Paklausa ir pasiūla

1. PAKLAUSA

Paklausa – tai polinkis pirkti. Ji remiasi galėjimu ir norėjimu pirkti.

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modelį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas. Kiekvienas iš jų gali pirkti arba parduoti kokią nori prekę ir tiek prekės vienetų, kiek jis trokšta.

Pirkėjas ir pardavėjas (juos sutapatinsime su vartotoju ir gamintoju) yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas – rinkos pasiūlą.

Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Jei pirkėjas ttik nori tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa.

Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pavyzdžiui, turimų pinigų kiekiui, poreikiams, madai ir pan.). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotas perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.

Paklausa – pperkamo prekės kiekio priklausomybė nuo tos prekės kainos.

Pastebime, kad tarp kainos kitimo ir perkamos prekės kiekio egzistuoja pakankamai pastovus ryšys: didėjant kainai, paklausa mažėja, o mažėjant kainai, atvirkščiai – didėja.

Paklausą lemiantys veiksniai yra šie:

– prekės kaina;

– vartotojų pajamos;

– skonis ir pirmenybės teikimas;

– alternatyvių prekių kkainos;

– kainos pasikeitimo lūkesčiai.

Paklausos rūšys:

1. Tiesioginė paklausa: vartojimo prekių paklausa (mūsų maisto produktų, drabužių paklausa ir pan.). Pavyzdžiui, jei sumažėja

2. Išvestinė paklausa: gamyboje naudojamų išteklių paklausa. Ją nulemia su tais ištekliais gaminamo produkto paklausa.

Pavyzdžiui, jei sumažėja mėsos paklausa, tai sumažės ir skerdikų paklausa, nes skerdikų paklausa yra išvestinė paklausa. Arba, mažėjanti plokštelių paklausa lemia darbuotojų atleidimą iš darbo plokštelių gamykloje.

Paklausos dėsniu vadinamos kainos ir perkamo prekės kiekio ryšys, kai pastarasis kinta priešinga kainos kitimui linkme.

Paklausos dėsniui iliustruoti pateiksime šiuos kainos, žymimos raide P ir perkamo prekės kiekio, žymimo raide Q, duomenis (skaičiai sąlyginiai):

1 lentelė. Prekės paklausa ir kaina

Prekės vieneto kaina (lt.) Prekės paklausos kiekis (tūkst. vnt.)

8

6

4

2 200

400

600

800

Esant kainai, pavyzdžiui, 8 litams už prekės vienetą, pirkėjas nupirks rinkoje 200 tūkst. šios prekės vienetų. Kainai sumažėjus iki 66 litų, perkamas prekės kiekis išaugs iki 400 tūkst. vienetų. Palyginę lentelės stulpelių duomenis, galime sužinoti, koks prekės kiekis bus nupirktas, esant tam tikrai kainai.

1-os lentelės duomenis atidėsime koordinačių sistemoje: abscisių ašyje kainą P, o ordinačių – prekių kiekį Q (1 paveikslas). Gautus taškus sujungiame linija. Ši linija rodo ryšį tarp perkamos prekės kiekio ir kainos, už kurią prekė perkama. Ši kreivė vadinama paklausos kreive ir žymima raide D. Kreivės taškai rodo, koks yra paklausos dydis, esant skirtingoms kainoms.

P

D

200 400 600 800 Q

1 paveikslas. Paklausos kreivė

Paklausos kreivė – tai koordinačių sistemos kreivė, rodanti perkamo prekės kiekio ir kainos, už kurią ji perkama ryšį.

Kaip matome, paklausos kreivė krinta žemyn iš kairės į dešinę. Tai reiškia atvirkščią paklausos dydžio ir kainos priklausomybę. Paklausa, kainoms mažėjant, auga. Pagrįstai galima teigti, kad daugumos prekių paklausos kreivė krinta žemyn.

Mažėjant kainai, paklausa didėja dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda galimybė pirkėjui pirkti daugiau šios prekės vienetų: antra, kainų mažėjimas vilioja naujus pirkėjus.

Kita vertus, paklausos kiekis gali pasikeisti, kainai nepasikeitus. Paklausa gali mažėti ar didėti dėl to, kad pasikeitė pirkėjo norai, kitų prekių kainos, vartotojo piniginės pajamos, gyventojų skaičius, mada ir pan.

Paklausos pokyčius rodo paklausos kreivės poslinkiai: į dešinę, jei paklausos kiekis didėja, arba – į kairę, jei paklausos kiekis mažėja ( 2 paveikslas).

P P

D2 D1

D1 D2

Q Q

a) paklausos padidėjimas b) paklausos sumažėjimas

2 paveikslas.Paklausos pasikeitimas

Paklausos pasikeitimas keičia paklausos kreivės padėtį iš D1 į D2. Esant tai pačiai kainai, bus perkamas arba didesnis, arba mažesnis prekių kiekis.

Rinkos paklausa yra bendras prekių kiekis, kurį nori įsigyti vartotojai esant konkrečiai kainai.

Pavyzdys. Tarkime, kad yra trys vartotojai – A, B ir C. Pateikiame paklausos lygtis vartotojui A, vartotojui B ir vartotojui C.

Vartotojui A: K=12 – QA

Vartotojui BB: K=10 – 2QB

Vartotojui C: K=10 – QC

Dabar apskaičiuosime rinkos paklausą.

Vartotojo A paklausos lygtis bus tokia:

K=10 – QA

QA=12 – K

Vartotojo B paklausos lygtis bus tokia:

K=10 – 2QB

2QB=10 – K

QB=(10/2) – (K/2)

QB=5 – (K/2)

Vartotojo C paklausos lygtis bus tokia:

K=10 – QC

QC=10 – K

Rinkos paklausa

(QM) =QA+QB+QC=[12 – K] + [5 – (K/2) + [10 – K] =27 – (5/2)K

QM=27-2,5K

Galima paklausos funkciją išreikšti ir standartine forma (perkelia K į lygties kairiąją pusę):

QM=27 – 2,5K

2,5K=27 – QM

K=10,8 – 0,4QM

2. PASIŪLA

Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina.

Pasiūla – parduodamo prekės kiekio priklausomybė nuo tos prekės kainos.

Pasiūla yra polinkis parduoti. Jis grindžiamas noru ir galėjimu parduoti

Kaip ir paklausos atveju, tarp kainos kitimo ir pardavėjo siūlomo pirkti prekės kiekio egzistuoja pakankamai pastovus ryšys: kainai didėjant, pasiūla didėja ir atvirkščiai, kainai mažėjant, pasiūla mažėja.

Pasiūlos dėsniu vadinamas ryšys tarp kainos ir parduodamo prekės kiekio, kai pastarasis kinta kainos kitimo linkme.

Pasiūlos dėsniui iliustruoti pateiksime šiuos duomenis:

2 lentelė. Prekės pasiūla ir kaina.

Prekės vieneto kaina (Lt) Prekės pasiūlos kiekis (tūkst. vnt.)

8

6

4

2 1200

900

600

300

2 lentelės duomenys rodo, kad esant kainai 10Lt už prekės vienetą, pirkėjui bus pasiūlyta 1500 tūkst. vienetų. Kainai sumažėjus iki 8 Lt, siūlomų prekių kiekis sumažės ir sudarys 1200 tūkst. vienetų.

2 lentelės reikšmes atidėję koordinačių sistemoje per gautus ttaškus nubrėžiame liniją. Gautoji kreivė vadinama pasiūlos kreive ir žymima raude S. Ji vaizduoja siūlomo prekės kiekio ir kainos ryšį (3 paveikslas).

P S

300 600 900 1200 Q

3 paveikslas. Pasiūlos kreivė

Pasiūlos kreivė rodo siūlomo prekės kiekio ir kainos, už kurią bus parduota, ryšį koordinačių sistemoje.

Skirtingai negu paklausos kreivė D, pasiūlos kreivė S paprastai kyla aukštyn iš kairės į dešinę ir rodo, kad, didėjant kainoms, prekių pasiūla auga.

Gamintojas suinteresuotas tokia kaina, kuri padengtų gamybos išlaidas ir užtikrintų pelną. Kainos didėjimas skatina gamintoją pateikti į rinką daugiau prekių. Tokiu būdu gamintojas skatinamas tobulinti ir plėsti gamybą, panaudojant pažangias technologijas, mokslo ir technikos pasiekimus.

Galima manyti, kad prisotinus rinką prekėmis, jų kaina ims kristi. Pasiūlos kreivė S pakeis kryptį.

Pasiūlos pokyčius vaizduoja pasiūlos kreivės S poslinkiai: į dešinę, jei pasiūlos kiekis didėja, į kairę, jei pasiūlos kiekis mažėja. 4 paveiksle parodyti galimi pasiūlos pasikeitimo variantai.

