Įmonės veiklos planavimas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

VADYBOS KATEDRA

Tomas

ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS

Kursinio darbo metodiniai nurodymai

Kaunas Technologija 2004

TURINYS

ĮVADAS 4

1.BENDRI KLAUSIMAI 5

2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6

2.1.ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6

2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6

2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14

2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 19

2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 24

2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 26

2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 27

2.1.8.Balanso sudarymas 29

2.2.BAZINIO PERIODO ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30

2.2.1.Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų apibendrinimas 30

2.2.2.Produkcijos gamybos kaštų struktūros analizė 32

2.2.3.Lūžio momento nustatymas ir analizė 34

2.2.4.Padengimo sumų apskaičiavimas ir analizė 35

2.2.5.Gamybinio ppajėgumo panaudojimo analizė 37

2.3.ĮMONĖS PLANINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 37

2.3.1.Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planavimas 37

2.3.2.Produkcijos pardavimo ir gamybos planas 38

2.3.3.Pelno prognozė ir organizacinių-techninių priemonių planavimas 39

2.3.4.Gamybos kaštų planavimas ir gaminių savikainos apskaičiavimas 41

2.3.5. Gaminių kainos planavimas 43

2.3.6. Įmonės pajamų ir pelno planas 44

2.3.7. Pinigų srautų planavimas 44

2.3.8. Balansas 46

2.4.IŠVADOS 46

LITERATŪRA 48

PRIEDAI 49

ĮVADAS

Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.

Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.

Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, fformulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti konkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.

1.BENDRI KLAUSIMAI

1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:

• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;

• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus iir grindžiant priimtus sprendimus;

• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;

• išmokyti naudotis atitinkama informacine medžiaga.

1.2. Kursinio darbo sudėtis.

Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:

• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;

• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;

• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;

• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.

1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).

Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, …R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:

• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);

• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos aapimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.

1.4. Kursinio darbo apiforminimas.

Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius.

Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:

1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.

2. NURODYMAI ATSKIROMS DDARBO DALIMS ATLIKTI

2.1. ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas

Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (Cj):

B pardj = Bpnj x Cj; Bpard =  Bpardj . (2.1)

2.1 lentelė

Produkcijos pardavimo planas

Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt

Iš viso 

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Gaminio kainą bus galima nustatyti, apskaičiavus jo savikainą. Gaminių savikaina ir kainos bus skaičiuojamos 2.27 ir 2.32 lentelėse. Todėl 2.1 lentelė bus skaičiuojama vėliau.

Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2.2 lentelėje pagal formulę:

Bgnj = Bpnj + PApabj– PAprj. (2.2)

2.2 lentelė

Produkcijos gamybos planas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C

1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. –

2. Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. –

Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą    –

3. Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. –

4. Produkcijos gamybos planas, vnt. –

5. Gaminio kaina, Lt –

6. Pagaminta pprodukcija, tūkst.Lt 

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama pagal šias formules: Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag =  Bpagj. (2.3) Tačiau šį rodiklį bus galima apskaičiuoti, kai bus žinomos gaminių kainos (2.32 lentelė).

Bendra produkcijos gamybos apimtis vertine išraiška apibūdinama bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bbendr = Bpagj + NGpab – NGpr; (2.4)

čia: NGpab ir NGpr – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje ir pradžioje.

Kai žinomas gamybos planas, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas

Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.

Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3  duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.

Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bmij = Bgnj xx Hmij; Bmi =  Bmij; (2.5)

čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;

Bgnj – j-ojo gaminio gamybos planas, vnt;

Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat.vnt.

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):

Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj =  MKij; (2.6)

čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;

MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;

MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.

2.3 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

Medžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,

Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai

Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt

A Gaminys

112

116

120

Viso  

B Gaminys

ir t.t.

Iš viso medžiagų 

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės.

2.4 lentelė

Medžiagų poreikio suvestinė

Gaminiai Medžiagų poreikis, t

112 116 Ir t.t. (išvardyti naudojamas medžiagas be pakartojimo)

Iš viso

Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:

Bmpi = Bmi + MApabi

– MApri. (2.7)

Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o medžiagų pirkimo planą galima apskaičiuoti 2.6lentelėje, naudojantis 3 ir 2.4 lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

2.5 lentelė

Medžiagų atsargų planas

Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt

112

113 ir t.t.

Iš viso å – å

2.6 lentelė

Pagrindinių medžiagų pirkimo planas

Rodikliai Medžiagos Iš viso

112 116 ir t.t.

1. Medžiagų poreikis gamybos planui vykdyti, t

2. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t

Medžiagų kiekis, reikalingas planiniu periodu  

3. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t

4. RReikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t

5. Medžiagų kaina, Lt/kg

6. Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt. 

Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe planinis elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai,apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.

Tariama, kad: ššiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams; elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Apskaičiavimai atliekami, kaip minėta, kiekvienai naudojamos energijos rūšiai.

Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 2 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo nnormomis (Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu.Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė

Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt

Iš viso  

Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 9* lentelėje nurodytais normatyvais.

Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 6* lentelėje. Įmonės ploto apskaičiavimas atliekamas 2.8 lentelėje.

2.8 lentelė

Įmonės ploto apskaičiavimas

Rodikliai Plotas, m2

Gamybinis plotas

Įmonės administracijos plotas

Iš viso 

Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.9 lentelėje.

2.9 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Šildymo sezono trukmė, mėn.

2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal

3. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal

4. Gamybiniai cechai:

Gamybinis plotas, m2

Šiluminės energijos poreikis per mmetus, Gkal: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

5. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Plotas,m2

Šiluminės energijos poreikis, Gkal: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

2.10 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas

Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Technologijai  

Apšildymui  

Buičiai  

Iš viso      

Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 9* lentelėje. Apskaičiavimas aatliekamas 2.11 lentelėje.

2.11 lentelė

Vandens poreikio ir išlaidų planas

Rodikliai Reikšmė

1. Vandens tarifas, Lt/m3

2. Gamybiniai cechai:

Vandens poreikis, m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

3. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Vandens poreikis,m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.

Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4 lentelėje.

Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)

čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;

ndd – darbo dienų skaičius;

Tpam –pamainos trukmė,h ;

kpam –pamainų skaičius;

kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kįr = 1–a/100 ; (2.9)

čia:a – įrengimų planinės prastovos,% ;

Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)

čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;

kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.

Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos ttarifas parodytas 9* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina. Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.12 lentelėje.

2.12 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2

2. Elektros energijos tarifas,Lt/1kWh

3. Gamybiniai cechai:

Įrengimų variklių suminis aktyvinis galingumas,kW

Variklių galingumo panaudojimo koeficientas

Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h

Elektros energijos poreikis jėgai, kWh

Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt

Gamybinis plotas, m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

4.Įmonės administracija

Patalpų plotas,m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

2.13 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas

Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt

Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Varikliams varyti

Apšvietimui

Iš viso      

Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.14 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.10, 2.11 ir 2.13 lentelėse, sugrupuojamos.

2.14 lentelė

Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt

Išlaidų rūšys

Energijos rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso

Elektros energija

Šiluminė energija

Vanduo

Iš viso    

Pastaba:

• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą: pvz., jei elektros energijos išlaidas jėgai priskirsime tiesioginėms g-bos išlaidoms, tai jų neįtraukiam į netiesiogines gamybos išlaidas ir atvirkščiai: jei šias išlaidas priskirsime kintamoms gamybinėms netiesioginėms išlaidoms, tada jų nerašom prie tiesioginių gamybos išlaidų.

• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su ggamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.

Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):

DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)

Darbininkų skaičiaus nustatymui (n darb) reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio apskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.

2.15 lentelė

Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas

Darbo laiko sudėtis Planas

1. Kalendorinės dienos

2. Poilsio ir švenčių dienos

3. Režiminis darbo laikas, dienos

4. Neatvykimai į darbą, dienos:

Eilinės ir papildomos atostogos

Dekretinės atostogos

Ligos

Kitos priežastys

5. Efektyvus darbo laikas, dienos

6.Pamainos trukmė, h

7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h

8. Efektyvi pamainos trukmė, h

9. Efektyvus darbininko darbo laikas, h

Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų darbo laiką, reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm.val. Sandauga (Bngj x DIj) parodo j-ojo gaminio visos gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.

