Makroekonomika

TURINIS

I. UŽDAVINIAI

1 uždavinys…………………………2

2 uždavinys…………………………5

3 uždavinys…………………………6

4 uždavinys………………………..10

5 uždavinys………………………..11

6 uždavinys………………………..13

II PRIEDAI

1 priedas…………………………15

2 priedas…………………………16

3 priedas…………………………17

1 uždavinys: pagal žemiau pateiktus šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuoti:

a) bendrąjį nacionalinį produktą; d) grynąjį nacionalinį produktą;

b) nacionalines pajamas; e) asmenines pajamas;

c) disponuojamos pajamos.

1 lentelė

Pagrindiniai rodikliai Mln. Lt Pagrindiniai rodikliai Mln. Lt

Ё grynosios privačios vidaus investicijos 33 Ёnepaskirstytas korporacijų pelnas 21

Ёvyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti 72 Ёsocialinio draudimo mokesčiai 20

Ёrenta 45 Ёpalūkanos 13

Ёasmeniniai mokesčiai 26 Ёdividendai 16

Ёtransferiniai mokėjimai 12 Ёdarbuotojų darbo užmokestis 221

Ёgrynasis eksportas 3 Ёkorporacijų pajamų mokesčiai 19

Ёvartojamosios išlaidos 245 Ёkorporacijų pelnas 56

Ёamortizacija 27 Ёasmeninės santaupos 16

Ёnetiesioginiai mokesčiai 18

Sprendimas:

1.1. Bendras nacionalinis produktas – visų galutinių prekių ir paslaugų pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį rinkos kainų ssuma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.

BNP yra sukurtos prekės ir paslaugos. Jos kuriamos pardavimui. Taigi BNP vieniems yra pajamos, kitiems – išlaidos.

Išlaidos = BNP = Pajamos

Išlaidų metodų BNP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t. y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos.

BNP = C + I + G + NX

1.1.1.Namų ūkio vartojimo išlaidos (C – consumption) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.

Namų ūkio vartojimo išlaidos yra:

a) trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai ir pan.)

b) ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, aautomobiliai, baldai ir pan.)

c) paslaugos (juridinės konsultacijos, bankų, kirpyklų paslaugos ir pan.)

1.1.2. Investicijos (I – investment) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.

Pagal kilmę investicijos gali būti vvidaus ir išorinės. Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis.

Bendrosios privačios vidaus investicijos (Ig – gross investment) – tai visos per metus pagamintos investicinės prekės.

Bendrosios privačios vidaus investicijos pagal savo paskirtį susideda iš dviejų dalių: atstatymo investicijų ir grynųjų privačių vidaus investicijų.

Atstatomosios investicijos (amortizacija ) (De – depreciation) – investicijos, atstatančios nusidėvėjusias darbo priemones

Grynosios privačios vidaus investicijos, arba neto investicijos (Jn – investment) – investicijos, skirtos naujoms papildomoms darbo priemonėms įsigyti.

Jg = In + De

1.1.3. Vyriausybės išlaidos (G government spending) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, tai pat darbo jėgai įsigyti ir naudoti.

Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių:

a) išlaidų esamajam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose ir organizacijose ( įvairių prekių pirkimas);

b) investicinių išlaidų (valstybinių lligoninių statyba, kelių tiesimas ir pan.).

1.1.4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX – net exports) – tai šalies eksporto ir importo skirtumas.

Eksportas (X – exports) – tai prekės ar paslaugos, pagamintos šalyje, bet parduotos užsienyje.

Importas (Z – imports) – tai prekės ar paslaugos, pagamintos užsienyje ir nupirktos naudoti kitoje šalyje.

Pagal duotus rodiklius apskaičiuojame BVP:

C = 245

Ig=In +De In =33 De =27 Ig =33+27=60

G= 72

NX =3

BNP=245+60+72+3=380

Nustatant BNP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už ssavo paslaugas.

BNP=W+R+I+Π+De+Ti-Ttr

1.1.5.Darbo užmokestis (W – wages) – išmokos darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą.

Į šią pajamų grupę įtraukiami ir firmų savininkų įnašai į valstybinius bei privačius draudimo, medicinos aptarnavimo ir kitus specialius fondus, kurių lėšos panaudojamos darbo jėgai atstatyti.

1.1.6.Nuomos pajamos (R – rent income) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos.

Į ši pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Tai skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas, nepaisant nuosavybės formos.

1.1.7.Palūkanos (I – interests) – pajamos, gautos už paskolintus pinigus; tai pinigų skolinimosi kaina.

Nustatant BVP pajamų būdu, prie vidaus pajamų dar pridedami du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidėvėjimo išlaidos (amortizacija) ir netiesioginiai mokesčiai.

1.1.8.Netiesioginiai mokesčiai (Ti – taxes indirect) – mokesčiai, kurios vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms.

Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, akcizas, muitus ir t.t.

Taigi BVP, apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių mokesčių sumą:

BNP = W+R+i+Π+De+Ti

Tačiau jeigu vyriausybė teikia subsidijos iš valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar paslaugoms, tai tų subsidijų suma atimama iš netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra įskaitomos į pajamas, bet nėra pagaminto produkto kainos dalis:

BNP = W+R+i+Π+De+Ti-Ttr

Apskaičiavimas:

Darbo užmokestis W –– 221

Nuomos pajamos R – 45

Palūkanos i – 13

Pelnas Π – 56

Netiesioginiai mokesčiai Ti – 18

Amortizacija – 27

BNP = 221+45+13+56+27+18 =380

1.2.Grynosios vidaus pajamos (nacionalinės pajamos) – tai visų gamybos veiksnių, dalyvaujančių tam tikrų metų bendrojo vidaus produkto gamybos procese, gaunamų pajamų suma.

NI = BNP-De-Ti 380-18-27 = 335

1.3.Asmeninės pajamos (AP – personal income) – tai pajamos kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.

AP=NI-Wi-ΠT-ΠN+TP

NI – nacionalinės pajamos 335

Wi – mokėjimai į socialinio draudimo ir kitus specialus fondus 20

ΠT – akcinių bendrovių pelno mokesčiai 19

ΠN – nepaskirstytas akcinių bendrovių pelnas 21

Tp – transferiniai išmokėjimai namų ūkiams 12

AP = 335-20-19-21+12 = 287

1.4.GNP – grynasis nacionalinis produktas skiriasi nuo bendro nacionalinio produkto, nes iš BNP atimama dalis, skirta amortizacijai, nusidėvėjimui.

GNP = BNP-De = 380-27 = 353

1.5.Grynosios asmeninės (disponuojamos ) pajamos – tai pajamos kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.

Di = AP – Td

AP – grynosios asmeninės pajamos 287

Td – asmeniniai mokesčiai – tai pajamų, turto bei paveldėjimo mokesčiai 26

Di = 287-26=261

2 uždavinys: pagal pateiktus duomenis apskaičiuoti : 1. darbo jėgos dydį

2. nedarbo lygis

3. užimtumo lygis

Gyventojų skaičius šalyje – 5000 tūkst. žm.

Asmenys, neturintys 16 metų, – 1000 tūkst. žm.

Asmenys, esantys specialiose įstaigose, – 200 ttūkst.žm.

Darbingi, bet darbo neieškantys asmenys, – 500 tūkst.žm.

Pensininkai – 1000 tūkst. žm.

Asmenys dirbantys ne visą darbo dieną, – 100 tūkst. žm.

Bedarbiai – 230 tūkst. žm.

2.1. Bet kurios šalies darbo jėgą galima apibūdinti kaip visų užimtųjų ir bedarbių skaičiaus suma.

LF = E+U

E – užimtų (dirbančių) gyventojų skaičius:

U – bedarbių skaičius

5000-3030 = 1970 (iš viso dirbančiu tūkst. žm.)

E = 1970+100 = 2070 tūkst. žm.

U = 230+200+500 = 930 tūkst. žm.

LF = 2070+930 =3000 tūkst. žm.

2.2 Ur – faktiškas nedarbo lygis

Ur = U / LF x 100%

Ur = 930 / 3000 x 100 = 31%

2.3. Užimtumo lygis (Er) – užimtų gyventojų ir tiriamojo amžiaus grupės (darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičiaus santykis).

Er = E / P x 100%

E – užimtų gyventojų skaičius

P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius – 4000 tūkst. žm.

Er = 2070 / 4000 x 100 = 51.75%

3 uždavinys:

2 lentelė

Y Yd C S AE I ▲N Io G C0

260 240 244 -4 280 -4 -20 16 20 0.8

280 260 260 0 296 0 -16 16 20 0.8

300 280 276 4 312 4 -12 16 20 0.8

320 300 292 8 328 8 -8 16 20 0.8

340 320 308 12 344 12 -4 16 20 0.8

360 340 324 16 360 16 0 16 20 0.8

380 360 340 20 376 20 4 16 20 0.8

400 380 356 24 392 24 8 16 20 0.8

Sprendimas:

Y – bendras nacionalinis produktas

Yd – grynosios asmeninės pajamos

C – vartojimo išlaidos

S – santaupos

AE – visuminės išlaidos

I – faktinės investicijos

▲N – nepageidaujami atsargų pokyčiai

Io – planinės investicijos

G – vyriausybės išlaidos lygios surenkamų mokesčių sumai

Co – ribinis polinkis vartuoti

Yd – grynosios asmeninės (disponuojamos) pajamos – šeimų arba atskirų individų pajamos, likusios atskaičius jų

asmeninius mokesčius.

Yd1 = 260-20 = 240

Yd2 = 280-20 = 260

Yd3 = 300-20 = 280

Y4d = 320-20 = 300

Yd5 = 340-20 = 320

Yd6 = 360-20 = 340

Yd7 = 380-20 = 360

Yd8 = 400-20 = 380

Vartojimas tiesiogiai priklauso nuo grynųjų (disponuojamų) pajamų kuo jos didesnės, tuo daugiau vartojama.

Dž. M. Keinsas, analizuodamas bendrąją paklausą, plačiai analizavo vartojimo funkciją, užrašė jos formulę ir išskyrė šiuos jos bruožus:

1) vartojimas C yra disponuojamų pajamų funkciją;

2) ribinio polinkio vartoti c didis svyruoja tarp nulio ir vieneto, t. y.

O < cc < 1

3) didėjant pajamoms, vidutinis polinkis vartoti APC mažėja, vadinasi c < APC;

4) didėjant pajamoms, ribinis polinkis vartoti mažėja.

Remiantis pirmąja taisykle, Dž. M. Keinso vartojimo funkcija užrašoma taip

C = a+co x Y

a > 0, 0 < c < 1

Čia a – autonominis vartojimas

244 = a+0.8×240

244 = a+192

a = 52

C = 52+0.8xYd

C2 = 52+0.8×260 =260

C3 = 52+0.8×280 =260

C4 = 52+0.8×300 =260

C5 = 52+0.8×320 =260

C6 = 52+0.8×340 =260

C7 = 52+0.8×360 =260

C8 = 52+0.8×380 =260

Nesuvartotas pajamų likutis (1-c)xY yra taupomas

S = Yd – c

Ši llygtis apibrėžia, kad taupymas yra lygus pajamoms minus vartojimas. Reiškia, taupymas taip pat susijęs su pajamomis, bet sudaro mažesnę jų dalį. Jei didėjant pajamoms, namų ūkiai suvartoja vis mažesnę jų dalį, tai sutaupo vis didesnę ir didesnę pajamų dalį.

Taupymo funkcija –– taupymo apimties priklausomybė nuo disponuojamų pajamų.

Į taupymo lygtį įstačius vartojimo funkcijos išraišką, gaunama kad:

S = Yd-C = Yd-(a-CoYd) = -a+(1-Co) Yd

S1=-52+(1-0.8) 240 = 240-244 = -4

S2=-52+(1-0.8) 260 = 260-260 = 0

S3=-52+(1-0.8) 280 = 280-276 = 4

S4=-52+(1-0.8) 300 = 300-292 = 8

S5=-52+(1-0.8) 320 = 320-308 = 12

S6=-52+(1-0.8) 340 = 340-324 = 16

S7=-52+(1-0.8) 360 = 360-340 = 20

S8=-52+(1-0.8) 380 = 380-356 = 24

Bendrosios išlaidos (AE) – tai prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų visuma, esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui.

AE = C+I+G

AE = 52+0.8Yd+16+20 = 52+0.8(Y-20)+36 = 72+0.8 Y

AE1 = 72+0.8×260=244+16+20=280

AE2 = 72+0.8×280=260+16+20=296

AE3 = 72+0.8×300=276+16+20=312

AE4 = 72+0.8×320=292+16+20=328

AE5 = 72+0.8×340=308+16+20=344

AE6 = 72+0.8×360=324+16+20=360

AE7 = 72+0.8×380=340+16+20=376

AE8 = 72+0.8×400=356+16+20=392

DN – nepageidaujami atsargų pokyčiai

DN=Y-AE

DN1=260-280= -20

DN2=280-296= -16

DN3=300-312= -12

DN4=320-328= -8

DN5=340-344= -4

DN6=360-360= 0

DN7=380-376= 4

DN8=400-392= 8

Numatoma bendroji paklausa, apima vartotojo numatomą vvartojimo apimtį ir firmų numatytas investicijas.

Jei nustatant vartotojišką vartotojiška paklausą, suklydom, tai numatyta bendroji paklausa nesutampa su faktiška. Atsiranda nepageidaujamas atsargų pokyčiai, remiantis NSS, atsargų padidėjimas sudaro faktiškos investicijos.

Ifakt.=I0 + DN

Ifakt1.=16-20= -4

Ifakt2.=16-16= 0

Ifakt3.=16-12= 4

Ifakt4.=16-8= 8

Ifakt5.=16-4= 12

Ifakt6.=16+0= 16

Ifakt7.=16+4= 20

Ifakt8.=16+8= 24

Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas – bendrojo nacionalinio produkto didis, atitinkantis bendrąją paklausą.

Pusiausvyros nacionalinis produktas yra gamybos produkto dydis, kuris lygus bendrai paklausai, arba kai neplanuotų atsargų prieaugis lygus nuliui, t.y. produktas yra pusiausvyras, kai

Y =AD

Tai yra pirmoji pusiausvyros sąlyga.

1. Nacionalinio produkto pusiausvyros llygį sąlygoja bendroji paklausa;

2. Esant pusiausvyros nacionaliniam produktui, nenumatytų atsargų pasikeitimas yra lygus nuliui. Namų ūkis sunaudoja tokį prekių kiekį , kokį nori;

3. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidarymo procesas pagrįstas nenumatytų atsargų panaudojimų.

1. paveikslas

Šalies ekonomikos pusiausvyra bus, esant BNP = 360

4. uždavinys:

Grafiškai pavaizduoti ir paaiškinti, kaip kito realusis bendrasis vidaus produktas Lietuvoje 1995 – 2000 metais.

Sprendimas:

3 lentelė

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)

Metai Palyginamosiomis kainomis 1995=100

Mln.Lt Pokytis, %

1991 41564 –

1991 39204 -5,7

1992 30870 -21,3

1993 25861 -16,2

1994 23335 -9,8

1995 24103 3,3

1996 25238 4,7

1997 27075 7,3

1998 28459 5,1

1999 27350 -3,9

2000 28252 3,3

LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTIS 2001

Ekonominės veiklos apimties ir aktyvumo intensyvumo reguliarūs svyravimai, vadinami ekonominiu (verslo) ciklu.

Vadinasi, ekonominis ciklas yra ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas. Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis, ištyrus ir įvertinus įvairių ekonominio aktyvumo rodyklių (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempų, bendrosios pardavimų apimties, bendrojo kainų lygio, nedarbo lygio, gamybinių pajėgumų naudojimo ir kt.) svyravimai.

Ekonominį ciklą sudaro nacionalinio produkto augimo tempų svyravimas, susidedantis iš 4 stadijų (1 priedas, 2paveikslas).

I stadija – pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apimtis pasiekia potencialiojo nacionalinio produkto lygi intervale nuo 1995-1998 m. Ji baigiasi aukščiausiu pakilimu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravimo 1998m.;

II stadija – nuosmukis; tai gamybos mažėjimo stadija, kai ekonomika praėjo aukščiausia pakilimo tašką. Tai vyksta 1998-2000m.

III stadija – krizė; tai žemiausia potencialiojo nacionalinio produkto požiūriu ciklo stadija – 1999m. Jei gilus ciklo „įdubimas“ kurį laiką uužtrunka, tai vadinama depresija.

IV stadija – pagyvėjimas; tai stadija, einanti po krizės ar depresijos, kai gamybos apimtis pradeda didėti – 2000m.

5 uždavinys:

a) Rasti metinį gamybos augimo lygį A, B ir C šalyje ir pavaizduoti grafiškai;

b) Kiek procentų išaugo gamyba kiekvienoje šalyje per visą duotą laikotarpį ir kurios šalies ekonomika vystosi sparčiau.

Sprendimas:

4 lentelė

Metai A šalis B šalis C šalis

1996 71,9 92,6 91,7

1997 87,2 96,6 96,2

1998 100,0 100,0 100,0

1999 103,2 117,2 100,2

2000 104,1 120,4 99,7

2001 106,2 125,5 99,5

2002 107,1 138,2 102,3

2003 110,0 155,3 104,0

A šalis:

B šalis:

C šalis:

Metinis gamybos augimo lygis kiekvienoje šalyje 1996 -2003m. grafiškai pavaizduotas 2 priede.

