Pinigai

Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė.

Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.

Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai

reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra

abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies

pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės

apskaitos įrašai.

Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje

šalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl

pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.

Atsiradimas ir istorija

Pinigai kaip universalus mmainų matas atsirado siekiant supaprastinti

prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo

daromi iš brangiųjų metalų.

Pirmosios monetos nukaltos apie 2700 m. pr. Kr. senovės Lydijoje (dabar

Turkija) iš aukso ir sidabro lydinio – elektrumo.

Pinigų rūšys

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir

prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.

2. Popieriniai pinigai – banknotai.

3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių

tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.

4. Netikri pinigai aarba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos,

terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai

popieriai.

5. Elektroniniai pinigai

Popieriniai pinigai

Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma.

Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:

• už juos visuomet galima įsigyti prekių;

• valstybė jjuos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y.

paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;

• valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone,

t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir

mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.

Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:

1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)

2. patvarūs (geros kokybės popierius)

3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės

4. Kurių metų laidos pinigai išimti iš apyvartos ir kur juos galima

pasikeisti?

Šiuo metu iš apyvartos yra išimti 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litų

banknotai bei 1, 2 ir 5 litų monetos. Jie nemokamai keičiami tik Lietuvos

banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir

Klaipėdoje (Naujoji UUosto g. 16).

Ar galima mokėti ir atsiskaityti apipaišytais, suplėšytais arba kitaip

sugadintais pinigais?

Atsiskaityti ir mokėti tokiais pinigais galima, jeigu:

– išlikę ne mažiau kaip ¾ banknoto ploto ir vienas serijos bei vienas

numerio užrašas;

– monetos deformuotos ar apgadintos tiek, kad jose atpažįstamas Lietuvos

Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Kokie banknotai nepriimami mokėjimams ir atsiskaitymams?

Mokėjimams ir atsiskaitymams nepriimami banknotai, kurių išlikę:

– mažiau kaip ¾, bet daugiau kaip ½ banknoto ploto ir vienas serijos bei

vienas numerio užrašas;

– ½ banknoto ploto su vandens ženklu ir vienas serijos bei vvienas numerio

užrašas;

– mažiau kaip ½ banknoto ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo

skaičius bei vandens ženklas.

Kaip ir kur galima pasikeisti susidėvėjusius arba sugadintus pinigus?

Susidėvėję arba sugadinti pinigai nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose

Vilniuje (Totorių g. 2/8), Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji

Uosto g. 16) bei komerciniuose bankuose.

Kaip atpažinti, ar litų banknotas yra tikras?

Litų banknotai yra gerai apsaugoti šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis.

Norint įsitikinti, ar banknotas tikras, reikėtų atkreipti dėmesį į

pagrindinius banknotų apsaugos požymius. Tais atvejais, kai abejojama dėl

pinigų mokumo, Lietuvos banke jie priimami ekspertizei.

Ar Lietuvos banke galima pasikeisti užsienio valiutą?

Ne. Užsienio valiutą galima pasikeisti komerciniuose bankuose.

Ar galima naudoti lietuviškų banknotų ir monetų atvaizdus reklamos,

švietimo ir kitais tikslais?

Siekiant lengvai atskirti tikrus banknotus ir monetas bei nepakenkti

lietuviškų pinigų ir Lietuvos banko įvaizdžiui, banknotai gali būti

naudojami atvaizdavimuose, kurių akcentas nėra patys banknotai: vienpusėse

kopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 procentai arba ne daugiau kaip

75 procentai atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio; dvipusėse kopijose,

kurių dydis yra ne mažiau kaip 200 procentų arba ne daugiau kaip 50

procentų atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio, o monetos –

atvaizdavimuose plokščių atvaizdų forma ant bet kokių medžiagų, išskyrus

metalą. Plačiau apie tai – Lietuvos banko valdybos nutarime „Dėl Lietuvos

Respublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo“ .

Kilus klausimams, galite kreiptis į Lietuvos banko KKasos departamento

Pinigų ekspertizės skyriaus viršininką Algimantą Sodeiką tel. (8 ~ 5) 268

09 13, el. p. asodeika@lb.lt

Kas sukūrė šiuo metu apyvartoje esančius lietuviškus pinigus?

