Pasaulio bankas ir jo veikla Baltijos šalyse

TURINYS

ĮVADAS 3

1.PASAULIO BANKAS 4

1.1 PASAULIO BANKAS IR JO VEIKLA 4

1.2 PASAULIO BANKO STRUKTŪRA 7

2. PASAULIO BANKO VEIKLA BALTIJOS ŠALYSE 9

2.1 PASAULIO BANKO PROJEKTAI LIETUVOJE 9

2.2 PASAULIO BANKO PROJEKTAI LATVIJOJE 12

2.3 PASAULIO BANKO PROJEKTAI ESTIJOJE 15

2.4 PASAULIO BANKO VEIKLA BALTIJOS ŠALYSE 16

2.5 PASAULIO BANKO VEIKLA LIETUVOJE 18

IŠVADOS 21

LITERATŪROS ŠALTINIAI 23

PRIEDAI 24Įvadas

Tarptautinės finansų organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Valiutos Fondas. Pasaulio bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas, Europos Tarybos Vystymo Bankas ir kitos, yra labai svarbios padedant besivystančioms valstybėms, skatinant jų gerovės augimą. Šios organizacijos ne tik teikia paskolas, bet taip pat ir konsultuoja besiskolinančias šalis, padeda jjų vyriausybėms racionaliai vykdyti reformas, kontroliuoja jų veikla. Ne visada šių organizacijų veiklos rezultatai yra tik teigiami, taip atsitinka dėlto, kad vystymosi ekonomikos teorija nevisiškai tiksliai įvertina ekonomikos procesus ir pateikia nevisiškai gerus augimo modelius, kuriais vėliau remiasi tarptautinės organizacijos siūlydamos besivystančioms valstybės priemones, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas.

Lietuvai, taip pat ir kitoms Baltijos valstybėms, atgavus nepriklausomybę bei pereinant prie rinkos ekonomikos, turėjo būti sukurtos visos reikalingos institucijos, galimybės vystytis privačiam verslui bei laisvai rinkai, pasiektas makroekonominis stabilumas, tai yyra turėjo būti sukurta valstybė. Šiems tikslams pasiekti buvo reikalingos milžiniškos lėšos bei žinios. Lietuva tokių išteklių neturėjo ir modernios valstybės sukūrimas tikriausiai būtų buvęs neįmanomas be finansinės ir konsultacinės paramos iš įvairių užsienio šaltinių. Pasaulio Bankas buvo didžiausias paskolų bbei konsultacinės pagalbos iš jų.

Šio kursinio darbo objektas yra Pasaulio Bankas, jo vykdomi projektai. Darbo tikslas yra aptarti Pasaulio Banko veiklą pasaulyje, šiek tiek išsamiau panagrinėti Baltijos šalyse vykdomus projektus bei pasiektus rezultatus, taip pat galimas Pasaulio Banko tolimesnes veiklos perspektyvas. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvai, nes situacija joje yra aktualiausia ir labiausiai pažįstama. Šį darbą sudaro dvi dalys: pirmojoje aptariama Pasaulio Banko veikla visame pasaulyje, jo reikšmė pasaulio ekonomikos vystymuisi, Pasaulio Banko struktūra, ją sudarančių organizacijų veikla ir reikšmė, antrojoje dalyje – aptariama Pasaulio Banko veikla Baltijos šalyse bei veikiantys projektai. Šiek tiek plačiau aptariama banko veikla Lietuvoje.

Nors 2001 metų lapkritį Pasaulio Bankas nusprendė įdiegti naują projektų klasifikavimo pagal sektorių ir temas sistemą, tačiau kadangi tai buvo padaryta pirmiausia norint ppagerinti banko operatyvinę veiklą ir nekeičia projektų paskirties esmės, be to, seniems projektams taip pat taikoma ir sena klasifikacija ( naująją pritaikyti gana sudėtinga, nes tas pats projektas priklauso keliems naujiems sektoriams ), o Baltijos šalyse naujų projektų kol kas nerengiama, darbe naudojama senoji klasifikacija.1.Pasaulio bankas

1.1 Pasaulio bankas ir jo veikla

Pasaulio bankas įkurtas 1944 metais. Tai vienas didžiausių pasaulyje vystymosi rėmimo šaltinių. Pavyzdžiui, 2002 metais bankas suteikė paskolų už 19,5 milijardų JAV dolerių. Jis veikia daugiau nei šimte besivystančių šalių, suteikdamas jjoms tiek finansinę pagalbą, tiek patardamas kaip gerinti ekonominę padėtį ir naikinti skurdą pasaulyje. Visose šiose šalyse bankas bendradarbiauja su vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, kad suformuluotų paramos strategijas. Banko veiklos principai: dėmesio centre klientai, partnerystė, atsakomybė už kokybiškus rezultatus, finansinio integruotumo ir efektyvumo siekimas, novatoriškumas ir įkvėpimas. Banko deklaruojamos vertybės: sąžiningumas, atviras ir pasitikėjimu paremtas darbas grupėse, tolerancija, atsakomybės ir rizikos skatinimas.

