Kauno kolegijos Lakštutienės špera 3 kurso

Atsargų valdymas

Kadangi atsargos įmonės veikloje turi didelę reikšmę yra reikalinga jų nuosekli kontrolė. Vykdant produkcijos gamybą yra labai svarbu kontroliuoti žaliavas laikomas gamybos sandėliuose, kad jokiu būdu žaliavų trūkumas nedarytų negatyvaus poveikio pačiai produkcijos gamybai.

Taip pat įmonės išleidžiančios galutinę produkciją tikslas – pasiekti aukštą klientų aptarnavimo lygį esant minimalioms išlaidoms. Tokiu būdu reikia turėti reikiamą kiekį žaliavų ar galutinės produkcijos reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku. Todėl patys svarbiausi sprendimai, kuriuos būtina išspręsti vykdant atsargų valdymą yra šie:

1) kiek rreikia turėti atsargų;

2) kada jas reikia turėti;

3) kur jos bus laikomos ir kokios jos bus.

„Kiek“ šį klausymą reikia atsakyti kalbant tiek apie žaliavas, tiek apie galutinę produkciją. Taigi reikia žinoti kiek t.b. atvežta žaliavų ir kiek t.b. pagaminta produkcijos, kad būtų patenkinti klientų poreikiai, bei racionaliai atlikti užsakymai tuo pačiu metu žvelgiant į ateitį dėl būsimų užsakymų įvykdymų. Remiantis paskaičiuotomis išlaidomis yra nustatomas ekonomiškiausias atsargų kiekis, kurį reikia turėti paskirstymo vietoje ar užsisakyti.

Tam, kad atsakytumėme į klausimą „kiek „, t.y. nustatyti optimalų atsargų kiekį, yra naudojamas ekonomiškai pagrįsto užsakymo dydžio modelis (EOQ). Realizuojant bet kokios įmonės, svarbu tikslą, t.y. siekiant kuo aukštesnio kliento aptarnavimo lygio reikalingos didelės investicijos į atsargas.

pav

Didėjant įdėjimams į atsargas proporcingai kyla klientų aaptarnavimo lygis, visapusiškas jų poreikių tenkinimas bei efektyvus užsakymų vykdymas.

Įvairioms įmonėms atsakant į klausimą „kiek“, būtina kontroliuoti kiek atsargų turi būti sandėliuose, kad būtų efektyviai atliekami klientų užsakymai.

„Kada“ antras sprendimas vykdant atsargų valdymą yra atsakymas į klausimą „kada“, t.y. kada reikia užsakyti ar pagaminti. Šio sprendimo atlikimas priklauso nuo pačios įmonės veiklos pobūdžio bei gamybos apimčių dydžio. Šis sprendimas yra susijęs su tai kiek laiko užima užsakymų organizavimas (nuo paraiškos naujoms atsargoms padavimo iki galutinio užsakymo įvykdymo taško).

Laikas, reikalingas užsakymo organizavimui priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip gamybos tempas, užsakymo paruošimo laikas, transportavimo laikas. Todėl iš esmės reikia įvertinti laiką per kurį pateikiamos užsakytos žaliavos r gatava produkcija ir apskaičiuoti turimas žaliavas ar produkciją, kad užsakymo vykdymo laikotarpiu jjų nepritrūktų.

Klausimas „kur“ reiškia, kur atsargos bus sandėliuojamos ir laikomos, t.y.ar gamykloje ar paskirstymo sandėliuose ar dar kur nors. Ir dar svarbu kokios atsargos bus kaupiamos.

Šis klausimas yra ypatingai svarbus įvairios produkcijos gamyba ar prekyba užsiimančioms įmonėms.

Kadangi įvairios atsargų rūšių nėra vienodai svarbios, todėl įmonėse kuriose yra šimtai ar net tūkst. įvairių atsargų rūšių, atsargos yra klasifikuojamos pagal svarbą.

Atliekant atsargų valdymą bei kontrolę įmonės pagrindinį dėmesį turi koncentruoti į svarbiausias atsargų rūšis, kurioms reikalingas sudėtingesnis valdymas.

Atsargos skirstomos pagal AA,B,C klasifikaciją, t.y. į 3 grupes. Svarbiausios atsargų rūšys yra priskiriamos į A grupę, o mažiau svarbios atsargų rūšys y B,C. Šios klasifikacijos tikslas yra nustatyti tas atsargų rūšis, kurios yra būtiniausios gamybos procese arba turi daugiausia įtakos bendram pardavimui.

Pirmas etapas klasifikuojant atsargas A,B,C metodu yra kokio nors kriterijaus pasirinkimas (pvz.: parduotų atsargų kiekis)

Antras etapas – atsargų rūšių klasifikavimas pagal pasirinktą kriterijų, svarbumo mažėjimo tvarka. Tokiais atvejais kai atsargų rūšys yra žymimos atskirais kodais, skaičiavimai reikalingi atsargų klasifikacijai vykdyti, atliekami kompiuterio pagalba.

Būna atveju kai A,B,C atsargų klasifikacijos neužtenka. Todėl papildomai dar pridedama ketvirta grupe D. Ši grupė naudojama nereikalingoms atsargų rūšims klasifikuoti, t.y. toms, kurios t.b. pašalintos iš gamybos ir (arba) iš sandėlių. A,B,C atsargų klasifikacija suteikia galimybes, sukoncentruoti dėmesį į svarbesnes atsargų rūšis, kad jos būtų kuo efektyviau panaudojamos. Įmonėms yra pravartu naudotis sudėtingesne nors ir brangesne atsargų valdymo technologija, kad būtų gaunamas pelnas, dėl parduotų A grupės neatsišvietė paskutinė eilutė

Vykdant atsargų kontrolę ir valdymą yra naudojami du modeliai:

1) fiksuoto kiekio modelis;

2) fiksuoto intervalo modelis.

Fiksuoto kiekio modelis. Įmonė besinaudojanti fiksuoto kiekio modeliui kiekvieną kartą duoda užsakymą fiksuoto kiekio atsargoms, semiantis priskaičiuotomis išlaidomis ir paklausa. Naudojant šį modelį reikia nustatyti atsargų minimumo lygį, tad žinoti, kada vėl reiks daryti naują uužsakymą. Šis atsargų minimumo lygis yra vadinamas naujo užsakymo tašku. Tuo metu kai atsargos pasiekia iš anksto nustatytą lygį yra automatiškai užsakomas fiksuotas produkcijos kiekis. Šis modelis dažniausiai naudojamas dirbant su A grupės atsargomis. Fiksuoto kiekio modelis dar vadinamas dviejų dėžių sistema. Kai pirma dėžė tuščia – pateikiamas antras užsakymas. Atsargų kiekis antroje dėžėje parodo, kiek atsargų reikės kol bus įvykdytas užsakymas

Pav

Užsakymų atsargų likutis priklauso nuo išlaidų arba paklausos. Atsargų lygis kuriam esant pateikiamas naujas užsakymas priklauso nuo laiko per kurį šis užsakymas įvykdomas nuo gaminių paklausos bei pardavimų dydžio per tą laiką, t.y. kiek vienetų parduodama per dieną, sav.ar kitą laiko tarpą (pvz. jei naujas užsakymas įvykdomas per 2sav, o per dieną parduodama 10vnt, tai naujo užsakymo taškas bus 140 vnt.). tai įmonės užsakymai vykdomi yra cikliniai. Paveiksle pavaizduoti 3 ciklai, ir kiekvieną kartą ciklas prasideda nuo 4000 atsargų vnt. t.y. fiksuoto kiekio, kurį reikia užsakyti ar pagaminti. Tačiau kiekviena ciklo trukmė skiriasi (5,7,4 savaitės) laiko momentas kada atsargų lygis pasiekia naują užsakymo laiką. 150 tūkst.vnt.3 cikluose yra skirtingas. Kuo didesnė ciklo trukmė, tuo ilgesnis laiko tarpas iki naujo atsargų užsakymo momento.

Fiksuoto intervalo modelis. Naudojant šį modelį atsargos yra užsakomos fiksuotais arba reguliariai intervalais. Užsakomas atsargų kiekis kinta ppriklausomai nuo to kiek patikrinimo metu yra atsargų vienetų. Atsargos yra suskaičiuojamos baigiantis laikotarpiui ir užsakoma remiantis suskaičiuotu atsargų kiekiu. Šio modelio pranašumas yra tas, kad čia nebūtina atidi priežiūra. Mažavertės atsargos g.b. užsakomos ne dažnai ir dideliais kiekiais, retai tikrinant jų lygį, todėl efektyvu šį būdą naudoti (grupės atsargoms, kontroliuoti bei valdyti. Kai kuriais atvejais fiksuotas intervalo modelis yra reikalingas pristatymo grafikams sudaryti. Tai būdingas mažesnis maisto parduotuvėms į kurias vienos prekės pristatomos kas dieną, kitos kas sav, kartą į mėn. yra nustatomas tam tikras atsargų kiekis, kurio užtektų iki to laiko, kol bus atliktas naujas užsakymas. Kiekvieną kartą užsakymo kiekis kinta.

Pav

Iš paveikslo matyti, kad užsakymai pateikiami intervalais kas 5savaites, tačiau užsakomas kiekis kiekvieną kartą skiriasi. Jei įmonė nusprendžia kiekvieną ciklą pradėti su 4000vnt., o nuo paskutinio užsakymo parduoda 2500vnt, tai reikės užsakyti 2500vnt.+nustatyta paklausa per naujo užsakymo vykdymą, t.y. vėl būtų lygūs 4000vnt. Naudojant šį modelį reikalaujami fiksuoti intervalai tarp užsakymų ir kintamų atsargų užsakymo kiekiai.

Yra 3 su atsargom susijusios kaštų grupės:

1) atsargų laikymo kaštai. Į šiuos kaštus yra įskaitoma panaudoto kapitalo apimtis, sandėliavimo kaštai, draudimas ir nusidėvėjimas. Laikymo kaštai didėja proporcingai vidutiniam laikomų atsargų dydžiui. A=Q/2 A- vidutinis atsargų dydis; Q – vienodo dydžio užsakymai. A=(S/N)/2 S-

pardavimai per m./vnt.; N- kartai metuose.

Pavyzdys. Tarkim, metiniai sandėliavimo kaštai siekia 2500 Lt. Atsargų draudimas sudaro 500Lt. Nusidėvėjimas lygus 1100Lt. Įmonė įsigyja atsargas, kurių vnt. kaina 3Lt.ji parduoda produkcijos 2400 vnt/m. užsako atsargas 12 kartų per metus. Šios įmonės kapitalo kaštai yra 8proc.ir ji yra investavusi atsargų laikymui 2400Lt.

Nustatykite vidutines atsargas, vidutinę atsargų vertę bei laikymo kaštus.

1) A=(240000/12)/2=10000vnt.

2) Vidutinė atsargų vertė=10000*3=30000Lt

Kapitalo panaudojimo apimtis = 30000*0,08=2400Lt.

2500+500+1100+2400=6500 (laikymo kaštai)

6500/30000=0,2167*100proc. =21,67proc.

TCC=C*P*A

TCC=0,2167*3*10000=6501

TCC – laikymo kaštai

C – laikymo kaštai proc.

P – atsargų vieneto kaina Lt.

A – vidutinis aatsargu kiekis.

2) atsargų užsakymo ir gavimo kaštai. Juos sudaro užsakymo pateikimo ir transportavimo kaštai (įstaigų susirašinėjimas ir telefoninis ryšys, atsargų priėmimas). Kiekvienam užsakymui šių kaštų dydis yra pastovus.

TOC =F*N=F*S/Q

TOC – metiniai užsakymo kaštai

F – pastovūs kaštai, atsargų užsakymai (užsakymo kaštai)

N – užsakymų skaičius per metus.

Jei pastovūs užsakymo kaštai yra lygūs 100 Lt, tai metiniai 1200Lt.

TOC =100*12=1200Lt

TIC=TCC+TOC

TIC=6504+1200=7701

TIC – metiniai bendri atsargų kaštai.

3)atsargų išsekimo kaštai. Jie yra susiję su atsargų trūkumu. Juos sudaro nuostoliai dėl pardavimų sumažėjimo, kliento palankumo praradimo iir gamybos planų pažeidimo.

Draustinės atsargos. Reikalingos netikėtam pardavimų prieaugiui.

A=Q/2+draustinės atsargos

Pavyzdys. Gamintojas per metus naudoja 50 000 molio formų liejimui. Kiekviena forma kainuoja 2Lt. Jų metiniai laikymo kaštai sudaro 20proc., pastovūs užsakymo kaštai sudaro 100Lt.užsakymui. Nustatyti optimalų užsakymų atsargų dydį. <

EOQ = √(2*F*S) / (C*P)

EOQ=Q

P=2LT

C=20proc. =0,2

F=100Lt

S=50 000 vnt.

EOQ=√(2*100*50 000)/0,2*2=5000vnt.

Apskaičiuokite bendrus metinius atsargų kaštus. TIC

TIC=TCC+TOC

TCC = C*P*A=0,2*2*2500=1000

A=Q/2=5000/2=2500

TOC=F*N=F*(S/Q) =100*(50 000 *5000) =1000

TIC =1000+1000 =2000

Apskaičiuoti metinius bendrus atsargų kaštus, kai užsakymas neoptimalus.

a)Q =4000vnt; b) Q =6000vnt.

a) TIC =TCC+TOC

TCC =C*P*A =0,2*2*2000 =800

A =Q/2 =4000/2 =200

TOC =F*N =F/(S*Q) =100*(50 000/4000) =1250

TIC =800+1250 =2050

b) TIC =TCC+TOC

TCC =C*P*A =0,2*2*3000 =1200

A =Q/2 =6000/2 =3000

TOC =F*N =F/(S/Q) =100*(50 000/6000) =833

TIC =1200+833 =2033

Tarkim liejimo formų tiekėjas suteiks 1proc.nuolaidą, jei užsakymo partija sudarys 10 000vnt. Kiek padidės bendri atsargų kaštai ir kokia bus ekonomija ryšium su suteikta nuolaida.

Nuolaida.

2*0,01 =0,02

2-0,02 =1,98

P =1,98

Q =10 000vnt

TIC =TAC+TOC

TCC =C*P*A =0,2*1,98*5000 =1980

A =Q/2 =10 000 /2 =5000

TOC =F*N =F*(S*Q) =100*(50 000/10 000) =500

TIC =1980+500 =2480

Ekonomija

50 000*2 =100 000

50 000*1,98 =99 000

lieka 1000 1000-480 =520 <-???

Tarkime, kkad įmonė priėmus pasiūlymą laiko 2000vnt draustinių atsargų. Kaip pakis nuo šių atsargų kiekio bendri metiniai atsargų kaštai?

TIC =TCC+TOC

TCC =0,2*1,98*7000 =2772

A =Q/2+draustinės atsargos =10 000/2+2000 =7000

TOC =100*(50 000/10 000) =500

TIC =2772+500 =3272

Tam, kad apskaičiuotume naujo užsakymo pakeitimo kaštą reikia apskaičiuoti atsargų sunaudojimą per dieną.

50 000/360 =139vnt/d

Dienų skaičius per kurį sunaudojamas vienas 10 000vnt dydžio užsakymas yra lygus 10 000/139 =72d.

Tarkim, kad užsakymo pateikimą nuo naujo jo įvykdymo skiria 10 dienų, tuomet norint išvengti atsargų trūkumo užsakymą reikia pateikti 10d.anksčiau. nnuo užsakymo pateikimo taškas parodo tą atsargų lygį, kuris reikalauja pateikti sekantį užsakymą.

Naujo užsakymo pateikimo taškas = užsakymo pagreitinimo laikotarpis*sunaudojimo norma per dieną.

Pavyzdys. Įmonė parduoda 90 000dėžių trąšų per metus. Optimalios draustinės atsargos, kurios turimo nuo pat pradžios yra 1000 dėžių. Kiekviena dėžutė kainuoja 1,5Lt.Atsargų laikymo kaštai sudaro 20proc.,užsakymo kaštai 15Lt.užsakymui. Nustatyti:

1)koks yra ekonomiškai pagrįstas atsargų kiekis;

2)kaip dažnai įmonė privalo atlikti užsakymus (kas kiek dienų)

3)koks yra trąšų atsargų maksimumas;

4)kokios bus įmonės srautinės atsargos;

5)kokie yra metiniai bendri atsargų kaštai?

1) F=15Lt

S=90 000

C=20proc. =0,2

P=1,5Lt.

EOQ=√(2*F*S)/(C*P) =√(2*15*90 000)/ (0,5*1,5) =3000vnt.

2) EOQ=Q

N=S/Q=90 000/3000=30kartų per metus

3) A=Q/2+draustinės atsargos=3000/2+1000=2500 vidutinės atsargos

4)1000 min atsargos

4000=3000+1000

5) TIC =TCC+TOC

TCC=C*P*A=0,2*1,5*1500=450

A=Q/2=3000/2=1500

TOC=F*N=F*(S*Q) =15*90 000/3000) =450

TIC=450+450=900

_____________________________________________________________________________

Pavyzdys. Įmonės pardavimų kreditan metinė apimtis 3020400 Lt. vidutinė pirkėjų įsiskolinimo padengimo trukmė 45 dienos. Per metus įmonė apytikriai sunaudoja 40 000 vnt žaliavų. Įmonės apskaitos išlaidos vienam užsakymui sudaro 500LT, o atsargų laikymo išlaidos 8Lt/vnt., draustinės atsargos 3lt/vnt. Nustatykite:

1)kokie yra pirkėjų įsiskolinimai įmonėje;

2)kokie yra įmonės optimalus užsakymo dydis;

3)kiek užsakymų įmonės turės per metus padaryti, kad reikiamą kiekį žaliavų;

4)kokios įmonės bendros atsargų išlaidos (kaštai) susijusios su įmonės optimaliu užsakymo dydžiu;

5)jeigu vidutinė pirkėjų įsiskolinimo padengimo trukmė._______________________________

Pavyzdys. Įmonė perka ir po to parduoda po 2,6mln.centimetrų kviečių kasmet. Kviečiai privalo būti perkami užsakymais, kurie nemažesni kaip 2000 centimetrų užsakymo kaštai į kuriuos įeina iir grūdų elevatoriaus mokestis 3500Lt.yra 5000Lt.už užsakymą. Metiniai laikymo kaštai 2proc.pirkimo kainos kur mokama 5lt/vnt. Draustinės atsargos sudaro 200 000vnt. Pristatymo laikas 6 savaitės. Nustatykite:

1)koks yra ekonomiškai pagrįstas užsakymo dydis;

2)kuriam atsargų lygyje būtų naujo užsakymo pateikimo taškas?

3)kokie bus metiniai bendri atsargų kaštai?

4)grūdų pardavėjas sutinka apmokėti elevatoriaus mokestį, jei įmonė pirks grūdus dideliai kiekiai, t.y.po 650 000vnt. Kaip pasikeis bendri atsargų kaštai šiuo atveju?

1) S=2 600 000 F=5000 C=2 P=5

Draustinės atsargos 200 000

ROQ=√(2*F*S)/(C*P) =√(2*5000*2 600 000)/(2*5) =50990,2

2) naujo užsakymo pakeitimo taškas (NUPT) = užsakymo pagreitinimo laikotarpis * sunaudojimo norma per diena

NUPT = 42*(2 600 000/360(nes reikia apsk.per diena))+200 000=503 333

42 – kiek dienų įeina į 6 savaites

TIC =TCC+TOC

TCC=C*P*S=0,02*5*455000=45500

A=Q/2+draustinės atsargos=510 000/2+200 000=455000

EOQ=Q

TOC=F*N=F*(S*Q) =5000*(2 600 000*510 000) =25490

TIC =45500+254900=70990

F=5000-3500=1500(nes pardavėjas sutinka apmokėt elevatoriaus mokestį)

Q=650 000

TIC=TCC+TOC

TCC=C*P*A=0,05*5*525 000=52 500

A=Q/2+draustinės atsargos=650 000/2+200 000=525 000

TOC=F*N=F*(S*Q) =1500*(2 600 000/650 000) =6000

TIC=52500+6000=58500

Išvados: geriau bus priimti 4 atveju užsakymui, nes bendrai atsargų kaštai yra mažesni.

TRUMPALAIKIS FINANSAVIMAS

Trumpalaikis finansavimas tai bet kuris įsiskolinimas, kurį reikia apmokėti per 1 metus.

Pagrindiniai trumpalaikio finansavimo šaltiniai:

1)susikaupęs įsiskolinimas;

2)įsiskolinimas tiekėjams;

3)komercinių bankų paskolos;

4)komerciniai vekseliai.

Susikaupęs įsiskolinimas – tai bet kuris nuolat pasikartojantis trump. įsiskolinimas pagal Du ir mokesčių mokėjimą.

Šio tipo skolos yra neapmokestinamos ta prasme, kad nuo gaunamų lėšų, dėl susikaupusio įsiskolinimo nėra mokamos palūkanos, tačiau įmonė gali mažai kontroliuoti savo ssusikaupusių įsiskolinimų dydį. Kadangi DU ir mokesčio terminai nustatomi iš anksto ir vienaip ar kitaip juos reguliuoja valstybė.

Komercinis kreditas (įsiskolinimas tiekėjams) – tai skolos tarp įmonių, kurios atsiranda parduodant skolon. Tai pats didžiausias trump. finansinis šaltinis.

Pardavėjui šios skolos reiškia pirkėjų įsiskolinimą, o pirkėjui įsiskolinimą tiekėjui.

Komercinis kreditas yra savaiminis fin. šaltinis, nes jis atsiranda vykdant paprastas komercines operacijas.

Įmonės parduodančios kreditan turi savo kredito politiką ir nustato savo kreditavimo sąlygas, griežtinant arba švelninant, o perkančiai įmonei belieka arba priimti arba nepriimti šių sąlygų. Įmonėms parduodančioms kreditan atsiranda būtinybė apsiskaičiuoti komercinio kredito kaštus.

Komercinio kredito kaštai – tai metiniai nuolaidos atsiskaitymo kaštai procentais.

Komercinio kredito kaštai % = nuolaidos (%)/ (100-nuolaida(%)) * 360 / (apmokėjimo periodas(dienomis) – nuolaidos galiojimo periodas (dienomis))

Taip pat svarbu kokia yra grynoji dienos pirkimų apimtis, pasinaudojant nuolaidą, t.p. įsiskolinimo tiekėjams lygis perkant su nuolaida ir be nuolaidos.

Pavyzdys.

Įmonės bendra pirkimų apimtis sudaro 100 000 lt, o kreditavimo sąlygos 3%/10dienos (jei taikoma nuolaida) neto 60. nustatyti:

1)grynąją dienos pirkimo apimtį su nuolaidą;

2)įsiskolinimo tiekėjams lygi perkant su nuolaida ir be nuolaidos

3)komercinio kredito kaštus.

1) (100 000 – 100 000 – 0,03)/360=269,44

2) perkant su nuolaida (10dienų)

269,44-10=2694,4

perkant be nuolaidos

269,44-60=16166,4

3) komercinio kredito kaštai%

= 3/(100-3)*(360/(60-10)) = 0,03*7,2 =0,216 *100% =21,6%

Kokie bus komercinio kredito kaštai jei įmonė vietoj 60 dienų

apmoka per 90.

KKK=3/(100-3)-360(90-10) =0,031-4,5=0,1395*100%=13,95%

Kuo vėliau apmokama tiekėjams, tuo yra mažesni komercinio kredito kaštai, tačiau ši įsiskolinimo tiekėjams pratęsimo praktika yra neetiška.

Kai perkama su nuolaida 269,44lt įsiskolinimai tiekėjams vadinamas laisvu komerciniu kreditu. Šis kreditas gaunamas per nuolaidos galiojimo laikotarpį. O skirtumas perkant su nuolaida ir be nuolaidos 13472 (16 166,4-2 694,4) yra brangus komercinis kreditas. Finansiškai turi panaudoti visą laisvą komercinį kreditą, o brangų naudoti tik tada, jeigu jo kaštai yra mažesni nei kitų finansinių šaltinių kaštai.

Komercinių bankų paskolos – tai aantras pagal svarbą trump. finansavimo šaltinis. Tačiau naudojant šį finansavimą reikia įvertinti, tai, kad banko įtaka įmonei bus labai didelė, kadangi bankai dažniausiai skiria tikslesnį finansavimą. Šiuo atveju įmonė privalo atskleisti visus savo planus bankui ir be to bankas diktuodamas savo sąlygas įmonei priklauso jos nepriklausomumą.

Pasirenkant banką yra svarbūs kriterijai:

1)banko galimybė ir poreikis rizikuoti;

2)banko personalo sugebėjimas suteikti kvalifikuota info;

3)banko sugebėjimas teikti klientui visas reikalingas prekybines ir finansines paslaugas ;

4)banko lojalumas klientui ypatingai jam sunkiu momentu;

5)banko kreditavimo patirtis ir konkrečios ūkio ššakos pažinimas tam, kad galėtų tiesiogiai orientuoti įmonei veiklą;

6)max paskolos dydis;

7)banko veiklos operatyvumas;

1) Tikslios palūkanos

f=D/T

f- naudojimosi kapitalu trukmė dienomis

D – paskolos dienų skaičius

T – bazinis laikas (dienų skaičius per metus)

D/T=365/365

Tai reiškia, kad paskolos dienų skaičius ir bazinis laikas yra tikslūs.

2) KKomercinės tikslios palūkanos

D/T=365-360

Tai reiškia, kad paskolos laikas yra tikslus, o bazinis laikas yra apytikslis (360)

3) komercinės apytikslinės palūkanos

D/T=360/360

Šiuo atveju d reikia apsiskaičiuoti

D=t2-t1

t1- paskolos paėmimo laikas

t2 – paskolos grąžinimo laikas

t1;2=(m1;2-1)*30+d1;2

m-mėnesio eilės numeris metuose

d – mėnesio diena

Pavyzdys

kiek sąlyginai dienų yra nuo 02.10 iki 11.11 kai palūkanos komercinės apytikslės?

D/T=360/360

D=t2-t1=311-40=271

t2=(m2-1)*30+d2=(11-1)*30+11=311

t1=(m1-1)*30+d1=(2-1)*30+10=40

Kai kaupimo laikotarpis mažesnis nei 1 metai:

Kn=K0(1+i*f) i-palūkanų norma

f-skolos laikotarpis

f<1metai K0-pradinis kapitalas

Kn – sukauptas kapitalas

Pavyzdys

Suteikta 10000Lt paskola nuo 01.20 iki 10.05 esant 10% metinei palūkanų normai

Apskaičiuoti sukauptą sumą

a) kai palūkanos tikslios

b) komercinės tikslios

c) komercinės apytikslės

a) Kn=K0(1+i*D/T)

Kn=10000(1+0,1*258/365)=10706,85

b) Kn=10000(1+0,1*258/360)=10716,67

c) Kn=10000(1+0,1*255/360)=10708

D=t2-t1=273-20=255

t2=(m2-1)*30+d2=(10-1)*30+5=275

t1=(m1-1)*30+d1=(1-1)*30+20=20

Sudarant kreditines sutartis kartais yra numatomas diskretiškai laike kintančios palūkanų normos. Tokiu atveju sukaupta suma yra skaičiuojama:

Kn=K0(1+∑i*f)

Investuojant 5 trumpalaikius depozitus esant paprastai palūkanų normai operaciją tenka kelis kartus pakartoti per kažkokį laikotarpį. Vadinasi ši suma yra kaupiama ir sukaupta suma:

Kn=K0(1+i1*f1)(1+i2f2)..

Pavyzdys

Per mėnesį nuo 1000 LLt sumos priskaičiuojamos komercinės tikslios palūkanos, kai palūkanų norma lygi 12%. Nustatykite sukauptą sumą jei ši operacija bus kartojama pirmą ketvirtį? Kaip pasikeis sukaupta suma, jei palūkanos bus komercinės apytikslios?

Kn=K0(1+i1*f1)(1+i2f2)..

Kn=1000(1+0,12*31/360)*(1+0,12*28/360)*(1+0,12*31/360)=1000(1,01*1,01*1,01)=1029,28

Jei palūkanos yra komercinės apytikslios ir palūkanos duotos mėnuo pusmetį, ketvirtį tai dienų skaičius neskaičiuojamas pagal formulę

Kn=1000(1+0,12*30/360)*(1+0,12*30/360)*(1+0,12*30/360)= 1030,3

Vidutinis kelių paskolų 1 kreditoriui padengimo terminas

Pasitaiko kai vienas skolininkas turi paėmęs kelias paskolas iš to paties kreditoriaus ir nori su juo atsiskaityti iš karto. Apskaičiuojant sukauptą sumą dažniausiai laikomais tokios nuostatos: kelių paskolų ppalūkanų dydis apskaičiuotas pagal pradines sąlygas turi būti lygus palūkanoms apskaičiuotoms esant vidutinei palūkanų normai (iv) ir vidutiniam paskolos terminui (Dv).

IvDv=∑KjijDj/∑Kj Kj -paskolintos sumos

Ij-palūkanų normos

Dj – dienų sk.

1) kai galima pasiskolinti vienodo dydžio paskolas paimtas skirtingiems terminams, tačiau esant vienodai palūkanų normai.

K1=K2=Kn

i1=i2=in

D1≠ D2≠Dn skirtingi

Dv=∑Dj/n

2) skirtingo dydžio paskolos yra išduotos skirtingiems terminams, tačiau esant vienodai palūkanų normai.

K1≠K2≠Kn

i1=i2=in

D1≠ D2≠Dn

Dv=∑KjDj/∑Kj

3) skirtingo dydžio paskolos yra išduotos skirtingiems terminams ir esant skirtingai palūkanų normai.

K1≠K2≠Kn

i1≠i2≠in

D1≠ D2≠Dn

Dv=∑KjijDj/iv*∑Kj Iv=∑Kjij/∑Kj

Norint nustatyti visų paskolų padengimo terminą (kalendorinę datą) būtina apskaičiuojamą vidutinę paskolų padengimo trukmę pridėti prie pirmos planinės atsiskaitymo dienos.

Pavyzdys

Debitorinius skolingas 1 kreditoriui šias 4 sumas, padengiamas šiais terminais: Tokiai sumai reikia grąžinti tokiu laiku:

2000 – 07.12 0

5000 – 08.21 +

3000 – 08.31 +

10000 – 11.01 +

Visų paskolų palūkanų norma yra vienoda kada galima padengti ir grąžinti visas paskolas iškart.

Dv=∑KjDj/∑Kj

Dv=2000*0+5000*40+3000*50+10000*80/2000+5000+3000+10000=58

07.12 + 58 dienos = rugpjūčio 8d.

Kaip pasikeis galutinis rezultatas jei bus skirtingos palūkanų normos

2000 – 07.12 i=10%

5000 – 08.21 i=8%

3000 – 08.31 i=12%

10000 – 11.01 i=5%

Dv=∑KjijDj/iv*∑Kj Iv=∑Kjij/∑Kj

Iv=2000*0.1+5000*0,08+3000*0,12+10000*0,05/20000=0,073

Dv=2000*0*0,1+5000*40*0,08+3000*50*0,12+10000*80*0,05/0,073*2000=51

Trumpalaikių paskolų padengimas dalimis

Atliekant trumpalaikių paskolų grąžinimą arba padengimą jei nėra papildomų sąlygų yra taikomas komercinės tikslios palūkanos ir palūkanos skaičiuojamos faktinės skolos sumos. Šiuo atveju dalinės įmokos pirmiausiai dengia palūkanos, o tik po to pagrindinę skolos dalį, Bet ji dalinė įmoka negali padengti visų tam momentui priskaičiuotų palūkanų, tai jokie skolos perskaičiavimai neatliekami, o gautoji įmoka įšaldoma iki kkitos įmokos prie kurios ji tada ir pridedama

Pavyzdys

Nuo 2004 02 15 iki 2005 08 15 reikia padengti 24000 Lt paskolą esant 12 % metinių paprastųjų palūkanų normai. Skola dengiama dalimis.

2004 02 15 – 24000

2004 08 15 – 1000

2005 02 15 – 8000

2005 06 30 – 12000

2005 08 15 – likutis

Sudarykite paskolos padengimo planą ir paskaičiuokite paskutinės įmokos dydį

Įmokos data Trukmė tarp įmokų (dienomis) Įmoka, Lt Skolos likutis Palūkanos 12 %

Prieš įmoką Po įmokos

04 02 15 – – 24000 24000 –

04 08 15 02.15 – 08.15 181 1000 24000+2920 24000-(9000-2920) 1448

05 02 15 04.02.15 – 05.02.15 365 8000+1000 26920 17920 2920

05 06 30 05.02.15 – 05.06.30 135 12000 18726,417920+806,4 6726,418726,4-12000 806,4

05 08 15 06.30 – 08.15 46 6829,546726,4+103,14 6829,54 103,14

Palūkanos

P=24000*0,12*181/360=1448 P=24000*0,12*365/360=2920

P=17920*0,12*135/360=806,4 P=6726,4*0,12*46/360=103,4

Vartotojiškas kreditas

Palūkanos pagal vartotojišką kreditą priskaičiuojamos iš anksto čia galimi 2 atvejai:

1) palūkanos skaičiuojamos visai sumai iš karto ir skola išmokama lygiomis dalimis

2) palūkanos skaičiuojamos kiekvienam daliniam mokėjimui prieš tai lygiomis dalimis padalijus pradinę kredito sumą.

q=K0/m q – vienkartinis dengiamas išmokos dydis

m – dengiamų išmokų sk. Per metus.

K0 – pasiskolinta suma

Pavyzdys

Sudarykite kredito padengimo planą jei kreditas išduotas 6000 Lt 6 mėnesiams esant 12 % metinių palūkanų normai. Paskolą reikia grąžinti kas mėn.

1) Pirmuoju būdu

2) Antruoju būdu

6 m4n

1) Kn=K0(1+∑i*f)=6000(1+0,12*0,5)=6360 6360/6=1060

Mėn. Skola mėnesio gale Mokesčiai mėnesio gale

0 6000 – – –

1 5000 60 1000 1060

2 4000 50 1000 1050

3 3000 40 1000 1040

4 2000 30 1000 1030

5 1000 20 1000 1020

6 0 10 1000 1010

6210

Dauginam iš 1% kadangi mokam kiekvieną mėn. (o 12% metinės palūkanos)

Daugiau mokėsime 2 variante, nes mažesnės palūkanos.

Pavyzdys

Apskaičiuokite paprastąsias palūkanas su 6200 Lt esant 5 % metinei palūkanų normai už laikotarpį 003.25 – 10.01 Palūkanos komercinės apytikslės.

Kn=K0(1+∑i*f)

D=t2-t1=271-85=186

t2= (m2-1)*30+d2= (10-1)*30+1=271 t1= (m1-1)*30+d1= (3-1)*30+25=83

Kn=6200(1+0, 05*186/360) =6360, 17

Pavyzdys

Debitorius skolingas 1 kreditoriui 6ias sumas padengiamas šiais terminais:

Paūkanos

1000 – 03.26 8%

2500 – 08.11 10%

5000 – 08.31 5%

Ir likusią pinigų sumą 10000 11.18 su 8 % palūkanom kada galima padegti visas paskolas iš karto

Dv=∑KjijDj/iv*∑Kj Iv=∑Kjij/∑Kj

iv=100*0,08+2500*0,1+5000*0,05+10000*0,08/18500=0,075

Dv=1000*0*0.08+2500*138*0.1+5000*158*0.05+10000*237*0.08/0.075*18500=190

190+85(03.26)=275 apie 10.02

Pavyzdys

vasario 24 d. Pasirašoma sutartis, kad skolininkas 07.25 sumokės 15000 Lt Kreditas išduotas esant 11% metinių paprastųjų palūkanų normai. Palūkanos tikslios. Koks pradinis skolos dydis

206-55

Kn=K0(1+i*f)=15000(1+0.11*151/365)=15682,60

Pavyzdys

2004.01.02 pasiskolinom 20000 Lt sutariant, kad metinė palūkanų norma 7 %. Palūkanos komercinės tikslios. Paskolą reikia grąžinti dalimis ir tokiais terminais:

2004.08.03 – 500

2004.10.10 – 2500

2005.03.15 – 8000

2005.07.22 – likusią sumą

Apskaičiuokite paskutinės įmokos dydį ir sudarykite paskolos padengimo planą:

Įmokos data Trukmė tarp įmokų dienom Įmoka Skolos likutis Palūkanos 7%

Prieš įmoką Po įmokos

04.01.02 – 20000 20000 20000 –

04.08.03 213 500 – – 828.33

04.10.10 281 2500+500 21092,78 18092,78 1092,78

05.03.15 156(365-283)+74 8000 18641,59 10641,59 548,81

05.07.22 129 10908,52 10908,52 266,93

P=2000*0.07*213/360=828.33 P=20000*0.07*281/360

P=18092,78*0.07*156/360=548.81 P10641.59*0.07*129/360=266.93

Dažnai kontrakto sąlygos reikalauja spręsti atvirkštinio tipo uždavinius, t.y. nustatyti paskolos trukmę arba palūkanų normą, žinant visas kitas sąlygas. Todėl trukmė dienomis D:

D=(Kn-K0/K0*i)*T (kai žinoma palūkanų norma)

D=(Kn-K0/K0*d)*T (kai žinoma diskonto norma) kai ieškom dabartinės vertės

i=(Kn-K0/K0*D)*T i palūkanų norma

d=(Kn-K0/K0*D)*T d diskonto norma

Pavyzdys

Apskaičiuokite, kokia turėtų būti kaupimo trukmė dienomis, kad sukaupta suma nuo 20000 Lt pradinio indėlio padidėtų iki 22000 Lt, esant 12% metinių palūkanų normos, kai palūkanos tikslios.

D=(Kn-K0/K0*i)*T

D=((22000-20000)/(2000*0.12))*365=(2000/2400)*365=304,17

Pavyzdys

Pirminė skolos suma 9500 Lt Skolos trukmė 120 d. Suraskite diskonto ir palūkanų normas,

t.y. operacijos pelningumo kreditoriui, kai palūkanos komercinės tikslios. Įsipareigojimo suma 10000Lt

i=(Kn-K0/K0*D)*T=((10000-9500/9500*120))*360=0.16=15.79%

d=(Kn-K0/K0*D)*T=((10000-9500/10000*120))*360=0.15=14.9%

Kartais sandoriuose diskonto dydis fiksuojamas procentais už visą paskolos laikotarpį tada svarbu nustatyti kredito kainą išreikštą per metines palūkanų (i) ar diskonto (d) normas

i=da/f(1-da) d=da/f da-laikotarpio diskonto norma

Pavyzdys

Sandorio pusės susitarė, kad kredito išduoto 210 dienų diskonto norma bus 12%. Nustatykite kredito kainą per paprastąją palūkanų normą ir diskonto normą. Palūkanos komercinės tikslios.

i=da/f(1-da)=0.12/0.58(1-0.12)=0.24=24%

f=D/T=210/360=0.58 d=da/f=0.12/0.58=0.21=21%

Vekseliai

Išduodant komercinius kreditus vartojami specialūs skolos dokumentai vadinami vekseliais.

Jis išreiškia išrašiusiojo tą dokumentą t.y. skolininko termininę prievolę, o vekselio ssavininkui iš skolininko sumokėti jame nurodytą sumą.

Vekselį galima išpirkti anksčiau laiko. Tuomet jo išpirkimo kaina bus mažesnė už tą, kuri nurodyta vekselyje, vadinasi galima išpirkti su diskontu.. Tai leidžia skolininkui sumokėti mažesnes palūkanas negu numatyta skolos dokumente. Tačiau vekselio savininkas nors ir gaudamas ne visą vekselyje nurodytą sumą turi galimybę atsiimti pinigus anksčiau numatyto termino. Čia svarbus vekselio diskontavimo bruožas yra tas, kad kontuojamoji suma palūkanų pavidalu apskaičiuojama nuo galutinės grąžinamos sumos, o ne nuo pradinio kapitalo. Dėl to yra nnaudojama ne palūkanų norma (i), o diskonto (d) palūkanų norma.

K0=Kn(1-d*f)

Vekseliai dažniausiai skaičiuojami kai palūkanos komercinės tikslios.

Pavyzdys

6000 Lt vertės vekselis turi būti apmokėtas 12.12. Tačiau jį išpirko 10.03 pagal 10 % metinę diskonto normą. Nustatykite išpirkimo sumą ir diskonto dydį.

Disk &– diskonto dydis

Disk = Kn-K0

K0=Kn(1-d*f)=6000(1-0.1*0.19)=5886 f=D/T=70/360=0.19

Disk=Kn-K0=6000-5886=114

Pavyzdys

10000 Lt paskola imama 270 dienų, esant 14 % metinei palūkanų normai. Palūkanos komercinės tikslios. Nustatykite vekselyje įrašomos sumos dydį, išpirkimo sumą ir diskonto dydį jei numatoma, kad vekselis gali būti išpirktas:

1. likus 90 dienų iki jo apmokėjimo, esant 12% diskonto normai;

2. vekselis gali būti išpirktas praėjus(jei būna praėjus tai atimam) 150 dienų nuo jo pasirašymo diskonto norma 12%

Kn=K0(1+i*f)=10000(1+0.14*270/360)=11050

1. K0=Kn(1-d*f)=11050(1-0.12*90/360)=10718.5

Disk=Kn-K0=11050-10718.5=331.5

(270-150)

2. K0=Kn(1-d*f)=1105091-0.12*120/360)=10608

Disk=Kn-K0=11050-10608=442

Pavyzdys

Nustatykite vekselyje įrašomos sumos dydį ir išpirkimo sumą, jeigu paima 45000 Lt suma 150 dienų, esant 8% metinei palūkanų normai. Palūkanos tikslios. Vekselis bus išpirktas praėjus 120 dienų nuo jo išrašymo esant 10 % diskonto normai.

Kn=K0(1+i*f)=45000(1+0.08*150/365)=46479.5

(150-120)

K0=Kn(1-d*f)=46479.5(1-0.1*30/360)=46014.71

Laipsniškai padengta paskola – tai paskola, kurią reikia išmokėti periodiškai ir vienodais dydžiais, kas ketvirtį, kas pusnmetį ar kasmet. Jeigu išmokų ddydis pastovus, tai santykis tarp išlaidų palūkanomis ir išmokų pagrindinės sumos padengimui keičiaisi kiekvienam peiode. Mokėjimų sumos, turinčios vienodą periodą vad. Anuitetais.

A=k*(1+in)*i/(1+in)-1, kur A anuitetas arba vienodi mokėjimai

Sudėtinių palūkanų kaupimas: kn=kd (1+i)n

Kintami amitentai pagal aritmetinę progresiją.

A1=k0/n-(n-1)d/2, kur d= skirtumas tarp gretim7 5mok7. skai2iuojamas tik pirmasis pagrindinis skolos padengimo narys, t.y. a1

Pvz. 4800Lt paskola paimta 6 metams, esnat 6% metini7 pal8k normai. 5moka padengiama kismet ir kiekvienais metais didinama po 1000Lt. sudaryti paskolos padengimo planą.

A1=k0/n-(n-1)d/2

A = 4800/6-(6-1)*1000/2=8000-2500=5500

Eil.nr Skolos llikutis Mokesčiai metų gale

% a 1 a

1 48000 2880 5500 8380

2 42500 2550 6500 9050

3 36000 2160 7500 9660

4 28500 1710 8500 10210

5 20000 1200 9500 10700

6 20500 630 10500 11130

PVZ. Sudarykite 10000Lt paskolos padengimo plan1 pastoviais amutentais padengimo planą, kai ji išduota dviem metams esant 12% metinių palūkanų normai ir yra grąžinama kas ketvirtį,

A=1000*(1+0.03)8 *0.03/*(1+0.03)8 -1

Eil.nr Skolos likutis Mokesčiai metų gale

% a 1 a

1 10000 300 1124.29 1424.29

2 8875.71 266.27 1158.02 1424.29

3 7717.69 231.53 1192.76 1424.29

4 6524.93 195.75 1228.54 1424.29

5 5296.39 158.89 1265.4 1424.29

6 4030.99 120.93 1303.36 1424.29

7 2727.63 81.83 1342.46 1424.29

8 1385.17 41.56 1382.73 1424.29

PVZ: sudarykite kredito padengimo planą, jei kredito suma 10000Lt. Kreditą eikia grąžinti kas mėn per 9 mėn, kai palūkanų norma 9%

Eil.nr Skolos likutis Mokesčiai metų gale

% a 1 a

0 10000 – – –

1 8888.89 83 1111.11 1194.11

2 7777.78 73.78 1111.11 1184.89

3 6666.67 64.56 1111.11 1175.67

4 5555.56 53.33 1111.11 1164.44

5 4444.45 46.11 1111.11 1157.22

6 3333.34 36.89 1111.11 1148

7 2222.23 27.67 1111.11 1138.78

8 1111.12 18.45 1111.11 1129.56

9 0.01 9.22 1111.11 1120.33

KAPITALO KAŠTAI

Kapitalo kaštų svarba įmonėje yra labai aktuali nes: 1. maksimalizuojant įmonės vertę būtina minimalizuoti visų įdėjimų, įskaitant ir kapitalo, kaštus. Todėl kapitalo kaštus būtina įvertinti; 2. siekiant priimti teisingus kapitalo įdėjimų planavimo sprendimus reikia nustatyti kapitalo kaštus; 3. nustatytų kapitalo kaštų reikia finansininkams, priimantiems įvairaus pobūdžio sprendimus, susijusius su nuoma, obligacijų padengimu ir bendra apyvartinio kapitalo vartojimo politika.

Kapitalo įdėjimų planavimo sprendimų analizei naudojami kapitalo kaštai, turi atitikti bendrovės pageidaujamą akcinio kapitalo pelningumą. Tačiau didelę savo kapitalo įdėjimų sąmatos dalį įmonės finansuoja ilgalaikėmis skolomis, o kartais ir privilegijuotomis akcijomis. Todėl kapitalo kaštai turi atspindėti visus šiuos finansavimo šaltinius. KAPITALO KAŠTŲ SUDĖTIS Yra 4 pagrindinės kapitalo struktūros sudedamosios dalys: 1. skola; 2. privilegijuotos akcijos; 3. paprastos akcijos; 4. nepaskirstytas pelnas. Skolos kaštai neatsiejami nuo kupono palūkanų normos, jeigu tai yra obligacijos arba paskolos palūkanų norma. Jinai žymima kd ir reiškia skolos kaštus iki mmokesčių išskaitymo. Atliekant kupono palūkanų mokėjimus, mokesčiai yra atimami, todėl Skolos kaštų komponentė= Kd (1-T), kur T mokesčių tarifas Privilegijuotųjų akcijų kaštai kp – tai investicijos į privilegijuotąsias akcijas pelno norma, kuri lygi: Kp=Dp/Pn-F, Kur Dp dividendai, Pn privileg akcijų kaina, F – flotacijos išlaidos,Lt Nepaskirstyto pelno kaštai ks, gali būti apskaičiuojami 3 būdais: 1. Ks=krf+(km-krf)β 2. ks=(D1/P0 )+g 3. Ks obligacijos normos rizikos priedas Akcinio kapitalo, arba naujų akcijų leidimo kaštai ks – tai nepaskirstyto pelno kaštai. Ke=(D1/Po(1-F) )+g Santykis, kuriuo siekiama tarp skolų, privilegijuotųjų akcijų ir paprasto akcinio kapitalo, kartu su nepaskirstyto pelno kaštais, naudojamas įmonės kapitalo kaštų svertiniam vidurkiui apskaičiuoti (WACC).WACC=wdkd(1-T) +wpkp+wsks+weke

Pavyzdys: Apskaičiuokite kapitalo kaštų svertinį vidurkį, jeigu įmonės veiklai vystyti reikalingus 200 000 Lt planuojama sukaupti taip: išleidus 30 proc. paprastųjų akcijų, 10 proc. privilegijuotųjų akcijų, 10 proc. paėmus paskolą, 50 proc. panaudojus nepaskirstytą pelną, mokesčių tarifas 30 proc., akcijų kaina 100 Lt, flotacijos išlaidos 1 proc. Paskutiniais metais buvo išmokėti 5 proc. dividendai, be to laukiama, kad kasmet dividendai didės po 2 proc. Paskola suteikiama už 10 proc. palūkanas.

Kd(1-T)=10(1-0.3)=7%;Kp=Dp*(Pn-F)=5/(100-1)=5% Ks=D1/P0+g=(5(1+0.02)/100)+0.02=7.1%;D1=D0(1+g)=5(1+0.2) Ke=D1/P0(1+F)+g=(5.1/100(1-0.01))+0.02=7.2%, WACC=0.1*7+0.1*5+0.5*7.1+0.3*7.2=6.9%

Pavyzdys: Kokie bus kapitalo kaštai, jei 500 000 kapitalas kaupiamas tokiu būdu:

10 proc. privilegijuotųjų akcijų; 30 proc. paprastųjų akcijų; 30 proc. pinigų gaunama paėmus ppaskolą; 30 proc. panaudojus nepaskirstytą pelną; 30 proc. mokesčių tarifas;

100 Lt akcijos kaina; 30 proc. flotacijos išlaidos; 6 proc. numatomi mokėti dividendai; 1 proc. kasmet didės dividendai; paskola suteikiama už 10 proc. palūkanų.

Kd(1-T)=10(1-0.3)=7%;Kp=Dp*(Pn-F)=6/(100-30)=8.6%; Ks=D1/P0+g=(6(1+0.01)/100)+0.01=7.1%;

D1=D0(1+g)=6(1+0.01); Ke=D1/P0(1+F)+g=(6(1+0.01)/100(1-0.03))+0.01=9.7%

WACC=0.03*7+0.1*8.6+0.3*7.1+0.3*9.7=8%

Pavyzdys: Apskaičiuokite kapitalo kaštų svertinį vidurkį, jeigu įmonės veiklai vystyti reikalingas 200 000 Lt planuojama sukaupti taip:

10 000 privilegijuotųjų akcijų; 100 000 paprastųjų akcijų; 60 000 paėmus paskolą; 30 000 panaudojus nepaskirstytą pelną; 29 proc. mokesčių tarifas; 50 Lt akcijos kaina;

3 proc. flotacijos išlaidos; 15 proc. numatomi mokėti dividendai; 2 proc. dividendų augimas; paskola suteikiama už 16 proc. palūkanų.

Kd(1-T)=16(1-0.29)11.36%; Kp=Dp*(Pn-F)=15/(50-3)=31.9%;

Ks=D1/P0+g=(15(1+0.02)/50)+0.02=32.6%;

D1=D0(1+g)=15(1+0.02); Ke=D1/P0(1+F)+g=(15(1+0.02)/50(1-0.03))+0.02=33.5%

Investicinių projektų įvertinimo modeliai yra šie:

1. projekto atsipirkimo laiko; 2. grynosios esamosios vertės (NPV); 3. vidinės pelno normos (RR); 4. modifikuotos vidinės pelno normos (MJRR); 5. pelningumo indekso.

Projekto atsipirkimo laikas – tai laikas per kurį gaunamos grynosios įplaukos iš investicijų, padengia investicijai skirtas išlaidas.

Atsipirkimo laikas apskaičiuojamas:

Metų sk. prieš visišką kaštų padengimą + (nepadengtų kaštų suma visiško padengimo metų pradžioje/visiško padengimo metų pinigų srautų suma)

Jeigu laikoma, kad kitos sąlygos pastovios, tai kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo yra didesnis projekto likvidumas.

Pavyzdys: Įmonėje svarstomi investiciniai projektai A ir B. Šiuos projektus charakterizuoja tokie laukiami gryni pinigų srautai:

Metai A B

3 100

80 100

Projekto kapitalo kaštai 10 proc. paskaičiuokite šių

projektų atsipirkimo laiką (taikant atsipirkimo laiko metodą).

Metai A B

3 100

50 100

Projekto grynosios esamosios vertės metodas. Čia projekto vertė yra lygi būsimųjų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų pagal ribinius kapitalo kaštus,esamų verčių sumai ir yra skaičiuojama:

kur k – kapitalo kaštai, CF – pinigų srautai, t- metai

Projektas yra priimtinas jei NPV teigiamas, ir kuo reikšmė didesnė, tuo projektas geriau vertinamas.

Pavyzdys: Įmonėje svarstomi investiciniai projektai A ir B. Šiuos projektus charakterizuoja tokie laukiami grynųjų pinigų srautai. Projekto kapitalo kaštai 10 proc.

Metai A B

3 100

80 100

Kapitalo kaštai 14 proc. Įvertinkite projektus naudodami:

1. atsipirkimo pperiodo metodą;

2. grynosios esamosios vertės metodą.

Metai A B

3 1000

800

400

200 1000

600

400

200

Pavyzdys: Nustatykite 2 metodais, kurį iš projektų A ir B imtumėte įgyvendinti, jeigu planuojate iš jų gauti tokius grynųjų pinigų srautus.

Metai A B

2 100

300 100

250

Šių projektų finansavimui planuojama pasiskolinti 50 000 Lt, parduoti akcijų už 40 000 Lt, iš jų 90 proc. sudarys paprastos, o trūkstami pinigai bus gauti iš vidinių išteklių. Mokesčių tarifas 40 proc. paprastosios akcijos parduodamos po 110 Lt, kai nominali vertė lygi 100 Lt, o privilegijuotosios akcijos nominalia kaina. Flotacijos išlaidos sudaro 3 proc. nnuo pardavimo kainos. Numatomi mokėti 5 proc. dividendai, kurie augs po 1 proc. kasmet ir paskolos kaina 11 proc.

Metai A B

2 100

220 100

180