Lietuvos mokslo ekonomikos raida

Lietuvos Ekonomikos Mokslo Raida

Ekonomikos apibrėžimų yra daug. Ekonomika – tai mokslas apie turtą ir turtėjimą.

Ekonomika tai mokslas apie racionalų žmogaus elgesį verslo pasaulyje.

Ekonomika tai mokslas nagrinėjantis, kaip esant ribotiems ištekliams maksimaliai patenkinti žmonių poreikius.

Galima sakyti kad XXa. pradž. Lietuviškoji ekonominės minties formavimasis prasidėjo iš esmės nuo nulio: nebuvo nei nusiklosčiusios lietuviškos ekonominės idėjos, nei vadovėlių valstybinę kalba, nei ekonomistų rengimo programų.

Atkūrus Nepriklausomybę 1990m. Lietuvoje pradėtos esminės politinės ir ekonomines reformos.

1990m paskelbus Lietuvos nepriklausomybę teko kurti teisines ekonomines sąlygas, naujo ttipo rinkos ekonomikos santykiams formuoti ir plėtoti. Pagrindinis vykdomų reformų tikslas pakeisti komandines ekonomikos principu organizuotą ekonomiką į pasiūlos – paklausos t.y. rinkos principais veikiančią ekonomiką.

Kintant rinkos ekonomikai, visų pirma reikėjo atlikti šiuos pagrindinius darbus:

1. sudaryti sąlygas privačiai nuosavybei atsirasti ir plėstis

2. įvesti savą nacionalinę valiutą ir normalizuoti finansinius santykius

3. įvykdyti kainų reformą

4. transformuoti tarptautinius ekonominius santykius.

Kiekvienos valstybės gyvavimo pagrindas ir neįkainojamas turtas yra jos gyventojų skaičius, tankumas ir demografiniai procesai yra labai svarbūs duomenys, nusakantys valstybės galią, jos vietą ppasaulio ir regiono ekonomikoje, kultūroje, politikoje.

1990m. pradž., Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Lietuvoje gyveno 3708200 žmonių. Gyventojų skaičiumi Lietuva pralenkė Europos valstybes kaip Estiją, Latviją, Airiją, Albaniją, Islandiją, Slovėniją. Nuo 1992m. gyventojų ėmė mažėti. Tai lėmė ekonominės ir politinės priežastys.

Sovietiniais metais LLietuvos ekonomika sudarė TSRS ekonomikos dalį ir buvo plėtojama pagal to laikotarpio reikalavimus , iš esmės pagal TSRS poreikius. Daugelio įmonių gaminiai negalėjo konkuruoti su užsienio šalių produkcija, nes buvo skirti kitoms TSRS įmonėms. Lietuvos pramonė gamino tarpinę produkciją. Daugiau kaip pusė pagrindinio gamybos pajėgumo buvo sutelkta į elektros energetikos, mašinų gamybos bei metalo apdirbimo pramonę. Lengvoji ir maisto pramonė turėjo tik apie penktadalį viso gamybos pajėgumo.

Po 1990m. sparčiai kito pramonės šalių struktūra. Vietoj atgyvenusių pramonės veiklų atsirado naujų. Nes daugelis TSRS įmonių gaminamų gaminių buvo nekonkurentabilūs ( pvz., kompiuteriai ) ir jų gamybą teko nutraukti. Pradėta gaminti naują produkciją, kitas įmones reikėjo pertvarkyti ir gaminti paklausą turinčią produkciją vidaus ir užsienio rinkoms, galinčia konkurentuoti su geriausiais pasaulio gaminiais. Tokiai pprodukcijai atsivėrė ir užsienio rinka (mašinų ir įrengimų pramonė, elektros įrengimų ir prietaisų, radijo, televizijos ir ryšių įrengimų ).

Lietuva nuo pat reformų pradžios vykdo atviros užsienio prekybos politiką. Vadinasi, Lietuva pasisako už laisvus prekių judėjimo tarp šalių principus. Tai rodo, kad Lietuva sudarydama prekybos sutartis su kitomis valstybėmis, siekia jog sutartyje būtų kiek galima mažiau apribojimų, įvežti į Lietuvą ir išvežti iš Lietuvos į kitas šalis, įvairios produkcijos.

Pagrindiniai prekybos apribojimai tarp kitų šalių įvedamai pritaikius importo arba eksporto muitų mokesčius. TTie muito mokesčiai sudaro tokias sąlygas, kad tampa ekonomiškai nenaudinga įvežti į šalį tam tikrą produkciją. Lietuva siekia, kad muitų sistema būtų kuo lankstesnė, nes kuo lankstesnės muitų arba kitokios prekybos sąlygos su viena ar kita šalimi, lemia tarpvalstybinės prekybos sutartys. Jos dažniausiai būna arba laisvos prekybos arba didžiausio palankumo prekyboje. To meto pagrindinė problema su kuria susidūrė Lietuva, tai pagamintų prekių eksportas į kitas šalis, juk sunku įsiskverbti į kitos šalies rinką.