Gamybinių darbininkų bendras

darbo užmokestis susideda iš pagrindinio (DUpagr) ir papildomo (DUpap) darbo užmokesčio sumos. Pagrindinis darbo užmokestis – tai suma, kurią reikės išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DUpagr) apskaičiuojama, remiantis normatyviniu technologiniu gaminių darbo imlumu (DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA); tai nurodyta 2 lentelėje.

DUpagrj = DIj x Bngj x VA; DUpagr =  DUpagrj . (2.13)

Papildomas darbo užmokestis skiriamas atostogų apmokėjimui ir planuojamas atitinkamu procentu nuo pagrindinio darbo užmokesčio(kpap):

kpap (2.14)

čia: Dat – atostogų trukmė, dienomis;

Def – eefektyvus darbininko darbo laiko fondas, dienomis.

DUpap (DUpagr x kpap) / 100 . (2.15)

DUbend  DUpagr+ Dupap. (2.16)

Darbuotojams (vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams ir pagalbiniams darbininkams), kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darbo užmokesčio suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

DU = nper x Amėn x12 . (2.17)

čia: nper – darbuotojų (vadovų, specialistų, techninių vykdytojų, pagalbinių darbininkų) skaičius

2.16 lentelė

Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio planas

Gaminiai Gamybos planas,

vnt. Gaminio darbo imlumas, nh Valandinis atlyginimas, Lt Gamybinės programos darbo imlumas, nh Darbo užmokestis, tūkst.Lt

Pagrindinis Papildomas Bendras

Iš viso    

Gamybinių darbininkų skaičius apskaičiuojamas, padalijus vvisos gamybinės programos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef):

ndarb = DI/Tef . (2.18)

Naudojantis 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojamas įmonės personalas ir jų darbo užmokestis. Apskaičiuojama atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui (administracijai).

2.17 lentelė

Įmonės personalo iir darbo užmokesčio apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Gamybos programos darbo imlumas,nh

2. Efektyvus darbininko darbo laikas,h

3. Pagrindinių gamybinių darbininkų skaičius, žm.

4. Pagalbinių darbininkų skaičius,žm.

5. Pagalbinio darbininko vidutinė mėnesinė alga,Lt

6. Pagalbinių darbininkų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

7. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vykdytojų skaičius,žm.

8. Vidutinė mėnesinė gamybos vadovo, specialisto alga, Lt

9. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vykdytojų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

10. Įmonės vadovų, specialistų, techninių vykdytojų skaičius(administracija),žm.

11. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt

12. Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis,tūkst.Lt

2.18 lentelė

Darbo užmokesčio planas

Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, tūkst.Lt

1. Vadovai, specialistai ir tarnautojai

2. Darbininkai, iš viso

2.1. pagrindiniai

2.2. pagalbiniai

Iš viso

2.19 lentelėje apskaičiuojami bendri personalo plano rodikliai.

2.19 lentelė

Personalo plano rodikliai

Rodikliai Reikšmė

1. Įmonės darbuotojų skaičius,iš viso,žm.:

t.sk.pagrindiniai darbininkai

2. Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis, iš viso, tūkst.Lt:

t.sk.pagrindinių darbininkų

3. Vidutinis metinis darbo užmokestis,Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

4. Pagaminta produkcija,tūkst.Lt

5. Darbo našumas (metinis išdirbis),tūkst,Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

2.20 lentelė

Atskaitymų ssocialiniam ir sveikatos draudimui planas

Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, tūkst.Lt Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, tūkst.Lt

1. Darbininkai:

1.1. pagrindiniai

1.2. pagalbiniai

2. Gamybinių cechų vadovai, spe¬cialistai, techniniai vykdytojai

3. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai

Iš viso

Apskaičiuojant gamybos išlaidas, atskirų darbuotojų kategorijų darbo užmokestis ir atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui yra įtraukiami į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.21 lentelėje pateikiamas šių išlaidų paskirstymas (galioja 2.14 lentelės pastaba: atskiras darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam draudimui sumas išlaidų sumas priskiriame kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą).

2.21 lentelė

Darbo užmokesčio ir aatskaitymų sveikatos ir socialiniam draudimui paskirstymas, tūkst.Lt

Rodikliai Išlaidų rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesiogi-nės gamybos Veiklos Iš viso

1. Darbo užmokestis, iš viso

1.1. Pagrindinių darbininkų

1.2. Pagalbinių darbininkų

1.3 Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vyk¬dytojų darbo užmokestis

1.4.Įmonės vadovų, specialis¬tų, techninių vykdytojų darbo užmokestis

2. Atskaitymai sveikatos ir socia¬liniam draudimui, iš viso

2.1. pagrindinių darbininkų

2.2. pagalbinių darbininkų

2.3. gamybinių cechų vadovų ir kitų

2.4. įmonės vadovų ir kitų

2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas

Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais (išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijos gamybai, piniginė vertė.

Kaštai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius, svarbiausi kurių yra:

• pagal kaštų susidarymo vietą: parodo, kur įmonėje apskaitomi kaštai. Šiame darbe išskiriamos dvi kaštų susidarymo vietos, tai gamyba ir produkcijos pardavimas bei įmonės valdymas ir išlaikymas. Gamybos kaštų apskaičiavimui sudarome gamybos kaštų sąmatą (planą), o įmonės valdymo ir produkcijos pardavimo išlaidas apskaičiuojame veiklos sąnaudų sąmatoje.

• Pagal kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties kitimo skiriame pastoviuosius ir kintamus kaštus. Pastovieji kaštai nepriklauso (arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių (pvz., administracijos darbuotojų darbo užmokestis, patalpų apšildymo, apšvietimo, nuomos ir kitos išlaikymo išlaidos). Kintamieji kaštai didėja arba mažėja proporcingai gamybos apimties pokyčiui (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų, energijos technologijai kaštai, pagrindinių gamybinių darbininkų ddarbo užmokestis ir pan.)

• Pagal kaštų priskyrimą atskiroms produkcijos rūšims, apskaičiuojant jų gamybos kaštus ir savikainą, skiriame tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginiai kaštai yra tie kaštai, kurie gali būti tiesiogiai priskirti atitinkamai produkcijos rūšiai (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų išlaidos, nes jos skaičiuojamos kiekvienai gaminių rūšiai, pagal tiems gaminiams nustatytas medžiagų sunaudojimo normas). Netiesioginiai kaštai yra tokios bendros išlaidos (dažniausiai susijusios su gamybos proceso organizavimu, aptarnavimu, valdymu, įmonės išlaikymu ir pan.), kurios apskaičiuojamos bendra suma ir kurių negalime tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui. Šias išlaidas atskiriems gaminiams paskirstome pagal kokį tai raktą (požymį)

• Netiesioginių išlaidų paskirstymo raktai gali būti kiekybiniai, vertiniai arba mišrūs dydžiai (rodikliai). Šiame darbe netiesioginių išlaidų paskirstymui naudosime vertinius rodiklius: pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir gamybos kaštus (be materialinių išlaidų vertės).

Ankstesniuose skyriuose jau apskaičiuoti kintamieji tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis.

Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, techninių vykdytojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis bei atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo,buitinėms reikmėms ir įrengimų varikliams varyti skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos. Kai kurios šios iišlaidos irgi apskaičiuotos ankstesniuose skyriuose.

Pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojamos, remiantis 9* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. Įmonės plotas apskaičiuotas 2.8 lentelėje, todėl dabar apskaičiuojamas gaminamos produkcijos mašininis imlumas ir po to – pagalbinių medžiagų išlaidos (2.22 ir 2.23 lentelės).

2.22 lentelė

Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas

Gaminiai Gaminio mašininis imlumas, įr.val./vnt Gamybos planas, tūkst.vnt. Gamybos programos mašininis imlumas

Tūkst.įr.val %

Iš viso 100,0

2.23 lentelė

Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

Gamybiniai cechai

1. Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val.

2. Pagalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/įr.val.

3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, tūkst.Lt

4. Gamybinių patalpų plotas, m2

5. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas, Lt/1m2

6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

7. Iš viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms medžiagoms, tūkst.Lt

Įmonės administracija

1. Patalpų plotas, m2

2. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas Lt/1m2

3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojami 6* ir 7* lentelių duomenys ir tiesinis pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas. Šiuo atveju metinė nusidėvėjimo suma (NS) apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T):

NS = (PF – LV)/T; Am = NSx100/PF ; (2.19)

čia: PF – pagrindinių priemonių įsigijimo (pradinė) vertė,Lt;

LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė,Lt;

T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai;

Am– metinė amortizacinių atskaitymų norma, % (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).

Amortizaciniai atskaitymai (NS), apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, įtraukiami į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą; negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas. Skaičiavimai atliekami 2.24 lentelėje .

2.24 lentelė

Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė, tūkst.Lt Pagrindinių priemonių eksploatavimo

trukmė, metai Amortizacinių ats¬kaitymų norma,  Amortizaciniai atskaitymai, tūkst.Lt

Gamybiniai cechai Įmonės administra¬cija Iš viso Gamybiniai cechai Įmonės administracija Iš viso

1. PPastatai  

2.Vertingas inventorius  

3. Darbo ma¬šinos įren¬gimai  

4. Kėlimo ir transporto priemonės  

5. Kiti įrengi¬gimai, įranga  

Iš viso      

Netiesioginės gamybos išlaidos (dažnai vadinamos gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojamos 2. 25 lentelėje, naudojant 9*, 2.14, 2.21, 2.23, ir 2.24 lentelių duomenis. Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymui, apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kaštus, taikomi įvairūs išlaidų skirstymo raktai. Šiame darbe šių išlaidų paskirstymui naudojami 2 raktai: kintamosios išlaidos skirstomos proporcingai gamybos programos mašininiam imlumui, visos kitos – proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui, ir tai atliekama 2.25 lentelėje.

Bendra gamybos kaštų sąmata ir aatskirų gaminių gamybinė savikaina apskaičiuojama 2.27 lentelėje.

2.25 lentelė

Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata

Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt Iš viso,

tūkst. Lt

Kintamosios Pastovios

1. Pagalbinės medžiagos

2. Darbo užmokestis

3. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

4. Energija

5. Amortizaciniai atskaitymai

6. Pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos:

6.1. Įrengimų remontas

6.2. Vidaus transporto remontas

6.3. Gamybinių cechų pastatų remontas

7. Kitos išlaidos

Iš viso:

2.26 lentelė

Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas

Rodikliai Iš viso Gaminiai

A B C

1. Gamybos programos mašininis imlumas, % 100

2. Kintamosios netiesioginės gamybos išlaidos,tūkst.Lt

3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, % 100

4. Pastoviosios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt

Iš viso netiesioginių išlaidų, tūkst.Lt.

Gamybos kaštų planui apskaičiuoti naudojami 2.2, 2.3, 2.14, 2.21 ir 2.26 lentelių duomenys.

2.27 lentelė

Gamybos kaštų planas

Kaštų rūšys Gamybos kaštai, tūkst.Lt

Gaminių Iš viso

A B C

1.Tiesioginės gamybos išlaidos, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos

1.2. Medžiagų transportavimo ir sandėliavimo išlaidos

1.3. Energija technologijai

1.4. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.5. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

2. Gamybinės netiesioginės išlaidos

3. Iš viso gamybos kaštų, tūkst.Lt:    

– iš jų, be medžiagų ir energijos išlaidų , tūkst.Lt

– iš jų, be medžiagų ir energijos išlaidų , % 100

4.Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt. –

5. Gaminio gamybinė savikaina, Lt –

Gaminio gamybinė savikaina pparodo vieno gaminio gamybos išlaidas; ji apskaičiuojama, padalijus visą gaminio gamybos kaštų sumą iš gamybos apimties.

Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją.Todėl pelno apskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus; apskaičiavimas atliekamas 2.29 lentelėje.

Anksčiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūs parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyje periodo pabaigoje (1* lentelė).

Kad būtų galima apskaičiuoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, reikia žinoti prekių (pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę:

• Prekių atsargų sandėlyje dydis iir gaminių gamybinės savikainos pasikeitimas, palyginti su praėjusiais metais, nurodyti 1* lentelėje;

• prekių vertę periodo pabaigoje gauname, nurodytus prekių vienetus padauginę iš gaminių gamybinės savikainos (pagamintos, bet dar neparduotos produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams);

• prekių atsargų apskaičiavimą galima atlikti 2.28 lentelėje.

2.28 lentelė

Prekių atsargų planas

Prekės Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt* Vertė, tūkst. Lt Dydis, vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt Vertė, tūkst. Lt

Iš viso

Pastaba*: prekių atsargas periodo pradžioje reikia įvertinti praėjusių metų gamybine savikaina, kurią apskaičiuoti galima, naudojant planines gamybinės savikainos reikšmes (2.27 lentelė) ir 1* lentelėje nurodytus savikainos pokyčio procentus.

Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę (2.27 ir 2.28 lentelės), galima apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus (GKpard):

GKpard = PApr + GK – PApab ; (2.20)

čia: PApr ir PApab – prekių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo pradžioje ir pabaigoje.

2.29 lentelė

Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas

Rodikliai

Iš viso,

tūkst.Lt Taip pat pagal gaminius

A B C

Prekių atsargos periodo pradžioje

Gamybos kaštai

Pardavimui skirtos produkcijos gamy¬bos kaštai

Prekių atsargos periodo pabaigoje

Parduodamos produkcijos gamybos kaštai

2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas

Į įmonės veiklos sąnaudas įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpų išlaikymo išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo, vandens ir buitinėms reikmėms energijos iišlaidos; administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos ir kitos išlaidos. Šios išlaidos apskaičiuojamos 2.30 lentelėje, remiantis 9*,2.14, 2.21, 2.23 ir 2.24 lentelių duomenimis, o jų paskirstymas atliekamas 2. 31 lentelėje.

Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovios išlaidos, kurios atskiriems gaminiams paskirstomos proporcingai jų gamybos kaštams (be pagrindinių medžiagų ir energijos vertės – 2.27 lentelė).

2.30 lentelė

Veiklos sąnaudų planas

Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt

1. Pardavimų sąnaudos:

1.1.Reklama ir skelbimai

1.2.Prekių išvežimas “

2. Bendrosios ir administracinės sąnaudos:

2.1.Pagalbinės medžiagos

2.2.Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

2.3.Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

2.4.Energija

2.5.Amortizaciniai atskaitymai

2.6.Administracijos transporto remonto ir išlaikymo išlaidos

2.7.Administracijos pastatų remontas “

2.8.Ryšių paslaugos “

2.9.Komandiruotės “

2.10.Mokesčiai ir rinkliavos “

Iš viso

2.31 lentelė

Veiklos sąnaudų paskirstymas

Rodikliai Iš viso Gaminiai

A B C

Gamybos kaštai be materialinių (medžiagų ir energijos) išteklių vertės, % 100

Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt

Pardavimo planas, tūkst.vnt.

Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt –

2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas

Gaminio kainą (Cj) sudaro jo visa savikaina (SPj) ir pelnas (Pj), kuris apskaičiuosimas remiantis 1* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu (Rj):

Cj = SPj +Pj; Pj = Rj x SPj/100. (2.21)

Gaminio visą savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (SGj) ir veiklos sąnaudos (VSj). Šie rodikliai apskaičiuoti 2.27 ir 2.31 lentelėse.

SPj= SGj+VSj. (2.22)

Gaminių kainos apskaičiuojamos 2.32 lentelėje.

2.32 lentelė

Gaminių kainų apskaičiavimas

Gaminiai Gamybinė

savikaina,Lt Veiklos

sąnaudos,Lt Savikaina, Lt Pelnas Kaina,

% Lt

B “

C “

Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atėmus parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Įmonei labai svarbus ggrynasis pelnas – pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno mokestį. Įmonės pajamos ir pelnas apskaičiuojamas 2.33 lentelėje.

