Mokesčiai

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

Suaugusiųjų mokymo skyriaus

III kurso BAN02M2 grupės studentė

Beata SASNAUSKAITĖ

Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas

Dėstytoja L. Šapalienė

Vertinimas

Vilnius

2005

TURINYS

ĮVADAS……………………

…………………3

1. MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ

FUNKCIJOS……………..4

2. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS 6

3. MOKESČIŲ ĮTAKA BVP 8

3.1. Pridėtines vertės

mokestis……………………

………8

3.2. Pagrindiniai PVM užduotės vykdymą įtakoję

veiksniai……………..9

3.3. Gyventojų pajamų

mokestis……………………

……..10

3.4. Pelno

mokestis……………………

……………11

3.5.

Akcizai…………………..

………………12

3.6. Cukraus

mokestis……………………

………….14

3.7. Kiti

mokesčiai…………………..

……………14

4. MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM

BIUDŽETUI……………….16

4.1. Gyventojų pajamų

mokestis……………………

…….18

4.2. Pelno

mokestis……………………

…………..19

4.3.

Akcizai…………………..

……………….20

4.4. Cukraus

mokestis……………………

…………..22

4.5. Kiti

mokesčiai…………………..

……………22

5. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR

GAMYBAI………….24

IŠVADOS…………………..

…………………26

LITERATŪRA………………….

………………..29

ĮVADAS

“Gyvenime yyra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakė

žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir

konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų

šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų

“neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neimanoma

įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo

srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už

antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti

pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto

išskaičiuojamas ffizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo

įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą

turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir

būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka

mokesčius. Tuo žmonių nneapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi

veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent

pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų

specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes

tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui,

verslo plėtojimui.

Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės

uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė,

valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas

paaiškins, kodėl taip atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir

klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius

mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius

mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio

mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus

išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su

netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, aapžvelgsime

klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP

dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę

Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai

ir gamybai.

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių

specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų

straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o

ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais

įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento

leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei

informacija iš Interneto puslapių.

MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS.

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų

pirma, išaiškinti mokesčių ssampratą apskritai, jų egzistavimo ir

pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje

valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio

įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų

gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:

krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.

Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartos

nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo,

kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali

būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes

tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių

paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos

(visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos

srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos

iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus,

pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę

sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą,

socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės

uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio

produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai

atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai

minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias

valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies

nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo pprocese. Nors mokesčiai ir

negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei

asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik

tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies

piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras

paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės

egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisė

rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimas

valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio

biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.

Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto

pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių

biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių

įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės

paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo

įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės

(savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis

Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė

mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į

pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių

funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų

perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti

būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas,

išlyginamos gyventojų pajamos ir nnet daromas poveikis demografiniams

procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo,

kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja (priklausomai

nuo valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė

skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus

mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;

nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-

mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė

gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su

infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose.

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip

objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia

socialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.

MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS.

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu

valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų

klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs

kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami

juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra

būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)

biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi

į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų

mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas

juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu

gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos

sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis

valstybės

ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas

procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir

regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo

objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą

paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūs

mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į

tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra

mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio

santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nnacionalinį

biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi

betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš

mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra

vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi

sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami

mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei

paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą,

kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš

mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau aarba anksčiau (pavyzdžiui,

cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos

mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo

socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taigi

netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

b) jis nnėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;

c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa.

Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad

mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)

gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik

visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.

Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai

mokesčiai.

Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai

kai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei

įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame

kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius

netiesioginius mokesčius.

Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems

prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai

monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis

nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba

kurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės

mokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms,

išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.

Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per

valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.

Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai už

valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).

Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir

mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.

MOKESČIŲ ĮTAKA BVP

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta

54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis

kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m.,

padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.

Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002

m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesius

sudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003

metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu

punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,

palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo

užmokestis padidėjo 7,8 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais

mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą

2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į

valstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.

litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas

(buvo planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)

įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei

buvo planuota.

