Mikroekonomika

Mikroekonomika – tai ekonomikos teorijos dalis apie verslo firmas ir

vartotojus.

pagrindinis Valstybės tikslas turėtų būti – sukurti tokią ekonominę

politiką, kuri sumažintų šalies problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš

kiekvieno darbo.

Šalies vyriausybė, reguliuodama ūkį ekonomine politika, siekia

pagrindinių makroekonomikos tikslų:1. Visiško užimtumo. 2.Kainų stabilumo.

3.Palankios ekonomikos plėtrai valstybės biudžeto būsenos. 4.Mokėjimų

balanso pusiausvyros būsenos. 5.Gyvenimo lygio augimo. 6.Gamtos teršimo

mažinimo. 7.Ekonominės laisvės (žmonių teisė pasirinkti užsiėmimą, sudaryti

sandėrius, leisti pajamas). 8. Socialinis – ekonominis saugumo, teisingo

pajamų paskirstymo. ir kiti.

Ekonominė politika – kolektyviai vyriausybės priimta strategija

ekonomikos tikslams ppasiekti; tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymas

ir kontrolės priemonių, siekiant šių tikslų, taikymas.

Eklektika – skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo teorijų, koncepcijų,

sąvokų jungimas ir naudojimas.

Ekonomikos sistema – trūkumo ir pasirinkimo problemų prendimobūdas

Mokėjimų balanso deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo išmokėjimai viršija

įplaukas

Pagrindinės iždo politikos priemonės yra:

1. Mokesčiai (apmokestinimo normos bei sąlygos);

2. Vyriausybės išlaidos;

3. Vyriausybės transferiniai mokėjimai.

Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.

Transferiniai išmokėjimai – visi vyriausybės mokėjimai asmenims, šeimoms ir

organizacijoms teikiami be jokio prekių arba paslaugų ekvivalento.

Vyriausybės pajamos formuojamos mokesčių, kuriuos moka namų ūkiai ir visi

ūkio subjektai dėka. Mokesčiai skirstimi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai mokesčiai – moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų.

Netiesioginiai mokesčiai – kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos,

vartotojams jas įsigyjant ar vartojant (kaip akcizas, PVM, muitai).

Biudžeto pajamas sudaro: mokestinės ir nemokestinės pajamos

Biudžeto iišlaidos skirstomos: Pagal Vyriausybės funkcijas, Pagal ekonominių

išlaidų elementus.

Diskretinė iždo politika – vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir

išlaidų keitimas, siekiant veikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų

stabilumą

Pinigų elementai – tai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigų

kiekio matas, priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turto

grupes.

Pinigų apyvartos greitis – piniginio vieneto vidutinis apyvartų

skaičius per metus. Skaičiuojamas, kaip nominalaus BVP ir pinigų kiekio

santykis.

Pinigų multiplikatorius – santykis tarp bendro pinigų kiekio ir pinigų

bazės.

Atsiskaitomosios sąskaitos – tai sąskaitos iš kurių lėšas galima

betarpiškai pasiimti grynais pinigais be apribojimų, pervesti į kitas

sąskaitas, panaudoti stsiskaitymuose čekių, debeto kortelių pagalba.

Čekis – atsiskaitomosios sąskaitos banke savininko raštiškas įsakymas

bankui sumokėti iš tos sąskaitos čekio pateikėjui grynais arba pervesti į

kitą nurodytą sąskaitą tam tikrą pingų sumą.

Debeto kortelė – plastikinė kortelė su elektromagnetinės ar

elektroninės formos informacija apie savininko atsiskaitomąją sąskaitą.

Kvazipinigai atlieka kaupimo ir taupymo funkciją, tai teikiantys pajamas

indėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurių negalima betarpiškai

panaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalba

Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias

jokia paslauga neatlyginama

Tarptautinė prekyba, – tai viena iš tarptautinio politinio ir

ekonominio bendradarbiavimo formų

Einamoji sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinį

prekių, paslaugų ir kitų grynųjų pajamų judėjimą tarp valstybių per tam

tikrą laiką, dažniausiai per metus.

Kapitalo sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti

tarptautinių finansinių aktyvų sandėrių apimtį tarp valstybių per tam

tikrą laiką, dažniausiai per metus.

Laisvoji prekyba – tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir

suvaržymų.

Protekcionizmas – vyriausybės vykdoma ekonominė politika, sauganti

nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti

užsienio rinką.

Kvotos, – tai nemuitiniai barjerai, jie turi sulyginti vietos gamybos

prekių ir importuojamų prekių kaštus

Muito tarifas – mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma

(mokesčio dydis).

Valstybės eksporto ir importo kainų santykis – jos parduodamų ir perkamų

prekių vidutinių kainų santykis.

|Šalyje su socialiai orientuota rinkos ekonomika pagrindiniai valstybės

ekonominės politikos tikslai yra:

Ekonominė laisvė

Ekonominis teisingumas

Socialinė apsauga

Socialinis ekonominis efektyvumas

Ekonominė pusiausvyra

Finansinė ir fiskalinė politika, – tai valstybės biudžeto, mokesčių, pajamų

ir išlaidų visuma, keičiant pinigų srautų apimtis ir kryptis- siekiant

numatytų tikslų.

Biudžeto politika yra fiskalinės politikos dalis, užtikrinanti subalansuotą

valstybės iždą

Valstybės piniginių išlaidų politika – siekia patenkinti valstybinio

sektoriaus poreikius, kurie nuolat auga (socialiniai, visuomeniniai ir

gamybiniai) , juos riboja biudžeto pajamos.

Valstybės piniginių pajamų politika – pagrindinis šaltinis mokesčiai – tai

pagrindinė fiskalinės politikos dalis.

Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias

jokia paslauga neatlyginama

Monetarinė politika – valstybinis šalies pinigų kiekio ir apyvartos

reguliavimas per centrinį banką.

Struktūrinė investicinė politika produktų ir paslaugų santykis šakose

(pramonė, transportas, statybos, žemės ūkis) ir regionuose, per mokslo ir

technikos pažangą.

Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per:

•• Mokesčius

• Išlaidas

• Reguliuoja per įstatymus, akcizus, muitus, programas.

• Per valstybinių įmonių steigimą ir valdymą.

Vyriausybė reguliuoja ekonomiką, norėdama:

• Apsaugoti nuo neigiamų šalutinio poveikio efektų, kaip gamtos teršimas;

• Pateikti visuomenei prekes, kurių negali tiekti privatus verslas;

• Skatinti reikalingų ir nekenksmingų prekių vartojimą;

• Remti skurstančius visuomenės narius;

Stabilizuoti ekonomiką

Nacionalinių sąskaitų sistema – tai sistema, apibūdinanti pagrindinius

ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir

turtą

bendrasis vidaus produktas, – tai pajamos, gautos šalies viduje

• BNP) – tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.

Nominalusis – visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus suma

faktinėmis rinkos (einamosiomis) kainomis.

Realusis BNP – perskaičiuotas nominalusisi BNP, atsižvelgiant į kainų lygio

pasikeitimo tempą arba visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam

tikrą laiką suma

Paritetas – vienos šalies piniginio vieneto santykis su kitos

šalies piniginiu vienetu pagal jiems nustatytą aukso kiekį ar jų perkamąją

galią.

Dolerio standartas – valiutinė sistema, pagrįsta valiutų kurso

nustatymu JAV dolerio atžvilgiu

Tarptautinės finansų institucijos – tai finansinės institucijos, sukurtos

tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu socialiniam – ekonominiam

valstybių vystymuisi paremti.

SDR – tai specialios skolinimosi teisės – Tarptautinio valiutos

fondo sukurta rezervinė valiuta ir paskirstyta kiekvienai šaliai, narei

proporcingai jos turimai kvotai fonde

Pagrindinės sąvokos:

Finansų rinkos (financial markets) bendra prasme – tai priemonių visuma,

kuriomis suvedama ir suderinama laisvo kapitalo pasiūla iir paklausa.

Finansų rinkos – organizuotos struktūros, kuriose individai ir institucijos

vykdo finansinius sandorius.

Finansų rinkos tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigų

vartotojams. Rinkos sudaro galimybę įsigyti ir investuoti lėšas.

Finansų rinkos yra būtina efektyvios ekonomikos sąlyga.

Rinkos subjektai, kurie turi lėšų perteklių, daugiau nei jų reikia

vartotojui, yra vadinami – kapitalo tiekėjai

Darbas – žmogaus fiziniai ir protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių ar

paslaugų gamyboje.

