Pasiula, paklausa ir kt.

KLAIPĖDOS AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA

Neakivaizdinis skyrius

EKONOMIKOS NAMŲ DARBAS

Atliko MG6-4n gr. studentas

A. Jackūnas

Tikrino dėstytoja

G. Galdikienė

Klaipėda 1999 m.

UŽDUOTIS

1 variantas

1. Pasiūla ir paklausa rinkoje. Pasiūlos ir paklausos kreivės. Subalansuota rinka.

2. Akcinės bendrovės. Jų panašumai ir trūkumai.

3. tikimasi 2000-jų Pasaulio krepšinio čempionatą surengti Lietuvoje. Aprašyk, kaip tai veiktų prekių ir paslaugų pasiūlą. Savo atsakymą prašom pagrįsti.

1. Pasiūla ir paklausa rinkoje. Pasiūlos ir paklausos kreivės. Subalansuota rinka.

Prieš kalbėdami apie pasiūlą ir paklausą rinkoje visų pirma išsiaiškinkime kas yra rinka, pasiūla ir paklausa.

Rinka – tai ekonominė mainų ssistema, kurioje vyksta prekių bei paslaugų pirkimas ir pardavimas bei jų mainai.

Pasiūla – prekių ir paslaugų kiekis, siūlomas pirkti už tam tikrą kainą.

Paklausa – prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojai nori nusipirkti už tam tikrą kainą.

Taigi iš rinkos apibrėžimo matyti, kad rinka labai panaši į turgų. Rinkoje kaip ir turguje vieni žmonės nori parduoti kiti nori nusipirkti. Kartais, o dabar ir dažnai, asmenys ar organizacijos nežino kur ieškoti tos ar anos prekės ar paslaugos rinkoje. Čia jiems padeda tarpininkai – rrinkoje veikiantys asmenys ar organizacijos, kurie įsiterpia tarp pardavėjo ir pirkėjo, siekdami pirkimą ir pardavimą padaryti veiksmingesnį.

1 diagrama.

Iš pirmos diagramos matyti, kad rinkoje yra dvi suinteresuotos pusės. Viena pusė turi ko nors (pinigų, darbo jėgos, informacijos, materialinių išteklių) ir nori tturėti iš to papildomų pajamų, todėl siūlo tai kitiems taip formuodami pasiūlą. Žmonės, verslo įmonės, valstybė, užsienio šalys nori įsigyti ko nors taip formuodami paklausą.Taigi:

Pasiūla – prekių ir paslaugų kiekis, siūlomas pirkti už tam tikrą kainą.

Paklausa – prekių ir paslaugų kiekis, kurį vartotojai nori nusipirkti už tam tikrą kainą.

Turėdami ribotas lėšas ir norėdami įsigyti kokį nors daiktą mes renkamės geriausią ir pigiausią iš siūlomų panašios paskirties esančių rinkoje. Daugumai prekių galioja dėsnis: pirmojo vieneto nauda yra didesnė už antrojo vieneto naudą, o šio nauda – už trečio ir t.t. Taigi jei jūs turite du vienodus daiktus ir turėdami pinigų nueisite į parduotuvę tai greičiausiai nepirksite trečio tokio pat daikto, o nusipirksite visai kitokį daiktą. Tačiau jei tas daiktas bus parduodamas llabai pigiai, jums greičiausiai kils pagunda vis dėlto nusipirkti tą daiktą neatsižvelgiant į tą aplinkybę, kad jūs jau turite du tokius pat daiktus. Iš čia galime daryti išvadą, kad noras pirkti prekes kyla mažėjant jų kainai.

Grafiškai paklausa vaizduojama žemyn krintančia kreive (2 diagrama). Tai lemia šios priežastys: 1)pigesnės prekės prieinamos didesniam žmonių kiekiui; 2)pigesnės prekės išstumia tą patį poreikį tenkinančias brangesnes prekes; 3) prekės, parduodamos mažomis kainomis, yra kaupiamos.

Kaip kainų pokytis veikia prekės paklausą priklauso nuo prekės paklausos lankstumo. Lankstumas &– prekės paklausos pokytis pasikeitus kainai. Jei prekės paklausa, padidėjus kainai, nesumažėja arba sumažėja nedaug, tai tada sakoma, kad prekės paklausa nelanksti. Tokia paklausa būdinga būtiniausioms kasdieninio vartojimo prekėms, kurių kaina palyginti nedidelė ir jos yra būtinos egzistavimui. Kai net ir nedidelis kainos padidėjimas daro žymią įtaką prekės paklausai, prekė įgyja lanksčią paklausą. Ja pasižymi prabangos prekės, sudarančios didelę bendrųjų vartojimo išlaidų dalį, prekės, turinčios pakaitų.