Pasaulio bankas yra daugiau nei 184-ių valstybių, kurių interesus atstovauja Valdytojų Taryba ir Valdyba, nuosavybė. Bankas padeda besivystančioms valstybėms užtikrinti stabilią, ilgalaikę ir nešališką pažangą, panaudodamas finansinius išteklius, sukauptą didžiulę patirtį ir žinias. Didžiausias dėmesys yra skiriamas skurdžiausioms valstybėms ir vargingiausiai gyvenantiems žmonėms, bet visose šalyse yra akcentuojama būtinybė investuoti į žmones, ypač gerinant sveikatos apsaugą bei švietimą, sutelkti dėmesį į socialinį vystymąsi, valdymą ir institucijų kūrimą, gerinti valdžios sugebėjimą efektyviai ir skaidriai teikti kokybiškas paslaugas, sugoti aplinką, remti ir skatinti privataus verslo vystymąsi bei skatinti reformas, sukuriančias stabilią makroekonominę aplinką, palankią investicijoms ir ilgalaikiam planavimui, stiprinti bankinę sistemą. Bankas investuoja į žmogiškuosius resursus, infrastruktūrą, ir aplinkos apsaugą.

Pasaulio Bankas paskolomis, patarimais ir technine parama remia daugelį programų skirtų skurdo mažinimui ir gyvenimo sąlygų gerinimui besivystančiose valstybėse. Skurdo mažinimas ir gyvenimo sąlygų gerinimas per paskutinius dvidešimt penkerius metus bbuvo sėkmingiausias žmonijos istorijoje. Vis dėlto skurdo problemos dar labai aktualios. Iš 4,7 milijardų žmonių gyvenančių Pasaulio bankui priklausančiose šalyse: 3 milijardai per dieną gyvena iš mažiau nei dviejų JAV dolerių, o 1,2 milijardai – mažiau nei vieno dolerio, kasmet trys milijardai žmonių ( iš jų 2 milijonai vaikų ) miršta nuo ligų, kurių būtų galima išvengti paskiepijus, 113 milijonai vaikų nelanko mokyklų, 1,5 milijardo neturi švaraus geriamojo vandens.

Svarbiausi Pasaulio banko projektai 2001 finansiniais metais: skolų nurašymas vargingiausioms pasaulio valstybėms, parama kovai su ŽIV/AIDS, multidimensinė parama kovai su skurdu, paramos efektyvumo didinimas.

Pasaulio bankas valstybėms padeda vykdydamas įvairius projektus. Jų kūrimas yra suskirstytas į etapus: brendimo, veikiančio ir uždaryto. Taip pat projektas gali būti nutrauktas bet kurioje stadijoje. Brendimo etape yra identifikacijos ( kai besiskolinantysis ir Bankas analizuoja vystymosi strategijas. Idėjos projektams dažnai kyla iš šių strategijų bei banko ekonominių tyrimų išvadų. Projektai turi būti ekonomiškai, socialiai svarbūs, padėti aplinkosaugai. Šioje stadijoje įvertinamas poveikis aplinkai.), paruošimo ( per 1-2 metus besiskolinantysis turi paruošti projektą. Bankas dažnai teikia finansinę bei techninę pagalbą šioje stadijoje. Projektą ruošianti komanda turi nustatyti visas technines, institucines, ekonomines, aplinkosaugines, finansines sąlygas, palyginti įvairias alternatyvas.), patvirtinimo ( už kurią atsakingas Pasaulio bankas, kurio darbuotojai peržiūri ankstesnių etapų rezultatus, pparuošia Projekto Patvirtinimo ir Programos dokumentus ) bei derybų ( per kurias Bankas ir Besiskolinantys stengiasi susitarti dėl projekto vykdymo eigos, terminų ir sąlygų ) stadija. Projektas tampa aktyvus patvirtinimo stadijoje, kai Projekto Patvirtinimo, Programų bei paskolos dokumentai pateikiami patvirtinti Banko Direktorių valdybai. Efektyvumo stadijoje projektas yra tvirtinam.as besiskolinančios valstybės vyriausybės. Jei jis patvirtinamas, tai paskelbiamas efektyviu ir paskelbiamas viešai. Įgyvendinimo ir priežiūros stadijoje skolininkas vykdo projektą. Bankas gali teikti sutartą techninę pagalbą. Tuo tarpu Bankas atsakingas už priežiūrą. Pinigai projekto išlaidoms padengti skiriami, kai jas įvertina Pasaulio Banko atstovai. Projektas uždaromas įvertinimo stadijoje, kai atliekamas projekto auditas, per kurį projekto rezultatai lyginami su tuo ką norėta pasiekti. Jo rezultatai nėra vieši, nors periodiškai ruošiami poveikio įvertinimo dokumentai.

Valstybė, norėdama tapti Pasaulio Banko nare, turi būti Tarptautinio valiutos fondo, bei visų pasaulio banko institucijų nare. Beje, stojimo procesas į visas organizacijas gali vykti vienu metu. Stodama ji turi sumokėti nustatyta mokestį bei apmokėti 6% jai priklausančių akcijų. Taip pat jos gali įsigyti dar 250 akcijų, kurios apmokamos pareikalavus. Tai skirta tam, kad padidintų mažų valstybių balsavimo galią.

2001 metų lapkritį Pasaulio Bankas nusprendė pakeisti sektorių skirstymo sistemą.Vienas projektas dabar gali priklausyti penkiems sektoriams, dauguma senų projektų nebuvo perskirstyti pagal naują

sistemą.

1.2 Pasaulio banko struktūra

Pasaulio banko grupė buvo įkurta 1914 metais ir yra sudaryta iš šių institucijų: tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ( IBRD ), tarptautinės vystymosi asociacijos ( IDA ), Tarptautinės finansų korporacijos ( IFC ), Daugiašalių investicijų garantijų agentūros ( MIGA ) ir Tarptautinis Investicinių ginčų sprendimo centras ( ICSID ).

Tarptautinis rekonstrukcijų ir plėtros bankas ( IBRD ) įkurtas 1944 metais ir yra pagrindinė Pasaulio banko skolinimo institucija.. Ji teikia paskolas remia vidutines pajamas turinčių bei patikimų neturtingų vvalstybių vystymosi programas. IBRD teikia paskolas 15 – 20 metų, trim penkiem metams atidėdamas paskolos gražinimą. Pagrindinis IBRD pajamų šaltinis yra pasaulio finansų rinkos. Jis parduoda obligacijas pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ir privatiems asmenims visame pasaulyje. Tai viena konservatyviausių ir atsargiausių finansinių institucijų pasaulyje. Mažiau nei 5% visų lėšų yra gaunamos kaip naujų narių stojimo mokestis. Šis bankas yra 184 valstybių-narių nuosavybė. Kiekviena narė turi balsavimo teisę, kurios svarba priklauso, nuo valstybės ekonominės galios. Beje, valstybės apmoka ttik dalį joms priklausančių akcijų vertės, likusią dalį privalėtų sumokėti, jei Pasaulio bankas, nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų obligacijų savininkams. Taip niekad nėra nutikę, nes Pasaulio bankas laikosi politikos, kad rizikingos paskolos neturėtų viršyti Pasaulio banko kapitalo ir rezervų visumos.

Tarptautinė vystymosi aasociacija ( IDA ) įkurta 1960 metais, pagalbos vargingiausioms besivystančioms šalims, kurios neturi galimybes skolintis iš tarptautinio rekonstrukcijų ir plėtros banko, teikimui. Jos paskolos sudaro ketvirtadalį Pasaulio banko paskolų. Šios asociacijos paskolos teikiamos šalims, kurių metinis BVP žmogui yra 925$ arba mažiau. Šios paskolos yra grąžinamos be palūkanų per 35 – 40 metų su 10 metų skolos grąžinimo atidėjimu. Šios asociacijos pajamos yra: vyriausybių įnašai (donorėmis yra apie 40 valstybių tarp kurių yra ne tik labiausiai išsivysčiusios šalys,bet ir Argentina, Brazilija, Vengrija, Korėja ir Rusija), IBRD pelnas ir grąžintos senos paskolos. Šią asociaciją valdo 159 valstybės narės, kurios prieš tapdamos IDA narėmis turi tapti IBRD narėmis.

Tarptautinės finansų korporacijos ( IFC ), veikianti nuo 1956, yra skirta privataus sektoriaus besivystančios šalyse sstiprinimui. Ji priklauso 174 valstybėms narėms ir kitaip nei IBRD bei IDA, skolina privačiam sektoriui, o ne vyriausybėms. IFC verslui padeda teikdama ilgalaikes paskolas, investuodama, teikdama garantijas, rizikos valdymo paramą ir pan. IFC paskoloms taiko rinkos palūkanų normą, kuri, žinoma, įvairiose valstybėse yra skirtinga. Paskolų mokėjimo termi.nas yra nuo 3 iki 13 metų, su 8-nių metų grąžinimo atidėjimu. 80 reikalingų lėšų yra pasiskolintos iš tarptautinių finansinių rinkų, o 20 iš IBRD.

Daugiašalių investicijų garantijų agentūros ( MIGA ) buvo įkurta 1988 mmetais, siekiant padėti besivystančioms valstybėms pritraukti užsienio investicijas, teikiant garantijas investuotojams atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl su verslu nesusijusių priežasčių, tokių kaip karas ar nusavinimo. Ji taip pat pataria vyriausybėms kaip skatinti užsienio investicijas bei skleisti informaciją apie investavimo galimybes. MIGA apdraudžia investicijas iki 90% visos sumos ir gali siekti 50 milijonų JAV dolerių vienam projektui. Jai priklauso 141 valstybės.

Tarptautinis Investicinių ginčų sprendimo centras ( ICSID ) buvo įkurtas 1966 metais. Jo tikslas – ginčų tarp vyriausybių ir užsienio investuotojų sprendimas ir arbitražas. ICSID teikia konsultacijas, vykdo tyrimus ir leidžia publikacijas apie užsienio investicijų teisę. 2001 metais šiame centre buvo sprendžiami 15 bylų ir užregistruotos šešios naujos bylos.

Pasaulio banko prezidento pareigas atlieka didžiausia akcininkė – JAV. Pagrindinė būstinė yra Washington,DC.

2. Pasaulio banko veikla Baltijos šalyse2.1 Pasaulio banko projektai Lietuvoje

Kaip jau minėta Lietuvoje buvo vykdyta 16 projektų. Dauguma jų dabar jau baigti. Dabar veikia tik septyni projektai. Tai sveikatos, Klaipėdos uosto, savivaldos vystymo, socialinės politikos ir bendruomenės socialinių paslaugų vystymo, Vilniaus rajono šildymo, švietimo sistemos tobulinimo, demonstracinis Klaipėdos Geoterminis projektas.

Sveikatos apsaugos projektas skirtas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos efektyvumui ir prieinamumui gerinti, padėti atkuriant medicinos paslaugų sistemą ir šeimos gydytojais paremtą pirminę sveikatos priežiūrą. Svarbiausi tikslai :

 Padėti vykdyti sveikatos reformą, sutelkiant ddėmesį vystymuisi, vietinių išteklių paskirstymui, adekvačiam investicinių projektų finansavimui. ( reikalingas pagrindinių paslaugų, klinikinio protokolo sukūrimo bei visos sistemos restruktūrizavimo įvertinimas, ir planavimas, sveikatos institucijų pajėgumo padidinimas, teikiant techninę pagalbą, apmokant valdytojus, teikiant kaštus mažinti padedančią informaciją, taip pat reikia vystyti strateginę informacijos sistemą, kuri padėtų vystytis privačiam sektoriui ).

