Lietuvos integracijos i ES ekonomine nauda

ĮVADAS

Pasaulyje vis sparčiau vyksta globalizacija: nyksta sienos tarp tautų ir ekonomikų. Valstybės jungiasi į sąjungas, tarptautines organizacijas tam, kad sudarytų sąlygas taikai, stabilumui ir gerovei bei kartu galėtų pasitikti globalinius pasaulio iššūkius.

Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai. Vienas iš tokių valstybių bendrijų pavyzdžių yra Europos Sąjunga (ES).

Istoriškai susiklostė, kad Europos Bendrijos, o dabar Europos Sąjungos kūrime didelį vaidmenį vaidino eekonominis faktorius. Europos valstybių vienijimosi viena iš užduočių, numatytų 1957 m. Romos sutartyje, buvo stiprinti jų ekonomiką, t.y. sukurti rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą, skatinti darnų ir tolygų ekonominės veiklos plėtojimą, tolygų ir be infliacijos augimą, siekti aukšto lygio ekonomikos susiliejimo bei aukšto aprūpinimo darbu ir socialinės apsaugos, gyvenimo lygio kilimo, valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo.

Europos sąjungoje vienas ryškiausių valstybių integracijos bruožų yra ekonominis bendradarbiavimas. ES šalys sukūrė didžiulę bendrąją rinką, kurioje sudarė sąlygas laisviems pprekių mainams, darbuotojų, kapitalo, paslaugų judėjimui. Tai pavyko padaryti bendrai šalinant kliūtis prekybai bei derinant ekonominę politiką.

Pereinamoji Lietuvos ekonomika yra stipriai veikiama besikeičiančios aplinkos ir ryšių su kitomis šalimis. Integracija į ES yra bene vienas didžiausių iš dalies kontroliuojamų poveikių, kkuris sąlygoja įvairias ekonomines ir socialines transformacijas. Mano darbo tikslas ir yra išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos integracijos į ES ekonominė nauda.

LIETUVOS IR ES EKONOMINIŲ SANTYKIŲ RAIDA BEI EKONOMINĖS INTEGRACIJOS NAUDA

Lietuvos ekonominė integracija prasidėjo 1992 m. gegužės 11 d., pasirašius Prekybos ir bendradarbiavimo sutartį su ES. Ja buvo pradėtas teisinis pamatas Lietuvos integracijai į ES, Bendrija įsipareigojo panaikinti kai kuriuos kiekybinius prekybos apribojimus Lietuvai.

Ekonominių santykių liberalizavimo prasme daug svarbesnė buvo Laisvosios prekybos sutartis, pasirašyta 1994 m. Liepos 18 d. Nuo tada pradėta laipsniškai liberalizuoti Lietuvos importą iš ES, o muitų tarifai Lietuvos eksportui į ES buvo panaikinti iš karto. Šie pokyčiai apėmė tik pramoninės produkcijos prekybą. Vadinamųjų jautrių prekių prekyba (žemės ūkio produktai ir kt.) buvo reguliuojama atskirai.

Lietuvai svarbi Europos (Asociacijos) ssutartis, pasirašyta 1995 m. birželio 12d. Ja ES pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare, į sutartį įtraukė laisvosios prekybos sutarties nuostatas ir pradėjo politinį bei ekonominį bendradarbiavimą šiose srityse:

• Konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas Lietuvoje),

• Paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas,

• Intelektinės nuosavybės apsauga,

• Vartotojų apsauga,

• Mokslo ir technologijų vystymo, energetikos, aplinkosaugos, teisės derinimas ES teisyno – acquis communautaire – pagrindu ir kitose srityse,

• Bendrų institucijų (Asociacijos tarybos ir Asociacijos komiteto) įkūrimas.

Liberalizavus prekybą, Lietuvos užsienio prekybos struktūroje įvyko svarbių pokyčių – vis daugiau prekių buvo eksportuojama įį Vakarų Europos šalis.

