Pasaulio bankas ir Lietuva
ĮVADAS 3
1. PASAULIO BANKAS 4
1.1. Pasaulio banko grupė 4
1.1.1.Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas 5
1.1.2. Tarptautinė plėtros asociacija 7
1.1.3. Tarptautinė finansų korporacija 11
1.1.4.Daugiašalė investicijų garantijų agentūra 13
1.1.5. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras 15
2. PASAULIO BANKAS IR LIETUVA 18
2.1. Pasaulio banko svarba ir įtaka Lietuvai 18
2.2. Sveikatos apsaugos projektas 20
2.3. Švietimo tobulinimo programa 22
2.4. Klaipėdos uosto projektas 22
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 25
PRIEDAI 26ĮVADAS
Lietuvos ūkiui pereinant iš planinės plėtros į rinkos ekonomiką, didelis vaidmuo tenka tarptautinėms finansinėms institucijoms (Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bbankas, Europos investicijų bankas ir kt.). Šios institucijos turi didelę įtaką reformoms Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kitose srityse, o tai tiesiogiai atsispindi kasdieniame žmonių gyvenime.
Pasaulio Banko grupės misija yra skurdo mažinimas, skatinant nuolatinį ekonomikos augimą, keliant gyvenimo lygį ir mažinant regioninius bei kitokius skirtumus. Tai yra plėtros bankas teikiantis paskolas, politinius patarimus, techninę pagalbą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė suformavo nuostatą nebeimti paskolų iš Pasaulio banko infrastruktūros projektams, tačiau Pasaulio banko vaidmuo ppolitiniame, ekonominiame ir socialiniame šalies gyvenime išlieka didžiulis.
Šio darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir susisteminti literatūrą Pasaulio banko tema.
2. Aptarti Pasaulio banko grupės veiklą.
3. Susieti Pasaulio banko veiklą su Lietuva.
4. Aptarti šiuo metu vykdomus didžiausius projektus Lietuvoje.1. PASAULIO BANKAS
1.1. Pasaulio banko grupė
Pasaulio banko grupė. Pasaulio banko ggrupės misija yra kovoti su skurdu ir gerinti žmonių pragyvenimo lygį ekonomiškai silpnose valstybėse. Tai plėtrą skatinantis bankas suteikiantis tokias paslaugas kaip paskolos, konsultacijos dėl veiklos krypties, techninė pagalba, dalijimasis turimomis žiniomis su žemas ir vidutines įplaukas gaunančiomis valstybėmis. Bankas skatina augimą, kad sukurtų naujų darbo vietų ir neturtingi žmonės galėtų pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis.
„Pasaulio banko būstinė yra JAV Vašingtone. Pasaulio bankas – vienas didžiausių pasaulyje paramos vystymuisi šaltinų. 2001 fiskaliniais metais ši institucija šiuo tikslu suteikė paskolų už 17 milijardų JAV dolerių. Bankas dirba daugiau nei 100 besivystančios ekonomikos šalių, didžiausią dėmesį kreipdamas paramai skurdžiausioms šalims ir skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.
Pasaulio banko grupę sudaro penkios institucijos, kurios specializuojasi skirtingose vystymosi srityse, bet naudoja savo sąlyginius pranašumus bendradarbiaudamos, siekiant bendro ttikslo – skurdo mažinimo. Pasaulio banko grupę sudaro:
1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (International Bank for Reconstruction and Development)
2. Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association)
3. Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporation)
4. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency)
5. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras (International Centre for Settlement of Investment Dicputes)
Bankas taip pat dalyvauja 188 projektuose, susijusiuose su IT. Informacijos vystymuisi programa (InfoDev) – yra tarptautinė Pasaulio banko vykdoma programa, skirta propaguoti inovacinius projektus, susijusius su informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimu ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, yypatingą dėmesį skiriant besivystančioms ir skurdžioms šalims. Programa pradėta 1995 m.
InfoDev:
dalinasi patirtimi ir suteikia informaciją vyriausybėms, bei valstybinėms ir privačioms struktūroms, priimančioms svarbius sprendimus, susijusius su informacinių ir komunikacijų sistemų ekonominio vystymosi potencialu;
nukreipia vyriausybėms techninę paramą ir konsultacijas dėl politikos, susijusios su informacinių ir komunikacijų technologijų sektoriaus privatizavimu, privataus kapitalo įėjimu į šį sektorių ir konkurencija jame, o taip pat su investavimo politikos, teisinės ir verslo aplinkos gerinimu;
atlieka galimybių ir ikiinvesticinio etapo tyrimus bei ruošia eksperimentinius informacinių ir komunikacijos technologijų taikymo projektus;
Pagrindinis InfoDev intervencijos metodas yra specifinių akcijų įgyvendinimas šiose veiklos kryptyse:
Susitarimo siekimas;
Informacinės infrastruktūros vystymo strategijos, įskaitant žinių būklės įvertinimą;
Telekomunikacijų sektoriaus reforma ir patekimas į rinką;
Demonstraciniai projektai.
InfoDev veikla organizuojama taip, kad būtų remiamas efektyvios strategijos, ir į ją gali įeiti seminarai, vertinimai, demonstraciniai projektai, įgyvendinimo galimybės tyrimai ir kiti būdai.
Į InfoDev valdymo struktūrą įeina Donorų komitetas, techninių patarėjų grupė, ir programos vadovas.
Pasiūlymus dėl InfoDev veiklos programos vadovui teikia bet kuri suinteresuota šalis. Tuomet svarstoma, ar įtraukti pasiūlymą į infoDev darbo programą. Preliminari darbo programa pateikiama metiniam Donorų komiteto susitikimui.
InfoDev programos rėmuose veikia Konferencijų rėmimo fondas (Conference Scholarship Fund – iCSF). iCSF remia konferencijų apie informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimą vystymuisi organizatorius. Informacijos vystymuisi programoje veikia eVyriausybės darbo grupė.“1.1.1. Tarptautinis rekonstrukcijos iir plėtros bankas
Tarptautinės rekonstrukcijos ir plėtros banko idėja (TRPB) buvo suformuluota Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje valiutos ir finansų klausimais 1994 metų liepos mėnesį Niu Hempšyro (New Hampshire) valstijoje, Bretono Vudso (Bretton Wood) miestelyje (JAV). „Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas dar vadinamas Pasaulio banku – tai tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija.“ Pagrindinis TRPB tikslas – Europos atstatymo programos įgyvendinimas, teikiant ilgalaikes paskolas. Tačiau 1946 metais buvo pradėtas vykdyti Maršalo pagalbos planas Europai, kuriuo JAV sudarė daug palankesnes Europos valstybių kreditavimo sąlygas. Dėl to Bankui teko ieškotis kito vaidmens pasaulinėje ekonomikoje ir buvo pereita prie ekonomikos vystymo skatinimo besivystančiose skurdžiose pasaulio valstybėse politikos. „Pasaulio banko narėmis gali būti tik valstybės, priklausančios Tarptautiniam valiutos fondui. Banko būstinė – Vašingtone.“
TRPB – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (The International Bank for Reconstruction and Development) – pagrindinė Pasaulio banko grupės kreditavimo organizacija. Jis suteikia paskolas ir paramą vidutines pajamas gaunančioms bei kreditingoms, tačiau neturtingoms šalims. TRPB paskolos naudojamos plėtros projektams, tokiems kaip magistralių, mokyklų ar ligoninių statymas, bei programoms padedančioms vyriausybei keisti ekonomikos valdymo būdą, . „suteikdamas finansinių lėšų valstybėms narėms, padeda įgyvendinti gamybos augimą skatinančius projektus.“ .
• Paskolų terminas: nuo 15 iki 20 metų su galimybe pratęsti šį terminą nuo 3 iki 5 metų.
• Kapitalo šaltiniai: pagrinde TTRPB savo kapitalą didina pasaulinėje finansų rinkoje. Jis parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ar net individualiems asmenims visame pasaulyje.
• Nuosavybės teisė: TRPB priklauso 184 valstybėms narėms. Kiekviena iš jų turi balsavimo teisę. Balsavimo galia priklauso nuo valstybės turimų akcijų skaičiaus.
Pasaulio banko (TRPB) oficialūs tikslai – finansinė ir techninė pagalba jo nariams, ekonomikos plėtra, privačių kapitalinių įdėjimų skatinimas, mokėjimų balanso pusiausvyros palaikymas. Teikdamas paskolas investicijoms, Pasaulio bankas (TRPB) vadovaujasi šešių pakopų darbo metodika, kuri oficialiai žinoma kaip projektų ciklas. Ši metodika suteikia bankui galimybę įsitikinti, kad visi finansuojami projektai atitinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Viso projekto ciklo metu banko darbuotojai dirba kartu su šalies, kuriai suteikiama paskola, specialistais. Bankas išlaiko nepriklausomą poskyrį remiamų projektų efektyvumui įvertinti. Tai identifikavimas, parengimas, atestavimas, derybos ir pristatymas valdybai, įgyvendinimas ir priežiūra galutinis įvertinimas.
Pasaulio bankas (TRPB) leidžia savo obligacijas su įvairiais išpirkimo terminais. Jas daugiausia perka išsivysčiusių šalių privatus sektorius, o kadangi bankas turi aukštą reitingą, kapitalo investavimas į vertybinius popierius yra patikimas ir saugus.
Pasaulio banko (TRPB) skolinimosi sąlygos priklauso nuo besiskolinančios šalies nacionalinio lygio. Skolos grąžinimo terminai – 15 – 20 metų. Palūkanų normos visiems skolininkams yra vienodos. Paskolas gali gauti ūkio subjektai arba bankai su
Vyriausybės garantija. Jos yra išduodamos konvertuojama valiuta arba valiutų krepšeliu.
Suteikiant paskolas, reikalaujama vykdyti tam tikras ekonomines sąlygas, o kiekvienos paskolos dalies įnašas suteikiamas tik tada, kai šios sąlygos patikrinamos vietoje. Pagrindinė paskolos gavimo garantija yra šalies sugebėjimas ją grąžinti.
Pasaulio bankas (TRPB) kiekvienai šaliai parengia specialų dokumentą ir jame nurodo ekonomikos šakas, kurioms reikia finansinio banko palaikymo. Tai vadinamoji pagalbos strategija. Visos Pasaulio banko suteikiamos paskolos turi būti suderintos su šio dokumentu, kuriame pateikiama ir atitinkamos šalies ekonominės padėties analizė.
Pasaulio banko ppaskolos gali būti pask.irstytos taip:
1. Paskolos ūkio restruktūrizacijai – jos yra skiriamos šalių narių vyriausybėms biudžeto ir mokėjimo balansui sustiprinti. Paskolos yra suteikiamos dalimis, o kiekvienos dalies gavimas priklauso nuo to, kaip yra vykdomos nustatytos sąlygos ekonominės politikos srityje.
2. Tikslinės paskolos:
Tiesioginės – skirtos įgyvendinti konkrečias priemones ūkinės ir socialinės infrastruktūros srityse arba gamybos srityse. Paskolų gavėjas gali būti administracijos institucija arba valstybinė įmonė, realizuojanti tam tikras užduotis;
Kredito linijos – kai paskolų ėmėjas bankas arba valstybinės administracijos institucija, kurie tiesiogiai arba per savo ttarpininkus skolina gautas lėšas mažesniems projektams realizuoti.
Pagrindiniai banko dalininkai yra JAV (17,7 proc.). Japonija (6,26 proc.), Vokietija (4,84 proc.), Prancūzija ir Didžioji Britanija (po 4,63 proc.).
Sukurtos ir Pasaulio banko įgyvendinamos pagalbos programos aprėpia šiuos regionus: Afrikos valstybes, Pietryčių Azijos ir RRamiojo vandenyno baseino šalis, Pietų Aziją, Vidurio ir Rytų Europos valstybes, Centrinės Azijos valstybes, Lotynų Ameriką ir Karibų jūros baseino šalis, Artimųjų ir Vidurinių Rytų, taip pat Šiaurės Afrikos valstybes.1.1.2. Tarptautinė plėtros asociacija
Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association) įsteigta 1960 m., kad suteiktų paramą skurdžiausioms valstybėms – toms, kurios neįstengia pasiskolinti iš TRPB.
Tarptautinė plėtros asociacijos (TPA) misija. Tarptautinė plėtros asociacija yra Pasaulinio banko dalis, padedanti pasaulio vargingiausioms valstybėms kovoti su skurdu suteikdama paskolas be palūkanų ir subsidijas programoms, kurių tikslas yra ekonomikos augimas arba gyvenimo sąlygų gerinimas. TPA fondas padeda toms valstybėms susidoroti su problemomis, su kuriomis susiduriama siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų. Pavyzdžiui, jos privalo reaguoti į konkurencinį spaudimą kaip ir į globalizacijos suteikiamas galimybes; stabdyti ŽIV/AIDS plitimą; vengti konfliktų iir tvarkyti jų padarinius.
TPA ilgalaikės ir be palūkanų paskolos apmoka programas, kuriančias politiką, įvairias institucijas, infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą reikalingus valstybės plėtrai. TPA tikslas yra panaikinti nelygybę tiek tarp valstybių, tiek pačiose valstybėse, suteikiant galimybę daugiau žmonių dalyvauti kuriant ekonomiką, mažinant skurdą ir užtikrinant visiems vienodas teises pasinaudoti ekonomikos augimo sukurtomis galimybėmis.
TPA paskolos, vadinamos kreditais, suteikiamos valstybėms, kuriose vidutinis metinis uždarbis vienam žmogui yra 925 doleriai (skaičiuojant 1996 m. kursu) arba mažiau. Šiuos kriterijus atitinka apie 70 valstybių.
• TPA kreditai ssuteikiami be palūkanų, tačiau reikia sumokėti nedidelį administracinį mokestį už aptarnavimą, kurį sudaro 0,75 % nuo paskolos dydžio (šis mokestis mokamas kiekvienais metais).
• Paskolų terminas: nuo 35 iki 40 metų su galimybe pratęsti šį terminą dar 10 metų.
• Kapitalo šaltiniai: TPA lėšas gauna iš valstybių kontribucijų (mokesčių), TRPB pelno ir gražintų ankstesnių TPA kreditų.
• Nuosavybės teisė: TPA priklauso 164 valstybėms narėms. Valstybė, norėdama tapti TPA nare pirmiausia turi prisijungti prie TRPB.
TPA skolininkai. TPA skolina toms valstybėms, kuriose pajamos vienam gyventojui 2002 metais buvo mažesnės nei 865 doleriai ir kurios neturi finansinių galimybių pasiskolinti iš TRPB. Kai kurie „maišyti skolininkai“ kaip kad Indija ir Indonezija gali kreiptis į TPA paskolos dėl labai žemų pajamų vienam gyventojui, be to gali kreiptis į TRPB, nes finansiškai jos yra kreditingos. Šiuo metu 81 valstybė galėtų prašyti paskolos iš TPA. Šiose valstybėse kartu paėmus gyvena 2,5 bilijono žmonių, kas sudaro pusė besivystančio pasaulio populiacijos. Dauguma šių žmonių (apytikriai 1,5 bilijono) išgyvena gaudami 2 ar net mažiau dolerių per dieną.
TPA paskolos. TPA kreditai suteikiami 20, 35 ar 40 metų su galimybe pratęsti šį terminą 10 metų, kol dar neprasidėjo paskolos gražinimas. TPA fondai besiskolinančioms valstybėms paskirstomi atsižvelgiant į šių valstybių pajamų lygį ir gebėjimą valdyti ekonomiką bei jjau pradėtus TPA projektus. Paskolos suteikiamos be palūkanų, tačiau reikia sumokėti nedidelį administracinį mokestį, paprastai 0,75 % nuo paskolos dydžio.
2003 mokestiniais metais (kurie baigėsi 2003 m. birželio 30 d.) TPA įsipareigojimai siekė 7,4 bil. dolerių, o sumokėjo 7,0 bil. dolerių. Nauji įsipareigojimai 2003 m. apėmė 142 naujas operacijas 56 valstybėse. 51% naujų įsipareigojimų teko Afrikai (Sacharos sritis), 28% pietų Azijai, 8% rytų Azijai ir Ramiojo vandenyno saloms, 8% rytų Europai ir centrinei Azijai, likę įsipareigojimai teko skurstančioms valstybėms šiaurės Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Nuo 1960 m. TPA paskolino 142 bil. dolerių 108 valstybėms. Vidutiniai skolinimo rodikliai per pastaruosius 3 metus išaugo 7,4 bil. dolerių. Dauguma paskolų skirta svarbiausiems poreikiams, tokiems kaip pagrindinis išsilavinimas, sveikatos priežiūra, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrai. TPA tai pat finansuoja tokius projektus kaip aplinkos apsauga, privataus verslo sąlygų gerinimas, infrastruktūros kūrimas, reformų siekiančių liberalizuoti ir sustiprinti ekonomiką palaikymas. Visi šie projektai „ruošia d.irvą“ ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui, aukštesnėms pajamoms ir geresnėms gyvenimo sąlygoms.
TPA kapitalas. Jei TRPB didžiąją dalį savo kapitalo sukaupia pasaulio finansinėje rinkoje, tai TPA pagrinde savo kapitalą kaupia ir turtingesnių valstybių narių kontribucijų. Nuo TPA įkūrimo iki 2003 m. birželio mėn. pabaigos šios kontribucijos sudarė 118,9 bil. JAV dolerių. Papildomai TPA pinigų gauna iiš TRPB pajamų bei gražinus anksčiau suteiktus TPA kreditus.
Pinigų „donorai“ susitinka kas 3 metai kad papildytų TPA fondą. Jų indėlis siekia daugiau nei pusę 23 bil. dolerių TPA 13 – ojo fondo papildymo, kuris finansavo projektus 3 metų laikotarpyje, baigiant 2004 m. birželio 30 d. Didžiausius įnašus padarė JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada ir Italija. Ne tokios turtingos valstybės taip pat įnešė pinigų į TPA fondą. Pavyzdžiui, Turkija ir Korėja, anksčiau ėmusios paskolas iš TPA, dabar jau pačios remia šį fondą. Valstybės negalinčios skolintis iš TRPB (bet ne iš TPA) – Argentina, Brazilija, Čekija, Vengrija, Meksika, Lenkija, Rusija, Slovakija ir PAR taip pat įnešė indėlius į 13-ąjį TPA fondą. Kitos valstybės parėmusios 13-ąjį TPA fondą yra Australija, Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Kuveitas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Portugalija, Saudo Arabija, Singapūras, Ispanija, Švedija ir Šveicarija.
Skatinant atvirumą ir siekiant užtikrinti tai, kad TPA politika reaguoja į valstybių poreikius ir sąlygas, kiekvieno TPA regiono atstovai buvo pakviesti dalyvauti TPA 13-ojo fondo papildymo derybose. TPA 14-ojo fondo papildymo derybose, surengtose Paryžiuje 2004 m. vasario mėn. valstybių skolininkių atstovų skaičius buvo išplėstas iki devynių. Kaip ir anksčiau, visi su fondo planavimu susiję dokumentai, taip pat ir juodraščiai bus viešai
paskelbti pasibaigus deryboms.
TPA vaidmuo mažinant skurdą. TPA padeda mažinti skurdą tiek bendradarbiaudama su kitais plėtrą skatinančiais partneriais, tiek pati kurdama programas. Plėtros programos būna sėkmingiausios kai šalis skolininkė – ne tik vyriausybė, bet ir nevyriausybinės organizacijos bei kiti visuomenės atstovai – įsitraukdama į programos kūrimą ir vykdymą išsiugdo jausmą, kad programa priklauso jai. Dabar ruošiant Skurdo mažinimo strategiją vadovauja valstybė skolininkė, kas TPA leidžia nusistatyti prioritetus teikiant paramą. Kiekvienoje valstybėje TPA dirba su vietiniais partneriais. Taip siekiama užtikrinti, kad Skurdo mmažinimo programa kuriama bendradarbiaujant, ir kad TPA dėmesį sutelkia tose srityse, kuriose turi pranašumą. Per paskutinius 12 mėnesių (iki 2003 m. birželio 30 d.) TPA daugiausia dėmesio skyrė projektams šiose srityse: švietimas, sveikata, socialinės garantijos, vandens tiekimo ir sanitarinių sąlygų priežiūra (44%), infrastruktūra (26%), agrikultūros ir žemės ūkio plėtra (11%).
Švietimas yra Pasaulio banko Tarptautinės plėtros asociacijos teikiamos paramos, siekiant sumažinti skurdą ir skatinti ekonomikos augimą, centras.
Švietimas: Pasaulio banko – Tarptautinės plėtros asociacijos aukščiausias prioritetas
• Švietimas įgalina žmones prisiimti atsakomybę už ssavo gyvenimą ir priimti kompetentingus sprendimus. Tai pagrindas kuriant demokratinę visuomenę.
• Švietimas skatina lygybę ir socialinius ryšius, suteikdamas žmonėms galimybę pasinaudoti tokiais ištekliais kaip žemė, kapitalas, žinios bei didina darbo jėgos mobilumą ir uždarbį. Papildomi mokslo metai pajamas padidina 10% (ir kkur kas daugiau mažas pajamas gaunančiose valstybėse).
• Švietimas skatina stabilų, kuriantį naujas darbo vietas ekonomikos augimas. Nė viena valstybė nepasiekė nepertraukiamo ir staigaus ekonomikos augimo neperžengusi kritinio 40% suaugusiųjų raštingumo slenksčio.
• Tai pagrindas siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslo – visuotinės pradinės mokyklos užbaigimas ir lygių teisių pradinėse ir vidurinėse mokyklose užtikrinimas. Taip pat jis suteikia pagrindą ir kitiems su skurdu bei sveikata susijusiem.s tikslams įtakojamiems švietimo: ekonomikos augimui, uždarbio augimui, derlingumo rodikliams, mitybai, vaikų ir motinų mirtingumui, gimstamumui.
• Jis kuria globaliai konkurencingą ekonomiką padėdamas ugdyti kvalifikuotą, produktyviai dirbančią darbo jėgą bei kurti, taikyti ir plėsti naujas idėjas bei technologijas.
• Remia sveikatos priežiūrą skatindamas vaikus sveikai gyventi ir vengti rizikos; jaunimui suteikia žinių kaip išvengti tokių ligų kaip ŽIV/AIDS; moterims suteikia galimybę turėti mažiau vaikų ir ggeriau pasirūpinti savimi bei šeima.1.1.3. Tarptautinė finansų korporacija
Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporation) įsteigta 1956 m., kad padėtų stiprinti privatų sektorių ekonomiškai silpnose valstybėse. TFK paskolas suteikia tiesiogiai privačiam sektoriui, o TRPB ir TAP skolina vyriausybėms. TFK padeda privačiam sektoriui suteikdama ilgalaikes paskolas, garantijas bei „atsarginį finansavimą“, rizikos valdymą, subordinuotas paskolas, skolinius įsipareigojimus.
• TFK paskolų ir finansavimo palūkanų norma: rinkos norma, kuri kinta priklausomai nuo valstybės ir projekto. Paskolų terminas: nuo 3 iki 13 metų, su galimybe pratęsti šį terminą dar 88 metams.
• Kapitalo šaltiniai: apie 80% skolinamasi iš tarptautinės finansų rinkos išleidžiant obligacijas, 20% skolinamasi iš TRPB.
• TFK priklauso 174 valstybės narės.
TFK yra didžiausias daugiašalių paskolų privačiam sektoriui ekonomiškai silpnose šalyse šaltinis. Jis skatina stabilų privataus sektoriaus plėtimąsi:
• Finansuodamas privataus sektoriaus projektus ekonomiškai silpnose valstybėse;
• Padėdamas privačiam sektoriui ekonomiškai silpnose valstybėse mobilizuoti turimus finansus tarptautinėje finansų rinkoje;
• Teikdama konsultacijas ir pagalbą vyriausybėms ir verslininkams.
TFK koncentruojasi ties ekonomikos plėtra skatindamas įmonių ir kapitalo rinkų kūrimąsi valstybėse narėse. Šiame kontekste, vyriausybių konsultavimas sukuria sąlygas stimuliuojančias tiek vidaus, tiek užsienio privačių investicijų srautus. TFK investuoja tik tuo atveju, jeigu šiuo įnašu gali prisiimti rinkos maklerio vaidmenį. Atitinkamai jis atlieka katalizatoriaus vaidmenį: rodydamas, kad investicijos ekonomiškai silpnose šalyse gali būti pelningos – stimuliuoja ir mobilizuoja privačias investicijas tose valstybėse. Kalbant komerciniais terminais TFK siekia pelningumo. Ši korporacija nuo įkūrimo pradžios kiekvienais metais gauna pelno. Joje dirba beveik 2 000 darbuotojų, iš kurių 70% dirba Vašingtone, kur įsikūrusi TFK būstinė. Apie 30% TFK drabuotojų dirba kituose TFK skyriuose, kurių yra apie 80.
Projektų finansavimas. TFK siūlo platų finansinių paslaugų pasirinkimą:
• Ilgalaikės paskolos pagrindine arba vietine valiuta fiksuotu arba plaukiojančiu kursu,
• Subordinuotos paskolos, konvertuojami įsiskolinimai,
• Sindikuotos paskolos,
• Rizikos valdymas.
TFK gali pasinaudoti vienu ar net keliais finansavimo instrumentais, kad užtikrintų pakankamą projekto finansavimą. Korporacija ttaip pat gali padėti sudaryti finansinius paketus koordinuodama vietinių ir užsienio bankų, eksporto kreditavimo agentūrų bei įmonių finansavimą. TFK savo paslaugoms nustato kainą ir nepriima vyriausybės garantijų. Kad atitiktų TFK finansavimo kriterijus, projektai turi būti pelningi investuotojams, teikti ekonominę naudą valstybei ir atitikti tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės griežtas direktyvas.
TFK projektus finansuoja visuose pramonės sektoriuose (gamyba, infrastruktūra, turizmas, sveikata ir švietimas, finansai ir kt.). Finansiniai projektai sudaro ženklią naujų patvirtintų projektų dalį ir varijuoja nuo investicijų ilgalaikei nuomai, draudimui iki paskolų studentams ar vietiniams bankams, kurie savo ruožtu suteikia paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Nors TFK pirmenybę teikia privataus sektoriaus projektams, jis gali finansuoti ir vyriausybės parengtus projektus, su sąlyga, kad juose dalyvauja privatus sektorius, o projektas rengiamas komerciniais tikslais. TFK finansuoja tiek vietines įmones, tiek įmones priklausančias kelių valstybių akcininkams. Norint užtikrinti investuotojų iš privataus sektoriaus dalyvavimą TFK riboja bendrą įsiskolinimo sumą vienam projektui. Naujas projektas gali būti finansuojamas 25% nuo bendros projekto sumos, o išskirtiniais atvejais maži projektai gali būti finansuojami 35%. Plėtros projektus TFK gali finansuoti net 50%, jeigu ši suma neviršys 25% viso įmonės, teikiančios projektą, turto. Apytiksliai kiekvienam TFK suteiktam doleriui tenka 5 kitų investuotojų suteikti doleriai. TFK investicijos paprastai varijuoja nuo 1 ik.i 100 mln. ddolerių. Fondai esant reikalui laikinai gali būti panaudoti ir bet kurioje TRPB valstybėje narėje tam tikroms išlaidoms padengti.
Išteklių mobilizavimas. Dėl savo sėkmės ir daugiašalės institucijos padėties, TFK gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį privačių investicijų atžvilgiu. Jo dalyvavimas projekte investuotojui sukelia patikimumo jausmą ir pritraukia kitus kreditorius bei akcininkus. TFK tiesiogiai finansuoja patikimas kompanijas ekonomiškai silpnose šalyse suteikdamas paskolą iš savo ir tarptautinių komercinių bankų fondų.
Konsultacinė veikla. TFK ekonomiškai silpnų valstybių verslininkus konsultuoja įvairiais klausimais: fizinis ir finansinis reorganizavimas; verslo planų rašymas; prekių, technologijų, finansų partnerių identifikavimas; projektų finansavimas. Taip pat gali būti suteikta konsultacinė pagalba investicijų klausimais, o už atitinkamą mokestį ir praktiniai apmokymai.
TFK konsultuoja ir ekonomiškai silpnų valstybių vyriausybes kaip sukurti verslui palankią aplinką, kaip pritraukti užsienio investicijas. Pavyzdžiui, komitetas padeda kurti vietinę kapitalo rinką. Konsultacijos suteikiamos ir valstybinio turto reorganizavimo bei privatizavimo klausimais.
1.1.4. Daugiašalių investicijų garantijų agentūra
Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency) įsteigta 1988 m. kad padėtų besivystančioms valstybėms pritraukti užsienio investicijas. Ji užsienio investuotojams suteikia garantijas dėl nuostolių, kuriuos gali įtakoti nekomercinė rizika, pavyzdžiui, konfiskavimas arba karas. Ši agentūra taip pat konsultuoja vyriausybes kaip pagerinti klimatą užsienio investicijoms bei padeda platinti informaciją apie investavimo galimybes.
• Draudimas: DIGA gali apdrausti iki 90%, investicijos, nedidesnės
nei 50 mil. dolerių vienam projektui.
• Narystė: organizacijai priklauso 164 valstybė narė ir jais gali tapti visi Pasaulio banko nariai.
• Garantijos: 1997 metais DIGA laidavo 70 kontraktų, kurių vertė 614 mil. dolerių.
Pasaulio banko grupės narės – Daugiašalių investicijų laidavimo agentūros misija – padėti ekonomiškai silpnoms valstybėms pritraukti investicijas. DIGA vykdo šį įsipareigojimą ir skatina plėtrą siūlydama politinės rizikos draudimą (laiduoja) investuotojams bei kreditoriams ir padeda ekonomiškai silpnoms valstybėms pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas.
Iš esmės DIGA vykdo šią misiją keturiais būdais:
1. Dėmesys klientams –– bendraujant su investuotojais, kreditoriais, vyriausybėmis padedama privačioms įmonėms ir skatinamos užsienio investicijos;
2. Bendradarbiavimas – dirbant drauge su kitais draudikais, vyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis užtikrinamas teikiamų paslaugų papildymas;
3. Plėtros poveikio reklamavimas – siekis pagerinti žmonių gyvenimą ekonomiškai silpnose valstybėse derinasi su šių valstybių verslo, aplinkosaugos ir socialiniais siekiais;
4. Finansinio patikimumo užtikrinimas – apdairiai valdant riziką derinami plėtros tikslai su finansiniais tikslais.
Agentūra savo veiklą pradėjo 1988 m. turėdama 1 bil. dolerių pradinį kapitalą. 1999 m. DIGA valdyba patvirtino sprendimą padidinti kapitalą 850 mil. dolerių. NNuo tada DIGA nariai jau surinko 655 mil. dolerių (77%), konvertavus likusius įsipareigojimus ši suma turėtų padidėti iki 824 mil. dolerių (97%). Papildomai agentūra gavo 150 mil. dolerių kontribuciją iš Pasaulio banko.
DIGA remiami projektai teikia įvairiapusę naudą: kuriamos naujos darbo vvietos, didinamos biudžeto pajamos, perduodami įgūdžiai ir technologinės know-how žinios. Vietinė bendruomenė jaučia ir antraeilę naudą: pagerinta infrastruktūra, tame tarpe keliai, elektra, ligoninės, mokyklos ir vanduo. DIGA remiamos užsienio investicijos taip pat skatina panašias vietines investicijas ir taip greitina vietinio verslo augimą. To pasekoje ekonomiškai silpnos valstybės turi didesnę galimybę išsiveržti iš to skurdo rato.
DIGA garantijos apima investuotojų reikalavimus atitikti socialinius bei aplin.kosaugos standartus, kurie yra pripažinti visame pasaulyje. Be Pasaulio banko grupės įsikišimo projektai dažniausiai pradedami vykdyti be tokių garantijų.
DIGA tvirtumas taikant beprecedentes žinias ne tik paremia, bet ir pritraukia Pasaulio banko grupės išteklius. DIGA tvirtumo suteikia ir tarptautinės organizacijos struktūra – tai apsaugo nuo vyriausybių veiksmų, galinčių sužlugdyti investavimą, be to apsaugo nuo panašių diskusijų. Agentūros gebėjimas ttarpininkauti suteikia investuotojams pasitikėjimo, kad jų investicijos bus apsaugotos ne komercinės rizikos.
Mūsų susirūpinimas nepastovia politine aplinka ir politinės rizikos suvokimas dažnai stabdo investicijas. Todėl tiesioginės užsienio investicijos dažniausiai tenka keletui valstybių, o skurdžiausios pasaulio šalys tiesiog ignoruojamos. DIGA suteikdama garantijas, konsultuodama yra tarsi katalizatorius skatinantis tiesiogines užsienio investicijas ekonomiškai silpnose valstybėse.
Nuo agentūros įkūrimo pradžios DIGA suteikė daugiau nei 650 garantijų projektams 85-iose ekonomiškai silpnose valstybėse. 2003 m. birželio 30 d. buvo paskolinta virš 12 bil. dolerių, užsienio tiesioginių investicijų ppriskaičiuota daugiau nei 50 bil. dolerių. Trūkstamas lėšas investicijoms suteikė bendra įsipareigojimų programa (Cooperative Underwriting Program) skatinanti privataus sektoriaus draudimo kompanijas imtis sandorių, kurių paprastai jos nevykdo, taip padėdama jos įgyti daugiau klientų.
DIGA konsultacinės paslaugos taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant tiesiogines investicijas. Taip padedama ekonomiškai silpnoms valstybėms nustatyti ir įdiegti strategijas skatinančias investavimą.
DIGA formuoja ir skleidžia informaciją apie investavimo galimybes. Tūkstančiai vartotojų pasinaudoja DIGA teikiama informacija Internete apie investavimo paslaugas ir galimybes.
Agentūra teikia teisėtas paslaugas ir tai užkertą kelią neteisėtai pasinaudoti investicijomis. DIGA padeda vyriausybėms ir investuotojams išspręsti nesutarimus ir taip pagerina valstybės investavimo klimatą.
DIGA bendradarbiauja su kitomis draudimo agentūromis bei perdraudimo kompanijomis. Taip dar labiau sumažinama politinė rizika. Šiuo metu DIGA turi 18 tokių partnerių.1.1.5. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras
Praeityje pasitaikė atvejų, kai Pasaulio bankas kaip organizacija ir banko prezidentas kaip privatus asmuo sprendė konfliktus dėl investicijų tarp vyriausybių ir privačių užsienio investuotojų. Tarptautinio investavimo konfliktų reguliavimo centro įkūrimas 1966 m. iš dalies buvo bandymas Pasaulio banko prezidentą ir darbuotojus apsaugoti nuo tokių įsitraukimų į konfliktus. Tačiau pagrindinė aplinkybė įtakojusi TSDIC įkūrimą buvo įsitikinimas, kad specialiai konfliktams spręsti sukurta institucija padėtų didinti tarptautinių investicijų srautus.
TSDIC buvo įsteigta Investavimo ginčų tarp valstybių konvencijos metu, kuri įsigalėjo 1966 m. sspalio 14 d. TSDIC sudaro vykdomoji taryba ir sekretoriatas. Vykdomąją tarybą sudaro Pasaulio banko prezidentas ir kiekvienos valstybės, ratifikavusios šią konvenciją, atstovas. Metiniai tarybos susirinkimai rengiami kartu su Pasaulio banko/fondų metiniais susirinkimais.
Taigi Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras (International Centre for Settlement of Investment Disputes) – įsteigtas skatinti tarptautinių investicijų srautus, numatant ginčų tarp vyriausybių ir užsienio investuotojų sprendimo priemones. TSDIC taip pat konsultuoja bei atlieka tyrimus ir leidžia publikacijas apie tarptautinio investavimo įstatymus.
• Narystė: priklauso 140 valstybės narės.
• Bylos: registruojami nauji skundai ir sprendžiamos bylos.
• Tyrimai ir publikacijos: TSDIC leidžia publikacijas apie tarptautinius investavimo įstatymus bei susitarimus.
TSDIC yra tarptautinė autonominė organizacija. Tačiau ji yra glaudžiai susijusi su Pasaulio banko grupe. Visi TSDIC nariai yra ir Pasaulio banko nariai. TSDIC sekretoriato išlaidas padengia Pasaulio bankas, kaip ir išlaidas susijusias su centro darbine veikla.
Pagal konvenciją, TSDIC suteikia susitaikymo galimybes bei arbitražo paslaugas sprendžiant ginčus tarp valstybių ir investuotojų, kurie yra TSDIC nariai. Išlaidos reikalingos tokiems ginčams spręsti padengiamos iš savanoriškų įnašų. Be to, jei jau buvo kreiptasi arbitro paslaugų, jo sprendimo atšaukti nebegalima – jis neginčijamas. Dar daugiau, visos TSDIC narės, nesvarbu ar dalyvavo tame konflikte ar ne, turi pripažinti ir vykdyti arbitro sprendimą.
Be jau paminėtų siūlomų paslaugų konfliktams spręsti, nuo 1987 m. centras iišleido papildomas taisykles įgaliojančias TSDIC sekretoriatą valdyti tuos teismo veiksmus tarp valstybių ir investuotojų, kurių neapima konvencija. Čia nagrinėjami ginčai tų valstybių, kurios nėra TSDIC narės. Papildomomis taisyklėmis arbitrai naudojasi ir spręsdami ne investavimo tačiau komercinių sandorių metu kilusius konfliktus. Papildomos taisyklės taip pat suteikia TSDIC galimybę administruoti su konvencija nesusijusias procedūras, būtent duomenų, kurių gali turėti kiekviena skundą padavusi šalis, rinkimo eigą.
Sprendžiant konfliktus susijusius su įsiskolinimais, TSDIC sekretoriatas proceso eigoje privalo vykdyti arbitrų nurodymus. Tai įgalioja arbitrų susitarimas išleistas Tarptautinės tautų komisijos ir Tarptautinio prekybos teismo specialiai tokiems konfliktams reguliuoti.
TSDIC finansiškai išlaikomas valstybių narių ir užsienio investuotojų investicijomis. Arbitražas, globojamas TSDIC, yra vienas pagrindinių mechanizmų sprendžiant investavimo konfliktus (tai įtakoja net 4 daugiašaliai susitarimai: Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis, Energijos chartijos susitarimas, Laisvo krovinių gabenimo sutartis, Kolonijos investicijų protokolas).
Pagal TSDIC konvenciją, visi procesiniai veiksmai turi būti rengiami centro būstinėje – Vašingtone. Tačiau šio proceso dalyviai gali pasirinkti ir kitą vietą. TSDIC konvencijoje aptariamos išlygos, suteikiančios galimybę pakeisti vietą. Susitarta, kad procedūras galima perkelti į laikinąjį arbitražo teismą Hagoje, Azijos-Afrikos konsultacinio komiteto regioninį arbitražo centrą Kvala Lumpūre, Australijos komercinių konfliktų centrą Sidnėjuje ir Komercinio arbitražo centrą Bahreine. Šis susitarimas jau įrodė savo naudą daugelyje T.SDIC bylų ir padėjo
užmegzti bendradarbiavimo ryšius su šiomis institucijomis.
Pastaraisiais metais bylų, pateiktų TSDIC, skaičius žymiai išaugo. Jis apima bylas sprendžiamas tiek remiantis konvencija, tiek papildomai išleistomis taisyklėmis. Be konfliktų sprendimo, TSDIC užsiima konsultacinius ir tiriamąja veikla, ir yra išleidusi ne vieną publikaciją. Centras, susidūręs su vyriausybių prašymais patarti investiciniais ar arbitražo klausimais, bendradarbiauja su kitais Pasaulio banko grupės skyriais. Centro išleistos publikacijos apima daugelio tomų Pasaulio investavimo teisės ir sutarčių rinkinius, kurie periodiškai yra atnaujinami TSDIC darbuotojų.
Nuo 1986 m. balandžio mėn. centras ppradėjo leisti metinį TSDIC užsienio investavimo teisės apžvalgos žurnalą. Jis pateko į visų tarptautinės ir lyginamosios teisės žurnalų dvidešimtuką JAV.
Nuo 1983 m. kartu su Amerikos arbitražo asociacija ir Tarptautiniu arbitražo teismu centras bendradarbiavo leidžiant su tarptautiniu arbitražu susijusius straipsnius. Kiti su dalyvavimu konferencijose susiję centro veiksmai aptariami TSDIC metinėje ataskaitoje.2. PASAULIO BANKAS IR LIETUVA
2.1. Pasaulio banko svarba ir įtaka Lietuvai
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, tarptautinių finansinių institucijų (Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir kt.) vveiklos pobūdis keičiasi, tačiau jų įtaka šalies ūkiui išlieka didelė. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė suformavo nuostatą nebeimti paskolų iš Pasaulio banko infrastruktūros projektams, tačiau Pasaulio banko vaidmuo politiniame, ekonominiame ir socialiniame šalies gyvenime išlieka didžiulis. Tai parodo Pasaulio banko atstovybės LLietuvoje paruošti Pasaulio banko veiklos šalyje strategijos metmenys 2003-2005 metams. Paramos valstybei strategija – svarbus dokumentas, numatantis Pasaulio banko paramos valstybei programas sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir skurdo mažinimo, švietimo ir žinių ekonomikos, kaimo restruktūrizavimo, verslo aplinkos ir užimtumo skatinimo, viešojo administravimo srityse.
Pagal 2003-2005 m. programą pateiktą Finansų ministerijai numatoma paremti viešojo administravimo, žemės ūkio, socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo bei žinių ekonomikos sritis, kurioms labiausiai reikalinga techninė-konsultacinė pagalba.“
Pasaulio bankas siūlo paramą vykdant reformas Lietuvoje.
Pasaulio bankas keičia veiklos Lietuvoje kryptį iš skolinimo ir priežiūros į su tuo nesusijusios paramos teikimą. Banko strategija yra išdėstyta minėtoje trimetėje Paramos Lietuvai programoje.
Lietuvai pereinant nuo skolinimosi tarptautinėse finansų institucijose prie skolinimosi kapitalo rinkose numatoma, kad Pasaulio bankas ateityje teiks daugiau techninę pagalbą rrengiant analitines studijas bei konsultuojant Lietuvos institucijas. Iki šiol svarbiausias Pasaulio banko grupės vaidmuo Lietuvoje buvo skolinimas, taip pat – ekonominės politikos dialogas ir techninė pagalba.
Lietuvai Pasaulio banko patirtis naudinga daugelyje sričių, ypač tose, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisė, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje taip pat ir vykdant pensijų reformą.
Pagal 2003-2005 m. programą numatoma paremti viešojo administravimo, žemės ūkio, socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo bei žinių ekonomikos sritis, kurioms labiausiai reikalinga techninė-konsultacinė parama.
Viešojo administravimo srityje Pasaulio bankas siūlo pagalbą efektyviai valdant vvalstybės išlaidas, reformuojant valstybės tarnybą, ugdant savivaldybių gebėjimus, kovojant su korupcija, tobulinant valstybės valdymo sistemą.
Pasaulio bankas pasirengęs padėti modernizuojant pensijų sistemą – kuriant privačių struktūrų administruojamas pensijų sistemas ir fondus, užtikrinant dabartinės pensinio draudimo sistemos ilgalaikį stabilumą.
Bankas galėtų pagelbėti kuriant veiksmingesnę ir efektyvesnę socialinės apsaugos sistemą, gerinant jaunimo ir suaugusiųjų įsidarbinimo galimybes, keliant mokinių ir studentų lygį iki vidutinio ES lygio ir mažinant skirtumus tarp skirtingų regionų mokinių bei studentų mokymosi rezultatų.
Strategijoje numatyta, jog Pasaulio bankas sutiktų padėti užtikrinant sveikatos apsaugos finansavimo stabilumą ir veiksmingesnį valstybės lėšų panaudojimą šiame sektoriuje, dalyvautų sudarant geresnes kvalifikacijos kėlimo ir įsidarbinimo galimybes kaimo vietovėse.
Nuo 1992 m. Pasaulio bankas suteikė Lietuvai 473,69 mln. JAV dolerių paskolų. Paskolos suteiktos energetikos, aplinkosaugos, transporto, finansų, socialinio, sveikatos apsaugos bei švietimo sektorių projektams. Pasaulio banko projektai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė
Pasaulio banko projektai Lietuvoje
PROJEKTO PAVADINIMAS PASKOLOS SUMA, mln. PROJEKTO STATUSAS
Rekonstrukcijos projektas (Rehabilitation Project)
$ 60.0 Baigtas
Struktūrinių paskolų suderinimo projektas (Structural Adjustment Loan Project)
$ 80.0 Baigtas
Kelių statymo ir rekonstravimo projektas (Highway Project)
$ 19.0 Baigtas
Klaipėdos aplinkosaugos projektas (Klaipeda Environment Project)
$ 7.0 Baigtas
Elektros energijos sektorių atnaujinimo projektas (Power Rehabilitation Project)
$ 26.4 Baigtas
Verslo įmonių ir finansinio. sektoriaus paramos projektas (Enterprise & Financial Sector Assistance Project)
$ 25.0 Baigtas
Žemės ūkio vystymo projektas (Private Agricultural Development Project)
$ 30.0 Baigtas
Klaipėdos geoterminis demonstracinis projektas (Klaipeda Geothermal Demonstration PProject)
$ 5.9 Baigtas
Gyvenamųjų namų elektros energijos efektyvumo bandomasis projektas (Energy Efficiency/Housing Pilot Project)
$ 10.0 Baigtas
Šiaulių aplinkosaugos projektas (Siauliai Environment Project)
$ 6.2 Baigtas
Politikos ir visuomenės socialinių paslaugų vystymo projektas (Social Policy & Community Social Services Development Project) $ 3.7 Veikiantis
Municipalinis vystymo projektas (Municipal Development Project)
€ 18.9 Veikiantis
Sveikatos projektas (Health Project) $ 21.2 Veikiantis
Klaipėdos uosto vartų rekonstravimo projektas (Klaipeda Port Project)
$ 35.36 Veikiantis
Struktūrinių paskolų suderinimo projektas (02) (Structural Adjustment Loan Project (02)) € 108.3 Baigtas
Švietimo tobulinimo projektas (Education Improvement Project)
€ 29.0 Veikiantis
Iš viso: $ 473.69
Pasaulio banko paskolų lėšomis finansuojami 16 projektų, iš kurių jau 11 baigti. Didžiausi iš šiuo metu vykdomų – sveikatos apsaugos (21,24 mln. JAV dolerių paskola), švietimo (29 mln. Eurų paskola) bei Klaipėdos jūrų uosto vartų rekonstrukcijos projektai (35,36 mln. JAV dolerių paskola su valstybės garantija).“2.2. Sveikatos apsaugos projektas
Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimui Pasaulio bankas suteikė 21,2 milijono JAV dolerių paskolą, kurią mūsų valstybė turės grąžinti.
Sveikatos projekto pagrindiniai tikslai – didinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą, aprūpinti modernia įranga sveikatos apsaugos įstaigas, gerinti jų valdymą. Siekiant ekonomiškiau eksploatuoti veikiančius sveikatos apsaugos objektus, Pasaulio banko paskolos lėšos taip pat naudojamos jiems pertvarkyti ir atnaujinti. Minėto projekto įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras“.
Vyriausybiniu lygiu deklaruojama, kad įgyvendinant reformas siekiama pagerinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, optimizuoti sveikatos paslaugų teikimą, gerinti jų kokybę, sskatinti bendrosios praktikos gydytojų veiklą bei priartinti medicinos paslaugas prie paciento.
2000 metų vasarį Finansų ministerija su Pasaulio banku pasirašė sutartį dėl 21,2 milijono JAV dolerių paskolos. Ji turi būti panaudota Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimui per ketverius metus. Didžioji projekto dalis skirta pirminės sveikatos priežiūros plėtojimui.
Projektas susideda iš trijų dalių:
1. Parama sveikatos reformai
2. Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas keturiose apskrityse: Alytaus, Kauno, Utenos, Vilniaus,
3. Projekto įgyvendinimo valdymas.
Didžioji dalis Pasaulio banko paskolos lėšų skiriama įrangai, reikalingai bendrosios praktikos gydytojams įsigyti. Taip pat remonto darbams, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimui.
1 lentelė
Sveikatos reformos projekto finansavimas.
Projekto finansuotojai Finansavimas (JAV doleriais) Finansavimo dalis % Negrąžintina parama
Lietuvos vyriausybė 9,2 mln. JAV dolerių 27 %
Pasaulio bankas 21 mln. 234,9 tūkst. JAV dolerių 62 %
Švedijos Vyriausybė 2 mln. 397,2 tūkst. JAV dolerių 7 % 2 mln. 397,2 tūkst.
ES PHARE 861,5 tūkst. JAV dolerių 2,5 % 861,5 tūkst.
Kiti donorai 459,8 tūkst. JAV dolerių 1,3 %
Japonijos vyriausybė 149 tūkst JAV dolerių 0,2 % 149 tūkst.
Viso: 34 mln. 172 tūkst. JAV dolerių 3,4 mln.2.3. Švietimo tobulinimo programa
Lietuvoje iš viso 49,22 mln. eurų buvo skirta Lietuvos švietimo įstaigų pertvarkymo ir jų atnaujinimo programai įgyvendinti. Už šias lėšas pagal projektą tobulinamos ir atnaujinamos šalies pagrindinės mokyklos, gerinamos mokymosi sąlygos bei aplinka, sudaromos palankios pedagoginės, švietimo vadybos bei socialinės sąlygos, optimizuojamas švietimo įstaigų tinklas, be to, mokyklose diegiamos energijos išlaidų mažinimo sistemos.
Pasaulio banko paskolos Lietuvos švietimo
įstaigų tinklo pertvarkymui ir atnaujinimui finansuoti sutartis pasirašyta 2002 liepos 29 d. Paskola turi būti grąžinta per 17 metų, atidėjus jos mokėjimo termino pradžią penkeriems metams. Paskolos palūkanos sudarys LIBOR (eurais) plius 0,55 procento.
Visa Lietuvos švietimo įstaigų pertvarkymo ir jų atnaujinimo programa bus įgyvendinama 2002-2005 m. .“
2 lentelė
Lietuvos švietimo įstaigų pertvarkymo ir jų atnaujinimo programų finansavimas
Projekto finansuotojai Finansavimas (mln. eurų) Finansavimas %
Pasaulio bankas 29 58,92 %
Valstybės biudžetas 11,76 23,89 %
Savivaldybių biudžetas 8,46 17,19 %
Bendra projekto vertė: 49,222.4. Klaipėdos uosto projektas
Su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros, buvo pasirašytos paskolos iir valstybės garantijos sutartys dėl Klaipėdos uosto vartų rekonstravimo projekto finansavimo. Lietuvos Respublikos Seimui suteikus garantijas šiai paskolai gauti, Pasaulio bankas Klaipėdos uosto įplaukos kanalo rekonstrukcijai suteikė 35,36 mln. JAV dolerių paskolą. Banko finansuojami projektai padės padidinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, pagerinti vandens valymo technologijas bei palengvinti nuolatinį aplinkosaugos monitoringą. Investicijos suteiktos ne tik projektavimo, bet ir statybos darbams.
Bendra projekto vertė – 56,96 mln. JAV dolerių. Nemažą dalį lėšų – 21,6 mln. JAV dolerių į šį projektą investuos Klaipėdos valstybinio jjūrų uosto direkcija. Dalį išlaidų numatoma padengti iš negrąžinamos paskolos (granto).
3 lentelė
Klaipėdos uosto vartų rekonstravimo projekto finansavimas
Projekto finansuotojai Finansavimas (JAV doleriais) Finansavimas (%)
Pasaulio bankas (TRPB) 35,36 JAV dolerių 62,08 %
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 21,6 JAV dolerių 37,92 %
Bendra projekto vertė: 56,96 JAV dolerių
Paskolą pasaulio bankui, kuri bbuvo gauta 2000 m., reikės grąžinti per 17 metų, neskaitant pirmųjų metų nuo jos gavimo. Tai yra fiksuota kintamų palūkanų paskola, ir jeigu direkcija turės lėšų, paskolą galės grąžinti anksčiau, išvengdami dalies palūkanų mokėjimo
Pagal Pasaulio banko 2000 m. balandžio 10 d. pateiktą projekto įvertinimą, jis susideda iš 2 dalių:
1. Investicijos ir statybos darbai. Šiai daliai priklauso šiaurinio ir pietinio bangolaužio pratęsimas bei esamo bangolaužio remontas, įplaukos kanalo gilinimas iki 14,5 metro nuo 2-osios krantinės iki jūros, švartavimo atmušų sistemos tobulinimas, srovių, bangų matavimo sistema, uosto laivų apsisukimo įranga ir užteršto grunto sandėliavimo aikštelės statyba.
2. Techninių paslaugų projekto dalis apima konsultacijas dėl nuomos sutarčių valdymo, uosto locmanų mokymą, konsultacijas sudarant sutartis dėl privatizavimo ir uosto valdymo stiprinimo bei konsultacijas dėl uosto paslaugų teikimo, ttaip pat projekto įgyvendinimo priežiūrą, užteršto grunto aikštelių projektavimo ir monitoringo programą.“
Pasaulio banko atstovai nuolat vertina finansuojamų projektų įgyvendinimą Klaipėdos jūrų uoste. Šiuo metu jie teigia, „kad jų finansuojami projektai Klaipėdos uoste įgyvendinami labai gerai ir uosto direkcija operatyviai sprendžia visus susijusius su jais klausimus. Tai suteikia geras prielaidas tolesniam bendradarbiavimui.“IŠVADOS
Išanalizavus ir susisteminus literatūrą Pasaulio Banko tema, galima padaryti išvadas, kad:
Pasaulio banko grupę sudaro penkios institucijos, kurios specializuojasi skirtingose vystymosi srityse, bet naudoja savo sąlyginius pranašumus bendradarbiaudamos, siekiant bendro ttikslo – skurdo mažinimo.
Pasaulio banko vykdoma programa, skirta propaguoti inovacinius projektus, susijusius su informacinių ir komunikacijų technologijų naudojimu ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms ir skurdžioms šalims.
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai – finansinė ir techninė pagalba jo nariams, ekonomikos plėtra, privačių kapitalinių įdėjimų skatinimas, mokėjimų balanso pusiausvyros palaikymas.
Tarptautinė plėtros asociacija, padedanti pasaulio vargingiausioms valstybėms kovoti su skurdu suteikdama paskolas be palūkanų ir subsidijas programoms, kurių tikslas yra ekonomikos augimas arba gyvenimo sąlygų gerinimas.
Tarptautinė finansų korporacija padeda privačiam sektoriui suteikdama ilgalaikes paskolas, garantijas bei „atsarginį finansavimą“, rizikos valdymą, subordinuotas paskolas, skolinius įsipareigojimus.
Daugiašalių investicijų laidavimo agentūros misija – padėti ekonomiškai silpnoms valstybėms pritraukti investicijas. DIGA vykdo šį įsipareigojimą ir skatina plėtrą siūlydama politinės rizikos draudimą (laiduoja) investuotojams bei kreditoriams ir padeda ekonomiškai silpnoms valstybėms pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas.
Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras – įsteigtas skatinti tarptautinių investicijų srautus, numatant ginčų tarp vyriausybių ir užsienio investuotojų sprendimo priemones. TSDIC taip pat konsultuoja bei atlieka tyrimus ir leidžia publikacijas apie tarptautinio investavimo įstatymus.
Pasaulio banko vaidmuo politiniame, ekonominiame ir socialiniame Lietuvoje išlieka didžiulis. Pasaulio bankas ateityje teiks daugiau techninę pagalbą rengiant analitines studijas bei konsultuojant Lietuvos institucijas.
Lietuvai Pasaulio banko patirtis naudinga daugelyje sričių, ypač tose, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisė, pavyzdžiui, ššvietime, sveikatos apsaugoje taip pat ir vykdant pensijų reformą.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Grižas R. A. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. V., 2003 psl. 58 – 61
2. Grižas R. A. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai. V., 1997 psl. 15 – 18
3. Grižas R. A. Tarpatautiniai valiutiniai – finansiniai santykiai ir globalizacija. V., 2000 psl. 35 – 36
4. Snieška V. Makroekonomika. K., 2001 psl. 583 – 585
5. Tarptautinės finansinės organizacijos. V. 1993 psl. 21 – 31
6. Gustaitytė V. Reformą apmoka pacientai ir medikai // Kauno diena 2002 spalio 22 d. NR.245
7. www.developmentgateway.com
8. http://www.worldbank.org/icsid/about/about.htm
9. http://www.worldbank.lt/docs/casc.rtf
10. http://www.worldbank.lt/aboutwb.htm
11. http://www.transp.lt/index.php?show_content_id=425&news_id=532
12. http://www.sepc.lt/naujienos/20030219.htm
13. http://www.miga.org/screens/about/about.htm
14. http://www.jura.lt/2000_04/article04_l.htm
15. http://www.ifc.org/ifcext/about.nsf/Content/WhatWeDo
16. http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F99F1DB198D4957C3C1256D130047119F
17. http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F013C9766077091FAC2256DCC00405719
18. http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FB1C2591D1E6B20CDC1256D1300371B0F
19. http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/IDA/0,,contentMDK:20051270~menuPK:83991~pagePK:83988~piPK:84004~theSitePK:73154,00.html
20. http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/IDA/0,,contentMDK:20052217~menuPK:413834~pagePK:83988~piPK:84004~theSitePK:73154,00.html
21. www.transp.lt/ index.php?show_content_id=425&news_id=532 – 56k
22. http://www.neo.lt/nkm/index.phtml?lst=news&id=809&p=280
23. http://www.lsdps.lt/index.php?subaction=showfull&id=1077614572&archive=&start_from=&ucat=1&
24. http://www.press.lt/cgi-bin/Article_lz.asp?Lang=L&ID=388056&Width=640&BgColor=ffffff&Format=0100
25. http://www1.vks.lt/news/dokumentai/News_0303.pdfPRIEDAI
1 priedas
Pasaulio banko nariai
Member TRPB TPA TFC DIGA TSDIC
Afganistanas
Airija
Albanija
Algerija
Angola
Antigua ir Barbuda
Argentina
Armėnia
Australijaa
Austrija
Azerbaidžanas
Bahamas
Bahrainas
Baltarusija
Bangladešas
Barbadosas
Belgija
Belizas (Belize)
Beninas(Benin)
Bolivija
Bosnija and Hercegovina
Bostvanas (Botswana)
Brazilija
Brunėjaus Darusalamas (Brunei Darussalam)
Bulgarija
Bulgarija
Burkina Faso
Burundija
Butanas (Bhutan)
Centrinė Afrikos Respublika
Cote d’Ivoire
Čadas
Čekija
Čilė
Danija
Dominika
Dominikanos Respublika (Dominican Republic)
Džibotas (Djibouti)
Džordžija (Georgia)
Egiptas
Ekvadoras
El Salvadoras
Equatorial Guinea
Eritrea
Estija
Etiopija
Fiji
Filipinai
Finlandija
Gabonas(Gabon)
Gambija
Gana (Ghana)
Graikija
Grenada
Guyana
Guinea
Guinea-Bissau
Gvatemala
Haiti
Hondūras
Indija
Indonezija
Irakas
Iranas
Islandija
Ispanija
Italija
Izraelis
Jamaika
Japonija
JAV
Jemenas
Jordanija
Jungtinė Karalystė
Jungtiniai Arabų Emiratai
Kambodžija (Cambodia)
Kameronas (Cameroon)
Kanada
Kape Verde (Cape Verde)
Kazachtanas
Kenija (Kenya) <
Kinija
Kipras
Kirgizija
Kiribatas (Kiribati)
Kolumbija
Komoras (Comoros)
Kongo Demokratinė Respublika
Kongo Respublika
Korėja
Kosta Rika
Kroatija
Kuveitas
Lao People’s Democratic Republic
Latvija
Lebanonas (Lebanon)
Lenkija
Lesotas (Lesotho)
Liberija
Libija
Lietuva
Liuksemburgas
Madagaskaras
Makedonija
Malaizija
Malavija (Malawi)
Maldyvai (Maldives)
Malis (Mali)
Malta
Marokas (Morocco)
Maršalo salos (Marshall Islands)
Mauritanija (Mauritania)
Mauritijus (Mauritius)
Meksika
Myanmar
Mikronezija (Micronesia, Federated States of)
Moldova
Mongolija
Mozambikas
Nabilija (Namibia)
Naujoji Zelandija
Nepalas
Nyderlandai
Nigerija
Nigeris (Niger)
Nikaragva
Norvegija
Oman
Pakistanas
Palau
Panama
Papua Naujoji Gvinėja
Paragvajus
Peru
Pietų Afrika
Portugalija
Prancūzija
.
Qatar
Romunija
Rusijos Federacija
Rwanda
Samoa
San Marinas
Sao Tome and Principe
Saudo Arabia
Seišeliai
Senegalas
Serbija ir Montenegras
Sierra Leone
Singapūras
Syrian Arab Republic
Slovakijos Republika
Slovėnija
Solomon Islands
Somalija
St. Kitts and Nevis
St. Lucia
St. Vincent and the Grenadines
Sudanas (Sudan)
Surinamis
Swaziland
Switzerland
Šrilanka
Švedija
Tadžikistanas
Tailandas
Tanzanija
Timor-Leste
Togo
Tonga
Trinidad and Tobago
Tunisas (Tunisia)
Turkija
Turkmenistanas
Uganda
Ukraina
Urugvajus
Uzbekistanas
Vanuatu
Venesuela
Vietnamas
Vokietija
Zambija
Zimbabve
184 176 164 164 140
