Privatizavimo procesas ir jo problemos Lietuvoje
KAUNO TECHNOLOGIJOS
UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
PRIVATIZAVIMO PROCESAS IR JO PROBLEMOS LIETUVOJE
Priėmė:
Atliko:
KAUNAS 2003
TURINYS
1. Įvadas ………………………… 3
2. Nuosavybės formos ………………………… 3
2.1 Visuomeninė nuosavybė ………………………… 3
2.2 Privati nuosavybė ………………………… 4
3. Privatizavimo politika ………………………… 4
4. Valstybinio turto privatizavimas ………………………… 6
5. Išvados ………………………… 18
6. Naudota literatūra ………………………… 19
1. ĮVADAS
Dabar Lietuvoje vykstanti reforma – tai 1990 m. pradėtų reformų tęsinys, jų plėtojimas ir gilinimas.
1990 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, teko kurti teisines – ekonomines sąlygas naujo tipo rinkos ekonomikos santykiams formuoti ir plėtotis.
Pagrindinis vykdomų rreformų tikslas – pakeisti komandinės ekonomikos principu organizuotą ekonomiką į pasiūlos – paklausos, t.y. rinkos principais veikiančią, ekonomiką.
Kuriant rinkos ekonomiką, visų pirma reikėjo atlikti šiuos pagrindinius darbus:
1. Sudaryti sąlygas privačiai nuosavybei atsirasti ir plėstis.
2. Įvesti savą nacionalinę valiutą ir normalizuoti finansinius – piniginius santykius.
3. Įvykdyti kainų reformą.
4. Transformuoti tarptautinius ekonominius santykius.
Sąlygas privačiai nuosavybei atsirasti ir plėstis buvo kuriamos trimis pagrindiniais būdais:
1. Privatizuojant valstybinį turtą.
2. Grąžinant nusavintą nuosavybę buvusiems savininkams.
3. Steigiant ir plečiant privatų verslą.
Privataus verslo formavimas – pati natūraliausia privačios nuosavybės atsiradimo prielaida. Privataus verslo esmė, kad kkiekvienas žmogus gali savarankiškai verstis vienokia ar kitokia komercine – ūkine veikla, naudodamas privačią nuosavybę. Todėl pradedant reformas reikėjo priimti tokias teises suteikiančius įstatymus. Pirmajame reformų etape priimti įstatymai buvo palankūs daugeliui privačių įmonių atsirasti. Pastaruoju metu daugiausia steigiamos individualios ((personalinės) įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, kaip patogiausios teisinės verslo organizavimo formos.
Nacionalinės valiutos įvedimas – viso finansų ūkio tvarkymo pagrindas. Neturėdama savos nacionalinės valiutos valstybė daro mažą įtaką ekonomikai, kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis ekonomikai valdyti dažniausiai naudojami finansiniai – piniginiai svertai.
Ne mažiau svarbus reformos uždavinys – kainų liberalizavimas. Komandinės ekonomikos ypatybė – valstybės reguliuojamos kainos, o rinkos ekonomikos – laisvos arba ribotai kontroliuojamos kainos. Liberalizuojant kainas buvo nustatyta ir tam tikra finansinė parama mažai pajamų gaunantiems gyventojams. Kaip ir kitose valstybėse, dalį kainų kontroliuoja valdžia, kad konkurencijos neturintys gamintojai jų per daug nedidintų.
Kiekvienos šalies ekonominiam gyvenimui yra labai svarbūs prekybiniai ryšiai su užsienio valstybėmis. Lietuvos tarptautinių ryšių nustatymas – labai svarbus ekonominės reformos uždavinys. Tarpvalstybinės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartys yyra tarptautinių ekonominių ryšių plėtojimosi pagrindas.
2. NUOSAVYBĖS FORMOS
2.1 Visuomeninė nuosavybė
Socializmo sąlygomis gamybos priemonių visuomeninė nuosavybė buvo dviejų formų: valstybinė (bendraliaudinė) ir kolūkinė kooperatinė nuosavybė.
Gamybos priemonių valstybinės nuosavybės esmė tai, kad visi visuomenės nariai yra gamybos priemonių bendrasavininkiai. Visuomeninės nuosavybės objektai buvo: žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, gamyklos, fabrikai, šachtos, rūdynai, geležinkeliai, vandens ir oro transportas, bankai, ryšių priemonės, žemės ūkio įmonės (tarybiniai ūkiai), komunalinės įmonės ir t.t.. Mūsų šalyje visuomeninė nuosavybė buvo apie 90 proc. visų gamybos priemonių. KKitose socialistinėse šalyse vyraujanti gamybos priemonių dalis taip pat buvo valstybinė nuosavybė.
Socializmo stadijoje visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė turi valstybės nuosavybės formą.
Visuomeninė nuosavybė, nors ir būdama aukštesnioji socialistinės nuosavybės forma, neapėmė visų gamybos priemonių: dalis jų buvo žemės ūkio kooperatyvų (kolūkių), žvejų kolūkių, vartotojų kooperacijos (prekiaujančios kaimo vietovėje) ir gyvenamųjų namų statybos kooperatinė nuosavybė.
2.2 PRIVATI NUOSAVYBĖ
Dabar Lietuvoje vykstanti ekonomikos reforma – tai 1990 m. pradėtų reformų tęsinys, jų plėtojimas ir gilinimas.
1990 m., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, teko kurti teisines – ekonomines sąlygas naujo tipo rinkos ekonomikos santykiams formuotis ir plėtotis.
Sąlygos privačiai nuosavybei atsirasti ir plėstis buvo kuriamos trimis pagrindiniais būdais:
1. privatizuojant valstybinį turtą;
2. grąžinant nusavintą nuosavybę buvusiems savininkams;
3. steigiant ir plečiant privatų verslą.
Nekilnojamojo turto ir žemės bei miškų grąžinimas buvusiems jos savininkams būtinas todėl, kad sovietiniais metais privati daugelio žmonių nuosavybė buvo nusavinta. Atlygindama nuostolius, Lietuvos valdžia grąžina nekilnojamąjį turtą, žemę ir miškus buvusiems los savininkams. Turėtos nuosavybės grąžinimas – gana sudėtingas procesas: buvo nusavinta beveik visa žmonių turėta privati nuosavybė, todėl ir jos grąžinimo mastai yra dideli. Be to, nėra lengva nustatyti paveldėtojų teises, kartais net kali žmonės pretenduoja į tą patį namą ar žemės sklypą. Dažnai grąžinimo procedūra apsunkina susikirtę nuomininkų ir savininkų interesai. Pavyzdžiui, namas kuriame gyvena dabartiniai jo ssavininkai, stovi ant privačios žemės valdos, priklausančios ankstesniam savininkui.
Privataus verslo formavimas – pati natūraliausia privačios nuosavybės atsiradimo prielaida. Sovietiniais metais įmonės buvo tik valstybinės ir visi darbuotojai buvo samdomi. Privataus verslo esmė, kad kiekvienas žmogus gali savarankiškai verstis vienokia ar kitokia komercine – ūkine veikla, naudodamas privačią nuosavybę.Todėl pradedant reformas reikėjo priimti tokias teises suteikiančius įstatymus.Pirmajame reformų etape priimti įstatymai buvo palankūs daugeliui privačių įmonių atsirasti. Paskutiniais sovietinės valdžios valdymo metais Lietuvoje buvo apie 6000 įmonių, o po kelerių pirmųjų reformų metų įregistruota per 140000 įmonių. Daugiausia steigiamos individualios (personalinės) įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, kaip patogiausios teisinės verslo organizavimo formos.
Akcinis kapitalas tai viena iš nuosavo kapitalo formų. Kai įmonė maža, nuosavas kapitalas gali būti vien tik paties savininko santaupos. Nuosavas kapitalas turi dar vieną specifinę savybę – teisę spręsti kaip vadovauti įmonei. Savininkų pareiga – padaryti savo kapitalą naudingą, prisiimti su tuo susijusią riziką. Kai akcinė bendrovė turi kelis savininkus, jie sušaukia visuotinį susirinkimą, o pastarasis renka valdybą. Jos uždavinys nubrėžti įmonės ilgalaikės veiklos gaires.
3. PRIVATIZAVIMO POLITIKA
Pagrindinis privatizavimo tikslas – didinti verslo įmonių ekonominį efektyvumą ir jų sugebėjimą prisitaikyti prie vidaus ir užsienio rinkos sąlygų, diegiant pažangias technologijas bei įsisavinant aukštos kokybės produkcijos gamybą.
Privatizavimo tikslas – surasti efektyvų ssavininką, padidinti firmos investicinį efektyvumą.
Privatizavimo uždaviniai:
1. pritraukti užsienio investicijas;
2. padidinti įmonių gamybinį potencialą;
3. padidinti valstybės pajamas.
Privatizacijos reformos vykdamos sprendžiant politines, ekonomines, teisines problemas. Politinę – ekonominę privatizacijos problemą galima nagrinėti trim aspektais: efektyvumo, pasiskirstymo ir stabilumo.
Trys privatizacijos problemos aspektai
Trumpalaikis Ilgalaikis
Efektyvumas Statinis Dinaminis
Pasiskirstymas Pajamų Turto
Stabilumas Prisitaikymas prie cikliškų svyravimų Struktūrinis prisitaikymas
Svarbus 1997 m. privatizavimo proceso ypatumas yra tas, kad į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtraukti stambūs infrastruktūros objektai, kuriuose valstybei priklausė ne mažiau kaip 90proc. akcijų. Jau privatizuotos stambios įmonės – AB ,,Mažeikių nafta“ , ,,Lietuvos draudimas“ , AB ,,Lietuvos kuras“ , AB ,,Lietuvos telekomas“ , numatyta privatizuoti svarbias įmones kaip ,, Lietuvos avialinijos“ , Klaipėdos uosto įmonės ir kitas.
Tęsiant atskirų įmonių restruktūrizavimą, atsižvelgiama į restruktūrizuojamų įmonių grupes:
1. įmones, kurios tampriai inkorporuotos įbuvusios SSSR karinį kompleksą (elektronikos, elektrotechnikos, mašinų gamybos pramonėje) bei atsidūrė sunkioje padėtyje rinkos sąlygomis;
2. įmones, kurios pačios be didesnės valstybinės pagalbos sprendė restruktūrizavimo problemas ir sugebėjo ne tik išlikti, bet ir plėsti gamybą (maisto, lengvojoje, chemijos, baldų pramonėje).
Sudarant sąlygas spartesniam ekonominių išteklių perskirstymui ūkyje, tobulinama įmonių bankroto procedūrų tvarka ir įgyvendinamos bankroto procedūros. Siekiant pagreitinti bankroto procesą ir sudaryti sąlygas bankrutuojančių įmonių turto efektyvesniam panaudojimui bei spręsti atsiskaitymo su darbuotojais problemas, parengtas įmonių bankroto įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas, kuriame numatoma nustatyti trumpesnį bankrutavusios įmonės likvidavimo laikotarpį, supaprastinti
varžytinių tvarką, išplėsti likvidacinės komisijos įgaliojimus.
Šiandien įmones privatizuoti galima tokiais būdais:
1. viešas akcijų pardavimas;
2. viešas aukcionas (organizuojamas viešas pirkimas)
3. viešas konkursas (surašomos pirkėjų sąlygos, laimi tas, kas pasiūlo geresnes sąlygas);
4. tiesioginės derybos;
5. valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei.
Atsižvelgdama į smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ūkyje, ypač kuriant naujas darbo vietas, Vyriausybė savo veiksmų programoje vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai palankūs įstatymai, ir kiti teisės aktai. Steigiamos reikiamos institucijos, padedančios smulkiam ir vidutiniam verslui, tteikiama finansinė ir techninė parama. Vykdydama savo programines nuostatas, Vyriausybė 1998 m. pradžioje pritarė ūkio ministerijos pareigai smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programai ir patvirtino šios programos įgyvendinimo priemones.
Pagrindiniai uždaviniai, kurių siekiama vykdant minėtą programą yra:
1. sukurti verslo plėtrai palankią teisinę – ekonominę aplinką ir sumažinti biurokratinius barjerus;
2. suformuoti SVV plėtros technines ir finansines paramos sistemą;
3. tobulinti verslo infrastruktūrą ir verslo savivaldą.
Diegiant techninės ir finansinės paramos smulkiam verslui priemones, įkurtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. 2000 m. įsteigti Smulkaus ir vidutinio verslo rrizikos kapitalo ir Technologijų plėtros ir inovacijų rėmimo fondus.
Didelis dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui bei jo infrastruktūros plėtojimui.
Strategijoje planuojama toliau tęsti valstybei priklausančios nuosavybės dalies įmonėse pardavimą privatiems investuotojams. Numatoma sustiprinti valstybinės dalies įmonėse pardavimą privatiems investuotojams. Numatoma ssustiprinti valstybinės įmonės Valstybės fondo investicijų ir savininkų paieškos funkciją. Vidutinės trukmės laikotarpiu planuojama privatizuoti infrastruktūros įmones, sumažinti valstybės paramą gamybos įmonėms. Manoma, kad didžiąją dalį smulkių akcijų paketų įsigys vietiniai investuotojai, tuo tarpu pagrindiniais stambiųjų įmonių privatizavimo dalyviais bus užsienio pirkėjai.
Strateginėmis veiksmų kryptimis vidutinės trukmės perspektyvoje bus žemės bei natūralių monopolinių įmonių tolesnis privatizavimas. Šiomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas verslo produktyvumui augti bei įmonių lankstumui vystyti, veikiant rinkos sąlygomis.
Smulkūs verslai išskirti į atskirą kategoriją dėl tos priežasties, kad smulkų verslą galima palyginti lengvai parduoti tik vienam naujam savininkui. Smulkius verslus galima parduoti aukcionuose. Viešas aukcionas su daug dalyvių padidins tikimybę, kad ,, tinkamas žmogus atsiras tinkamoje vietoje “, t.y., kad verslo savininku galop taps tinkamiausias žmogus. Vis dėlto net ppaprasta privatizacijos forma susijusi su daugybe problemų. O tai būtų: kainų reformos padariniai, finansavimo problemos ir santykiai su pirkėjais iš užsienio.
Privatizavimo klausimams spręsti sudaryta Centrinė privatizavimo komisija, bei jai pavaldžios miestų ir rajonų privatizavimo komisijos.
4. VALSTYBINIO TURTO PRIVATIZAVIMAS
Valstybinio turto privatizavimas – tai valstybei priklausančio turto pardavimas ar kitoks įstatymiškai nustatytas jo perleidimas privatiems asmenims (žmonėms ar įmonėms). Privatizuojami gali būti tiek atskiri valstybės turto objektai (pav., pastatai), tiek ištisos įmonės arba jų dalys.
Pagrindinis privatizavimo tikslas – didinti verslo įmonių eekonominį efektyvumą ir jų sugebėjimą prisitaikyti prie vidaus ir užsienio rinkos sąlygų, diegiant pažangias technologijas bei įsisavinant aukštos kokybės produkcijos gamybą.
Privatizavimas vykdomas todėl, kad rinkos sąlygomis privatūs interesai aktyviau ir sparčiau veikia pasiūlos – paklausos formavimąsi. Privačios įmonės efektyviau reaguoja į rinkos signalus. Privataus sektoriaus plėtojimo ir stiprinimo prioritetai apima:
1. infrastruktūros objektų privatizavimą;
2. verslo įmonių restruktūrizavimą;
3. smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą;
4. aiškių įmonių ekonominės veiklos taisyklių (įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos) nustatymą, plėtojant privatų sektorių.
Įmonių sektoriaus reforma siejama su finansinio sektoriaus reformomis, o tai yra viena iš pagrindinių stabilizavimo proceso prielaidų. Įmonių reformavimas ir efektyvi ūkinė veikla taip pat gali užtikrinti sėkmingą bankų sektoriaus plėtrą ir efektyvią fiskalinę politiką.
1991 m. Lietuvoje prasidėjusiame privatizavimo procese galima skirti du valstybės turto privatizavimo etapus; pirmasis paskirstomojo pobūdžio turto privatizavimas (kai valstybės turtas buvo privatizuotas už investicinius čekius ar kitokias tikslines valstybines išmokas (1991 – 1995 m.)) Tai buvo labai dinamiškas procesas palyginus su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis. Šio etapo tikslas buvo valstybės turto privatizavimas už investicinius čekius (įskaitant dalinius mokėjimus grynaisiais pinigais), kuris leido aktyviai dalyvauti privatizavimo procese. Šiam tikslui buvo atidaryta per 2,6 mln. investicinių sąskaitų bankuose, kuriose buvo sukaupta investicinių čekių daugiau kaip už 10,2 mlrd. litų.
Investicinių čekių panaudojimas
mlrd. Lt %
Privatizavimui ppanaudota 9,8 93
Valstybiniam turtui įsigyti 6,8 65
Butams išpirkti 19
Žemės ūkio įmonėms privatizuoti 9
Nepanaudota 0,726 7
Per pirmąjį privatizavimo etapą privatizuota 5714 objektų, iš kurių 2928 didelės ir vidutinės įmonės buvo privatizuotos viešo akcijų pasirašymo būdu, 2726 smulkūs objektai parduoti aukcionuose, 12 įmonių parduota paskelbus konkursą geriausiam verslo planui parengti, bei 48 objektai parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą tai sudaro apie vieną procentą viso privatizuoto valstybės turto.
Komunalinių objektų privatizavimo programa buvo vykdoma lėčiau dėl įvestų apribojimų. Ribojamas atskirų atskirų specifinių įmonių privatizavimas, mažinant objektų privatizuojamo kapitalo dydį bei dalį.
Valstybės kapitalo privatizuota už 3,5mlrd. Lt,tam skirta investicinių čekių ir vienkartinių išmokų už 6,8 mlrd. Lt. Privatizuojant investiciniai čekiai nuvertėjo beveik du kartus.
Privatizuojamų objektų dydį atskirais laikotarpiais rodo šie duomenys:
Metai 1991 – 92 1993 1994 1995
Vieno objekto vidutinė vertė mln. Lt 0,38 0,986 0,984
Palyginti su kitomis šakomis, privatizuotos pramonės įmonės buvo daug didesnės – vidutinis vieno privatizuoto pramonės objekto kapitalas:
Metai 1991 – 92 1993 1994 1995
Mln. Lt 2,15 3,65 5,56 3,68
Didžiojo privatizavimo metu 30 proc. privatizuota nedalyvaujant darbuotojams, 35 proc. privatizuoto kapitalo darbuotojai įsigijo daugiau kaip pusę akcijų (nuo 50 – 100 proc.) visose šakose vidutiniškai daugiau kaip 30 proc. nuosavybės įsigijimas po privatizavimo sudaro pusę privatizuoto kapitalo.
Privatizavimo pradžioje darbuotojai dalyvavo negausiai, bet paskutiniuoju pirminio privatizavimo laikotarpiu jie aktyviai pirko valstybės turtą. Analizuojant kitų šakų duomenis ryškėja jau minėta tendencija – privatizavimo pradžioje privatizuota didžioji ekonomiškai aaktyvaus kapitalo dalis, kurio kiekis priklauso darbuotojams. Akivaizdžiausia ji prekybos (65 proc. kapitalo privatizuota 1991 – 92 m.), buitinių paslaugų (55 proc.), statybos (52 proc.) ir transporto (47 proc.) srityse.
Privatizacija Lietuvoje vyko sparčiai. Pirminei privatizacijai buvo parengta įstatyminė bazė, sukurtos privatizavimo institucijos ir struktūros.
Per pirmą privatizavimo etapą (1991 m. rugsėji – 1995 m. rugsėjis) privatizuota apie 2/3 valstybei priklausiusio turto, 95 proc. numatytų privatizuoti butų, 85 proc. numatyto privatizuoti žemės ūkio turto. Vadinasi, numatyta privatizavimo programa buvo įvykdyta.
Pagal privatizavimo metodus per pirmą privatizavimo etapą valstybės turtas buvo privatizuotas taip:
mln. Lt %
Akcijų pasirašymas 2628 78,8
Konkursai 368 10,9
Aukcionai 79 2,3
Už konvertuojamą valiutą 28 0,8
Parduotas privatizuotų įmonių valstybei priklausantis kapitalas 280 8,0
Iš viso 3383 100,0
Užsienio investuotojai galėjo dalyvauti privatizavimo procese už grynuosius pinigus. Kai kurios pasaulyje gerai žinomos kompanijos atėjo į Lietuvą būtent per pirmąjį privatizavimo etapą (Phillip Morris S. A. ir Kraft General Foods International, Inc.).
Buvo privatizuota gana daug įvairių ūkio šakų objektų. Privatizuoti 98 procentai statybos ir 97 procentai buitinio aptarnavimo sektoriaus objektų.
Per 1991 – 1995 metus privatizuotas 81 procentas numatyto privatizuoti valstybės turto.
Antras – komercinio pobūdžio privatizavimas (1996 – 2001m. kai turtas privatizuojamas už grynus pinigus.
Privatizavimo už grynuosius pinigus specifiniai bruožai:
1. įvertintas valstybės ir savivaldybių turtas parduodamas fiziniams bei juridiniams asmenims už grynuosius pinigus rinkos verte;
2. vietiniai ir užsienio investuotojai,
taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys turi lygias teises, privatizuodami valstybės ir savivaldybių turtą.
Vienas iš pagrindinių privatizavimo už grynuosius pinigus tikslų yra privatizuojant valstybei priklausančias įmones padaryti jas pelningas. Be to, labai svarbu perteikti įmonėms potencialių investuotojų žinias ir patirtį, taip pat pritraukti užsienio investuotojų kaip indėlį į Lietuvos ekonomiką.
Valstybinio turto privatizavimas
Metai 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Privatizuotų įmonių skaičius 846 2224 1257 1071 566 47 272 345 693 939 842 963
Privatizuotas kapitalas,mln.Lt 121 1047 1238 821 451 3,2 80,9 2329 470 902 468 349
Duomenų šaltinis: Valstybinis turto fondas
Privatizuojamus objektus gali įsigyti Lietuvos respublikos piliečiai. Valstybinis turtas privatizuojamas parduodant aukcione,skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Aukcionus rengia privatizavimo tarnybos. Aukcionas gali vvykti jei užsiregistravo ne mažiau kaip 2 dalyviai. Viešą akcijų pasirašymą skelbia ir vykdo privatizavimo tarnybos. Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kuriose privataus akcinio kapitalo, suformuoto iš fizinių asmenų ir privačių įmonių įnašo, nėra arba jis sudaro ne daugiau kaip 20 % jų įstatinio kapitalo, privatizuojamos išleidžiant akcijas. Akcijų nominali vertė turi susidaryti 25 % įmonių įstatinio kapitalo.
Valstybinės įmonės, kurių daugiau kaip 20 % įstatinio kapitalo sudaro privatus akcinis kapitalas, turi būti įtrauktas įprivatizavimo programas. Konkretų privatizavimo laipsnį nustato tų įįmonių valdymo organai. Jie neturi būti privatizuoti mažiau kaip 30 % įmonėje turimo valstybinio kapitalo.
Privatizuojant valstybinį kapitalą, gali būti išleidžiamos tik paprastos vardinės akcijos. Akcijų nominalių verčių suma turi būti lygi nustatytam privatizuoti įmonės valstybiniam kapitalui. Akcijų įsigijimo sąlygos turi bbūti paskelbtos ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki akcijų pasirašymo pradžios. Skelbimuose nurodomas įmonės pavadinimas, adresas, numatomų išleisti nominalių akcijų kiekis, vertė įstatinis kapitalas, akcijų pasirašymo vieta, laikas. Akcijų pasirašymas – sutartis tarp valstybės ir fizinio asmens ar jų grupės.