2.33 lentelė

Įmonės pajamų ir pelno planas

Rodikliai Suma, tūkst.Lt

1. Pardavimo apimtis

2. Parduodamos produkcijos gamybos kaštai

3. Bendras pelnas

4. Veiklos sąnaudos

5. Veiklos pelnas

6. Palūkanos už kreditą

7. Pelnas prieš apmokestinimą

8. Pelno mokestis

9. Grynasis pelnas

Įmonėse apskaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos (veiklos) (Rprod), apyvartos (Rap) ir kapitalo (Rk) rentabilumo rodikliai. Jie išreiškiami procentais ir apskaičiuojami pelno prieš apmokestinimą (P) atžvilgiu:

R prod = Px100 /( GK + VS); (2.23)

Rap = Px100 / Bpard; (2.24)

Rk = Px100 / K; (2.25)

čia: GK ir VS – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklos sąnaudos, tūkst.Lt. Lt.;

Bpard – pardavimo apimtis, tūkst.Lt.;

K – kapitalo vertė(2.35 lentelė), tūkst.Lt.

2.1.7.Pinigų srautų nustatymas

Pinigų srautai yra pagrindinis rodiklis, įgalinantis nustatyti, kokiu mastu įmonės veikla leidžia palaikyti ir plėtoti gamybinį įmonės pajėgumą, grąžinti skolas, išmokėti dividendus ir investuoti lėšas be išorinių finansavimo šaltinių.

Lėšos nuolat juda: pardavus prekes ar suteikus paslaugas, gautosios pajamos patenka į įmonės sąskaitas. Perkant medžiagas ir mokant už tai tiekėjams, atsiskaitant su darbuotojais, mokant įvairiausius mokesčius, pinigai nurašomi, ir jų sąskaitoje mažėja. Visa tai yra įmonės išlaidos. Jei įplaukos didesnės negu išmokos, lėšų netrūksta, o jei atvirkščiai, teks skolintis.

Nustatant pinigų srautus, būtina įvertinti įplaukas

už parduotą produkciją, išlaidas, susijusias su įmonės veikla, nustatytą minimalų pinigų likutį kasoje ir atsiskaitomoje sąskaitoje. Apskaičiavimai atliekami 2.34 lentelėje.

2.34 lentelė

Pinigų srautų nustatymas

Įplaukų, išlaidų pavadinimas Suma, tūkst.Lt

1.Įplaukos, iš viso

1.1.Pinigų likutis metų pradžioje

1.2.Įplaukos už parduotą produkciją

2.Išlaidos, iš viso

2.1. Pagrindinėms medžiagoms

2.2. Medžiagų transportavimui ir sandėliavimui

2.3. Energijai

2.4. Darbo užmokesčiui

2.5. Atskaitymams socialiniam ir sveikatos draudimui

2.6.Kitiems mokėjimams

2.7.Pagrindinių priemonių įsigijimui

3.Minimalus nustatytas pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje

4.Piniginių lėšų perteklius (trūkumas)

5.Kreditas

6.Kredito grąžinimas

7.Kredito palūkanų mokėjimas

8.Pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje mmetų pabaigoje

Pinigų srautų apskaičiavimui naudojami 8*; 2.1; 2.6; 2.18; 2.25; 2.27; 2.30 lentelių duomenys.

Siekdami pritraukti kuo daugiau vartotojų, tiek tiekėjai, tiek gamintojai sutartyse numato lengvatines sąlygas, kurios leidžia už visą prekių kiekį atsiskaityti ne iš karto.Todėl, nors įmonės pelno ataskaitose fiksuojamas pajamos už visą parduotą kiekį, tačiau realiai savo sąskaitose jos turi pinigus ne už visą parduotą produkciją.Analogiškai ir pati įmonė atsiskaito su tiekėjais.

Taigi įplaukos už parduotą produkciją (Ipardj) apskaičiuojamos taip:

Ipardj = PSp + Bpardj – PSe; (2.26)

čia: PSp – praėjusių metų pirkėjų skolų dengimas, tūkst.Lt;(9* lentelė)

Bpardj – pardavimo planas,tūkst.Lt (2.32 lentelė);

PSe – pirkėjų skola metų pabaigoje, tūkst.Lt.

Pirkėjų skolos einamųjų metų pabaigoje (PSe) apskaičiuojamos sustambintu būdu: t.y. įvertinant vieno mėnesio pardavimo planą ir numatomas aapmokėjimo už prekes sąlygas :

; (2.27)

čia: Bpard – pardavimo apimtis, tūkst.lt.

12 – mėnesių skaičius metuose;

kn – koeficientas, įvertinantis apmokėjimo sąlygas, t.y. už kokią parduotos produkcijos dalį apmokama kitą mėnesį (9* lentelė);

Išlaidos medžiagoms(Impi) apskaičiuojamos taip:

Impi = STp+ Bmpi – STe; (2.28)

čia: STp – sumokėtos praėjusių metų skolos tiekėjams,tūkst.Lt (9* lentelė);

Bmpi – medžiagų pirkimo planas,tūkst.Lt (2.6 lentelė);

STe – skola tiekėjams metų pabaigoje,tūkst.Lt.

Skolos tiekėjams (STe) apskaičiuojamos sustambintu būdu, t.y. įvertinant vieno mėnesio išlaidas perkamoms medžiagoms ir numatomas atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas (9* lentelė):

STe = ; (2.29)

čia: Bampi – medžiagų pirkimo planas,tūkst.Lt

km – koeficientas, įvertinantis mokėjimo sąlygas, t.y. už kokią perkamų medžiagų dalį mokama kitą mėnesį.

Kiti mokėjimai(KM) apskaičiuojami taip:

KM=(NGK-DUNGK – SNGK-EnNGK -NSNGK)+(VS-DUVS- SVS-EnVS -NSVS)+Pmok; (2.30)

čia: NGK – nnetiesioginių gamybos kaštų suma,tūkst.Lt;

DUNGK–darbo užmokesčio suma netiesioginių kaštų sąmatoje,tūkst.Lt;

SNGK – atskaitymų sveikatos ir socialiniam draudimui suma netiesioginių kaštų sąmatoje,tūkst.Lt;

EnNGK -energijos išlaidų suma netiesioginių kaštų sąmatoje,tūkst.Lt;

NSNGK–amortizacinių atskaitymų suma netiesioginių kaštų sąmatoje,tūkst.Lt;

VS – veiklos sąnaudų suma,tūkst.Lt;

DUVS–darbo užmokesčio suma veiklos sąnaudų sąmatoje,tūkst.Lt;

SVS – atskaitymų sveikatos ir socialiniam draudimui suma veiklos sąnaudų sąmatoje,tūkst.Lt;

EnVS -energijos išlaidų suma veiklos sąnaudų sąmatoje,tūkst.Lt;

NSVS–amortizacinių atskaitymų suma veiklos sąnaudų sąmatoje,tūkst.Lt;

Pmok – pelno mokesčio suma,tūkst.Lt.

Piniginių lėšų perteklius arba trūkumas (PLP) apskaičiuojamas taip:

PLP = Ipardj – Iviso – MPC; (2.30)

čia: I viso – bendra išlaidų suma,tūkst.Lt;

MPC – minimalus nustatytas pinigų likutis sąskaitoje,tūkst.Lt.

Kreditas reikalingas tuomet, kai išlaidų suma viršija įplaukų sumą ir įmonė turi piniginių lėšų trūkumą(PLT). Jei kreditas (KR) imamas, tai 2.34 lentelės 6-toje eilutėje nurodoma kredito suma, kuri bus grąžinta planiniame periode (KRgr) ir 7 eilutėje apskaičiuojama pagal atitinkamą procentą mokamų kredito palūkanų suma (PLkr.). Šiuo atveju pinigų (PL) likutis kasoje ir sąskaitoje metų pabaigoje apskaičiuojamas:

PL =(KR-PLT)– KRgr -PLkr + MPC. (2.31)

Esant piniginių lėšų pertekliui pinigų likutis kasoje ir sąskaitoje metų pabaigoje apskaičiuojamas pagal formulę:

PL= PLP + MPC (2.32)

2.1.8.Balanso sudarymas

Finansinės lėšos nuolat juda, ir tai atsispindi sąskaitose bei balanse. Balansas rodo tik tos dienos įmonės padėtį (paprastai metų, ketvirčio ar mėnesio pabaigos). Balanse parodoma įmonės disponuojamo turto sudėtis ir šaltiniai. Balansas susideda iš dviejų dalių (. Kairioji pusė vadinasi “Turtas”, t.y. tai, ką įmonė turi realiai. Dešinioji pusė vadinasi “Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai” ir parodo, iš kokių šaltinių kairioje pusėje parodytas turtas atsirado. Abi pusės turi būti lygios. Balansui (2.35 lentelė) sudaryti naudojami 8*; 2.24; 2.28; 2.34; lentelių duomenys.