Lietuva iš ES daugiausia importuoja mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių. Daugiausia eksportuojame tų prekių, kurių gamyba reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos, nes dėl mažesnių darbo sąnaudų prekės gali konkuruoti ES rinkose. 1994 m. Lietuvos prekyba su ES šalimis sudarė 26,1 %, o 1998 m. – 45,5 % visos užsienio prekybos apimties. Šiuo metu beveik 50 % Lietuvos užsienio prekybos vyksta su ES šalimis, o pridėjus šalis kandidates šis skaičius sudaro maždaug du trečdalius. Apie 80 % tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje yra ES kilmės. Numatoma, kad 2002 – 2009 m. Lietuvos eksportas šoktels 1,9 karto. Vartojimo augimas dėl integracijos sudarys 14,5 mlrd. eurų, ir numatoma, kad 2005 m. šio proceso įtaka bus 3 kartus stipresnė nei 2002 m. Neabejotina, jog ekonominiai mainai išaugo ir dėl prekybos tarp ES ir Lietuvos liberalizavimo.

Taigi, įvertinus derybinių skyrių turinį, prašomus pereinamuosius laikotarpius, akivaizdu, kad vieni derybiniai skyriai stipriai įtakos Lietuvos ekonomiką, kai kiti tuo tarpu turės minimalų poveikį. Panašiai ir su atskirais ūkio sektoriais: vieni patirs didžiulį poveikį, kiti bus įtakojami nežymiai. Kaip rodo UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ataskaita, didžiausią bendrą poveikį turės šias sritis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas:

1. Žemės ūkis,

2. Aplinka,

3. Laisvas prekių judėjimas,

4. Transporto politika,

5. Energetika.

Stengiantis įvertintinti ekonominę ES naudą Lietuvai, trumpai aptarsiu kkiekvieną aukščiau nurodytą punktą.

Žemės ūkio pokyčiai

ES lėšos pasiekia kiekvieną žemdirbį, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jis gyvena. Jau nuo šių metų kiekvienas ūkininkas gaus penkis kartus didesnes, palyginti su praėjusiais metais, išmokas už pasėlius, gyvulius. Išsiplėtusi Europos rinka sudarys geresnes sąlygas Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos eksportui. Vyriausybei derybose pavyko pasiekti, kad žemės ūkio produkcijos kvotos būtų labai palankios. Todėl žemdirbių pajamos augs, ir kaimo žmogus galės lengviau atsikvėpti. Padidėjo parama iš SAPARD programos. Iki 2004 m. balandžio 15 d. Buvo užregistruotos 1164 paraiškos, kurių vertė 943 mln. litų, sudarytos 534 mln. litų vertės 658 paramos sutartys ir jau išmokėti 210 mln. litų. 2004 metais bus išmokėta iš viso 280 mln. litų tiesioginių išmokų žemės ūkiui. Kita vertus, ūkininkas, norėdamas gauti paramą, turės įgyvendinti begalę reikalavimų. Tačiau ir reikalavimų įgyvendinimas turi taip pat kitą medalio pusę: spartės žemės ūkio restruktūrizavimas ir modernizavimas, pagerės gyvenimo, darbo ir gamybos sąlygos. Taigi įvertinkime žemės ūkio pokyčių privalumus:

• Užtikrintas ilgalaikis žemdirbių pajamų didėjimas.

• Galimybė laisvai prekiauti lietuviška žemės ūkio produkcija didžiulėje ES vidaus rinkoje, atsiveriančios naujos galimybės prekiauti ir gauti pelną.

• Aiškius prioritetus turinti, ne taip staigiai besikeičianti žemės ūkio politika, didesnė nei dabartinė žemdirbių finansinė parama.

• Galimybė pasinaudoti ES žemės ūkiui skiriamomis struktūrinės paramos llėšomis.

• Didelė finansinė parama kaimo plėtrai.

• Didėjantis maisto saugos užtikrinimas vartotojams ir didesnė maisto produktų kontrolė, užtikrinant tik kokybiškų ir saugių maisto produktų.

Aplinkos pokyčiai

Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir užtikrinti tvarią plėtrą ilgalaikiu laikotarpiu. ES aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria verslo galimybes. ES dėka sumažinama vandens, oro ir dirvos tarša bei potencialus užterštumo pavojus Lietuvos regionuose bei užtikrinama žmogaus teisė į švarią aplinką. Daug dėmesio skiriama aplinkosaugos infrastruktūrai, galinčiai padėti ūkio plėtrai, ypač tuose regionuose, kurie orientuoti į rekreacijos verslą, sukūrimui. ES remia:

• vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo bei valymo sistemų vystymą, statybą bei rekonstrukciją gyvenvietėse, kuriose gyvena iki 500 gyventojų.;

• užterštų teritorijų tvarkymą – valymą, rekultivaciją ir reikiamos įrangos įsigijimą;

