Investicijos i gyvenamuju namu statyba
TURINYS
Įvadas ………………………… 3
I. Investicijų į gyvenamųjų namų statybas samprata ir veiksniai ………. 4
II. Gyvenamųjų namų statybos rinka ……………………. 10
III. Valdžios įtaka statybų rinkai ……………………… 15
Išvados………………………… 20
Naudota literatūra………………………… 22
Priedai………………………… 24
ĮVADAS
Investicijos yra nesuvaldomas ir didele amplitude besikeičiantis reiškinys. Jos yra susijusios su bendruoju nacionaliniu produktu ir keičiasi atitinkamai jo kitimui. Išsivysčiusiose šalyse investicijos į gyvenamųjų namų statybą sudaro žymią dalį BNP. Todėl investicijos ir jų svyravimas žymia dalimi lemia nacionalinio produkto kūrimo ciklus ir jų konkrečius parametrus.
Vienas veiksnių, lemiančių investicijų į gyvenamuosius namus ir butus apimtis, – ššeimų pajamos, todėl, galima sakyti, kad pradėtų naujų gyvenamųjų namų skaičius yra vienas iš ekonomikos „savijautos“ rodiklių. Šiuo metu Lietuvoje yra jaučiamas didžiulis gyvenamųjų namų statybos bumas, todėl mano darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindines makroekonomines tendencijas, lemiančias investicijas į gyvenamųjų namų statybą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai: apibrėžti investicijų į gyvenamųjų namų statybas sampratą, išanalizuoti pagrindinius veiksnius, įtakojančius gyvenamųjų namų statybas Lietuvoje, apžvelgti Lietuvos gyvenamųjų namų statybos rinką ir jos dalyvius, įvertinti valdžios įtaką statybų rinkai.
Nagrinėjant investicijas į gyvenamųjų namų statybas, būtina išnagrinėti ggyvenamojo būsto rinką. Todėl pirmojoje darbo dalyje, siekiant apibrėžti investicijų į gyvenamųjų namų statybą sampratą, nagrinėjama mokslinė literatūra bei apžvelgiama gyvenamojo būsto rinka Lietuvoje. Remiantis Lietuvos bei kitų Europos šalių statistiniais duomenimis, lyginamuoju aspektu vertinami pagrindiniai išoriniai bei vidiniai veiksniai, įįtakojantys investicijų į gyvenamųjų namų statybą apimtis.
Antroje darbo dalyje pirmiausiai apžvelgiami vieni pagrindinių investicinio projekto įgyvendinime dalyvaujančių dalyvių – bankai, kurie dalyvauja visuose investicijų proceso etapuose. Remiantis bankų pateikta informacija, kvalifikuotų specialistų konsultacijomis, bandoma išskirti pagrindinius statybų finansavimo principus. Siekiant įvertinti statybos bendrovių veiklą Lietuvoje, vadovaujamasi publikuotais straipsniais periodinėje spaudoje, analizuojami statistiniai statybos apimčių duomenys.
Svarbus veiksnys, lemiantis investicijas į gyvenamųjų namų statybą, yra statybų reglamentavimas. Taigi trečioje darbo dalyje, nagrinėjant pagrindinius statybas Lietuvoje reglamentuojančius įstatymus, yra išskiriami pagrindiniai teisinio reglamentavimo trūkumai stabdantys investicijas į gyvenamųjų namų statybą Lietuvoje.
1. Investicijų į gyvenamųjų namų statybas samprata ir veiksniai
Investicijos – kapitaliniai įdėjimai perkant materialųjį turtą ir įrenginius. Materialusis investavimas sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybos pajėgumą, o finansinis investavimas – esamo pagrindinio kkapitalo pervedimas iš vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą. Taigi investicijas į gyvenamųjų namų statybą galime apibrėžti kaip materialųjį investavimą, kuomet kuriamas naujas pagrindinis kapitalas – gyvenamieji namai.
Ilgo laikotarpio atveju galima nustatyti, kad investicijos yra susijusios su bendruoju nacionaliniu produktu ir keičiasi atitinkamai jo kitimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad investicijos ir jų svyravimas labiausiai lemia nacionalinio produkto kūrimo ciklus ir jų konkrečius parametrus.
Investicijų išlaidų grupę sudaro trys pagrindiniai elementai: gamybinių atsargų formavimo, pagrindinio kapitalo formavimo ir gyvenamųjų namų sstatyba.
Išvystytose šalyse šeimų išlaidos gyvenamųjų namų statybai sudaro žymią dalį BNP – 3-6%, o visose investicijose (išskyrus vyriausybės daromas) – nuo 20 iki 35 procentų jų apimties . Kaip keitėsi investicijos į gyvenamųjų namų statybą Lietuvoje iki 2004 metų pavaizduota 1 paveiksle.
1 pav. Investicijos gyvenamųjų namų statybai Lietuvoje, tūkst.Lt
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Naujų gyvenamųjų namų statyba praktiškai visa yra finansuojama iš bankų paskolų, gautų pastačius namą ir užstačius sklypą (ipotekinis kreditas). Palūkanos už kreditą paprastai sudaro daugiau kaip pusę namo savininko mokamų už paskolą metinių įnašų. Palūkanų normos kitimas veikia šios rūšies investicijas. Vienas pagrindinių investicijų į gyvenamuosius namus ir butus veiksnių – šeimų gaunamos pajamos. Todėl, galima sakyti, pradėtų naujų gyvenamųjų namų skaičius yra vienas iš ekonomikos „savijautos“ rodiklių.
Investicijos į naujų gyvenamųjų namų statybą įvertinamos pagal pasirašytus gamybos kontraktus. Investicijų pokyčiai sužadina stambų papildomų pajamų ir vartojimo išaugimą. Bet pajamų bei visuminės paklausos kitimas turi ir kitų, ne nuo investicijų kitimo priklausančių veiksnių. Dėl šių veiksnių pasikeitusi paklausa veikia investicijų apimtį, kadangi kiekvienas pajamų, paklausos ar produkcijos padidėjimas ar sumažėjimas sukelia reprodukcijos procese reliatyviai didesnį kapitalo investicijų padidėjimą ar sumažėjimą. Taip atsitinka todėl, kad, tarkim, gyvenamųjų namų statyba trunka ilgai, o tuo pačiu laiku, kuris praeina nuo papildomų gyvenamųjų nnamų paklausos atsiradimo iki jų statybos pabaigos, nepatenkinta paklausa skatina plėsti jų statybą daugiau, negu reikia pirminei paklausai patenkinti. Tarp realaus kapitalo dydžio ir vartojimo prekių gamybos lygio yra tiesioginis ryšys: išaugęs vartojimas sukelia papildomo pagrindinio gamybinio kapitalo (grynųjų investicijų) poreikį.