1 lentelė PVM (mln. litų)

| |2002 m. |2003m. |2003 mm. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo |

| | | | |(+,-) | |

|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |

|Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |

|nė | | | | | |

|Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP

veikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03

proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis

su BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik

tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,

Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVM

tarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ES

šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos

departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.

sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomos

ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis,

didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,

todėl, įvertinus prekybos mastus, ddidžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas

„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas

yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris

nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės

departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų

institucijų požiūriu.

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai:

1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų

pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,

palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir

paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir

paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos

apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6

proc.

2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti

deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.

Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas

neteko 24 mln. litų.

3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų

vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį

vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.

mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento

(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų

prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002

m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.

Dėl šios priežasties 2003 m.

galėjo būti nesurinkta

apie 174 mln. litų PVM.

4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytis

buvo nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m.,

grąžintiną PVM deklaruojantiems ūkio subjektams buvo grąžinta ir kitiems

mokesčiams įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002

metais. Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,

sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų

pardavimo apimties augimas.

4.2. investicinių prekių importo augimas

4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi llizingo apmokestinimo tvarka, pagal

kurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytos

prekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusios

periodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintino

PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta

PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta

1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta

111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.

2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mmln. litų.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio

užduoties vykdymui:

1. Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamų

mokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčio

pokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis

2003 metais sudarė 10,3 proc. PPalyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjo

vienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darbo

užmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,

negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darbo

užmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų

mokesčio įplaukas maždaug 40 mln. litų.

2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,

nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.

litų, palyginti su 2003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.

litų, arba 13,15 proc.

3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln. Lt

dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės draudimu

apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą kreditą,

sumokėtos sumos už studijas. Nuo 2004m., iki gegužės 1 d. nuolatiniam

Lietuvos gyventojui ppateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal Gyventojų

pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus patirtas

išlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas.

4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450 Lt.

Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt

pajamų mokesčio daugiau.

5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt įplaukų

dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė naujas

taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais ssusijusių išmokų dalies (sumokėto

avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį, pajamų mokestis turi būti

apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos ir sumokėtas iki gruodžio

31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau, negu gruodžio

mėnesio paskutinę dieną.

6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003 m.

pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kartu

su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta akcija ,,Darbo

užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti analizės

metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai neatitinka jų

ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003 m.

pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas

dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio

legalizavimą.

Pelno mokestis

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelno

mokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus

įplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litų

pajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2002 metų įplaukomis,

šiais metais gauta 520,9 mln. litų daugiau.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio

užduoties vykdymui:

1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas

apmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintas

pagrindinis tarifas);

2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių

pelningumo didėjimas bei kitų ffinansinių rodiklių gerėjimas;

3. Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijų

apmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001

metais, padidėjo 22 procentais.

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2

mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą

gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per

2003 metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų).

2 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)

| |2002 m.| | |2002 m. (+,-)|planu (+,-) |

|VMI |1 543,5|1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |

|Muitinė |122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |

|Iš viso |1 665,8|1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties vykdymui:

1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų).

Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios alkoholinių

gėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494 mln. Lt,

arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

2. Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį akcizai

buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį realizuotas

prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių degalų

realizavimo apimtis, 2003 m. ssausio mėnesį gauta apie 20,3 mln.

Lt daugiau, negu planuota.

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

3 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |929,1 |1050,7 |+121,6 |

|Muitinė |29,6 |18,8 |- 10,8 |

|Iš viso |958,6 |1069,5 |+110,8 |

Per 2003 metus akcizo už kurą į valstybės biudžetą surinka 1 069,5

mln. litų, t.y. 110,8 mln. litų, arba 11,6 proc., daugiau nei per tą patį

laikotarpį 2002 metais.

Benzino realizacija. Per 2003 metus į Lietuvos rinką realizuota 383,3

tūkst. t. benzino, t.y. benzino realizavimo apimtis išliko 2002 metų lygio.

Per 2003 metų 11 mėnesių degalinėse realizuota 305,4 tūkst. tonų benzino,

arba 3,4 tūkst. t (1,1 proc.) daugiau negu per 2002 metų 11 mėnesių

Dyzelinių degalų realizavimo apimtis Lietuvos rinkoje per 2003 m.,

palyginti su 2002 metais, sumažėjo 16,3 tūkst. tonų (2 proc.), nuo 699,3

tūkst. t 2002 m. iki 683 tūkst. t 2003 metais. Dyzelinių degalų per 2003

metų 11 mėn. degalinėse realizuota 301,2 tūkst. tonų arba 31,3 tūkst. tonų

(9,5 proc.) mažiau, negu per tą patį laikotarpį 2002 m.

Suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, per 2003 metų 11 mėnesių

degalinėse realizuota 155 tūkst. tonų, arba 30,3 tūkst. tonų (24 proc.)

daugiau negu per 2002 m. tą patį laikotarpį.

Lietuvos degalinėse realizuoto kuro dinamika rodo, kad

benzino lyginamoji

dalis iš visų degalų sumažėjo nuo 68 proc. 1997 metais iki 38 proc. 2003

metais, atitinkamai dyzelinių degalų lyginamoji dalis nuo 30 proc. padidėjo

iki 35 proc., suskystintų dujų – nuo 2 proc. padidėjo iki 27 procentų.

Benzino realizavimo apimties sumažėjimui turi įtakos nuolat didėjantis

suskystintų dujų, skirtų automobilių transportui, naudojimas. Dyzelinių

degalų realizavimo apimties sumažėjimui degalinėse 2003 metais neabejotinai

turėjo įtakos nuo sausio mėnesio Lenkijos pradėtas riboti įsivežamų degalų

kiekis. Į šią šalį įvažiuojantis krovininis transportas bakuose gali vežtis

ne daugiau kaip 200 litrų, autobusai &– ne daugiau kaip 600 litrų dyzelinių

degalų.

4 lentelė Pajamos iš akcizų už alkoholinius gėrimus (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |422 |428,4 |+6,4 |

|Muitinė |43,2 |65,9 |+22,7 |

|Iš viso |465,2 |494,3 |+29,1 |

Per 2003 metus už alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) į valstybės

biudžetą surinkta 385,2 mln. litų akcizų, arba 38,1 mln. Lt (11 proc.)

daugiau negu per 2002 metus. Akcizų už alų surinkta 109,1 mln. Lt, arba 9

035 tūkst. Lt (7,6 proc.) mažiau negu per 2002 m.

Analizuojant aalkoholinių gėrimų realizavimą pagal atskiras alkoholinių

gėrimų grupes, pastebima, kad labai kinta vynų, fermentuotų gėrimų bei

tarpinių produktų realizavimo apimtis. Nors bendras parduodamų šių

alkoholinių gėrimų kiekis beveik nepakito – padidėjo tik 7 proc., tačiau

pasikeitė parduotos produkcijos struktūra. 2003 m., palyginti su 2002

metais, 31 proc. išaugo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio

koncentracija ne didesnė kaip 15 proc., 39 proc. išaugo fermentuotų gėrimų,

kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 8,5 proc.,

realizavimo apimtis, apie 17 proc. sumažėjo vynų iš šviežių vynuogių, 25

proc. sumažėjo tarpinių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija

didesnė kaip 15 proc., realizavimo apimtis. Stiprių alkoholinių gėrimų 2003

metais realizuota tiek pat, kaip ir 2002 metais.

5 lentelė Pajamos iš akcizų už tabako gaminius (mln. Lt)

| |2002 m. |2003 m. |Skirtumas (+,-) |

|VMI |138,9 |152,2 |+13,2 |

|Muitinė |33,3 |48,5 |+15,2 |

|Iš viso |172,2 |200,7 |+28,4 |

Per 2003 metus į valstybės biudžetą surinkta 200,7 mln. Lt akcizo už

tabako gaminius, t.y. 28,4 mln. litų, arba 16,5 proc., daugiau nei per tą

patį laikotarpį pernai.

Nuo 2001 m. cigarečių realizavimas rinkoje nuolat mažėja. Per 2003 metus

vidaus rinkoje realizavo 2 881,7 mln. vnt. Lietuvoje pagamintų cigarečių,

arba 1 139,2 mln. vnt. (29 proc.) mažiau negu 2002 metais ir 1 957,2 mln.

vnt. (40 proc.) mažiau negu 2001 metais.

Per 2003 metų sausio–gruodžio mėnesius cigarečių importuota 930,6 mln.

vnt., arba 6,3 mln. vnt. (0,7 proc.) mažiau nei praėjusių metų tą patį

laikotarpį, kuomet buvo importuota 936,8 mln. vnt. cigarečių.

Cukraus mokestis

Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln.

litų. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc. ir į biudžetą gauta

arba 2,4 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. 2003 m. I pusmetyje beveik

32 proc. sumažėjusi cukraus realizavimo vidaus rinkoje apimtis, pagyvėjo

tik vasaros sezono metu, kuomet išaugo daugiau kaip 2 kartus, palyginti su

2002 metų atitinkamais mėnesiais, atitinkamai išaugo ir cukraus mokesčio

pajamos.

Kiti mokesčiai

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 8 mln. litų pajamų iš

azartinių lošimų mokesčio. Buvo prognozuota, kad 2003 metais turėtų

įplaukti 15 mln. litų pajamų, tačiau prognozė įvykdyta 53,5 proc., arba

gauta 6,9 mln. litų mažiau nei buvo numatyta gauti.

Pagrindinė priežastis – lėčiau nei prognozuota augo azartinių lošimų rinka.

Lietuvos azartinių lošimų rinka dar nėra pasiekusi Europos šalių lygio.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,7 lošimo stalų ir 23,5 lošimų

automatų – t. y. 10 kartų mažiau nei Europoje.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius į valstybės biudžetą įplaukė

74,3 mln.litų. Šio mokesčio prognozė įvykdyta 64,8 proc. ir į biudžetą

surinkta 40,4 mln. litų mažiau nei buvo prognozuota. Pagrindinę į biudžetą

pervesto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pajamų dalį sudaro

naftos ir dujų išteklių mokestis. Naftos ir dujų išteklių mokesčio per 2003

m. surinkta 58,1 mln. litų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius –

16,2 mln. litų. Didžiausią įtaką mokesčio surinkimui turėjo:

1. Sumažėjusios naftos kainos ir išgaunamos naftos kiekiai. Dėl

šios priežasties naftos gavybos bendrovės naftos iir dujų išteklių mokesčio

pagal 2002 metų rezultatus apskaičiavo sumokėti 21,5 mln. litų mažiau;

2. Mokesčio perskaičiavimas dėl savo lėšomis įsisavintų telkinių.

Dėl perskaičiavimo metu atsiradusios naftos ir dujų išteklių mokesčio 7,2

mln. litų permokos 2003 metais šio mokesčio pajamos į valstybės biudžetą

sumažėjo atitinkama suma.

MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM BIUDŽETUI

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta 54846 mln.

litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Realiai

bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m., padidėjo 8,9

procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metaų. Negalutiniais

muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002 m., eksportas

ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) 2003 metų sausio–gruodžio mėn.,

palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 14,3 proc., o

išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą – 20,2 proc.

Tai buvo didžiausias prekybos apyvartos augimas nuo 1997 m.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003

metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu

punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,

palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo

užmokestis padidėjo 7,8 proc.

2003 m. kiekvieną mėnesį buvo fiksuota defliacija, o metinė defliacija

sudarė 1,3 proc.

Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rrodiklių prognozėmis bei priimtais

mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą

2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į

valstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.

litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas (buvo

planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų) įvykdytas

91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvo

planuota.

6 lentelė PVM (mln. litų)

| |2002 m. |2003 m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo|

| | | | |(+,-) | |

|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |

|Muitinė |2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |

|Iš viso |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP

veikusiomis kainomis Lietuvoje sudarė 7,03 proc. 2003 m. I ketvirtį

penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis su BVP siekė 6,5 proc.

Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik tose šalyse, kur taikomas

aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui, Danijoje (standartinis PVM

tarifas – 25 proc.) PVM ir BVP santykis

I ketvirtį buvo 9,7 proc.,

Švedijoje (PVM tarifas – 22 proc.) – 7,4 proc. Vadinasi, PVM surinkimas

Lietuvoje neatsilieka nuo ES šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo

šaltinių yra – Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis,

neapskaitoma ekonomika 2002 m. sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP

(1995–1996 m. neapskaitomos ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002

m. tyrimo duomenimis, didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia

išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,

todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas

„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas

yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris

nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės

departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų

institucijų požiūriu.

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai:

1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų

pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,

palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir

paslaugų pardavimo apimtis iišaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir

paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos

apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6

proc.

2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti

deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kkuriose dirba riboto darbingumo asmenys.

Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas

neteko 24 mln. litų.

3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų

vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį

vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.

mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento

(planuojant 2003 m. biudžetą, prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų

prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002

m. laikotarpiu, sumažėjo 5,2 proc., o 2003 m. trečią ketvirtį – 3,9 proc.

Dėl šios priežasties 2003 m. galėjo būti nesurinkta apie 174 mln. litų

PVM.

4. PVM permokos pokyčiai. 2003 m. PVM permokos pokytis buvo

nežymus (sumažėjo 5,1 mln. litų). Tačiau, palyginti su 2002 m., grąžintiną

PVM deklaruojantiems ūkio ssubjektams buvo grąžinta ir kitiems mokesčiams

įskaityta PVM net 415 mln. Lt, arba 26,8 proc. daugiau nei 2002 metais.

Grąžinamo ir įskaitomo PVM didėjimą 2003 m., palyginti su 2002 m.,

sąlygojo:

4.1. eksporto ir taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų

pardavimo apimties augimas. Pvz., 2003 m. vien tik 19 proc. išaugęs trąšų

eksportas grąžinamą ir įskaitomą PVM, palyginti su 2002 m., padidino 35

mln. litų;

4.2. investicinių prekių importo augimas. Statistikos departamento

duomenimis, 2003 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2002 metų

laikotarpiu, investicinių prekių buvo importuota 591 mmln. litų, arba 12,3

proc. daugiau;

4.3. iki 2004 m. vasario mėn. galiojusi lizingo apmokestinimo tvarka, pagal

kurią lizingo bendrovės į atskaitą traukdavo visą lizingo būdu įsigytos

prekės pirkimo PVM, o pardavimo PVM skaičiuodavo dalimis, gavusios

periodines įmokas. Todėl lizingo bendrovės deklaruodavo dideles grąžintino

PVM sumas. 2003 m. finansinio tarpininkavimo įmonėms grąžinta ir įskaityta

PVM 85 mln. litų daugiau nei 2002 m.

Gyventojų pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta

1445,7 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų prognozė įvykdyta

111,4 proc. ir į valstybės biudžetą gauta 147,5 mln. litų daugiau pajamų.

2003 m. prognozuota gauti 1298,2 mln. litų.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos Gyventojų pajamų mokesčio

užduoties vykdymui:

1. Vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamų

mokesčio surinkimo rodiklius – gyventojų užimtumo ir darbo užmokesčio

pokyčiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis

2003 metais sudarė 10,3 proc. Palyginti su 2002 m., nedarbo lygis sumažėjo

vienu procentiniu punktu. ,,Sodros“ duomenimis, apdraustųjų darbo

užmokestis per 2003 m. padidėjo beveik 5 proc., t. y. jis didėjo sparčiau,

negu buvo planuota (planuota 4,7 proc.). Nedarbo lygio sumažėjimas ir darbo

užmokesčio augimas padidino gyventojų pajamų mokesčio įplaukas maždaug 40

mln. litų.

2. Sumažėjo GPM pajamų, ypač susijusių su darbo santykiais,

nepriemoka. GPM nepriemoka 2003 m. gruodžio mėn. 1 d. sudarė 358,3 mln.

litų, palyginti su 22003 m. sausio 1 d., nepriemoka sumažėjo 54,2 mln.

litų, arba 13,15 proc.

3. 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio įplaukos išaugo apie 72 mln.

Lt dėl to, kad skaičiuojant pajamų mokestį nebuvo grąžinamos gyvybės

draudimu apsidraudusiojo asmens apskaičiuotos įmokos, palūkanos už paimtą

kreditą, sumokėtos sumos už studijas. Šiais metais iki gegužės 1 d.

nuolatiniam Lietuvos gyventojui pateikus metinę pajamų deklaraciją ir pagal

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. iš apmokestinamųjų pajamų atėmus

patirtas išlaidas, sumokėtas mokestis bus perskaičiuojamas ir grąžinamas.

4. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. MMA buvo padidinta nuo 430 Lt iki 450

Lt. Dėl šios priežasties nacionalinis biudžetas per 4 mėn. gavo 3,2 mln. Lt

pajamų mokesčio daugiau.

5. 2003 m. gruodžio mėnesį gauta papildomai apie 40 mln. Lt

įplaukų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios nustatė

naujas pajamų mokesčio mokėjimo taisykles, t. y. nuo su darbo santykiais

susijusių išmokų dalies (sumokėto avanso), išmokamų už gruodžio mėnesį,

pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtos sumos

ir sumokėtas iki gruodžio 31 d., jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta

vėliau, negu gruodžio mėnesio paskutinę dieną.

6. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas į biudžetą padidino 2003

m. pradžioje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos

kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybine darbo inspekcija pradėta

akcija ,,Darbo užmokestis ,,vokuose“, kurios tikslas – nuolat kontroliuoti

analizės metodais nustatytas įmones, kuriose išmokami atlyginimai

neatitinka jų ūkinės–finansinės veiklos rezultatų.

7. Daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų gauta ir dėl 2003

m. pradėtos vykdyti pensijų reformos, kadangi Gyventojų apsisprendimas

dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje paskatino darbo užmokesčio

legalizavimą.

Pelno mokestis

Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų pelno

mokesčio. Pelno mokesčio įplaukų planas (buvo planuota, kad per 2003 metus

įplauks 503,8 mln. litų) įvykdytas 155,8 proc., arba gauta 281 mln. litų

pajamų daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2002 metų įplaukomis,

šiais metais gauta 520,9 mln. litų daugiau.

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos 2003 m. pelno mokesčio

užduoties vykdymui:

1. Teigiama mokesčių reformos įtaka (panaikintas nulinis tarifas

apmokestinant investicijas ir nuo 24 proc. iki 15 proc. sumažintas

pagrindinis tarifas);

2. Spartesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo sąlygotas įmonių

pelningumo didėjimas bei kitų finansinių rodiklių gerėjimas;

3. Tiesioginių užsienio investicijų augimas. Nepaisant investicijų

apmokestinimo lengvatų panaikinimo, Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m., palyginti su 2001

metais, padidėjo 22 procentais.

Akcizai

Per 2003 metus pajamų iš akcizų į valstybės biudžetą gauta 1 765,2

mln. litų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 102,93 proc. ir į biudžetą

gauta 50,2 mln. litų pajamų daugiau, nei buvo planuota (planuota, kad per

2003

metus turėtų įplaukti apie 1 714,9 mln. litų).

7 lentelė Pajamos iš akcizų (mln. Lt)

| | | | |2002 m. (+,-) |planu (+,-) |

|VMI |1 543,5 |1 597,7 |1 631,8 |+88,3 |+34,1 |

|Muiti|122,3 |117,2 |133,4 |+11,1 |+16,1 |

|nė | | | | | |

|Iš |1 665,8 |1 714,9 |1 765,2 |+99,4 |+50,2 |

Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos akcizų mokesčio užduoties

vykdymui:

1. Daugiau surinkta akcizo už alkoholinius gėrimus (įskaitant

alų). Per 2003 metus akcizo už alkoholinius gėrimus dėl pasikeitusios

alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros į valstybės biudžetą surinkta 494

mln. Lt, arba 29 mln. Lt (6 proc.) daugiau nei per 2002 metus.

2. Akcizų mokėjimo tvarkos pasikeitimas. 2003 m. sausio mėnesį

akcizai buvo mokami ir už 2002 m. gruodžio mėnesio 3 dešimtadienį

realizuotas prekes. Kadangi 2002 m. gruodžio mėnesį labai išaugo dyzelinių

degalų realizavimo apimtis, 2003 m. sausio mėnesį gauta apie 20,3 mln. Lt

daugiau, negu planuota.

Akcizų pajamos į valstybės biudžetą pagal akcizų objektą

8 lentelė Pajamos iš akcizų už kurą (mln. Lt)