 Įgyvendinti keturis bandomuosius projektus, kurie padėtų vystyti sveikatos priežiūrą regionuose, ligų prevenciją, gerinti ligoninių ir greitosios pagalbos paslaugas, taip pat ir ligoninių vertimą ilgalaikės slaugos centrais

 Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo pajėgumų stiprinimas, stebint veiklą ir administravimą.

Klaipėdos uosto projekto tikslai yra padidinti šio uosto konkurencingumą Baltijos regione ir pagerinti aplinkos būklę ( mažinant naftos išsiliejimo galimybes, gerinant atliekų surinkimą ir stebint aplinką ). Pagrindinės projekto dalys:

 Rekonstruoti šiaurinį ir pietinį molus, sumažinant bangavimą uosto įplaukoje. Taip pat pagilinti, praplatinti uosto akvatoriją. Sukurti bangavimo ir srovių stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų saugesnį judėjimą uoste. Finansuoti įrangos įsigijimą bei apmokymą, siekiant užtikrinti jūros ekosistemos apsaugą.

 Suteikti techninę pagalbą įvertinant nuomos tarifus, padėti perduoti uosto paslaugų teikimą privačioms įmonėms.

Savivaldos infrastruktūros plėtros projektas skirtas sudaryti mažesnėms Lietuvos savivaldybėms galimybes pasinaudoti investicijų į infrastruktūrą finansavimu, vykdant Vyriausybės savivaldos finansavimo reformą, sustiprinti savivaldybių pajėgumą planuoti investicijas, valdyti finansus ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis padedant savivaldybėms ruoštis buvimui Europos SSąjungoje. Projekto dalys:

 Kredito linija perspektyvioms investicijoms skirtoms institucijų pajėgumui didinti, apmokymui, vadovų konsultavimui ir pagalba ruošiant projektus.

 Techninė pagalba įgyvendinant projektus susijusius su vandens tiekimu, valymu, kietųjų atliekų tvarkymu, šildymu, energetikos renovacija, gatvių apšvietimu.

Socialinės apsaugos politikos ir bendruomeninių socialinių paslaugų vystymo projektas padeda Lietuvos Vyriausybei kuo mažesniais kaštais vykdyti socialinę apsaugą, gerinant galimybes analizuoti socialinę politiką visuose etapuose ir bendruomenių socialines paslaugas. Turi būti vykdoma Socialinės apsaugos ministerijos institucinis tobulinimas (didinant galimybes formuoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti socialinės apsaugos politiką, rengti projektus ). Projekto dalys:

 Išteklių panaudojimo gerinimas ir politikos stebėjimas, įvertinimas bei įgyvendinimas.

 Stengtis , kad socialinių tarnybų vadovai stebėtų, vertintų bendruomenės paslaugas ir neįgalių vaikų centrus.

 Valdyti projektus, finansuojant vietines konsultavimo tarnybas, teikiant techninę pagalbą ir apmokant.

Vilniaus rajono šildymo projekto tikslas sumažinti kaštus ir pagerinti šildymo tiekimo kokybę, skatinant verslo gyvybingumą ir galimą Vilniaus rajono šildymo įmonės privatizavimą. Šio projekto reikalavimai:

 Panaikinti daugumą išlikusių kvartalų pastočių, pakeičiant jas atskirų namų individualiomis pastotėmis, automatizuojant mažinti energijos suvartojimą ir pakeisi sistemą į tiekimo pagal pareikal.avimą modelį.

 Remontuoti ir pakeisti boilerius, tam kad sumažėtų kuro, operacinės sąnaudos.

 Rekonstruoti šiluminę elektrinę padidinant patikimumą ir efektyvumą.

 Teikti techninę pagalbą valdymo informacijos sistemoms tobulinti, apimant apskaitos procedūras, finansų valdymą ir vartotojų duomenų bazes.

Švietimo sistemos tobulinimo projektas skirtas pagerinti moksleivių

pasiekimus pagrindiniam mokyme, užtikrinti efektyvesnį finansinių, žmogiškųjų bei fizinių išteklių naudojimą, padedant savivaldybėms optimizuoti mokyklų tinklus, gerinant erdvės ir energijos panaudojimą tam tikrose mokyklose. Projekto dalys:

 Gerinti mokymosi kokybę, didinant mokytojų sugebėjimus, diegiant aktyvaus mokymosi strategijas, bendradarbiavimu paremtus metodus ir alternatyvaus mokinių vertinimo būdus. Atnaujinti mokymo įrangą, kad ji atitiktų pasikeitusias sąlygas.

 Atnaujinti mokyklų įrangą, gerinant energijos panaudojimo efektyvumą, higienos sąlygas, ir priėjimą neįgaliesiems.

 Padėti koordinuoti projektus Švietimo ir mokslo ministerijai, mokymo institucijoms ir savivaldybėms.2.2 Pasaulio Banko projektai Latvijoje

Latvijoje veikiančių projektų yyra dešimt. Tai Liepojos regiono kietųjų atliekų valdymo, Statybos projekto – fazės I (LIL), Švietimo sistemos tobulinimo, Savivaldybių kietųjų atliekų valdymo, Valstybės pajamų tarnybos modernizavimo, Sveikatos reformos, Aprūpinimo reformos, programinio struktūrinio sureguliavimo paskolos projektai.

Liepojos regiono kietųjų atliekų valdymo projektas kuria modernią, savarankišką kietųjų atliekų valdymo sistemą, siekiant maksimalaus surinkimo ir dujų utilizavimo. Projekto dalys:

 Investicijos diegiant naujas technologijas tvarkant kietąsias atliekas, uždarant senus sąvartynus ir sukuriant naują sistemą atitinkančią ES reikalavimus. Tai turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

 Techninė pagalba didinant aatliekų utilizavimo pajėgumus, savivaldos vadovybei ir privačiam verslui, veikiančiam atliekų tvarkymo srityje.