Darbo jėga – visi dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai

Užimti gyventojai – dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose

ir organizacijose, įskaitant ūkininkų ūkiuose, karo tarnyboje, įkalinimo

įstaigose, kulto tarnai.

Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys,

nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios

vietos darbo biržoje kaip ieškantys darbo ar pasirengę profesiniam

mokymuisi.

Nedarbas – situacija, kai darbingi žmonės nori dirbti, tačiau negauna

darbo. Apibendrintai – nepanaudojami darbo ištekliai.

Nedarbo lygis – nedirbančių darbingų žmonių santykio su visais šalies

gyventojais procentinė išraiška.

Prislėgtas nedarbas – kai žmogus nusivylęs darbo paieška, nutraukia jas

kaip beviltiškas, nebeina į darbo biržą, tuo pačiu ir sumažina darbo jėgos

skaičių.

Paslėptas nedarbas – dalis žmonių, negaudami pastovaus darbo, sutinka

dirbti bet kokį darbą.

Darbo jėga (DJ), tai dirbančiųjų skaičiaus ir bedarbių skaičiaus suma.

|Valstybės socialinė politika būtiniausių poreikių ir

gyvenimo sąlygų tenkinimas, aplinkos apsaugos klausimai, gyventojų

užimtumo politika.

Užsienio ekonominė politika – tai savita ekonominės politikos dalis, kurios

tikslas – plėtoti ekonominius, kultūrinius ryšius,

pritraukti užsienio

kapitalo investicijas ir užsienio programas.

Vyriausybės poveikis ekonomikai pasireiškia per;

. Išlaidas ir finansavimą nedirbančiųjų

. Mokesčius

. Rinkos reguliavimą įstatymais

Valstybinių įmonių steigimas ir efektyvus valdymas

Socialiai orientuota ekonomika – tai ekonomika, nukreipta pirmiausia

tenkinti žmogaus ir šeimos reikmes.

Gamybos procese yra trys sudedamosios dalys: darbas (tikslinga

žmogaus veikla), darbo priemonės (mašinos, pastatai, įrenginiai, energija,

įrankiai), darbo objektas (žaliavos, medžiagos

Gamybos šaka – tai gamybiniu požiūriu vienarūšių įmonių visuma

Gamybos procesas – tai visuma tarpusavyje susijusių darbo ir gamtinių

procesų, kurių metu pradinė medžiaga, žaliava, paverčiama gatavais

gaminiais.

.

Pridėtinė vertė – ttai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos

kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.

Namų ūkio vartojimo išlaidos ( C ) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms

prekėms bei paslaugoms pirkti suma (turmpalaikės ir ilgalaikės vartojimo

prekės bei paslaugos).

Investicijos ( I ) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti,

įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti

kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.

Vyriausybės išlaidos ( G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų

išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ir

naudoti.

Grynosios vidaus (nacionalinės) ppajamos – tai visų gamybos veiksnių pajamos

šalyje per metus.

Ekonominis ciklas, – tai periodiškas ekonominis svyravimas.Susideda

iš: Pakilimas, Smukimas, Krizė, Pagyvėjimas.

Visuminė (bendroji) paklausa, – tai prekių ir paslaugų, kurias norėtų

įsigyti vartotojai –įmonės, valstybė, asmenys tam tikru laiku, esant

vidutiniam kainų lygiui, visuma.

Kainų lygis – bendrasis kainų lygis šalyje

Finansinį turtą sudaro pinigai ir vertybiniai popieriai.

Finansinis turtas yra dokumentinis reikalavimas, nukreiptas į kitus ūkio

subjektus ir suteikiantis reikalavimo turėtojui teisę į tų subjektų

ateities pajamas ar turtą (pvz. palūkanas ar pagrindinės sumos

išmokėjimus).

Vertybiniai popieriai, – tai nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami

atliekant finansines operacijas (privačiame ar valstybiniame sektoriuje).

Centrinis bankas (jo funkcijas Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas) – speciali

vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje,

reguliuojanti mainų priemones.

Lietuvos banko pagrindinis tikslas yra siekti pinigų stabilumo Lietuvos

Respublikoje

LB pajamas sudaro: palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas,

laikomas užsienyje; palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius

ir bankams išduotas sąskaitas; pajamos, gautos už pinigų leidimo

organizavimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais

metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas

garantijas; pajamos, gautos už operacijas, neprieštaraujančias įįstatymais.

LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų indėlius ir

banko darbuotojų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms

vykdyti;

Infliacija – bendrojo vidutinio kainų lygio pakilimas, pasireiškiantis

pinigų perkamosios galios smukimu.

|Verslas – tai žmogaus saviraiškos forma

Verslininkas – tai žmogus, organizuojantis verslo įmonę savo arba

skolintomis lėšomis ir siekintis gauti pelno, prisiimantis su verslu

susijusią riziką, organizuojantis ir valdantis turtą.

Laisva verslininkystė – ekonomikos sistema, besireiškianti privačia

nuosavybe, konkurencija ir pelno siekimu.

Etiškas verslas – tai pastangos palaikyti teisingo verslo organizavimo

praktiką

Biudžetas yra “pinigų krepšelis”, kur dedami ir iiš kurio imami

pinigai. Parodo kiek lėšų yra valstybėje, įmonėse, šeimose

Biudžetinėje sistemoje yra išskiriami šie biudžetų tipai:

Nacionalinis biudžetas

Įmonių, organizacijų, įstaigų biudžetai

Šeimos biudžetai

Fiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą biudžetą

Kai išlaidos didesnės už pajamas – biudžetas yra vadinamas deficitiniu.

Valstybinis Biudžetas-

politikos priemonė, aldymo ir administravimo priemonė, valdymo priemonė,

Finansinio valdymo priemonė.

Vyriausybės iždo politika–visuma priemonių, kuriomis vyriausybė keičia

bendrąją paklausą, sumažindama ciklinius gamybos svyravimus ir siekdama

visiško užimtumo, nespartinant infliacijos tempo.

Bendroji pasiūla – galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs

gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui, suma.

Bendrosios paklausos ir bendrosios pasiūlos atitikimas prekių ir paslaugų

rinkoje yra vadinamas bendrąja pusiausvyra.

Visuminės paklausos pokyčiai yra tokie:

.Vartojimo pokyčiai, Vyriausybės išlaidų prekėms ir paslaugoms pirkti

pokyčiai, Eksporto apimties pokyčiai, .Investicijų svyravimas.

□ Pinigai, tai: Visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų,

kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimų priemonės funkcijas (LB).

Banknotai – yra banko leidžiamos notos – pasižadėjimai sumokėti banknoto

pateikėjui banknote pažymėtą sumą. Jie gal būti konvertuojami į auksą,

sidabrą ar kitą valiutą ir nekonvertuojami.

Konvertuojami – yra, kai pinigų turėtojas turi įstatyminė bazę grąžinti

juos išleidusiam bankui mainais į auksą, sidabrą ar kitą valiutą.

Dekretiniai pinigai yra popieriniai pinigai, kurie nėra padengti

tauriaisiais metalais ir nekonvertuojami į juos, tačiau jie yra teisėta

mokėjimo priemonė,

Monetarinė (kitaip vadinama pinigų) politika – tai poveikio pinigų

kiekiui politika

Šios politikos tikslas – stabilizuoti ekonomiką reguliuojant pinigų

pasiūlą.

Monetarinės politikos tikslas – skatinti BNP gamybą, užkirsti kelią

infliacijai,

funkcijos: pinigų emisija, palūkanų normos reguliavimas, aukso ir užsienio

valiutos rezervų valdymas, valstybės skolos administravimas ir valdymas,

komercinių bankų ir kitų finansų institucijų priežiūra.

Diskonto norma – yra palūkanų norma procentais, kurią ima Federalinis

rezervų bankas nuo paskolų, suteiktų bankams ir kitoms finansų

institucijoms.

Fiskalinė politika yra valstybės biudžetinės politikos dalis, susijusi su

biudžeto pajamų formavimu.

Fiskalinės politikos uždavinys – centralizuotų valstybinių lėšų šaltinių

paieška, netiesioginės įtakos darymas privačiam ir šeimos sektoriui (riboja

ir skatina jų veiklą mokesčiais ar išmokomis).

Fiskalinės politikos tikslas – užtikrinti subalansuotą valstybės biudžetą,

žemą nedarbo ir infliacijos lygį. Valstybės biudžetas tai valstybės

piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas.

| |