Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais

Turinys

ĮVADAS 3

1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais 4

2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais 9

3. Bendrojo vidaus produkto kitimas 13

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19ĮVADAS

Nuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidą

charakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjo

infliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninė

prekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių,

užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metų

Lietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominis

pakilimas.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną iš

makroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių.

Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes įvairių šalių

ekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yra

paslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės,

sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriuje

neretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.

Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yra

svarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimo

veiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečia

galingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemės

ūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –

turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka,

sėkmingai konkuruojanti su naftos bei dujų gavyba, ginklų gamyba ir

prekyba.

Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidaus

produktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaip

gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus

produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai

tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie,

kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia

ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei

pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien

akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40

procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.

Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai. 1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais

Turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos

didelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslo

sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių,

vidutinių ir smulkių įmonių interesai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą

atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.

Daugiausia lankytojų buvo iiš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos

(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį

lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų

skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo

iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų

NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių

(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės

Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).

[pic]

1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius

Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse

apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos

apgyvendinimo įįmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento

užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7

tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.

Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau

svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių

buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),

Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –

20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš

kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš

Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –

padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų

Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –

81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –

2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.

[pic]

2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.

Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių,

arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių

skaičius padidėjo 16,3 procento.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido

1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .

[pic]

3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m.

Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%

sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę

geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –

1,8%.

2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų,

t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu

– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje

išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje

išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo

1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant

Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9

milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.

2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą

atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (tu.ristų ir vienadienių

lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė

žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo

kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės

atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų

Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų

skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos

skaičius, ypač šši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems

senų automobilių įvežimo muitams.

[pic]

4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai

Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento,

geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.

Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis

transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų

transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.

[pic]

5 pav. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal tranporto rūšį 2002

metais

Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento),

Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkų

lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7

procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiai

padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento),

Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos

(+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6

procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).

[pic]

6 pav. Lankytojų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais

2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių,

t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būti

mažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau

(2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau).

[pic]

7 pav. Turistų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais

Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais

(33

procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o

verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal

apsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat.

[pic]

8 pav. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą 2002 metais

Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimo

įmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvynių

skaičius 12 procentų.

Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001

m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija

– 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1

procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1

tūkstančio (+30,4 procento).

Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyje

išleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitant

užsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonus

Lt, 40,1 procento daugiau.

2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų,

t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvo

kelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8

procento ir jūrų – 2,7 procento. IIšvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9

procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro –

7,9 procento.

2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 t.ūkstantis

Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius.

Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 66 procentais, o nakvynių jų

nakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui

sanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius

(52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653

tūkstančiai nakvynių). Gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą,

pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo

sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo

bendrą vietinio turizmo augimą. 2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais

Kaip matyti iš 9 pav. darbo jėgos kitimas nagrinėjamu laikotarpiu yra

netolygus. Nuo 1998 metų, mažėjo vykstant pokyčiams šalies viduje ir

užsienyje. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 1998 metų Rusijos

krizės, neigiamos pasekmės darbo rinkoje buvo jaučiamos iki 2002 metų. Nuo

2002 metų pastebimas darbo jėgos kitimas teigiama linkme ir 2003 metais

[pic]

9 pav. Darbo jėgos pokyčiai 1998 –– 2003 m.

Darbo jėgos pokyčius sąlygoja ir demografiniai rodikliai, darbo

emigracija, ankstesnių metų neigiamas gimstamumo saldas bei šalies

senėjimas.

Užimtų darbuotojų skaičiaus kitimą plačiau iliustruoja 10 pav.

[pic]

10 pav. Užimtų darbuotojų skaičius 1998 – 2003 m.

Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo

jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki

2001 metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002

metų pradėjo didėti.

[pic]

11 pav. Darbo rinkos sudėtis 1998 – 2003 m.

Kaip matyti iš pateikto paveikslo ((10 pav.) nagrinėjamu laikotarpiu

kito darbo jėgos persiskirstymas. Nuo 1998 metų stebimas dirbančių

valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimas

jautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Kaip matyti iš pateiktų kitimo

kreivių (10 pav.) 1998 – 2001 metais mažėjęs dirbančiųjų skaičius,

atsigaunant bendrai šalies ekonomikai taip pat ėmė didėti.