Nuo 1996m. Vakarų ir Centrinės Europos šalys sudaro didžiausią dalį Lietuvos prekybos apyvartos. Pagrindinė partnerė Vokietija. 1997m. eksportas į ją sudarė 34,9 proc., viso Lietuvos eksporto į ES, o importo – 40,2 proc., viso ES importo. Taip pat prekybiniai ryšiai su NVS šalimis vis dar tebėra svarbūs šalies ūkiui. Eksportas į NVS šalis sudarė 1998m. apie 38 proc., tarp jų į Rusiją apie 20 proc.

1992m. Spalio 1d. Buvo įvesti tarpiniai pinigai talonai ir Lietuvoje nustojo cirkuliuoti Rusijos rubliai. Savų pinigų būtinybė Lietuvoje iškilo jau 1991 m. viduryje, kuomet po dalinio kainų liberalizavimo, nors ir pasibaigusio nesėkmingai, staigiai pradėjo didėti infliacija. Pagrindinės jos priežastys buvo šios:

1) kainų konvergavimas į pusiausvyrą,

2) energijos nešėjų kainų staigus augimas,

3) pinigų infliacinė emisija TSRS,

4) laipsniškas importo didėjimas, kkuris sąlygojo mažų vietinių ir didelių užsienio prekių kainų suartėjimą.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą, Lietuvos bankas palaipsniui įsisavino pagrindines šiuolaikinio centrinio banko pinigų politikos priemones:

1) privalomąsias atsargas,

2) LB kreditų aukcionus komerciniams bankams,

3) komercinių bankų indėlių aukcionus LB,

4) LB tikslines paskolas,

5) tarpbankinius valiutos aukcionus.

Tokiu būdu griežtos ir pilnavertės pinigų politikos dėka pavyko ryškiai pagerinti pagrindinius makroekonominius rodiklius.

Po truputi kylant ekonomikai, pagaliau turint savo nacionalinę valiuta. Keičiant mūsų fabrikų struktūra. Pvz:, cukraus fabrikai pastatyti cukrinių runkelių auginimo vietose.Atidaryti keturi cukraus fabrikai – Marijampolėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Pavenčiuose. Pagerinus fabrikų konstrukcijas, padidinus darbo galią padidėjo cukraus eksportas į kitas šalis. Taip jo užteko ir Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai pagaminama 30 – 40 kg. cukraus.

Tekstilės pramonė. Lietuva turi senas tradicija. Pirmieji tekstilės fabrikai buvo pastatyti XIX a. Lininių audinių ir pirminio linų apdirbimo pramonė, remiasi vietine žaliava, todėl beveik visos įmonės yra šiaurinėje dalyje ir šiaurvakarinėje kur auginama daugiausia linų. To meto statistika, dirbančiųjų skaičius tekstilės pramonėje, pagal kitas pramones užėmė antra vieta. Po truputi augančiai to meto pramonei, tais metais nemaža įtaką turėjo 1990m. V. Lietuvoje pradėtos naftos gavyba. Tais metais jos gauta tik 12 590lt. Vėliau gavyba kasmet didėjo, keitėsi naftos ppanaudojimo struktūra.kartu su nafta gaunama naftos lydinčių degiųjų dujų. Nafta buvo parduodama užsienio šalims, tuo gerėjo ryšiai su užsienio politika. Sparčiai pradėjo didėti netik dominuojantys kapitalo srautai į Lietuvą – -tiesioginės ir portfelinės užsienio investicijos, paskolos, bet ir reinvestuojamas pelnas. Tai rodo bendro investicinio klimato Lietuvoje gerėjimą. 1998m. pab. Lietuvoje buvo įregistruota apie 6,5 tūkst. Įmonių, kuriose buvo įregistruotas užsienio kilmės kapitalas. Jų įstatinis kapitalas sudarė 6,4mlrd. Lt, iš kurių 3,35 mlrd. Lt buvo užsienio kilmės.

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito. Ryškiausias nuosmukis įvyko 1992m., kada BVP per vienerius metus sumažėjo iki 57 proc. Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 proc augimas, kuris dar padidėjo vėlesniais metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė. Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 proc. 1990 m. BVP. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 proc. ir 64,2 proc. Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad nuo 1995 – 1998m. laikotarpį, didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas, sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti

akivaizdžią paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos sudarė 46,8 proc. viso BVP prieaugio, 1997 m. – 60,3 proc., o 1998 m. – 56,9 proc.. Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės, žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė proc., o 1997 m. ES – 68,8 proc.). Kaip teigiamą reiškinį reikia vvertinti bendrą vidaus investicijų augimą, kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVP prieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga bei rezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnė negu Latvijoje, bei truputį mažesnė negu Estijoje.

