PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007

T U R I N Y S

Įvadas 3

1. Informacijos šaltinių apžvalga 5

1.1 Pajamos, pajamų apskaita, grupavimas 5

1.1.1 Pardavimo pajamos 5

1.1.2 Paslaugų teikimo pajamos 6

1.1.3 Finansinės veiklos pajamos 7

1.1.4 Pajamų pripažinimo kriterijai. 9

1.1.5 Pajamų pripažinimas apskaitoje pinigų ir kaupimo principu. 9

1.1.6 Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai 12

1.2 Sąnaudos. Sąnaudų grupavimas 13

1.2.1 Suteiktų paslaugų savikaina sąnaudų apskaitoje 14

1.2.2 Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą 15

1.2.3 Sąnaudų pripažinimo kriterijai: 19

1.2.4 Sąnaudų pripažinimas 19

1.2.5 Kai kurie sąnaudų pripažinimo atvejai 20

1.3 Pajamų ir sąnaudų įvertinimas 22

1.4 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Sąskaitų uždarymas 23

2 Darbo (projekto) metodai iir priemonės 24

2.1 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų apskaita. Įmonės “X” charakteristika 24

2.2 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų grupavimas. 26

Darbo projekto rezultatai ir jų aptarimas 28

Išvados 29

Literatūra 30

Įvadas

Kiekvienos įmonės apskaitos politika tūrėtų būti grindžiama bendraisiais apskaitos principais ir nustatyti pripažinimo kriterijus, įvertinimo būdus, grupavimą ir kitus specifinius principus ir jų taikymo procedūras. Reikšminga apskaitos dalis yra apskaitos procedūrų išrašai, kuriuose rodomas ūkinių operacijų apskaitos ir kontrolės algoritmas nuo jų užregistravimo iki atskleidimo metinėje finansinėje atskaitomybėje. Kuo įmonė didesnė, kuo jos veikla įvairesnė, tuo kruopščiau ir ddetaliau tūrėtų būti rengiama ūkinių operacijų apskaita. Taigi, šiame darbe bus išnagrinėta pajamų ir sąnaudų apskaita.

Pajamos paprastai apibūdintinos kaip iš įmonės ekonominės veiklos (verslo) gauti (kai atsiskaitoma iš karto) ar gautini (kai atsiskaitoma vėliau) pinigai (ar kitas turtas). Pajamos nnustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Dėl pirkėjų ir paslaugų gavėjų skolų įmonei, t.y. dėl debetinių skolų, pajamos nesutampa su įplaukomis.

Sąnaudos apskritai gali būti apibūdintos kaip turto sumažėjimas ir kai kurių kreditinių skolų (skolų paslaugų tiekėjams, darbo užmokesčio skolų ir kt.) susidarymas ekonominės veiklos metu. Sąnaudos apskaitoje fiksuojamos tuomet, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigų išleidimo laiko (pavyzdžiui, sunaudojus medžiagas, apskaičiavus darbo užmokestį ir pan.). Taigi sąnaudos netapačios jau apibūdintoms piniginėms išlaidoms. Sąnaudas pajamoms uždirbti sudaro parduotų prekių (produkcijos, paslaugų ir perparduotų prekių) faktinė savikaina ir nekomercinės veiklos (finansinės bei investicinės veiklos ir kt.) sąnaudos, susijusios su šios veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamomis. Sąnaudos pajamoms uuždirbti paprastai nesutampa su visomis atatskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų ir iš jų gautų pajamų bei patirtų sąnaudų įvairovė labai plati, todėl šiame darbe aprašoma pajamų ir sąnaudų rušys, jų apskaitos ypatumai, vertinimo kriterijai, pripažinimo bruožai bei grupavimas.

Pelno rodikliui įtaką daro du veiksniai: pajamos, gautos pardavus prekes ar paslaugas, ir sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Pajamos didina įmonės pelną, sąnaudos – mažina.

Kad pelno – nuostolio ataskaitoje būtų pateikti teisingi duomenys, būtina pagal kaupimo principą suvesti įmonės ppajamas ir su jomis susijusias sąnaudas. Tam naudojamos pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Per ataskaitinį laikotarpį susidariusios pajamos kaupiamos pajamų sąskaitų kredite, o patirtos sąnaudos – sąnaudų sąskaitų debete. Laikotarpio pabaigoje šių sąskaitų duomenys perkeliami (nurašomi) į finansinio rezultato sąskaitą. Vakarų šalyse šiam rezultatui nustatyti naudojama speciali Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaita arba įprastinė pelno – nuostolio sąskaita. Pajamų bei sąnaudų ir finansinio rezultato sąskaitų turinys pateiktas.

Į Pajamų ir sąnaudų suvestinės arba Pelno (nuostolio) sąskaitos kreditą laikotarpio pabaigoje iš pajamų sąskaitų perkeliamos pajamų sumos, o į debetą iš sąnaudų sąskaitų surašomos sąnaudų sumos, tenkančios uždirbtoms pajamoms. Ataskaitinio laikotarpio rezultatą sudaro vienos iš šių sąskaitų kredito ir debeto apyvartų skirtumas. Jei šis skirtumas yra teigiamas skaičius, tai reiškia, kad gautas pelnas, o jei neigiamas skaičius – patirtas nuostolis.

Pajamų ir sąnaudų suvestinė yra tranzitinė (laikina) sąskaita. Iš jos apskaičiuotas rezultatas perkeliamas į Pelno (nuostolio) sąskaitą. Tuomet pelno suma pateikiama pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K Pelnas (nuostolis).

Nuostolio suma pateikiama taip:

D Pelnas (nuostolis)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

Po tokių įrašų Pajamų ir sąnaudų suvestinėje sąskaitoje likučio neturi būti.

Jeigu Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaita nenaudojama, ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas nustatomas tiesiogiai pagal Pelno (nuostolio) sąskaitos duomenis.

Pelno (nuostolio) sąskaita gali būti nnaudojama ne tiktai finansiniam rezultatui atskleisti, bet ir jo paskirstymui pateikti. Tuomet šios sąskaitos kredito likutis rodo nepaskirstytą pelną, o debeto likutis – nepaskirstytą nuostolį.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti, bei susipažinti su Pajamų ir Sąnaudų apskaita.

Darbo uždaviniai:

• Metodologiškai pagrįsti Pajamų ir Sąnaudų apskaitą;

• Įvertinti įmonės Pajamų ir Sąnaudų apskaitos politiką;

• Išnagriėti įmonės “X” Pajamų ir Sanaudų apskaitos ypatybes;

1. Informacijos šaltinių apžvalga

1.1 Pajamos, pajamų apskaita, grupavimas

Pajamos – tai pajamos, susidariusios pardavus produkciją bei kitas prekes ir suteikus mokamas paslaugas. Įmonės pajamos yra labai svarbus jos veiklos rodiklis. Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Taigi pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto gausinimo ir jos pelno didinimo veiksnys. Todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.

Įmonė, apibrėždama pajamų apskaitos politiką, tūrėtų nustatyti:

• Pajamų grupes, nes skirtingoms pajamų grupėms galima taikyti skirtingus jų pripažinimo kriterijus;

• Įvertinimo būdus;

• Apskaitos procedūras;

Pagal Pelno -nuostolio ataskaitą Pajamas įmonėse reikėtų parodyti sugrupuotas taip:

• prekių pardavimo;

• paslaugų teikimo;

• ypatingosios (pagautė);

• pagal naudojimosi įmonės turtu pajamos (finansinės pajamos) gali būti:

 palūkanos – atlygis už grynųjų pinigų, jų ekvivalentų arba įmonei gautinų sumų naudojimą;

 autoriniai atlyginimai – atlygis už įmonės ilgalaikio turto naudoji mą, pavyzdžiui, patentų, prekybos ženklų, autorių teisių, kompiuterinių programų licencijų pajamos;

 dividendai – pelno paskirstymo nuosavybės vertybinių popierių savininkams proporcingai jų turimo tam tikros rrūšies kapitalo klasei pajamos.

1.1.1 Pardavimo pajamos

Tai pajamos, susidariusios pardavus produkciją bei kitas prekes ir suteikus mokamas paslaugas. Parduotų prekių savikaina – tai įmonės patirtos sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, perparduotoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms.

Pardavimo pajamos, kai pirkėjai ar paslaugų gavėjai atsiskaito iš karto, mokėdami grynaisiais pinigais, sąskaitose registruojamos taip:

D Kasa

K Pardavimo pajamos.

Jeigu už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas pirkėjai iš karto neatsiskaito, susidaro debetinės skolos. Tuomet taikoma tokia sąskaitų korespondencija:

D Pirkėjų skolos

K Pardavimo pajamos.

Į nurodytas sąskaitas įrašoma parduotos produkcijos ir atliktų darbų vertė pardavimo kainomis.

Būna atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl to, kad parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų) pirkėjai grąžina prekes arba jos yra nukainojamos. Be to, tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, kai pirkėjai apmoka už prekes prieš terminą), taikomos pardavimų nuolaidos (diskontai). Grąžintų prekių vertė, parduotų prekių nukainojimo ir pardavimo nuolaidų sumos mažina pardavimo metu apskaičiuotas pajamas. Šios pajamos vadinamos bendraisiais pardavimais, o minėtų rodiklių dydžiu sumažintos pajamos – grynaisiais pardavimais (neto apyvarta).

Parduotų prekių grąžinimą, nukainojimą ir pardavimų nuolaidas galima registruoti tiesiogiai Pardavimų pajamų sąskaitos (sąskaitų) debete. Tačiau daugelyje įmonių minėtas pajamų sumažėjimas surašomas specialių sąskaitų (pavyzdžiui, Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas, Pardavimų nuolaidos) debete. Tai kontrarinės sąskaitos, turinčios debeto likučių. Jos yra glaudžiai susijusios su Pardavimo

pajamų sąskaita (sąskaitomis), kuri yra pagrindinė, ir turi kredito likutį. Norint apskaičiuoti grynuosius pardavimus, minėtų kontrarinių sąskaitų likučiai atimami iš Pardavimo pajamų sąskaitos likučio. Nenorėdami užgožti esminių dalykų, detaliau kontrarinių sąskaitų neaptarinėsime.

1.1.2 Paslaugų teikimo pajamos

Tai pajamos gautos už kokią tai parduota paslaugą.

Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Be to, paslaugų teikimu laikoma:

• nuoma;

• nestandartizuotos įrangos įrengimas;

• nematerialiojo turto ir turtinių teisių pardavimas;

• statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą uužsakovui (statytojui);

• įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį;

Pripažinimo kriterijai:

• tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda pajamų suma, kuri gali būti patikimai įvertinta;

• sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo užbaigimu, irgi gali būti patikimai įvertintos;

1.1.3 Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamos apskaitomos pagal analogišką sąskaitų korespondenciją, kaip ir pardavimo pajamos. Antai šių pajamų susidarymo metu į atsiskaitomąją sąskaitą banke įskaitytos lėšos (pavyzdžiui, palūkanos už terminuotus indėlius, gautos baudos ir kt.) registruojamos taip:

D Atsiskaitomoji sąskaita

K Finansinės (finansinės ir investicinės veiklos) pajamos.

Gautinos, t.y. apskaičiuotos, bet dar negautos finansinės pajamos (pavyzdžiui, gautini dividendai) fiksuojami tokiose sąskaitose:

D Kitos debetinės skolos (ar kita analogiška sąskaita)

K Finansinės pajamos.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose pajamų sąskaitose sukauptos sumos iškeliamos pagal ttokią sąskaitų korespondenciją:

D Pardavimo pajamos

D Finansinės pajamos

D .(kitos pajamų sąskaitos)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba K Pelnas (nuostolis).

Po to pajamų sąskaitose likučių neturi būti.

Pagal pinigų srautų ataskaita įplaukas reikėtų parodyti sugrupuotas taip:

• Pagrindinės veiklos;

• Investicinės veiklos;

• Finansinės veiklos;

• Pagautė;

Anot Onos Gudaitienės į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės ir neįtraukiamos į pajamas. (Pavyzdžiui, užsakovo vardu surinktos sumos parduodant loterijos bilietus pajamomis nelaikomos. Tokiu atveju pajamomis laikoma tik komisinių suma).

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, bet turi būti įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

• pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavybės teikiama nauda ir įįmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės valdyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

• su sandoriu susijusios patirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Įmonės finansinių rezultatų analizei atlikti svarbu žinoti ne tik pajamų dydį, bet ir jų sudėtį. Todėl pajamos apskaitoje turi būti kaupiamos pagal vienarūšes jų grupes. Finansinėje apskaitoje nustatomos kiekvienos pajamų grupės atskiros sąskaitos (sintetinės sąskaitos ar subsąskaitos). Daugumoje įmonių pajamų apskaitai naudotinos mažiausiai trys sąskaitos: Pardavimo pajamos, Finansinės pajamos ((finansinės ir investicinės veiklos pajamos) ir Kitos pajamos. Kartais reikia naudoti daugiau sąskaitų. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri gamina produkciją, teikia paslaugas ir perparduoda pirktas prekes, pardavimo pajamos gali būti registruojamos tokiose sąskaitose: Produkcijos pardavimo pajamos, Pajamos už suteiktas paslaugas ir Prekių perpardavimo pajamos. Produkcijos pardavimo pajamų apskaitai gali būti naudojamos sąskaitos pagal produkcijos (gaminių) grupes (pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse – Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, Gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir kt). Finansinės pajamos gali būti detalizuojamos pagal pajamų rūšis keliose sąskaitose, pavyzdžiui: Palūkanų pajamos, Dividendų pajamos ir pan.

Pajamos uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, apskaitoje užregistruojamos ir atskaitomybėje pateikiamos:

• Kai produkcijos pardavėjas užbaigia visus produkcijos gamybos darbus ir perduoda pirkėjui visą su ja susijusią riziką bei esamą ir būsimą naudą, jau nebekontroliuoja ir nebevaldo produkcijos, o tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reiks patirti dideles papildomas sąnaudas, nėra didelė;

• Kai paslaugų visuma arba sutartyje numatyta jų dalis jau suteikia pirkėjui, o didelių papildomų išlaidų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė nėra didelė;

• Kai pardavimo ar paslaugų atlikimo faktas įformintas atitinkamu dokumentu, kuriame pažymėta kad pasikeitė įmonės turtas (nuosavybė);

• Pajamos pripažystamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką;

Kaip teigia Vitalija Bagdžiūnienė, nors įplaukos ir pajamos yra skirtingos kategorijos, bet įmonės apskaitos politika turi būti tokia, kkad būtų galima sudaryti visas reikalaujamas ataskaitas.

1.1.4 Pajamų pripažinimo kriterijai.

• pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavybės teikiama nauda ir įmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės valdyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

• su sandoriu susijusios patirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Nebėra griežto reikalavimo skaičiuoti pajamas išsiuntus prekes, nes pajamoms pripažinti keliami ir kiti reikalavimai – patikimo pajamų sumos įvertinimo. Galimi atvejai, kai prekės išsiųstos, bet jei yra didelių pagrįstų abejonių, kad už jas nebus apmokėta, pajamos gali būti ir nepripažįstamos, išsiuntus prekes. Kaupimo principas, be abejo, išlieka, bet kaupiamos pajamų sumos turi būti pripažintos. Jeigu kyla abejonių, ar bus gautos į pajamas jau įtrauktos sumos, suma, kurią atgauti nebėra galimybių, pripažįstama są-naudomis, nors nekoreguojama jau pripažintų pajamų suma.[4]

Pajamų pripažinimas finansinėje apskaitoje gali skirtis nuo pajamų pripažinimo mokestinėje apskaitoje. Reikia atskirai nagrinėti kiekvieną pajamų rūšį, nustatyti jų pripažinimo kriterijus ir tik tada galima nustatyti jų skirtumus.

1.1.5 Pajamų pripažinimas apskaitoje pinigų ir kaupimo principu.

Pajamų pripažinimo kaupimo principu bendrosios taisyklės, jų reglamentavimas. Atskiri pajamų pripažinimo atvejai.

Kaupimo ir domenų palyginimo principas, jjis reikalauja, kad pajamos apskaitoje būtu registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos tada, kai patiriamos, nepriklausomai nuo to ar buvo pinigų išmokėjimas. Pajamos uždirbamos tada ir kai produkcija paslaugos parduodamos ar suteikiamos.

Egzisituoja kelios sąvokos:

1. Įplaukos.Įplaukos negali būti laikomos pajamomis kol prekės ar kitos vertybės neparduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas toms prekėms pirkimo-pardavimo faktą įteisinantis dokumentas.

2.Sąnaudos.Sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas, bei suteiktų paslaugų ar įseipareigojimų tiekėjams išlaidos susijusios su ataskaitinio laikotarpio uždibtomis pajamomis.

3.Išlaidos.Pinigai ar kitas turtas išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų vadinamas-išlaidomis.Parduodant prekes ar paslaugas visada turi būti uždirbamos pajamos. Pagal bendruosius apskaitos principus pajamos uždirbamos ne visuomet iš karto arba jų uždirbimą nevisuomet lydi piniginės įplaukos.

Pajamos pripažįstamos visada, kia išrašomas pirkimo pardavimo faktą patvirtinantis dokumentas-sąskaita faktūra, arba PVM sąskaita faktūra.

Pinigai toliu atveju sumokami nevisada iškarto, bet pajamos užregistruojamos automaiškai. Priklausomai nuo to, kokia sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kokiomis aplinkybėmis vykdomas pirkimo-pardavimo operacijos.

Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų, palyginimo bei kaupimo bendrųjų aoskaitos principo, svarbiausios taisyklės kurių reikia laikytis pripažįstant uždirbtas pajamas:

1. Pardavus materialines prekes (produkcija) pripažįstamos pardavimo dieną, nesvarbu kada už jas bus apmokėta.

2. Pajamos uždirbamos suteikus paslaugas pripažįstamos iškarto, kai tik paslaugos atliekamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais, neatžvelgiant į apmokėjimo momentą.

3. Leidimo kitiems naudotis įmonės turtu atveju (nuoma, palūkanų gavimas

už indėlius) pajamos pripažįstamos iškartkai tik pasibaigia numatytas naudojimosi įmonės turtu laikas. Arba kai turtu jau pasinaudota, neatsižvelgiant į apmokejimo laiką.

4. Perlaidžiaint turtą, pelnas uždirbtas perleidžiantšį turtą, pripažįstamos tą dieną kai turtas perleidžiamas. Apmokėjimas už perleidžiamą turtą šiuo atveju nesvarbus.

Bendrieji pajamų pripažinimo atvejei:

• Kai pajamos sutampa su įplaukomis: D-272

K-500, 505

Jeigu piniginės įplaukos patenka į atsiskaitomą sąskaitą banke, imonė gavusi iš banko patvirtinamąjį dokumentą apie pinigų pervedimą apskaitos registruose registruoja: D-271.

K-500, 505

• Kai pajamų registravimas nesutampa su piniginėmis įplaukomis, nes jos gaunamos vėliau, šiuo atveju pprekių pardavimas vykdomas skolon:

D-2411.

K-500, 505.

Kada prekių gavėjas ir paslaugųgavėjas atsiskaito apskaitos registruose registruojamas pinigų padidėjimas ir skolos įmonei sumažėjimas:

D-271, 272.

K-2411.

Pagal sutartį įmonė gauna paslaugas už kurias apmokės tik pasibaigus sutarties terminui. Šiuo atveju paslaugas teikiant įmonė kiekvieno mėn.pag. registruoja paslaugų gavėjo įsiskolinimą ir pajamų uždirbimą:

D-2436.

K-500, 505.

Paslaugas gavėjui atsiskaičius už suteiktas paslaugas įmonė suteikusi paslaugas rašo korespondenciją:

D-271, 272.

K-2436.

• Pirkėjas už prekes sumoka iš anksto dar jų negavęs. Jeigu pirkėjas už prekes sumoka iš anksto pardavėjas neturi jokio pagrindo registruoti pardavimo pajamų, bbet atitinkamose balansinėse sąsk. Fiksuoja pinigų gavimą ir padidėjusį įsipareigojimą pateiktį prekes ar suteikti paslaugas:

D-271, 272.

K-500, 505.

Suteikus paslaugas registruojamos pajamos visai pagal sutartį numatytai sumai jei paslaugos buvo pateiktos tame pačiame ataskaitiniame laikotarpyje:

D-444.

K-500, 505.

Korospondencija tinka ir išankstinio prekiųpardavimo ir aapmokėjimo atvejui. Jeigu operacija tęsiasi per kelis ataskaitinius laikotarpius- tai kiekvieno laikotarpio pabaigoje apskaitininkas privalo atlikti koreguojantį įrašą tai sumai už karią jau atlikta darbų.

1.1.6 Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai

PAJAMŲ RŪŠYS KADA PRIPAŽĮSTAMOS PAJAMOS

Pardavimo, reikalaujinčio atlikti papildomus darbus (parduotų prekių surinkimas, patikrinimas, instaliavimas ir pan.), pajamos Pajamos pripažįstamos tuomet, kai atlikti visi papildomi darbai, numatyti pardavimo-pirkimo faktą liudijančiame dokumente.

Pardavimo su garantine priežiūra pajamos. Pardavimo pajamos registruojamos pardavimo momentu.

Paslaugų suteikimo (pardavimo) pajamos. Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arba realiai ivertinamą jų dalį (kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais.

Pajamos, kai pirkėjas sumoka už prekes iš anksto. Pajamos pripažįstamos perdavus prekes pirkėjui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus.

Pardavimo išsimokėtinai pajamos, kai rizika neatgauti pinigus už parduotas prekes yra menka Pajamos pripažįstamos prekių pperdavimo dieną, išskyrus pirkėjo mokamas palakūkanas. Palūkanų pajamos pripažystamos vėliau.

Pardavimo išsimokėtinai pajamos, kai rizika neatgauti už parduotas prekes yra gana didelė. Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Jei rizika labia diedelė, taikoma vsąnaudų padengimo būdas, kai gaunamo įmokos pradžioje padengia parduotų prekių savikainą. Kai savikana padengiama, viso veliau gaunamos įmokos pripažįstamo bendruoju pelnu.

Pardavimo prenumeratos būdo pajamos. Pajamos pripažįstamos tik išsiuntus prekes.

Pardavimo komiso (konsignacijos) pagrindu pajamos Pajamos pripąžystamos tada, kai įmonės pardavėjos-komitento (konsignanto) tarpininkas ar atstovas- komisionierius (konsignatorius) perduoda prekes trečiajam asmeniui (pirkėjui), kkuris už jas sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti.

Finansinės veiklos pajamos

Investicinės veiklos pajamos

Kitos veiklos pajamos Pajamos pripažystamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimomomentą.

Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonė valdytojų valios, pajamos – pagaute. Pajamos pripažįstamos tada, kai gaunama naudos iš neįprastinės (ypatingosios) veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, arba tai užregistruojama.

Taigi įmonė, nustatydama pajamų pripažinimo kriterijus, turi vadovautis VAS, PVM ir pelno mokesčio įstatymų reikalavimais.

1.2 Sąnaudos. Sąnaudų grupavimas

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Kadangi įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis) turi būti nustatytas patikimai, tam reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti padarytomis sąnaudomis.

Įmonė, apibrėždama sąnaudų apskaitos politiką, turėtų nustatyti:

• Sąnaudų rūšis;

• Pripažinimo kriterijus;

• Įvertinimo būdus;

• Apskaitos procedūras;

Sąnaudos grupuojamos;

• Veiklos sąnaudos;

1. pardavimo sąnaudų.

2. administracinių ir bendrųjų sąnaudų.

• Kitos veiklos sąnaudas;

• Netekimus;

Norint sudaryti pinigų srautų ataskaitą, išmokos tūrėtų būti skirstomos į:

• Pagrindinės veiklos;

• Investicinės veiklos;

• Finansinės veiklos;

• Netekimus;

Gamybinėse ir prekybinėse įmonėse didžiąją sąnaudų dalį sudaro materialinės sąnaudos. Todėl labai svarbi tampa jų apskaita. Jų apskaitos metodika priklauso nuo įmonėje taikomo atsargų apskaitos būdo. Tai turi įtakos ir visos sąnaudų apskaitos metodikai. Vakarų šalyse pagal apskaitos periodiškumą susiklostė du atsargų apskaitos būdai: 1) nuolat apskaitomų atsargų būdas ir 22) periodiškai apskaitomų atsargų būdas.

Sąnaudos, patirtos pajamoms uždirbti apskaitoje užregistruojamos ir atskaitomybėje pateikiamos:

• Sąnaudomis gali būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri tenka parduotoms prekėms ( produkcijai ar paslaugoms ) pagaminti;

• Sąnaudų sudarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai teikiamų paslaugų sunaudojimu arba įmonės įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims padidėjimu;

• Jeigu pajamos susiję su tam tikrų resursų sunaudojimu, bus uždirbamos per keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių, apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai;

• Per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti gali būti nedelsiant pripažintos sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu;

• Sąnaudos pripažįstamos ir registruojamos neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką;

1.2.1 Suteiktų paslaugų savikaina sąnaudų apskaitoje

Paslaugų sritis yra gana plati. Įmonėms ir gyventojams paslaugas teikia specialios įmonės (pavyzdžiui, transporto įmonės) arba mišrios prekybos ir paslaugų (pavyzdžiui, žemės ūkio technikos pardavimo ir transporto) bei produkcijos gamybos ir paslaugų (pavyzdžiui, avalynės siuvimo ir taisymo) įmonės. Paslaugų teikimas susijęs su medžiagų, darbo užmokesčio, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kitokiomis sąnaudomis. Sąnaudų suma, tenkanti suteiktoms paslaugoms, sudaro jų savikainą. Ji nustatoma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal paslaugų srities sąnaudų apskaitos duomenis.

Paslaugų teikimo sąnaudos gali būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje (pavyzdžiui, sąskaitoje Paslaugų teikimas) arba keliose sąskaitose pagal paslaugų rūšis (pavyzdžiui, sąskaitose TTransporto paslaugos, Remonto paslaugos, Statybos darbai ir kt). Specializuotose vienarūšių paslaugų įmonėse sąskaitos gali būti pasirenkamos pagal sąnaudų rūšis (pavyzdžiui, Medžiagų sąnaudos, Darbo užmokesčio sąnaudos ir kt.).

Per ataskaitinį laikotarpį daromi įrašai minėtų sąskaitų debete. Taikoma tokia sąskaitų korespondencija:

D Paslaugų sąnaudų sąskaitos

K Medžiagos

K Mokėtini atlyginimai (darbo užmokesčio skolos)

K Mokėtinas socialinis draudimas

K Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

K. .(kitos sąskaitos).

Ši sąskaitų korespondencija yra analogiška produkcijos gamybos sąskaitų debeto korespondencijai.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebaigtų paslaugų dažniausiai nebūna. Tuomet suteiktų paslaugų savikaina būna lygi minėtų sąnaudų sąskaitų debeto apyvartoms, rodančioms per laikotarpį susidariusias sąnaudas. Tačiau kai kurios paslaugos (pavyzdžiui, užsakovams atliekami statybos bei montavimo darbai) iki laikotarpio pabaigos gali būti neužbaigtos. Tokiais atvejais suteiktų paslaugų savikaina apskaičiuojama prie atitinkamų sąskaitų likučių laikotarpio pradžioje pridedant debeto apyvartas ir atimant likučius laikotarpio pabaigoje. Minėti likučiai būna sąskaitų debete ir rodo nebaigtų paslaugų vertę. Suteiktų paslaugų savikainą sudarančios sąnaudos laikotarpio pabaigoje nurašomos į finansinio rezultato sąskaitą pagal tokią korespondenciją:

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė arba

D Pelno (nuostolio) sąskaita

K Paslaugų sąnaudų sąskaitos.

Po to sąnaudų paslaugoms teikti sąskaitose likučių nebūna arba jose lieka debeto likučiai.

1.2.2 Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo (kartais literatūroje jis vadinamas inventorizacijos metodu) esmė yra ta, kad materialinių vertybių

likučiai nustatomi tiktai pagal inventorizacijos duomenis. Šie duomenys rei-kalingi ir prekių bei medžiagų sąnaudoms nustatyti. Nuolatinė kiekinė-suminė atsargų apskaita sąskaitose nenaudojama. Atsargų sąskaitose iš esmės fiksuojami tiktai vertybių likučiai. Jie sužinomi įkainojant inventorizacijos metu nustatytus atsargų kiekius natūriniais matais. Suvartotų atsargų vertė nustatoma skaičiavimo būdu: prie pradinio likučio pridedamos per laikotarpį įsigytos atsargos ir atimamas galutinis likutis.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo privalumas – mažesnės negu taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą darbo sąnaudos. Šis privalumas ypač išryškėja tose įmonėse, kuriose yra ddidelė atsargų nomenklatūra ir palyginti nedideli jų likučiai. Tai pasakytina apie daugelį prekybos įmonių. Tačiau periodiškai apskaitomų atsargų būdas turi nemažų trūkumų: neteikia operatyviajam atsargų valdymui reikalingos informacijos apie bet kuriuo metu turimus vertybių likučius; pasunkina atsargų sąnaudų apskaičiavimą; kai nėra informacijos apie atsargų likučius pagal apskaitos duomenis, inventorizacijos metu neįmanoma nustatyti vertybių sumažėjimo dėl gedimų, netekčių, vagysčių ir dėl kitų priežasčių, todėl jis savaime pakliūna į suvartotų atsargų vertę ir nepagrįstai ją padidina. Dėl šių trukumų periodiškai apskaitomų atsargų bbūdo panaudojimo sritis ribota. Jis gali būti taikomas tik nedidelėse įmonėse, kur apskaita rankinė.

Kai sąnaudos apskaitomos periodiškai apskaitomų atsargų būdu, paprastai naudojama keletas sąskaitų pagal sąnaudų grupes ir rūšis. Specifiškiausia yra sąnaudų atsargoms įsigyti apskaita. Šios sąnaudos jų su-sidarymo metu, nnelaukiant, kol bus suvartotos atsargos, yra priskiriamos prekybinės arba gamybinės veiklos sąnaudoms. Įsigytos atsargos registruojamos specialiose sąskaitose. Tam gali būti naudojamos sąskaitos Prekių pirkimas ir Medžiagų pirkimas (įsigijimas). Šiose sąskaitose gali būti surašomos ne tik atitinkamų atsargų įsigijimo sąnaudos, bet ir šių vertybių pradiniai bei galutiniai likučiai. Šiuo atveju atskiros atsargų likučių sąskaitos nereikalingos.

Be medžiagų pirkimo sąskaitos, gamybos sąnaudų apskaitai naudojamos sąskaitos pagal kitas sąnaudų rūšis, pavyzdžiui, Gamybinės paslaugos; Darbo apmokėjimo sąnaudos; Socialinio draudimo sąnaudos; Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir kt. Galima naudoti sąskaitas ir pagal smulkesnes sąnaudų rūšis. Pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas galima kaupti pagal pagrindines šio turto rūšis (Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos; Mašinų bei įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos ir kt.). Atskirose sąskaitose turi būti kaupiamos pardavimo ir administracinės ssąnaudos, skiriant po vieną sąskaitą kiekvienai šių sąnaudų grupei. Gali būti ir detalesnės sąskaitos – pagal minėtų sąnaudų rūšis (komercijos ar administracijos darbuotojų darbo užmokestis, šių darbuotojų socialinis draudimas, prekybinės ar administracinės paskirties turto nusidėvėjimas (amortizacija) ir pan.).

Minėtų sąskaitų debete registruojamos atitinkamos sąnaudos, o kredite – jų nurašymas.

Medžiagų pirkimas pateikiamas pagal sąskaitų korespondenciją:

D Medžiagų pirkimas

K Atsiskaitymas su tiekėjais

arba K Pinigų sąskaitos.

Gautos gamybinės paslaugos registruojamos taip:

D Gamybinės paslaugos

K Atsiskaitymai su tiekėjais.

arba K Pinigų sąskaitos.

Apskaičiuotas darbo užmokestis pateikiamas:

D Darbo užmokesčio ssąnaudos

K Mokėtini atlyginimai. Socialinio draudimo įmokos rašomos:

D Socialinio draudimo sąnaudos

K Mokėtinas socialinis draudimas.

Apskaičiuotas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas fiksuojamas taip:

D Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos

K Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose sąskaitose sukauptos sąnaudos nurašomos taip:

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė arba

D Pelnas (nuostolis)

K Medžiagų pirkimas

K Gamybinės paslaugos

K Darbo apmokėjimo sąnaudos

K Socialinio draudimo sąnaudos

K Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos

K .(kitos sąnaudų sąskaitos). Po to sąnaudų sąskaitose likučių neturi būti.

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, gautos ir išleistos produkcijos vertė buhalterinėje apskaitoje neregistruojama. Produkcijos sąskaitoje rašomi tik šios rūšies vertybių likučiai. Parduotos produkcijos savikainos sąskaita būna nereikalinga. Šią savikainą galima nustatyti iš kitų sąskaitų. Tačiau tam nepakanka jau aptartų sąnaudų sąskaitų, nes ir laikotarpio pradžioje, ir jo pabaigoje įmonėje būna likusių medžiagų, nebaigtosios gamybos ir produkcijos. Šias atsargas būtina inventorizuoti ir nustatyti likučių pasikeitimus. Jiems registruoti gali būti naudojamas vienas iš trijų būdų:

Pirmas būdas. Naudojama speciali sąskaita – Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas. Tai specifinė sąnaudų sąskaita. Jos debete rašomas atsargų sumažėjimas, o kredite – atsargų padidėjimas. Toks įrašų pobūdis susijęs su suvartotų atsargų nustatymu, taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Jeigu atsargų likutis laikotarpio pabaigoje yra mažesnis negu laikotarpio pradžioje, tai jų buvo suvartota daugiau negu įįsigyta. Ir priešingai, jeigu laikotarpio pabaigoje atsargų liko daugiau negu pradžioje, tai jų sąnaudų vertė yra mažesnė už pirkimo (įsigijimo) sumą. Jei atsargų sumažėjo, sąskaitų korespondencija tokia:

D Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas

K Medžiagos

K Nebaigtoji gamyba

K Produkcija.

Atsargų padidėjimas fiksuojamas taip:

D Medžiagos

D Nebaigtoji gamyba

D Produkcija

K Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas.

Atsargų padidėjimo ar sumažėjimo sąskaitoje laikinai gali susidaryti debeto ar kredito likutis. Debeto likutis rodo sąnaudų padidėjimą dėl atsargų likučio sumažėjimo, o kredito likutis – sąnaudų sumažėjimą dėl atsargų likučio padidėjimo. Laikotarpio pabaigoje minėtos sąskaitos debeto likutis perkeliamas pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba D Pelnas (nuostolis)

K Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas. Kredito likutis iškeliamas taip:

D Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba K Pelnas (nuostolis).

Antras būdas. Atsargų padidėjimo ar sumažėjimo sąskaita nenaudojama. Tuomet laikotarpio pabaigoje atsargų likučiai surašomi į finansinio rezultato sąskaitą, būtent: įjos debetą – pradiniai likučiai, o į kreditą- galutiniai likučiai.

Trečias būdas. Į finansinio rezultato sąskaitą įrašomi tiktai atsargų likučių pasikeitimai.

Pagal Pajamų ir sąnaudų suvestinę galima nustatyti ne tik pelną ar nuostolį, bet ir ataskaitinio laikotarpio gamybos sąnaudų sumą, pagamintos produkcijos ir parduotos produkcijos savikainą. Ataskaitinio laikotarpio gamybos sąnaudos sužinomos taip: sudedamos visų rūšių sąnaudos (medžiagų pirkimo, gautų gamybinių paslaugų, gamybinio personalo darbo užmokesčio, iilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kt. sąnaudos) ir pridedamas medžiagų likučio sumažėjimas arba atimamas šių atsargų padidėjimas. Pagamintos ir parduotos produkcijos savikainos rodikliai nustatomi taip:

Ataskaitinio laikotarpio gamybos sąnaudos + nebaigtosios gamybos sumažėjimas arba – nebaigtosios gamybos padidėjimas = pagamintos produkcijos savikaina;

1.2.3 Sąnaudų pripažinimo kriterijai:

Sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudomis nepripažįstami turto sumažėjimai, skirti:

• turtui (materialiajam, nematerialiajam, finansiniam) pirkti;

• paskoloms ir kitiems kreditiniams įsipareigojimams grąžinti;

• užstatams ir išankstiniams mokėjimams;

• apmokėti sumas tretiesiems asmenims pagal sutartis trečiųjų asmenų naudai.

Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesnių ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždir¬bimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje re¬gistruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas. Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, turi būti priskirta są¬naudoms nurodytaisiais laikotarpiais.

Jeigu turto naudojimas leis uždirbti pajamas keletą ateinančių ataskai¬tinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripa¬žinimo būdus, pavyzdžiui, ilgalaikio

turto nusidėvėjimą ir amortizaciją.

1.2.4 Sąnaudų pripažinimas

Prekės perkamos ir pinigai už jas sumokami iiš karto. Pirkimo momentu įmonė registruoja piniginio turto sumažėjimo bei pirkimo išlaidų padidėjimą

D 6002, 2014

K 271, 272

Šiuo atveju perkant prekes registruojamas dalies įmonės turto (pinigų vertimas išlaidomis), kurio vėlaiu bus pripažintos sąnaudomis. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paaiškėja, kad nevisos atsargos buvo sunaudotos, nesunaudota atsargų dalimi 6002 bus kredituojama, o debetuojama atitinkama atsargų sąskaita.

Už prekes sumokama ne iš karto jas gavus, o vėliau. Pirkimus įmonė užregistruoja D6002 sąskaitoje.

K 443 ĮĮmonei atsiskaičius su tiekėju apskaitos registruose užregistruojamas D 443

K 271, 272 Šiuo atveju pirkėjai perka materialias prekes arba sumoka už netęstines paslaugas. Kai paslaugos gavimas užsitęsia per kelis astaskaitinius laikotarpius, o apmokėjimas vykdomas tik po sutarties termino pasibaigimo, tuomet kiekvieno mėnesio pabaigoje koreguojančio įrašo pagalba registruojamas tolygiai besikaupiančios sąnaudos.

Sukauptos sąnaudos dar vadinamos kreditoriniais įsiskolinimais – pirkėjo įsipareigojimas sumokėti pardavėjui už paslaugas.

Pirkėjai sumoka už prekes iš anksto jų dar negavęs. Laisvos konkurencijos sąlygomis tokie atvejai gana reti, jie dažnai būdingi esant ddideliai infliacijai arba nestabiliai rinkai, kai labai padaugėja bankrutuojančių įmonių ir pardavėjas rizikuoja neatgauti skolų. Kadangi sąnaudos siejamos su pajamų uždirbimu, tai didžiosios knygos sąskaitose išankstinio apmokėjimo atvejais, sąnaudų padidėjimas neregistruojamas. Fiksuojama tik pinigų sumažėjimas ir pardavėjo įsipareigojimas patiekti prekes uuž kurias buvo sumokėta iš anksto. Kai prekės už kurias buvo iš anksto sumokėta – fiksuojamas įsiskolinimų sumažėjimas, o atsargų sąskaitoje padidėjimas. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, jeigu paslaugos yra tęstinos, tai likutis sąskaitoje koreguojamas. Iš anksto apmokėtos sąnaudos sutartinai vadinamos – debitoriniais įsiskolinimais.

1.2.5 Kai kurie sąnaudų pripažinimo atvejai

SANAUDŲ RUŠIS KADA PRIPAŽYSTAMOS SĄNAUDOS

Parduotų prekių savikaina

Pirkimo kaina, prekių atsivežimo, jų draudimo bei sandeliavimo kelyje ir kitos išlaidos. Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet, kai prekės parduotos. Tačiau pagal optimalumo principą atsivežimo ir kitos panašios išlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai, neskirstant jų tarp pardutų ir dar nepardutų prekių. Ypač tai tinka tokiais atvejais, kai nėra didelio nepardutų prekių. Ypač tai tinka tokiais atvejais, kai nėra didelio neparduotų prekių likučių svyravimo. Tada daroma prielaida, kad aapytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikainai tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.

Veiklos sąnaudos Bendrosios ir administracinės bei pardavimų išlaidos. Pripažystamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiau kartais bendrųjų ir administracinių išlaidų tam tikrą dalį tikslinga priskirti ir per laikotarpį neparduotoms prekėms, pavyzdžiui, jeigu tam tikrą laikotarpį prekės buvo tik perkamos ir neparduodamos, tada visą bendrųjų ir administracinių išlaidų sumą reikėtų priskirti sandelyje esančioms prekėms, bet neįskaičiuoti šių išlaidų į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tačiau tai išimtys.

Kitos veiklos sąnaudos Sąnaudos ppripažystamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į taktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką.

Finansinės veiklos sąnaudos Sąnaudos pripažystamos jų patyrimo momentu,

neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką.

Investicinės veiklos sąnaudos Sąnaudos pripažystamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką.

Neįprastinės sanaudos Netikimai laikomi to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie nustatyti, sąnaudomis.

Pelno mokesčio sąnaudos Sąnaudos pripažystamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką.

1.3 Pajamų ir sąnaudų įvertinimas

Pajamos ir sąnaudos turi būti patikimai įvertintos tikrąja verte. Jei atsiskaitoma pinigais arba jų ekvivalentais be atidėtojo mokėjimo arba jis nereikšmingas, tada pajamų ir sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma (neįskaitant į ją atgautino pridėtinės vertės mokesčio). Kai atidėtojo mokėjimo laikotarpis ar suma reikšminga, nustatant tikrąją pajamų ir sąnaudų vertę, diskontuojama atsiskaitymo suma rinkos palūkanų norma ir skirtumas turi būti pripažįstamas finansinės veik-los pajamomis arba sąnaudomis.

Pajamų ir sąnaudų dydžio įvertinimui reikšmingos šios aplinkybės;

1) suteiktos pirkėjams ir lientams nuolaidos, nukainojimai, grąžinimai. Pajamos ir sąnaudos būtų įvertintos tikrąja verte, nes finansinė atskaitomybė turi parodyti tikrą ir teisingą finansinę įmonės būklę. Šį dydį sudaro vertė, atsižvelgiant į suteiktas ir numatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimus ir nukainojimus, kurie nustatomi pirkėjo ir pardavėjo susitarimu.

2) mmokėjimo atidėjimas. Jeigu pinigų arba jų ekvivalentų mokėjimas už pajamas yra atidėtas, tikroji atlygio vertė gali būti mažesnė negu nominali gautinų pinigų ar jų ekvivalentų suma, kai įmonė – pardavėja teikia beprocentį kreditą pirkėjui arba, kaip atsiskaitymo priemonę, priima jo vekselius iki pareikalavimo su mažesnėmis palūkanomis negu tuo metu rinkoje nusistovėjusi norma. Tokie sandoriai laikomi ne tik pardavimo, bet ir finansavimo sandoriais ir tikroji mokėjimo vertė nustatoma diskontuojant visas ateityje gautinas sumas pagal sąlyginę rinkos palūkanų normą. Skirtumas tarp tikrosios mokėjimo vertės ir nominaliosios jo vertės yra laikomas palūkanų pajamomis. Jei įmonė gauna sąnaudas su atidėtuoju mokėjimu, analogiškai toks sandoris irgi laikomas ir finansavimo sandoriu, ir diskontuojant sąnaudų sumoje išskiriama palūkanų sąnaudų suma.