Pasiūlos pokyčiai keičia pasiūlos kreivės padėtį iš S1 į S2. Esant tai pačiai kainai, bus parduodamas didesnis (4 paveikslo a) arba mažesnis (4 paveikslo b) prekių kiekis.

P P

S1

S2 S2 S1

Q Q

a) pasiūlos padidėjimas b) pasiūlos sumažėjimas

4 paveikslas. Pasiūlos pasikeitimas

Veiksniai, lemiantys pasiūlą:

– prekės kaina;

– alternatyvių prekių kainos;

– technologija;

– išteklių kainos (gamybos kaštai);

– mokesčiai, subsidijos;

– kiti veiksniai.

Rinkos pasiūla yra individualių firmų

siūlomų kiekių visuma. Veiksniai lemiantys firmos pasiūlą, taip pat lemia ir rinkos pasiūlą.

3. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS PUSIAUSVYRA

Paklausos ir pasiūlos kreivės tiesiogiai neparodo nei būsimos kainos, nei prekės kiekio, kuris bus realiai parduotas arba nupirktas rinkoje. Tai matyti pavaizdavus paklausos ir pasiūlos kreives vienoje koordinačių sistemoje (5 paveikslas).

Paklausos ir pasiūlos kreivės susikerta. Jų susikirtimo taškas yra bendros paklausos ir pasiūlos kreivių taškas ir vadinamas pusiausvyros tašku E. Šiame taške perkamo ir parduodamo prekės kiekio ir kainos santykis tinka tiek pirkėjui, tiek ppardavėjui.

P S

D

Q

5 paveikslas. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra – prekės kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkėjo ir pardavėjo interesus.

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra pasiekiama, esant kainai 4 litai už vienetą. Tai kaina prekių kiekio (600 tūkst.lt.), kurį pirkėjas nori įsigyti, o pardavėjas gali parduoti. Tokia kaina vadinama pusiausvyros kaina.

Pusiausvyros kaina rodo, kad perkamas ir parduodamas prekės kiekiai yra lygūs.

Tarkime, kad kaina yra didesnė už pusiausvyros kainą, tuomet pasiūla viršys paklausą. Tai rodo tos kainos linijos ssusikirtimo su pasiūlos ir paklausos kreivėmis taškus atitinkantys prekių kiekiai. Jei kaina yra 8 litai už vienetą, gamintojas pasiūlys 1200 tūkst. vnt. prekių. Paklausą turi tik 200 tūkst. vnt. Dalis prekių liks nenupirkta. Pirkėjai galės prekes rinktis, o pardavėjai konkuruos ttarpusavy ir bus priversti mažinti kainą. Kaina kris, tai rodo žemyn nukreipta rodyklė 5 paveiksle. Tokia situacija rinkoje vadinama vartotojo rinka, o ekonomika perkeltine.

Esant kainai žemesnei už pusiausvyros kainą, prekių paklausa viršys pasiūlą. Jei kaina yra 3 litai už vienetą, gamintojas pasiūlys 400 tūkst. vnt., esant paklausai 700 tūkst. vienetų. Šioje situacijoje pirkėjai ima konkuruoti tarpusavyje. Tokia rinka vadinama gamintojų rinka, o ekonomika – deficitine. Kaina kyla, tai grafike rodo aukštyn nukreipta rodyklė.

Tipišku rinkos situacijos atveju, kai paklausos kreivė krinta žemyn ir pasiūlos kreivė kyla aukštyn, rinkos jėgos verčia kainą judėti pusiausvyros link. Tuo užtikrinamas rinkos stabilumas.

Galimi įvairūs ir netipiški atvejai. Tarkime didėjant kainai, didėja perkamų prekių kiekis. Tuomet paklausos kreivė D kyla į viršų, į dešinę, kaip parodyta 6 ppaveiksle. Pasiūlos kreivė S reiškiasi tipiška pasiūlos forma.

P S D

E

PE

Q

QE

6 paveikslas. Nestabili rinkos pusiausvyra

Šiuo atveju rinkos jėgos veikia priešinga kryptimi tuo sugriaudamos rinkos stabilumą.

Nestabili rinkos pusiausvyra – rinkos situacija, kai rinkos jėgos stumia kainą tolyn nuo pusiausvyros.