Apyvartoje esančius lietuviškus pinigus kūrė keli autoriai.

1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis,

50 litų – Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus, 100 ir 200 litų banknotus

– Rytis Valantinas.

1 lito monetą, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Baltijos kelio 10-

mečiui, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetas sukūrė skulptorius Antanas

Žukauskas, 1 lito proginę apyvartinę monetą, skirtą Lietuvos banko 75-

mečiui, – Rimantas Eidėjus, 1, 2 ir 5 centų monetas – Petras Garška.

Kur galima įsigyti proginių monetų?

Lietuvos banko išleidžiamų proginių monetų galima įsigyti Lietuvos banko

kasose:

Vilniuje (Totorių g. 2/8; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00

val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),

Kaune (Maironio g. 25; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val., 12.45–15.00

val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–14.00 val.),

Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16; darbo laikas I–IV: 9.00–12.00 val.,

12.45–14.30 val., V: 9.00–12.00 val., 12.45–13.30 val.).

Monetų taip pat galima užsisakyti užpildžius ir atsiuntus užsakymo blanką.

Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 268 03 15.

Koks proginių monetų platinimo laikas?

Proginių monetų platinimo laikas yra 5 metai. Likus pusei metų iki monetos

platinimo pabaigos, Lietuvos bankas apie tai informuoja visuomenę.

Kredito įstaigos

Kas yra kredito įstaigų veiklos priežiūra iir kas ją vykdo?

Kredito įstaigų veiklos priežiūra – tai priežiūrai atlikti reikalingos iš

kredito įstaigų ataskaitų forma gautos informacijos kaupimas, analizė,

kredito įstaigų veiklos ir finansinės būklės vertinimas šios informacijos

pagrindu, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kredito įstaigų veiklos

riziką ribojančius normatyvus ir kitus reikalavimus. Kredito įstaigų

veiklos inspektavimas: tikrinimas, ar teisingai sudarytos Lietuvos bankui

pateiktos finansinės ataskaitos, kredito įstaigos veiklos ir finansinės

būklės (kapitalo, aktyvų kokybės, pelningumo), turto ir įsipareigojimų

valdymo bei vadovavimo kredito įstaigai efektyvumo vertinimas. Kredito

įstaigoms, kurios nevykdo teisės aktų reikalavimų dėl saugios ir patikimos

veiklos, taikomos teisės aktuose nustatytos poveikio priemonės.

Kredito įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas.

Kuo skiriasi banko atstovybė nuo filialo (skyriaus)?

Banko atstovybė – banko padalinys, neatliekantis banko operacijų ir

nesiverčiantis kita komercine bei ūkine veikla. Banko filialas (skyrius) –

banko padalinys, veikiantis banko vardu ir atliekantis bent vieną banko

operaciją pagal jo įgaliojimą. Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako visu

savo turtu.

Lito susiejimas su euru

Kada litas susietas su euru?

2002 m. vasario 2 d. litas fiksuotu kursu susietas su euru (3,452 8 lito už

1 eurą).

Ar po lito susiejimo su euru litas išliks nacionalinė valiuta?

Taip. Susiejus litą su euru, litas ir toliau lieka nacionaline valiuta.

Kaip nustatytas oficialus fiksuotas lito ir euro kursas?

Oficialus fiksuotas lito ir euro kursas, kuris įsigaliojo 2002 m. vasario 2

d., apskaičiuotas taip: Europos centrinio banko

2002 m. vasario 1 d.

paskelbtas JAV dolerio ir euro rinkos santykis padaugintas iš 4.

Europos centrinis bankas JAV dolerio ir euro santykį skelbia su keturiais

skaitmenimis po kablelio, taigi ir apskaičiuotas oficialus lito ir euro

kursas turi keturis skaitmenis po kablelio.

Kodėl litą reikėjo susieti su euru?

Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su Europos Sąjungos (ES) šalių ir

šalių kandidačių į ES ekonomika. Kuriantis atitinkamai užsienio prekybos ir

investicijų struktūrai, vis aktualiau yra mažinti lito kurso svyravimus

pagrindinių prekybos partnerių pinigų atžvilgiu. Ekonominės ir politinės

integracijos kontekste lito ssusiejimas su euru yra logiškas žingsnis,

skatinantis tolesnį bendradarbiavimą su partneriais Europos Sąjungoje. Su

euru susieto lito sistema sudaro galimybę ateityje dalyvauti Ekonominėje ir

pinigų sąjungoje ir įsivesti eurą.

Ar po susiejimo su euru litas išliko stabilus?

Taip. Tai, kad litas nuo 1994 m. fiksuotu kursu buvo susietas su JAV

doleriu, leido užtikrinti lito stabilumą JAV dolerio atžvilgiu. Litas su

euru taip pat susietas fiksuotu kursu ir yra stabilus euro atžvilgiu.

Ar Lietuvos komerciniai bankai keičia litus į eurus ir kokiu kursu keičia?

Nuo 2002 m. vasario 2 dd. litai į eurus ir atvirkščiai keičiami Lietuvos

banko nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (3,452 8 lito už 1 eurą) be

jokių apribojimų. Bankai ima ne didesnį negu Lietuvos banko nustatytą

atlyginimą už grynųjų (1 procentą keičiamos sumos) ir negrynųjų ((0,25

procento keičiamos sumos) pinigų keitimą. Litai į JAV dolerius ir kitas

užsienio valiutas keičiami rinkos kursu.

Ekonominė ir pinigų sąjunga

Kas yra Ekonominė ir pinigų sąjunga?

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) – tai Europos Sąjungos valstybių narių

ekonominės ir pinigų politikos derinimo procesas, kurio galutinis tikslas –

bendrų pinigų įvedimas. EPS kūrėsi trimis etapais. EPS pirmojo etapo metu

(1990 m. liepos 1 d.–1993 m. gruodžio 31 d.) buvo pašalinti paskutiniai

kapitalo laisvo judėjimo tarp ES valstybių suvaržymai. EPS antrojo etapo

metu (1994 m. sausio 1 d.–1998 m. gruodžio 31 d.) įkurtas Europos pinigų

institutas, Europos centrinio banko pirmtakas. EPS trečiasis etapas

prasidėjo 1999 m. sausio 1 d. įvedus bendrą valiutą – eurą.

Kas yra Europos centrinių bankų sistema?

Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas ir

Europos Sąjungos valstybių nnarių centriniai bankai.

Pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Pagrindiniai ECBS

uždaviniai – nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką, vykdyti

valiutos keitimo operacijas, laikyti ir valdyti valstybių narių

oficialiąsias užsienio atsargas, užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimo

sistemų veikimą, bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis

vykdant patikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemos

stabilumą.

Kas yra Europos centrinis bankas?

Europos centrinis bankas (ECB) yra institucija, atsakinga už bendros pinigų

politikos įgyvendinimą euro zonoje. ECB pagrindinis tikslas – palaikyti

kainų stabilumą.

ECB kartu su ES 25 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaro

Europos centrinių bankų ssistemą.

ECB buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino.

Koks yra Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES?

Lietuvos bankas ir toliau yra Lietuvos centrinis bankas. Iš esmės pasikeitė

tai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią

sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių

nacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lemia glaudesnį

bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko

operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse. Lietuvos banko

valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, Lietuvos banko

atstovai dalyvauja ECB įvairių komitetų veikloje, tačiau, kol nebus įvestas

euras, tiesiogiai nedalyvaus nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigų

politiką.

Koks bus Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įsivedus eurą?

Įvedus eurą, Lietuvos bankas įgis balsavimo teisę Europos centrinio banko

(ECB) valdančiojoje taryboje, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra

bendros pinigų politikos euro zonoje nustatymas. Kartu Lietuvos bankas

įmokės visą reikalaujamą dalį į ECB kapitalą ir perves į ECB dalį užsienio

atsargų. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis

bankas, garantuodamas, kad Lietuvoje bus įgyvendinti ECB priimti

sprendimai.