Kredito funkcijos

Turinys

Turinys 1

1. Kredito funkcijos, sutarties elementai ir jo rūšys 3

1.1 Kredito funkcijos 3

1.2 Kredito sutarties elementai ir jo rūšys 3

2. Bankų kreditavimo sistema Lietuvoje 7

2.1 Verslo paskolos 7

2.2 Nekilnojamojo turto paskolos 10

2.3 Vartojimo paskolos (kreditai) 11

2.3.1 Vartojimo paskolos gavimo sąlygos Lietuvoje 13

2.4 Banko paskolų suteikimo bendroji tvarka Lietuvoje 14

3. Paskola būstui Lietuvoje tampa įprastu reiškiniu 15

4. Specializuotos paskolos studentams 18

Išvados 20

Naudota literatūra 211. Kredito funkcijos, sutarties elementai ir jo rūšys

1.1 Kredito funkcijos

Kreditas atspindi piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų ir gyventojų laisvų lėšų kaupimu ir teikimu grąžintumo sąlygomis.

Pagrindinės kredito funkcijos:

1. Perskirstomoji. Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų ppanaudojimas paskolų forma;

2. Pakeičiamoji. Apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami atsiskaitymais negrynais pinigais, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiuose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyartinio kapitalo apyvartumas;

3. Kontrolinė. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė, nes kreditinės operacijos dažniausiai atliekamos bankuose. [3]1.2 Kredito sutarties elementai ir jo rūšys

Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai; jie pateikti 1 paveiksle.

Paveikslas 1. Kredito sutarties elementai

1. Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bbet ir prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Pavyzdžiui, galima įsigyti kreditan norimas prekes, butus ir pan. Tačiau vis dėlto ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes iir tuomet prekės ar kas kita įvertinama pinigais. Be to, pinigai, turėdami tą pačią reikšmę, kaip ir prekių mainų srityje, cirkuliuodami ta pačia savo suma, gali daugelį kartų atlikti savo funkciją. Tik tuo būdu galima paaiškinti tą faktą, kad kredito sutarčių arba vadinamoji skolinamo kapitalo suma, perduota iš vienų ūkio šakų į kitų ūkio šakų apyvartą, yra daugelį kartų didesnė už piniginių ženklų sumą, esančią apyvartoje.

2. Svarbus vaidmuo tenka kredito laikui, t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kredito sutartys visuomet esti laikinojo pobūdžio, nes jei kapitalas būtų perduodamas visai (amžinai), tai būtų jau dovana ar įpėdinystė. Laikas, kuriam kredito sutartys sudaromos, gali būti labai įvairus, ir termino ilgumas priklauso nuo debitoriaus, kuris ieško kredito. Apskritai tai pareina nuo to, kokį vaidmenį tturi vaidinti skolintas kapitalas skolininko įmonėje. Pavyzdžiui, jei jis ieško tik apyvartinio kapitalo, reikalingo gamybos programai vykdyti, tai kreditas sudaromas paprastai trumpam laikui, o jei paskola imama gamybos priemonėms įsigyti, tai paskolos terminas bus daug ilgesnis.

Kreditas laiko atžvilgiu paprastai yra:

 trumpalaikis

 ilgalaikis.

Kai laikas nenustatomas, ir skolos grąžinimo momentas priklauso nuo vienos ar kitos pusės valios, tai jau bus neterminuotas kreditas. Vadinasi, esant neterminuotai kredito sutarčiai, kapitalas kiekvienu momentu gali būti pareikalautas grąžinti, ir todėl ši aplinkybė labai riboja skolinto kkapitalo naudojimą. Dėl šios priežasties neterminuotoms paskoloms mokamos žemesnės palūkanos, kaip terminuotoms, t.y. kai skolos grąžinimo terminas nustatytas, o skolininkas per tą laiką gali ramiai naudotis kreditoriaus kapitalu. Laikinose kredito sutartyse terminas yra nustatomas abiem pusėms laisvai susitarus.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams, jų einamajai veiklai finansuoti, leidžia racionaliai ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas, tarkime, Lietuvos ūkyje. Jis gali būti panaudotas apyvartiniam kapitalui papildyti ir pan. Dažniausiai trumpalaikės paskolos naudojamos padengti kasdieninėms verslo išlaidoms, tokioms kaip darbo užmokestis, žaliavos, cirkuliacijos kaštai.

Ilgalaikės paskolos dažniausiai imamos įrengimams, pastatams ir kitiems brangiai kainuojantiems dalykams pirkti. Taigi ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ar fiziniams asmenims, jų ūkinės veiklos socialinei plėtrai pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikis finansavimas gali būti duotas verslui skatinti, ūkininkams remti, gyvenamųjų namų statybai, didelio masto tyrimams pradėti ir panašiems projektams. Šie kreditai teikiami ir lengvatinėmis sąlygomis. [3]

Pereinamajame į rinką laikotarpyje Lietuvos respublikoje vyko daug pakitimų, vykdant kreditines operacijas. Pažymėtina, kad lyginant su rinkos ekonomikos šalimis, Lietuvoje kreditas dar neturi efektyvios įtakos ūkio subjektų finansinei veiklai ir bendriems krašto ekonominiams procesams.

Lietuvoje paplitusi trumpalaikio ir ilgalaikio kredito atmaina – lengvatinis kreditas.

3. Trečiasis esminis kredito elementas – procentai, arba palūkanos. Kreditoriai tikisi gauti palūkanų, t.y. tam tikrą atlyginimą, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu ((pinigais) ir susigrąžinti pagrindinę sumą po tam tikro laiko. Palūkanos išreiškiamos procentais nuo pagrindinės paskolintos sumos. Procentų, arba palūkanų, dydis nustatomas abipusiu susitarimu. Kapitalas perduodamas iš vieno kitam, tikintis naudos ir vienai, ir kitai šaliai. Kreditorius nori gauti papildomų pajamų, nes nė v.ienas asmuo nelinkęs aukoti savo ūkio interesų kitų naudai. Skolininkas taip pat tikisi, kad, gavęs svetimą kapitalą, paleidęs jį apyvarton, padidins savo pajamas tiek, kad galės grąžinti kreditoriui skolintą sumą, palūkanas ir šiek tiek pats užsidirbs.

Kreditoriaus palūkanų, ar procentų, dydis priklauso nuo dviejų priežasčių: nuo kreditoriaus rizikos atiduodant savo kapitalą skolininkui, ir, antra, kreditorius pats jau negali tuo turtu naudotis, nes jis paskolintas kitam.

Iki 1992m. rugsėjo 04d. Lietuvoje veikė Vyriausybės nutarimais griežtai reglamentuotos palūkanų normos. Pakeitus Lietuvos banko įstatymą, visos Lietuvos Respublikos kredito įstaigos palūkanų normas nustato savo nuožiūra, įvertinant trumpalaikių ir ilgalaikių depozitų pasiūlą ir šių kreditų paklausą. Lietuvos bankas respublikos kredito įstaigoms nustato tik minimalias ir maksimalias palūkanų normas. Nepilnai veikiant rinkos santykiams, kredito įstaigų nustatomos kredito palūkanų normos didžia dalimi priklauso nuo šių įstaigų darbuotojų kompetencijos, patirties. Esant ekonominiam nestabilumui ir vis didėjant infliacijai net ir trumpam laikotarpiui sunku prognozuoti kreditinių santykių pakitimus.

Kreditas gali būti:

 Valstybinis

 Privatus.

Valstybinis kreditas – tas, kurio savo išlaidoms padengti ieško vyriausybė ((skolinasi užsienyje ar šalies viduje). Jeigu kreditu naudojasi savivaldybės, tai kreditas bus komunalinis. Mūsų laikais gana dažnai bankai, finansinės firmos bei atskiri asmenys teikia privatų kreditą. Svarbiausią vaidmenį atlieka teikiamas bankų kreditas, nes šie stengiasi organizuotai ir tikslingai dalyvauti skolinamojo kapitalo rinkoje. [1]

Atsižvelgiant į būdus, kuriais apsaugomas finansinio kapitalo gražinimas, kreditas gali būti

 Asmeninis

 Realinis arba daiktinis.

Asmeninis kreditas bus tas, kur kredito sudarytos sutartys paremtos kreditoriaus pasitikėjimu skolininku. Tačiau mūsų laikais kreditas retai remiasi vien tik asmens pasitikėjimu, ir daugumas kredito sutarčių grindžiamos realinėmis garantijomis. Kai kredito garantijai teikiamas tam tikras užstatas, tai bus realinis arba daiktinis kreditas. Užstatas gali būti kilnojamasis turtas (prekės, žaliavos ir kt.), nekilnojamasis turtas (žemė, miškas, pastatai ir kt.), vertybiniai popieriai ir kt. Realiniam kreditui būdinga tai, kad skolininkas įkeičia kreditoriui tam tikrą turtą, kurį kreditorius, jei jam skola savo laiku nebus grąžinta, gali tą turtą parduoti aukcione iš varžytinių, ir iš gautos sumos atsiimti savo dalį.

Asmens kreditas taip pat apdraustas, nes kreditorius, sutartu laiku negavęs skolos, savo teises gali kreipti į visą arba į dalį skolininko turto per teisines institucijas.

Kreditas, gaunamas užstačius kilnojamus daiktus, vadinamas lombardo kreditu, o užstačius nekilnojamąjį turtą – hipotekos kreditu. Jie skiriasi dar ir tuo, kad lombarde užstatytas daiktas

paprastai atiduodamas kreditoriui tam laikui, kuriam sudaryta sutartis, o hipotekoje -nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas.

Nuo 1992m spalio 06 dienos Lietuvoje veikia hipotekos įstatymas.

Įregistruotą hipotekoje informacija yra vieša ir ją gali gauti kiekvienas asmuo. Hipotekos įstaigos steigiamos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ir yra pavaldžios teisingumo ministerijai. Hipotekos įstaigoms gali vadovauti hipotekos teisėjai. Teisėjus skiria teisingumo ministras ir hipotekos teisėjai privalo turėti teisinį išsilavinimą.

Lietuvos Respublikos Seime pradėtas svarstyti Hipotekinio kreditavimo ir hipotekinių obligacijų įstatymo projektas, sukursiantis teisines sąlygas naujam nekilnojamojo turto kkreditavimo instrumentui, kai kreditai finansuojami išleidžiant reikalavimo teisėmis užtikrintus vertybinius popierius.

Įstatymo rengėjai tikisi, kad šis įstatymas leis pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos prie komerciškai gyvybingos būsto finansavimo sistemos, patenkinti ilgalaikių kredito išteklių poreikį, sudaryti prielaidas mažinti palūkanų normą už pas.kolas būstui, pagyvinti kapitalo rinką. [6]

Svarbus kredito teikimo apsaugos bruožas yra kredito draudimas, kuris, kaip ir indėlių draudimas, padeda stabilizuoti valstybės ekonomiką. Kredito draudimu apdraudžiama tam tikram laikotarpiui, ir jis saugo draudimo poliso turėtoją nuo finansinių nuostolių, kurių ggali padaryti nemokus skolininkas. [1]2. Bankų kreditavimo sistema Lietuvoje

Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas. Teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti.

Banko paskola – tai kreditas, kkurį komerciniai bankai gali suteikti privatiems asmenims ir įmonėms.

Banko paskolos gali būti duodamos nustatytam laikui už sutartas palūkanas arba tada, kai klientas skolinasi tiek, kiek jam reikia, bet iki tam tikros nustatytos ribos, o palūkanas moka nuo nesumokėtos sumos. Banko paskolos priskiriamos vienai iš šių keturių kategorijų: [2]

 verslo paskolos,

 nekilnojamojo turto paskolos,

 vartojimo paskolos

 užsienio paskolos.2.1 Verslo paskolos

Teikdami kreditus pramonei ir prekybai, bankai turi didelį santykinį pranašumą.

