė. Ji reiškia, kad net ir tuomet, kai bendra paskolų suma gerokai viršys bankrutuojančio apgasmens turtą, pirmiausia visa paskolos suma bus atiduota hipotekiniam kreditoriui. O tik tuomet bus atlyginti nuostoliai nehipotekiniams kreditoriams, padalijus likusią sumą proporcingai jų suteiktų paskolų dydžiui. Hipotekos įstaigų vykdomos kreditinių sutarčių registracijos dėka bankai turi patikimą informaciją, ar jiems paskolos garantu siūlomas turtas jau įkeistas, o jei įkeistas – už kokią sumą. Jie nepatiria nuostolių, jeigu turtas būtų sunaikintas ar apgadintas. Hipotekos įstatymas reikalauja, kad įkeistas
turtas būtų apdraustas visą hipotekinės paskolos galiojimo laiką, todėl gaisro ar kitos nelaimės atveju hipotekiniam kreditoriui bus atlyginta iš draudimo sumos.
Šiuo metu dauguma santaupų savininkų laiko savo pinigus bankuose. Teikti paskolas tiesiogiai verslininkams ryžtasi tik vienas kitas, nors skolinant tokiu būdu galima gauti gerokai didesnes palūkanas. Žmones atbaido didžiulė rizika prarasti savo santaupas. Pradėjus veikti hipotekos įstaigoms, privačių kreditorių rizika sumažėjo miki tokios ribos, kad sprendimą, kaip investuoti pinigus, lemia ekonominiai motyvai, o ne baimė būti apgautam.
Kreditorių teisių aapsauga duoda didžiulę naudą ir tiems, kurie gauna paskolą, įkeisdami turtą. Anksčiau kreditorius, neturėdamas kitokių garantijų, duodavo paskolą tik su sąlyga, kad skolos negražinimo atveju turtas pereis jo nuosavybėn. Dėl tokios praktikos Lietuvoje bankai tapo bene stambiausiais nekilnojamo turto savininkais. Be jokios abejonės, gindami savo interesus tokiu būdu, kreditoriai apsisaugojo nuo aferistų. Bet kokius nuostolius patirdavo nesugebantis atiduoti pasiskolintų pinigų įkeisto turto savininkas. Juk įkeisto turto perėmimo kreditoriaus nuosavybėn mechanizmas veikia vienodai, ar įkeičiant 100 tūkst. Lt kainuojantį turtą buvo ppaimta 1000 ar 70 tūkst. Lt paskola. Tuo tarpu hipotekoje taikomas kreditorių teisių apsaugos mechanizmas įvertina ir įkeisto turto savininko interesus. Dabar skolininkai nepatiria tokių nuostolių, nes turtas parduodamas iš varžytinių, ir kreditoriui būtų gražinama tik jam priklusanti skolos suma, oo likusi dalis atiduota turto savininkui.
Hipotekos įstaigų veikla pagyvino iš pirmo žvilgsnio jokio ryšio su hipoteka neturinčią draudimo rinką. Esminis daraudimo paslaugų paklausos padidėjimas dėl privalomo įkeičiamo turto draudimo leidžia draudimo kompanijoms gyventi iš ,,apyvartos”. O tai teoriškai turėtų leisti sumažinti teikiamų paslaugų kainas.
Dar viena sritis, kuriai atsirasti ir plėtotis sudarė sąlygas pradėjusios veikti hipotekos įstaigos, – tai pirkimas ir pardavimas išsimokėtinai. Dauguma tikriausiai prisimename, kaip sovietiniais laikais išsimokėtinai buvo galima nusipirkti ilgalaikio naudojimo prekių: šaldiklių, skalbimo mašinų, televizorių ir kt. Šis pirkimo būdas ypač buvo patogus jauniems žmonėms, pradedantiems savarankišką gyvenimą ir neturintiems santaupų. Dabar turto pirkimo išsimokėtinai mechanizmą būtų galima pritaikyti ir prekaiujant žemės sklypais, pastatais, butais, automobiliais ir t.t. daugeliui firmų, prekiaujančių tokios rūšies prekėmis, pardavimas iišsimokėtinai atveri naujas rinkos plėtimosi galimybes.
Nauji įstatymai, ginantys tiek pirkėją, tiek pardavėją, padėtų įgyvendinti prekybą išsimokėtinai, o dabar jų vietoje talkina hipoteka.
Galima būtų ir toliau vardinti, kokias įvairiausias ekonomines galimybes sukuria hipotekos įstaigos. Tai ir gyvenamųjų namų statybų finansavimas, taikant maksimalios hipotekos mechanizmą, kuris pagyvina statybinių firmų veiklą. Tai ir prekių pardavimas didmena kreditan, pasinaudojant maksimalia hipoteka, ir paskolos garantavi.mas ne tik įkeičiant nekilnojamą turtą, bet ir automobilius, žemės ūkio techniką, laivus, taip pat veikiančią įmonę kaip kapitalą iir t.t. hipotekos įstaigos daro tvarką ir kuria sąlygas sveikai konkurencinei kredito rinkai.
LITERATŪRA
1. Albrechtas Juozas. Hipotekos paskolos užsienyje ir Lietuvoje.// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos.- 1999. Nr. 22 (70);
2. Albrechtas Juozas. Hipotka Lietuvoje: nuo įstatymo iki rgistro.// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos.- 1998. Nr. 36 (36);
3. Bagdanskis Jonas. Hipoteka – galingas kreditavimo rinkos variklis.// Mokesčių žinios.1998. nr. 45 (91);
4. Konopliovas Genadijus. Hipoteka tarpukario Lietuvoje.// Aljansas. 1996. Nr.2 (53);
5. Krivickienė Virginija. Norime skolintis – įkeiskime turtą. // Mano ūkis. 2000. Nr.5;
6. Martinkus B. Žilinskas V. – Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.- Kaunas. “Technologija”. 1998;
7. Melnikienė Rasa. Hipotekos įstaigos kiekvienam piliečiui kainuotų 40 centų.// Lietuvos rytas. Nuomonės. 1994. Nr.177;
8. Miniotaitė Jadvyga. Hipoteka mūsų gyvenime. // Apskaitos ir mokesčių apžvalga. Verslo santykiai. 1999. Nr.4;
9. Šliužas Kazimieras. Hipotekoje – pragiedruliai. // Verslo žinios. Tema. 2000. Nr.82(757).