Statybos projekto – fazės I (LIL) projektas yra skirtas supažindinti namų ūkius, bendrijas bei finansines institucijas su naujais statybų finansavimo instrumentais.Šio projekto tikslas sužinoti ar būtų naudojami minėti instrumentai ddidelės grąžos investicijoms finansuoti, kurių iki tol privatus sektorius nefinansavo. Projekto tikslas – teikti garantijas privačioms finansinėms institucijoms, teikiančioms paskolas namų statybai arba senų rekonstrukcijai.

Švietimo sistemos tobulinimo projektas padidins švietimo sektoriaus pajėgumus ir pagerins mokymosi bei išteklių panaudojimo valdymą. Taip pat pagerins erdvės bei energijos panaudojimo efektyvumą, institucinius valdymo pajėgumus. Pagrindiniai komponentai:

 Pasiekti, kad mokyklose patalpos būtų efektyviai panaudojamos ( sutvarkius šildymo sistemas, atnaujinus patalpas ), taip sumažinant paprastąsias išlaidas ir jas skiriant mokymo kokybės gerinimui, inventoriaus atnaujinimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimui.

 Pagerinti švietimo kokybę, didinant Švietimo ir Mokslo ministerijos galimybes stebėti bei vertinti mokinių pasiekimus. Tai bus padaryta įdiegiant nacionalinius išsilavinimo standartus, standartizuotą vertinimą, gerinant viešuosius ryšius, sukūrus mokyklų savarankiško tobulinimosi modelį.

 Užtikrinti projekto valdymo efektyvumą, konsultacijas.

Valstybės pajamų tarnybos modernizavimo projektas skirtas ppadidinti valstybės pajamas skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą, mažinant korupciją ir vengimą mokėti mokesčius, skatinant privataus verslo vystymąsi sumažinus mokesčius, ir jų mokėjimo kaštus bei efektyvų sąžiningą mokesčių administravimą bei muitinių darbą. Jo dalys:

 Restruktūrizuoti tarnybos organizacinę struktūrą, sukurti bei įdiegti strateginio planavimo, biudžeto sudarymo bei finansų ir turto valdymo metodologiją bei apmokyti darbuotojus pagal ją dirbti, pagerinti operatyvinį valdymą, keičiant taisykles, normas, užtikrinant regionų autonomiją, sukurti vidinio audito įstatyminę bazę

 Pagerinti techninį tarnybos darbą mokesčių, muitinių bei socialinio draudimo administravimo ssrityse, patobulinus mokesčių mokėtojų registravimą, mokesčių deklaravimą, surinkimą ir pan.

Sveikatos reformos projektas skirtas paremti Latvijos Vyriausybės ilgalaikę sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymo strategiją. Pirmame etape numatyta sukurti efektyvios sveikatos apsaugos sistemos rėmus, reformuojant politiką, kuriant institucijas bei vystant įgūdžius. Pagrindinės projekto dalys:

 Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo reforma, įkuriant Privalomojo Valstybės sveikatos draudimo fondą ir Regionų ligų fondą, kurie valdys sveikatos apsaugą.

 Sukurti pirmenybę nustatantį mechanizmą, skirtą parinkti kapitalinių investicijų sritis.

 Nustatyti visuomenės požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą

Savivaldybių kietųjų atliekų valdymo projektas skirtas sukurti modernią, nepriklausomą atliekų valdymo sistemą, didinant surenkamo metano kiekį ( taip sumažinamas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, patenkančių į atmosferą kiekis bei sukuriamas pastovus pajamų šaltinis, kad padengtų atliekų užkasimo kaštus.. Projekto dalys:

 Sutvarkyti dabartinius sąvartynus taip, kad nebūtų teršiami požeminiai vandenys

 Pasiekti, kad atliekų tvarkymas atitiktų vakarietiškus standartus ir kad būtų atrenkamos atliekos , kurias galima perdirbti.

 Sukurti jėgaines, kurios perdirbtų lengvai biologiškai yrančias atliekas.

Aprūpinimo reformos projektas skirtas vystyti socialinės rūpybos sistemą. Pagrindinės projekto dalys:

 Gerinti socialinio draudimo politiką,Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo biudžeto administravimą ir valdymą

 Sukurti saugius privačius pensijų fondus

Programinis struktūrinio sureguliavimo paskolos projektas (02) skirtas pratęsti programą , kuri buvo pradėta pirmąja tokia paskola. Ji skirta institucijų, kurios pagerintų valstybinio sektoriaus patikimumą, efektyvumą, kūrimui. Ji taip pat turėtų pagerinti visuomeninių paslaugų teikimą, sskatinti privataus sektoriaus augimą, sumažinti ekonomikos jautrumą šokams ir pasiruošti narystei ES.2.3 Pasaulio Banko projektai Estijoje

Šiuo metu Estijoje veikia vienintelis transporto projektas. Jis skirtas transportavimo kaštams sumažinti, saugumui padidinti, administravimui bei infrastruktūrai pagerinti. Pagrindinės šio projekto dalys:

 Sutvarkyti dalį Tallinn-Tartu-Luhamaa kelio, bei praplatinti Tartu žiedą.

 Sumažinti avaringumą ypač pavojinguose kelių ruožuose, finansuoti kelių ženklinimą ir žymėjimą, įdiegti greitį matuojančias filmavimo kameras, teikti technines konsultacijas, tiekti programinę įrangą.

 Sustiprinti kelių administravimą, gerinant operatyvinius pajėgumus, gerinant techninę įrangą.

 Remti verslą, susijusį su kelių infrastruktūros gerinimu, skatinti valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystę šioje srityje, pagerinti susisiekimą su Europos rinkomis.

2.4 Pasaulio banko veikla Baltijos šalyse

Visos Baltijos šalys prie Pasaulio Banko prisijungė beveik tuo pačiu metu – 1992 metais. Bankas yra didžiausias paskolų teikėjas Latvijai ir Lietuvai iš visų tarptautinių finansų institucijų, o apie Estiją tokių duomenų nepavyko rasti. Lietuvoje tarp užsienio kreditorių, pagal dabartinę skolą Pasaulio Banką ( 926,00mln litų ) lenkia tik Credit Suisse first Boston & Deutsche Bank (1122.2 mln. litų) bei Morgan Securities ( 1300,1 mln.lt) . Latvijoje Pasaulio Banką ( 165,3 mln. batų ), tarp užsienio kreditorių, lenkia tik pajamos gautos išplatinus euroobligacijų emisijas (234,7 mln. latų) . Beje Lietuvos kreditoriai Credit Suisse first Boston & Deutsche Bank bei Morgan Securities taip pat sskolino supirkdami euroobligacijas, taigi Lietuvos ir kreditorių struktūra panaši. Visas Baltijos šalis Pasaulio Bankas priskiria didesnių vidutinių pajamų grupei, nors Estija į šią grupę pateko anksčiau nei Latvija bei Lietuva. Tačiau Estija priklauso vidutiniškai įsiskolinusių šalių grupei, tuo tarpu kai Lietuva ir Latvija – mažai įsiskolinusių šalių grupei. Priklausymas skirtingoms valstybių reitingo grupėms lemia skirtingas paskolų sąlygas. Valstybės, kurios yra mažiau įsiskolinusios ir kurių pajamos mažesnės, paskolos teikiamos švelnesnėmis sąlygomis .Jo veikla valstybėse šiek tiek skiriasi. Beje, Lietuva, Latvija ir Estija Pasaulio Banko lėšomis naudojasi ne tik gaudamos paskolas, bet ir subsidijas. Pavyzdžiui, 2003 m. pradžioje buvo pradėtas Baltijos jūros ekosistemos būklės gerinimo projektas, kurį vykdo vienas iš Pasaulio Banko valdomų aplinkosaugos fondų, ir kuriam Pasaulio Bankas paskyrė 6,6 mln. JAV dolerių. Šiame projekte dalyvauja ne tik Baltijos šalys, bet taip pat ir Lenkija, Rusija.

Estija turi mažiausiai įsipareigojimų Pasaulio Bankui ( įsipareigojimai – 150 mln. JAV dolerių iš jų išleista – 104 ). Šiai valstybei nebuvo teiktos paskolos valdymo reformoms ir, apskritai, Estijos Vyriausybė giriama už racionalų valdymą. Estija paskolas baigs grąžinti 2015 kovo 15d. Estijai Pasaulio Bankas daugiausiai skolino vykdant projektus transporto, energetikos, pramonės ir prekybos srityse. Projektai Estijoje padidino kelių saugumą ir kokybę, sumažindami avarijų skaičių bei

gerindami susisiekimą tarp pagrindinių Estijos miestų. Taip pat buvo įdiegta informacijos valdymo sistema sveikatos apsaugos sistemoje. Tai padidino vaikų, paskiepytų nuo, tokių ligų kaip tuberkuliozės, difterijos, raudonukės ir pan. Be to, buvo sukurta žemės rinka – sukurtas žemės registras, žemės rinkos kaina sparčiai kyla. Įkurta Finansų sektoriaus priežiūros agentūra. Estijai dar reikėtų sumažinti ilgalaikį nedarbą ( gerinant išsilavinimo kokybę ) bei sustiprinti vietos valdžios administracinius pajėgumus bei finansavimą ( siekiant pagerinti viešųjų paslaugų teikimą ).

Latvijai Pasaulio Bankas skolino tris kart ddaugiau ( įsipareigojimai – 359.6 mln. dolerių, išlaidos 308.2 ). Vienintelei Latvijai Pasaulio Bankas yra sudaręs Pagalbos valstybei strategiją 2002 –2005 metams. Taip pat , kitaip nei Estijoje Latvijai buvo suteikta daug paskolų valstybės valdymui reformuoti. Kol kas Latvijai numatyta ,kad skolas grąžinti turės iki 2019 metų balandžio 19d.

Latvijoje Pasau.lio Banko projektai padėjo kovoti su Rusijos krizės pasekmėmis ( programinė struktūrinio išlyginimo paskola ), sukurti pensijų sistemą paremtą privačiais fondais, pagerinti viešąjį administravimą, sukurti antikorupcinę programą, renovuoti mokyklas, skatinti kkaimo gyventojus užsiimti ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Pagrindiniai Latvijos tikslai dabar yra sėkmingai baigti stojimą į Europos Sąjungą, palaikyti ekonominį augimą, makroekonominį stabilumą nepaisant pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo, valstybinio sektoriaus veiklos efektyvumo didinimas, skatinti regionų vystymąsi.

Lietuvai paskolinta 482 mmln. dolerių,o išleista – 237 . Daugiausia skolinta energetikos, teisės ir viešojo administravimo, finansų bei transporto sektoriams. Planuojama, kad paskutinis mokėjimas grąžinant paskolas bus 2019 metų gegužės 15 dieną.2.5 Pasaulio banko veikla Lietuvoje

Dabar Pasaulio banko veikla Lietuvoje yra gana ribota, jis nebevykdo jokių naujų projektų, nes naujų projektų kūrimas priklauso nuo Lietuvos institucijų noro kurti ir vykdyti projektus, imti paskolas jiems.