Nestabilios pusiausvyros atvejai išvystytoje rinkoje yra labai reti. Prekių kiekis ir kaina greit “išeina” iš nestabilios padėties. JAV ekonomistas P.Samuelsonas pažymėjo, kad stebėti nestabilią pusiausvyrą rinkoje yra tas pats, kas stebėti ant smaigalio ppastatytą kiaušinį. Todėl ekonomistai laikosi prielaidos, kad prekės kiekio ir kainos santykis išvystytoje rinkoje yra pusiausvyroje, esant tipiškai ar netipiškai situacijai.

Rinkos pusiausvyra nėra pastovi.

Tarkime, dėl blogų oro sąlygų sumažėja žemės ūkio produktų derlius, tuo pačiu sumažėja jų pasiūla. Paklausa lieka nepakitusi. Nepakitusi paklausa ir sumažėjusi pasiūla suformuoja naują pusiausvyrą, pasižyminčią padidėjusia kaina ir sumažėjančiu prekės kiekiu. Rinkos pusiausvyros pokyčius demonstruoja pusiausvyros taško padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas, keičiantis paklausai ir pasiūlai.

Pavyzdžiai.

Pirmas atvejis, kai paklausa yra pastovi, ir pasiūla padidėja arba sumažėja (7 paveikslas).

Kai pasiūla padidėja (7 paveikslo a) kreivė S1 pasislenka į dešinę ir užima padėtį S2. Paklausos kreivės D padėtis lieka nepakitusi. Kreivių S2 ir D susikirtimo taškas E2 – naujas pusiausvyros taškas. Jis rodo sumažėjusią kainą nuo P1 iki P2 ir padidėjusį prekės kiekį nuo Q1 iki Q2.

Kai pasiūla sumažėja (7 paveikslo b) kreivė S1 pasislenka į kairę iš padėties S1 į S2. Naujas rinkos pusiausvyros taškas E2 rodo, kad kaina padidėjo nuo P1 iki P2, o pardavimo apimtis sumažėjo nuo Q1 iki Q2.

P S1 P S2

S2

P1 E1 P2 E2 S1

P2 E2 P1 E1

Q

Q 1 Q2 Q2 Q1 Q

a) pasiūlai padidėjus b) pasiūlai sumažėjus

7 paveikslas. Rinkos pusiausvyros pokyčiai, pasikeitus pasiūlai.

Antrasis atvejis, kai pasiūla pastovi, oo paklausa padidėja arba sumažėja (8 paveikslas).

P P

S S

P2 E2 P1 E1

P1 E1 P2 E2

D2 D1

D1 D2

Q Q

Q1 Q2 Q2 Q1

a)paklausai padidėjus b) paklausai sumažėjus

8 paveikslas. Rinkos pusiausvyros pokyčiai pasikeitus paklausai.

Kai pasiūla yra pastovi, o paklausa padidėja (8 paveikslo a), kreivė D1 pasislenka į dešinę, į padėtį D2. Pasiūlos kreivės S padėtis pasikeitė. Naujas pusiausvyros taškas E2 rodo, padidėjusius kainą ir parduodamą prekės kiekį.

Paklausai sumažėjus (8 paveikslo b) kreivė D1 pasislenka į kairę. Naujai rinkos pusiausvyrai būdinga sumažėjusi nuo P1 iki P2 prekės kaina, o taip pat sumažėjęs prekės kiekis nuo Q1 iki Q2.

Trečias atvejis, kai paklausa ir pasiūla kinta vienu metu (9 paveikslas).

a) paklausai ir pasiūlai padidėjus b) paklausai padidėjus, o pasiūlai sumažėjus

9 paveikslas. Rinkos pusiausvyros pokyčiai, pasikeitus paklausai ir pasiūlai.

Paklausos ir pasiūlos kiekiui vienodai padidėjus, kaina PE lieka nepasikeitusi, nors parduodamas prekės kiekis išauga (9 paveikslo a).

Paklausai padidėjus, o pasiūlai sumažėjus tokiu pat dydžiu, prekės kaina išauga, kai tuo tarpu parduodamas prekės kiekis išlieka nepasikeitęs.

Perteklius būna tada, kai, esant konkrečiai kainai, siūlomas kiekis viršija paklausos kiekį. Kada kaina yra didesnė už pusiausvyros kainą, susidaro pasiūlos perviršis.

Trūkumas susidaro tada, kai, esant konkrečiai kainai, paklausos kiekis viršija siūlomą kiekį. Kada kaina yyra mažesnė už pusiausvyros kainą susidaro pasiūlos stygius.

4. PAKLAUSOS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS.

Netgi tuo atveju, jei kurios nors firmos gamybos procesas labai efektyvus ir jos vadybininkų kvalifikacija nepriekaištinga, jai vis tiek labai sunku dirbti pelningai dėl nepakankamos paklausos (arba jos pakankamo sukūrimo). Todėl vadybos srityje labai svarbu turėti tinkamą informaciją apie paklausą, kai norima daryti sprendimus (tiek ilgam, tiek trumpam laikotarpiui).

Elastingumas reiškia reagavimą.

4.1. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAI.

Jei produkto kaina didėja, tai paklausos kiekis mažės.

Jei paklausos kiekis reaguoja į kainos pokytį labai jautriai, tai paklausa yra elastingesnė. Kita vertus, jei paklausos kiekis nelabai stipriai reaguoja į kainos pokytį, tuomet paklausa yra mažiau elastinga.

Paklausos elastingumo kainai nustatymas (EQ,K):

=

=

kur: ∆Q = paklausos kiekio pokytis; Q = pradinis kiekis; ∆K = kainos pokytis; K = pradinė kaina.

Pavyzdys. Tarkime, kad turime tokią paklausos funkciją:

Q = 400 – 4K

Vadinasi, (dQ/dK) = -4

Kai kaina lygi 10, tada Q = 400 – 4(10) = 400 – 40 = 360;

Kai kaina lygi 70, tada Q = 400 – 4(70) = 400 – 280 = 120.

Kai kaina lygi 10, tada paklausos elastingumas kainai EQK yra:

Absoliuti paklausos elastingumo kainai reikšmė yra 0,11.

Kai kaina lygi 70, tada paklausos elastingumas kainai bus lygus:

Absoliuti paklausos elastingumo kainai

reikšmė yra 2,33.

Elastinga paklausa yra tuomet, kai paklausos elastingumas kainoms didesnis už vienetą, tai yra kai procentinis paklausos kiekio pokytis yra didesnis už procentinį kainos pokytį.

Pavyzdys.

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 10 100

Būsena po pasikeitimo 12 50

Procentinis kainos pokytis = = 20%

Procentinis paklausos kiekio pokytis = = – 50%.

EQ,K = – 50 / 20 = – 2,5(tai absoliuti EQ,K reikšmė = 2,5.

Kadangi EQ,K absoliuti reikšmė yra didesnė už vienetą (minuso ženklą praleidžiame), tai reiškia jog paklausa yra elastinga.

Neelastinga paklausa yra tuomet, kai paklausos elastingumas kainoms mažesnis uuž vienetą, tai yra mažesnis už kainos procentinį pokytį.

Pavyzdys.

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 10 100

Būsena po pasikeitimo 12 90

Procentinis kainos pokytis = = 20%

Procentinis paklausos kiekio pokytis = = – 10%.

EQ,K = -10 /20 = – 0,5 (tai absoliuti EQ,K reikšmė = 0,5).

Kadangi EQ,K absoliuti reikšmė yra mažesnė už vienetą (minuso ženklą praleidžiame),tai reiškia, jog paklausa yra neelastinga.

Vienetinio (pavienio) elastingumo paklausa yra tuomet, kai paklausos elastingumas kainoms lygus vienetui, tai yra kai procentinis paklausos kiekio pokytis lygus procentiniam kainos pokyčiui.

Pavyzdys.

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 10 100

Būsena po pasikeitimo 12 80

Procentinis kkainos pokytis = = 20%

Procentinis paklausos kiekio pokytis = = – 20%.

EQ,K = – 20 /20 = -1,0 (tai absoliuti EQ,K reikšmė lygi 1,0).

Kadangi absoliuti EQ,K reikšmė lygi vienetui, tai reiškia, jog paklausa yra vienetinio elastingumo.

Iki šiol nagrinėjimas rėmėsi paklausos eelastingumo intervale apskaičiavimu. Čia yra viena problema, kuri paaiškės, jei pažvelgsime į žemiau pateikiamą pavyzdį.

Pavyzdys.

1 –as atvejis: kaina padidėjo

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 10 100

Būsena po pasikeitimo 12 50

Procentinis kainos pokytis = = 20%

Procentinis paklausos kiekio pokytis = = – 50%.

EQ,K = – 50 / 20 = 2,5 (tai absoliuti EQ,K reikšmė).

2-as atvejis: naudodami tuos pačius skaičius, tarkime, jog kaina sumažėjo.

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 12 50

Būsena po pasikeitimo 10 100

Procentinis kainos pokytis = = – 16,67%

Procentinis paklausos kiekio pokytis = = 100%.

EQ,K = 100 / – 16,67 = 6,0 (tai absoliuti EQ,K reikšmė).

Taigi matome, jog kyla problema: netgi naudodami tuos pačius skaičius, gauname skirtingas elastingumo reikšmes 1-uoju ir 2-uoju atveju. Problema susidaro todėl, kad apskaičiuojant paklausos elastingumą kainoms intervale, skaičiavimo bazė yra procentinis pradinės kainos ir pradinio kiekio pokytis. VVadinasi bazė yra skirtinga (1-uoju atveju bazinė kaina yra 10, o 2-uoju atveju bazinė kaina yra 12. Tas pat su kiekiu).

Norėdami išspręsti šią problemą, ekonomistai naudoja vidurio taško formulę elastingumui apskaičiuoti (kitaip tariant, apskaičiuoti paklausos atkarpos elastingumą). Šiuo atveju bazė yra vidurio taškas tarp kiekio bei kainos pradinės reikšmės ir reikšmės po pasikeitimo.

Pastaba: vidurio taškas paprasčiausiai yra pradinės reikšmės ir reikšmės po pasikeitimo vidurkis.

Paklausos elastingumas kainoms vidurio taško būdu yra apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

EQ,K =

Tarkime, kad pradinė kaina = KK, pradinis kiekis = Q, nauja pasikeitusi kaina = K1, naujas pasikeitęs kiekis = Q1.

EQ,K =

Šią formulę galime suprastinti:

EQ,K =

Pavyzdys.

1-as atvejis: kaina padidėjo

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 10 100

Būsena po pasikeitimo 12 50

EQ,K =

2-as atvejis: naudodami tuos pačius skaičius, tarkime, jog kaina sumažėjo.

Kaina, Lt Kiekis, vnt

Pradinė būsena 12 50

Būsena po pasikeitimo 10 100

Naudodami tą pačią formulę, gausime, kad EQ,K = -3,66.

Pastaba: šių pavyzdžių dėka matome, jog elastingumo skaičiavimui naudodami vidurio taško formulę, abiem atvejais gauname tokią pačią elastingumo reikšmę.

Absoliučiai elastinga paklausa: kai paklausa apsoliučiai elastinga, tada paklausos kreivė yra horizontali tiesė.

Kaina

K D

Kiekis

10 paveikslas. Absoliučiai elastinga paklausa

Išvada: esant kainai K, vartotojai pirks viską, kas siūloma. Tačiau jei kaina tik nežymiai pakils virš K, vartotojai nepirks nieko.

Kada paklausa yra absoliučiai elastinga, galima teigti, jog paklausos elastingumas kainoms EQ,K yra begalinis (EQ,K = ∞).

Žinome kad EQ,K =

= .

Absoliučiai neelastinga paklausa: kai paklausa absoliučiai neelastinga, paklausos kreivė yra vertikali tiesė.

Kaina

D

Q Kiekis

11 paveikslas. Absoliučiai neelastinga paklausa

Išvada: kainos pokytis neturi jokio poveikio paklausos apimčiai.

Kada paklausa yra absoliučiai neelastinga, galime sakyti, jog paklausos elastingumas kainoms EQ,K lygus nuliui (EQ,K =0).

Žinome, kad EQ,K =

= .

Elastingumas paklausos tiesėje

Kadangi paklausos kreivė yra tiesė, tada jos nuolydis (dK/dQ) yra nekintantis dydis, tuo tarpu paklausos elastingumas kainoms kkeisis priklausomai nuo vietos toje tiesėje.

Kaina

A Elastinga atkarpa [EQ,K] > 1

Vienetinis elastingumas [EQ,K] = 1

C

Neelastinga atkarpa [EQ,K] < 1

B Kiekis

12 paveikslas. Elastingumo ir nuožulnumo ryšys

Taške B paklausos elastingumas kainoms lygus nuliui.

EQ,K =

Kadangi B taške K = 0, todėl:

EQ,K = = = 0

Kadangi A taške Q = 0, todėl:

EQ,K = = = ∞

Vidurio taške C:

EQ,K = = – 1

Absoliuti EQ,K reikšmė lygi 1.

Pavyzdys.

Tarkime, kad paklausos funkcija yra Q = 400 – 4K.