Pasiūla grafiškai vaizduojama aukštyn kylančia kreive (2 diagrama). Ji atspindi gamintojų norą parduoti. Kylant prekės kainai, gamintojai, siekdami gauti kuo didesnį pelną, didina gamybą. Jų gaunamas pelnas skatina ir kitus gamintojus imtis tokių pat prekių gamybos.

2 diagrama.

Panagrinėkime 2 diagramą. Ją sudaro pasiūlos bei paklausos kreivės ir taškai A, B, D.

Taškas A – subalansuota rinka. Pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo taškas. Šiame taške pasiekiama rinkos pusiausvyra. Visos pagamintos prekės yra išperkamos (gamintojai per mėnesį pasiūlo 20 tūkstančių megztinių po 100 litų, o vartotojai visus juos nuperka).

Taškas B – pasiūla viršija paklausą, prekės neišperkamos ir rinkoje atsiranda prekių likutis (gamintojai pagamina 30 tūkstančių megztinių po 130 litų, bet tai jie gali padaryti tik po 85 litus).

Taškas D – paklausa viršija pasiūlą, rinkoje jaučiamas prekių stygius (gamintojai sumažino gamybą iki 17,5 tūkstančių vienetų, tikėdamiesi parduoti po 95 llitus, bet vartotojai esant tokiai mažai pasiūlai sutiks mokėti po 105 litus).

Padidėjus gaminių kainai ir paklausai gamintojai padidina gamybos apimtis ir kainas ir rinka vėl grįžta į pusiausvyros tašką A.

2. Akcinės bendrovės. Jų panašumai ir trūkumai.

Akcinė bendrovė tai daugelio žmonių grupė,turinti juridinio asmens teises,t.y. ekonomikos sistemos veikloje dalyvauja kaip savarankiška civilinių teisių ir pareigų turėtoja, ir veikia ribotos finansinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės kapitalas yra padalintas į akcijas ir negali būti mažesnis nei 100 tūkstančių litų.

Akcija – dokumentas, liudijantis, kad į įmonę investuota tam tikra pinigų suma, ir suteikiantis teisę jo savininkui gauti dividendą – akcinės bendrovės pelno dalį, tenkančią turimoms akcijoms.Akcijos būna paprastos ir privilegijuotos.

privilegijuotų akcijų savininkai turi pirmumo teisę į akcinės bendrovės turtą ir dividendus. jie kasmet gauna nustatytą dividendų procentą. Paprastų akcijų savininkams dividendų procentas gali būti keičiamas kasmet, kas pablogina jų sąlygas tada kai akcinė bendrovė gauna mažai pelno, arba pagerina priešingu atveju. Dažnai privilegijuotų akcijų savininkai neturi balso teisės akcininkų susirinkime.

Akcinės bendrovės akcininkas už bendrovės veiklą savo asmeniniu turtu neatsako. Bankrutavus bendrovei jis gali netekti tik pinigų investuotų į akcijas.

Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja bendrovės valdyme. tam jie samdo patyrusius vadybininkus ir tai lemia bendrovės veiklos veiksmingumą. Akciniu bendrovių veikla apibrėžta “Akcinių bendrovių įstatyme”. Jame numatyta bbendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, veiklos bei bendrovės likvidavimo tvarka.

Akcinės bendrovės būna: atvirosios, uždarosios ir investicinės.

Atvirojoje akcinėje bendrovėje akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. Tai atvirajai akcinei bendrovei atveria didesnes galimybes investicijoms. Tai ji gali padaryti dviem būdais: parduoti papildomą kiekį akcijų arba išleisti obligacijų.

Obligacija – vertybinis popierius, liudijantis, kad akcinė bendrovė obligacijos savininkui yra skolinga tam tikrą pinigų sumą, kurią įsipareigoja grąžinti sutartu laiku, ir sutinka mokėti kasmetines palūkanas. Išleisti obligaciją tai vienas iš būdų pasiskolinti pinigų. Jos garantuoja jų pirkėjams nuolatines pajamas kol bendrovė nebankrutuoja. Obligacijų savininkai gauna pirkimo metu nustatytą palūkanų dydį, o paprastųjų akcijų savininkų pelnas priklauso nuo finansinių metų sėkmės. Jei finansiniai metai sėkmingesni tai akcininkai gauna didesnius dividendus, jei prasti mažesnius arba išvis jų negauna.

Obligacijų išleidimas akcinei bendrovei yra rizikingesnis dalykas nei naujų akcijų išleidimas. Akcinė bendrovė palūkanas privalo išmokėti bet kokiu atveju, nesvarbu ar praėję metai buvo sėkmingi bendrovei ar ne, o dividendų dydį ji gali nustatyti savo nuožiūra ir nuostolingais metais visai jų neišmokėti.

Uždarosios akcinės bendrovės įstatyminis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkstančių litų, joje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų ir akcijos negali būti platinamos viešai. Steigti uždarąją akcinę bendrovę galima tik

uždaruoju būdu. jos įstatyminis kapitalas sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. Bendrovės steigėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę bendrovės steigimo sutartį.

Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės ir jų perdavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose. Vardinės akcijos – akcijos, kurių savininkas yra asmuo, nurodytas akcijose ir įrašytas į bendrovės akcininkų registravimo knygą. Materialios verdinės akcijos perleidžiamos kitiems asmenims, bet akcijoje turi būti padarytas atitinkamas įrašas. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nurodyta, kad aakcijų savininkas gali parduoti ar perleisti savo akcijų dalį kitam asmeniui tik gavęs valdybos sutikimą. Sutikimas gali būti neduodamas tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių virš 50.

Investicinės akcinės bendrovės steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti bei operacijoms su įsigytu privatizuojamu turtu ( akcijomis ) vykdyti. Šių bendrovių įstatyminis kapitalas negali būti didesnis kaip 4 000 000 litų.

3. Tikimasi 2000-jų Pasaulio krepšinio čempionatą surengti Lietuvoje.

Kaip tai veiktų prekių ir paslaugų pasiūlą ?

Jei 2000-jų pasaulio krepšinio čempionatas bbūtų surengtas Lietuvoje tai atneštų daug naudos. Visų pirma daugiau žmonių pasaulyje sužinotų apie mūsų šalį, be to tai pagyvintų mūsų ekonomiką.

Panagrinėkime atidžiau. Taigi pasaulio čempionatas vyksta Lietuvoje. Visų pirma kur jis vyktų? Abejoju ar užtektų dviejų dabar esančių sporto hhalių pravesti visiems susitikimams. Reikėtų pastatyti dar vieną ar dvi sporto hales. Tai žinoma kainuotų nemažus pinigus, kurie eitų iš valstybės biudžeto, bet tai suteiktų Lietuvos statybinėms organizacijoms naujus didelius užsakymus. Šios savo ruožtu pelno ir kitų mokesčių pavidalu dalį pinigų sugražins į biudžetą. Taip pagyvinama stambioji pramonė.

Naujas sporto sales pastatėme. O kas toliau? Toliau panagrinėkime kas vyksta pačio čempionato metu. Čempionatas prasideda ir į mūsų šalį atvyksta įvairių šalių sirgaliai palaikyti savo mėgstamų komandų. Jiems reikia kažkur apsistoti. Juk čempionatas vyks ne vieną dieną, o savaitę gal net dvi. Kai kurie apsistoja pas gimines, draugus, pažystamus, bet dauguma jų neturi todėl patraukia į viešbučius. Taip padidėja pelnas viešbučiams. Toliau. Žmogus toks sutvėrimas, kad negali būti nevalgęs ilgesnį laiką. Užsieniečiai nne išimtis, jie taip pat žmonės. Taigi atsikėlę ryte jie išeina iš savo viešbučių apartamentų ir užsuka į kokią nors kavinę ar restoraną papusryčiauti. Automatiškai padidėja pelnas įvairioms kavinėms ir restoranams.

Taigi svečiai papusryčiavo, o iki rungtynių dar daug laiko ir jie nutaria pasivaikščioti po miestą ar aplankyti mūsų šalies gilumą. Iš to naudos gauna turizmo bendrovės, organizuojančios keliones po šalį. Turistai vaikščiojantys po miestą paprastai įsigyja vietinio meno kurinių. Tai pagyvina tautodailininkų verslą.

Vakare visi sirgaliai susirenka į rungtynes ir čia jjų jau laukia smulkieji verslininkai prekiaujantys užkandžiais, alumi, klubų atributika ir kitomis prekėmis. Tai vėl atneša papildomas pajamas smulkiajam verslui. Ir taip kiekvieną dieną iki pat čempionato pabaigos.

Tai buvo geroji pusė. Tačiau yra ir blogoji. Krepšinio fanai yra linkę triukšmauti, ypač kai išgeria. Todėl reikia padidinti policijos pajėgas, kad juos sutramdyti. Gali padaugėti darbo gydytojams bei gaisrininkams.Visa tai neigiamai atsilieps valstybės biudžetui, bet išlaidos bus mažesnės nei įplaukos.

Taigi galime daryti išvadą, kad tokių renginių kaip 2000-jų pasaulio krepšinio čempionatas Lietuvoje būtų kuo daugiau. Tai įneštų į Lietuvos ekonomiką naujų finansinių injekcijų ir padidintų Lietuvos prestižą pasaulyje bei padidintų pasiūlą rinkoje.