3) mainai. Pagal verslo apskaitos standartus, mainų atveju, kai prekės ar paslaugos keičiamos į panašios kilmės ir vertės prekes arba paslaugas, keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Šis pajamų nepripažinimo atvejis labai svarbus, nes, pagal mokestinius teisės aktus, ir mainai, nesukuriantys pajamų, kol kas neturėtų būti laikomi kaip neapmokestinamos pajamos. Tai labai reikšmingas finansinės ir mokestinės atskaitomybės skirtumas.

1.4 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Sąskaitų uždarymas

Svarbus baigiamasis apskaitos proceso elementas – sąskaitų užda¬rymas. Ši procedūra atliekama tik finansiniams me¬tams pasibaigus (kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, neuždarant sąskaitų).

Pajamų ir sąnaudų ssąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu už¬dirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos, todėl jos kartais vadinamos tranzitinėmis arba laikinomis sąskaitomis.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, naudojant specialiai tam skirtą sąskaitą Pajamų ir sąnaudų suvestinę.

Praktiškai pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos labai paprastai. Kaip žinote, pajamų sumos kaupiamos pajamų sąskaitos kredite. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, pajamų sąskaita uždaroma debetuojant ta pačia suma, kokia buvo tos sąskaitos kredite ir ta pačia suma kredituojama sąskaita Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

Pajamų ir sąnaudų suvestinėje ne tik sukaupiamos visos ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, bet ir išvedamas įmonės veiklos rezultatas. Tačiau darant metinę atskaitomybę tuo sąskaitų uždarymo procesas dar nesibaigia. Keletas naujų pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitų atsiranda, kai savininkai skirsto uždirbtą pelną arba kompensuoja pa-

tirtą nuostolį.

2 Darbo (projekto) metodai ir priemonės

2.1 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų apskaita. Įmonės “X” charakteristika

UAB “X” įregistruota 2001 metais liepos 22 dieną. Savo veikloje įmonė vadovaujasi Lietuvos Respublikos norminiais aktais, kurie reglamentuoja įmonės veiklą bei įmonės įstatais.

Pagrindinė įmonės veikla – pardavimo (paslaugų) pajamos, nuomos pajamos, marketingo paslaugos, palūkanų pajamos, veiklos pajamos.

Paslaugų teikimas skirstomas:

• Maitinimas;

• Verslo dalykinius pietus bei vakarienes;

• Privačius pietus bei vakarienes;

• Šventines vakarienes;

• Kiekvienam pokyliui, atsižvelgiant į renginio scenarijų, pageidavimus sudaromas atskiras meniu.

• pramogų teikimas, laisvalaikis, patalpų nuoma;

• Restorane galime surengti ir

iškilmingą vakarienę bei furšetą;

• Salės paruošimas įvairiausiems konferenciniams susitikimams;

• Vyksta konferencijos, seminarai;

• Vyksta teminiai, muzikiniai vakarai;

• Oficialius susitikimus;

• Įvairius pristatymus;

• Vestuvių pobūvius;

Įmonėje apskaita vedama ir finansinė atskaitomybė sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, verslo apskaitos standartais ir įmonės apskaitos politika. Taip pat sudarant finansinę atskaitomybę vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais: palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio svarbos.

Vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičius – 16 žmonės.

Įmonėje visą apskaitą tvarko 2 žmonės – tai vyr.buhalteris ir kasininkas.

Įmonė nuolat užsisako instruktyvinę medžiagą. Ją sudaro :

• Žurnalas ““Apskaitos ir mokesčių apžvalga”.

• Laikraštis “Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos”.

• “Countline” sąvadai, kuriuos rengia UAB “Mokesčių srautas”.

• Auditoriaus A.Kapitanovo seminarų medžiaga.

Trumpai apie įmonės teikiamas paslaugas

Papietauti čia užsuka pastate dirbantys ar aplinkinių darboviečių žmonės, o vakare ramiai pasėdėti užklysta ne tik šeimos ar porelės, bet ir „bohemiški“ lankytojai.

„X“ restorane lankytojus vilioja italų virtuve, kuri yra mėgstama visoje Europoje. Artėjant šiltiems orams, restorano-picerijos darbuotojai, kurdami naują valgiaraštį, atsižvelgė į klientų norus ir pageidavimus, todėl svečiai čia ras daugiau žuvies patiekalų, didesnį salotų asortimentą, vvynų pasirinkimą. Restorano valgiaraštis klientams pusryčiams siūlo omletą, sumuštinių, skrebučių. Pietaujantys ar vakarieniaujantys gali mėgautis spagečiais, lakštiniais, makaronais, virtiniais „Ravioli“, kiauliena, jautiena, vištiena ar net kalakutiena. Virtuvės vyr. virėjas klientams paruoš otą, lašišą, skorpionžuvę, kalmarų žiedus. Taip pat didelis pasirinkimas iitališkų picų.

Restorane-picerijoje vyno kortą atnaujino tikri vyno žinovai, todėl prie kiekvieno patiekalo svečiai galės pasirinkti tinkamą vyno rūšį.

Kiekvienas apsilankęs liks patenkintas nedidelėmis restorano patiekalų kainomis.

Restoranas-picerija išsiskiria savo stiliumi: patalpos viduryje stūkso ornamentais išraižyta šviečianti kolona. Tie patys elementai, restoranui suteikiantys jaukumo bei prabangos, atsispindi ir ant pagalvėlių.

Įdomiausia „X“ restorane – picerijoje tai, kad savo nuomonę gali pareikšti kiekvienas lankytojas, o restorano šeimininkai būtinai atsižvelgs į jų norus ir pageidavimus. Svečiai renkasi muziką, siūlo patiekalus, atneša net savo receptus.

Įmonė „X“ savo lankytojams siūlo trijų tipų atsiskaitymo korteles: kreditines – įmonėms, avansines – individualiems klientams ir nuolaidų korteles – nuolatiniams savo lankytojams.

Kaip jau pastebėjote ši įmonė yra paslaugas teikianti įmonė, todėl daugiausia ji pajamų uždirba iš parduodamų prekių bei ppaslaugų. Tai pajamos, susidariusios pardavus produkciją bei kitas prekes ir suteikus mokamas paslaugas. Parduotų prekių savikaina – tai įmonės patirtos sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, perparduotoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms.

2.2 Finansinės atskaitomybės sudarymas

Įmonė finansinėje atskaitomybėje informaciją apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį pateikia, klasifikuoja ir detalizuoja vadovaudamasi apskaitos technikos principais, finansinės atskaitomybės sudarymo principais.

Keletas finansinės atskaitomybės sudarymo nuostatų:

• Pelno (nuostolių) ataskaita yra sudedamoji finansinės atskaitomybės dalis, kurioje pateikiami ir palyginami su ankstesnių laikotarpių informacija susiję dduomenys, iš kurių galima spręsti apie įmonės veiklos rezultatus;

• Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos bendrovės pajamos ir sąnaudos. Pagal jas apskaičiuojamas pelnas ar nuostoliai, susiję su įprastine įmonės veikla bei ypatingaisiais principais;

• Prdavimo pajamų eilutėje pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Ši pelno (nuostolių) ataskaitos eilutė užpildoma pagal sąskaitų Nr. 500;509 duomenis.