Kiekvieno investuotojo tikslas – efektyviai, trumpiausiu laiku ir su mažiausia rizika įgyvendinti savo sumanymą – investicinį projektą. Sėkmę lemia gerai parinkta įgyvendinimo strategija, sutarties sąlygos ir profesionaliai surengtas konkursas.
Investuotojui, norinčiam efektyviai panaudoti investicijas, labai svarbu parinkti geriausią projekto valdymo ir įgyvendinimo modelį; profesionaliai parengti ir įvykdyti projekto įgyvendinimo – statybos rangos darbų – konkursą; parengti gerai apgalvotą ir detalią statybos rangos darbų sutartį. Šalyje projekto įgyvendinimą ir statybos rangos darbų sutarčių sudarymą reguliuoja šie pagrindiniai dokumentai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir Civilinis kodeksas .
Lietuvoje dažniausiai taikomi du investicinių projektų įgyvendinimo modeliai, kai skelbiamas konkursas ir sudaroma sutartis statybos rangos darbams: kada užsakovas parengia techninį ir darbo projektą, kitas – kai užsakovas turi tik statinio techninį projektą, o statinio darbo projektą rengia rangovas. Tarptautinė patirtis numato žymiai daugiau projektų įgyvendinimo modelių. Renkantis statybos investicinio projekto įgyvendinimo modelį, skiriasi konkurso pagrindas, užsakovo ir konkurso dalyvio vaidmuo konkurso fazėje, pasiūlymo vertinimo ir paskyrimo kriterijai. Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys investicinio projekto įgyvendinimo modelio pasirinkimą, yra: llėšų pobūdis, rizikos pasidalijimas tarp užsakovo ir rangovo, projekto realizavimo laikas, užsakovo galimybės ir gebėjimas valdyti projektą.
Norint investuoti, reikia iš anksto žinoti esamo vartojimo apimtį, todėl nagrinėjant investicijas į gyvenamųjų namų statybas, būtina išnagrinėti gyvenamojo būsto rinką. Gyvenamojo būsto rinką šiuo metu labiausiai veikia dvi priešinga kryptimi veikiančios jėgos. Pirmoji skatinanti – bankų siūloma palanki kreditavimo sistema, mokestinės lengvatos, bei trumpalaikiai, bet galingi veiksniai, susiję su žmonių psichologija (tokie kaip įstojimas į transatlantines organizacijas, planuojamas euro įvedimas). Tai skatina gyventojus gerinti gyvenamojo būsto kokybę, kuri netenkina šiandieninių reikalavimų. Kitaip rinką (ypač statybas) veikia reguliuojanti įstatymų bazė, kuri trukdo greitai patenkinti augantį poreikį. Dėl šių priešingomis kryptimis veikiančių veiksnių nekilnojamojo turto rinka „kaista“.
Svarbu įvertinti būsto rinką veikiančiu išorinius veiksnius. Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį orientuojasi, analizuoja ir daro išvadas tarptautiniai investiciniai bankai dabar jau išsiplėtusioje ES erdvėje, yra BVP ir paskolų portfelio santykis. Šis santykis geriausiai parodo, kurioje vietoje, lyginama su kitomis šalimis, yra Lietuva, kiek paimta paskolų būsto problemoms spręsti, kiek jų reikės ateityje.
1 lentelė. Lietuvos bankų klientams suteiktos paskolos ir BVP, mlrd.Lt.
2004 01 01 2004 10 01 2005 01 01 Pasikeitimas per 2004 m. IV ketv. (proc.) Pasikeitimas per 2004 metus (proc.)
Klientams suteiktos paskolos 12,09 15,31 16,90 10,4 39,7
Iš jų – paskolos privačioms įmonėms 8,69 10,22 11,06 8,3 27,3
Iš jų –
paskolos fiziniams asmenims 2,41 3,86 4,45 15,3 84,9
Iš jų – būsto paskolos 1,91 2,97 3,44 15,8 80,1
BVP, veikusiomis kainomis 56,18 61,9 10,18
Šaltinis: Lietuvos bankas, LR Statistikos departamentas
Remiantis 1 lentelės duomenimis, 2004 metais bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo beveik 85 proc. Iš jų didžioji dalis (77 proc.) teko gyventojams suteiktoms būsto paskoloms, kurios per tą patį laikotarpį padidėjo 1,5 mlrd. Lt, arba 80,1 proc. Būsto paskolos gyventojams, kaip bankinis produktas, populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais, jų apimtis bei lyginamieji svoriai, palyginti su kitomis regiono šalimis, taip pat išlieka vieni žemiausių (2005 metų sausio 1 dd. Lietuvoje būsto paskolos sudarė 5,6 proc. 2004 metų šalies BVP), todėl turi dar pakankamai daug erdvės augti toliau
2004 m. sausio 1 dienai, Lietuvoje būsto paskolų santykis su BVP buvo beveik 3,4 proc. Mūsų kaimynų estų ir latvių rodikliai žymiai geresni, atitinkamai 12,5 ir 13 proc . Kitose Rytų Europos šalyse rodikliai kiek mažesni, paskolų santykis su BVP svyruoja tarp 5-10 proc. Tuo tarpu ES vidurkis – 38,5 proc. Danijoje būsto paskolų ir BVP santykis didžiausias – 70 proc., nedaug aatsilieka Olandija – 66 proc .
Lietuvos komercinių ir investicinių bankų skaičiavimais, prognozuojama, kad 2010 m. Lietuvoje BVP ir palūkanų santykis bus 18 proc., dar po penkerių metų – 27 proc. . BVP ir būsto paskolų koreliacija rodo, kad paklausa augs llabai sparčiai. Šie reikalavimai remiasi tendencijomis, kurios kažkada buvo ES senbuvėse, nes daugelis analitikų įžvelgia panašumą tarp šiandieninės Rytų Europos šalių situacijos ir tokių šalių, kokia buvo Ispanija prieš 20 metų.
Esami skirtumai tarp Baltijos šalių susidarė, greičiausiai dėl to, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka labiau išsisklaidžiusi nei estų ar latvių, kur lemiamą įtaką daro sostinės-uostai, kur visi procesai įsibėgėja greičiau. Likusieji didieji Lietuvos miestai pradeda atsigauti, tad gyvenamojo būsto rinkos segmentas neabejotinai augs. Šiokį tokį atotrūkį tarp Estijos ir Latvijos galima aiškinti tuo, kad žmogus perkantis būstą didmiestyje, jaučiasi daug saugiau nei darydamas tokio pobūdžio investiciją mažame mieste.
Lietuvos bankininkystėje palyginti neseniai atsigręžta į fizinių asmenų poreikius, tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje buvo keletas stambių rinkos žaidėjų, turinčių geras mažmeninės bankininkystės ttradicijas. Lietuvos bankų rinkoje vis daugiau inovacijų, konkurencijos, o tai didina bendrą paskolų portfelį. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl ši rinka vienur vystėsi greičiau, kitur – lėčiau. Prognozuojamas BVP ir būsto paskolų santykis Lietuvoje geriausiai atskleidžia koks didelis yra būsto paskolų ir šio nekilnojamojo turto segmento potencialas.