Svarbus banko verslo paskolų teikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktų – paskolų, už kiek klientas galėtų mokėti. Pavyzdžiui, vaisių parduotuvė džiaugtųsi, galėdama teikti prekių pirkėjui, sakykim, dešimt kartų daugiau negu jis anksčiau pirko, o bankas paprastai neskolins dešimt kartų tiek, kiek skolininkas anksčiau skolindavosi. Taip pat bbankas neskolina ir kiekvienam prašančiam paskolos, neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti gana dideles palūkanas, kurios atlygintų paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas, atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Bankai, skirtingai negu kiti pardavėjai riboja savo produktą todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikras, kad jos bus gražintos.

Kredito normavimas – tai turimų finansinių fondų paskirstymas tarp skolintojų, kai paskolų paklausa viršija pasiūlą esant tam tikrai palūkanų normai.

Kredito normavimas turi iir šalininkų, ir kritikų. Pasak kredito normavimo šalininkų, bankininkas, vertindamas paskolos prašymą, pernelyg vertina firmos veiklos galimybes. Kruopščiai bankininko atliktas paskolos prašymų įvertinimas, kuriuo remiantis paskola vieniems suteikiama, o kitiems – ne, potencialiam skolininkui daro daugiau ar mažiau objektyvaus pašaliečio paslaugą. Normavimas laidžia bankams teikti pranašumą didiesiems indėlininkams, skriaudžiant kitus skolininkus. Be to, jie tvirtina, kad tai suteikia bankininkams, ypač mažuose miestuose, didžiulę sprendžiamąją galią, kuri, parduodant banko paslaugas, gali būti panaudota kaip spaudimo priemonė.

Vienas svarbių kredito normavimo veiksnių yra bankininko ir verslo skolininko dalykiniai ryšiai. Dauguma banko verslo paskolų duodama ankstesniems skolininkams; tai pasikartojanti veikla. Verslo firmos užmezga dalykinius ryšius su tam tikru banku (arba su keliais bankai) ir, jeigu tai patenkina abi puses, vėliau firma vėl skolinasi iš to banko, vėl laiko jame savo indėlius. Tokie santykiai – tai ne vien skolininko ir skolintojo santykiai. Firma naudojasi ir kitomis banko paslaugomis, tokiomis kaip užsienio valiutos keitimas ir kt.

Tokie santykiai reiškia, kad bankas įsipareigoja rūpintis pagrįstais klientų kredito poreikiais. Taigi paskolas teikiantis bankas nėra visiškai laisvas agentas, nes jis turi tenkinti pamatuotus savo kliento reikalavimus. Dėl to jam gali tekti atstumti naujus potencialius klientus. Atsakyti gali tekti net naujiesiems klientams, ketinantiems mokėti didesnes palūkanas už senuosius. Panašiai bankas gali bbūti priverstas normuoti paskolas esamiesiems klientams, užuot iš viso atsisakęs kai kurių. Arba gali tekti parduoti kai kuriuos savo vertybinius popierius, arba, prisireikus daugiau lėšų papildomoms paskoloms, padidinti indėlių palūkanų normas. Tokie veiksmai tuo metu bankui gali brangiai kainuoti, bet jie yra būtini norint maksimizuoti ilgo laikotarpio pelną.

Bankų teikiamų paskolų grąžinimo terminai yra labai įvairūs. Kaip jau minėta anksčiau, kreditai paprastai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Tačiau bankai dažniausiai teikia daugybę vidutinės trukmės paskolų, t.y. paskolų, kurių grąžinimo terminas paprastai būna nuo vienerių iki penkerių metų, o kai kada ir ilgesnis. Skolininkas gali naudoti tokias vidutinės trukmės paskolas investicijoms į pagrindinį kapitalą finansuoti. Dažnai, kaip ir vartojimo paskolos, jos grąžinamos dalimis. Teikdamas vidutinės trukmės paskolas ir siekdamas apsisaugoti, bankas gali taikyti skolininkui tam tikrus suvaržymus, pavyzdžiui, riboti galimo įsiskolinimo dydį.

Kitas būdas, kuriuo bankai kartais tenkina klientų ilgalaikio kapitalo poreikius, yra gamybos įrengimų pirkimas ir jų nuomojimas klientui. Taigi Vakarų šalių bankai valdo laivus, lėktuvus ir net karves. Nuomodamas įrengimus, bankas gauna mokesčių pajamų iš sparčios amortizacijos. O jeigu laikomasi tam tikrų. sąlygų, tai nuomininkas turi naudos iš to, kad jo balanse neatsispindi skola, kuri išryškėtų, jeigu jis lėšų tiems įrengimams pirkti būtų skolinęsis tiesiogiai iš banko.

Vietoj vidutinės trukmės paskolos skolininkas ggali gauti trumpalaiki finansavimą. Vienas iš trumpalaikio finansavimo būdų yra kreditų limitas, dar vadinamas kredito linija. Ir tai yra susitarimas, pagal kurį bankas sutinka suteikti firmai paskolą beveik tokią sumą, kokios jai reikia.

Kreditų limitas (linija) – tai firmos susitarimas su banku dėl tam tikro dydžio kredito suteikimo jo pareikalavus.

Kreditų limitai paprastai nustatomi laikotarpiui iki vienerių metų. Duodamas firmai kreditų limitą, bankas daugiau ar mažiau įsipareigoja teikti paskolas, kol to reikalauja firmos padėtis. Bankas dažnai ima mokestį už nepanaudoto kredito limito sumą kartu su palūkanomis už paskolos sumą, kuri jau panaudota.

Kitas būdas firmai skolintis yra sutartis gauti automatiškai atnaujinamą kreditą. Pagal šią sutartį firma gali skolintis iki tam tikros sumos ir vėliau grąžinti panaudotą sumą, nemokėdama baudos kaip kredito limito atveju už nepanaudotą dalį. Be to, firma gali gauti oficialų banko įsipareigojimą teikti paskolą ateityje. Už tai ji dažnai turi mokėti nedidelį mokestį. [2], [3]

Šis kompensacinis likutis reiškia, kad firma privalo turėti, tarkime, 10 proc. kredito limito sumos, arba pagal kitus susitarimus, tarkime, 15 proc. negrąžintinos skolos indėlį iki pareikalavimo. Kompensaciniai likučiai per kredito limito veikimo laikotarpį gali būti sudaromi kaip vidutiniai likučiai arba, rečiau, kaip mažiausi likučiai. Reikalavimas sudaryti kompensacinį likutį nėra teisinė sąlyga, bet jei skolininkas jo nesilaiko, tai

bankas gali atsisakyti teikti paskolas ateityje arba imti didesnes palūkanas už bet kurias kitas paskolas. Kai kuriems Vakarų šalių bankams tai yra tvirta politika, o kiti potencialaus skolininko indėlį vertina tik kaip vieną iš veiksnių, lemiančių paskolos suteikimą.

Kompensacinių likučių reikalavimas padidina faktišką palūkanų normą. Sakykime, kad bankas suteikia 10 tūkst. litų paskolą už 8 proc. palūkanų, reikalaudamas 10 proc. minimalaus kompensacinio likučio. Tokiu atveju skolininkas gali naudoti tik 9 tūkst. litų, o 8 proc. palūkanų jis moka už visą 110 tūkst. litų sumą, t.y. 800 Lt, o tai sudaro 8,89 proc. iš tikrųjų naudojamos 9 tūkst. litų sumos. Taigi, dėl kompensacinio likučio realioji palūkanų norma išauga. Žinoma, skolininkas dažnai gauna atpildą: kompensacinis likutis gali būti panaudojamas tuo atveju, jei finansinė firmos padėtis tikrai pablogėja. [6]

Kitas dažnai skolininkams keliamas reikalavimas, kaip jau minėta anksčiau, yra reikalavimas už paskolą pateikti bankui papildomą užstatą, kad tuo atveju, jei paskola nebūtų grąžinta, jį būtų galima parduoti ir atgauti pinigus. Užstatas gali būti vertybiniai ppopieriai, atsargos ir kitas turtas, dažnai (nors ne visada) didesnės vertės negu paskolos suma. Tai apsaugo bankus tuo atveju, jei užstato rinkos kaina sumažėja.

Užstatas – tai sandoris, pagal kurį turto nuosavybės teisė pereina atgal skolininkui tik tada, kai skolininkas grąžina ppaskolą už kurią tas turtas buvo įgytas.

Kiekvienas bankas geriausiems savo klientams yra nusistatęs palūkanų normą už dideles paskolas. Mėgstantiems daugiau rizikuoti kitiems banko klientams skolinami pinigai didesnėmis palūkanomis, kurios skaičiuojamos remiantis pirmine palūkanų norma. Paprastai kai didelis vedantysis bankas pakeičia pirminę savo palūkanų normą, kiti bankai jas irgi keičia. Kai kurie bankai pirminę palūkanų normą nustato, remdamiesi formule, sudaroma pagal lėšų įsigijimo išlaidas, kiti bankai tą pradinę normą nusistato tokią pat, kaip ir didžiųjų bankų. [3].2.2 Nekilnojamojo turto paskolos

Labiausiai įprasta ilgalaikės paskolos forma – hipotekos kreditas, kurio grąžinimas garantuojamas įkeistuoju nekilnojamuoju turtu (žeme, pastatais), Nuo seno hipotekinės paskolos bankams buvo pavojingos, t.y. rizikingos. Dabar tokių apibūdinimų girdėti mažiau. Hipotekinės paskolos su kintama palūkanų norma yra ne tokios rizikingos, kaip tos, kkurios suteiktos su pastoviomis palūkanomis. Kadangi daugelio už kintamas palūkanas suteiktų hipotekinių paskolų galimas palūkanų normos didėjimas yra ribojamas, tai jų palūkanų normos rizika iš dalies išliko. Hipotekinių paskolų, ypač su pastoviomis palūkanomis, nelikvidumą labai sumažino išsiplėtusi hipotekų rinka.

Hipotekos paskolos yra ilgalaikės paskolos, grąžinamos per 10-30 metų, ir dažniausiai naudojamos nekilnojamajam turtui pirkti arba statybai finansuoti, naudojant tą turtą kaip garantiją ar užstatą. Taigi viena iš nekilnojamojo turto paskolų rūšių yra paskola su paties nekilnojamojo turto užstatu. Tokia paskola apdraudžiama ssavininko nekilnojamuoju turtu. Skolos sąlygų nesilaikant skolintojas gali perimti teisę į tą nuosavybę. Bankai, kaip ir kitos indėlių įstaigos, yra dažniausi įkeitimo pinigų skolintojai. Namo ar buto įkeitimas yra ilgalaikė paskola, naudojama namo ar buto pirkimui finansuoti. Teigiama tai, kad skolininkai, turintys namą ar butą, gana dažnai būna tą nekilnojamąjį turtą įkeitę; ir nors lėšos gali būti naudojamos bet kuriam tikslui, tačiau už jas mokamos palūkanos. Namo ar buto įkeitimas grąžinamas su palūkanomis, kas mėnesį mokant tam tikrą sumą per visą paskolos laiką. Beveik visų tokių paskolų palūkanos yra kintamos. [1], [3]2.3 Vartojimo paskolos (kreditai)

Kita svarbi banko veiklos sritis yra skolinimas vartotojams. Vienas svarbių šių paskolų privalumas yra jų likvidumas. Kadangi tos paskolos paprastai yra trumpalaikės ir gražinamos dalimis, tai jų apyvarta labai greita. Kai kurios jų teikiamos už kintamą palūkanų normą.

Vartotojų kreditas – tai individualiems vartotojams suteikiama paskola prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Kitaip tariant, vartotojų kreditas yra toks susitarimas, pagal kurį vartotojas iš karto gauna pinigus, prekes ar paslaugas, kurias turės apmokėti vėliau. Šitaip kreditas įgalina naudotis pirkiniu dar už jį nesumokėjus. Tačiau kiekvienas pirkinys kreditan yra susijęs su dar dviem sunkiomis sąlygomis: kreditas neteikiamas veltui – už paslaugas reikia mokėti, o pasiskolintoji suma turi būti grąžinta. Ketindami skolintis pinigų, jjūs veikiausiai norėsite žinoti, kiek ta paskola jums kainuos, ar ji atitiks jūsų išgales. O paskui galite paieškoti patogiausių kredito teikimo sąlygų. Įvairūs skolintojai teikia kreditus skirtingomis sąlygomis, taigi prieš ką nors pasirenkant būtina jomis pasidomėti. Ir skolintojas turi informuoti apie visus finansų kaštus ir metinę faktišką, arba efektyviąją, palūkanų normą.

Vartotojų kreditas būna kelių rūšių, pavyzdžiui, pirkimas išsimokėtinai, banko paskolos ir kredito kortelės.

Pirkimas išsimokėtinai – tai prekių pirkimo sutartis, kai mokama dalimis.

Šiuo atveju pradinį mokestį būtina sumokėti grynaisiais pinigais, o po to mokamas kas mėnesį, įskaitant ir palūkanas, tam tikrą laiko tarpą. Kai kuriose Vakarų šalyse pirkimas išsimokėtinai yra pinigų politikos, apimančios skolinimosi iš finansų sistemos priežiūrą, dalis ar kaip bendrosios paklausos lygio kontrolės priemonė. Geresnė kontrolės forma yra vadinamoji vartotojų kredito Įmokų taisyklė, t.y. pirkimas išsimokėtinai. Čia tam tikrų prekių pirkimą prižiūri valdžios įstaigos, skatinančios mažiausią pirmąją įmoką ir ilgiausią išmokėjimo laiką. Šios valiutos įstaigos nustato mažiausias įmokas grynaisiais pinigais ir didžiausią mokėjimo laikotarpį.

Paskolos kreditas – tai jūsų (vartotojo) pasiskolinami pinigai, už kuriuos pirksite prekes ir paslaugas.

Daug vartojimo paskolų suteikiama ilgo naudojimo daiktams ir prekėms, kurios pačios gali būti užstatas už paskolą. Pavyzdžiui, buto įkeitimas yra ilgalaikė paskola, naudojama buto pirkimui finansuoti. Toks buto pirkimas, t.y. įsigijimas, netampa visiška nnuosavybe, kol bus išmokėta visa paskolos su palūkanomis suma. Taigi buto įkeitimas grąžinamas su palūkanomis, tam tikru nustatytu periodiškumu, tarkime, kas ketvirtį, įmokant tam tikrą pinigų sumą per visą paskolos laikotarpį. Bankai teikia vartojimo paskolas tiesiogiai (skolindami pinigus) ir netiesiogiai (parduodamas prekes ir paslaugas skolon), t.y. per ilgalaikio vartojimo daiktų ir prekių tarpininkus, pavyzdžiui, automobilių agentą – dilerį. Šios paskolos paprastai grąžinamos lygiomis įmokomis kas mėnesį per visą paskolos laiką. Teikiamos ir bendrojo vartojimo paskolos. Dvi tokių paskolų rūšys yra pardavimo kreditas pagal pirkėjų sąskaitas ir paskolos su kredito kortelėmis, už kurias bankas gauna ne tik palūkanas iš skolininko, bet ir komispinigius iš pardavėjo. [2]

Pardavimo kreditas – tai jūsų (vartotojo) galimybė pirkti prekes ir paslaugas iškart, nors už jas mokėsite vėliau.

Pirkėjų sąskaitos. Pagal jas pirkėjas (vartotojas) gali įsigyti prekių ir gauti paslaugų už tam tikrą pinigų sumą, nemokėdamas grynaisiais pinigais. Paprastai už naudojimąsi pirkėjo sąskaita nereikia mokėti, jeigu mėnesio pabaigoje apmokama visa skola. Jei ne, tai už negrąžintą sumą mokamos palūkanos.

Kredito kortelė – tai banko identifikacijos kortelė, leidžianti teisėtam Jos savininkui atsiskaityti už prekes ir patarnavimus negrynaisiais pinigais, t.y. pirkti kreditan.

Kitaip tariant, kreditinė kortelė – tai tam tikra pirkėjo sąskaita, pagal kurią jos savininkas gali įsigyti prekes kreditan daugelyje vietų.

Tai yra banko garantijos forma. Dažniausiai tai yra plastmasinė kortelė arba ženklas, sk.irtas mokėti už pirkinius ir kartu gauti pardavimo talonų kreditą.

Taigi vartotojo kreditas leidžia naudotis pinigais, įsigyti prekių bei paslaugų, žinant, kad vėliau už visa tai turėsime sumokėti.

Lietuvoje, perkant išsimokėtinai prekės bei paslaugas, vartotojo kreditus daugiausiai suteikia UAB “Snoro Lizingas” ir “Žemės ūkio banko lizingas”.2.3.1 Vartojimo paskolos gavimo sąlygos Lietuvoje

Norint gauti vartojimo paskolą reikia:

 Būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir turėti 21 metus;

 Būti banko Klientu ir turėti jjame mokėjimo kortelės arba einamąją sąskaitas, į kurias ne trumpiau kaip 6 mėn. yra pastoviai pervedamas darbo užmokestis;

 Kad mėnesio darbo užmokestis, atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, būtų ne mažesnis kaip 800 Lt.

 Reikia pateikti bankui užpildytą paskolos paraišką. Gavus teigiamą atsakymą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

 LR pasą;

 socialinio draudimo pažymėjimą;

 komunalinių mokesčių knygelę arba gyvenamųjų namų bendrijos pažymą, kad neturite skolų;

 pažymas apie savo ir sutuoktinio(ės) paskutinių 6 mėn. darbo užmokestį arba pajamų deklaraciją, jei Jūs esate individualios įįmonės savininkas;

 sutarčių kopijas, jei Jūs turite finansinių įsipareigojimų kitoms finansų institucijoms;

 gyvybės draudimo polisą.

Be to, Klientas turi pateikti bankui laidavimo sutartį tarp Kliento darbdavio ir banko. Tai bus paskolos grąžinimo garantija.

Jeigu Kliento darbo užmokestis pervedamas į kortelės ssąskaitą daugiau kaip 12 mėn. ir Klientas neturi jokių įsiskolinimų bankui, paskola gali būti suteikta ir be šios garantijos.

Skolindamiesi 9-12 mėn., pateiksite gyvybės draudimo polisą. Tai bus papildoma garantija, kad Klientas galės grąžinti paskolą ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Paskola bus pervesta į Kliento mokėjimo kortelės sąskaitą arba bus apmokėtos Kliento pateiktos bankui įsigijimo sąskaitos. [6]2.4 Banko paskolų suteikimo bendroji tvarka Lietuvoje

Bankui reikia pateikti tokius dokumentus:

 asmens pasą;

 jei pagal LR įstatymus Klientas turi deklaruoti pajamas – LR gyventojo turto ir pajamų deklaracijos nuorašą;

 pajamas patvirtinančius dokumentus (pažyma iš darbovietės ir kt.). Juose turi būti nurodomos grynosios pajamos (atskaičius visus mokesčius ir privalomus mokėjimus: socialinio draudimo, pajamų mokesčius, alimentus ir t.t.). Jei paskolą ketinama dengti, pardavę turimą turtą, reikia pateikti ššio turto vertę patvirtinančius dokumentus, nurodytus kreditų eksperto;

 jei Klientas yra įmonės akcininkas ir jo pajamų šaltinis – dividendai, reikia pateikti šios įmonės paskutinių keturių laikotarpių finansines ataskaitas, patvirtintas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje: balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, finansinių rezultatų, pelno/nuostolio paskirstymo ataskaitas; taipogi gerą šios įmonės veiklos perspektyvą patvirtinančius dokumentus: kontraktus, ketinimų protokolus, verslo planą ir kitus. Reikalingų dokumentų sąrašą nurodys kreditų ekspertas;

 įkeičiamo turto savininko sutuoktinio notariškai patvirtintą sutikimą įkeisti turtą, jei turtas yra privataus asmens nuosavybė. Jei turtas priklauso juridiniam aasmeniui – akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nutarta įkeisti turtą, garantuojant už Kliento paskolą, protokolą. Akcininkų susirinkimo protokolas turi būti pasirašytas trijų asmenų: pirmininko, sekretoriaus ir įgalioto akcininko. Protokolas turi turėti priedą – dalyvavusių akcininkų sąrašą su jų turimų akcijų skaičiumi bei šių akcininkų parašais;

 nuosavybės teisę į užstatą liudijančius dokumentus: įsigijimo sutartį, inventorinę bylą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro valstybės įmonės išduotus pažymėjimus ir/arba kitus kreditų eksperto nurodytus dokumentus.;

 turto draudimo polisus;

 užpildytas banko kreditų eksperto duotas formas: paraišką paskolai gauti ir kt.;

 visas galiojančias kliento gautų paskolų ir išduotų laidavimų sutartis (raštus), turto įkeitimo dokumentus ir visus jų priedus;

 kasos pajamų orderio kvitą (mokėjimo pavedimą), kad bankui sumokėti banko tarifuose numatyti mokesčiai už dokumentų analizę ir paruošimą paskolai ar garantijai gauti;

 visus kitus bankui būtinus dokumentus, kuriuos Klientui nurodys kreditų ekspertas.

Atsakymas dėl paskolos (garantijos) suteikimo (nesuteikimo) duodamas per 14 kalendorinių dienų po visų banko nurodytų dokumentų pristatymo ir bankui reikalingos informacijos pateikimo. Sprendimą dėl paskolos (garantijos) suteikimo priima banko Paskolų komitetas.

Norint, kad klausimas būtų svarstomas, turi būti sumokėti visi banko tarifuose numatyti mokesčiai. Nagrinėjant pateiktus dokumentus, iškilus papildomiems klausimams ar neaiškumams, bankas pasilieka teisę Kliento prašyti papildomų dokumentų ar informacijos. [2], [6]3. Paskola būstui LLietuvoje tampa įprastu reiškiniu

Jau nuo praėjusių metų šalyje jaučiamas labai aktyvus gyventojų domėjimasis bankų paskolomis. Lietuvoje bendrai gyventojams suteiktų paskolų suma siekia beveik 1400 mln. litų, didžioji dalis šios sumos – būsto paskolos. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje paskolos gyventojams išaugo beveik 12 proc. Tokį paskolų rinkos augimą sąlygoja gerėjanti gyventojų finansinė padėtis, atsigaunanti būsto statybų rinka bei itin patrauklios bankų siūlomos paskolų sąlygos. Todėl įsigytas būstas už banko suteiktą kreditą – jau įprastas, nieko nebestebinantis reiškinys.

Gerėjant būsto paskolų teikimo sąlygoms, gyventojai daug noriau naudojasi visais kreditų teikiamais privalumais. Per pastarąjį laikotarpį žymiai padidėjo paskolų gavėjų galimybės gauti didesnius kreditus ilgesniam laikotarpiui, mokėti gerokai mažesnes palūkanas, sumažinti kitas išlaidas, susijusias su būsto įsigijimu. Taip pat supaprastintos būsto įsigijimo bei kredito gavimo procedūros. Į susidariusią rinkos padėtį sureagavo ir statybininkai. Pastaruoju metu aktyviai siūlomi nauji butai – padidėjo būsto pirkėjų pasirinkimo galimybės.

Būsto paskolų draudimas prieinamesnis, nes šiais metais ypač sumažėjo draudimo įmokos kredito gavėjams, skiriantiems minimalų pradinį įnašą būstui įsigyti. Veikia ir draudimo įmokos skolinimosi mechanizmas, kuris leidžia išdėstyti kredito draudimo įmokas per visą kredito laikotarpį.

Didelė paskata paskolų gavėjams – žymus palūkanų sumažėjimas. Didelės palūkanos atbaidydavo potencialius kredito gavėjus bei apribodavo kreditus imančių gyventojų galimybes. Prieš ddvejus metus būsto paskolos palūkanos siekdavo net 11 – 12 proc., o šiuo metu jos yra tik apie 5 proc.

Sumažėjusių palūkanų įtaką gerai iliustruoja šis pavyzdys: 100 000 litų kredito su 11 proc. palūkanomis 25 metams mėnesinės įmokos būtų buvę apie 980 litų (mokant anuitetiniu metodu). Šiuo metu vien dėl sumažėjusių palūkanų už 100 000 litų kreditą su 5 proc. palūkanomis jau tereikia mokėti apie 590 litų mėnesinių įmokų. Labai sumažėjusi mokėtina suma padidino paskolų gavėjų skaičių, nes, sumažėjus kredito įmokai, net ir gaunantys mažesnes pajamas atitinka bankų būsto paskolų draudimo bendrovių keliamus pajamų reikalavimus.

Apdrausto kredito negrąžinimo rizika panaikinama arba sumažinama iki minimumo. Be to, apdraustos paskolos paprastai būna didesnės, todėl bankas joms dažnai taiko papildomas palūkanų nuolaidas, siekiančias net iki 0,5 procentinio punkto. Todėl už apdraustą kreditą gavėjas moka net 10 proc. palūkanų dalies mažiau.

Tiek naujiems kredito gavėjams, tiek paskolas būstui įsigyti paėmusiems anksčiau atsirado galimybė dar sumažinti bankui mokamas palūkanas dėl įsigaliojusio naujojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Jame atsirado nuostata, kad palūkanos už būsto paskolą neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Tai reiškia, jog pasibaigus metams, bus galima susigrąžinti beveik trečdalį (priklausomai nuo pajamų dydžio, sumokėtų mokesčių ir bankui mokamų palūkanų) visų bankui sumokėtų palūkanų.

Kartu su palūkanomis

bei kredito draudimo įmokomis sumažėjo ir kredito gavėjo išlaidos, susijusios su gyvybės draudimu, nes jis dauguma atvejų nebeprivalomas, tik rekomenduojamas. Paskolos gavėjas beveik visais atvejais pats nusprendžia dėl gyvybės draudimo tikslingumo. Taip pat sudaryta galimybė apsidrausti gyvybę tik nuo tam tikros dalies kredito, o draudimo išmokos gavėju nurodamas bankas ir pats draudėjas.

Būsto kreditai suteikiami daug lankstesne tvarka, paskolų gavėjams sudaroma žymiai daugiau pasirinkimo galimybių. Paskolos gali būti suteikiamos net keturiasdešimčiai metų. Gavėjas, planuodamas savo išlaidas ir banko darbuotojų patartas, ggali pasirinkti kredito grąžinimo metodą. Priimtinomis sąlygomis siūlomi kreditai statyboms. Tokios paskolos, atėjus pavasariui, vis populiaresnės. Populiarėja sodo namų bei sodybų įsigijimas paėmus paskolą. Tiesa, tokiems kreditams nebus taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo numatytos lengvatos.

Vienas aktyviausių būsto kreditavimo .rinkos dalyvių yra AB bankas „Hansa“. Banko sukurta kreditavimo strategija traukia klientus. Tai patvirtina faktai – per šiuos metus „Hansa“ suteikė beveik 30 proc. visų rinkoje teiktų paskolų būstui.

Bankas nuolat atnaujina ir rinkai siūlo vis patrauklesnes būsto paskolų sąlygas. Bankas aanalizuoja situaciją, todėl puikiai žino, kas svarbiausia klientams – stengiamasi įgyvendinti visus lūkesčius. Klientai dažniausiai baiminasi, kad paskola pasinaudoti labai sudėtinga, nes ilgas dokumentų tvarkymo procesas, išgyvena, kad neturės pakankamai lėšų pradiniam įnašui, abejoja, ar nesusidurs su finansinėmis problemomis, ar ggalės mokėti įmokas bankui. Kiti vengia skolintis, nes mano, kad tai labai brangu. Bankas daug dirba, stengdamasis sumažinti šias nepagrįstas klientų baimes ir sudaryti pačias geriausias sąlygas.

Visų pirma, jau dabar stengiamasi supaprastinti paskolos gavimo procesą. AB banko „Hansa“ klientai ne tik greitai gali sužinoti sprendimą dėl paskolos suteikimo, bet ir išvengti lankymosi institucijose, susijusiose su paskolos paėmimu bei turto įsigijimu. Neseniai su VĮ „Registrų centras“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią bankas už klientą gali sutvarkyti didelę dalį VĮ „Registrų centras“ išduodamų dokumentų. Taigi klientas, įgaliojęs banko darbuotoją, gali visai nesilankyti šioje įmonėje. Antras svarbus žingsnis, trumpinant procesą, – klientui nebūtina pačiam rūpintis įkeičiamo turto draudimu bei įmokų draudimo bendrovei mokėjimu. Įkeičiamą turtą gali apdrausti bankas. Be to, „Hansa“ kiekvienam kklientui dovanoja specialų leidinį, kuris padės sklandžiai įveikti visas dėl paskolos paėmimo iškilusias problemas.

Klientams, abejojantiems, ar turi pakankamai lėšų būstui įsigyti, AB bankas „Hansa“ taip pat turi ką pasiūlyti. Ne taip seniai norintiems gauti paskolą būstui įsigyti buvo būtina turėti 30 proc. savų lėšų. Šiuo metu situacija iš esmės pasikeitusi. Paskolą apdraudus UAB „Būsto paskolų draudimas“, tereikia turėti 5 proc. savų lėšų. Visą kitą sumą paskolina bankas. Jeigu nenorite apdrausti paskolos „Būsto paskolų draudime“, bet perkate būstą Vilniaus, Kauno, KKlaipėdos miestų centre arba senamiestyje, taip pat perkant arba statant naują būstą perspektyvioje Lietuvos vietoje, tereikės turėti tik 15 proc. savo lėšų. Ir dar viena naujiena – jei įkeisite ne tik perkamą ar statomą būstą, bet ir kitą turimą nekilnojamą turtą, AB bankas „Hansa“ paskolins visą naujam būstui įsigyti reikiamą pinigų sumą.

Klientus, kurie nedrįsta skolintis, nes bijo, jog ateityje gali susidurti su laikinomis finansinėmis problemomis, taip pat galima nuraminti. Laiku ir geranoriškai informavus „Hansa“ apie iškilusius sunkumus – bus pasistengta padėti. Pavyzdžiui, galima sutarti, kad klientas keliems mėnesiams gaus „mokėjimo atostogas“, t.y. kurį laiką mokės mažesnes arba iš viso nemokės bankui mėnesinių įmokų. Ne paslaptis, kad su laikinomis finansinėmis problemomis susiduria jaunos šeimos, gimus kūdikiui. Taigi po vaiko gimimo AB bankas „Hansa“ gali atleisti klientą nuo mokesčių net iki 12 mėn.

Svarbiausia, norintiems įsigyti būstą, žinoti, kad Lietuvoje būsto paskolos vienos iš pigiausių Europoje. Palūkanų normos per metus sumažėjo apie 2 – 2,5 proc. Šiuo metu, priklausomai nuo paskolų termino ir valiutos, svyruoja apie 4 – 5 proc. Siekdami taupyti kliento pinigus, AB bankas „Hansa“ vieni iš pirmųjų pasiūlė visą spektrą patrauklių sąlygų. Pavyzdžiui, paskolos gavėjas gali naudotis banko partnerių prekybos ir paslaugų įmonių nuolaidomis, kurios taikomos tiek tvarkantis ppaskolos dokumentus, tiek įsirengiant, remontuojant, apsaugant savo būstą, įsigyjant baldus, užsisakant valymo arba kraustymosi paslaugas. Pagrindiniai banko partneriai yra prekybos centras „Senukai“ bei baldų salonas „SBA baldai“. Be to, išlaidas mažina ir dar viena paslauga – bankas pats apdraudžia įkeičiamą būstą bendrovėje „Ergo Lietuva“. Klientas bankui moka tik nustatytą mokestį už įkeisto turto draudimo administravimą. Taip per pusę sumažinamos įprasti.nės išlaidos, susijusios su turto draudimu. [4]

Taigi skolintis iš banko tikrai paprasta, nebrangu ir neabejotinai verta, o skolinimosi baimė tegu lieka tik prisiminimas, kaip yra daugumoje Vakarų Europos valstybių.4. Specializuotos paskolos studentams

Ketvirtas pagal dydį Lietuvos bankas „Snoras” pristatė naują banko kreditavimo programą, atversiančią daugiau galimybių akademiniam jaunimui. Nuo 2000 metų spalio 1 d. studentai gali gauti studijų, vartojimo ir būsto įsigijimo paskolas išskirtinėmis sąlygomis.

Pradėta paskolų programa užpildys šiuo metu nepakankamą kreditavimo paslaugų studentams nišą šalies bankų rinkoje. Kartu ji taps alternatyva valstybinio kreditavimo sistemai, kuri šiandien nėra pajėgi patenkinti sparčiai augančių studentų poreikių. „Snoras” bus vienintelis bankas šalyje, pasiūlęs pirmą specializuotą finansinių paslaugų paketą šalies studentijai.

Nauja banko „Snoras” kreditavimo programa skirta universitetinių ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų dieninio skyriaus studentams, besinaudojantiems su banko emituojama kortele “eLitoCard” susietu Lietuvos studentų pažymėjimu. Visoms trims paskolų rūšims studentų kreditavimo programa užtikrins lanksčias jų išdavimo bei ggrąžinimo sąlygas. Lyginant su valstybinio kreditavimo sistema, paskolos studentams bus suteikiamos ir per žymiai trumpesnį laiką.

Studijų kreditavimui skirta paskola studentai galės naudotis nuo pirmo kurso, bendra paskolos suma sudarys iki 5 tūkst. litų per metus arba iki 25 tūkst. litų per visą studijų laikotarpį. Vartojimo paskola bus kredituojami du kursus baigę studentai. Iki 10 tūkst. litų bendram vartojimui skirtą paskolą studentai turės grąžinti per dešimt metų nuo jos išdavimo, grąžinant ją dalimis kiekvieną mėnesį. Būsto kreditavimo paskola numato galimybę gauti iki 70 tūkst. litų, kuriuos būstą įsigiję studentai galės grąžinti per 25 metus.

Kurdamas naują kreditavimo programą bankas siekė iš esmės atsižvelgti į akademinio jaunimo problemas ir pasiūlyti palankiausius sprendimus. Be studijų, vartojimo ir būsto paskolų, studentams taip pat bus suteikiamos galimybės naudotis ir UAB „Snoro lizingas” teikiamomis lizingo paslaugomis bei nuolaidomis ADB „Snoro garantas”. [5]