Pirmas etapas – trunka 30 dienų ir akcijos pasirašomos pradine jų kaina kai šia kaina pasirašyta daugiau kaip 10 % numatytų išleisti akcijų, skelbiamas kitas etapas, kuriame akcijų kaina padidinta ne mažiau 10 % pradinės kainos. Jei per pirmą etapą pasirašyta ne daugiau kaip 80 % akcijų, tai tęsiant akcijų pasirašymą, pradinė kaina ne greičiau kaip kas 10 dienų mažinama 10 %, kol pasirašoma 80 % numatytų išleisti akcijų. Kol nepasibaigė akcijų pasirašymas, tol asmuo turi teisę atsisakyti akcijų, bet jjam atskaitoma 2,5 % pasirašytų akcijų nominalios vertės.
Jei nominali kaina pasirašoma ne daugiau kaip 80 % akcijų, viešai paskelbiama, kad pasirašymas neįvyko. Tuomet privatizavimo komisija mažina įmonės turto įvertinimą ir ne vėliau kaip per 10 dienų skelbia naują pasirašymą arba priims sprendimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo akcijų pasirašymo pabaigos grąžinti asmenims pradinius įnašus.
Pasirašant akcijas, reikia įmokėti ne mažiau 25 % nominalios akcijų vertės. Ne mažiau 5 % šios sumos turi būti išmokėta pinigais. Jei akcijų pasirašymas patvirtintas, ttai per 30 dienų savininkas privalo per 2 metus sumokėti visą akcijų emisijos kainą. Laiku neapmokėjus akcijos anuliuojamos, o įmokėtas pradinis įnašas pervedamas į privatizacijos fondą. Jei, anuliavus akcijas, pasirašytų akcijų lieka ne daugiau 80 % skelbiamas viešas anuliuotų akcijų pasirašymas.
Patvirtinus akcijų pasirašymą ir apmokėjus visą jų emisijos kainą, išskyrus atvejus, kai akcijos perkamos išsimokėtinai, sukauptas akcinis kapitalas ir pakeisti įmonės įstatai įregistruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
1995 m. vasarą buvo priimtas naujas Valstybės turto privatizavimo įstatymas. Jame numatyta, kad privatizuojant objektus tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai bei įmonės dalyvauja lygiomis teisėmis. Tačiau realiai šis privatizavimo įstatymas įsigaliojo tik po metų, kai buvo parengti remiami dokumentai jam vykdyti.
Dėl lėto privatizavimo tempo 1997 m. buvo pakeista privatizavimo strategija, išplėsta privatizuojamo valstybės turto apimtis ir taikomi įvairesni privatizavimo būdai.
Keleto praėjusių metų privatizavimo duomenys
2000 m. buvo parengta ir išleista 16 Informacinio privatizavimo biuletenio numerių, kuriuose buvo paskelbtos 1736 objektų privatizavimo programos (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė – 1,41 mlrd. Lt). Iš šio skaičiaus 1205 objektai (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė – 1,34 mlrd. Lt) nuosavybės teise priklauso valstybei, o 536 objektai – savivaldybėms.
Daugiausia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto buvo ssiūloma parduoti viešo konkurso bei tiesioginių derybų būdais, parduodant 33 įmonių stambius akcijų paketus, kurių privatizuojamo valstybei priklausančio turto nominali vertė sudarė 860,2 mln. Lt.
2000 m. paskelbta valstybei priklausančių objektų privatizavimo programų:
Privatizavimo būdas Objektų skaičius Valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė, tūkst. Lt
Viešas akcijų pardavimas vertybinių popierių biržoje
45
245 017
Viešas konkursas 33 860 226
Viešas aukcionas 1110 226 560
Nuoma su išsipirkimu 12 4 965
Pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą 5 3 438
Iš viso: 1205 1 340 206
Privatizavimo sandorių sudarymas
2000 metus buvo parduota 694 valstybei nuosavybės teise priklausantys privatizavimo objektai už 864,6 mln. Lt.
2000 metais privatizuoti objektai
Privatizavimo būdas
Objektų skaičius Privatizuotų valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė (tūkst. Lt)
Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
Vieši aukcionai 640 125 844 73 250
Iš jų:
Akcijų paketai
Nekilnojamasis turtas
259
381
102 596
23 248
46 024
27 226
Vieši konkursai 22 212 983 139 417
Nuoma su išsipirkimu 6 3 668 3 552
Pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą 5 3 439 1 413
Viešas akcijų pardavimas vertybinių popierių biržose 21 217 042 646 984
Iš viso: 694 562 976 864 616
Didžioji dalis 2000 m. privatizuotų objektų – 317 – buvo parduota iš pirmo karto, paskelbus šių objektų privatizavimo programas, 101 objektas – iš antro karto, 76 objektai – iš trečio karto, 54 objektai – iš ketvirto karto, 51 objektas – iš penkto karto, o kiti objektai parduoti, kai programos buvo paskelbtos šeštąjį ir daugiau kartų.
16 privatizavimo objektų buvo pparduota užsienio šalių fiziniams bei juridiniams asmenims, kiti objektai – Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims.
Pagal Valstybės turto fondo ir kai kurių savivaldybių, neįsteigusių privatizavimo institucijų, įgaliotų atstovų pasirašytas atstovavimo sutartis (tokios sutartys pasirašytos su 10 savivaldybių) privatizuoti 25 savivaldybei nuosavybės teise priklausantys objektai už 279 tūkst. Lt.
Didžiausi 2000 m. sudaryti privatizavimo sandoriai:
Įmonės pavadinimas Valstybei tenkančių akcijų
dalis (proc.)
Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
Numatytos investicijos (tūkst. Lt) Pirkėjo įsipareigojimai išlaikyti
darbo vietų
skaičių
Privatizuota viešo konkurso būdu
AB „Geonafta“ 80,94 52 000 56 000 146
AB „Ventus nafta“ 90,33 5 500 25 000 160
AB „Drobė“ 68,39 19 200 45 440 777
AB „Ortopedijos technika“ 56,62 8 000 5 000 330
AB „Pajūrio viešbučiai“ 100 8 000 500 79
4 Metalo laužo supirkimo įmonės:
AB „Antrimeta“
AB „Įkrova“
AB „Metalo laužas“
AB „Antriniai metalai“
70,9
70
70
70
3 350
4 000
61
19
21
21
UAB „Švenčionių vaistažolės“ 99,71 3 500 14 800 46
AB „Vilniaus buitinė chemija“ 66,1 460 5 000 112
AB „Naujasis Vilnius“ 87,14 11 300 2 200 62
UAB„Klaipėdos alba“ 59,95 98 200 10
AB „Uostamiesčio žiedas“ 67,17 1 000 400 6
AB “Šilunga” 69,38 350 1 200 112
AB “Panevėžio aviacija” 100 100 400 36
UAB “Vilniaus agrochemija” 70,67 17,5 400 14
UAB “Daukšių aerodromas” 100 200 614 5
UAB “Pajūrio Alka” 69,55 1 800 450,1 14
AB “Statybos apdailos mašinos” 91,4 1 0 97
AB “Kuro aparatūra” 33,48 651,3 2 000 950
UAB “Lietuvos vystymo bankas” 59,26 23 888,8 0 29
2001 metais privatizavimo objektų sąrašas buvo papildytas 998 objektais, o iš jo išbraukti 805 objektai. Valstybės turto fondo teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 patvirtino naują privatizavimo objektų sąrašo redakciją, o gegužės 25 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 616), birželio 18 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 734), rugsėjo 25 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas Nr. 1166) ir spalio 29 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1267) patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinius pakeitimus.
Objektai, įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą
(2001 m. gruodžio 31 d. duomenimis, neįskaitant privatizuotų objektų)
Objektų skaičius Valstybei (savivaldybėms) priklausančių akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė
(tūkst. Lt)
Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 55 1 691 527
Įmonės, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 50% akcijų iš jų įmonės, kuriose valstybei priklauso nuo 33 iki 550% akcijų 700
62 275 507
29 508
Nekilnojamasis turtas 1043 89 173
Iš viso: 1798 2 056 207
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 82 194 416
Įmonės, kuriose savivaldybėms priklauso mažiau kaip 50% akcijų 85 8 963
Nekilnojamasis turtas 986 94 544
Iš viso: 1153 297 923
IŠ VISO (valstybės ir savivaldybių): 2951 2 354 130
Per 2001 metus paskelbta valstybei priklausančių objektų privatizavimo programų
Privatizavimo būdas Objektų skaičius Privatizuojamų valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė (tūkst. Lt)
Viešas akcijų pardavimas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje 34 24 964
Viešas konkursas 12 280 621
Viešas aukcionas 987 191 839
Akcijų pardavimas pagal viešosios apyvartos įstatymą
4 911
Iš viso: 1037 498 335
Siekdamas pritraukti potencialius pirkėjus ir sudaryti jiems galimybę įsigyti kkontrolinį akcijų paketą bendrovėse, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 1/2 akcijų, Valstybės turto fondas skatina sutarčių su kitais įmonės akcininkais sudarymą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis. Kontrolinio akcijų paketo įsigijimas potencialiam pirkėjui suteikia ggalimybę realizuoti savo idėjas ir iš esmės pagerinti įmonės veiklą. Pažymėtina, kad 2001 metais buvo sudarytos sutartys su šių įmonių akcininkais: UAB „Prekybos įrengimai“ (valstybės dalis – 41,79%, parduodama dalis – 72,91%), UAB „Butų remontas“ (valstybės dalis – 47,16%, parduodama dalis – 57,83%), AB „Palangos duona“ (valstybės dalis – 48,53%, parduodama dalis – 55,22%).
2001 m. kovo mėn. paskelbtas viešas konkursas AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo patarėjui parinkti. Šio konkurso laimėtoju tapo tarptautinė kompanija „PricewaterhouseCoopers“. 2001 m. rugpjūčio mėn. paskelbta šio banko privatizavimo programa. Vokietijos bankas „Nordeutsche Landesbank Girocentrale“, programoje nurodytu metu pateikęs pasiūlymą, buvo paskelbtas viešo konkurso laimėtoju. Šiuo metu vyksta derybos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo.
2001 m. lapkričio mėn. paskelbta AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo programa, pagal kkurią strateginis investuotojas galės įsigyti 34 procentus bendrovės akcijų. Gautos paraiškos iš dviejų potencialių pirkėjų – Prancūzijos bendrovės „Gaz de France“ ir konsorciumo „Ruhrgas AG“ su „E.ON Energie AG“. Abu potencialūs pirkėjai atitinka kvalifikacinius kriterijus, nustatytus minėtos bendrovės privatizavimo programoje.
Taip pat 2001 m. liepos mėn. buvo paskelbtas viešas konkursas AB „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo patarėjui parinkti, kurio laimėtoju tapo Vokietijos kompanija „Indecon Consulting GmbH“. Šiuo metu patarėjas vykdo 1-ąją konsultacinių paslaugų sutarties užduotį – ruošia Privatizavimo struktūros ir galimybių apžvalgą.
Per 22001 metus buvo parduoti 606 valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai.
2001 metų privatizavimo suvestinė
Privatizavimo būdas Objektų skaičius Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
Viešas aukcionas 573 57 684,30
Viešas konkursas 12 361 190,00
Pagal viešosios apyvartos įstatymą 3 15,42
Viešas akcijų pardavimas vertybinių popierių biržose 18 16 414,33
Iš viso: 606 435 304,05
Daugiausia objektų privatizuota viešo aukciono būdu – 573, iš kurių 251 objektas – nekilnojamasis turtas ir 322 – valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių įvairaus dydžio akcijų paketai. Šiuo būdu privatizuotų 245 įmonių akcijų paketai sudarė mažiau kaip 1/3 tų įmonių įstatinio kapitalo.
Viešo konkurso būdu privatizuotų 12 įmonių valstybei nuosavybės teise priklausantys akcijų paketai sudarė nuo 53 iki 100 procentų šių įmonių įstatinio kapitalo. Visuose šiuo būdu privatizuotų įmonių sandoriuose pirkėjams yra nustatyti įsipareigojimai – investuoti į įmones atitinkamą lėšų dydį ir išlaikyti nustatytą darbo vietų skaičių. Visuose per 2001 metus sudarytuose sandoriuose pirkėjai valstybės kontroliuojamose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse įsipareigojo investuoti daugiau kaip 397 mln. Lt, išsaugoti ir (ar) sukurti 3594 darbo vietas.
Viešo akcijų pardavimo būdu Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje buvo parduoti 21-os įmonės valstybei nuosavybės teise priklausantys akcijų paketai. Visi jie sudarė mažiau kaip 1/3 įstatinio šių įmonių kapitalo. Vieni iš didžiausių vertybinių popierių biržoje parduotų objektų – AB „Vilniaus Vingis“ (valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketas – 23,34%), privatizuotas už 10 648,3 tūkst. Lt, iir AB „Ragutis“ (valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketas – 5,5%), privatizuotas už 1 500 tūkst. Lt.
Pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą pateikus tris oficialius privalomus pasiūlymus, buvo parduoti trijų įmonių akcijų paketai, kurie sudarė nuo 3,2% iki 4,9% šių įmonių įstatinio kapitalo.
Didžioji dalis privatizuoto valstybės turto (209 objektai iš 606) buvo parduoti iš pirmo karto, paskelbus šių objektų privatizavimo programas; 57 objektai – iš antro karto, 84 – iš trečio, 70 – iš ketvirto, 54 – iš penkto, o likę 132 objektai parduoti, kai programos buvo skelbtos šešis ir daugiau kartų.
Keturi objektai parduoti užsienio šalių juridiniams asmenims. Kitus objektus privatizavo Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys.
Pagal Valstybės turto fondo ir kai kurių savivaldybių, neįsteigusių privatizavimo institucijų, įgaliotų atstovų pasirašytas atstovavimo sutartis (tokios sutartys pasirašytos su 8 savivaldybėmis) privatizuota 14 savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių objektų už 185,94 tūkst. Lt.
Per 2001 metus pasirašyti didžiausi privatizavimo sandoriai
Numatytos investicijos
Objekto pavadinimas Privatizuoto kapitalo dalis įstat. kapitale (%) Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
(tūkst. Lt)
įvykdymo terminas
(m.) Pirkėjo įsipareigoji-mai išlaikyti darbo vietų skaičių (vnt.)
Privatizuota viešo konkurso būdu
AB „Biosintezė“ 69,72 500,00 2 000,00 3 77
AB Vilniaus farmacijos fabrikas 53,17 530,00 130,00 1 55
AB „Tvoklė”“ 89,69 600,00 100,00 2 19
AB „Dilikas“ 74,15 260,00 400,00 1 57
AB „Mažeikių automobilių keliai“ 100,00 1 300,00 705,00 1 68
AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LISCO) 76,36 190 400,00 240 000,00 3,5 380
AB Lietuvos taupomasis bankas 90,73 150 000,00 150 000,00 1 2579
UAB „Sporto“ viešbutis 94,43 1 000,00 100,00
1 14
UAB „Zokvija“ 100,00 3 000,00 – – 13
AB „Vilma“ 97,08 5 600,00 430,00 5 263
UAB Leidybos centras 100,00 2 200,00 2 200,00 5
AB „Takioji NNeris“ 71,2 5 800,00 1 000,00 5 69
2002 metais Privatizavimo objektų sąrašas buvo papildytas 962 objektais, o iš jo išbraukti 1 134 objektai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 465, 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1289 ir 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2015). 2002 metais į Privatizavimo objektų sąrašą buvo įtraukti dideli objektai: po akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo įsteigtos įmonės – akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Vakarų skirstomieji tinklai“. Taip pat į šį sąrašą buvo įtrauktos uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“, Gelžbetonio atramų gamykla, „Šiaulių energetikos statyba“ ir „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, akcinės bendrovės „Mažeikių elektrinė“ ir „Lietuvos kino studija“; alkoholio pramonės įmonės – akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“, „Stumbras“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“.
Objektai, įtraukti į Privatizavimo objektų sąrašą
(2002 m.gruodžio 31 d. duomenimis, neįskaitant privatizuotų objektų)
Objektų
skaičius Valstybei (savivaldybėms) priklausančių akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė
(mln. Lt)
Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 48 1 795,3
Įmonės, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 50% akcijų
iš jų įmonės, kuriose valstybei priklauso nuo 33 iki 50% akcijų 377
28 382,4
302,7
Nekilnojamasis turtas 1189 70,2
Iš viso: 1614 2 247,9
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas
Kontroliuojamos įmonės 100 215,6
Įmonės, kuriose savivaldybėms priklauso mažiau kaip 50% akcijų 59 10,2
Nekilnojamasis turtas 1088 91,9
Iš viso: 1247 317,7
Iš viso (valstybės ir savivaldybių): 2861 2 565,6
Privatizavimo objektų vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo
įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šiuo nutarimu patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos skirsnyje „Privatizavimo objekto vertės nustatymas“ nustatyta, kad privatizavimo objektai turi būti vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei „Turto vertinimo metodika“ patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 “. Tam tikrais atvejais, kai įmonėse valstybei priklauso iki 1/3 akcijų, jų vertei nnustatyti naudojami ir kiti būdai. Vienas iš jų – supaprastintas naudojimo pajamų vertės metodas, pagrįstas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, akcininkų sąrašu ir kitais oficialiais dokumentais.
Valstybės turto fondas 2002 metais parengė ir išleido 17 „Informacinio privatizavimo biuletenio“ numerių. Buvo paskelbtos 1502 objektų privatizavimo programos (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė – 619,9 mln. Lt). Iš šio skaičiaus 802 objektai (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė – 540,0 mln. Lt) nuosavybės teise priklauso valstybei, o 700 objektų – ssavivaldybėms.