Jei ją pavaizduosime grafiškai, tai ji atrodys taip (13 paveikslas):

Kaina

A

100

50 C

B

0 200 400 Kiekis

Pastaba: (dQ/dK) = -4.

Taške B: EQ,K = = (- 4) = 0

Taške A: EQ,K = = (- 4) = – ∞

Vadinasi, absoliuti EQ,K reikšmė yra ∞.

Taške C: EQ,K = = (- 4) = – 1

Vadinasi, absoliuti EQ,K reikšmė lygi vienetui (vienetinis elastingumas).

EQ,K = = (- 4) = – 4

Pastaba: kai kaina lygi 80, tada

Q = 400 – 4K = 400 – 4(80) = 400 – 320 = 80

Absoliuti EQ,K reikšmė yra 4. (Elastinga paklausa)

Kada kaina lygi 40, tada

EQ,K = = (- 4) = – 0,67

Pastaba: kai kaina lygi 40, tada:

Q = 400 – 4K = 400 – 4(40) = 4400 – 160 = 240

Absoliuti EQ,K reikšmė yra 0,67. (Neelastinga paklausa)

Kryžminis paklausos elastingumas kainoms.

Skirtingų prekių vartojimas tarpusavyje taip susijęs, kad perkamas vienos prekės kiekis labai dažnai priklauso nuo kitos prekės kainos.

Kryžminis elastingumas – prekės paklausos ar pasiūlos kiekio pokytis, pasikeitus kitos prekės kainai.

Kryžminis prekės I + 1 elastingumo koeficientas, kitos prekės j + 1 kainai pasikeitus, yra skaičiuojamas kaip prekės I +1 paklausos ar pasiūlos kiekio ir prekės j + 1 kainos procentinio pasikeitimo santykis:

Kryžminis elastingumo reikšmė priklauso nuo įvairių prekių tarpusavio ryšio.

Jei prekės yra nepriklausomos, tai kryžminis elastingumas lygus nuliui. Vadinasi, vienos prekės kainos pokytis nesukekia kitos prekės paklausos pasikeitimo. Šis atvejis parodytas tiese C (14 paveikslas).

P

C B

A

Q

14 paveikslas. Kryžminis paklausos elastingumas

Įvairiai tarpusavyje susietų prekių paklausos kryžminį elastingumą vaizduoja kreivės A, B, C.

Veiksniai apibrėžiantys paklausos elastingumą kainoms.

1. Pakaitalai.

Paklausa bus tuo elastingesnė, kuo labiau prieinami ir kuo artimesni yra pakaitalai. Pavyzdys: Coca-cola, Pepsi.

Jei kurios nors prekės neturi artimų pakaitalų, tai tokių prekių paklausa yra neelastinga.

2. Šeimos pajamų dalis, išleidžiama tai prekei.

Tarkime, perkame naują namą ar naują automobilį. Toks pirkinys šeimos biudžete sudarys žymią dalį. Vadinasi jei tokių prekių kainos keičiasi, tai paklausa pasikeis dideliu mastu. Kitaip tariant, tokių prekių paklausa yra labai elastinga.

Kitu

atveju, tarkime perkame popierinių rankšluosčių. Ši prekė sudaro labai menką dalį išlaidų. Jei tų rankšluosčių kaina pasikeis, tai jų paklausa smarkiai nepasikeis. Vadinasi, tokioms prekėms paklausa yra neelastinga.

Kuo pirkinys svarbesnis savo lyginamuoju svoriu šeimos biudžete, tuo elastingesnė bus jo paklausa. Kuo mažesnį lyginamąjį svorį jis užima šeimos biudžete, tuo mažiau elastinga bus jo paklausa.

3. Prekės pobūdis:

a) esminių, gyvybiškai būtinų prekių paklausa yra neelastinga;

b) prabangos prekių paklausa yra elastinga.

4. Laikas.

5. PAKLAUSOS ĮVERTINIMAS

Tiksliai apskaičiavus paklausą, galima priimti tikslius sprendimus gamybos klausimais.

Norėdami įvertinti paklausos parametrus, vadybininkai paprastai nnaudoja tokius metodus:

1) vartotojų apklausa;

2) rinkos eksperimentai;

3) regresinė analizė.

1. Vartotojų apklausa.

Šis metodas (apklausa, intervių) dažnai vartojamas įvertinant potencialią naujų gaminių paklausą ir išbandant reagavimą į jau esamų produktų kainos, reklamos ar kitų dydžių pakeitimą.

Šis metodas paprasčiausiai reikalauja apklausti potencialius pirkėjus (pavyzdžiui, kreipiantis į parduotuvės lankytojus), kiek kurio nors gaminio jie pirktų, esant įvairioms kainoms, naudojant skirtingus reklamos būdus, esant skirtingoms pakaitalų arba komplektinių prekių kainoms ir taip toliau. Informaciją taip pat galima gauti išsiuntinėjus detalias anketas. Firma, apibendrindama gautus duomenis, gali prognozuoti bendrąją paklausą. TTačiau naudojant net ir tokį paprastą metodą, vis tiek kyla keletasproblemų:

a) reprezentacinės aibės parinkimas;

b) atsakymų tendencingumas;

c) respondentų negalėjimas tiksliai atsakyti į hipotetiškus klausimus.

Pavyzdys: tarkime, paklausos tyrėjas klausia pirkėjų apie elastingumą.

Tiriama kiek pasikeis paklausos kiekis (arba pati paklausa), jei gaminio kaina, reklama arba pajamos ppasikeis kokiu nors procentiniu dydžiu (tarkime 1, 2 arba 5 procentais). Akivaizdu, kad daugelis žmonių negalės reikiamai atsakyti į tokius klausimus.

Nepaisant šių problemų, vartotojų apklausos metodas (interviu ar apklausa) yra tinkama priemonė paklausai nustatyti, jei tik vadybininkai jį naudoja su deramu atsargumu.

2. Rinkos eksperimentai.

Skiriami du rinkos eksperimentų būdai:

a) rinkos eksperimentas, kai tiriama vartotojų elgsena realiose rinkose.

Šiuo metodu firma pirmiausia randa vieną ar daugiau rinkų su atitinkamomis savybėmis. Tada skirtingais laiko tarpais ar skirtingose rinkose firma keičia kainas, įpakavimą, reklamą, kai kuriuos kitus kintamuosius ir stebi, kaip į šiuos pakeitimus reaguoja vartotojai.

Šio metodo problemos :

1) brangumas;

2) sunkumas nustatyti skirtingų ilgio laikotarpių ekonominių kintamųjų pasekmes, kadangi eksperimentai paprastai atliekami trumpais periodais;

3) įvairūs veiksniai (pavyzdžiui, vietiniai streikai, pūga ir pan.) gali sutrukdyti eksperimentą;

4) tarkime, kad eksperimento metu gaminio kkaina buvo padidinta. Tikėtina, jog dėl to bus prarasta dalis vartotojų. Visai galimas daiktas, jog eksperimentui pasibaigus tie prarasti pirkėjai jau nebegrįš (nes jie nežinojo jog čia buvo tik eksperimentas).

b) rinkos eksperimentas, tiriant vartotojų elgseną laboratorinėse rinkose.

Šiame eksperimente vartotojui duodamos lėšos apsipirkti imituotoje rinkoje. Eksperimentatorius gali kaitalioti kainas, įpakavimą, reklamą, kai kuriuos kitus kintamuosius ir žiūrėti, kaip vartotojai reaguoja į pokyčius.

Šio metodo problemos:

Vartotojai žino, kad jie yra eksperimento dalyviai. Vadinasi eksperimente stebima jų elgsena gali neatitikti jų realios elgsenos. Be tto, šis metodas labai brangus. Dėl to eksperimento mastas visada yra nedidelis. Gerai žinoma, kad jei tiriama aibė yra nedidelė, tai įvertinimas nebus labai tikslus.

Tačiau, kai vadybininkai negali naudoti statistinių paklausos įvertinimo metodų (galbūt todėl, kad negalima gauti tam reikalingų dinaminių eilučių), tada jie gali naudoti rinkos eksperimentus.

3. Regresinė analizė.

Regresinė analizė yra statistinių metodų sistema, kuri kiekybiškai įvertina kurio nors ekonominio kintamojo proklausomybę nuo vieno ar daugiau kintamųjų.

Pavyzdžiui, turime nustatyti kintamuosius, kurie kaip tikimasi, veikia paklausą. Priklausomas kintamasis yra paklausos kiekis. Nepriklausomi kintamieji yra: gaminio kaina, komplektinio gaminio kaina, konkurencinio gaminio kaina, reklamos išlaidos, vartotojų pajamos, gyventojų skaičius ir taip toliau