Visgi, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos ekonomika labai priklausoma nuo kitų šalių ekonomikos ir nuo eksporto. Taigi, jei kaimyninių šalių ekonomika sušlubuotų, tai atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai, tuo pačiu ir nekilnojamojo turto rrinkai. Šiuo metu pastebimi stagnacijos požymiai Vokietijos rinkoje, todėl Europos Centrinis Bankas vargu ar ryšis didinti bazinių palūkanų normą.
Vienas vidinių veiksnių, darantis įtaką nekilnojamojo turto rinkai – pasikeitęs gyventojų požiūris į finansavimo šaltinius. Įsitikinimas, kad paskola – negerai, kad viską reikia daryti už savo sukauptus pinigus, jau pradeda nykti. Žmonės žymiai drąsesni. Finansavimo produktų naudojimas jau tampa tradicija. 2003 metais apie 3 proc. namų ūkių pasinaudojo banko siūlomais finansavimo produktais – tiek būsto tiek ir vartojimo paskoloms . 2004 metais įvyko labai didelis lūžis, tokių paskolų augimas buvo beveik dvigubas.
Kitas aspektas – sėkminga valstybės gyvenamojo būsto politika šalyje per pastaruosius trejus metus. Išduota nemažai lengvatinių būsto paskolų, skirtų jaunoms šeimoms. Taip pat nemažą įtaką daro ir galimybė susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat būsto paskolų draudimas, kuriuo galima sumažinti pradinį įnašą už būstą, – tai teigiami poslinkiai, turintys įtakos visai gyvenamojo būsto rinkai.
Tačiau, jei šių priemonių, kurios pasiteisino, būtų atsisakyta, tai, be abejo, turėtų neigiamos įtakos anksčiau išsakytoms prognozėms. Mokestinės lengvatos atlieka variklio vaidmenį gyvenamojo būsto rinkoje, ir jei jų būtų atsisakyta, tai sulauktų ne tik rinkos vangumo ar sąstingio, bet ir neigiamos visuomenės reakcijos.
Rinkos perkaitimas gali grėsti ne todėl, kad yra daug žmonių, kurie turi poreikį būstui, bbet dėl rinkos reguliavimo. Dabar egzistuojantis žemės ir statybų rinkos reguliavimas neleidžia greitai ir laiku patenkinti paklausos. Įstatyminė aplinka labai komplikuoja rinkos susibalansavimą. Problema yra ne pati paklausa, bet pernelyg išsamus reguliavimas, dėl kurio pasiūla nespėja su paklausa. Kaip vieną iš priežasčių, kodėl pasiūla mažesnė už paklausą, galima įvardinti tai, kad nekilnojamojo turto plėtotojai ir statybininkai, baimindamiesi dėl to, kaip atrodys rinka, kai objektas bus baigtas, nesiryžta pasiūlyti potencialiems pirkėjams daugiau projektų.
Šiuo metu Lietuvoje palūkanų normos vidurkis net mažesnis nei ES. Dabartiniame etape palūkanos atlieka daugiau skatinamąjį vaidmenį visai būsto rinkai plėtotis. Bazinis palūkanų normų lygis eurais gali augi, bet vidutinės trukmės perspektyvoje to nereikėtų tikėtis. Tai neturėtų neigiamai paveikti rinkos. Žvelgiant iš psichologinės pusės, euro įvedimas lietuviam gali padaryti didesnę įtaką. Bet euro įvedimo poveikis bus trumpalaikis. Baimė, kad į vedus eurą 2007 m. kils nekilnojamojo turto kainos, nėra neracionali. Remiantis Europos šalių patirtimi: tarkim Airijos, šioje šalyje įvedus eurą, nekilnojamojo turto kainos smarkiai išaugo.
Kalbant apie ilgalaikius dalykus, kurie turi įtakos, tai būtų Lietuvos gyventojų požiūris į būstą, jų būsto vertinimas. Gyvenimo kokybė – sudėtingas reiškinys, susijęs su daugeliu socialinių ir psichologinių veiksnių, taip pat ir būstu. Vertinant Lietuvos mastu, žmonės nepatenkinti savo būstu, kai tik bus proga, norės ppagerinti savo būsto kokybę, taigi žmonių nepasitenkinime slypi stiprus poreikis.
Gyvenamojo būsto rinkai reikia statybų ir nekilnojamojo turto įstatyminės bazės plėtros, kad būtų galima patenkinti paklausą. Nekilnojamojo turto mokestis gali pristabdyti gyvenamojo būsto rinkos plėtrą. Valdžia turėtų sudaryti sąlygas statybininkams pastatyti kokybiškus būstus, kad piliečiai galėtų pagerinti savo gyvenamojo būsto kokybę.
Prie neigiamų veiksnių, kurie galėtų sukelti rinkos perkaitimą, prisideda žemės rinkos problemos, žemės grąžinimo problemos, apskričių ir savivaldybių vangumas formuojant žemės klypus, ilgai trunkantis žemės paskirties keitimas. Ypač tai aktualu individualių namų statybų segmentui.
Kaip ir kitose gyvenimo srityse, nekilnojamojo turto rinkoje yra tam tikro cikliškumo. Galima išskirti kelis etapus, kai žmogui prireikia vis geresnio, vis didesnio būsto. Pradžioje jaunuolis ateina į nuomos rinką, po kelerių metų, jau įsitvirtinus darbe ar net sukūrus šeimą, galvojama apie 1-2 kambarių butą. Būtent pirmą kartą būstą įsigyjantys žmonės sudaro dominuojančią visų, imančių paskolas ir perkančių būstą, daugumą. Tai dažniausiai įvairaus išsilavinimo asmenys, iki 35 metų, jaunos šeimos, nemaža dalis tokių, kurie iš mažų miestelių keliasi į didmiesčius. Tai žmonės galintys prognozuoti savo ateitį, pajamas ir nebijantys imti paskolą. Tai sąlygoja tai, kad nekilnojamojo turto plėtotojai ir statybininkai stato nedidelio ploto butus.
Nepatenkinta ir auganti paklausa, augantys statybos medžiagų ir darbo kaštai, išsamus statybų reglamentavimas bei palankios
kreditavimo sąlygos didina būsto kainas. Auganti pasiūla, galimas palūkanų augimas, galimas nekilnojamojo turo mokestis, darbo užmokesčio augimas – mažina.
2. Gyvenamųjų namų statybos rinka
Investuotojo sukauptos ir į statinio statybą įdėtos lėšos pradeda grįžti ir duoti pelną tik pripažinus statinį tinkamu naudoti ir pradėjus jį eksploatuoti pagal paskirtį. Todėl kiekvienas investuotojas siekia, kad laikas nuo statybos sumanymo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti būtų kuo trumpesnis. Tačiau ne viskas priklauso nuo jo noro bei pastangų.
Įgyvendindamas sumanymą statyti statinį, investuotojas turi gauti teritorijos planavimo ssąlygas, pasirūpinti detaliojo plano parengimu, iš savivaldybės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, užsakyti projektą, gauti statybos leidimą, pastatyti statinį ir pateikti jį komisijai, kad ši pripažintu jį tinkamu naudoti. Šio proceso pagrindiniai etapai – statinio projekto parengimas ir pati statyba vyksta sparčiai, investuotojo sutartu su rangovais laiku. Tačiau likusių etapų trukmė priklauso ne tiek nuo statytojo, kiek nuo valdininkų geros valios.
Taigi, kuriant bei įgyvendinant kiekvieną investicijų projektą, tenka pereiti visas investicijų proceso stadijas: mokslinius tyrimus, rinkos vertinimą, produkto, technologijos, įmonės pprojektavimą, statybą, rinkos įsisavinimą (žr. 1 Priedas). Investicijų projekto rengimą ir įgyvendinimą lydi įvairios sutartys dėl įsipareigojimų, atsakomybės, lėšų apmokėjimo tvarkos ir pan. Tuo pačiu, įgyvendinant investicinį projektą, dalyvauja įvairūs investicijų proceso dalyviai: statybos firmos, technologijos firmos, konsultavimo ir projektavimo ffirmos, bankai, investuotojai, valdžia. Vienas pagrindinių šio proceso dalyvių yra bankai, kurie dalyvauja visuose investicijų proceso etapuose, kadangi visuose etapuose yra būtinas finansavimas. Bankas yra visų projekto finansinių operacijų tarpininkas, todėl stebi visus procesus.
Per pastaruosius metus paskolų, suteiktų statybos organizacijoms dalis bendroje paskolų juridiniams asmenims struktūroje, padidėjo dešimtadaliu . Prieš 5-6 metus iki 70proc. gyvenamųjų namų statybos buvo finansuojama būsimų savininkų mokamais avansais , o kita dalis darbų būdavo atliekama užsakovo arba bankų skolintomis lėšomis. Šiuo metu yra atvirkščiai – avansai tesudaro 20-30 proc. sąmatos . Tokia padėtis palankesnė ir statybos organizacijai, ir būsimam būsto savininkui. Statybos užsakovui taip patogiau, nes didžioji darbų finansavimo dalis yra garantuota. Kitąsyk užsakovui neapsimoka imti avansą, nes tada pirkėjui reikia taikyti nuolaidą, o bbanko teikiama kredito linija nėra brangi.
Būsto pirkėjas, sąžiningai mokėjęs už būsimą butą avansu, kitąsyk likdavo ir banko, ir paskolos bankui negrąžinusio statybos užsakovo įkaitu. Mat pastarieji mėgdavo gautas lėšas skirti ne paskoloms bankui grąžinti, o kitų objektų statybai finansuoti.
Dažniausiai bankai skolina iki 70-85 proc. (be PVM) statomų gyvenamųjų namų sąmatos, o paskolos trukmė – iki 3 metų . Manoma, kad per tokį laiką statybos užsakovas gali butus ir pastatyti, ir parduoti. Tačiau bankas gali finansuoti ir gerokai mažesnę dalį. Vienas iiš svarbiausių kriterijų nustatant paskolos sumą yra įvertinimas, ar statybos įmonei užteks jos ir banko skolinamų lėšų projektui įgyvendinti. Tačiau bankininkai vertina ir visą projektą, jo perspektyvas nekilnojamojo turto rinkoje. Banko parengta gyvenamosios statybos finansavimo tvarka yra traktuojama kaip produktas, užtikrinantis objekto statybos baigimą ir gyventojų bei kitų objekto pirkėjų saugumą dėl perkamo nekilnojamojo turto nuosavybės ir disponavimo teisių nesuvaržymo.
Gyvenamosios statybos finansavimas taip pat gali būti vykdomas taikant kredito linijas. Kredito linija gali būti patogesnis ir pigesnis statybų finansavimo būdas nei paskolos, nes banko numatytas 5 – 5,5 proc. palūkanas statybos užsakovas moka tik nuo išnaudotos sumos, kadangi statybos organizacijos lėšas statybai naudoja dalimis . Statybų metu bankas reikalauja, kad sąmata ir netgi sutartis su rangovais būtų įvertinta nepriklausomų ekspertų, o statybos darbai tikrinami kas mėnesį. Bankas reikalauja, kad būtų pasirašytos trišalės sutartys tarp užsakovo, banko ir pirkėjo. Todėl avansu mokami pirkėjo pinigai ateina per banką. Užsakovas šių pinigų nė nemato – jie patenka tiesiai rangovui. Būsto paskolą žmogus gali imti ir iš kito banko, bet tokiu atveju jis iškrenta iš bendros schemos, vadinasi, toks pirkėjas labiau rizikuoja kurį laiką nevisiškai disponuoti įsigytu turtu.
Kai kuriais atvejais, kai projektas ypač patrauklus, bankas gali skolinti ir atsižvelgdamas į rinkos kainą. Tokiu aatveju kredito linija gali kompensuoti visas statybos išlaidas, bet neviršijančias sąmatos. Tačiau, jei projektas neatrodo perspektyvus (tarkim, itin prabangus gyvenamasis plotas netikusioje vietoje), bankas gali nesiimti finansuoti daugiau kaip 20 proc. statybos . Nekilnojamojo turto projektų palūkanų dydis priklauso nuo projektų rizikingumo ir sudaro 3,8 – 6 proc.
Bankai mažiausiai rizikinga laiko gyvenamųjų namų, sandėlių ir pramoninių patalpų statybą. Visoje šalyje paklausiausias šiandien naujos statybos būstas . Gyvenamųjų namų statybos bankams ypač įdomios ne tik kaip verslo finansavimo projektai, bet ir kaip galimybė pritraukti privačių klientų, imančių būsto paskolas. Tačiau, iš kitos pusės, gyvenamųjų pastatų projektai gali būti ir labai rizikingi, kuomet pastatai dažnai statomi taip greit, dažnai ir jų kokybė nebūna pati geriausia, pastatai smenga dėl to įtrūksta sienos, lubos. Taigi bankai tokius objektus turėtų vertinti atidžiau.
Daugelio statybos firmų apyvartos didžiąją dalį sudarė pajamos būtent iš naujo būsto statybos, kadangi jų paklausa didžiulė, o pardavimo kainos palankios. Paprastai, dar statyboms nepasibaigus jau būna išpirkti visi butai. Kai tokia didžiulė paklausa, bankai pasiryžę teikti kreditus. Taip pat ir didieji šalies statybų verslo atstovai vis aktyviau investuoja į būsto statybas, todėl reikia tikėtis, kad nuslūgus dabartinei nekilnojamojo turto paklausai, praretės mažesnių, šiuo metu į gyvenamosios statybos verslą orientuotų bendrovių gretos. <
Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais šalies statybos bendrovės savo jėgomis atliko darbų už 4,8 mlrd.litų, arba 4,7 proc. daugiau nei 2003 metais. Šalies teritorijoje jos atliko darbų už daugiau kaip 4,7 mlrd.litų arba 99 proc. visų apimčių. Tai – 4,9 proc. daugiau nei 2003 metais (žr. 2 lentelė).
2 lentelė. Atlikta statybos darbų Lietuvoje 2004 m.
Atlikta darbų, tūkst. Lt Palyginti su 2003 m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % Atliktų statybos darbų sudėtis, procentais
Iš viso šalies teritorijoje 4775286 4,9 100
Nauja statyba 1936712 4,6 40,6
Rekonstravimas 1306782 3,9 27,4
Remontas ir restauravimas 1371669 5,8 28,7
Kiti darbai 160123 9,1 3,3
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Anot statistikų, pernai statybų apimties augimą lėmė didėjanti naujos statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbų sparta. Didžiausią praėjusiais metais atliktų statybos darbų dalį sudarė nauja statyba – 40,6 proc. 2004 m. šalyje pastatyti 2936 nauji gyvenamieji pastatai, juose įrengti 6804 butai (50 proc. daugiau nei 2003 m.), kurių naudingasis plotas sudarė 699 tūkst.kv.m. – 216,5 tūkst.kv.m. daugiau nei 2003m (žr.3 lentelė).
3 lentelė. Pastatyta naujų gyvenamųjų namų Lietuvoje 2004 m.
Namų skaičius Butai
Skaičius Palyginti su 2003 m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % Naudingasis plotas, m2 Vidutinis buto plotas, m2
Iš viso 2936 6804 50,2 699065 102,7
1–2-jų butų namuose 2839 2884 42,3 442728 153,5
3-jų ir daugiau butų namuose (daugiabučiuose) 97 3920 56,5 256337 65,4
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Daugiausiai pagal naudingojo ploto rodiklį pastatyta 1-2 butų gyvenamųjų namų. Jie sudarė daugiau kaip 63 procentus viso pastatyto ploto (žr. Priedas Nr. 2). Tačiau
lyginant gyvenamųjų namų statybą pagal apskritis, skaičiai yra labai netolygūs (žr. Priedas Nr. 3). Aktyviausia daugiabučių gyvenamųjų namų statyba išsiskiria Vilniaus miestas (žr. Priedas Nr.4).
2004 metais išduotas 4001 leidimas statyti 4155 gyvenamuosius pastatus, t.y. 1142 leidimais daugiau negu 2003 m. Iš jų – 71 leidimas daugiabučių namų statybai (žr. Priedas Nr.5).
Statybos kainos per praėjusius metus (2004 m. gruodžio mėn., palyginti su 2003 m. gruodžiu) padidėjo 8,1 procento (2003 m. gruodžio mėn., palyginti su 2002 m. gruodžio mėn., – 2,2 proc.). LLabiausiai – 9,1 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau kaip 17 proc. padidėjusios darbo užmokesčio ir pridėtinės išlaidos. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos padidėjo 3,4 proc., statybinių mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos – daugiau kaip 7 proc. .
Statybos apimčių augimas prognozuojamas ir šiais metais. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, Adakro Šeštakausko, jei ekonomika ir bendras vidaus produktas augs kaip prognozuojama daugiau nei 6 proc., statybos apimtys turėtų didėti apie 10 proc. Šalies statybininkų aasociacija prognozuoja, jog 2007 metais statybos bendrovių atliktų darbų apimtys sieks daugiau nei 6 mlrd. litų .
Neretai gyvenamojo būsto statybos rinkoje dalyvaujančių bendrovių siūlomų būstų kokybė ir asortimentas skiriasi. Vienos jų daugiau orientuojasi į kokybiškus, išsiskiriančius dizainu būstus, su išskirtine ggyvenamojo ploto padėtimi. Daugiau investuojama, nesiekiant greitos pinigų grąžos ir pelno. Kartais orientuojamasi į labiau pasiturinčius klientus. Kitos bendrovės stato daugiau „ekonomiško“ tipo būsto. Šiuo metu rinkoje vyrauja būtent pigesnės statybos butai, tačiau yra pakankamai klientų, kurie renkasi ir brangesnius butus.
Šiuo metu statybos bendrovės naudojasi ekonomikos kilimu, ir dabartiniame etape Lietuvos gyvenamosios statybos rinkoje dalyvių yra per daug. Ilgainiui, tokio ekonomikos kilimo nebus, ir kažkas turės pasitraukti. Pasaulinės statybų tendencijos rodo, kad smulkesnes bendrovės ilgainiui neatlaiko didžiųjų konkurencijos. Po keletos metų, kai rinka jau bus perpildyta, smulkiosios bendrovės turės ieškoti išeičių. Lietuvos statybos bendrovės gali turėti įvairias alternatyvias strategijas. Tačiau dabartinė situacija, kai į Lietuvos statybos rinką ateina vis daugiau užsienio kapitalo bendrovių ir vietos bendrovių, o konkurencija yra smarki, rrodo, kad vienintelė perspektyvi strategija yra augimas, nes jei nėra augimo, nėra ir galimybių išlikti versle.
3. Valdžios įtaka statybų rinkai
Nuo 1990 metų buvo pastebima investicijų, skirtų būstui, mažėjimo tendencija . Tai galima būtų paaiškinti kitoms ūkio šakoms (prekybai, paslaugoms, transportui, telekomunikacijoms ir pan.) teiktu prioritetu. Investicijos į būstą, kaip BVP dalis, Rytų ir Vidurio Europos šalyse vidutiniškai sudarė apie 3 proc., Lietuvoje 1,5 proc., išsivysčiusiose šalyse apie 4,5 proc. , taigi atsilikimas nuo Rytų ir Vidurio Europos šalių ir išsivysčiusių šalių bbuvo didelis. Mažėjant investicijoms, mažėjo ir būsto statybų. Pagerinti padėti galėjo tik vykdoma skatinimo politika subsidijuojant būsto statybą, ypač privataus sektoriaus, į rinkos poreikius orientuotoms statybų programoms remti, palūkanų lengvatų taikymas investuojant į būstą, mokesčių lengvatos (būsto kreditų palūkanas atimant iš apmokestinamųjų pajamų) ir pan. Tačiau reikėtų pažymėti, kad išsivysčiusių šalių būsto valdymo struktūros analizė parodė, kad privataus būsto dominavimas neatspindi aukšto šalies pragyvenimo lygio. Vyriausybės, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas gauti ilgalaikių paskolų, turi aktyviau kištis į finansų rinkas. Tai ypač svarbu šalims, kurių finansų sektorius nusilpęs.
Galima teigti, kad būsto kreditavimo portfelio augimas priklauso nuo ekonomikos plėtotės. Dar pakankamai žema šio rodiklio reikšmė Lietuvoje rodo, kad finansų institucijos būsto kreditavimą priskiria prie padidintos rizikos kreditų. Išsivysčiusiose šalyse beveik visos vyriausybės siekia tiesiogiai sumažinti valstybės išlaidas būstui, nors tai ne visada pasiseka. Tai daroma mažinant būsto finansavimo priežiūrą arba netiesiogines subsidijas per mokesčių sistemą. Tačiau Rytų ir Vidurio Europoje bei Lietuvoje valstybinių lėšų būstui mažinimo priežastys yra visai kitokios. Jas lemia daugiau nacionaliniai makroekonominiai ir socialiniai pokyčiai: privatizacija, decentralizacija, valstybės vaidmens mažėjimas, energijos išteklių brangimas. Todėl, neišsprendus pagrindinių būsto problemų, mažinti valstybines išlaidas (tiesiogines ir netiesiogines) būstui Lietuvoje nėra racionalu. Padėčiai pagerinti reikėtų aiškiai nustatyti ir nacionalinius, ir vietinius valstybinių lėšų sskyrimo būsto statybai ir atnaujinimui prioritetus (pagal socialinius, ekonominius, techninius kriterijus).
Jau šiais metai vienas iš LR Aplinkos ministerijos strateginių tikslų yra – užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, sudaryti geresnes sąlygas statybos verslui plėsti bei gyventojams apsirūpinti būstu. Siekiant įgyvendinti šį tikslą yra parengtos Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programa bei Būsto ir techninio normavimo sistema .
Būsto strategijos įgyvendinimo programoje numatyta išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms. Šiam tikslui pasiekti, numatytos prioritetinės kryptys, tarp kurių yra ir naujų būstų statybos plėtra bei efektyvi ir tikslinė finansinė parama būstui įsigyti. Siekiant plėtoti naujų būstų statybą, žadama tobulinti statybos techninius reglamentus ir teisės aktus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybos bendrovių veiklą. Šis uždavinys bus vertinamas pagal atiduotų naudoti naujų butų skaičių.
Teikiant efektyvią ir tikslinę valstybės finansinę paramą būstui įsigyti, žadama rengti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybės paramą būstui įsigyti, tobulinimo. Šis uždavinys bus vertinamas pagal tokius kriterijus, kaip parengtų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės paramą būstui įsigyti, projektų skaičių, bei asmenų (šeimų), kuriems suteikta valstybės parama, skaičių.
Įgyvendinant būsto ir techninio normavimo sistemoje užsibrėžtus tikslus, numatyta parengti naujus nacionalinius statybos techninius dokumentus, atitinkančius EB Tarybos direktyvos 89/106/EEB ir ją papildančių dokumentų reikalavimus . Šie normatyviniai dokumentai turi būti susieti su ppažangiomis technologijomis, naujais statybos produktais, aplinkosauginiais reikalavimais.
Statybų reglamentavimas – viena mažiausiai reformuotų ir, kaip rodo tarptautiniai korupcijos tyrimo indeksai, viena korumpuočiausių sričių. Jau ilgai Lietuvoje svarstoma, kaip supaprastinti leidimų statyti, rekonstruoti išdavimą. Begalinius ginčus turėjo baigti naujai priimtas Teritorijų planavimo įstatymas ir Žemės įstatymo pataisos. Tačiau nutiko taip, kad jie dar labiau sujaukė miglotą sistemą ir keliems metams jei neįšaldė, tai stipriai pristabdė statybas.
Viena vertus – statybas reglamentuoti būtina, tačiau kita vertus reikia mažinti biurokratinius suvaržymus, skaidrinti statybų verslą. Naujai priimtas Teritorijų planavimo įstatymas sustabdė statybų planavimą. Statybos stoja, kadangi planuojant naujas statybas kiekvienu atveju reikia parengti naują bendrąjį planą. Bet koks miesto bendrojo plano pakeitimas prilygintas naujo bendrojo plano rengimui. O parengti bendrąjį planą trunka apie trejus metus. Įstatyme neliko vietos operatyviam planavimui, kurio dėka galima būtų keisti bendrojo plano sprendimus per detaliuosius planus.
Daugelyje miestų, tame tarpe ir Vilniuje, laisvos žemės sklypų praktiškai nėra. Statybos vyksta užmiestyje. Daugelis žmonių sutiktų keltis gyventi į užmiestį, jei ten būtų statomi individualūs ar blokuoti namai. Tačiau užmiestyje – daugiausiai yra žemės ūkio paskirties žemės. O remiantis naujuoju Teritorijų planavimo įstatymu , yra užkirsta galimybė užmiestyje statyti namus, kadangi žemės ūkio paskirtį galima keisti tik tokiu atveju, kuomet tai atitinka bendrojo plano sprendimus.
Viskas būtų gerai, tačiau nė vieno rajono savivaldybė neturi bendrojo plano.
Kitas naujas biurokratinis suvaržymas – teisė būti planavimo organizatoriumi. Pagal naująjį įstatymą, tokios teisės neturi nei juridinis, nei fizinis asmuo, juo gali būti tik savivaldybė. Netgi tokiu atveju, jei asmuo paveldėjo ar nusipirko žemės, jis turi eiti į apskritį prašyti leidimo, kad taptų organizatoriumi, o tam papildomai gaištamas laikas. Idėja ruošti bendruosius planus nėra bloga, suplanuojama kur kas ketinama statyti, ir pagal tai kuriamos gyvenamoji, pramonės, rekreacinės zonos. Tačiau reikia aatsižvelgti ir į gyvenimo realybę. Juk ekonomika vystosi labai greitai, tai puikiai galima būtų pailiustruoti tuo, kaip mes įsivaizdavome statybas prieš penkerius metus ir kokia situacija mūsų šalyje yra šiuo metu.
Investuotojus taip pat smarkiai suvaržė Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas. Pagal jį, iš esmės negalima pakeisti žemės sklypo paskirties, o žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik ūkininkai. Jeigu žemės ūkio paskirties sklypus bus leista įsigyti tik įregistravusiems ūkius ir šia veikla besiverčiantiems asmenims, sustos miestų plėtra. Be to, investuotojai negali iišsinuomoti valstybinės žemės, jie gali ją pirkti tik aukcionuose, tačiau tokiems aukcionams nevykstant, įsigyti žemės sklypus darosi vis sunkiau.
Kadangi laisvos žemės miestuose nebėra, jeigu negalima bus pertvarkyti apleistų teritorijų, nekilnojamojo turto kainos dar labiau padidės. Iki šiol 98 proc. vvisų žemės sklypų miestų teritorijose investuotojai išsinuomodavo iš valstybės. Pirkdavo iš valstybės ar privačių asmenų tik nedaugelis. Dabar pastatus galės statyti tik tos bendrovės, kurios spėjo anksčiau susitvarkyti žemės sklypų dokumentus. Tačiau pasibaigus šiems resursams statybos sustos.
Teritorijų planavimo įstatymas ir Žemės įstatymo pataisos daug ką sujaukė. Jais remiantis, galima sakyti, kad senų, apleistų gamyklų teritorijose nieko negalima statyti, galima tik atgaivinti tas gamyklas. Jeigu investuotojai teritorijoje norėtų ką pakeisti, su jais būtų nutraukiama žemės nuomos sutartis. Investuotojai dažniausiai apleistas gamyklas perka tik tam, kad įgytų teisę išsinuomoti žemę ir statyti naujus objektus. Tačiau, jei nebus galima keisti žemės sklypo paskirties, dar ilgai apleistos gamyklos darkys miesto vaizdą.
Šie įstatymai, galima sakyti trukdys sėkmingai ir greitai plėtoti ekonomiką. Finansų analitikai akcentuoja, kkad jei ir toliau vyraus dabartinės makroekonomikos tendencijos, ateityje šalies ekonomika gali augti lėčiau. Nors nacionalinio kapitalo investicijos auga, tiesioginių užsienio investicijų santykinai smarkiai mažėja (žr. 4 lentelė). Statybos rinkos dalyviai baiminasi, kad valdininkų dėka dabartinį statybų bumą netrukus gali pakeisti visiškas sąstingis, o tiesioginės užsienio investicijos dar labiau nutols nuo Lietuvos.
4 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 1996 – 2004 m.
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
Iš viso Lietuvoje, mln. Lt 1406 2801 4162 6501 8252 9337 10662 13184 13699
Vienam gyventojui Lietuvoje, Lt 389 781 1168 1838 2350 2678 3068 3808 3976
Vilniaus m. sav., tūkst. Lt 534878 1161255 2154661 3857133 4992347 5800676 6829583 8297949 7910810
Vienam gyventojui Vilniuje, Lt 1862 2002 3808 6859 8934 10465 12342 14999 14304
Šaltinis: LLR Statistikos departamentas
Kitais metais bus baigtos dabar vykstančios statybos ir nebus pradėtos naujos, nes nerengiami nauji projektai . Investuotojai iš ES nelauks kol situacija Lietuvoje taps palanki. Jau šiuo metu, Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto duomenimis, Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui užima paskutinę vietą tarp naujųjų ES narių. Nors kai kurie finansų analitikai teigia, jog daugelyje šalių panašios ekonominės sąlygos, o tokiu atveju, lemiamą reikšmę renkantis šalį investuoti įgyja laikas, reikalingas pradėti verslui, biurokratija. Taigi dar nėra vėlu keisti situaciją, antraip, bus sunku investuotojus įtikinti pradėti dirbti Lietuvoje, nes kiti argumentai bus tik antraeiliai. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo sunkiaus bus ištaisyti padėtį.
Pagal patvirtintą Nacionalinę būsto strategiją, kasmet naujai pastatomų būstų skaičius turėtų sparčiai augti. Tačiau kategoriški įstatymai sulėtins statybas. Dėl to gali likti neįgyvendinta ir būsto strategija.
Būsto politikos efektyvumas priklauso ne tiek nuo valstybių ir tarptautinių organizacijų paramos, kiek nuo privataus finansų sektoriaus, nuo iniciatyvos bei sugebėjimo plėsti paskolų pasiūlą. Šiuo metu Lietuvoje būsto kreditavimo ir valstybės garantijų paskoloms sąlygos yra geresnės nei daugelyje Rytų Europos šalių. Tačiau, remiantis užsienio patirtimi, galima pasiūlyti įvairias kitas kreditavimo priemonių alternatyvas, kurios toliau skatintų Lietuvos būsto kreditavimo rinką: teikti gyventojams mokesčių lengvatas, steigti vyriausybines įstaigas, teikti tam tikras garantijas bbankams, tiesiogiai subsidijuoti gyventojus, teikti valstybės garantijas atskiroms paskolų grupėms ir t.t.
Dėl besikeičiančių makrolygio aplinkos veiksnių, laikui bėgant keičiasi valstybės dalyvavimo būsto finansavimo rinkoje alternatyvų efektyvumas. Keičiantis makrolygiui, reikia taikyti vis kitas kreditavimo priemones, labiau atitinkančias esamą padėtį.
IŠVADOS
Investicijos į gyvenamųjų namų statybą – materialusis investavimas, kuris sukuria naują pagrindinį kapitalą. Praktiškai visa naujų gyvenamųjų namų statyba yra finansuojama iš bankų paskolų. Gyvenamojo būsto rinką šiuo metu labiausiai veikia dvi priešinga kryptimi veikiančios jėgos: skatinanti – bankų siūloma palanki kreditavimo sistema, mokestinės lengvatos, veiksniai, susiję su žmonių psichologija, kurie skatina gyventojus gerinti gyvenamojo būsto kokybę. Priešinga kryptimi rinką, o ypač statybas, veikia reguliuojanti įstatymų bazė, kuri trukdo greitai patenkinti augantį poreikį.
Įgyvendinant investicinį projektą, dalyvauja įvairūs investicijų proceso dalyviai: statybos firmos, technologijos firmos, konsultavimo ir projektavimo firmos, bankai, investuotojai, valdžia. Vienas pagrindinių šio proceso dalyvių yra bankai, kurie dalyvauja visuose investicijų proceso etapuose, kadangi visuose etapuose yra būtinas finansavimas. Gyvenamųjų namų statybos bankams ypač įdomios ne tik kaip verslo finansavimo projektai, bet ir kaip galimybė pritraukti privačių klientų, imančių būsto paskolas.
Šiuo metu statybos bendrovės naudojasi ekonomikos kilimu. Į Lietuvos statybos rinką ateina vis daugiau užsienio kapitalo bendrovių ir vietos bendrovių, o konkurencija yra smarki. Šalies statybos bendrovių atliktų darbų apimtys vis ddidėja. Tokį statybų apimties augimą lemia didėjanti naujos statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbų sparta. Nauja statyba sudarė didžiausią praėjusiais metais atliktų statybos darbų dalį. Tačiau atskirose apskrityse gyvenamųjų namų statyba nėra tolygi. Aktyviausia daugiabučių gyvenamųjų namų statyba išsiskiria Vilniaus miestas. Kartu su statybų apimtimis didėja ir statybų kainos, o labiausiai brangsta gyvenamųjų pastatų statyba, vienas to veiksnių yra pasiūlos nepakankamumas paklausai.