• NATURA 2000 tinklo bei kitų nacionalinės svarbos saugomų teritorijų gamtotvarkinių planų rengimą bei įgyvendinimą; apsauginių bei monitoringo priemonių įdiegimą jose, bioįvairovės ir kraštovaizdžio atstatymą;

• Pajūrio juostos tvarkymą – kopagūbrio ir pajūrio juostos sustiprinimą, paplūdimių sutvarkymą, informacinių, draudžiamųjų ženklų įrengimą. Kita veiklos grupė – upių, upelių, ežerų ir jų slėnių bei gruntinio vandens rezervuarų gamtosauginis tvarkymas ir kenksmingų medžiagų iš jų išvalymas;

• Aplinkosaugos valdymo sistemų gerinimą ir vystymą, stiprinant aplinkosaugos institucijas,

atsakingas už kokybės vertinimą, monitoringą, inspektavimą ir kontrolę (įskaitant priemones, skirtas ekologinių avarijų prevencijai ir likvidavimui).

• Subsidijų panaudojimo saugomose teritorijose (nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, rezervuaruose ir kt.) gyvenančių subjektų patiriamiems ekonominiams nuostoliams dėl griežtesnių ūkinės veiklos apribojimų kompensuoti sistemos įkūrimą.

Taigi įvertinus ES teikiamą naudą aplinkai ir aplinkosaugos užtikrinimui, galime padaryti išvadą, kad tai glaudžiai susiję su ekonomine nauda: juk pagerėjus aplinkosaugai, sparčiau ir efektyviau vyksta prekyba ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoje; gerėja prekių ir paslaugų kokybė, gamyklų saugumas, vvandens kokybė ir pan. ES aplinkosauginių reikalavimų taikymas įgalins pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, išlaikyti patrauklią rekreacinę aplinką bei natūralius gamtinius išteklius, taip pat ir tuos, kurie turi komercinę vertę – žuvų išteklius, miškus. Modernios ir taupios technologijos, švaresni ir saugesni produktai įgalins Lietuvos įmones prisitaikyti prie naujų sąlygų ES vidaus rinkoje.

Laisvas prekių judėjimas

Lietuvai ypač svarbi sritis yra laisvas prekių judėjimas, nes tai palies ne tik verslininkus, bet ir atskirus asmenis. Taigi ES nauda laisvam prekių jjudėjimui yra tokia:

• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus, bus ppripažįstamos kitose ES šalyse.

• Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas.

• Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai.

• Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau), valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse).

• Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti gaminamus arba iimportuojamus produktus visoje ES. Antra vertus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų.

• Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį.

• Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi ssąlygos jų vartotojams.

• Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.

Taigi Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą ir prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėl didesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.

Transporto politika

Integracija į ES siekiama sukurti šiuolaikišką vientisą transporto sistemą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkančią ES valstybių lygį ir integruotą į ES transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai. Įvertinus narystės naudą transporto politikai, galima padaryti tokias išvadas:

• Vežimai į ES bus liberalizuoti, bus panaikinta leidimų sistema, kas mažins transporto paslaugų kainą, gerins jų kokybę, didins tarptautinių vežimų kelių transportu galimybes.

• Gerinamas visuomeninis transportas ir keliama jo teikiamų paslaugų kokybė.

• Didinama eismo sauga.

• Mažinamas žalingas kelių transporto poveikis aplinkai.

• Pertvarkius mokesčių už naudojimąsi keliais sistemą (pvz., įvedus kelių naudotojo mokestį), gerės kelių priežiūra ir būklė.

• ES direktyvų įgyvendinimo dėka, geležinkelio transporto srityje būtų paspartintas geležinkelio rinkos liberalizavimas, ko pasėkoje padidėtų geležinkelių efektyvumas ir konkurencingumas, atsirastų daugiau galimybių pritraukti didesnį krovinių srautą, teikti kokybiškas iir žmonių poreikius atitinkančias paslaugas.

• Bus skatinamas jūrų ir vidaus vandenų transporto vystymasis, geresnės galimybės vystyti tranzitą (Klaipėdos uostas), skatinamas paslaugų kokybės kilimas, vystoma saugi laivyba.

• Lietuva turi galimybę įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje, sukurti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą. Bus taikomi privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principai finansuojant transporto infrastruktūrą, pasiektas svarbiausių transporto magistralių transeuropinių tinklų statusas, išplėtotas kombinuotasis transportas.

ES iki įstojimo paramos fondo ISPA, skirto aplinkosaugai ir transportui, teikiamos paramos (apie 640 mln. litų) ir Lietuvos indėlio dėka bendros investicijos į transporto infrastruktūrą vien tik nuo 2000 iki 2006 metų sudarys beveik 1 mlrd. litų. Tai realiai suteikia galimybę, pvz., sukurti apie 1600 visus metus užimtų darbo vietų, reikalaujančių aukštos kvalifikacijos statybinio profilio darbuotojų.

Taigi galime padaryti išvadą, kad labiausiai dėmesio ES skiria transporto infrastruktūros rekonstravimui ir modernizavimui, svarbiausių magistralių į transeuropinius tinklus integravimui, sąlygų tarptautinio transporto verslo plėtrai sudarymui.

Energetika

Lietuvos integracija į ES palies taip pat ir energetiką. ES tikslas – užtikrinti energijos tiekimo stabilumą, patikimumą, lankstumą ir prieinamumą vartotojams, padidinti energijos vartojimo efektyvumą kartu kuriant pagrindą stabiliam ir lengviau prognozuojamam šalies ekonomikos augimui. Lietuvos narystės ES privalumai energetikos srityje:

• ES direktyvų, įpareigojančių valstybes nares nuolat tturėti minimalias 90 dienų naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, reikalavimų įgyvendinimas padės užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą energijos ištekliais sumažinant žalos tikimybę dėl galimo naftos ir naftos produktų tiekimo sutrikimų ar smarkaus kainų augimo tarptautinėse rinkose.

• Integracija į ES liberalią energijos vidaus rinką ir Lietuvos energetikos ūkio pertvarka paspartins energijos konkurencinės rinkos kūrimo procesą Lietuvoje, padidins energetikos įmonių efektyvumą.

• ES direktyvų efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bei aplinkosaugos gerinimo srityse reikalavimų įgyvendinimas, sudarys sąlygas efektyviam energijos naudojimui. Tai mažins energijos poreikių bei energiją generuojančių galių augimo tempus, gerės aplinkosauginė būklė.

• Padidės ūkio atsparumas pasaulinėms ekonominėms krizėms, dėl kurių dažniausiai padidėja rinkų nestabilumas ir įtakojamos naftos produktų kainos.

ES finansavimas per Ignalinos programą 2004 – 2006 metais sudarys iki 1 milijardo litų asignavimų įsipareigojimais. Lietuva jau šiandien gauna ženklią paramą per tarptautinį paramos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui fondą. 2000 m. Donorų konferencijoje papildomai Lietuvai įsipareigota skirti iki 0,7-0,8 milijardo litų. Viso parengiamiesiems ir Ignalinos AE uždarymo pasekmių įveikimo darbams iki 2006 metų planuojama iš ES skirti iki 1,8 milijardo litų. ES parama bus suteikta sprendžiant Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo technines, socialines, ekonomines, aplinkosaugines, tiekimo saugumo ir kitus susijusius klausimus. Po 2006 metų ši parama atitinkamai bus

pratęsta. Lietuva viena, be ES finansinės paramos, finansiškai būtų nepajėgi uždaryti Ignalinos AE jos techninio eksploatavimo laikotarpio pabaigoje. Papildoma ES parama taip pat padės tinkamai atnaujinti įprastines elektrines, kurios pakeis Ignalinos AE.

Beveik 90 % pirminės energijos importuojama iš vienintelio tiekėjo, todėl energijos tiekimas Lietuvai yra lengvai pažeidžiamas. Narystė ES, alternatyvūs elektros energijos ir naftos produktų tiekimo šaltiniai tą pažeidžiamumą sumažins. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir įprastinių šiluminių elektrinių modernizavimas su ES parama palaipsniui mažins priklausomumą nuo pirminės energijos ttiekėjų.

INTEGRACIJOS POVEIKIS LIETUVOS VISUOMENEI, KAINŲ POKYČIAI IR ATLYGINIMAI

Norint labiau įvertinti Lietuvos integracijos į ES ekonominę naudą, reikėtų aptarti ir tai, kokias sritis labiausiai palies integracija, ar paprasti darbininkai ir pan. turės iš to kokios nors naudos. Taigi aptarkime, kas labiausiai turės naudos iš integracijos, kaip kis kainos ir atlyginimai:

Įvertinant ES teisės aktų įtaką Lietuvos visuomenei, teigiamą integracijos poveikį turėtų patirti:

• Su ES prekiaujančios įmonės – dėl kliūčių verslui ES rinkoje sumažėjimo;

• Vietos įmonės – jos geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš NVS šalių;

• Valstybės iinstitucijos – tobulinama jų darbo tvarka ir didinamas finansavimas;

• Stambūs ūkiai, pretenduojantys į paramą pagal ES bendrosios žemės ūkio politiką;

• Fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys į regioninės politikos ir kitas paramos priemones;

• Su ES reglamentuojamomis priemonėmis susijusių paslaugų teikėjai – konsultavimo centrai ir ppan.;

• Vartotojai – dėl geresnės produktų kokybės, didesnės konkurencijos infrastruktūros paslaugų teikimo srityje, švaresnės ir saugesnės aplinkos.

Atsižvelgiant į kainų pokyčius, įvairių prekių ir paslaugų kainos tarp ES šalių skiriasi. Visų pirma, tai priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio. Kai kurios prekės iš Europos šalių netgi turėtų atpigti, pavyzdžiui, avalynė, drabužiai, nauji automobiliai ir daugelis kitų prekių. Tačiau daugumos prekių kainos nesikeis, didelių ir staigių pokyčių šioje srityje neturėtų būti.

Kalbant apie didesnius atlyginimus, jau šiais, 2004 metais, Vyriausybė minimalų atlyginimą padidino nuo 450 iki 500 Lt, o nuo gegužės 1-osios beveik 10 % padidėjo atlyginimai mokytojams, gydytojams. Įstojus į ES, atlyginimai dabar dar sparčiau augs. Kylant šalies ekonomikai, didės ir darbo užmokestis, kol jis pasieks Europos šalių vidurkį. Kadangi Lietuva tampa vieningos Europos ddarbo rinkos dalimi, darbdaviai turės mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams, kad jie neišvyktų svetur.

IŠVADOS

Įstojimas į ES, augantis ekonominės integracijos laipsnis bei koordinuota ekonominė politika sukurs tvirtą pagrindą Lietuvos ekonominiam stabilumui bei atsparumui neigiamiems išorės poveikiams (šokams). Racionaliai panaudota ES struktūrinių fondų parama teigiamai paveiks verslo rėmimo, užimtumo skatinimo, darbo vietų kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą.

Lietuvos integracija į milžinišką ES vidaus rinką atvers dideles galimybes šalies ūkio plėtrai: išplės realizavimo rinkas, sudarys prielaidas užsienio prekybos pagyvėjimui, prekių ir paslaugų gamybos rreorganizavimui, užsienio investicijų augimui. Ekonominė integracija į aukštesnio lygio tarpvalstybinę ekonomikos struktūrą atvers galimybes siekti technologinės pažangos. Lietuva turės didžiulius ir realius šansus sparčiai mažinti savo technologinį ir ekonominį atsilikimą, narystės ES pagrindu įsitraukdama į perspektyvių produkcijos rūšių vertės kūrimo grandinę (value chain). ES teisės bazė, paprastai ginanti silpnesnes šalis nares ir formaliai atitinkanti tiek silpnų, tiek stiprių dalyvių interesus, sumažins neigiamą pasaulinio ūkio konjunktūrinio pobūdžio įtaką Lietuvai. Lietuva nacionalinės ekonomikos plėtrai galės išnaudoti savo palankią tranzito tarp Vakarų ir Rytų šalies geografinę padėtį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. R. Vilpišauskas, V. Zabotkaitė „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės“, Vilnius, 2001 m.

2. VšĮ „Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras“ „ES struktūriniai fondai – Lietuvai“, Vilnius, 2004 m.

3. J. Vėlyvis „Europos sutartis. Vadovas studentui ir verslininkui“, Vilnius, 2000 m.

4. www.europa.eu.int.

5. www.europarl.eu.int

6. www.lrinka.lt

aliniai raidai, praktinius ir mokslinius tyrimus.

TURINYS

1. Įvadas…………………………2

2. Lietuvos ir ES ekonominių santykių raida bei ekonominės integracijos nauda……..3

2.1. Žemės ūkio pokyčiai…………………………4

2.2. Aplinkos pokyčiai…………………………4

2.3. Laisvas prekių judėjimas…………………………5

2.4. Transporto politika…………………………6

2.5. Energetika…………………………7

3. Integracijos poveikis Lietuvos visuomenei, kainų pokyčiai ir atlyginimai………..9

4. Išvados…………………………10

5. Literatūros sąrašas…………………………11