• Veiklos sąnaudų eilutė apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas. Bendrovė vykdidama savo veiklą patiria išlaidų, kurios sudaro sąlygas visai bendrovės veiklai vykti, ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Todėl jos negali būti tiesiogiai priskirtos suteiktų per ataskaitinį laikotarpį paslaugų gamybinei savikainai. Ši pelno (nuostolių) ataskaitos eilutė užpildoma pagal sąskaitų Nr. 610;611;612;613;614;615 duomenis;

• Įprastinės veiklos straipsniuose parodomi bendrovės įstatuose numatytos veiklos rezultatai, o ypatinguosiuose straipsniuose – labai retų įvykių, kurie nepriklauso nuo bendrovės veiklos ir kurių pasikartojimo tikimybė labai maža, rezultatai;

• Duomenys apie bendrovės veiklą grupuojami nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo pasikeitimą;

2.3 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų grupavimas.

Kiekviena įmonė užsiimdama tam tikra savo veikla turi susidaryti savo pajamų ir sąnaudų grupavimą, kad būtų aišku kuri veiklos sritis neša naudą arba nuostolį.

Nagrinėjamos įmonės ”X” pajamų ir sąnaudų grupavimas ir klasifikavimas-

Pajamos yra skirstomos:

• Pardavimos pajamos;

• Kitos veiklos pajamos;

• Nuomos pajamos;

• Marketingo paslaugos;

• Kitos pajamos;

• Finansinės – investicinės veiklos pajamos;

• Palūkanų pajamos;

• Kitos finansinės – investicinės veikos pajamos;

• Pagautė;

Sąnaudos skirstomos;

• Parduotų pprekių, suteiktų paslaugų savikaina;

• Parduotų prekių savikaina;

• Suteiktų paslaugų savikaina;

• Veiklos sąnaudos;

• Pardavimų sąnaudos;

• Smulkus įrengimų remontas;

• Vandens sunaudojimas ir pašildymas;

• Salės dekoravimas;

• Muzikantų paslaugos;

• Patalpų šildymas;

• Komunaliniai patarnavimai;

• Gamtinės dujos;

• Apsauga;

• Muzikos transliavimas, autorių teisės

• Angliarūkšties balionų nuoma;

• Skelbimų, spaudos ir reklamos sąnaudos;

• Liftų priežiūra;

• Kanalizacijos priežiūra;

• Kilimėlių keitimas;

• Dezinfekcija;

• Mažavertis inventorius;

• Buitinė – sanitarinė chemija;

• Kurjerių paslaugos;

• Staltiesių ir inventoriaus nuoma;

• Įmokos darbuotojų naudai;

• Paslaugos ūkiui;

• Kitos pardavimo sąnaudos;

• Medžio anglis;

• Skalbimo išlaidos;

• Elektros energija;

• Šiukšlių išvežimas;

• Bendrosios ir administracinės sąnaudos;

• Nuomos sąnaudos;

• Remonto ir eksploatacijos sąnaudos;

• “Omnitel” paslaugos;

• “Bitė GSM” paslaugos;

• AB “Lietuvos Telekomas” paslaugos

• “Eurocom” paslaugos

• Interneto paslaugos;

• Kompiuterinių programų aptarnavimas;

• Kanceliarinės prekės;

• Turto draudimas;

• Kreditinių kortelių aptarnavimas;

• Banko paslaugos;

• Socialinio draudimo sąnaudos;

• Darbuotojų darbo užmokestis;

• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos;

• Kvalifikacijos kėlimas;

• Kitos veiklos sąnaudos;

• Kitos sąnaudos;

• Komandiruotės;

• Finansinės – investicinės veiklos sąnaudos;

• Baudų ir delspinigių sąnaudos;

• Kitos finansinės- investicinės veiklos sąnaudos;

Taigi, kaip jau pastebėta, kad sąnaudų grupių yra kur kas daugiau negu pačių pajamų, susidaro toks įspūdis kad ši įmonė dirba nepelningai, tačiau ši įmonė dirba pelningai, trečioje darbo dalyje bus įvardinta butent piniginės sumos ir bus galima įsitikinti kad įmonė dirba nenuostolingai.

Darbo projekto rezultatai ir jų aptarimas

blablabla

Išvados

Pajamų ir sąnaudų palyginimo principas reikalauja, kad sąnaudos finansinėje apskaitoje būtų pripažintos tuomet, kai uždirbamos atitinkamos pajamos. Tik tada pajamų ir sąnaudų skirtumas teisingai atspindės faktinį įmonės veiklos rezultatą – pelną arba nuostolius. Tai padaryti nesunku, kai sąnaudų patyrimą galima susieti su turto eikvojimu – piniginėmis išmokomis, atsargų ar kito turto sunaudojimu, turto vertės mažinimu nudėvint ir pan. Daug sudėtingiau laiku uužregistruoti (pripažinti) sąnaudas, kurios susijusios su įmonės įsipareigojimų didėjimu. Ypač kai tokio įsipareigojimo susidarymo nepatvirtina joks kreditoriaus išrašytas dokumentas. Tokiais atvejais sąnaudos neretai iš viso nepripažįstamos tol, kol faktiškai nepadengiamas įsipareigojimas (nesumokami pinigai arba nesunaudojamas kitas turtas). Tačiau taip pažeidžiamas pajamų ir sąnaudų kaupimo bei palyginimo principas

Antra vertus, pajamos gali būti uždirbtos ir nuostolingai, jeigu jų uždirbimo sąnaudos bus didesnės už pačias pajamas. Šioje srityje gresia tiek pavojų, kad derėtų labai aiškiai pasakyti, koks visos buhalterinės apskaitos – tiek finansinės – vaidmuo tvarkant pajamas, sąnaudas ir pelną, kartu didinant įmonės veiklos efektyvumą. Beje, verta priminti, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą vienareikšmiškai atsako įmonės vadovas. Taigi pirmiausia derėtų prisiminti, kad kiekvienos įmonės veiklos sėkmę (jeigu abstrahuosimės nuo grynai žmogiškųjų ar informacinių technologijų ir panašių veiksnių) nulemia pajamų ir sąnaudų santykis. Kuo didesnės pajamos ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis jos uždirbamos, tuo didesnis uždirbamas pelnas, kuris visuomet yra vienas svarbiausių įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Visi žino, kad pelnas, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp kurį nors laikotarpį uždirbtų pajamų ir tas pajamas uždirbant patirtų sąnaudų.

Literatūra

1. Vitalija Bagdžiūnienė. Apskaitos politika. Vilnius. 2005m.

2. Valentinas Bružauskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2001m.

3. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai.2007m.

4. Vitalija

Bagdžiūnienė. Finansinės apskaitos pagrindai.2004m.

5. Ona Gudaitienė. Apskaitos pradmenys. Vilniaus kolegija. 2002m.

6. Aldona Ivanauskienė. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius 2006m.

7. internetinė nuoroda www.apskaitos institutas.lt

8 internetinė nuoroda www.buhalteris.lt

9. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas