Nobelio 2002m. ekonomikos mokslų premijos laureatai

2002 m. ekonomikos mokslų premija,kuri sudarė 1,6 miliono dolerių, Alfredui Nobeliui atminti paskirta dviem mokslininkams – Prinstono universiteto profesoriui Daniel Kahneman „už psichologijos tyrinėjimų apžvalgų, ypač susijusių su žmogaus vertinimu ir sprendimų priėmimu neapibrėžties sąlygomis, integravimą į ekonomikos mokslą“ ir George Mason universiteto (Arlingtonas) profesoriui Vernon L. Smith „už laboratorinių eksperimentų kaip empirinės ekonominės analizės priemonės, ypač tyrinėjant alternatyvius rinkos mechanizmus, kūrimą“. Ekonomikos mokslų premiją Alfredui Nobeliui atminti skiria Švedijos karališkosios mokslų akademijos Ekonomikos mokslų ppremijos komitetas.

Neįprasta tai, kad premija atiteko ekonomistui ir psichologui. Istorijoje ekonomikos premojos laureatai jau buvo ne ekonomistai, pvz.: matematikas Džonas Našas(John Nash). Bet, kad ekonomikos premija būtų įteigta psichologui, tai jau netikėtas žingsnis.

Daug ekonominių tyrinëjimų tradiciškai buvo pagrįsta homo oeconomicus prielaida, t. y. asmeniniu suinteresuotumu ir racionalių sprendimų prėmimo geba. Taip pat buvo plačiai laikomasi nuomonės, kad ekonomika – neeksperimentinis mokslas, greičiau pasikliaujantis realaus pasaulio ekonomikų stebëjimu negu kontroliuojamais laboratoriniais eksperimentais. Tačiau šiuo metu daugėja tyrinėjimų, skirtų pagrindinėms ekonominėms prielaidoms aapibrėžti ir patikrinti; be to, atliekant ekonominius tyrinėjimus vis labiau pasikliaujama duomenimis, surinktais laboratorijoje, užuot stebėjus ekonomiką. Tokių tyrinëjimų pagrindas – dvi skirtingos, bet šiuo metu suartėjusios sritys: žmogaus vertinimo ir sprendimų priėmimo analizė, atliekama pažinimo psichologų, ir ekonominės teorijos tteiginių empirinis patikrinimas, atliekamas ekonomistų eksperimentatorių.

Šiuolaikiniai tyrinėjimai ties ekonomikos ir psichologijos susikirtimo linija parodė, kad tokios sąvokos kaip ribotas racionalumas, ribotas asmeninis suinteresuotumas ir ribota savikontrolė yra svarbūs įvairių ekonominių reiškinių veiksniai. Psichologijos įžvalgos turėjo ypač stiprų poveikį dabartinei finansų ekonomikos plėtrai. Kodėl gi tuomet reikėjo tiek daug laiko, kad šios idėjos būtų pripažintos atliekant ekonominius tyrinėjimus? Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad eksperimentiniai metodai tik neseniai „prasiskverbė“ į ekonomikos mokslą. Tyrinėjant kainų sudarymo ir rinkos institucijų ryšį, vis daugiau ekonomistų eksperimentinius metodus pradėjo laikyti privaloma tyrinėjimo priemone. Šiandien nauja ekonomistų karta yra dviejų, anksčiau buvusi atskirų eksperimentinės ekonomikos ir ekonominės psichologijos mokslinio tyrinėjimo tradicijų nuoseklaus susijungimo katalizatorius. Daniel Kahneman ir Vernon L. Smith – pagrindiniai šių tradicijų atstovai, savo ddarbais daug prisidėję prie nuodugnaus ekonominių tyrinëjimų atnaujinimo.

65 metų Prinstono universiteto profesorius mano ,kad pelnas, kurį investitoriai užsidirbo fondų biržoje, priklauso ne tik nuo rizikos, bet ir nuo klaidų, kurias žmonės padaro laukdami, ir nuo reakcijos į naują informaciją.

Vernon L. Smith, Džordžo Meisono universiteto profesorius, premiją gavo visų pirma už naujų testų sukūrimą, alternatyvių rinkos modelių laboratorijos sąlygomis — nepaprastai naudingą mechanizmą, kuris gali būti naudojamas, pavyzdžiui, sprendžiant rinkos liberalizaciją ir valstybinio monopolio privatizavimą.

Nobelio premija ekonomikai, kuri laikoma pačiu svarbiausiu aapdovanojimu ekonomikos pasaulyje — vienintelė premija iš visų Nobelio premijų, kuri nebuvo įsteigta paties Alfredo Nobelio.

Savo testamente įžymus švedų išradėjas įvardija 5 premijas: fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir premiją už taiką.Visos jos pirmą kartą buvo įteiktos prieš 100 metų, 1901 metais.

Kalbant apie ekonomikos premiją, tai ji labai jauna: 1968m. ją įsteigė Nobelio vardui atminti Nacionalinis Švedijos bankas.

Daniel Kahneman

D. Kahneman gimė 1934 m. Tel Avivo mieste Izraelyje (JAV ir Izraelio pilietis). Psichologijos ir matematikos studijų bakalauro kvalifikacinis laipsnis jam suteiktas 1954 m. Hebrajų universitete (Jeruzalė), psichologijos mokslų daktaro laipsnis – 1961 m. Kalifornijos universitete (Berklis). Dirbo Hebrajų universiteto (1961–1978 m.), Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje (1978–1986 m.) ir Kalifornijos universiteto (1986–1994 m.) profesoriumi. Nuo 1993 m. yra Prinstono universiteto (Princeton University) Eugene Higgins vardo psichologijos profesorius (Psichologijos katedra) ir Woodrow Wilson visuomeninių ir tarptautinių reikalų mokyklos (Woodrow Wilson School of Public and International Affairs) prie šio universiteto profesorius. 1995 m. D. Kahneman gavo Ernest R. Hilgard psichologijos draugijos Warren G. Harding medalį. Pripažindama jo nuopelnus psichologijos mokslui, Amerikos psichologų asociacija 1982 m. skyrė apdovanojimą už svarų mokslinį indėlį. D. Kahneman yra Amerikos psichologų draugijos ir Amerikos psichologų asociacijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Nacionalinės mokslų akademijos, Ekonomikos mokslų draugijos, Ekonometrikos draugijos iir keleto kitų draugijų narys, Pensilvanijos ir Trento universitetų garbės mokslų daktaras. Be to, jis yra Journal of Behavioral Decision Making, Journal of Risk and Uncertainty, Thinking and Reasoning ir Economics and Philosophy žurnalų redakcijos kolegijos narys.

Ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti skiriama pripažįstant idėjas, darančias įtaką kuriai nors ekonomikos sričiai. Šiuo atveju apdovanojimas rodo didžiulę sėkmę metodo, kuris praplečia tyrinėjimų galimybes, pritaikant psichologiškai realistinius ekonomikos veikėjų modelius ekonomikos teorijai, ir žinomas kaip elgsenos ekonomika. D. Kahneman tapo pirmuoju izraeliečiu ir antru pagal profesiją „neekonomistu“, kuris gavo A. Nobelio ekonomikos premiją.

D. Kahneman sujungė psichologijos įžvalgas ir ekonomikos mokslą, padėdamas pagrindus naujai mokslinio tyrinėjimo sričiai. Svarbiausios D. Kahneman išvados susijusios su sprendimų priėmimu neapibrėžties sąlygomis. Jis parodė, kaip žmogaus sprendimai labai skiriasi nuo sprendimų, kuriuos numato standartinė ekonomikos teorija. Kartu su artimu draugu ir garsiu psichologu Amos Tversky (mirė 1996 m.) kaip alternatyvą jis suformulavo perspektyvos teoriją, geriau paaiškinančią stebimą elgseną. D. Kahneman taip pat atskleidė, kaip žmogaus vertinimas gali nulemti pasirenkant trumpesnius euristinius kelius, sistemingai nukrypstančius nuo pagrindinių tikimybių teorijos principų. Jo darbai įkvėpė naują ekonomikos ir finansų srities tyrinėtojų kartą praturtinti ekonomikos teoriją pažinimo psichologijos įžvalgų pritaikymu vidinei žmogaus motyvacijai.

Žymiausias D. Kahneman straipsnis „Perspektyvos teorija: sprendimų priėmimo rizikos ssąlygomis analizė“ (Prospect Theory: An Analysis of Decision Under Risk), parašytas kartu su A. Tversky ir 1979 m. paskelbtas žurnale Econometrica, kaip tik skirtas sprendimų priėmimui neapibrėžties sąlygomis nagrinėti. D. Kahneman nuomone, jis nebūtų laimėjęs Nobelio premijos paskelbus šį straipsnį psichologijos žurnale. Kadangi straipsnis buvo atspausdintas ekonomikos žurnale, jis darė pakankamai didelę įtaką šios profesijos atstovams ir, galima sakyti, įteisino tam tikrą požiūrį į mąstymą priimant sprendimus, o tai galiausiai kitų ekonomistų darbo pastangomis pradėjo daryti įtaką ekonomikos mokslui.

D. Kahneman nuo 1993 m., kai atvyko į Prinstono universitetą, dėsto „Psichologijos įvadą“, akademinei visuomenei ir studentijai geriau žinomą „Psicho-101“ pavadinimu. Pastaraisiais metais jis daug dėmesio skiria moksliniam bendradarbiavimui, ypač tarpdisciplininių mokslo šakų suartėjimui. Woodrow Wilson visuomeninių ir tarptautinių reikalų mokykloje prie Prinstono universiteto jis dėsto psichologiją ir ekonomiką, taip praturtindamas ir mokslo teoriją, ir politikos praktiką.

Vernon L. Smith

V. L. Smith gimė 1927 m. Vičitoje Kanzaso valstijoje (JAV pilietis). Siekdamas Kalifornijos technologijos institute elektrotechnikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, kurį gavo 1949 m., V. L. Smith išklausë bendrosios ekonomikos kursą. Susidomėjęs šiuo mokslu, jis tęsė studijas ir 1952 m. Kanzaso universitete gavo ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 1955 m. Harvardo universitete – ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Profesoriavo Purdue (1956–1967 m.), Brown (1967–1968 m.),

Masačusetso (1968–1975 m.) ir Arizonos (1975–2001 m.) universitetuose. Šiuo metu, t. y. nuo 2001 m., yra George Mason universiteto ekonomikos ir teisės profesorius, šio universiteto Ekonomikos mokslų tarpdisciplininio centro (Interdisciplinary Center for Economic Science) mokslinis bendradarbis ir Mercatus centro narys. Jis parašė (arba buvo bendraautorius) daugiau kaip 200 straipsnių ir knygų apie kapitalo teoriją,

finansus, gamtos išteklių ekonomiką ir eksperimentinę ekonomiką. Purdue universitetas jam suteikė vadybos mokslų garbės daktaro laipsnį.

V. L. Smith yra žurnalų The Cato Journal, Journal of Economic Behavior aand Organization, Economic Theory, Economic Design ir Journal of Economic Methodology redakcijos kolegijos narys. Jis yra Ekonometrikos draugijos, Amerikos mokslo pažangos asociacijos bei Amerikos menų ir mokslų akademijos narys, taip pat nusipelnęs Amerikos ekonomikos asociacijos narys, Andersen vardo metų konsultuojantis profesorius, Adam Smith premijos, kurią 1995 m. jam suteikė Privataus verslo švietimo asociacija, laureatas. V. L. Smith išrinktas Nacionalinės mokslų akademijos nariu, o 1996 m. jam suteiktas Kalifornijos technologijos instituto pasižymėjusio auklėtinio apdovanojimas. Dirbo konsultantu privatizuojant elektros tinklus Australijoje ir NNaujojoje Zelandijoje, dalyvavo daugelyje privačių ir viešų diskusijų, susijusių su energijos reguliavimo atsisakymu JAV.

Konkrečiai V. L. Smith eksperimentai įrodė, kad daug puikiai informuotų ekonomikos veikėjų nėra būtina sčlyga rinkos efektyvumui garantuoti. Taip buvo radikaliai nukrypta nuo įprastos ekonominės minties. VVisus savo ankstyvuosius eksperimentus ir pagrindines išvadas 1962 m. V. L. Smith, būdamas Stanfordo universiteto vizituojantis profesorius, išspausdino leidinyje Journal of Political Economy. Straipsnis „Rinkos elgsenos eksperimentinė studija“ (An Experimental Study of Market Behavior) šiandien laikomas padariusiu perversmą eksperimentinėje ekonomikoje. Toliau tęsdamas šį darbą įvairiuose universitetuose, V. L. Smith tapo gerai žinomas akademinei visuomenei kaip kapitalo teorijos kūrimo ekspertas ir

aplinkos apsaugos ekonomikos pradininkas.

V. L. Smith padėjo pagrindus eksperimentinės ekonomikos sričiai. Jis išplėtojo daugybę eksperimentinių metodų, nustatydamas patikimo laboratorinio eksperimento ekonomikos moksle standartus. Savo eksperimentinėje veikloje jis atskleidė alternatyvių rinkos institucijų svarbą, t. y. kaip numatomos pardavėjo pajamos priklauso nuo aukciono metodo pasirinkimo. V. L. Smith taip pat vadovavo „aerodinaminio vamzdžio bandymams“ (wind tunnel tests), kurių metu dar iki įgyvendinimo praktikoje llaboratorijoje patikrinami nauji, alternatyvūs rinkos modeliai, pavyzdžiui, atsisakymas reguliuoti elektros energijos rinkas. Dėl jo darbų eksperimentai tapo esmine empirinės ekonominės analizės priemone.

Įsitvirtinęs šioje srityje kaip pagrindinis tyrinėtojas, V. L. Smith bendradarbiavo su keletu žymių ekonomistų, siekdamas patobulinti savo tyrinėjimų sritį. Pamažu šiuolaikinius eksperimentinius metodus, taikomus ekonomikos moksle, pradėta pripažinti. Tyrinėjimai išsiplėtė, apimdami daugelio realaus pasaulio institucijų ekonominę veiklą. Pavieniai bandymai, taikant laboratorinius eksperimentinius metodus politikos problemoms spręsti, tapo sistemingi. Buvo atskleistos sudėtingų rinkų suartėjimo ypatybės. Pirmą kartą eksperimentiškai išnagrinėtos kainų kkontrolė ir kitos rinkos intervencijos rūšys. Ištirtos naujos rinkų formos, tokios kaip apsisprendimo metodai dėl visuomeninio transliuotojo programų. Visiems šiems tyrinėjimams pradžią davė V. L. Smith darbai. 1991 m. Kembridžo universiteto leidykla išleido jo garsiuosius „Eksperimentinės ekonomikos straipsnius“ (Papers in Experimental Economics), o 2000 m. – vėlesnių straipsnių rinkinį „Derybos ir rinkos elgsena: eksperimentinės ekonomikos esė“ (Bargaining and Market Behavior: Essays in Experimental Economics).

2001 m. V. L. Smith kartu su šešiais kolegomis paliko jo pastangomis įkurtą Ekonomikos mokslų laboratoriją prie Arizonos universiteto ir įsteigė Ekonomikos mokslų tarpdisciplininį centrą (EMTC) prie George Mason universiteto.

V. L. Smith novatoriška veikla padarė tikrą perversmą pritaikant laboratorinius eksperimentinius metodus ekonomikos mokslui, o jo įkurtas EMTC yra nepaprastai reikšmingas eksperimentinės ekonomikos ir laboratorijų plėtros visame pasaulyje modelis.

1. Eksperimentinės ekonomikos pagrindai

Tradiciškai ekonomika buvo laikoma neeksperimentiniu mokslu, turinčiu pasikliauti išimtinai vien šios srities duomenimis: „Ekonomikoje <.> negali būti vykdomi tokie kontroliuojami eksperimentai, kokius atlieka chemikai ar biologai, nes [ji] negali lengvai kontroliuoti kitų svarbių veiksnių. Kaip ir astronomai ar meteorologai, [ji] paprastai turi pasitenkinti stebėjimu“ (Samuelson, Nordhaus, 1985, p. 8). Daugelis tai suvokė kaip tolesnės ekonomikos mokslo raidos kliūtį. Jeigu nebūtų galima vykdyti kontroliuojamų eksperimentų, ekonomikos teorijos patikrinimas liktų suvaržytas. Remiantis vien tam tikros srities duomenimis, sunku nuspręsti, kkuri ir kada teorija silpna, taip pat įvardyti veiksnius, nulėmusius jos silpnąsias vietas. Grįžtamojo ryšio tarp teorijos ir stebėjimo kontrolės sąlygomis, kai naujose pagrįstose eksperimentais išvadose siūlomos naujos teorijos, o naujos teorijos siūlo naujus eksperimentus, ekonomikos moksle, atrodo, beveik nėra buvę. Besiplečiančios tyrinėjimų srities, vadinamos eksperimentine ekonomika, atsiradimas metė radikalų iššūkį tokiam požiūriui. Laboratorinės kontrolės sąlygomis eksperimentatoriai tiria žmogaus elgseną tokių situacijų, kurios supaprastintomis ir grynomis formomis atkartoja situacijas rinkose bei kitas ekonominės sąveikos formas, metu. Kiek tokių eksperimentų rezultatus galima apibendrinti iki rinkos situacijų, vis dar diskutuojama. Tačiau supratimas, kad laboratoriniai rezultatai, susiję su mikroekonomine elgsena, gali nulemti ekonomikos teorijos raidą, yra iš esmės tas pats, kaip supratimas, kad laboratoriniai rezultatai, susiję su nedidelio masto fizikiniais reiškiniais (susijusiais su elementariomis dalelėmis ir termodinamika), gali nulemti teorinės fizikos raidą (visatos ar oro būklės atžvilgiu). Eksperimentiniai ekonomikos tyrinėjimai turi savo ankstyvuosius pirmtakus. Daugiau nei prieš 50 metų eksperimentais patikrinti neoklasikinę tobulos konkurencijos teoriją mėgino E. H. Chamberlin (1948), o ankstyvosioms eksperimentinėms oligopolijos rinkų kainų nustatymo studijoms vadovavo Nobelio 1994 m. ekonomikos mokslų premijos laureatas Reinhard Selten, kuris kartu su H. Sauerman 1959 m. šia tema parašė pirmąjį straipsnį. Taip pat yra Nobelio 1994 m. ekonomikos mokslų premijos laureato John Nash ir jjo kolegų (Kalish ir kt., 1954) bei M. Flood (1959) lošimų teorijos prognozavimo gebos eksperimentinėje aplinkoje ankstyvosios studijos. Eksperimentinius rezultatus derybų srityje paskelbė S. Siegel ir L. E. Fouraker (1960) bei L. E. Fouraker ir S. Siegel (1963). Tačiau pagrindinis tyrinėtojas, kuris laikosi eksperimentavimo tradicijos, be abejo, yra V. L. Smith. Jis ne tik parašë reikšmingus ankstyvuosius darbus, bet ir iki šiol išliko iškiliausia šios srities asmenybe. V. L. Smith iįugdė daug jaunų eksperimentinės ekonomikos tyrinėtojų ir su jais bendradarbiavo. Žymiausias iš jų – Charles Plott, kurio indėlis šioje srityje taip pat labai svarus.

2. Elgsenos ekonomikos pagrindai

Beveik prieš pusę amžiaus W. Edwards (1954) sprendimų priėmimą pateikė psichologams kaip tyrinėjimų dalyką, bendrais bruožais nubrėždamas ateities tyrinëjimų programą, o H. A. Simon (1956) pasiūlė informacijos apdorojimo ir sprendimų priėmimo metodą, pagrįstą ribotu racionalumu. Tačiau pažinimo psichologijos tyrinėjimai suklestėjo tik D. Kahneman ir A. Tversky išspausdinus savo išvadas apie žmogaus vertinimą ir sprendimų priėmimą. Nors D. Kahneman, atlikdamas tyrinėjimus, ištikimai laikėsi pažinimo psichologijos tradicijos, tačiau jie buvo tiek pat skirti ir ekonomistams. Daug autoriaus straipsnių paskelbta ekonomikos žurnaluose, o vienas iš jų (Kahneman, Tversky, 1979) netgi yra dažniausiai cituojamas iš visų straipsnių, paskelbtų žurnale Econometrica, kuris, daugelio nuomone, yra prestižiškiausias ekonomikos žurnalas.

Atsižvelgiant į bendradarbiavimo tarp tradicinių mokslo šakų kliūtis, daug pastangų įdėta nutiesiant tiltą tarp ekonomikos ir psichologijos tyrinėjimų. Šiandien faktiškai yra du tiltai tarp šių mokslo šakų: vienas yra susijęs su eksperimentiniais metodais, kitas – su teoriniu modeliavimu. Jie abu sudaro dabartinės darbų bangos elgsenos ekonomikos srityje pagrindą.

Išvados

D. Kahneman panaudojo pažinimo psichologijos įžvalgas, susijusias su atsakymo į klausimus, vertinimo ir pasirinkimo mentaliniais procesais, siekiant padėti mums geriau suprasti, kaip žmonės priima ekonominius sprendimus. Reikšmingas ir kitų psichologų indėlis šioje ssrityje, tačiau D. Kahneman ir A. Tversky darbai apie sprendimų priėmimą neapibrėžties sąlygomis aiškiai išsiskiria iš kitų kaip padarę didžiausią įtaką ekonomikos mokslui. D. Kahneman taip pat anksti prisidėjo tyrinėjant kitas elgsenos ekonomikos sritis. Vienas iš pavyzdžių yra jo bendras darbas su D. J. Knetsch ir R. Thaler (Kahneman ir kt., 1986) apie sąžiningumo motyvų svarbą. Tai tapo gyvybinga tyrinėjimo sritimi ir vėliau kiti tyrinėtojai pateikė daug eksperimentinių studijų, parodydami, kad įvairias rinkos elgsenas gali nulemti sąžiningumo ir abipusiškumo motyvai ((skaityti apžvalgą: Fehr, Falk, 2002). Šis ir kiti D. Kahneman darbai buvo pagrindas šių dienų elgsenos ekonomikos ir finansų tyrinėjimo bumui kilti. D. Kahneman tyrinėjimai padarė esminį poveikį ir kitoms sritims. Jais plačiai pagrįsti kiti socialiniai mokslai, taip pat ir ggamtos, humanitariniai bei medicinos mokslai.

V. L. Smith yra įtakingiausia asmenybė, eksperimentus pavertusi ekonomikos mokslo empirine metodologija. Priešingai D. Kahneman, jis nemetė iššūkio tradicinei racionalaus sprendimų priėmimo ekonomikos teorijai, o patikrino alternatyvias rinkų veiklos, ypač įvairių rinkos institucijų svarbos hipotezes. D. Kahneman, darydamas apžvalgas ir eksperimentus, daugiausia dėmesio skyrė konkrečių veikėjų sprendimams, tuo tarpu V. L. Smith – veikėjų sąveikai specifinėje rinkos aplinkoje. Jis taip pat akcentavo metodologines problemas, būtinybę plėtoti praktinius eksperimentinius metodus ir kurti gero eksperimento parengimo standartus. Šią tradiciją tęsė kiti tyrinėtojai, o būtent – Ch. Plott. Jis parašė keletą reikšmingų straipsnių, toliau plėtojo eksperimentinę metodologiją ir vadovavo eksperimentiniam naujų sričių tyrinėjimui. Tačiau iš esmės dėl V. L. Smith laimėjimų daugeliui ekonomistų laboratoriniai eksperimentai tapo pagrindine tyrinėjimo ppriemone.

Daug dabartinių tyrinėjimų pagrįsta bendromis psichologijos ir eksperimentinės ekonomikos tradicijomis. Šie nauji tyrinėjimai gali būti reikšmingi visoms ekonomikos ir finansų sritims. Eksperimentiniai faktai atskleidžia, kad tam tikri psichologiniai reiškiniai, tokie kaip ribotas racionalumas, ribotas asmeninis suinteresuotumas ir ribota savikontrolė, yra svarbūs veiksniai, lemiantys įvairius rinkos rezultatus. Kiek šykštesnės elgsenos teorijos, atitinkančios šiuos faktus, gali būti išplėtotos, tiek jos gali pagaliau pakeisti tam tikrus tradicinės ekonomikos teorijos elementus. Probleminė finansų ekonomikos užduotis – išnagrinėti, kiek rinkos arbitražas leidžia pašalinti turto kkainų sistemingo iracionalumo padarinius.

Nors D. Kahneman ir V. L. Smith tyrinėjimų programos daugeliu atžvilgiu skiriasi, jų bendras mokslinis indėlis jau pakeitė ekonomikos mokslo kryptį. Ekonomikos moksle buvo įprasta apsiriboti teoretizavimu remiantis santykinai paprastu racionalistiniu žmogaus sprendimų priėmimo modeliu, homo oeconomicus ir empiriniu darbu su tam tikros srities duomenimis. Pasirodžiusius pirmuosius D. Kahneman ir V. L. Smith darbus mokslinė ekonomistų bendruomenė sutiko skeptiškai. Praėjo daug laiko, buvo atlikta daug tolesnių tyrinėjimų, kol svarbiausios jų idėjos buvo pradėtos rimtai taikyti šios profesijos atstovų. Tai jų laimėjimas, kad daugeliui, o galbūt ir daugumai ekonomistų psichologijos įžvalgos ir eksperimentiniai metodai šiandien yra esminė sudedamoji šiuolaikinio ekonomikos mokslo dalis.

Naudota literatūra:

http://news.bbc.co.uk/hi/russian/business/newsid_2314000/2314793.stm http://www.krugosvet.ru/articles/102/1010292/1010292a1.htm http://www.krugosvet.ru/articles/102/1010291/1010291a1.htm

http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2003_1/nobelis.pdf