Lietuvoje projektai skirti makroekonominio stabilumo, investicinio patikimumo didinimui, valstybės kišimosi į rinką mažinimui, privačios iniciatyvos skatinimo teisinių pagrindų sukūrimui. Taip pat Bankas siekia palengvinti apsirūpinimą kreditais ir kapitalo judėjimą, padeda perorientuoti rinkos ekonomikos sąlygoms socialinį saugumą, viešųjų paslaugų teikimą, infrastruktūrą ir energetikos sektorių. Stojant į Europos sąjunga, svarbiausiu tapo priėmimo sąlygų įvykdymas. Pasaulio bankas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis padėjo Lietuvai rruoštis stojimui, prisidėdamas prie investicijų į pagrindinius infrastruktūros objektus bei analizuodamas padėtį Lietuvoje. Dabar Lietuva Pasaulio Banko požiūriu yra politiškai stabili, joje pastovus ekonomikos augimas, žema infliacija, gerai vykdomos struktūrinės reformos. Pasaulio bankas ir Lietuvos vyriausybė susitarė dėl programos, apimančios žmonių gerovės vystymą, makro-finansinį stabilumą ir stojimą į ES vykdymą. Pagrindinės Pasaulio Banko pagalbos priemonės – dialogas ir patarimai Lietuvos vyriausybei, ekonominis ir sektorinis darbas. Pastaruoju metu atsisakoma paskolų teikimo. Kuriant naują Pasaulio Banko strategiją Lietuvai, numatoma sutelkti dėmesį į ššalies plėtrai svarbius sektorius, ypač tuos kurie neįtraukti į Acquis Communautaire – pvz., švietimą, sveikatos priežiūrą, pensijas. Pasaulio Bankas Lietuvai galėtų patarti šiose srityse: viešojo administravimo ( viešųjų išlaidų valdymas, valstybės tarnybos reforma, viešojo sektoriaus darbuotojų algų reforma, kova su korupcija / valdymas, savivaldybių administraciniai gebėjimai ) fiskalinio decentralizavimo ( kapitalo investicijų savivaldybių lygmenyje efektyvumo ir kokybės didinimas išsaugant griežtus biudžeto apribojimus, įsiskolinimų mažinimas, dabartinių balansų gerinimas, pprojektų vertinimo sistema / projektų rentabilumas, ffinansinės ataskaitos, skaidrumas ir apskaitos taisyklės ), kaimo restruktūrizacijos ( Įgūdžių tobulinimas ir įsidarbinimo galimybių kaimo vietovėse didinimas, ypač dirbantiesiems ne ūkiuose, Informacijos platinimas, Profesinis lavinimas, Daugiau galimybių gauti finansavimą, Telekomunikacijų / interneto ryšys, Kaimo infrastruktūra, Švietimo paslaugos), socialinės apsaugos ( pensijų sistemos modernizavimas, Pensijų sąlygų įvairovės įtvirtinimas besikuriant privačioms pensijų schemoms ir tiekėjams, Efektyvaus pensijų paslaugų tiekėjų reguliavimo mechanizmo sukūrimas, Reformuotos pensijų sistemos skaidrumo didinimas, Dabartinės sistemos, pagal kurią pajamų mokestis iš karto atskaitomas iš mokomo atlyginimo, ilgalaikio tvarumo užtikrinimas, Visuomeninės gerovės kūrimo efektyvumo ir produktyvumo didinimas, Efektyvių finansavimo mechanizmų kūrimas, Socialinių paslaugų standartų kūrimas, Tinkamas nukreiptumas (mažinamas atvejų, kai asmenys per klaidą įtraukiami ar neįtraukiami į socialinių paslaugų gavėjų sąrašus, skaičius), Tęsiama institucinės apsaugos reforma, Optimaliai plėtojamas socialinių paslaugų tinklas ), sveikatos priežiūros ( Fiskalinio ttvarumo ir viešųjų išlaidų efektyvumo sveikatos priežiūros sektoriuje gerinimas, Sveikatos finansavimas ir draudimas Socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės naudotis sveikatos priežiūra didinimas, Neteisėtų mokėjimų sumažinimas, Ilgalaikė priežiūra, Visuomeninė sveikata mokyklose ) švietimo ( Pakelti besimokančiųjų lygį iki vidutinio ES lygio ir mažinti skirtinguose regionuose besimokančiųjų asmenų žinių skirtumus, Mokymo ir mokymosi kokybės gerinimas, Mokymo medžiagos atnaujinimas, Profesinio tobulinimosi teikimas mokytojams, Švietimo monitoringo – priežiūros įvedimas, Švietimo tyrimų politikos ir informacinės sistemos modernizavimas, Jaunimo ir suaugusiųjų įsidarbinimo galimybių didinimas, Sugebėjimų nepritaikymo problemos sprendimas / galimybės ir mot.yvacijos persikvalifikuoti ir suaugusiems tęsti mokslą didinimas, Darbo rinkos poreikių monitoringas, Profesinių standartų kūrimas, Verslo skatinimas įsitraukti į švietimo ir mokymo programų kūrimą ir įgyvendinimą, Efektyvesnis išteklių paskirstymas ir panaudojimas, Efektyvus energijos naudojimas ir pastatų išlaikymas, Mokyklų tinklo konsolidavimas, Personalo racionalizavimas ir trečiosios pakopos mokymo įstaigų programų konsolidavimas ) žinių ekonomikos (Judėjimas žiniomis pagrįstos ekonomikos link, Siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti, taikyti ir dalintis informacija, tobulinamas švietimas ir darbo ištekliai, Siekiant artimesnio Lietuvos mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo ir norint jų pagalba patobulinti taikomas technologijas, diegiamos naujoviškos sistemos, Kuriama informacinė visuomenė, kuri turi galimybes už nedidelę kainą naudotis efektyvia TKT infrastruktūra, kuri savo ruožtu skatina švietimą, naujoves ir tinklų kūrimą.

Išvados

Pasaulio Bankas yra viena didžiausių tarptautinių ffinansų organizacijų, padedančių besivystančioms šalims. Tarptautinėse rinkose pasiskolintas lėšas bankas perskolina valstybėms, kad jos galėtų vykdyti projektus, kurie didintų jų gerovę. Pasaulio banko prioritetai yra: švietimo skatinimas besivystančiose šalyse, sveikatos priežiūros prieinamumo didinimas neturtingiems žmonėms, vaikų mirtingumo sumažinimas, kova su ŽIV/AIDS epidemija, kova su korupcija, pastangos sumažinti Trečiojo Pasaulio valstybių skolas, bioįvairovės išsaugojimas, bendradarbiavimas su kitomis prieš skurdą kovojančiomis organizacijomis.

Pasaulio Bankas yra didžiausias Lietuvos bei kitų Baltijos šalių kreditorius. Labai svarbu yra tai, kad ši organizacija ne tik teikia paskolas, bet ir padeda įgyvendinti projektus, teikia konsultacijas. Žinoma, Pasaulio Bankui Baltijos valstybės nėra didžiausi klientai. Be to, jos yra pakankamai išsivysčiusios, joms nereikia teikti negrąžinamų kreditų, tokioms gyvybiškai svarbioms problemoms kaip gėlo vandens tiekimas, visuotinio pradinio išsilavinimo, vaikų skiepijimas ir panašiai. Pastaruoju metu bankas Baltijos šalyse daugiau teikia konsultacijas nei paskolas.

Pasaulio Bankas savo projektais padėjo Baltijos šalims pasiruošti stojimui į Europos Sąjungą ( padėdamas pertvarkyti valdymo administravimą, didinti valstybių konkurencingumą ). Banko ateities planai yra skirtingi visose valstybėse, priklauso nuo aktualiausių jose problemų. Pavyzdžiui, Lietuvoje ateityje numatoma sutelkti dėmesį į šalies plėtrai svarbius sektorius, ypač tuos kurie neįtraukti į Acquis Communautaire – pvz., švietimą, sveikatos priežiūrą, pensijas, Estijai dar reikėtų sumažinti ilgalaikį nedarbą ( gerinant išsilavinimo kokybę ) bei

sustiprinti vietos valdžios administracinius pajėgumus bei finansavimą ( siekiant pagerinti viešųjų paslaugų teikimą ).

Iš visų Baltijos valstybių Estija turi mažiausiai įsipareigojimų Pasaulio Bankui. Joje šiuo metu veikia tik vienas – transporto projektas. Estijai Pasaulio Bankas daugiausiai skolino vykdant projektus transporto, energetikos, pramonės ir prekybos srityse. Lietuvai ir Latvijai, kitaip nei Estijai nemažai paskolinta valstybės valdymui reformuoti, makroekonominiam stabilumui užtikrinti.

Lietuva Pasaulio Bankui skolinga daugiausiai. Joje šiuo metu veikia 7 projektai. Daugiausia skolinta energetikos, teisės ir viešojo administravimo, finansų bei transporto ssektoriams. Lietuvoje projektai skirti makroekonominio stabilumo, investicinio patikimumo didinimui, valstybės kišimosi į rinką mažinimui, privačios iniciatyvos skatinimo teisinių pagrindų sukūrimui. Taip pat Bankas siekia palengvinti apsirūpinimą kreditais ir kapitalo judėjimą, padeda perorientuoti rinkos ekonomikos sąlygoms socialinį saugumą, viešųjų paslaugų teikimą, infrastruktūrą ir energetikos sektorių.

Latvijoje veikia 10 projektų. Latvijoje Pasaulio Banko projektai padėjo kovoti su Rusijos krizės pasekmėmis ( programinė struktūrinio išlyginimo paskol.a ), sukurti pensijų sistemą paremtą privačiais fondais, pagerinti viešąjį administravimą, sukurti antikorupcinę programą, renovuoti mokyklas, skatinti kaimo ggyventojus užsiimti ne su žemės ūkiu susijusia veikla.

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Lietuvos Respublikos Valstybės skola 2001, Vilnius,44psl

2. Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio paskolos Lietuvai. 2002, 54 psl.

3. Latvijos statistikas gadagrāmata 2002, 2002, 450psl.

4. http://www.worldbank.lt Pasaulio Banko paramos Lietuvai programos metmenų pprojekto svarstymas

5. http://www.worldbank.org

6. http://www.worldbank.lt/aboutwb.htm About the WorldBank group

7. http://lnweb18.worldbank.org/eca/eca.nsf Estonia.Focus of World Bank Assistance,

8. http://www.worldbank.org.lv Latvia and the World Bank

9. http://www.worldbank.org/infoshop/projectcycle.htm. Project cycle

10. http://www4.worldbank.org/sprojects/Results.asp?st=DetSrc&Coun=EE Projects in Estonia

11. http://www4.worldbank.org/sprojects/Results.asp?st=DetSrc&Coun=LV Projects in Latvia

12. http://www4.worldbank.org/sprojects/Results.asp?st=DetSrc&Coun=LT Projects in Lithuania