Ilgalaikio turto auditas

1. ILGALAIKIO TURTO AUDITAS

1.1. Ilgalaikio turto audito reikšmė ir tikslai

Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus, atsižvelgiant į jo reikšmingumą įmonei.

J. Mackevičiaus teigimu, ilgalaikis materialus turtas – tai žmogaus rankų arba gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonės produkto gamybai, prekių ir paslaugų teikimui, savo administracinėms reikmėms, nuomojamas užsakovams, t.y. tai visas materialusis įmonės turtas, skirtas ne parduoti ir nesuvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį. Juo numatoma naudotis įmonės gamybinėje, prekybinėje ar kitokioje veikloje iir gauti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus (8,p.464).

Pasak P. Domeikos, materialiam ilgalaikiam turtui priskiriami objektai ( mašinos, mechanizmai, pastatai ir kt.), kurie daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodami savo natūrinę formą, nusidėvi naudojami ilgiau nei vienerius metus (2,p.36)

J. Mackevičiaus teigimu, ilgalaikį materialųjį turtą naudoja visos įmonės nepriklausomai nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio (8,p.464). Pasak autoriaus, nuo ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo priklauso daugelis įmonės veiklos rodiklių. Ilgalaikis materialusis turtas ir jo valdymas labai svarbus įmonės vvadovybei priimant perspektyvinius sprendimus.

Atsižvelgiant į ilgalaikio turto reikšmę įmonės veiklos rezultatams, labai svarbu atlikti šio turto auditą. Būtina kruopščiai atlikti ilgalaikio turto auditą gamybinėse įmonėse, kuriose šis turtas sudaro didžiausią viso turto dalį.

Balanse ilgalaikis turtas suskirstytas į grupes (8,p.465) ((žr. 1 pav.).

1. pav. Ilgalaikio turto suskirstymas

1 pav. Ilgalaikio turto grupės

Auditorius, remdamasis tokiu turto suskirstymu, gali nustatyti (8,p.465):

• kokio dydžio yra įmonės kūrimo, steigimo, registravimo, rinkos tyrimo, veiklos plėtojimo, darbų organizavimo ir kitos išlaidos;

• kiek įmonė turi teisių ir privilegijų suteikiančio turto;

• ar įmonė gali grąžinti skolas bankui ar tiekėjams ilgalaikiu materialiuoju turtu;

• kokio dydžio įmonės investicijos kitoms įmonėms;

• kiek įmonė paskolino turto, kurį skolininkai įsipareigojo grąžinti vėliau nei per kitus finansinius metus;

• kiek įmonė investuoja lėšų į savo, kiek – į kitų įmonių verslą ir kt. J. Mackevičius nurodo šiuos svarbiausius ilgalaikio materialiojo turto audito tikslus (8,p.465 – 466) (žr.2 pav.).

2 pav. Ilgalaikio materialiojo turto audito tikslai

Atliekant ilgalaikio turto auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas , kad jis teisingai įįvertintas ir efektyviai naudojamas.

1.2. Ilgalaikio turto audito ypatybės

Ilgalaikio turto auditas palyginti su trumpalaikio turto auditu turi kai kurių ypatybių. Svarbiausios yra šios (8,p.466) (žr. 3 pav.):

3 pav. Ilgalaikio turto audito ypatybės

1. Ilgalaikio turto įsigijimas visada reikšmingas, nes jo vieneto kaina dažniausiai būna didelė.

2. Ilgalaikis turtas naudojamas įmonėje keletą metų ir per visą tą laiką yra įregistruotas buhalteriniuose dokumentuose. Auditorius turi atsižvelgti į šią aplinkybę, nes jau padaryta klaida apskaitos dokumentuose ir registruose išliks ir būsimais laikotarpiais.

3. Ilgalaikio turto apyvarta ddaug lėtesnė negu trumpalaikio. Ilgalaikis turtas skirtingai negu trumpalaikis yra atnaujinamas retai. Todėl vieną kartą patikrinus ilgalaikio turto apyvartą, kitą kartą galima iš naujo tikrinti ne visas operacijas.

4. Ilgalaikio turto apsaugos sistemos nėra tokios griežtos kaip trumpalaikio. Pavogti kai kurį turtą dėl jo fizinių ypatybių praktiškai sunku arba visiškai neįmanoma ( pavyzdžiui, pastatą).

5. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina patikrinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Neteisingai apskaičiuotas nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.

6. Klaidos, padarytos apskaitant ilgalaikį turtą, turi mažesnę įtaką finansinei atskaitomybei negu apskaitant trumpalaikį turtą. Be to kontrolė ar profilaktinės priemonės užkirsti kelią klaidoms ne tokios svarbios kaip trumpalaikio turto atvejais.

Ši šeštoji ypatybė, kurią nurodo kai kurie autoriai, pasak J. Mackevičiaus, yra diskutuotina.

1.3. Ilgalaikio turto audito nuoseklumas ir analitinės procedūros

Labai svarbu ilgalaikio turto auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių ilgalaikio turto operacijų.

Svarbiausios analitinės procedūros, kurios gali būti taikomos atliekant ilgalaikio turto auditą, yra šios (8,p.469 – 470) (žr. 4 pav.):

4 pav. Ilgalaikio turto audito analitinės procedūros

1.4. Ilgalaikio turto sudėties auditas

Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose įmonėse. Auditoriui taip pat svarbu žinoti įmonės turimo ilgalaikio turto sudėtį, nes nuo jos labai priklauso įmonės veiklos efektyvumas iir net tęstinumas (8,p.470).

Ilgalaikio materialiojo turto sudėtis balanse parodoma šiais straipsniais kurių esmė tokia (8,p.471 – 472):

1. Žemė. Ji balanse išskiriama atskiru straipsniu, nes yra nesudėvima. Metinėje finansinėje atskaitomybėje parodoma pradinė jos įsigijimo savikaina, į kurią įskaitomos visos tą žemę įsigijant ar paruošiant ją naudoti faktiškai padarytos išlaidos.

2. Pastatai. Tai pačios įmonės įsigyti gamybinės ar administracinės paskirties pastatai (kartu su įranga bei instaliacija), skirti ne parduoti, bet naudoti ilgiau kaip vienerius finansinius metus.

3. Statiniai ir mašinos. Priskiriami įvairūs įmonės pasistatyti ar kitokiu būdu įsigyti statiniai, konstrukcijos, mašinos ir gamybiniai įrengimai, įsigyti ne perparduoti, bet siekiant ilgą laiką juos naudoti įmonės veikloje.

4. Transporto priemonės. Įmonės turimi lengvieji bei krovininiai automobiliai ir kitos ilgalaikio naudojimo keleivių vežimo bei krovinių gabenimo priemonės.

5. Kiti įrenginiai ir įrankiai. Tai įvairios staklės, ūkio reikmenys, baldai, pasigaminti pačios įmonės ar nusipirkti naudoti įmonėje ilgiau kaip vienerius finansinius metus.

6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės. Atspindimas visas ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir transporto priemonės.

7. Kitas materialusis turtas. Visas užkonservuotas ar rezervuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis įmonės turtas, kurį numatoma naudoti. Tai iš įmonės veiklos išskirtas materialusis ilgalaikis turtas, kuris gali būti išnuomotas tretiesiems asmenims ar laikinai nenaudojamas.

8. Nebaigta statyba iir išankstiniai apmokėjimai. Šis straipsnis apima visas įmonės išlaidas bei išankstinius apmokėjimus tretiesiems asmenims ilgalaikiam turtui statyti.

Ištyrus ilgalaikio turto sudėtį ir nustačius atskirų jo straipsnių lyginamąjį svorį galima spręsti, koks įmonės tipas, pagrindinė jos veikla.

1.5. Ilgalaikio turto pirkimų auditas

Ilgalaikio turto pirkimų audito pagrindinis tikslas – nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimai teisingai parodyti apskaitoje. Padarytos klaidos daro ilgalaikį poveikį turtui, parodytam finansinėje atskaitomybėje.

Praktika rodo, kad ilgalaikio turto pirkimų audito metu auditoriai randa nemažai klaidų. Dažniausia klaida, kai pirktas ilgalaikis turtas priskiriamas prie remonto dalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida atsiranda neteisingai supratus bendrus apskaitos principus arba dėl to, kad klientai nori sumažinti apmokestinamąjį pelną (8,p.474). Auditorius turėtų įvertinti tokių klasifikavimų klaidos tikimybę, išanalizuoti vidaus kontrolės būklę ir tai įvertinęs padidinti tikrinamų dokumentų skaičių.

1.6. Ilgalaikio turto pardavimų auditas

Atliekant ilgalaikio turto pardavimų auditą keliami du pagrindiniai uždaviniai:

1. nustatyti, ar pardavimai teisingai parodyti apskaitos dokumentuose ir registruose;

2. įsitikinti, ar pardavimai teisingai įvertinti.

Patyrę auditoriai, audituodami ilgalaikio turto pardavimus, rekomenduoja tokias procedūras (8,p.475) (žr. 5 pav.).

5 pav. Ilgalaikio turto pardavimų procedūros

1.7. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymų ir netekimų auditas

Įmonės savo ilgalaikį turtą gali parduoti, dovanoti, keisti į kitą, likviduoti, nesiekdamos naudos. Daug pavyzdžių rodo, kada nebetinkamas naudoti įmonėje turtas perleidžiamas kitoms įmonėms,

kurioms dar gali būti naudingas. Auditorius turi atlikti operacijų su šiuo turtu auditą. Jis turi išanalizuoti, ar perleistas ilgalaikis materialusis turtas teisingai parodytas apskaitoje. Jeigu turtas buvo parduotas ar išmainytas, tai apskaitoje reikia užfiksuoti gautą pinigų sumą ir kitas vertybes. Turi būti apskaičiuotas ilgalaikio turto netekimo rezultatas – pelnas arba nuostolis. Jeigu turtas buvo mainomas arba parduodamas brangiau negu kaštuoja turto vertė, tai bus uždirbamas pelnas, jeigu pigiau – patiriamas nuostolis, o jeigu už likutinę vertę, tai turto nuosavybės sumos nnesikeis, keisis tik turto struktūra (8,p.476).

1.8. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditas

Auditorius ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditui turi skirti daug dėmesio ir pastangų. Nereti atvejai, kai įmonės neteisingai apskaičiuoja ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir taip iškraipo veiklos rezultatus (8,p.478). Būtent dėl šių priežasčių, autoriaus teigimu, auditorius turi nustatyti ne tik bendrą nusidėvėjimo sumą, bet taip pat įvertinti jos pasiskirstymą atskirais laikotarpiais. J. Mackevičius pažymi, jog nusidėvėjimo sumos gali būti įvairiai išdėstytos kiekvienu apskaitiniu laikotarpiu per visą turto naudingo eksploatavimo laiką nuo nnusidėvėjimo skaičiavimo metodo (8,p.478).

6 pav. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditas

1.9. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo ir perkainojimo auditas

Žinoma, kad pagal galiojančias turto įvertinimo taisykles ilgalaikis turtas finansinėje atskaitomybėje turi būti įvertintas faktine įsigijimo arba pasigaminimo savikaina (8,p.483).

Auditoriui žinotina, kad ilgalaikio mmaterialiojo turto įsigijimo vertė nustatoma prie pardavėjų sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą pinigų sumos pridedant muitą, akcizą, kitus mokesčius (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir panašias), padarytas iki jo naudojimo pradžios.

Atkreiptinas dėmesys į dovanoto ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą. Paprastai dovanoto turto įsigijimo vertė nustatoma pagal dovanojimo sutartyje nurodytą vertę.

Pažymėtina, jog auditorius, susidūręs su akcininkų (savininkų) investuotu ilgalaikiu materialiuoju turtu, turi žinoti, kad šio turto vertę sudaro akcininkų (savininkų) susirinkimo patvirtinta vertė ir turto parengimo naudoti išlaidos iki jo naudojimo pradžios (8,p.484).

Auditorius turi įsitikinti, ar ilgalaikio turto perkainojimo atvejai aptarti tam tikrose paaiškinamojo rašto pažymose, ar kiekvienai perkainoto turto rūšiai nurodyti skirtumai tarp šio turto pirkimo iir jo pasigaminimo savikainos bei naujos turto vertės. Auditoriui reikia įsitikinti, ar atliktas ilgalaikio turto perkainojimas buvo pagrįstas, ar perkainojus turtą buvo teisingai perskaičiuotas nusidėvėjimas.

1.10. Ilgalaikio nematerialiojo turto auditas

J. Mackevičius teigia, jog Vakarų šalyse naudojama skirtinga nematerialiojo turto apskaitos metodika: skiriasi šio turto klasifikavimas ir sudėtis, įsigijimo išlaidų pripažinimas, numatytas tarnavimo laikas, amortizacijos metodai, pateikimo balanse tvarka (8,p.486). Dėl šios priežasties literatūroje skirtingai aprašoma ir šio turto auditavimo metodika. Jo teigimu, auditorius, atlikdamas nematerialiojo turto auditą, turi atkreipti dėmesį nne tik į šias jo ypatybes, bet ir kitus požymius, kuriais jis skiriasi nuo materialiojo turto: būtent, atsipirkimo neapibrėžtumą bei ribotas alternatyvaus panaudojimo galimybes.

Labai sunku nustatyti įmonės prestižo vertę. Prestižas – tai pranašumas, kurį pirkėjas gauna įsigydamas jau veikiančią įmonę, palyginti su naujos įmonės organizavimu (8,p.488). Autorius pranašumu įvardija: jau esama klientūrą, geresnę geografinę padėtį, aukštos kvalifikacijos personalą, gerai organizuotą tiekimo sistemą, išskirtinių teisių, mokesčių lengvatų turėjimą. Auditorius turi atkreipti dėmesį į prestižo nurašymo būdus. Pasaulinėje praktikoje naudojami įvairūs prestižo nurašymo būdai. Dažniausiai taikomas būdas, kai prestižas apskaitomas kaip turtas ir amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laiką (8,p.488). Čia pat autorius nurodo, jog šis būdas rekomenduotas naudoti Europos Sąjungos šalims.

Auditorius turi patikrinti, koks buvo naudojamas nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodas. Lietuvoje nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama tik tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu. Šio turto likvidacinė vertė nenustatoma (8,p.489).

1.11. Ilgalaikio finansinio turto auditas

Finansinis turtas – tai turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei ekonominę naudą arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu (8,p.490). Taigi, finansinis turtas labai svarbus ilgalaikio turto elementas, nuo kurio didele dalimi priklauso įmonės finansiniai rezultatai.

Vienas iš pagrindinių auditoriaus uždavinių – nustatyti ilgalaikio finansinio turto bbendrą sumą, ją įvertinti viso turimo turto atžvilgiu ir ištirti jo sudėtį. Didžiausią ilgalaikio finansinio turto dalį sudaro: investicijos, gautinos sumos, nuosavos akcijos, kitos investicijos (8,p.490).

1.12. Auditorių veiksmai atliekant ilgalaikio turto inventorizaciją

Inventorizacijos uždavinys – nustatyti ilgalaikio turto faktinį kiekį ir kokybę, jo saugojimo teisingumą, išaiškinti trūkumų arba pertekliaus dydį ir materialai atsakingus asmenis, įsitikinti, ar nėra pasenusio, nereikalingo turto (8,p.492).

Inventorizaciją atlieka įmonės, tvarkydamos apskaitą ir vidaus auditą. Jos atliekamos periodiškai, be to, – po gaisro ar stichinių nelaimių, nustačius piktnaudžiavimo, vagystės, gadinimo faktus. Turtą reikia inventorizuoti vos tik pasibaigus stichinei nelaimei arba paaiškėjus grobimo faktams (8,p.492). Ilgalaikio turto inventorizacija – labai atsakingas darbas. Nuo jo kokybės dažnai priklauso ilgalaikio turto apskaitos objektyvumas, materialinės žalos nustatymo galimybė.

Dabartiniu metu įmonėse dažnai randama ilgalaikio turto, kuris nebetinka eksploatuoti, kurio neįmanoma suremontuoti. Toks turtas inventorizacijos metu turi būti surašomas į atskirus inventorizacijos aprašus. Jeigu ilgalaikis turtas visiškai nebetinkamas, tai inventorizacijos komisija gali sudaryti aktą jam nurašyti (8,p.493). J. Mackevičiaus teigimu, akte būtina nurodyti, kada turtas buvo pagamintas, pradėtas eksploatuoti, kokia jo pradinė vertė, nusidėvėjimo laipsnis, nurašymo priežastis. Auditorius taip pat turi patikrinti, ar pasenęs ir sugadintas turtas nėra įvertintas didesne negu likvidacine verte, ar nebuvo neįregistruoto turto pardavimo, grobstymo ir kitų piktnaudžiavimo faktų. <

1.13. Ilgalaikio turto audito rizikos atvejai

Jau buvo minėta, kad ilgalaikio turto auditas turi patvirtinti, kad visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė, priklauso šiai įmonei, teisingai apskaičiuotas nusidėvėjimas, nurašymai ir parleidimai, ar yra apskaičiuotas visas pelnas ir nuostolis, susijęs su ilgalaikiu turtu. Planuodamas ilgalaikio turto auditą auditorius turi nuspręsti, kokių testų naudojimas bus efektyviausias mažinant audito riziką. Praktika rodo, kad didžiausią įtaką ilgalaikio turto audito rizikai turi šie atvejai (8,p.494) (žr.9pav.).

9 pav. Ilgalaikio turto audito rizikos atvejai

Ilgalaikio turto audito rizika didėja, kai auditorius auditą daro nenuosekliai, nesuplanavęs testų ir procedūrų, pasikliauja tik savo patirtimi. Nuoseklus ilgalaikio turto auditas (ypač didelėse įmonėse) didina ne tik klaidų, bet ir darbo sąnaudų tikimybę.

Ilgalaikio turto audito riziką kartais lemia visiškai nenumatyti atvejai ir aplinkybės. Žinomi atvejai, kai įmonės ilgalaikis turtas naudojamas įvairiems asmeniniams vadovybės ir darbuotojų poreikiams. Auditorius turėtų būti atsargus ir apdairus tikrindamas panašius atvejus. Būtina žinoti, kad kiekvienas ilgalaikis turtas turi būti pagrįstas įmonės veikla ir padėti uždirbti pajamas.

2.1. Auditoriaus raštas

Direktorių tarybai

Jūs prašėte, kad atliktume įmonės ilgalaikio turto auditą už 2002 metus. Malonu pranešti, kad patvirtiname savo sutikimą ir įsipareigojimus šiame rašte. Mes atliksime auditą, turėdami tikslą išreikšti nuomonę apie ilgalaikio turto finansines ataskaitas.

Atlikdami auditą remsimės tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais ir praktika.

Šie standartai reikalauja, kad auditas būtų suplanuotas ir atliktas taip, kad gautume pakankamą įsitikinimą apie tai, ar ilgalaikio turto finansinėje atskaitomybėje nėra esminių klaidų. Audito metu testais bus ištirti duomenys, paremiantys ilgalaikio turto finansinės atskaitomybės sumas ir detalizavimą.

Kadangi dėl testų pobūdžio ir kitų audito ribotumų, apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos ribotumų kyla neišvengiama rizika, kad kai kurios reikšmingos klaidos gali būti neatskleistos.

Primename, kad atsakomybė už finansinės atskaitomybės parengimą tenka įmonės vadovybei. Ji atsakinga ir už buhalterinių įrašų tvarkymą, vidaus kontrolę, aapskaitos politikos parinkimą ir pritaikymą, įmonės turto saugumą. Kaip dalies audito proceso reikalausime iš vadovybės rašytinių patvirtinimų, susijusių su pareiškimais padarytais audito metu.

Tikimės, kad ateityje gerai bendradarbiausime su Jūsų personalu ir gausime iš jų visus reikalingus registrus, dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą auditui atlikti. Audito paslaugoms apmokėti bus pateiktos sąskaitos. Mokestis bus skaičiuojamas pagal atlikto darbo apimtis, apskaičiuotas pagal laiko išlaidas, reikalingas įsipareigojimams atlikti. Individualūs valandiniai įkainiai priklauso nuo personalo patirties, įgūdžių ir atsakomybės laipsnio.

Šis laiškas galios, kol nebus ppasibaigę, papildyti arba sustabdyti įsipareigojimai. Prašome pasirašyti ir sugrąžinti šio rašto kopiją kaip įrodymą, kad susitarimas dėl ilgalaikio turto finansinės atskaitomybės audito atitinka Jūsų supratimą.

Auditorė Janina Jonaitienė

Įmonės direktorius Petras Petraitis

2.2. Audito sutartis

Atlikti ilgalaikio turto auditą ( pradžia 2003 11 26) Šiauliai.

Ši sutartis ssudaroma tarp UAB „SPINDULĖLIS“ vadovaujamo direktoriaus Petro Petraičio, toliau vadinamo „užsakovu“ ir TŪB „“Auditija: , toliau vadinamo „rangovu“.

Užsakovas padeda rangovui, o rangovas sutinka atlikti tokius darbus:

 atlikti ilgalaikio turto auditą už 2002 finansinius metus.

Šalių įsipareigojimai:

1. Užsakovas įsipareigoja:

 pateikti auditui finansines ataskaitas, parengtas pagal bendruosius principus;

 sudaryti tinkamas sąlygas auditui atlikti;

 laiku apmokėti pagrindiniam auditoriui

 atsakyti į auditoriaus laiškus.

2. Rangovas įsipareigoja:

 atlikti ilgalaikio turto auditą už 2002 metus, pateikti įmonei auditoriaus ataskaitą ir išvadą iki 2003.12.18;

 laiku pradėti ir baigti ilgalaikio turto auditą;

 profesionaliai atlikti ilgalaikio turto auditą;

 dirbant laikytis profesinės etikos, remtis LR nacionaliniais, tarptautiniais audito standartais, įstatymais ir kitais reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakomybė

Užsakovas apmoka visas dėl jo kaltės auditorių ir jų padėjėjų nedirbtas pilnas ir nepilnas darbo dienas pagal tuos pačius tarifus, kaip ir už kitus ddarbus, numatytus šioje sutartyje.

Ne laiku atlikus auditą, užsakovas gali iki 20 procentų sumažinti apmokėjimą rangovui.

Sutartis galioja nuo 2003-11-26 iki 2003-12-18.

Sutartis gali būti pakeista arba nutraukta šalims susitarus. Užsakovas gali reikalauti nutraukti sutartį, jei rangovas nustatytu sutartyje terminu audito neatliko arba jį atliko netinkamai. Jeigu dėl jo užsakovas turėjo nuostolių, tai rangovas privalo juos atlyginti.

Ginčai, kilę atliekant auditą, nagrinėjami įstatymo nustatyta tvarka.

Sutartis sudaryta 2 egzemplioriais (vienas užsakovui, kitas lieka rangovui). Visi egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

Šalių rekvizitai

Užsakovas Rangovas

Petras Petraitis Janina JJonaitienė

2.3. Įmonės apibūdinimas

UAB “Spindulėlis” yra juridinis asmuo, turintis komercinį – ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi LR įstatymais, vyriausybės nutarimais, ir savo įstatais.

• Įmonės buveinės adresas: Šaltalankių – 4, 5400 Šiauliai.

• Įmonei vadovauja direktorius Petras Petraitis.

• Bendrovės įstatinis kapitalas 353 000 Lt., kuris padalintas į 3530 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 litų.

Bendrovė užsiima ūkine – komercine veikla. Pagrindinė jos veiklos rūšis – transporto paslaugos.

UAB „Spindulėlis“ – įsteigta 1998 m. spalio 20 dieną. Nuo 1998 m. įmonė pradėjo tiekti tarptautinių krovinių gabenimo automobiliais paslaugas. 1998 m. įmonė įsigijo automobilių ir ėmė vežioti krovinius tarptautiniais maršrutais. Per savo gyvavimo metus UAB “Spindulėlis” įgijo daug patikimų klientų. Įmonėje didelis dėmesys skiriamas teikiamų paslaugų kokybei. Visi UAB “Spindulėlis” darbuotojai yra baigę efektyvaus pardavimo, darbo organizavimo ir kolektyvinio darbo kursus. Paslaugos:

• krovinių (iki 24 t) gabenimas autotransportu;

• dalinių krovinių surinkimas Vakarų Europos šalyse ir jų pristatymas į Baltijos šalis, Kaliningrado sritį, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą;

• krovinių išvežiojimas Lietuvoje;

• pavojingų krovinių vežimas.

Šiuo metu krovinių gabenimo geografija apima Vakarų Europą, NVS šalis. UAB “Spindulėlis” siūlo nepriekaištingą aptarnavimą, garantuoja savo specialistų profesionalumą ir transporto priemonių patikimumą. Šiuo metu įmonė turi 10 transporto priemonių. Visos jų atitinka “žalesnių ir saugių” automobilių reikalavimus. [31]

Viena iš pagrindinių UAB ““Spindulėlis” veiklų – įvairių rūšių krovinių ekspedijavimas Lietuvoje ir už jos ribų.

2.4. Audito planavimas

Klientas: UAB „Spindulėlis“

Atsakinga auditorė: 1.Janina Jonaitienė

Auditoriaus padėjėjai: 2. Rasa Rasaitė

3. Pranas Pranaitis

4. Ona Onaitė

1. KLIENTO APIBŪDINIMAS:

Pagrindinės įmonės veiklos rūšys: transporto paslaugos

Klientas: naujas

Kliūtys trukdančios gerai atlikti auditą pagal audito standartus: nėra

2. PAGRINDINĖ FIRMOS AUDITO SRITIS:

Ilgalaikio turto auditas už 2002 metus.

3. FIRMOS APSKAITOS SISTEMA IR VIDINĖ KONTROLĖ:

Atsakingo už apskaitą asmens pavardė: Petras Petraitis

1. Ar apskaita atitinka teisinių aktų reikalavimus?

Apskaita atitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimus, kitų teisinių aktų reikalavimus.

2. Ar sukurta gera kontrolės sistema?

Taip

3. Ar firma atsako į auditoriaus laiškus?

Taip

APSKAITOS SISTEMA

Tvarkant buhalterinę apskaitą, Bendrovė naudoja:

Kai kurios operacijos apskaitomos “Excel’’, kai kurios rankiniu būdu.

SĄSKAITŲ PLANAS

Apskaitoje naudojamas Bendrovės direktoriaus įsakymu patvirtintas sąskaitų planas, kuris sudarytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr.804 “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, finansinės atskaitomybės” patvirtintą pavyzdinį sąskaitų planą.

AUDITO PLANAVIMAS

1. Ar yra standartinė audito programa? Taip

2. Laikino audito pradžia: 2003 11 26

3. Buhalteris (ė) iš anksto informuotas (a) apie mūsų atvykimą: Taip

4. Atlikus apytikrę firmos ekonominės situacijos analizę, reikia tuoj pat informuoti atsakingą auditorių.

5. Konsultacijos turi būti atitinkamai suderintos su atsakingu auditoriumi.

6. Sutarties su vadovybe sudarymo data: 2003 11 26

7. Planuojama audito ataskaitos pateikimo data: 2003 12 18

Bendra laiko suma viso: 51 val.

Sudarė: auditoriaus padėjėjai Ona Onaitė, PPranas Pranaitis, Rasa Rasaitė

Tikrino: auditorė Janina Jonaitienė

2.4.1. Laiko analizė

Planas Faktas Iš viso Nukrypimai

Darbų pavadinimas Audito- riaus Padėjė- jų Viso Audito- riaus Padėjė- jų Viso Planas Faktas Val. Paaiškinimai

Auditas viso: 32 19 51 32 19 51 51 51

Planavimas, kontrolė, priežiūra 3 1 4 3 1 4 4 4

Nematerialus turtas 2 1 3 2 1 3 3 3

Ilgalaikis materialus turtas 9 5 14 9 5 14 14 14

Ilgalaikio turto inventorizacijos 5 3 8 5 3 8 8 8

Kitos audito sritys 4 2 6 4 2 6 6 6

Sąskaitos ir baigiamieji koregavimai 3 2 5 3 2 5 5 5

Patikrinimo lentelė 3 2 5 3 2 5 5 5

Kiti 1 1 2 1 1 2 2 2

Kelionė 2 2 4 2 2 4 4 4

2.4.2. Horizontali ilgalaikio turto balanso analizė 2001-2002 metų

Eil. Nr.

TURTAS 2002 metai 2001 metai 2002 m.

pasikeitimai palyginti su 2001 m.

(Lt) (Lt) (+, -) (Lt) %

A Ilgalaikis turtas 1861522 2065426 -203904 -9.9

I. Formavimo savikaina

II. Nematerialusis turtas 1015 1255 -240 -19.1

III. Materialusis turtas 1860507 2064171 -203664 -9.9

III.1. Žemė

III.2. Pastatai

III.3. Statiniai ir mašinos

III.4. Transporto priemonės 1844819 2040555 -195736 -9.6

III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai

III.6. Kitas materialusis turtas 15688 23616 -7928 -33.6

III.7. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

IV. Ilgalaikis finansinis turtas

V. Po vienerių metų gautinos sumos

V.1. Pirkėjų įsiskolinimas

V.2. Kitos gautinos sumos

Horizontali ilgalaikio turto analizė parodė, jog ilgalaikis turtas per 2002 metus sumažėjo 203 904 Lt. Šį mažėjimą labiausiai įtakojo materialaus turto sumažėjimas 203 664 Lt.

2.4.3. Vertikali ilgalaikio turto balanso analizė 2001-2002 metų

Lyginamieji svoriai (%)

Eil. Nr.

TURTAS 2002 m 2001 m Pasikeitimas, palyginti su 2001m

bendras bendras (+, -)

A Ilgalaikis turtas 86.3 88.1 -1.8

I. Formavimo savikaina

II. Nematerialusis turtas 0.05 0.05 0

III. Materialusis turtas 86.2 88.06 -1.8

III.1. Žemė

III.2. Pastatai

III.3. Statiniai ir mašinos

III.4. Transporto priemonės 85.5 87.1 -1.6

III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai

III.6. Kitas materialusis turtas 0.7 1.0 -0.3

III.7. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

IV. Ilgalaikis finansinis turtas

V. Po vienerių metų gautinos sumos

V.1. Pirkėjų įsiskolinimas

Ši analizė parodė, jog didžiausią viso turto lyginamąjį svorį sudaro ilgalaikis turtas, net 86,3 procentus.

2.4.4. Santykiniai rodikliai ir jų kitimas

Rodiklis Formulė

2002 metai

2001 metai

Ilgalaikio turto apyvartumas kartais Pardavimai

Ilgalaikis turtas 1604034

1861522

0.86 1418030

2065426

0.69

Ilgalaikio turto apyvartumas

dienomis Vidutinė metinė ilgalaikio turto vertė*365

Pardavimų apimtis 1963474*365

1604034

447 1098762.5*365

1418030

283

Turto pelningumas arba turto grąža Grynasis ataskaitinių metų pelnas

Visas turtas 7641

2157364

0,004 (6287)

2344070

-0,003

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jei jis per mažas, tai reikia didinti arba

pardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto. Nuo 2001 metų šis rodiklis pradėjo mažėti ir sumažėjo 2002 metais iki 0,86 karto ir tais pačiais metais ilgalaikio turto apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 283 iki 447 dienų. Vadinasi, UAB “Spindulėlis” turto apyvartumas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo dėl įsigyto ilgalaikio turto, kuris bendrovei atneš naudą tik tinkamai jį naudojant.

Turto pelningumas atspindi kiek grynojo pelno tenka kiekvienam viso turto piniginiam vienetui. Jis apibūdina pelningiau naudoti turtą, parodo kokia turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu. Pagal vertinimo llygį labai geras rodiklis turi būti virš 0,2. Transporto šakos 1998-2002 metų vidutinis turto pelningumas yra 0,1. Lyginant su transporto šakos vidutiniu turto grąžos rodikliu, galima teigti, kad įmonėje šis koeficientas yra žemas.

2.4.5. Elementai ilgalaikio turto audito srities vidaus kontrolės tvarkos aprašymui

Aprašymas Išvados ir komentarai

1. Ar vidaus kontrolė ir tvarka funkcionuoja taip, kad yra pagrindas tikrumui, jog kompanija apskaito ir disponuoja tik tuo turtu, kurį ji užsakė ir gavo?

2. Ar visas ilgalaikis turtas yra natūroje ir ar jis tikrai priklauso kompanijai?

3. Ar yra turto atidavimo naudoti aktai? Kas atsakingas už šiuos aktus?

4. Ar visi turto įsigijimai pagrįsti dokumentais?

5. Koks turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiam turtui? Kokia patvirtinta minimali ilgalaikio materialaus turto vertė?

6. Ar įsigijimai įregistruoti ilgalaikio turto registre?

7. Ar vedamos turto apskaitos kkortelės?

8. Ar mokėjimai už ilgalaikio turto pirkimus atliekami tik pagal patvirtintas sąskaitas?

9. Ar sąskaitos patvirtinamos prieš tai, kol jos apmokamos ir įtraukiamos į apskaitą?

10. Ar visas ilgalaikis turtas naudojamas?

11. Ar PVM atskaita vykdoma prisilaikant įstatymų reikalavimų?

12. Ar visas parduotas ilgalaikis turtas buvo įregistruotas, jam išrašytos sąskaitos ir tos sąskaitos įregistruotos buhalterinėse knygose?

13. Ar buvo parduota turto, kurio vertė viršija 1/5 įstatinio kapitalo? Kas priima sprendimą parduoti turtą, kurio vertė viršija 1/5 įstatinio kapitalo?

14. Ar buvo parduota turto pigiau likutinės vertės?

15. Ar buvo nurašyta netinkamo naudoti ilgalaikio turto?

16. Ar buvo ilgalaikio turto keitimo atvejų?

17. Ar buvo dovanota ilgalaikio turto?

18. Ar yra įkeisto, užstatyto turto?

19. Ar yra išnuomoto turto?

20. Koks nusidėvėjimo metodas taikomas?

21. Ar buvo atlikta ilgalaikio turto inventorizacija?

22. Išvados, baigus vidaus kontrolės tvarkos patikrinimą.

Ar kontrolės tvarka patenkinama?

Ar yra kokios nors sąlygos, kurias reikėtų paminėti raštu?

Ar kokie nors vidaus kontrolės duomenys bus panaudoti audito metu?

Taip

Visas apskaitos ilgalaikis turtas

yra natūroje

Yra turto atidavimo naudoti aktai.

Atsakingas vadybininkas.

Taip

Turtas naudojamas virš 1metų.

Minimali ilgalaikio mat.

turto vertė 300 Lt.

Taip

Ne. Kompiuteriniu būdu.

Taip

Nebuvo

Yra

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis)

Taip

2.4.6. Punktai išvadoms/ vidaus kontrolės įvertinimas

ilgalaikio turto sritis

Aprašymas Išvados ir komentarai

Archyvo duomenys

Papildomai prie kontrolės aplinkos ir apskaitos sistemos įvertinimo, būtų naudinga įvertinti šią apskaitos vidaus kontrolę.

NUOSEKLUMAS

PAGRĮSTUMAS/ BUVIMAS

SVARBUS TTIKSLUMAS

FORMALUS

TIKSLUMAS – Kontrolė, įsitikinti, kad visos ilgalaikio turto įsigijimo sąskaitos yra įregistruotos

– Kontrolė, įsitikinti, kad visas parduotas ilgalaikis turtas buvo įregistruotas, jam išrašytos sąskaitos ir tos sąskaitos įregistruotos buhalterinėse knygose.

– Sąskaitų ir ilgalaikio turto patikrinimas natūroje.

– Kontrolė, įsitikinti, kad tik patvirtinti ilgalaikio turto įsigijimo dokumentai yra įregistruoti buhalterinėse knygose.

– Kontrolė, įsitikinti, kad tik patvirtinti ilgalaikio turto pardavimo dokumentai buvo įregistruoti.

– Ilgalaikio turto patikrinimas natūroje.

– Kontrolė, kad visas ilgalaikis turtas priklauso kompanijai ir nėra įkeistas.

– Ilgalaikio turto sumos subalansavimas ir palyginimas su sąskaitomis.

– Nusidėvėjimo patikrinimas.

– Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės patikrinimas.

– Kontrolės periodiškumas.

– Sąskaitų klasifikavimo ir specifikavimo kontrolė.

Taip

Patikrinta

Taip

Patikrinta

Taip

Sutikrinta atrankos būdu

Nukrypimų nenustatyta.

Patikrinta atrankos būdu

Patikrinimas atliktas

2.4.7. Ilgalaikio turto srities audito elementai

Aprašymas Nurodyta darbo dokumente Data/ parašas

1. Patikrinkite pagrindinę dokumentaciją

Patikrinkite pagrindinę dokumentaciją ir atnaujinkite ją kaip reikalinga.

2. Rizikos analizė

Įsitikinkite, kad visa nustatyta rizika yra apgalvota dėl jos rūšies, apimties ir audito laiko.

3. Ilgalaikio turto papildymai

Patikrinkite visą reikšmingo dydžio ilgalaikį turtą ir įsitikinkite, kad :

 įsigijimai priklauso kompanijai;

 įsigijimai pagrįsti dokumentais;

 įsigijimai patvirtinti dokumentų originalais, turinčiais juridinę galią;

 įsigijimai įregistruoti ilgalaikio turto registre;

 įsigijimai įregistruoti teisinga verte;

 įsigijimai apskaityti teisingai;

 įsigijimų PVM teisingai apskaičiuotas;

 ilgalaikis turtas yra natūroje.

4. Ilgalaikio turto naudojimas

Įsitikinkite, kad ilgalaikio turto naudojimas teisingai fiksuojamas (atstatomosios vertės ir nusidėvėjimo paskaičiavimas) ir kad visas pelnas ir netekimai teisingai atvaizduoti.

5. Buvimo ppatvirtinimas

Įsitikinkite, kad materialus ilgalaikis turtas yra natūroje.

Patikrinta

Taip

Nr.3

Nr.4

Nr.3

Nr.2

6. Nusidėvėjimas

Jeigu reikia, perskaičiuokite nusidėvėjimą.

Ar nusidėvėjimo paskaičiavimas atitinka nusidėvėjimo planą ir ar taikomi tie patys skaičiavimo metodai, kaip ir praeitais metais.

Įsitikinkite, ar paskaičiuotas nusidėvėjimo dydis yra pakankamas padengti turto vertės netekimą metų bėgyje.

8. Turto įkeitimo pažymos ir spausdinta informacija iš kilnojamojo turto registro

Įsigykite spausdintą informaciją iš kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registrų.

9. Apskaitos tvarka

10. Ataskaitų pateikimas

Nuspręskite, ar yra informacija, kurią reikėtų pranešti klientui raštu arba įrašyti audito išvadoje.

11. Išvados

Atrankos būdu atliekant ilgalaikio turto apskaitos auditą

Nustatyta, kad ilgalaikis turtas apskaitomas prisilaikant LR Vyriausybės nutarimoNr.955 nustatytos tvarkos. Nusidėvėjimas skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės patvirtintais nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvais, neviršijant leistinų normų, taikant tiesiog proporcingą metodą.

12. Ilgalaikio turto sritis patikrintas auditoriaus atsakingo už klientą

Auditorė Janina Jonaitienė

Patikrinta atrankos būdu

Taip

–

Atitinka reikalavimus.

Nėra

Nr.4

Nr.2

Nr.2,3,4

2.4.8. Ilgalaikio nematerialaus turto judėjimas 2002 m.

Eil. Formavimo Kompiuterinės Įsigytos Iš viso

nr. savikaina programos teisės, licencijos Kitas

1. Įsigijimo vertė iki 2002 01 01 1255 1255

2. Įsigyta 2002 metais

3. Perklasifikavimas tarp turto grupių (-/+)

4. 2002 metais parduoto turto įsigijimo vertė (-)

5. 2002 metais nurašyto turto vertė (-)

6. Nusidėvėjimas (-) -240 -240

7. Likutinė vertė 2002 12 31 1015 1015

2.4.9. Transporto priemonių audito atranka 2002 m. gruodžio 31d.

Transporto priemonių atranka daroma pagal piniginį matą.

1 grupė – 1-50 000 Lt

2 grupė – 50 001 Lt – 100 000 Lt

3 grupė- 100 001 Lt – 200 000 Lt

4 grupė – 200 0001 – 250 000 Lt.

Atliksime 30 proc. transporto priemonių auditą. Norėdami sumažinti riziką, auditą atliksime 70 procentų – 4 grupės ir 30 procentų – 2 grupės, t.y. didžiausių transporto priemonių įsigijimo sumų.

Patikrinę transporto priemonių nusidėvėjimą ir atlikę inventorizaciją klaidų neradome.

2.4.10. Kito materialaus turto audito atranka 2002 gruodžio 31 d.

Kito materialaus turto atranka daroma pagal piniginį matą.

1 grupė – 1 Lt – 500 Lt;

2 grupė – 501 Lt – 1000 Lt;

3 grupė –1001 Lt – 3000 Lt;

4 grupė – 3001 Lt – 5000 Lt.

Atliksime 50 procentų kito materialaus turto nusidėvėjimo ir inventorizacijos auditą. Norėdami sumažinti riziką, audito atranką atliksime remiantis didžiausiomis įsigijimo sumomis.

Patikrinę šio kito materialaus turto nusidėvėjimą ir atlikę inventorizaciją klaidų neradome

2.4.11. Ilgalaikio materialaus turto judėjimas 2002 m.

Eil. Transporto Kitas Iš viso

nr. material.

priemonės turtas

1. Įsigijimo vertė iki 2002 01 01 2040555 23616 2064171

2. Įsigyta 2002 metais 12798 639 13437

3. Perklasifikavimas tarp turto grupių (-/+)

4. 2002 metais parduoto turto įsigijimo vertė (-) – – –

5. 2002 metais nurašyto turto vertė (-) – – –

6. Nusidėvėjimas (-) -208534 -8567 -217101

7. Likutinė vertė 2002 12 31 1844819 15688 1860507

2.4.12. Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas 2002 m.

Įsigijimo Įsigytas Įsigijimo Dokumento

Turtas Pavadinimas data kiekis kaina data ir Pastabos

numeris

Transporto priemonės Lengv.autom. 2002.09.09 1 12797,7 Pirk.pard.sut.

Iš viso: 12797.7

Kitas materialus turtas Dulkių siurblys 2002.04.18 1 638.98 2002-04-18

550

Iš viso: 638.98

Iš viso: 13436.68

PATIKRINIMO METŲ GALE VADOVAS

Pastabos ir išvados

Ar auditas atliktas pagal planą ir audito programą?

Ar klientui išsiųstas laiškas?

Ar įvertinti po gruodžio 31 d. atsitikę įvykiai ir aptarti su klientu?

Ar sąskaitos ir įrašai pateikiami pagal

teisės aktų reikalavimus?

Ar direktorių valdybos ataskaitos turinys atitinka teisės aktų reikalavimus?

Ar atlikta sąskaitų analizė? Ar teisingi duomenys?

Ar įvertintos visos pagrindinės ir rizikingos sąskaitos?

Ar padarytos išvados visose svarbiose srityse?

Ar galima išvadoje pateikti besąlyginę nuomonę? Jeigu ne, kodėl?

Taip

2.4.13. Didžiosios knygos likučių suderinimas su balanso duomenimis (Ilgalaikis turtas)

Sąskaitų Nr. Likučiai Balanso eilės Nr. Suma Nukrypimai

Debetas Kreditas

A.I. 0 0,00

1015,18 A.II. 1015 0,18

0,00 A.III.1 0 0,00

0,00 A.III.2 0 0,00

0,00 A.III.3 0 0,00

1844819,43 A.III.4 1844819 0,43

0,00 A.III.5 0 0,00

15687,96 A.III.6 15688 -0,04

0,00 A.III.7 0 0,00

1860507,39 Viso: A.III 1860507 0,39

0,00 A.IV 0 0,00

0,00 A.V.1 0 0,00

0,00 A.V.2 0 0,00

1861522,57 Viso: A 1861522 0,57

2.4.14. Suvestinė auditoriaus išvadai

Aprašymas Pastabos ir išvados

Ilgalaikio turto sritis

1. Ar buvo laikomasi nusidėvėjimo ir nurašymo plano, ar buvo išlaikomi reikalavimai dokumentacijai? Ar buvo parengtas planas galimiems nusidėvėjimo plano pakitimams?

2. Ar esate įsitikinę, kad ilgalaikio turto vertė gruodžio 31 d. nėra paveikta infliacijos?

3. Ar metinis auditas pateikia pilną informaciją apie ilgalaikį turtą, kurį įmonė turi savo nuosavybėje, metinį nusidėvėjimą ir nurašymą, pelną/nuostolį ir sandorius, kurie atitinka įstatymų ir bendrai priimtų apskaitos principų reikalavimus?

Taip

L LITERATŪRA

1. Bagdžiūnienė V. Rinkitės kvalifikuotą auditorių // Aljansas. – 1997. – Nr. 4. – P. 84 – 87.

2. Domeika P. Ilgalaikio turto apskaitos kompiuterizavimas // Lietuvos ūkis. – 1998. – Nr. 3 – 4. – P. 36 – 37.

3. Kabašinskas JJ. Komercija ir auditinė veikla// Lietuvos komersantas. – 1991 02 21 – P. 3.

4. Kabašinskas J. Valstybė privalo rūpintis auditorių rengimu ir rėmimu// Lietuvos komersantas. – 1991 02 28 – P. 2.

5. Katkus A. Nepriklausomas auditas: teorija ir praktika // Mokslas ir ggyvenimas. – 2001. – Nr.4. – P. 26 – 28.

6. Katkus A. Rinka ir auditinė kontrolė// Teisės apžvalga. – 1991. – Nr. 2. – P. 22 – 26.

7. Mackevičius J. Audito pradmenys. – V:. Mintis, 1994.

8. Mackevičius J. Auditas: teorija, praktika, perspektyvos, 2001. – 837 p.

9. Pečiurienė A. Šiuolaikinės audito sistemos kūrimo istoriniai aspektai ir tendencijos. – Ekonomika, 2001. – T. 54. – P.100 – 107.

10. Rutkauskas A.,V. Finansų analizės problemos esant neapibrėžties galimybei. – Ekonomika, 2001. – T. 54. – P. 108 – 125.

11. Žėkienė O. Auditoriumi gali tapti kiekvienas, nepriklausomu auditoriumi – retas kuris// Diena. – 1996 01 31 – P. 9 – 10.

TŪB “AUDITIJA„

____________________________________________________________________________________

Kodas 1 Šiauliai Telefonas/telefaksas: +3700052444

AUDITORIAUS IŠVADA

2003-12-17

UAB „Spindulėlis“

Visuotiniam akcininkų susirinkimui

Direktoriui

Mes UAB „Spindulėlis“ atlikome ilgalaikio turto auditą 2002 mm. gruodžio 31 d. Už pateiktas ataskaitas yra atsakinga įmonės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti savo nuomonę apie ilgalaikio turto būklę.

Mes atlikome auditą pagal Nacionalinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, jog mes taip planuotume ir atliktume auditą, kad gautume pakankamą pagrindą tvirtinti, jog ilgalaikio turto apskaitoje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Audito metu testais buvo ištirti įrodymai, patvirtinantys apskaitytas ilgalaikio turto sumas. Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai. Mes tikime, kad atliktas auditas suteikia pakankamą pagrindą mūsų nuomonei. <

Mūsų nuomone, UAB „Spindulėlis“ ” ilgalaikis turtas visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi UAB „Spindulėlis“ 2002 m. gruodžio 31 d. turto būklę ir yra apskaitytas pagal Lietuvos Respublikoje turto apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

TŪB “AUDITIJA„

Auditorė Janina Jonaitienė

2003 m gruodžio 17d.

Šiauliai

PRIEDAI

Įmonės pavadinimas UAB “Spindulėlis”

Įmonės adresas Šaltalankių g. 4

Eil. Nr.

TURTAS Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

(Lt) (Lt)

A Ilgalaikis turtas 1861522 2065426

I. Formavimo savikaina

II. Nematerialusis turtas 1015 1255

III. Materialusis turtas 1860507 2064171

III.1. Žemė

III.2. Pastatai

III.3. Statiniai ir mašinos

III.4. Transporto priemonės 1844819 2040555

III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai

III.6. Kitas materialusis turtas 15688 23616

III.7. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

IV. Ilgalaikis finansinis turtas

V. Po vienerių metų gautinos sumos

V.1. Pirkėjų įsiskolinimas

V.2. Kitos gautinos sumos

B Trumpalaikis turtas 256347 243130

I. Atsargos ir nebaigt. vykdyti sutartys 54184 63021

1.1. Atsargos 54184 63021

1.2. Nebaigtos vykdyti sutartys

II. Per vienerius metus gautinos sumos 185125 148543

II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 185125 125606

II.2. Kitos gautinos sumos – 22937

III. Investicijos ir terminuoti indėliai

IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 17038 31566

C Sukauptos (gautinos) pajamos ir

ateinančio laikotarpio sąnaudos 39495 35514

Turtas iš viso 2157364 2344070

A. Kapitalas ir rezervai 360302 352661

I . Kapitalas 352922 352922

1.1. Įstatinis (pasirašytasis) 353000 353000

1.2. Nepareikalauta įmokėti (-) (78) (78)

II. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas)

III. Perkainojimų rezervas

IV. Rezervai 6841 6841

IV.1. Įstatymo numatyti 139 139

IV.2. Nepaskirstytini 6702 6702

IV.3. Paskirstytini

V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 539 (7102)

B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)

Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai

I. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai

II. Atidėti mokesčiai

D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 1482535 1773745

I. Finansinės skolos –

I.1. Kreditinės institucijos

I.2. Kitos –

II. Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu)

II.1. Tiekėjams

II.2. Apmokėtini vekseliai

III. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

IV. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 1482535 1773745

E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 314527 217664

I. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

II. Finansinės skolos 25896 39151

II.1. Kreditinėms institucijoms 25896 39151

II.2. Kitos

III. Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 2419 2419

III.1.

Tiekėjams 2419 2419

III.2. Apmokėtini vekseliai

IV. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 36082 62730

V. Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 32839 39370

V.I. Mokesčiai 11341 17691

V.2. Atlyginimai ir soc.draudimas 21498 21679

VI. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 217291 73994

F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

Savininkų nuosavybė ir įįsipareigojimai iš viso 2157364 2344070

Straipsnio pavadinimas

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

I PARDAVIMAI IR PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA

I.1. Pardavimai 1604034 1418030

I.2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 1335689 1192680

II. BENDRAS PELNAS 268345 225350

(NUOSTOLIS)

III. VEIKLOS SĄNAUDOS 197991 206421

IV. VEIKLOS PELNAS 70354 18929

(NUOSTOLIS)

V. KITA VEIKLA (8119) (7345)

VI. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (60708) (2925)

VI.1. Pajamos 41499 174539

VI.2. Sąnaudos 102207 177464

VII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS 1527 8659

(NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

VIII. YPATINGOJI VEIKLA 9296 (12202)

VIII.1. Pagautė 19687 2775

VIII.2. Netekimai 10391 14977

IX. ATASK. METŲ PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (NUOSTOLIS) 10823 (3543)

X. PELNO MOKESTIS 3182 2744

XI. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PASKIRSTYMUI (NUOSTOLIS) 7641 (6287)

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA (Lt)