Nuo 1998 metų pastebimas pagerėjimas ekonomikos sektoriuje. Privatizavimo procesas (nafta ir telekomunikacija) pagaliau pradėjo duoti vaisius. Buvo sudarytos prekybos sutartys su Latvija. Didelę reikšmę ekonomikai turi ir tas faktas, kad Lietuva sieka Europos Sąjungos narystės.

Šių metų ekonomikos statiskos duomenys rodo kad Lietuvos ekonominiai rodykliai yra smarkai pakitę. Spartus Lietuvos BVP augimo tempas, kuris 2001- 2002m. daugiau negu penkis kartus viršijo ES šalių vidurkį ir vidutinis metinis 6,3proc. Darbo našumo augimas liudijo, kad pertvarkyta ekonomika sukūrė ssolidžias prielaidas valstybės nacionalinėms pajamoms augti. Didžiausias pakilimas buvo jaučiamas su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos rūšyse: pramonėje, statyboje, didmeninėje ir mažmenynėje prekyboje. Sparčiai didėjo paklausa vaidaus rinkoje ir todėl mažmeninė prekių apyvarta per metus išaugo 12,2 proc. Vartojimo augimą rodo ir 15,4 proc. Išaugusi restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta. Visos pramonės produkcijos parduota 15 proc. daugiau. Vienas iš kylančios ekonomikos rodiklių yra 25 proc. išaugę statybos darbai. Prekių eksportas padidėjo 8,1 proc.

LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. didmeninė ir mažmeninė prekyba suteikė paslaugų už 6,66 mlrd. Lt (veikusiomis kainomis), tai sudarė 13.9 proc. BVP. Lyginant su 2000 m. ( palyginamosiomis kainomis ), didmeninės ir mažmeninės prekybos sukurta pridėtinė vertė išaugo 3.3 proc. Mažmeninės prekybos, įskaitant prekybą aautomobiliais ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą, apyvarta 2001 m. Todėl 5,4 proc. Sumažėjo neigiamas užsienio prekybos balansas. Ypač sparčiai auga investicinių prekių eksportas ir importas.

Valstybės skola per 2003 metus sumažėjo 149 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 13,032 mlrd. litų. Šiek tiek sumažėjo užsienio skolos dalis bendroje skoloje: kovo pabaigoje ji sudarė 79,1%, o balandžio pabaigoje – 78,7%. Daugiausiai Lietuva buvo skolinga tarptautinėms plėtros institucijoms, o tokį skolinimasį ji ketina tęsti ir toliau &– biudžeto deficitui finansuoti liepos mėnesį ketinama imti 50 mln. dolerių paskolą iš Pasaulio banko. Skolinimąsi vidaus rinkoje Vyriausybė mažina ir toliau.

Darbo biržos duomenimis nedarbo lygis šiais metais sumažėjo nuo 12,1 proc. iki 9,3 proc. Beje, nepaisant sezoniškumo, kai šiltuoju metų laiku nedarbas Lietuvoje kiekvienais metais pastebimai sumažėja dėl sezoninių darbų paklausos, tačiau kovo mėnesį pasiektas nedarbo lygio antirekordas (11 proc.) mažėja labai lėtais tempais – balandį sumažėjo 0,18 proc., o gegužę – 0,1 procentu.

Lietuvos užsienio prekybos politika buvo liberalizuojama įgyvendinant tiek vienašales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos įstatymas ir panaikinti dar likę kiekybiniai eksporto apribojimai. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai kai kuriems vietiniams žaliavų produktams (kailiams ir medienai). Importo srityje buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai 10 proc. dydžio muito mokesčiai už importo valiutą ir statistinės prekybos rinkliava, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo.

Metų pradžioje prasidėjęs ūkio atsigavimas, pastebimai sulėtėjo balandžio – gegužės mėnesiais. Tai patvirtina balandžio mėnesį smarkiai kritusios pramonės produkcijos pardavimų apimtys, tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose. Gegužės mėnesio rezultatai ttaip pat nepateisino lūkesčių, kad balandį užfiksuotas produkcijos pardavimų nuosmukis buvo atsitiktinis – pvz. apdirbamosios pramonės produkcijos buvo parduota tik 4,6 proc. daugiau nei balandį, ir tai tik dėka ilgesnio darbo dienomis mėnesio. Po balandžio – gegužės mėnesių nuosmukio visų šių metų pramonės produkcijos pardavimų apimtys palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais padidėjo tik 1,9 proc., kai tuo tarpu š.m. pirmo ketvirčio pardavimų apimtys palyginus su praėjusiu metų pirmu ketvirčiu buvo išaugusios net 8,8 procentais.

Viena iš pramonės produkcijos pardavimų smukimo priežasčių galima įvardinti balandžio – gegužės mėnesiais ES valiutos euro kurso kritimą iki rekordiškai žemo lygio lyginant su JAV doleriu, o taip pat ir su litu. Kadangi ES yra didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė (45 proc. eksporto ir 43,7 proc. importo), tai euro nuvertėjimas eilinį kartą privertė Lietuvos gamintojus mažinti produkcijos kainas tiek vietinėje tiek eksporto rinkose. To pasėkoje gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų indeksas balandį ir gegužę smuko atitinkamai 1,3 ir 0,1 procentais. Tuo tarpu vartotojų kainų indeksas balandį nesikeitęs, gegužės mėnesį taip pat nusmuko 0,3 procentais.

Kitas veiksnys stabdantis Lietuvos apdirbamosios pramonės augimo rodiklius yra nestabiliai dirbantis „Mažeikių naftos“ koncernas. Balandžio – gegužės mėnesiais Mažeikių gamykla perdirbo tik 0,658 mln. tonų naftos ir tai buvo mmažiausias rodiklis šiais metais (pernai tuo pačiu laikotarpiu taip pat su pertraukom dirbusi gamykla perdirbo dvigubai daugiau žaliavos). Atitinkamai Lietuvoje 27,0% krito ir naftos produktų pardavimas.

Tačiau nepaisant euro nuosmukio toliau pastebimai auga tekstilės, televizijos bei ryšių įrangos, drabužių siuvimo bei kai kurių kitų pramonės šakų įmonių parduotos produkcijos kiekiai. Artimiausiais mėnesiais šios įmonės turėtų dar labiau didinti savo gamybą, nes pastaruoju metu pasaulinėse finansų rinkose pastebimos euro santykinio brangimo tendencijos, kurios Lietuvos eksportuotojams atveria didesnes galimybes konkuruoti su užsienio gamintojais.

Remiantis tyrimais, piliečių išilavinimas taip „vaidina didelį vaimenį“ Lietuvos ekonomikos raidoje. Šiuolaikinės ekonomikos raida mažiau asocijuojasi su statyba ir gamyba, o daugiau su žmogaus lavinimu plačiąją prasme – žiniomis, institucijomis ir kultūra. Negalime sukurti daugiau ekonominės vertės gaminant vis daugiau ir daugiau tų pačių daiktų. Padidinant produkto vertę galime tik randant kitokių, vertingesnių materelistinių išteklių panaudojimo būdų. Naudotis naujovės privalūmais, galima tik keičiant nusistovėjusią darbo ir gyvensenos tvarką. Nors tokius pokyčius, mums labai sunku įsileisti į savo gyvenimą, bet nauji pokyčiai kartais parodo, kad darbininkų įgūdžiai neatitinka pasikeitųsių sąlygų, todėl įmonė gali bankrutuoti, o darbuotojai prarasti darbą . Darbo praradimas nėra norimų rezultatų siekimas. Reikia siekti kad darbuotojai įgautų kuo daugiau naujų įgūdžių, tobulėtų. Ekonominės veiklos pagrindinys veiksnys yra žinios ir

kūribiškumas. Ateityje konkurencingiausią žinių ekonomiką sukurs tos šalys, kurios sugebės paskatinti gyventojų kūrybinį potencialą ir padės jam atsiskleisti. Lietuviai jau ne karta įrodė, kad esame kūribinigi ir lengvai priimame naujoves. Ir manau kad mums tikrai bus nesunku įsilieti į tobulesnę ir perspektyvesnę kitų šalių ekonomiką.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1998m

2. A. Jakutis, VPetraškevičius, A Stepanovas, L Šečkutė, S Zaicev „Ekonomikos teorijos pagridai“

3. Viktoras Parulskis „Ekonomikos etiudai“

4. Statistikos dapertamentas „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2002 – 2009m“ (Vilnius 2002)

5. Vytas Navickas „Lietuvos ekonomikos dabartis iir perspektyvos“

6. Albertas Šimėnas „ Ekonomikos reformoa Lietuvoje“ (Vlinius1996m)

KAUNO MECHANIKOS MOKYKLA

MARIUS IVANAUSKAS

A3/3

LIETUVOS EKONOMIKOS MOKSLO RAIDA

referatas

Kaunas 2005