PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI NACIONALINĖ SĄSKAITŲ SISTEMA

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai sukaupti nacionalinėje sąskaitų sistemoje. Nacionalinių sąskaitų sistema ir jos pilnas pavadinimas – Nacionalinio produkto ir pajamų sistema (System of National Product and Incom Accounts) buvo, grupės JAV mokslinkų, sukurta 20-ųjų metų pabaigoje. Jiems vadovavo Nobelio premijos laureatas Saimonas Kuznec (Simon Kuznets). Pirmieji bandymai apskaičiuoti šalies nacionalinius rodiklius buvo dar pirmojo pasaulinio karo metu, kada norėta apskaičiuoti šalies ir priešininkų galimybes kariauti. Nacionalinė sąskaitų sistema tai statistinių makroekonominių rodiklių visuma, kuri apibūdina bendrąjį produktą ir bendrąsias pajamas, įgalinančias įįvertinti nacionalinės ekonomikos būklę. Nacionalinė sąskaitų sistema apima keturis pagrindinius gamybos rodiklius (bendrąjį nacionalinį produktą BNP, bendrąjį vidaus produktą BVP, grynąjį nacionalinį produktą GrNP ir grynąjį vidaus produktą GrVP) ir tris bendrųjų pajamų rodiklius ( nacionalines pajamas NP, asmenines pajamas AP ir disponuojamas asmenines pajamas DAP)..

Bendras vidaus produktas (BVP) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus laiko šalyje, bendroji rinkos vertė. Panagrinėkime, kiekvieną apibrėžimo žodį.

Bendroji vertė – tai visuminis makroekonominis rodiklis, apibūdinantis bendrąją gamybos apimtį.

Rinkos – į bbendrąjį vidaus produktą įskaičiuojami tiktai oficialios rinkos sandoriai, tai yra tie, kuriuos galima apibūdinti oficialaus, užregistruoto pirkimo – pardavimo sandorio būdu. Todėl į BVP neįskaičiuojama:

· Darbas sau – (žmogus sau stato namą, mezga megztinį, remontuoja butą, taiso savo televizorių arba aautomobilį, kirpėjas darantis sau šukuoseną).

· Neapmokestinamas darbas – draugiška pagalba kaimynui pataisant tvorą, draugui remontuojant butą, pažįstamą pavežant iki geležinkelio stoties.

· Šešėlinės ekonomikos prekės – neįskaičiuojamos neapmokestinamos prekės, nors jos yra rinkos prekės, tačiau neapmokestinamos mokesčių inspekcijoje. Šešėlinei ekonomikai priskiriama ne tik nelegalių prekių ir paslaugų rinka (narkotikų verslas, prostitucija, pogrindiniai lošimo namai ir t.t.), bet ir pilnai teisėta ūkinė veikla, kurių pelnas arba pajamos dėl įvairių priežasčių neapmokestinama. Įvertinant šešėlinę ekonomiką, naudojami netiesioginiai statistiniai rodikliai (pav. elektros energijos panaudojimas, pinigų masė, panaudojama virš oficialių sandorių aptarnavimui reikalingo pinigų poreikio ir kt.)

Vertė – BVP apskaičiuojamas pinigine išraiška, kadangi sudėtinga sudėti obuolius ir kailinius, automobilius ir t.t. Pinigai vartojami visų prekių ir paslaugų įvertinimui ir leidžia palyginti ir išmatuoti visų prekių ir ppaslaugų, gaminamų šalyje, vertę.

Baigtinių – visa šalies gamyba skirstoma į tarpinę ir baigtinę. Baigtinė gamyba – tai prekės ir paslaugos, kurios yra tiesiog vartojamos ir nepanaudojamos kitų prekių ir paslaugų gamyboje. Tarpinės prekės ir paslaugos – tai produktai, kurie yra panaudojami kitų prekių ir paslaugų gamyboje. Tarpinės prekės ir paslaugos – tai žaliavos, medžiagos, pusfabrikačiai ir t.t. Tačiau, tos pačios prekės, priklausomai nuo jų panaudojimo, gali būti ir baigtiniais ir tarpiniais produktais. Pav. mėsa, nupirkta namų šeimininkės kotletų kepimui, yra bbaigtinė prekė, kadangi naudojama tiesioginiam vartojimui. Mėsa, kurią nupirko restoranas „Bernelių užeiga“ – tarpinė prekė, nes ji bus panaudojama cepelinų virimui, kuriuos ir parduos restoranas baigtiniam vartojimui. Į bendrąjį vidaus produktą įskaičiuojamos tiktai baigtinės prekės, kadangi siekiama išvengti tą pačią prekę įskaičiuoti du kartus. Apskaičiuojant baigtinės prekės vertę apskaičiuojama pridėtinė vertė. Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, kad fermeris užaugino grūdus ir pardavė juos malūnui už 5 Lt. Šis juos sumalė ir gautus miltus pardavė kepėjui už 8 Lt. Kepėjas iš šių miltų iškepė duoną ir pardavė duonos pardavėjui už 17 Lt, o šis pardavė pirkėjui už 25 Lt. Grūdai malūnininkui, miltai kepėjui, duona duonos pardavėjui yra tarpinis produktas, nes naudojamas kitos prekės gamybai, o duona, kurią pardavėjas pardavė pirkėjui yra baigtinė prekė, nes pirkėjas ją suvartoja – suvalgo.

Grūdai 5 Lt 0 5 Lt

Miltai 8 Lt 5 Lt 3 Lt

Tešla 17 Lt 8 Lt 9 lt

Duona 25 Lt 17 Lt 8 Lt

VISO 55 Lt 30 Lt 25 Lt

Pirmajame stulpelyje apskaičiuota visų pardavimų suma (visų ekonominių agentų bendrosios pajamos), kurios yra lygios 55 Lt (bendrosios pajamos). Antrajame stulpelyje – tarpinių produktų vertė (30 Lt), o trečiajame – pridėtinės vertės suma (25 Lt). Tokiu būdu, pridėtinė vertė rodo grynąjį kiekvieno gamintojo grynąjį indėlį ir bendrąją gamybos apimtį. Pridėtinės vertės suma yra lygi baigtinės gamybos vertei, tai yra tai kainai, kkurią sumokėjo pirkėjas. Todėl siekiant išvengti pakartotinio skaičiavimo, įvertinama tiktai pridėtinė vertė, kuri yra lygi baigtinio produkto kainai. Pridėtinė vertė – tai skirtumas, tarp bendrųjų pardavimo pajamų ir tarpinių prekių vertės ( tai žaliavų ir medžiagų, kuriuos kiekvienas verslas perka iš kitų verslų, vertė). Mūsų pavyzdyje: 55 – 30 = 25 Lt. Visos verslo išlaidos darbo užmokesčiui, nusidėvėjimui (amortizacijai), kapitalo rentai ir kt., taip pat ir pelnas įskaičiuojamas į pridėtinę vertę.

Prekės ir paslaugos. Visa tai, kas nėra prekės ir paslaugos neįskaičiuojamos į BVP. Tie mokėjimai, kurie daromi neperkant prekes ir paslaugas neįskaičiuojami vį BVP. Prie tokių mokėjimų priskiriami transferiniai mokėjimai ir negamybiniai (finansiniai) mokėjimai. Transferiniai mokėjimai – skirstomi į privačius ir valstybinius ir yra lyg tai dovana. Privatiems transferiniams mokėjimams priskiriami išmokos, kurias tėvai skiria vaikams, dovanos, ir t.t. Valstybiniams transferiniams mokėjimams priskiriami valstybiniai mokėjimai namų ūkiams pensijų, pašalpų pavidalu ir verslams subsidijų pavidalu. Transferai neįskaičiuojami į bendrąjį vidaus produktą nes

· Jie mokami ne už prekes ir paslaugas, ir bendrosios pajamos už juos tik perskirstomos

· Siekiama išvengi dvigubo tų pačių prekių skaičiavimo, nes transferiniai mokėjimai panaudojami prekių ir paslaugų pirkimui arba verslai panaudoja investicijoms.

Finansiniams sandoriams priskiriami vertybinių popierių (akcijų ir obligacijų) pirkimai ir pardavimai vertybinių popierių rinkoje. Apmokėjimas už vertybinius ppopierius taip pat negalime pavadinti prekių ir paslaugų pirkimu, tai šis pirkimas nekeičia BVP, o tik perskirsto pinigus tarp ekonominių agentų. Reikia priminti, kad pajamos, kurias gauna vertybinių popierių savininkai (dividendai, palūkanos ir kt.) įskaičiuojamos į BVP, nes tai ekonominių išteklių kaina, nacionalinių pajamų dalis).

Pagaminta šalyje. Šis teiginys svarbus atskiriant bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir bendrąjį nacionalinį produktą (BNP). Bendras nacionalinis produktas BNP rodo baigtinių prekių ir paslaugų, kuriuos pagamino šalies piliečiai ir jiems priklausantys gamybiniai veiksniai, nepriklausomai kokioje šalyje jie gamina šias prekes ir paslaugas. Svarbus yra nacionalinis principas. BVP – tai prekių ir paslaugų, pagamintų šalies viduje verčių suma. Tai yra nesvarbu, kam priklauso gamybiniai ištekliai, svarbu tik teritorinis principas. Daugelyje išsivysčiusių šalių skirtumas tarp BVP ir BNP nesiekia net 1%.

Per metus laiko. Skaičiuojant BVP, svarbu, kad būtų skaičiuojamos prekės ir paslaugos pagamintos metų bėgyje.

BVP PASKAIČIAVIMO METODAI.

BVP paskaičiavimui naudojami trys būdai:

· Išlaidų metodas (baigtinio vartojimo metodas)

· Pajamų metodas (paskirstymo metodas)

· Pridėtinės vertės metodas (gamybos būdas).

Šie metodai yra identiški ir duoda tuos pačius rezultatus, nes bendrosios pajamos yra lygio bendrosioms išlaidoms, o pridėtinė vertė yra lygi baigtinių produktų vertei, suprantant, kad baigtinių prekių vertė yra ne kas nors kita, kaip vartotojų išlaidų, perkant bendrąjį produktą, suma.

BVP (IŠLAIDŲ METODU)

Tai visų makroekonominių agentų

išlaidų suma.

Y = C + I + G +NX

Namų ūkių išlaidos(C)+ verslų išlaidos (investicinės išlaidos – I) + vyriausybės išlaidos prekių ir paslaugų pirkimui (G) + grynasis eksportas (NX).

Vartojimo išlaidos – (consumption spending – C)

Tai namų ūkių išlaidos prekių ir paslaugų pirkimui. Šios išlaidos apima nuo 2/3 iki ¾ nuo visų bendrųjų išlaidų ir apima:

· Einamasis vartojimas – išlaidos trumpalaikio vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui. Šios prekės naudojamos mažiau negu vienerius metus, bet išimtis yra ta, kad visos aprangos pprekės priskiriamos šiai kategorijai.

· Ilgalaikio vartojimo prekių pirkimas. Prekių ir paslaugų, kurios vartojamos daugiau negu vienerius metus, pirkimas. Šioms prekėms priskiriamos baldai, buitinė technika, automobiliai, jachtos, asmeniniai lėktuvai ir kt. Išimtis – gyvenamojo būsto išlaidos, nes jos priskiriamos ne prie vartojimo išlaidų, o prie investicinių išlaidų.

· Išlaidos paslaugoms.

Tokiu būdu vartojimo išlaidos C = namų ūkių išlaidos trumpalaikio vartojimo prekėms pirkti + išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms pirkti + išlaidos paslaugoms.

Investicinės išlaidos (Investiment spending – I)

Tai verslų išlaidos investicinių prekių ppirkimui. Investicinės prekės yra tos prekės, kurios padidina kapitalines atsargas. Investicinėms prekėms priskiriama:

· pagrindinio kapitalo investicijos, susidedančios iš šių išlaidų: a) įrengimų pirkimas; b) pramoninė statyba.

· Investicijos į gyvenamąją statybą – namų ūkių išlaidos perkant gyvenamąjį būstą

· Investicijos į atsargas – a)žaliavų iir medžiagų atsargos, kurios perkamos prekių gamybai ir paslaugų teikimui, b)nebaigta gamyba, susieta su gamybos procesu ir c)baigtos, neparduotos, produkcijos likučiai

Investicijos į pagrindinį kapitalą ir investicijos į gyvenamąją statybą yra vadinamosios numatytosios investicijos. Investicijos į atsargas yra kintamosios investicijos ir skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, skaičiuojama ne atsargų vertė, bet jų pokytis per metus. Jeigu atsargų likučiai padidėjo, padidėjo ir BVP, nes tais metais investicijos į atsargas jas ir padidino. Jeigu atsargos sumažėjo, tai reiškia, kad tais metais buvo parduoti produktai, kurie buvo pagaminti praėjusiais metais, taigi šių metų BVP reikia sumažinti atsargų sumažėjimo dydžiu. Tuo būdu investicijos į atsargas gali būti ir teigiamas ir neigiamas dydis.

Skaičiuojant investicijas, įvertinamos bendrosios ir grynosios privačios investicijos. Bendrosios privačios investicijos Ig – tai vvisos per metus pagamintos investicinės prekės, neatsižvelgiant į jų paskirtį. ( ar jos buvo skirtos gamybos plėtimui at tik pakeitė nusidėvėjusias darbo priemones).

Ig = In + De, kur

Ig – bendrosios privačios investicijos

In— grynosios privačios investicijos

De – nusidėvėjimas (išlaidos amortizacijai)

De – tai išlaidos į investicijas, kurios pakeičia nusidėvėjusiais darbo priemones. Nacionalinėje sąskaitų sistemoje jos vadinamos „pagrindinio kapitalo vartojimas“ (capital consumption allowances). Reikia priminti, kad investicijų skirstymas į grynąsias investicijas ir nusidėvėjimą, priskiriama tik pagrindiniam kapitalui. Investicijos į atsargas – tai ggrynosios investicijos.

Grynosios investicijos – tai papildomos investicijos, padidinančios verslų kapitalą. Grynųjų investicijų reikšmė yra ta, kad jos yra verslų gamybos didinimo pagrindas. Jeigu ekonomikoje yra grynosios investicijos In >0, tai reiškia, kad sekančiais metais bendras vidaus produktas bus didesnis už praėjusiš metų BVP. Jeigu bendrosios investicijos yra lygios nusidėvėjimui Ig = De, ir In = 0, tai reiškia kad turime „nulinį“ augimą, kai kiekvienais metais gaminama tas pat produktų kiekis. Jeigu In <0, grynosios investicijos yra neigiamos, tai šalies ekonomika dargi nepadengia kapitalo nusidėvėjimo Ig < De Tai „smunkanti“ ekonomika, tai yra ekonomika esanti gilioje krizėje.

GRYNOSIOS INVESTICIJOS – grynosios investicijos į pagrindinį kapitalą + grynosios investicijos į gyvenamąją statybą + investicijos į atsargas

BENDROSIOS INVESTICIJOS – grynosios investicijos + nusidėvėjimas (suvartoto kapitalo vertė)

Reikia įsidėmėti, kad bendrasis vidaus produktas apima tiktai vidines investicijas, tai yra investicijas šalies įmonių – rezidentų. Užsienio šalių verslo įmonių investicijos įskaičiuojamos į BVP kaip grynasis eksportas. Jeigu grynojo eksporto dydis neigiamas, tai patvirtina, kad grynosios užsienio investicijos neigiamos. Jeigu grynasis eksportas teigiamas, tai grynųjų investicijų reikšmė taip pat teigiama.

VYRIAUSYBĖS IŲLAIDOS PREKIŲ IR PASLAUGŲ PIRKIMAMS G

Vyriausybės išlaidos prekių ir paslaugų pirkimams susideda iš

· Vyriausybės vartojimo (vyriausybės išlaidų išlaikant valstybines įstaigas ir organizacijas, kurios palaiko ekonomikos vystymąsi, saugumą ir teisėtvarką, ppolitinį valdymą, socialinę ir gamybinę infrastruktūrą, o taip pat apmokant valstybės tarnautojų paslaugas (atlyginimai).

· Valstybinės investicijos – valstybinių įmonių investicinės išlaidos

Reikia skirti sąvokas „vyriausybės išlaidos prekių ir paslaugų pirkimams“ ir „vyriausybės išlaidos“. Pastarasis apima taip pat ir transferinius mokėjimus ir valstybės skolos padengimo išlaidas, kurios kaip mes prisimename neįskaičiuojamos į BVP.

GRYNASIS EKSPORTAS NX

Tai skirtumas, tarp eksporto pajamų ir importo išlaidų, tai yra užsienio prekybos saldo

NX = Ex – Im

BVPišlaidų metodu = vartojimo išlaidos C + bendrosios privačios investicijos I + vyriausybės pirkimai G + grynasis eksportas NX

BVP (PAJAMŲ METODU)

Kitas bendro vidaus produkto apskaitos metodas yra pajamų metodas. Šiuo atveju BVP nagrinėsime, kaip ekonominių išteklių savininkų pajamas už panaudojamus išteklius.savininkų pajamos yra:

· Darbo užmokestis (wages and salaries) apima visas darbo apmokėjimo formas, tame tarpe pagrindinį darbo užmokestį, premijas, įvairius materialinio skatinimo būdus ir t.t. Valstybinių tarnautojų darbo užmokestis į šį rodiklį neįskaičiuojamas, o įtraukiamas į vyriausybės išlaidas prekėms ir paslaugoms pirkti, ir tai nėra pajamos už išteklius.

· Renta – pajamos už gamtinį išteklį, į kurį įskaičiuojama žemės, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastalpų nuomos pajamos. Jeigu namų savininkas neišnuomoja patalpų, o gyvena pats, nuomos pajamos įskaičiuojamos į BVP, kaip pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu išnuomotų patalpas. Tokiu atveju nuomos pajamos vadinamos „pajamomis už sąlyginai išnuomotas ppatalpas“ ir įtraukiamos į bendras rentos pajamas.

· Palūkanos – pajamos už kapitalo išteklį, tai yra pajamos už naudojimąsi kapitalu gamybos metu. Į šią pajamų dalį įtraukiamos palūkanos už verslo įmonių obligacijas, bet neįskaičiuojamos palūkanos už vyriausybės obligacijas (tai yra vyriausybės išlaidos aptarnaujant valstybės skolą).

· Pelnas – pajamos už verslumo išteklį. Pajamos už šį išteklį dalijamos į tris dalis: 1) pelno mokests; 2) dividendai; 3) nepaskirstytas pelnas.

Be išteklių savininkų pajamų, į BVP įtraukiama dar du elementai.

· Netiesioginiai mokesčiai. Mokesčiai – tai privalomas dalies pajamų atidavimas valstybei. Mokesčius turi mokėti verslo įmonės ir gyventojai. Mokesčiai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kada mokesčio mokėtojas užkraunama ir mokesčių našta. Netiesioginiai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kada mokesčių mokėtojas yra vienas ekonominis agentas, o mokesčių naštą neša kitas. Nors mokesčiai yra vyriausybės pajamos, jie neįskaičiuojami į pajamas už ekonominį išteklį, kadangi vyriausybė nėra išteklių savininkė.

· Amortizacija arba nusidėvėjimas.

BVPpagal pajamas = darbo užmokestis + renta + palūkanos + pelnas + netiesioginiai mokesčiai + nusidėvėjimas(amortizacija).

Y = w + R + i +Π + Ti + De

MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Bendras nacionalinis produktas BNP, skiriasi nuo BVP grynosiomis gamybos veiksnių pajamomis.

BNP = BVP + NIF; kur

NIF – grynosios gamybos veiksnių pajamos. Tai yra šalies piliečių pajamos užsienyje

už panaudojamus gamybos veiksnius minus užsienio piliečių pajamos už panaudotus veiksnius šalyje.

BVP apskaičiuojamas teritoriniu principu – tai yra prekės ir paslaugos pagamintos šalies teritorijoje, kuriuos pagamino tiek šalies tiek užsienio rezidentai

BNP apskaičiuojamas nacionaliniu principu– tai prekės ir paslaugos, kurias pagamino šalies piliečiai ir verslai šalyje ir užsienyje.

Grynasis bendras vidaus produktas (GrBVP), grynasis bendras nacionalinis produktas (GrBNP) – apibūdina šalies gamybinį potencialą.Jis randamas iš bendrojo BVP (BNP) atimant nusidėvėjimą.

GrBVP = BVP – De

GrBVP = vartojimo išlaidos C + grynosios investicijos Inet ++ vyriausybės pirkimai G + grynasis eksportas NX

GrBVP = darbo užmokestis + renta + palūkanos + pelnas + netiesioginiai mokesčiai

Nacionalinės pajamos NI – tai išteklių savininkų pajamos.

NI = GrBVP – Ti

Nacionalinės pajamos = darbo užmokestis + pelnas + palūkanos + renta

ASMENINĖS PAJAMOS AP – tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.

AP = NI – Wi – ΠT –ΠN + TP

AP – asmeninės pajamos

NI – nacionalinės pajamos

Wi – mokėjimai į socialinio draudimo fondus

ΠT – ppelno mokesčiai

ΠN –nepaskirstytas pelnas

TP – transferiniai mokėjimai

GRYNOSIOS ASMENINĖS (DISPONUOJAMOS) PAJAMOS DI – tai pajamos likus sumokėjus asmeninius mokesčius TD

DI = AP – TD

Nominalusis ir realusis BVP.

Nominalusis BVP (NBVP) – tai bendras vidaus produktas apskaičiuotas einamosiomis kainomis. Nominaliojo BVP dydį veikia ddu veiksniai:

· Gamybos apimties pokytis

· Kainų lygio pokytis

Siekiant išvengti kainų lygio poveikio bendrojo produkto skaičiavimams, įvedamas realus bendrasis vidaus produktas RBVP – jis apskaičiuojamas pastoviomis bazinių metų kainomis.

RBVP =

NBVP = ;

Qt – prekių, pagamintų einamasis metais, kiekis

Pt – prekės kaina einamasis metais

P0 – prekės kaina baziniais metais

BVP defliatorius – rodiklis, parodantis vidutinišką visų prekių ir paslaugų kitimą

Kadangi BVP defliatorių apskaičiuoti palyginant keblu, dažnai vartojamas vartojimo prekių kainų indeksas CPI

CPI – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuotas lyginant pastovų skaičių pirmo būtinumo prekių kainų vertinę išraišką atskirais laikotarpiais.

CPI – kainų indeksas

i – 1,2,3, . n – prekių grupių skaičius

Qi1 – prekių kiekis grupėje

P0 – prekės kaina baziniais metais

P1 – prekės kaina einamaisiais (skaičiuojamasis) metais