Kokybinė darbo sudėtis pagal pavaldumą pateikiama 11 paveiksle.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinką pagrinde sudaro SVV įmonės,

pasiskirstymo kitimas 1998 – 2003 metais yra dėsningas ir tiesiogiai

priklausomas nuo bendros šalies ekonomikos situacijos. Prieš prasidedant

Rusijos krizei, Lietuvai esant ekonominio augimo viršūnėje sąlyginai

didelis skaičius darbdavių bei dirbančių savarankiškai skaičius, po 1998

metų ima mažėti, dėl per šalį nuvilnijusios bankrotų ir masinio darbuotojų

atleidinėjimo bangos. Dėl tos paties priežasties mažėjo ir samdomų

darbuotojų skaičius, kuris stabilizavosi ir perėjo į augimą 2001 -2002

metais.

Kiekinis kitimas pagal dirbančiųjų pasiskirstymą ekonominėse veiklose

nėra didelis. Tą iliustruoja 11 paveikslas.

Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjų

pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje,

medžioklėje, miškininkystėje.

[pic]

12 pav. Užimtumas pagal ekonomines veiklas 1998 – 2003 m., procentais

Kaip matyti iš aukščiau pateiktos diagramos, apie 1 procentas

dirbančiųjų žemės ūkyje ir susijusiose veiklose perėjo į pramonės ir

statybos sektorių. Ir mano, giliu įsitikinimu, migracija iš žemės ūkio

sektoriaus turėtų didėti artimiausią dešimtmetį persiskirstant į paslaugų

ir pramonės sektorius.

13 paveiksle pateikiamas bedarbiu skaičiaus kitimas 1998 – 2003

metais. Kaip matyti iš pateikto paveikslo (13 pav.) didžiausia bedarbystė

buvo 2001 metais. Vėliau, stabilizuojantis ekonomikai bedarbių skaičius

mažėjo. Būtina pastebėti, kad bedarbių skaičiaus mažėjimą sąlygojo ne tik

atsigaunanti ekonomika, bet ir darbo jėgos migracija.

[pic]

13 pav. Bedarbių skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.

Lietuvoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, gali atsitikti taip, kad

nebus užtikrinta natūrali darbuotojų kaita. Padėtį gali pabloginti ir

palyginti nemažai moksleivių, kurie neįgyja jokios profesijos, bei tie,

kurie mano, kad darbu juos turėtų aprūpinti šalies valdžios struktūros.

Beje, šiemet Valstybinės jaunimo reikalų tarybos užsakymu atliktas jaunimo

situacijos Lietuvoje tyrimas parodė, kad taip mąsto dauguma jaunų

respondentų. – 56 proc., nors darbas jaunimo vertybių skalėje ir užėmė antrą

vietą po šeimos. Be to, sparčiai kintant technologijoms, jauni žmonės iki

25 metų nebegali įgyti įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos, kuri jiems

užtikrintų darbinę veiklą visam darbinės veiklos laikui. Taigi šalies ūkiui

ateityje gali pristigti kvalifikuotos darbo jėgos, o tai lėtintų šalies

ūkio plėtrą bei tolesnę visuomenės socialinę raidą.

1 lentelė

Bedarbiai ir nedarbo lygis pagal amžiaus grupes

|Amžiaus |2003 m. I ketvirtis |2004 m. I |

|grupės | |ketvirtis |

| |Bedarbiai, |Nedarbas,|Bedarbia|Nedarbas|

| |tūkst. |proc. |i, |, proc. |

| | | |tūkst. | |

|Iš viso |218,8 |13,6 |210,8 |13,0 |

|15-24 m. |36,9 |24,4 |32,6 |23,2 |

|25-54 m. |161,1 |12,7 |158,2 |12,4 |

|55 m. ir |20,8 |10,9 |20,0 |9,9 |

|vyresni | | | | |

Kad taip neatsitiktų, šalies visuomenei – ir jauniems, ir vyresnio

amžiaus asmenims – teks būti pasirengusiems mokymosi visą darbinės veiklos

laikotarpį būtinybei. Taip nesielgiantiems asmenims dėl mokslinės-techninės

pažangos nuvertinto turėto išsimokslinimo vis dažniau teks pajusti kartų

nedarbo skonį. 3. Bendrojo vidaus produkto kitimas

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis buvo patikslintas ir

detaliau apskaičiuotas trečiojo 2004 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto

(BVP) įvertis. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį nominalus bendrasis vidaus

produktas buvo 16413 mln. litų. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį BVP padidėjo 5,8

procento, palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m.

palyginamosiomis kainomis. BVP augimo tempo pokytį lėmė papildomi duomenys

apie kainų augimą ir patikslinta 2003 m. žemės ūkio produkcijos apimtis.

Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausia augo paslaugas teikiančių įmonių

pridėtinė vertė ir šiose veiklos rūšyse sukurta pridėtinė vertė: didmeninės

ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos.

Bendrojo vidaus produkto struktūra pajamų metodu nedaug pasikeitė,

palyginti su trečiuoju 2003 m. ketvirčiu. Dėl draudėjų draudimo įmokų

valstybiniam socialinio draudimo fondui, vidutinio mėnesinio bruto darbo

užmokesčio ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus didėjimo augo kompensacijos

dirbantiesiems. Nominalus likutinio pelno ir mišrių pajamų augimas sutampa

su kompensacijos dirbantiesiems didėjimu (11,1%). Pagrindinio kapitalo

suvartojimo pokyčiai atitinka gamybos pokyčius.

BVP (skaičiuojant išlaidų metodu 2000 m. kainomis) augimą lėmė 15,3

padidėjęs bendrojo kapitalo

formavimas. Namų ūkių vartojimo išlaidų augimas

siekė 8,4 procento. Nors trečiąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas

padidėjo 21,5 procento (palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu),

tačiau dėl eksporto kainų augimo jo indėlis į BVP augimą nebuvo toks

didelis.

Per tris 2004 m. ketvirčius sukurtas bendrasis vidaus produktas lygus

45010 mln. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2003 m.

laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m. palyginamosiomis kainomis, padidėjo 6,5

procento.

Trečiąjį 2004 m. ketvirtį vienam šalies gyventojui teko 4763 litai bendrojo

vidaus produkto veikusiomis kainomis. Tai 6,0 procento daugiau nei

ankstesnių metų tą patį laikotarpį (skaičiuojant palyginamosiomis

kainomis).

[pic]

14 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Palyginti su praėjusiųjų metų

atitinkamu laikotarpiu, palyginamosiomis 2000 metų kainomis

Nuo 2000 m. bendrasis vidaus produktas, eliminavus sezoninius ir

atsitiktinius svyravimus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nuolat didėjo

(15 pav.). Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produkto augimas

išlaiko kilimo tendenciją.

[pic]

15 pav. Bendrojo vidaus produkto kitimas Bendrojo vidaus produkto antrasis

įvertis

Remiantis statistikos departamento duomenimis žemiau pateikiamose

lentelėse (2 ir 3 lentelės) pateikiami duomenys apie namų ūkio vidutines

disponuojamas pajamas bei išlaidas:

2 lentelė

Vidutinės disponuojamos pajamos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)

| |2002** |2003 |

| |Lt |% |Lt |% |

|Visos disponuojamos pajamos |422,|100,|457,|100,|

| |0 |0 |6 |0 |

|Samdomojo darbo pajamos |226,|53,6|253,|55,3|

| |3 | |2 | |

|Pajamos iš verslo, individualios |47,6|11,3|62,6|13,7|

|veiklos | | | | |

|iš jų žemės ūkio pajamos |28,1|6,7 |41,4|9,1 |

|Pajamos iš turto, rentos |0,8 |0,2 |0,8 |0,2 |

|Socialinės išmokos |101,|24,0|107,|23,4|

| |5 | |2 | |

|Kitos pajamos |45,8|10,9|33,8|7,4 |

Kaip matyti iš pateiktų lentelių, išaugo namų ūkių disponuojamos

pajamos ir vartojimo išlaidos. Statistikos departamento prie LRV

duom.enimis, disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui,

2003 m. buvo 458 litai per mėnesį ir palyginti su 2002 m., padidėjo 8,4

procento, realios disponuojamos pajamos išaugo 9,8 procento. Didžiausiais

augimo tempais išsiskyrė žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų augimas.

Jei šalies vidutinės namų ūkių disponuojamos pajamos, 2003 m. palyginus su

2002 m., išaugo 36 litais per mėnesį, tai žemdirbių – 92 litais, arba 39

procentais.

3 lentelė

Vidutinės vartojimo išlaidos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)

| |2002 |2003 |

| |Lt |% |Lt |% |

Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui buvo 487

litai per mėnesį, palyginti su 2002 m., padidėjo 10 procentų (2002 metus

palyginus su 2001 metais, padidėjo 1,2 procento).

Remiantis Statistikos departamento informacija galima pateikti šalies

investicijas pagal finansavimo šaltinius (4 lentelė) ir pagal šalis

investuotojas:

Santykis tarp bendrųjų privačių investicijų ir atstatymo išlaidų yra

geras ekonomikos būklės rodiklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės:

ekonomikos pakilimas; ekonomikos sąstingis; ekonomikos nuosmukis.

4 lentelė.

Materialinės investicijos pagal finansavimo šaltinius (veikusiomis

kainomis; mln. litų)

| |2001 |2002 |2003 |Prognozė ( ppaskelbta 2004|

| | | | |04 21) |

Pastaraisiais metais ekonomika augo greitėjančiais tempais. 2001 m.

BVP augo 6,5 proc., 2002 m. – 6,8 proc., o 2003 metais išaugo 9,0 procento

– tai didžiausias BVP augimas nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990

metais. Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Spartus skolinimosi

augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių

vartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. IŠVADOS

1. Lietuvos turizmo statistika:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą

atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.

Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse

apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Skirstant pagal

transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai

atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais.

Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%. 2003 metais

į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3%

mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83%

visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%. Daugiausiai

turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai),

šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo,

profesiniais tikslais – 23 procentai.

2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje:

Bendras užimtumas, kaip iir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo jėgos

pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki 2001

metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002 metų

pradėjo didėti. Nagrinėjamu laikotarpiu kito darbo jėgos persiskirstymas.

Nuo 1998 metų stebimas dirbančių valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo

tarpu privataus sektoriaus kitimas jautresnis darbo jėgos ir rinkos

pokyčiams. Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus,

dirbančiųjų pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės

ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje.

3. BVP kitimas:

Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2004 metų pirmąjį ketvirtį,

palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc.,

Praeitais metais (2004 m.) daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės

veiklos rūšyse, ypač gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse.

2004 m. pirmąjį ketvirtį gamyboje BVP sukurta 10,5 proc. daugiau nei

ankstesniais metais tuo pat metu, gamybinės paskirties paslaugų įmonėse –

8,2 proc. daugiau. Tuo tarpu kitų paslaugų įmonėse BVP išaugo tik 2,9

procento. Gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse sukurta

daugiau kaip 70 proc. bendrosios pridėtinės vertės.LITERATŪRA

1. Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės tyrimo

pagrindai

2. Turizmo pagrindiniai rodikliai. Šaltinis:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=447;

3. 2003 metų turizmo statistika. Šaltinis:

http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm;

4. 2002 metų turizmo statistika. Šaltinis:

http://www.tourism.lt/lt/stat/2002/stat02.htm;

5. Statistikos departamento informacija. Šaltinis: Tikslus adresas 3 ir 44

lentelės:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=900&PHPSESSID=dfafd9a8d09cca74ed1

caa01e88384c3;

6. Statistikos departamento informacija. Šaltinis:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=312&PHPSESSID=9210cffa5e046a5e6223c1

6634aee3eb

7. LR Finansų ministerijos informacija. Šaltinis:

http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.n

sf%2F0%2F7EB272CB6F904AE1C2256E400039A315%3FopenDocument&pathid=17B1B3D21F

F33605C1256CF3003A71E0

———————–

[1] Pateikta iš Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės

tyrimo pagrindai.