2002 metais paskelbtos valstybei priklausančių objektų privatizavimo programos
Privatizavimo būdas Objektų skaičius Privatizuojamų valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė (mln. Lt)
Viešas akcijų pardavimas Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje 90 76,7
Viešas konkursas 11 343,5
Viešas aukcionas 698 119,6
Akcijų pardavimas pagal Viešosios apyvartos įstatymą 3 0,2
Iš viso: 802 540,0
Per 2002 metus Valstybės turte ffonde buvo parduoti 533 objektai, iš kurių 510 objektų nuosavybės teise priklausė valstybei, o 23 – savivaldybėms.
2002 metų valstybės turto privatizavimo rezultatų suvestinė
Privatizavimo būdas Objektų skaičius Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
Viešas aukcionas 447 36065,751
Viešas konkursas 7 211253,011
Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą 5 5165,833
Viešas akcijų pardavimas Vertybinių popierių biržoje
50
13606,811
Tiesioginės derybos 1 23,610
Iš viso: 510 266115,016
Daugiausia objektų privatizuota viešo aukciono būdu – 447, iš kurių 179 objektai– nekilnojamasis turtas ir 268 – įvairaus dydžio valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketai.
Valstybės turto fondas ir septynios savivaldybės, neįsteigusios privatizavimo institucijų, pasirašė atstovavimo sutartis. Pagal šias sutartis 2002 metais valstybės turto fondas pardavė 23 savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių objektų už 263,275 tūkst. Lt.
Pasirašytos 43 valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pirkimo – pardavimo sutartys, iš kurių 25 yra privatizavimo objektų, parduotų savivaldybių privatizavimo institucijose, žemės sklypų pirkimo –– pardavimo sutartys.
Trys objektai parduoti užsienio šalių asmenims. Kitus objektus privatizavo Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys.
2002 m. vasario 18 d. su Vokietijos banku „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“ pasirašyta AB Lietuvos žemės ūkio banko 76,01 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. 2002 m. kovo 19 d. įvyko sandorio užbaigimas, kurio metu už 71 mln. litų pirkėjui buvo perduotos Lietuvos žemės ūkio banko akcijos.
2002 m. vasario 19 d. Valstybės turto fondas gavo vieno AB „Lietuvos dujos“ potencialaus pirkėjo ppirminį konkursinį pasiūlymą. 2002 m. balandžio 2 d. „Ruhrgas AG“ ir „E.ON Energie AG“ konsorciumas, kuris buvo pripažintas potencialiu pirkėju – strateginiu investuotoju, pateikė galutinį konkursinį pasiūlymą. 2002 m. birželio 26 d. AB „Lietuvos dujos“ 34% valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkėjas – „Ruhrgas AG“ ir „E.ON Energie AG“ konsorciumas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 17 d. pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, už privatizuojamas akcijas sumokėjo 116 mln. litų.
Per 2002 metus pasirašyti didžiausi privatizavimo sandoriai
Numatytos investicijos
Objekto pavadinimas Privatizuoto kapitalo dalis įstat. kapitale (%) Pardavimo kaina
(tūkst. Lt)
(tūkst. Lt)
įvykdymo terminas
(m.) Pirkėjo įsipareigotas išlaikyti darbo vietų skaičius (vnt.) ir terminas
Privatizuota viešo konkurso būdu
AB Lietuvos žemės ūkio bankas 76,01 71000 65000 1 1221 (vienerius metus)
AB „Lietuvos dujos“
34,0 116000 70000 0,5 1641 (trejus metus)
AB „Šilutės automobilių keliai“ 100 4220 1200 3 28 (vienerius metus)
AB „Pajūrio viešbučiai“ 100 6201,011 1500 3 72 (vienerius metus)
AB Kauno aviacijos gamykla 100 1740 250 0,5 20 (vienerius metus)
AB „Eglės sanatorija“ 94,53 8572 2920 2 128 (vienerius metus)
AB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 100 3 520 54 955 2 69 (vienerius metus)
2002 m. sausio 31 d. AB „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo patarėjas – „Indecon Consulting GmbH“ vadovaujamas konsorciumas (konsorciumo dalyviai – teisės firma „Sorainen Law Offices“ ir tarptautinė audito bendrovė „PricewaterhouseCoopers“)– pateikė Valstybės turto fondui bei Atrankinio konkurso komisijai transporto įmonėms privatizuoti Konsultacinių paslaugų sutarties pirmojo etapo užduoties įvykdymo ataskaitą, pagal kurią buvo nuspręsta tęsti AB „Lietuvos avialinijos“ privatizavimą. Privatizavimo patarėjas pagal šalių suderintą darbo grafiką pateikė minėtos sutarties antrojo etapo uužduotyje numatytų darbų ataskaitas dėl bendrovės vertinimo, finansinio ir teisinio audito bei privatizavimo strategijos. 2002 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta AB „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo programa, kuriai pritarė Privatizavimo komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2002 7-ame „Informaciniame privatizavimo biuletenyje“ paskelbta AB „Lietuvos dujos“ 34 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo gamtinių dujų tiekėjams privatizavimo programa. Gavus vieno potencialaus pirkėjo pirminę paraišką, potencialiu investuotoju paskelbtas Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, su kuriuo vyksta derybos dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, akcininkų sutarties ir ilgalaikės dujų tiekimo sutarties projektų.
2002 m. balandžio mėn. paskelbtas atviras konkursas AB „Klaipėdos transporto laivynas“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo patarėjui parinkti. 2002 m. birželio 11 d. buvo gauti 7 konsultacinių kompanijų pasiūlymai. Konkurso laimėtoju buvo pripažinta patarėjų grupė – Lietuvos ir Švedijos UAB V. Rutkausko, R. Skyriaus ir partnerių konsultacinė firma, pateikusi pasiūlymą kartu su audito ir konsultacine bendrove „Pannell Kerr Forster“, UAB „Revizorius“, advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir
