PAGRINDINIAI MOKESČIAI, KURIUOS MOKA PERSONALINĖS ĮMONĖS

Turinys

1. Įvadas…………………………3

2. Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka individualiosios (personalinės) įmonės……3

2.1.Individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestis………………..4

2.2.Kiti mokesčiai…………………………8

3. Išvados…………………………9

Literatūros sąrašas…………………………101. Įvadas

Norėčiau pradėt tuo, kad mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. Be jų valstybė negalėtų tinkamai funkcionuoti. Mokesčiai yra efektyvi ekonomikos stabilizavimo priemonė, jie išlygina pajamas ir apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas.

Savo darbe nurodžiau pagrindinius mokesčius, nors daugelis jų liko nepakomentuotų, tačiau mano manymu iš jų pavadinimo galima lengvai suprasti šių mokesčių esmę, Pagrindinis įmonės tikslas – gauti pelną, todėl nusprendžiau plačiau aptarti būtent individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestį(2.1 ssk.). Taip pat glaustai apibūdinau privalomąjį sveikatos draudimą, kelių fondą. Pasidomėjau monių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu,nes šiai dienai tai gana aktuali tema.2. Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka individualiosios (personalinės) įmonės

Įvesti mokestį ir nustatyti jo mokėjimo tvarką gali tik aukščiausioji šalies valdžia. Todėl visų mokesčių mokėjimą į nacionalinį ir savivaldybių biudžetus reglamentoja atitinkami mokesčio įstatymai. Tokiame įstatyme apibūdinami pagrindiniai mokesčio elementai, kas privalo jį mokėti, kas yra apmokestinimo objektas, koks yra mokesčio šaltinis, tarifas ir lengvatos. Konkrečią mokesčio mokėjimo tvarką dar rreglamentuoja poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai, Finansų ministerijos, kitų žinybų norminiai aktai.

Lietuvoje 16 (šešiolika) mokesčių administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), muitų mokestį – Muitinės depertamentas prie Finansų ministerijos, socialinio draudimo įmokas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

VMI administruoja šiuos šešiolika mokesčių:

1. pridetinės vvertės mokestį (kartu su Muitine);

2. akcizus (kartu su Muitine);

3. fizinių asmenų pajamų mokestį;

4. juridinių asmenų pelno mokestį;

5. įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį;

6. žemės mokestį;

7. valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos mokestį;

8. mokestį už valstybinius gamtos išteklius (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);

9. naftos ir dujų išteklių mokestį (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);

10. mokestį už aplinkos teršimą (kartu su Aplinkos apsaugos ministerija);

11. konsulinį mokestį;

12. žyminį mokestį;

13. prekyviečių mokestį;

14. atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą;

15. paveldimo ar dovanojamo turto mokestį;

16. privalomojo sveikatos draudimo įmokas (atskaitymus iš fizinių asmenų pajamų mokesčio).

Paprastai visos individualiosios (personalinės) įmonės moka šiuos pagrindinius mokesčius:

 pelno mokestį;

 atskaitymus į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų;

 valstybinio socialinio draudimo įmokas;

 iš samdomų darbuotojų uždarbio išskaitomą fizinių asmenų pajamų mokestį (jeigu yra samdomų darbuotojų).

Kokius kitus iš aukščiau nurodytų mokesčių mokės viena ar kita konkreti įįmonė, priklausys nuo jos veiklos rūšies, pobūdžio ir apimčių.2.1.Individualiųjų (personalinių) įmonių pelno mokestis

Trumpai apžvelkime pelno mokesčio mokestinį laikotarpį ir taikomas lengvatas, o kitą informaciją apie pelno mokestį bus pateikta žemiau ištraukų iš įštatymo pavydalu.

Taigi, pelno mokestis – pagrindinis mokestis, kurį moka individualioji (personalinė) įmonė.

Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra metai. Mokestiniai metai paprastai sutampa su kalendoriniais metais.

Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nnurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.

Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus. (Lietuvos Valstybės Pelno Mokesčio įstatymo 6 str.).

Mokestinių metų nuostolius galima perkelti į kitus mokestinius metus ( ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai susidarė).

Taikomos šios pagrindinės apmokestinimo lengvatos:

1. Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais metais atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių.

2. Pajamų avansinių mokesčių einamaisiais mokestiniais metais nemoka individualiosios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, kurių bendrosios įplaukos praėjusiais mokestiniais metais buvo ne didesnės kaip 100 000 litų.

3. 15% tarifas taikomas apmokestinant pajamas įmonių, kurių bendrosios įplaukos per mokestinį laikotarpį ne daugiau kaip 1 mln. Litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 50 žmonių.

4. Mokesčio tarifo lengvata taikoma apmokestinant pajamas, panaudotas investicijoms ir investuotą užsienio kapitalą. Investicijos apmokestinamos nustatyta tvarka.

5. Teikiamos lengvatos žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms, meno kūrėjų, laisvųjų ekonominių zonų įmonėms.

6. Lengvatas taip pat gali suteikti savivaldybės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS (2001 m. ggruodžio20 d. Nr. IX-675 Vilnius)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apmokestinamasis vienetas (toliau– vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau– Lietuvos vienetas) –juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau– užsienio vienetas) – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

4. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

5. Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

6. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);.

7. Pajamos – visos iš Lietuvos iir ne Lietuvos šaltinių. uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

8. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

9. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

10. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra ( svarbiausi):

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;

4) vienetų grupės narės;

5) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis

vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų;

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas;

2) užsienio vienetas.

2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės įstaigos;

2) Lietuvos bankas;

3) pelno nesiekiantys vienetai;

4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”.

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. LLietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos nne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 110 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

11 straipsnis. Apmokestinamasis pelnas

1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai;

3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

2. Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nu.olatines buveines, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos ( pagrindinės )

Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) gauta parama LLietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės;

3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;2.2. Kiti mokesčiai

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5512) 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį turi sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokas), kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie LLietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. PSD įmokų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

Individualios (personalios) įmonės už savo įmonės savininkus gali PSD įmokų nemokėti, jeigu individualios (personalios) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir individuali (personali) įmonė yra įregistravusi likviduojamos individualios (personalios) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi individualios (personalios) įmonės darbuotojai yra atleisti iš darbo.

ATSKAITYMAI NUO REALIZAVIMO PAJAMŲ Į KELIŲ FONDĄ

Siekiant sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir modernizuoti bei funkcionavimui užtikrinti įsteigtas Lietuvos Respublikos kelių fondas. Šio fondo sudarymo šaltiniai yra: atsiskaitymai nuo realizavimo pajamų, dalis akcizo, gauto už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, transporto priemonių savininkų mokestis, valstybės biudžeto lėšos, juridinių, fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos ir kiti šaltiniai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMAS ( 1996 m. liepos 4 d. Nr. I-1436 Vilnius Žin., 1994, Nr.59-1156)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis.

Šis įstatymas reglamentuoja juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma teisinė registracija, apmokestinimą.

2 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam privaloma tteisinė registracija, išskyrus žemę.

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės ir organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Mokesčio tarifas

Metinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

5 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama( keli pavyzdžiai):

1) užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių įstaigų nekilnojamasis turtas (pariteto pagrindu);

2) biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

3) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;

4) mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

2. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.3. Išvados

1. Mokesčių sistema yra gana sudėtinga ir reikėtų ją tobulinti, kadangi nuolat besikeičiantys įstatymai ir įvairių mokesčių rūšių gausuma sukelia daug problemų ir nesusipratymų.

2. Yra daug lengvatų, kuriomis gerai žinant atitinkamus įstatymus, galima pagerinti savo įmonės finansinę būseną.

Literatūra:

1. Eugenija Buškevičiūtė. Mokesčių sistema. Kaunas Technologija 2003

2. Vitoldas Meidūnas. Konsultacijos individualiųjų įmonių savininkams. Vilnius 1999

3. www.vmi.lt

4. www.seimas.lt