2.35 lentelė

Balansas (metų pabaigoje)

Turtas Suma, tūkst.Lt Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai Suma, tūkst.Lt

1.Ilgalaikis turtas 1.Kapitalas, iš viso

2.Trumpalaikis turtas, iš viso 1.1.Įstatinis kapitalas *

2.1.Produkcija (prekių atsargos) 1.2.Grynasis pelnas

2.2.Medžiagos (atsargos) 2.Įsipareigojimai

2.3.Pirkėjų skolos 2.1.Skola tiekėjams

2.4.Pinigai kasoje ir sąskaitoje 2.2.Pelno mokestis

2.3.Negrąžintas kreditas

Iš viso Iš viso

*Pastaba: kadangi skaičiavimuose naudojama daug apytikslių procentinių normatyvų, tai abi balanso pusės sulyginamos įstatinio kapitalo reikšme.

Apskaičiuojant ilgalaikį turtą (IT), būtina įvertinti esamų pagrindinių priemonių vertę, jų nusidėvėjimą bei naujai įsigyjamų priemonių vertę; jei didinami gamybiniai pajėgumai, kaštų mažinimui diegiamos techninės priemonės:

IT = PFS-NS+PFn; (2.41)

čia: PFS – esamų pagrindinių priemonių vertė,tūkst.Lt;

NS – amortizacinių atskaitymų suma,tūkst.Lt;

PFn – naujai įsigyjamų priemonių vertė,tūkst.Lt.

2.2. BAZINIO PERIODO ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ

2.2.1. Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų apibendrinimas

Atlikus visus pirmos kursinio darbo dalies apskaičiavimus, užpildoma ir apibendrinama pagrindinių ekonominių rodiklių lentelė (2.36).

2.36 lentelė

Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai

Rodikliai Reikšmė

1. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.vnt.:

A gaminio

B gaminio

C gaminio

2. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.Lt

3. Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt.:

A gaminio

B gaminio

C gaminio

4. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt

5. Bendroji produkcija, tūkst.Lt

6. Įmonės personalas, žm.:

t.sk.pagrindiniai darbininkai

7. Darbo našumas, tūkst.Lt:

7.1.Darbuotojo

7.2.Pagrindinio darbininko

8. Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt:

t.sk. darbininkų

9. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt:

9.1.Darbuotojo

9.2.Pagrindinio darbininko

10. Gamybos kaštai, tūkst. Lt

11. Gaminio pilnoji savikaina, Lt:

C gaminio

B gaminio

A gaminio

12. Grynasis pelnas, tūkst. Lt

13. Produkcijos (veiklos) rentabilumas, %

14. Apyvartos rentabilumas, %

15. Turtas,tūkst.Lt:

t.sk.: Ilgalaikis;

Trumpalaikis

16. Trumpalaikio turto aapyvartumas, kartai

17. Kapitalas, tūkst.Lt

18. Kapitalo rentabilumas, %

19. Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos produkcijos litui, Lt

20. Pirkėjų skolos,tūkst.Lt

21. Skolos tiekėjams,tūkst.Lt

20.Piniginių lėšų perteklius (trūkumas), tūkst.Lt

2.2.2. Produkcijos gamybos kaštų struktūros analizė

Šiame skyriuje reikia atlikti visų bazinio periodo įmonės išlaidų ir atskirų produkcijos rūšių gamybos kaštų struktūros analizę. Todėl čia turi būti:

• nurodyti duomenys apie gamybos ir pardavimo planą, gamybos kaštus, veiklos sąnaudas, parduotos produkcijos gamybos kaštus, gaminių kintamuosius kaštus, gamybinę ir visą savikainą, kainas ir t.t.;

• apskaičiuoti gamybos kaštų struktūrą;

• atlikti kaštų struktūros analizę.

Kaštų struktūra parodo atskirų kaštų rūšių pasiskirstymo bendrą išlaidų sumą. Ji išreiškiama procentais ir apskaičiuojama pagal šią formulę:

qi = (Ki / Kv) x 100; (2.42)

čia: i – išlaidų rūšis; qi – lyginamoji i-ųjų išlaidų dalis bendroje kaštų sumoje, %; Ki – i-ųjų išlaidų suma, Lt; Kv – visų išlaidų suma, Lt

Gamybos kaštų struktūros analizė turi: išaiškinti “brangiausius” išlaidų prasme gaminius ir atskirų kaštų rūšių įtaką; padėti surasti išlaidų mažinimo rezervus ir galimybes. Todėl reikia apskaičiuoti ne tik visos periodo kaštų sumos, bet ir atskirų gaminių gamybos kaštų struktūrą.

Atliekant kaštų struktūros analizę, reikia trumpai apibūdinti kintamųjų ir pastovių kaštų, gamybinių kaštų ir veiklos sąnaudų lyginamąją dalį, taip pat įvertinti atskirų produkcijos rūšių medžiagų, energijos, darbo kaštų lyginamąją dalį.

2.37 lentelė

Baziniai gamybos ir parduotos

produkcijos kaštai

Kaštų rūšys Suma, tūkst.Lt

Gaminiai Iš viso

A B C

1.Kintamieji gamybiniai kaštai, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos

1.2. Medžiagų transportavimas ir sandėliavimas

1.2. Energija technologijai

1.3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.4. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

1.5.Netiesioginės gamybos išlaidos

2.Pastovieji kaštai, iš viso

2.1. Netiesioginės gamybos išlaidos

2.2. Veiklos sąnaudos

Iš viso periodo kaštų

Produkcijos apdirbimo vertė (gamybos kaštai be medžiagų ir energijos išlaidų), tūkst.Lt

Parduotos produkcijos gamybos kaštai,tūkst.Lt

Produkcijos pardavimo apimtis:

tūkst. Lt

tūkst.vnt.

Produkcijos gamybos apimtis:

tūkst.vnt

tūkst.Lt

Gaminio kintamieji kaštai, Lt

Gaminio gamybinė savikaina, Lt

Gaminio pilnoji savikaina, Lt

Bazinė ggaminio kaina, Lt

2.38 lentelė

Gamybos kaštų struktūra

Kaštų rūšys Gamybos kaštų struktūra,%

Gaminių Iš viso

A B C

1.Kintami gamybiniai kaštai, iš viso

1.1. Pagrindinės medžiagos

1.2. Energija technologijai

1.3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis

1.4. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

1.5.Netiesioginės gamybos išlaidos

2.Pastovieji kaštai, iš viso

2.1. Netiesioginės gamybos išlaidos

2.2. Veiklos sąnaudos

Iš viso periodo kaštų 100,0 100,0 100,0 100,0

2.2.3. Lūžio momento nustatymas ir analizė

Labai dažnai gamybos kaštų valdymui naudojama lūžio momento analizė. Lūžio momentas (taškas) – tai tokia gamybos arba pardavimų apimtis, kuriai esant bendrosios pajamos lygios visiems gamybos kaštams ir įįmonės pelnas lygus nuliui. Lūžio momento analizė atsako į du svarbiausius klausimus:

1. Kiek gaminių vienetų turi būti parduota, kad būtų padengti visi įmonės veiklos kaštai?

2. Kokias pajamas įmonė turi gauti, kad veikla būtų pelninga?

Atliekant lūžio momento analizę, visi kaštai skirstomi įį kintamuosius ir pastoviuosius. Lūžio taškas gali būti apskaičiuotas analitiniu ir grafiniu būdu. Analitiniu būdu lūžio taškas j-ajam gaminiui apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Qj = PKj /(Cj – kkj); (2.43)

čia: Qj – j-ojo gaminio pardavimo (gamybos) apimtis lūžio taške, vnt.;

PKj – j-ajam gaminiui priskiriama visa pastoviųjų kaštų suma, Lt;

Cj– j-ojo gaminio vieneto kaina, Lt;

kkj – j-ojo gaminio vieneto kintamieji kaštai, Lt.

Lūžio taškus galima apskaičiuoti 2.39 lentelėje, remiantis 2.37 lentelės duomenimis.

2.39 lentelė

Lūžio taško apskaičiavimas

Rodikliai Gaminiai

A B C

Pastoviųjų kaštų suma, Lt

Gaminio kaina, Lt

Gaminio kintamieji kaštai, Lt

Lūžio taškas, vnt.

Pardavimų planas, vnt.

Gamybos planas, vnt.

Grafinį lūžio taško apskaičiavimą reikia parodyti atskiruose grafikuose.

Apskaičiavus lūžio taškus visiems trims gaminiams, reikia palyginti gautas reikšmes su produkcijos pardavimo ir gamybos faktiškoms apimtimis ir padaryti atitinkamas išvadas.

2.2.4. PPadengimo sumų apskaičiavimas ir analizė

Modernioje apskaitos sistemoje dažniausiai taikoma dalinių kaštų apskaita, naudojant padengimo sumų apskaičiavimą. Šios kaštų apskaitos esmė ta, kad atskiram gaminiui apskaičiuojami ir tiesiogiai priskiriami tik kintamieji ir netiesioginiai gamybos kaštai, o pastoviosios veiklos išlaidos įvertinamos tik galutiniuose įmonės pasisekimo apskaičiavimuose. Gautų pajamų ir kintamųjų kaštų skirtumas yra vadinamas padengimo suma (PS). Šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas vienam gaminiui ir visai jo pardavimo apimčiai:

PSj = Cj – kkj ; (2.44)

PSj = Bpardj – KKj; (2.45)

čia: BBpardj – j-ojo gaminio pardavimo apimtis, tūkst. Lt;

KKj – visa j-ojo gaminio kintamųjų kaštų suma, tūkst. Lt.

Padengimo sumų apskaičiavimas suteikia patikimus duomenis apyvartos, išlaidų, pelno analizei bei kainos nustatymui, taip pat veiklos planavimui, kontrolei ir reguliavimui. Padengimo sumų apskaičiavimus galima atlikti 2.40 ir 2.41 lentelėse.

2.40 lentelė

Gaminio padengimo sumos apskaičiavimas

Rodikliai Gaminiai

A B C

Gaminio kaina, Lt

Gaminio kintamieji gamybos kaštai, Lt

Padengimo suma I, Lt

Gaminio pastovios netiesioginės gamybos išlaidos, Lt

Padengimo suma II, Lt

2.41 lentelė

Padengimo sumos visai pardavimo apimčiai apskaičiavimas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C

tūkst. Lt % tūkst. Lt % tūkst. Lt % tūkst. Lt %

Pardavimo apimtis 100 100 100 100

Kintamieji gamybos kaštai

Padengimo suma I

Pastovios netiesioginės gamybos išlaidos

Padengimo suma II

Veiklos sąnaudos – – – – – –

Pelnas – – – – – –

Pastaba:

• apskaičiuojant šią lentelę, reikia žinoti parduotos produkcijos kintamuosius gamybos kaštus, nes pajamos gaunamos už parduotus gaminius;

• procentinis padengimo sumos I dydis (apskaičiuotas nuo pardavimų apimties) yra svarbus rodiklis, sudarant produkcijos gamybos ir pardavimo planą.

Atsižvelgiant į apskaičiuotas padengimo sumas, gaminius reikia suranguoti ir įvertinti jų indėlį į įmonės veiklos rezultatus, taip pat reikia padaryti išvadas apie pardavimų plano pakeitimo galimybes.

2.42 lentelė

Gaminių rangavimas pagal atskirus požymius

Rangas Pagal vieno gaminio padengimo sumą Pagal visos gaminių programos padengimo sumas Pagal padengimo sumos I dydį , apskaičiuotą % nuo gaminio kainos

Gaminys Padengimo suma, Lt Gami-nys Padengimo suma, tūkst. Lt Gami-nys Padengimo su¬mos lyginamoji dalis gaminio kainoje, %

Gaminio naudingumo lygis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Nj  PSIj /  PSIj; (2.46)

čia: Nj – j-ojo gaminio nnaudingumo koeficientas;

PSj – j-ojo gaminio padengimo suma I, %.

Gaminio naudingumo lygis gali būti panaudotas planuojant gamybos programos struktūrą.

2.43 lentelė

Gaminių naudingumo įvertinimas

Gaminiai Padengimo suma I, % Naudingumo lygis

Iš viso 1,0

2.2.5. Gamybinio pajėgumo panaudojimo analizė

Įmonės gamybinis pajėgumas – tai maksimaliai galimas pagaminti produkcijos kiekis. Šiame darbe jis įvertinamas įrengimų valandomis. Jo panaudojimą parodo gamybos programos ir gamybinio pajėgumo santykis, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kgpb  Nmb x100 / Ngp; (2.47)

čia: kgpb–bazinio periodo gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientas;

Nmb – bazinio periodo gamybos programos mašininis imlumas, įr.h;

Ngp, – įmonės gamybinis pajėgumas (turimų įrengimų efektyvus darbo laikas), įr.h;

Ngp  nįr x Tef įr ; (2.48)

čia: nįr – turimų įrengimų skaičius;

Tef įr – metinis įrengimo efektyvus darbo laikas, h;

nįr nrįr / kįr; (2.49)

čia: nrįr -gamybos programai įvykdyti reikalingas įrengimų skaičius;

kįr – vidutinis įrengimų panaudojimo koeficientas (4* lentelė).

nrįr = Nmb / Tef įr. (2.50)

Apskaičiavus faktišką gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientą, reikia padaryti atitinkamas išvadas.

2.3. ĮMONĖS PLANINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

2.3.1. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planavimas

Planuojant gamybinio pajėgumo panaudojimą, reikia numatyti bent dvi konkrečias priemones, kurios turėtų padidinti produkcijos paklausą ir pardavimų, o tuo pačiu ir gamybos apimtį. Atskirų priemonių įtaką pardavimų apimčiai būtina logiškai pagrįsti ir nurodyti tikėtiną padidėjimą procentais:

1. pvz., suaktyvinus gaminių reklamą, tikimasi pardavimų apimtį padidinti ( ka1)%.;

2. ………………………… ( ka2)%.;

Įvertinus planuojamų priemonių įtaką (ka=ka1+ka2), aapskaičiuojamas planinis gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientas (kgppl):

kgppl  kgpb (1+ka/100); (2.51)

čia: ka – planuojamas gamybos apimties padidėjimas,%.

2.3.2. Produkcijos pardavimo ir gamybos planas

Šioje darbo dalyje reikia sudaryti įmonės produkcijos pardavimo ir gamybos planą: Sudarant planą, reikia įvertinti:

• bazinio periodo gaminiai ir planiniais metais turės paklausą;

• planiniais metais įmonė numato pradėti gaminti naują ketvirtą gaminį (užduoties variantas papildomas tolesne raide).

• turimą gamybinį pajėgumą ir planuojamą jo panaudojimą. Negalima pamiršti, kad planinė gamybos apimtis negali būti didesnė už įmonės gamybinį pajėgumą; nerealus ir šimtaprocentinis jo panaudojimas;

• kokią lyginamąją dalį procentais bendroje gamybos apimtyje sudarys naujasis gaminys;

• kokios bus prekių atsargos periodo pabaigoje.Jas darbe galime planuoti iki 10% pardavimo apimties;

• lūžio momento ir padengimo sumų analizės rezultatus – didinti naudingesnių gaminių pardavimo apimtis;

Produkcijos pardavimo ir gamybos planą galima parodyti 2.44 lentelėje.

2.44 lentelė

Produkcijos pardavimo ir gamybos plano apskaičiavimas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C D

1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt.

2. Prekių atsargų periodo pabaigoje planas, vnt.

3. Prekių atsargos periodo pradžioje, vnt.

4. Produkcijos gamybos planas, vnt.

5. Programos darbo imlumas, tūkst.nh

6. Programos mašininis imlumas, tūkst.įr.h

7. Įmonės gamybinis pajėgumas, tūkst.įr.h – – – –

8. Gamybinio pajėgumo panaudojimas,% – – – –

2.3.3.Pelno prognozė ir organizacinių-techninių priemonių planavimas

Planuojamų organizacinių-techninių priemonių tikslas:

• pagerinti gamybos ir darbo sąlygas;

• sumažinti gamybos kaštus;

• pagerinti įmonės finansinę padėtį.

Paprastai, tai galima pasiekti mažinant kaštus (kintamuosius ir pastoviuosius). Todėl, prieš planuojant konkrečias priemones, reikia išsiaiškinti,

kurioje veiklos srityje jos yra būtinos ir bus efektyviausios.

Tuo tikslu, remiantis 9*lentelėje nurodyta kaštų sumažinimo užduotimi ir apskaičiuotu pardavimų planu (2.44 lentelė) atliekama pelno prognozė.

Pelno (Pj) apskaičiavimui galima naudoti sekančią formulę:

Pj = (2.52)

čia: Bpnj – j gaminio pardavimo apimtis, vnt.;

Blj – j gaminio lūžio taškas, vnt;

PSIj – j gaminio padengimo suma I, Lt.

Reikia atkreipti dėmesį, kad prognozuojant pelno pokytį, keičiantis kintamiems ir pastoviems kaštams, būtina į 2.52 formulę įstatyti perskaičiuotas lūžio taško ir padengimo sumos I reikšmes, kkurių skaičiavimą galima parodyti 2.45 lentelėje. Pelno apskaičiavimą atliekame 2.46 ir 2.47 lentelėse

2.45 lentelė

Pagalbiniai pelno prognozės skaičiavimai

Rodikliai Gaminiai

A B C

Kai .% mažinami kintami kaštai

1. Gaminio kaina, Lt

2. Gaminio kintami kaštai, Lt

3. Gaminio padengimo suma I, Lt

4. Gaminiui priskiriama pastovių kaštų suma, Lt

5. Lūžio taškas, vnt

Kai .% mažinamos pastovios išlaidos

…

2.46 lentelė

Pelno prognozė, kai mažinami kintamieji gamybos kaštai

Rodikliai Reikšmė

1. Pardavimo planas, vnt.

A gaminio

B gaminio

C gaminio

2.Lūžio taškas, vnt.

A gaminio

B gaminio

C gaminio

3. Pelnas, Lt

A gaminio

B gaminio

C gaminio

2.47 lentelė

Pelno prognozė, kkai mažinamos pastoviosios išlaidos

Rodikliai Reikšmė

1. Pardavimo planas, vnt.

A gaminio

B gaminio

C gaminio

2.Lūžio taškas, vnt.

A gaminio

B gaminio

C gaminio

3. Pelnas, Lt

A gaminio

B gaminio

C gaminio

Pagal pelno prognozės rezultatus pasirenkama priemonių diegimo sritis ir numatomos dvi konkrečios oorganizacines-technines priemonės, kurios turi didinti darbo našumą ir mažinti gamybos kaštus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas studentas turi numatyti konkrečias keturias priemones: pirmos dvi turi padidinti pardavimų apimtį ir padėti pristatyti vartotojui naują gaminį (aptarta 2.3.1 skyriuje), kitos dvi turi didinti darbo našumą, gerinti gaminių kokybę, mažinti gamybos kaštus ir pan.

Planuojant atitinkamas priemones, reikia paaiškinti ir apskaičiuoti kiekvienos priemonės įtaką konkretiems rodikliams (kai kurių priemonių įtaką galima nurodyti ir logiškai pagrįstais procentais ), pvz.:

1. Planuojama suaktyvinti gaminių reklamą, nes tai turėtų padidinti pardavimų apimtį. Šiuo atveju reikia: a) numatyti, kiek dėl papildomos reklamos gali padidėti pardavimai; b) apskaičiuoti papildomas reklamos išlaidas; c) perskaičiuoti veiklos sąnaudas.

2. Planuojama pakeisti brangias žaliavas pigesnėmis. Šiuo atveju reikia: a) nurodyti kuri medžiaga keičiama; b) kokia planuojama nnaujos medžiagos kaina; c) apskaičiuoti naujus medžiagų kaštus; d) įvertinti gaminio kintamų kaštų pasikeitimą;

3. ir t.t

Kiekvienos numatomos priemonės įtakos apskaičiavimą reikia parodyti atskirose lentelėse. Apskaičiavus visus atskirus pasikeitimus, 2.48 lentelėje atliekamas pastoviųjų išlaidų (netiesioginių gamybos išlaidų ir veiklos sąnaudų) koregavimas. Lentelėje turi būti nurodyta bendra išlaidų suma ir jos detalizavimas tik pagal pasikeitusias išlaidų rūšis.

2.48 lentelė

Bendrųjų išlaidų koregavimas

Išlaidų rūšis Bazinės išlaidos, Lt Pokytis (+,-), Lt * Planinės išlaidos, Lt

2.3.4. Gamybos kaštų planavimas ir gaminių savikainos apskaičiavimas

Sudarant gamybos kaštų planą, reikia apskaičiuoti kintamuosius iir pastoviuosius (netiesioginius) gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas, taip pat gaminių savikainą (2.51 lentelė).

Jei planuojamos organizacinės-techninės priemonės nekeičia atskirų gaminių kintamų kaštų, bendra šių kaštų suma apskaičiuojama, padauginus bazinius vieno gaminio kintamuosius kaštus (2.37 lentelė) iš planinės gamybos apimties.

Tiesioginis kaštų apskaičiavimas (2.1 skyriaus metodika) naudojamas tik tuo atveju, jei:

• numatomos įdiegti priemonės pakeičia atskirų gaminių materialinių, energetinių ir darbo sąnaudų normas ar kainas;

• apskaičiuojami naujo gaminio kintami kaštai.

Šiuos apskaičiavimus reikia atlikti ir pateikti atitinkamose lentelėse.

Apskaičiuotus atskirų gaminių (vieneto) kintamus kaštus galima parodyti 2.49 lentelėje:

2.49 lentelė

Atskirų gaminių kintamų gamybos kaštų apskaičiavimas

Kaštų rūšys Suma, Lt./1 gaminiui

A B C D

1. Pagrindinės medžiagos

2. Medžiagų transportavimo ir sandėliavimo išlaidos

3. Energija technologijai

4. Pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis

5. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui

6. Kintamos gamybinės netiesioginės išlaidos

Iš viso kintamų gamybos išlaidų

Apskaičiuojant planinę gaminių savikainą, pastoviųjų išlaidų nustatymui naudojami šių išlaidų normatyvai. Šiame darbe netiesioginių gamybinių išlaidų ir veiklos sąnaudų normatyvai apskaičiuojami 2.50 lentelėje pagal šias formules:

• kintamų netiesioginių gamybinių išlaidų normatyvas (HNGK ) – parodo, kiek šių išlaidų tenka 1 įrengimų darbo valandai:

HNGK= (NGKK / Tmaš.); (2.53)

čia: NGKK – planiniai kintami netiesioginiai gamybos kaštai, tūkst.Lt;

Tmaš – planinės gamybos programos mašininis imlumas, tūkst. įr.h.

• pastovių netiesioginių gamybinių išlaidų normatyvas (HNGP) parodo, kiek šių išlaidų tenka 1pagrindinių gamybinių darbininkų darbo uužmokesčio litui;

HNGP = (NGKP / DU pagr.darb.); (2.54)

čia: NGKP – planiniai pastovūs netiesioginiai gamybos kaštai, tūkst.Lt;

DUbend.darb – planinis pagrindinių gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt..

• veiklos sąnaudų normatyvas(HVS ) – parodo kiek veiklos sąnaudų tenka 1 gamybinių kaštų (be materialinių išteklių vertės) litui:

HVS = (VS / GK); (2.55)

čia: VS – planinės veiklos sąnaudos, tūkst. Lt;

GK – planiniai gamybos kaštai be materialinių išteklių vertės, tūkst. Lt.

2.50 lentelė

Bendrų išlaidų normatyvų apskaičiavimas

Rodikliai Reikš-

mė Išlaidų normatyvas,Lt

1. Kintamosios netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt

2. Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.h

3. Pastoviosios netiesioginės išlaidos, tūkst.Lt

4. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, tūkst.Lt

5. Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt

6. Gamybos kaštai be materialinių išteklių vertės, tūkst.Lt

2.51 lentelė

Planinių gamybos kaštų ir gaminių savikainos apskaičiavimas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C D

Gamybos apimtis, tūkst. vnt.

Gaminio kintamieji kaštai, Lt/vnt.

Programos kintamieji kaštai, tūkst.Lt

Kintamųjų netiesioginių gamybos kaštai, iš viso, tūkst.Lt*

Gamybos programos mašininis imlumas,h

Išlaidų normatyvas, Lt

Pastoviųjų netiesioginių gamybos kaštų, iš viso, tūkst. Lt*

Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, tūkst.Lt

Išlaidų normatyvas,Lt

Iš viso gamybos kaštų, tūkst.Lt

Gaminio gamybinė savikaina, Lt/vnt.

Veiklos sąnaudos, iš viso, tūkst.Lt*

Gamybos kaštai be materialinių išteklių vertės, tūkst. Lt

Išlaidų normatyvas,Lt

Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt

Gaminio pilnoji savikaina, Lt

Pastaba: * pažymėtos išlaidos apskaičiuojamos, naudojantis nustatytais bendrų išlaidų normatyvais (2.50 lentelė).

Apskaičiuojant parduodamos produkcijos gamybos kaštus, reikia:

• įvertinti planuojamas prekių atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje iir pabaigoje ;

• apskaičiavimą pateikti atitinkamose lentelėse (2.1 skyriaus metodika);

• nepamiršti, kad praėjusio periodo pabaigos atsargos tampa planinio periodo pradžios atsargomis.

2.3.5. Gaminių kainos planavimas

Apskaičiuojant planines įmonės pajamas ir pelną, svarbus gaminių kainos nustatymas. Čia galimi įvairūs atvejai:

• paliekama bazinė gaminių kaina ir žiūrima, kaip pasikeis gaminių rentabilumas dėl gaminiui tenkančių pastoviųjų išlaidų sumos sumažėjimo;

• paliekama bazinė pelno norma ir perskaičiuojamos (sumažinamos) gaminių kainos, tikintis, kad tai padidins gaminių paklausą;

• būtina atsižvelgti į konkurentų kainas (9*lentelė).

Studentas turi pasirinkti vieną iš šių kainos nustatymo atvejų ir paaiškinti pasirinkimo motyvus, taip pat palyginti gaminių bazines, planines ir konkurentų kainas

2.52 lentelė

Produkcijos kainos (rentabilumo) apskaičiavimas

Gaminiai Gaminio pilnoji savikaina, Lt Pelnas Gaminio kaina, Lt

% Lt

2.3.6. Įmonės pajamų ir pelno planas

2.53 lentelė

Produkcijos pardavimo planas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C D

Produkcijos pardavimo apimtis, vnt.

Gaminio kaina, Lt

Pajamos už parduotą produkciją, tūkst.Lt

Įmonės pajamų ir pelno planas sudaromas pagal 2.1.6 skyriuje pateiktą metodiką.

2.3.7.Pinigų srautų planavimas

Planuojant pinigų srautus, būtina, atsižvelgiant į atsiskaitymo sąlygas, atlikti įplaukų už parduotą produkciją (2.54 lentelė) ir mokėjimų tiekėjams už pateiktas medžiagas (2.55 lentelė) prognozę. Kadangi dalis mokėjimų atidedama mėnesiui, svarbu žinoti kiekvieno mėnesio gaminių pardavimo ir medžiagų pirkimo planus.Šiuos planus studentas logiškai sudaro savo nuožiūra, atsižvelgdamas į metinius planus.Metinė pajamų už parduotą produkciją suma apskaičiuota 2.53 lentelėje, o planinė metinė išlaidų perkamoms medžiagoms suma apskaičiuojama analogiškai kaip

ir 2.1.2 skyriuje.

2.54 lentelė

Įplaukų už parduotą produkciją prognozė

Įplaukos Mėnuo Iš vi¬so

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1. Pajamos už parduotą pro¬dukciją, iš vi¬so, tūkst.Lt

1.1. Atidedama mokėjimų su¬ma kitam mė¬nesiui, tūkst.Lt

1.2. Neatide¬dama mokėji¬mų suma, tūkst.Lt

2. Įplaukos už parduotą pro¬dukciją, iš viso, tūkst.Lt

2.1. Praėjusio mėnesio pirkė¬jų skolų dengi¬mas, tūkst.Lt

2.2. Einamojo mėnesio mokė¬jimų suma, tūkst.Lt

2.55 lentelė

Mokėjimų tiekėjams už pateiktas medžiagas prognozė

Mokėjimai Mėnuo Iš vi-so

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1.Išlaidos medžiagoms pirkti, iš viso, tūkst.Lt

1.1. Atideda¬ma išlaidų mokėjimų suma kitam mėnesiui, tūkst.Lt

1.2.Išlaidų mokėjimo su¬ma einamąjį mėnesį, tūkst.Lt

2. Mokėjimai tiekėjams, iš viso, tūkst.Lt

2.1.Einamojo mėnesio mo¬kėjimų suma, tūkst.Lt

2.2. Praėjusio mmėnesio ati¬dėta mokėji¬mo suma, tūkst.Lt

Pinigų srautų planas sudaromas pagal 2.1.7 skyriaus metodiką.

2.3.8.Balansas

Planinis balansas sudaromas pagal 2.1.8 skyriaus metodiką, naudojant 2.37;2.44; 2.54;2.55 lentelių ir 2.3.6 skyriaus duomenis.

2.4. Išvados

Planinių ir bazinių rodiklių palyginimas turi padėti apibendrinti rezultatus ir parašyti kursinio darbo išvadas. Rodiklius palyginti galima 2.56 lentelėje.Lentelėje gali būti parodyti ir kiti rodikliai, jeigu jie keitėsi dėl planuojamų organizacinių-techninių priemonių. Pvz.: gaminių kaina, mašininis ar darbo imlumas ir pan.

Planuojant pagrindinių darbininkų skaičių, būtina įvertinti jų darbo našumo padidėjimą (9*lentelė).

Išvadose reikia trumpai aapibūdinti pagrindinius planinius rodiklius ir paaiškinti jų pasikeitimą, palyginti su baziniais

2.56 lentelė

Įmonės planinių ir bazinių rodiklių palyginimas

Rodikliai Reikšmė Pokytis, % [(planas/bazė)–1]*100

Bazinė Planinė

Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimas, %

Pardavimų apimtis, tūkst.vnt.

A gaminys

B gaminys

C gaminys

D gaminys

Pardavimų apimtis, tūkst.Lt

Produkcijos gamybos apimtis, tūkst.vnt.

A gaminys

B gaminys

C gaminys

D gaminys

Pagamintos produkcijos vertė, ttūkst.Lt

Įmonės personalas, žm.:

t.sk.pagrindiniai darbininkai

Darbo našumas, tūkst.Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

Gamybos kaštai, tūkst.Lt

Produkcijos pilnoji savikaina, Lt:

A gaminys

B gaminys

C gaminys

D gaminys

Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos produkcijos litui, Lt

Turtas, tūkst.Lt:

Ilgalaikis

Trumpalaikis

Produkcijos rentabilumas, %

Apyvartos rentabilumas, %

Kapitalo rentabilumas, %

Trumpalaikio turto apyvartumas, kartai

Pirkėjų skolos, tūkst.Lt

Skolos tiekėjams, tūkst.Lt

Piniginių lėšų perteklius (trūkumas), tūkst.Lt

LITERATŪRA

1. Bagdonas E. Biznio įvadas/E.Bagdonas, E.Kazlauskienė. Kaunas: Technologija, 1997.

2. Sakalas A. Pramonės įmonių vadyba/ A.Sakalas, P.Vanagas ir kt. Kaunas: Technologija, 2000.

3. Halal, William E. TMGT 380: Strategic planning. Maryland. The University of Maryland University College, 1991.

4. Ильин А. И. Планирование на предриятии. Т.1,2, / А. И. Ильин, Л. М. Синица, Мн.: ООО “Новое знание”, 2000.

PRIEDAI

Prieduose pateikta kursinio darbo užduotis ir pradiniai duomenys reikalingi darbo skaičiavimui (1* &– 9* lentelės).