A šalyje gamyba išaugo 5,7%, B šalyje – 6,81%, C šalyje – 1,6%. B šalyje ekonomika vystosi sparčiausiai (žr. 3 priedas).

6 uždavinys:

Patvirtinti arba paneikti šį teiginį: krašto apsaugos išlaidos neprisideda prie visuomenės poreikių tenkinimo. Jos tik apsaugo laisvę naudotis kitomis prekėmis ir paslaugomis. Todėl apsaugos išlaidos yra tik tarpinis produktas ir neįeina į BNP.

Atsakymas:

Mano nuomonė šis teiginys yra neteisingas todėl, kad kai kurios baigtinės prekės ir paslaugos (dažniau) yra kuriamos ir teikiamos vartotojui be jų pirkimo – (pavyzdžiui, valstybės biudžeto lėšomis teikiamas nemokamas švietimas, kiti nemokamai patarnavimai piliečiams, įskaitant ir policijos, gaisrininkų, ginkluotojų pajėgų paslaugas). Dabar tokios rūšies paslaugos daugelyje šalių sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtis (taigi indėlis į BNP) apskaičiuojamas, pagal tų paslaugų kaštus. Ekonomistai pripažįstą, kad tai išeitis, bet ne ideali.

Viena svarbiausių šiuolaikinės valstybės funkcijų yyra piliečių saugumo užtikrinimas. Rinka šios funkcijos tobulai atlikti negali, todėl neatsitiktinai išleidžiamieji pinigai kariuomenei bei teisėsaugos organams išlaikyti visais laikais rūpėjo ir dabar turi rūpėti vyriausybėms. XIXa. gynybos išlaidos bei su ankstesniais karais susijusių išlaidų padengimas (pvz. Valstybės skolos aptarnavimas ir gražinimas) retai sudarydavo mažiau nei 70% išlaidų. XXa. antrojoje pusėje gynybos išlaidos, skaičiuojant absoliučiais dydžiais, labai išaugo, bet dar sparčiau didėjo išlaidos socialinėms programoms. Dėl šių procesų sąveikos gynybai dabartiniu metu naudojama 20-40% biudžeto lėšų.

Nagrinėjant gynybos (karines) išlaidas vyriausybės pirkimų aspektu, galima išskirti dvi pirkimų grupes. Apie 60-70% karinių išlaidų sudaro personalo išlaikymas, kuris, esant samdomai kariuomenei, daugiausia reiškiasi algų kariškiams forma. Galima sakyti, kad valstybė prekių mainų sferoje už ypatingą prekę, atliekančia visuotinio ekvivalento vaidmenį,įsigyja darbą, kuris vėliau naudojamas gynybinėms paslaugoms kurti. Likusi karinių pirkimų dalis – tai prekių ir paslaugų, reikalingų krašto apsaugai užtikrinti, pirkimas iš privačių firmų. Ką veikti samdytam kariškiui, per kariuomenės valdymo struktūrą nurodo vyriausybė, taigi ji, o ne rinka sprendžia, ką ir kaip gaminti. Privati firma pati renkasi ką ir kaip gaminti. Jos požiūriu organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžia – tik vienas iš potencialių pirkėjų, tačiau šios organizuotos politinės bendruomenės finansinė galia paprastai užtikrina vyriausybinių planų įgyvendinimą. Jei gynybinės paskirties

produkcija gaminama valstybinėse įmonėse, skirtumas tarp pirkimo grupių sumažėja, bet tai, kad dabartiniu metu gynybos išlaidos sudaro nuo 4% (Vakarų Europoje) iki 40% (kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse) bendrojo nacionalinio produkto (BNP), rodo organizuotos politinės bendruomenės, turinčios savo aukščiausią valdžią, poveikio gamybos išteklių pasiskirstymui mastą.

1 priedas

2 priedas

3 priedas

LITERATŪRA

1. A.JAKUTIS, V.PETRAŠKEVIČIUS, A.STEPANOVAS, L.ŠEČKUTĖ, S.ZAICAVAS.Ekonomikos teorijos pagrindai. Vilnius, 2003. 344p. ISBN 9986-35-7.

2. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius, 2001.