Nuo 1990 metų mažėjant investicijoms, mažėjo ir būsto statybų. Pagerinti padėti galėjo tik efektyviai vykdoma skatinimo politika subsidijuojant būsto statybą, ypač privataus sektoriaus, į rinkos poreikius orientuotoms statybų programoms remti, palūkanų lengvatų taikymas investuojant į būstą, mokesčių lengvatos (būsto kreditų palūkanas atimant iš apmokestinamųjų pajamų) ir pan. Šiuo metu mažinti valstybines išlaidas (tiesiogines ir netiesiogines) būstui Lietuvoje nėra racionalu. Gyvenamojo būsto statybos rinką pastaruoju metu aktyvina būtent sėkminga valstybės gyvenamojo būsto politika šalyje per pastaruosius trejus metus bei pasikeitęs gyventojų požiūris į finansavimo šaltinius.
Investicijų į gyvenamųjų namų statybą apimčių augimui didelę įtaką turi teisinis šios srities reglamentavimas. Naujai priimtas Teritorijų planavimo įstatymas ir Žemės įstatymo pataisos turėjo į vesti aiškumo ir skaidrumo šioje srityje, tačiau šie įstatymai dar labiau sujaukė ir taip jau miglotą sistemą ir keliems metams jei neįšaldė, tai stipriai pristabdė statybas. Viena vertus – statybas reglamentuoti
būtina, tačiau kita vertus reikia mažinti biurokratinius suvaržymus, skaidrinti statybų verslą. Jei ir toliau vyraus dabartinės makroekonomikos tendencijos, ateityje šalies ekonomika gali augti lėčiau. Nors nacionalinio kapitalo investicijos auga, tiesioginių užsienio investicijų santykinai smarkiai mažėja. Pagal patvirtintą Nacionalinę būsto strategiją, kasmet naujai pastatomų būstų skaičius turėtų sparčiai augti. Tačiau kategoriški įstatymai sulėtins statybas. Dėl to gali likti neįgyvendinta ir būsto strategija.
NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Dailingas B.; Čiburienė J; Snieško V. Makroekonomikos pagrindai. – K., 1997.
2. Makroekonomika. – V., 2000.
3. Navickas V. Lietuvos ekonomika: dabartis iir perspektyvos. – V., 1999.
4. Wonnacott P.; Wonnacot R. Makroekonomika. – K., 1993.
5. Kancerevyčius G. Finansai ir investicijos. – Smaltijos leidykla, 2004.
6. Mankiw G. N. Macroeconomics. – 2 nd ed. – N. Y., 1994.
7. Menkiu G. N. Makroekonomika. – M: Moskovskij universitet, 1994.
8. Piasecka, Aneta; Bogdanovičius, Andrius. Lietuvos ekonomikos tyrimas 2003-2004 (2) [Žiūrėta 2005-03-19]. Prieiga per internetą:
9. Vyriausybei siūloma mažiau kištis į statybų verslą. Lietuvos rytas, 2001, geg.7, Priedas „Būstas“ p.6.
10. Goda A. „Vilniaus prekyba“ investuoja į gyvenamųjų namų statybą. Respublika, 2002, birž.26, p.10.
11. Armalytė AA. Statyba kvartalais – ir pigiau ir saugiau. Verslo žinios, 2002, bal.2, p.5.
12. Gidžiūnas V. Įgyvendinamas LŽŪB gyvenamųjų namų investicinis projektas. Respublika, 2001, gruod.11, p.29.
13. Investicijos – būdas taupyti. Savas būstas, 1998, Nr.1, p.38-39.
14. Babickas D. Netobuli įstatymai supančiojo investuotojus. Lietuvos rytas, 2004, lliep.5, Priedas „Būstas“, p.4.
15. Babickas D. Valdžia ištraukė pagalį iš ratų, bet statybų vežimas vis dar stringa. Lietuvos rytas, 2004, spal.4, Priedas „Būstas“, p.4.
16. Masilionis R. Investicijų projektus mala biurokratų girnos. Lietuvos rytas, 2004, gruod.9, Priedas „Sostinė“, p.5, 6.
17. Nečiūnienė L. Užkardos stabdo investicijas. Verslo žinios, 2004, birž.11, p.4.
18. Jakubauskas R. Mažiesiems statybininkams prognozuoja sunkius laikus. Verslo žinios, 2004, rugpj.2, p.7.
19. Kmieliauskas L. Spręs investuotojų problemas. Verslo žinios, 2004, rugpj.2, p.7.
20. Kmieliauskas L. Seimo trumparegiai stabdo investicijas. Verslo žinios, 2004, rugpj.10, p.4.
21. Stankevičiūtė P. Investicijas į biurus bankai laiko rizikingiausiomis. Verslo žinios, 2005, vas.17, p.8-9.
22. Ugianskis P. Vilniaus Laisvės prospekte – laisvė statyti. Lietuvos žinios, 2003, bal.29, p.20.
23. Skardinskis L. Investicinių statybos projektų įgyvendinimas. Statyba ir architektūra, 2003, Nr.6/7, p.18-22.
24. Lygnugarienė G. Investicijos atsipirks greičiau. Statyba ir architektūra, 2004, Nr.12, pp.12.
25. Ambrazas G. Žemės įstatymas – valdžios smūgis verslui. Respublika, 2004, birž.26, p.10.
26. Kučinskaitė J. Statybos mirė. Veidas, 2004, rugs.2 (Nr.36), p.14-16.
27. Šliūžas K. Statybų finansavimo tąsa – ilgalaikės paskolos. Investicija, 2003, Nr.3, p.24-25.
28. Zavadskas E.K. Lietuvos sektoriaus plėtros iki 2015 metų strategija. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas, T.10, Nr.1 (2004), p.7-21.
29. Lietuvos statybų rinkos apžvalga. [Žiūrėta 2005-03-17]. Prieiga per internetą:
30. [Žiūrėta 2005-03-29]. Prieiga per internetą:
31. [Žiūrėta 2005-03-29]. Prieiga per internetą:
32. [Žiūrėta 2005-03-18]. Prieiga per internetą:
33. [Žiūrėta 2005-03-24]. Prieiga per internetą:
34. [Žiūrėta 2005-04-02]. Prieiga per iinternetą:
35. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
36. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
37. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
38. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
39. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
40. [Žiūrėta 2005-03-30]. Prieiga per internetą:
41. [Žiūrėta 2005-03-19]. Prieiga per internetą:
42. [Žiūrėta 2005-03-19]. Prieiga per internetą:
43. [Žiūrėta 2005-03-15]. Prieiga per internetą:
44. [Žiūrėta 2005-03-15]. Prieiga per internetą:
45. [Žiūrėta 2005-03-15]. Prieiga per internetą:
46. [Žiūrėta 2005-03-15]. Prieiga per internetą:
48. [Žiūrėta 2005-03-15]. Prieiga per internetą:
