PVM taikymas

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS…………………………2

ĮVADAS…………………………4

1. PVM IR JO VAIDMUO…………………………6

1.1. PVM teorinis lygmuo…………………………6

1.2. Užsienio šalių praktika…………………………9

1.3. PVM ypatumai Lietuvoje…………………………13

1.3.1. PVM taikymo praktikoje problemos………………..17

1.3.2. PVM privalumai…………………………20

2. PVM MOKESČIO TYRIMAS…………………………22

2.1. Praktinis PVM apskaičiavimas……………………….22

2.2. PVM deklaracijos pildymas…………………………24

2.3. Sąskaitos-faktūros reikšmė…………………………26

IŠVADOS…………………………30

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………32

PRIEDAI…………………………33ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis. Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nesvarbu, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug ddėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50 valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas praktikoje ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. (Pajuodienė, G.M., 1993, p.29). Kyla klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos ššalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę: nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos aatstovas Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo praktikoje trūkumų. “Nevalia užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo. O ypač daug jo reikalauja smulkus verslas. Juk PVM objektas yra jo pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” (Buškevičiūtė, E., 2003, p.74).

Taigi nors ir labai populiarus ir plačiai paplitęs, PVM turi nemažai neigiamų bruožų, kuriuos pamėginsime išdėstyti šiame referate.

Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti PVM ypatumus bei išanalizuoti jo taikymo praktikoje problemas.

Darbo objektas – pridėtinės vertės mokestis.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

· Trumpai aapžvelgti PVM taikymą užsienio šalyse;

· Aprašyti PVM vaidmenį Lietuvoje, išskiriant pagrindines jo taikymo praktikoje problemas;

· Pateikti PVM apskaičiavimo pavyzdžius;

· Pateikti šio darbo išvadas.

Tyrimo metodai:

· Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariamas PVM;

· Susidaryti darbo planą, išskiriant svarbiausias dalis;

· Laikantis plano, parašyti teorinę dalį apie PVM pagal temos aktualumą;

· Pateikti sukurtos įmonės aprašymą bei atlikti PVM paskaičiavimus ir užpildyti PVM deklaraciją;

· Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas.

Norėdami išsiaiškinti PVM taikymo problemas, kaip metodinę medžiagą naudojome teorinę literatūrą apie PVM bei publicistinius straipsnius, kuriuose pateikiamos šio mokesčio mmokėtojų nuomonės apie PVM.

Ruošiant MTP praktinį darbą, buvo remtasi 8 šaltiniais: 4 knygomis, 4 straipsniais ir 3 internetiniais puslapiais. Darbe yra 2 paveikslai, 3 lentelės ir 6 priedai.1. PVM IR JO VAIDMUO

PVM (VAT) yra Pridėtinės Vertės Mokestis (Value Added Tax). Visose ES šalyse ir daugelyje ne ES šalių PVM, mokestis valstybei, yra automatiškai priskaičiuojamas už beveik visas prekes ir paslaugas. Šis mokestis sudaro nuo 5 iki 25% visos sąskaitos sumos. PVM yra pridedamas ir pažymimas sąskaitoje. PVM yra žymimas skirtingai, priklausomai nuo valstybės: ITA, GST, MWST, TVA ir MOMS.

1.1 PVM teorinis lygmuo

Pridėtinės vertės įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu.

Pridėtinės vertės mokestis – vienas iš prekių ir paslaugų mokesčių; tai netiesioginis mokestis, kurio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese šalyje sukurta ir realizuota pridėtoji vertė ir importuojamos prekės. Pridėtosios vertės mokesčio objektas turi tenkinti visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nnelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei. Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė nustatoma ta pačia tvarka, kaip ir muitui skaičiuoti, įskaitant į ją muitą ir akcizus ( 1 pav.).

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 89.

1 pav. Importuojamų prekių apmokestinamosios vertės nustatymas

PVM mokėtojai yra ūkio subjektai (įmonės, įstaigos, organizacijos) bei gyventojai, užsiimantys prekių (turto) pardavimu ar paslaugų teikimu, tačiau tikrasis PVM mokėtojas – mokesčio naštos nešėjas dėl mokesčio ėmimo mechanizme numatytos mokesčio perkėlimo sistemos yra galutinis prekių ir paslaugų vartotojas (išskyrus tam tikrus atvejus, kai priklausomai nuo prekės ar paslaugos paklausos šį mokestį iš tikrųjų sumoka pats gamintojas). Paprastai tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių pajamos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas neviršija įstatyme numatyto minimumo (siekiant sumažinti mokesčio rinkimo kaštus), PVM mokėtojais neregistruojami, tad ir šio mokesčio nemoka. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje minimali realizacinių pajamų suma yra 10000 litų per metus. Asmenys, kurių realizacinės pajamos sudaro nuo 1000 iki 100000 litų per metus, turi teisę registruotis mokesčio mokėtojais, jeigu to pageidauja. Mokestinė prievolė atsiranda išrašius sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą (t. y. nelaukiant apmokėjimo už prekes ar paslaugas), o iimportuojant prekes – pateikus krovinio deklaraciją.

Laisvosiose ekonominėse zonose zonų įmonės PVM neskaičiuoja ir į biudžetą nemoka.

Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais (1 priedas).

Už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms įstatyme nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas atsiradimo momentu arba importo skolos muitinei atsiradimo momentu.

Prekių kategorijai priskiriami daiktai, maisto prekės, numizmatinės paskirties pinigai, nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), visų rūšių energija – dujos, elektros ir šiluminė energija, vanduo.

Paslaugų kategorijai priskiriam.a teikiamos paslaugos (tarp jų – kanalizacijos ir kitos butų ūkio paslaugos) ir kita apmokama veikla (išskyrus atliekamą pagal darbo sutartį su darbdaviu), visų rūšių darbai.

PVM tarifas nustatomas procentais nuo parduotų ar importuojamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės. Apmokestinamąją prekių ir paslaugų vertę sudaro:

1. Prekių gamybos ir paslaugų teikimo kaina;

2. Pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos;

3. Įmokos už įrengimų surinkimą;

4. Įmokos už tarpininkavimą,

komisų, aukcionų mokesčiai;

5. Įvairios į sąskaitas – faktūras neįrašytos nuolaidos ir priedai;

6. Prekių pirkimo ar pardavimo kreditan išlaidos;

7. Įvairūs su produkcijos realizavimu susiję mokesčiai (muitai, akcizai), išskyrus PVM;

8. Aptarnavimo išlaidos arba kitos į prekių gamybos ar paslaugų teikimo kainą neįskaitytos sumos, kurias pirkėjai sumoka prekių pardavėjui.

PVM apskaičiuoti gali būti taikoma keletas metodų, tačiau daugumoje šalių (taip pat ir Lietuvos Respublikoje) taikomas netiesioginis atimties metodas, pagal kurį nereikia nustatyti pačios pridėtosios vertės (šis metodas taikomas naudojant sąskaitas-faktūras). Apskaičiuojant į biudžetą reikiamą mokėti PVM sumą, iš ppardavimo PVM (t. y. PVM, paimto už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas) atimamas pirkimo PVM (t. y. PVM, sumokėtas už tiekėjų pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas, įskaitant sumokėtą už importuotas materialines vertybes). Tačiau pirkimo PVM atimama tik ta dalis, kuri susijusi su apmokestinamų PVM prekių gamyba bei pardavimu ir su apmokestinamų PVM paslaugų teikimu (ši dalis vadinama PVM atskaitoma suma). Mokesčio suma nepriklauso nuo to, kiek iki pardavimo galutiniam vartotojui prekė praėjo terpinių etapų, nors PVM būdingas daugiakopiškumas – prekė ((paslauga) apmokestinama kiekvieno pirkimo pardavimo sandorio metu, taip pat ir importuojant prekes.1.2. Užsienio šalių praktika

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje Vakarų Europoje. Jį išrado prancūzas M.Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj aapyvartos mokesčio. Prancūzijoje PVM galutinai įsigaliojo 1968 m. Jis pradėjo sparčiai plisti kitose šalyse. Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija (1963 m.). Prie šio mokesčio plitimo prisidėjo ir Europos Ekonominės bendrijos 1967 m. balandžio mėn. priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias EEB šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį netiesioginį mokestį. Šiuo metu PVM taiko apie 50 šalių, iš jų visos Europos Sąjungos šalys (ES). 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). Daugelis užsienio tteoretikų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms surinkti daug pajamų į biudžetą, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skatinimo. PVM įvedamas kiekvienoje gamybos bei prekybos pakopoje ir gyvuoja, kol pasiekia vartotoją, t. y. mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui, kuris, pirkdamas prekes ar paslaugas, šį mokestį sumoka ir tampa tikruoju PVM mokėtoju.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV neįvedė šio mokesčio, buvo tta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų didinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nesvarbu, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi skiriasi. Pateiksime kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie atsispindi 1 lentelėje.

1 lentelė

PVM dydžiai užsienyje, procentais ( 1995 m. )

Šalis Standartinis Sumažintas Padidintas

JaponijaPrancūzijaVokietijaIspanijaSuomijaD. BritanijaBelgija 320.615162217.521 -5.5 ir 2177 ir 49 ir 12-12 ir 6 ——25

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Kaip matyti iš pirmos lentelės, visose šalyse PVM tarifai skiriasi ir nėra nė vieno sutampančio pagrindinio tarifo. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą. Taigi trumpai apibūdinsiu šį mokestį lentelėje išvardintose šalyse.

Japonijoje šis mokestis sudaro gan nedidelę dalį bendros mokesčių sumos – 19 proc. Beje, ir tarifas jo yra labai mažas – tik 3 proc. Pažvelgus į pirmą lentelę matyti, kad tai pats mažiausias tarifas. Tačiau jį ketinama didinti. Šiuo mmokesčiu apmokestinama prekių ir paslaugų vertė pagal kontrakto ir rinkos kainas, taip pat importo operacijos.

Nemažai PVM tarifų yra nustatyta Prancūzijos mokesčių sistemoje. Pagrindinis tarifas sudaro 20.6 proc. Nuo pridėtinės vertės. Be jo yra taikomi lengvatiniai 5.5 ir 2.1 proc. tarifai. Lengvatiniais tarifais dažniausiai apmokestinamos maisto prekės, žemės ūkio produkcija, knygos, medikamentai. Nuo PVM visiškai atleidžiamas medicininis aptarnavimas, švietimo veikla, visų rūšių draudimas. Eksportas taipogi neapmokestinamas PVM. Šioje šalyje mokestis sudaro apie 45 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų.

Vokietijoje PVM sudaro 28 proc. valstybinio biudžeto pajamų. Taikomas bazinis tarifas yra 15 proc., o lengvatinis – 7 proc. pastarasis mokamas už maisto prekes, visuomeninį transportą, informacijos priemones bei meno dirbinius.. PVM nemoka žemės ir miškų ūkio įmonės, neapmokestinamos eksportuojamos prekės.

Ispanijoje taikomas pagrindinis tarifas sudaro 16 proc. Lengvatinis 7 proc. tarifas yra taikomas keleivių transportui, viešbučių paslaugoms, kelių valymui, kinams, teatrams ir pan. Pirmo būtinumo prekėms (duonai, miltams, vaisiams, daržovėms, medikamentams) yra taikomas tik 4 proc. tarifas. PVM nemokamas už eksportuojamas prekes.

Standartinis PVM tarifas Suomijoje yra 22 proc. prekių ir paslaugų pardavimo kainos. Taikomi ir mažesni tarifai prekėms ir paslaugoms, turinčioms svarbią socialinę reikšmę. Eksporto prekės PVM, kaip ir jau išvardintose šalyse, neapmokestinamos.

Anglijoje PVM valstybės biudžete sudaro apie 17 proc. Standartinis mmokesčių tarifas 17.5 proc. PVM neapmokestinama maisto produktai, knygos, vaistai, importo ir eksporto prekės, gyventojų naudojamas kuras ir energija. Taip pat vanduo ir kanalizacija, gyvenamųjų namų statyba, transporto paslaugos, vaikų drabužiai, draudimas, pašto ir finansinės paslaugos. Kaip matome, šioje šalyje imamas PVM nėra didelis ir daugeliui prekių ir paslaugų jis nėra taikomas. Todėl ir jo dalis biudžete nėra didelė.

Belgijoje standartinis PVM tarifas prekėms ir paslaugoms yra 21 proc. Sumažintas tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybai – 12 proc., o pirmo būtinumo prekėms (kai kurioms maisto prekėms, kietajam kurui, vaistams, keleivių pervežimui ir kt.) – 6 proc. padidintas mokesčio tarifas – 25 proc. – nustatytas brangakmeniams, vaizdo aparatūrai, televizoriams, automobiliams ir kitoms prabangos prekėms. PVM neapmokestinama bankinės, draudimo ir kitos finansinės paslaugos, švietimo ir medicinos bei valstybinės mokestinės paslaugos.

Taigi iš aukščiau išvardintų šalių didžiausią PVM mokestį moka Suomija (22 proc.), be to, šioje šalyje gan nemaži yra ir lengvatiniai tarifai. Žemiausias šio mokesčio tarifas taikomas Japonijoje, kuri beje, vienintelė iš minėtų valstybių, nėra EEB narė. Todėl ir PVM tarifas smarkiai skiriasi nuo bendrijoje nustatytų normų. Nuo 1993 m. sausio 1 dienos EEB šalyse funkcionuoja konkreti PVM sistema. Ji apėmė tokius punktus:

1. Nustatytas PVM minimumas 15 proc.

2. Galimi pasirinkti du sumažinti mokesčio dydžiai, ne mažesni

kaip 5 proc.

3. Apmokestinimo sistema vietoje liko veikti, bet be pasienio kontrolės.

Kalbant apie lengvatinių tarifų taikymą galima teigti, jog PVM išimtys taikomos žemės ūkio produktams ir visų pirma maistui, farmacijos ir medicinos produktams beveik visose šalyse. Gan retai yra taikomas padidintas PVM tarifas. Iš 1 lentelėje pateikto valstybių sąrašo tokį tarifą taiko tik Belgija.

Mūsų nuomone, lengvatinių tarifų taikymas turėtų būti įvestas ir Lietuvoje. Tada ne tokios aukštos būtų pirmojo būtinumo prekių kainos ir taip palengvėtų šio mokesčio našta jo mokėtojams. LLengvatinių tarifų taikymas ypatingai palengvintų tų mokėtojų naštą, kurių pajamos yra labai mažos.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas. Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai kurių privalumų:

· PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.

· PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant kelioms nepriklausomoms įmonėms.

· PVM užtikrina nedviprasmišką ppasienio mokesčių taikymą – tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas nediskriminacinis importo apmokestinimas.

· PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas.

· PVM sukaupiamas, kai ggalutinis produktas parduodamas ir jis bus lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra. pardavimų mokestis ir tai reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį mokestį.

Kaip matome, PVM yra gana populiarus užsienio šalyse ir padeda joms surinkti nemažas pajamas į valstybinį biudžetą. Iš pateiktų šio mokesčio ypatumų keliose šalyse matyti, kad egzistuoja keletas PVM tarifų ir tai yra patogi šio mokesčio taikymo forma.

Toliau bus nagrinėjami PVM ypatumai Lietuvoje.1.3. PVM ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais, atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš netiesioginių mokesčių mokami bbuvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.

1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai. Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis mokestis buvo įvestas galutinai.

PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti teigiamai. Apmokestinus šiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinamoji bazė ir kasmet į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių (2 lentelė).

2 llentelė

LR nacionalinio biudžeto svarbiausi pajamų šaltiniai 1995-2000 metais

Mokestiniai ištekliai 91995 m. 11996 m. 11997 m. 11998 m. 11999 m. 22000 m.

Fizinių asmenų pajamų mokestis, tūkst. Lt. 1655980 2089435 1957910 2421738 2576394 2504272

Juridinių asmenų pelno mokestis, tūkst. Lt. 527390 590754 621730 580234 360828 311681

PVM, tūkst. Lt.,Proc. 196164134.7 227953634.3 334778241.0 361213238.5 346651438.6 341941239.2

Kitos pajamos, tūkst. Lt. 1515710 1684348 2220629 2763661 2579864 2488277

Nacionalinis biudžetas, tūkst. Lt. 5660721 6644073 8148051 9377765 8983600 8723642

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 80.

1998 metais palyginti su 1995 metais, PVM absoliutine apimtimi padidėjo beveik 2 kartus, o jo lyginamasis svoris nacionalinio biudžeto įplaukose nuo 1995 m. iki 1997 m. padidėjo 6.3 punkto (34.7-41.0). 1995-2000 metų laikotarpiu PVM, palyginti su fizinių asmenų pajamų ir juridinių asmenų pelno mokesčiais, augo sparčiausiai. (Buškevičiūtė, E., 2003, p.80).

Taigi matome, kad PVM Lietuvoje yra gan efektyvus ir yra svarbiausias biudžetinių įplaukų šaltinis. Todėl jam skiriama daug dėmesio, vyriausybė siekia tobulinti šį mokestį dėl dar didesnių įplaukų į biudžetą.

Toliau aptarsime PVM reglamentavimą Lietuvoje, jo mokėjimo ypatumus bei tarifus.

Mūsų šalyje PVM reglamentuoja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 metais gruodžio 22 dieną, Nr. 1-345 (Valstybės žinios, 1994, Nr.3). Šis įstatymas vėliau buvo daug kartų keistas bei papildytas, įstatymo nuostatos keičiamos įvairiomis kryptimis. PVM taipogi reglamentuoja Finansų ministerijos parengta “PVM apskaičiavimo ir mokėjimo instrukcija” bei kiti poįstatyminiai aktai.

Šis mokestis kaip ir kiti Lietuvoje mokami mokesčiai turi savo objektą, šaltinį, tarifus ir t.t.

PVM mokėtojai Lietuvoje yra juridiniai ar jjuridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, fiziniai asmenys. Visas Lietuvoje veikiančias įmones galima suskirstyti į PVM mokėtojas (privalo imti PVM ir sumokėti jį į biudžetą) ir nemokėtojas (negali imti PVM). Kriterijai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos prie PVM mokėtojų, nurodyti PVM įstatymo 6 straipsnyje. Pagal jį PVM neskaičiuoja ir nemoka į biudžetą asmenys, kurių pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro ne daugiau kaip 10000 litų per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių). Čia neįskaitomos daugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo pajamos. Svarbu yra tai, kad asmenys, ne PVM mokėtojai, negali imti šio mokesčio nuo pirkėjams parduotų prekių ar paslaugų, išskyrus ūkininkams parduotas prekes, jei jiems taikomas kompensacinis tarifas.

Įmonės PVM mokėtojomis tampa tada, kai jų metinės pajamos ir įplaukos sudaro nuo 10000 litų iki 100000 litų per metus ir kai jos pageidauja registruotis mokesčių mokėtojomis. O jei įmonių pajamos viršija 50000 litų per paskutiniuosius 12 mėnesių, tai jos privalo įsiregistruoti PVM mokėtojomis.

Ūkininkams yra taikomas kompensacinis tarifas, jei jų metinės įplaukos neviršija .100000 litų. Jie gauto PVM už realizuotą produkciją ir suteiktas paslaugas į biudžetą nemoka, o sumokėtas PVM už pirktas prekes ir paslaugas negrąžinamas.

Įstatyme yra nurodomos įmonės, kurios tampa PVM mokėtojomis ir moka šį mokestį į bbiudžetą. Tačiau gerai pamąsčius, tikrasis PVM mokėtojas yra tų įmonių prekių ir paslaugų pirkėjas, tai yra kiekvienas Lietuvos gyventojas. O tos įmonės, kurios vadinamos PVM mokėtojomis tik surenka šį mokestį ir perveda jį į biudžetą. Taigi, mūsų manymu, tikrieji PVM mokėtojai yra visi fiziniai asmenys, o ne įmonės.

Visos prekės ir paslaugos yra skiriamos į :

· Apmokestinamas PVM;

· Neapmokestinamas PVM.

Neapmokestinamų prekių ir paslaugų sąrašą pateikia LR PVM įstatymo 4 straipsnis.

Pajamų mokesčiu neapmokestinama:

· Pajamos už donorystę;

· Paveldėjimo ir dovanojimo būdu gautos pajamos (išskyrus paveldėtą autorinį atlyginimą);

· Gaunami alimentai;

· Žalai atlyginti gautos sumos netekus maitintojo bei darbingumo;

· Sumos, gautos pagal galiojančius darbo įstatymus (nustatyto dydžio) komandiruočių išlaidoms, materialinei ir moralinei žalai atlyginti bei neviršijančios nustatytų normų piniginės kompensacijos;

· Sumos, išmokamos iš valstybės ir savivaldybių paskolų obligacijas;

· Loterijų laimėjimai;

· Už akcijas ir pajus gaunami dividendai;

· Pašto paslaugų teikėjų teikiamos universaliosios pašto paslaugos ir kitos pašto paslaugos;

· Paskolų teikimas, taip pat suteiktos paskolos priežiūra, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo;

· Importo PVM neapmokestinamas Lietuvos banko importuojamas auksas;

· Privalomojo ir savanoriško draudimo išmokamos sumos;

· Grąžinami pajiniai įnašai bei sumos už parduotas akcijas;

· Pajamos už parduotą asmeninės nuosavybės teise gyventojui priklausiusį turtą, išskyrus jo paties pagamintą ar pirktą pardavimui;

· Sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos;

· Ikimokyklinis ugdymas, pradinio, pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo teikimas, vaikų ir jaunimo papildomas

ugdymas (dailės, muzikos ar kitose srityse), studijos aukštosiose mokyklose.

Neapmokestinamų prekių ir paslaugų paveikslas pateikiamas 2 priede.

Apmokestinamos prekės – tai daiktai, numizmatinės paskirties pinigai, visų rūšių energija, nekilnojamasis turtas. Žemė čia nepriskiriama. Importuojamos prekės – tai ne Lietuvos prekės, dėl kurių susidaro importo skola muitinei. Įstatyme nurodomos paslaugos, kaip mokesčio objektas, yra visų rūšių darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla, išskyrus atliekamą darbdaviui pagal darbo sutartį.

PVM mokamas ir nuo kitų mokesčių, pavyzdžiui, muitų, akcizų. Šie mokesčiai padidina PVM bei iškreipia rinkos ssantykius. Mūsų manymu, reikėtų vengti šio dvigubo apmokestinimo, pridėtinės vertės mokestį importuojamoms prekėms paskaičiuojant, eliminavus muitus ir akcizą. Dvigubas apmokestinimas tik kelia verslininkų nepasitenkinimą ir apsunkina jų veiklą.

PVM įstatymas taipogi numato, kad importuojamų prekių (įskaitant mainomas) apmokestinamoji vertė yra prekių muitinės vertės, importo muito ir akcizo suma. Importuojamų prekių vertė apskaičiuojama Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Mainant prekes (išskyrus importuojamas) ar paslaugas, apmokestinamoji kaina yra mainomų prekių ar paslaugų kaina.

Siekiant apskaičiuoti PVM ir įrašyti gautus duomenis į PVM deklaraciją, mokesčių mokėtojui rreikėtų teisingai apskaičiuoti apmokestinamąją vertę, o taipogi žinoti šio mokesčio tarifus. PVM įstatyme nurodomi tokie procentiniai proporciniai tarifai:

1. Nulinis procentų tarifas taikomas eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms; taip pat paslaugoms, susijusioms su prekių vežimu, pakrovimu, iškrovimu bei krovinių vežimui tranzitu per Lietuvos RRespubliką; atstovavimui šalies sandoriuose ir sandoriuose už Lietuvos ribų; prekėms, tiekiamoms paramos gavėjams. PVM mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės yra pripažintos eksportuotomis.

2. 18 proc. tarifas – visoms apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms, skaičiuoja.nt PVM nuo jų apmokestinamos vertės. Kai skaičiuojama PVM nuo prekių (paslaugų) vertės kartu su PVM, taikomas 15.25 proc. tarifas. Tačiau PVM suma abiem atvejais yra vienoda.

3. Kompensacinio PVM tarifo ūkininkams dydis negali viršyti 9 proc. Tarifo dydį ir jo taikymo sąlygas Seimas pavedė nustatyti vyriausybei. Šiuo metu galioja 6 proc. tarifas.

4. 9 proc. tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tiltų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms.

5. 5 proc. tarifas – keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keleiviniais traukiniais paslaugoms.

PVM tarifų scheminis paveikslas pateiktas 3 priede.

PVM mokėtojai į bbiudžetą moka PVM skirtumą. Iš gaunamos mokesčio sumos už parduotas prekes ir paslaugas atimama sumokėta mokesčio suma tiekėjams. Šis mokesčio paskaičiavimo mechanizmas, manytumėm, yra geras, nes jei iš pardavimų PVM nebūtų atimamas pirkimo PVM, tuomet ta pati vertė būtų apmokestinama kelis kartus, dėl ko smarkiai didėtų kainos. Kaip nurodo įstatymas, iš pardavimo PVM atėmus pirkimo PVM gautas teigiamas skirtumas yra mokamas į biudžetą, o neigiamas skirtumas pagal PVM įstatyme numatytas sąlygas gali būti grąžinamas, tačiau praktikoje daugiau pasitaiko atvejų, kai įįmonėms, įmokėjusioms į biudžetą nepriklausomą PVM dalį, valstybė tų pinigų taip ir negrąžina.

Bendrais bruožais apibūdinome pagrindinius PVM elementus ir toliau pamėginsime išskirti šio mokesčio trūkumus bei problemas, su kuriomis susiduria PVM mokėtojai Lietuvoje.1.3.1. PVM taikymo praktikoje problemos

Nors PVM įstatymas laikomas vienu geriausiu parengtų mokesčius reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje, tačiau praktiškai pritaikant šio mokesčio įstatymą ir instrukcijas bei nutarimus, ūkio subjektų buhalteriai ir finansininkai susiduria su daugybe problemų ir neaiškumų.

Visų pirma, daugeliui PVM mokėtojų rūpestį kelia nuolat keičiamos šio mokesčio įstatymo nuostatos. Tai trikdo verslininkus, priimant savo veiklos organizacinius sprendimus ir sukelia nestabilumą visuomenėje, kurios kiekvienas žmogus yra PVM mokėtojas. Kaip teigia V. Tamulionis, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas teisės normų pastovumu nepasižymi: “per trejus galiojimo metus jis keistas 15 kartų (pakeista daugiau kaip 50 normų). Tai 1997 metų duomenys, o ką kalbėti apie pasikeitimus per visus sekančius metus?” (Tamulionis, V., 1997, p.28).

Daugelis finansininkų nesupranta pačios pridėtinės vertės sąvokos ekonominės prasmės. Aiškia logika nepagrįsti daugelis įstatymo straipsnių. Įvedus PVM, ekonomistai siūlė atsisakyti juridinių asmenų pelno mokesčio, nes visiškai akivaizdu, kad mokant šiuos du mokesčius, įmonių pelnas apmokestinamas du kartus: ir 29 proc. pelno mokesčio, ir 18 proc. PVM. Tokiu būdu įmonė moka 47 proc. mokestį. Dvigubai apmokestinamos ir importuojamos prekės: joms uždedami PPVM ir muitų mokesčiai.

Dažnai būna ir taip, kad biudžetas skolingas įmonei, bet ji ir toliau turi mokėti mokesčius. Dažniausiai daugiau negu reikia pridėtinės vertės mokesčio sumoka veiklą tik pradedantys verslininkai ir įmonės, taip pat prekybinio profilio firmos, kurios smarkiai plėtoja prekybą, didina asortimentą, steigia naujų objektų. Be to, daug baudų yra surenkama dėl to, kad klaidingai yra taikomos šį mokestį reglamentuojančios normos. “Kadangi pridėtosios vertės mokesčio lyginamasis svoris kitų mokesčių atžvilgiu yra didžiausias, tai ir klaidų apskaičiuojant šį mokestį padaroma daugiausia. Dažnai pasitaiko, jog praleidžiami PVM mokėtojų registracijos terminai; tapus PVM mokėtoju, klaidingai skaičiuojama atskaita, nes į atskaitą galima įtraukti sumokėtą PVM už prekes ir paslaugas po to, kai tampama PVM mokėtoju.

Viena iš pasitaikančių klaidų priežasčių yra neteisingas PVM įstatymu numatytų lengvatų taikymas. Įmonės savo vykdomą veiklą bando pritaikyti lengvatas suteikiančiai veiklai. Pasekmės dažniausiai būna skaudžios. Įstatyme numatytos lengvatos taikomos griežtai apibrėžtais atvejais ir bet koks jų interpretavimas yra neleistinas” (Diržienė, R., 1997, p.56).

Neaiškumų apskaitos darbuotojams kyla ir dėl pardavimo PVM už turto nuomą apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės iždą.

Daug nesusipratimų kyla dėl to, kad Vyriausybės priimami sprendimai dėl PVM reglamentavimo dažnai nesutampa su įstatymo straipsniais. Vyriausybė imasi PVM apskaičiavimo klausimų, kurių galiojimas įstatyme nenumatytas:

· Savavališkai nustatė grąžintinos taros pridėtinės vvertės mokesčiu apmokestinimo tvarką;

· Patvirtino importuojamų vaistų, neapmokestinamų PVM, sąrašą, nors įstatymas (4 straipsnis) numato, kad visi vaistai neapmokestinami šiuo mokesčiu;

· Patvirtino medicinos ir stomatologijos paslaugų, teikiamų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų ir neapmokestinamų PVM sąrašą, nors įstatyme nenumatyta, jog visos šios paslaugos neapmokestinamos PVM.;

· Pažeisdama įstatymo 6 straipsnį, kuris numato, kad į PVM apmokestinamas realizacines pajamas neįskaičiuojamos pajamos už parduotą ilgiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą, Vyriausybė nustatė, kad kai fizinių asmenų pajamos už parduotą turtą kitos pajamos per metus viršija 50 tūkst. litų, jos apmokestinamos PVM, neišskaitant pajamų už realizuotą daugiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą.

Taigi, tokios painios nuostatos supainioja PVM mokėtojus. Jie nežino, kuo remtis: įstatymu ar Vyriausybės naujais nutarimais. Tai apsunkina jų mokesčių apskaičiavimą, o atėjęs mokesčių inspektorius situaciją gali palenkti savo pusėn ir apkrauti mokėtoją didžiulėm baudom.

Nemažai keblumų kyla dėl šio mokesčio dokumentų užpildymo. Įmonės daž.nai nežino kaip teisingai užpildyti ar atitaisyti PVM sąskaitas-faktūras.

Apskaitos dokumentų išrašymą ir klaidų taisymą reglamentuoja 1992 06 18 LR Buhalterinės Apskaitos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu ar tuoj po jos. Todėl tuo atveju, kai prekių kainos ar jų kiekis keičiami ūkinės operacijos vykdymo metu ar tuoj pat jai pasibaigus, pirmoji PVM sąskaita-faktūra anuliuojama

ir turi būti išrašoma nauja PVM sąskaita-faktūra.

Sąskaitos-faktūros bei PVM sąskaitos-faktūros naudojamos įforminant prekių ir paslaugų bei kito turto pardavimą įmonėms, išskyrus atvejus, kai nustatyta tvarka prekių pardavimas įforminamas kasos aparato kvitu. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai pirkėjo pageidavimu pardavėjas privalo išrašyti dar ir sąskaitą-faktūrą. Įmonei pardavėjai neturėtų būti didelė kliūtis parduoti prekę, išrašant reikiamus dokumentus, tačiau praktikoje atsitinka kitaip. Papildomas šių dokumentų išrašymas reikalauja nemažų išlaidų.

Visas aptartas PVM mokėjimo problemas pateikiame 4 priede.

Pateiksime pavyzdį, kiek įmonei tenka išleisti pinigų ssąskaitų-faktūrų pildymui.

Pavyzdys. Smulki ar vidutinė įmonė per dieną aptarnauja 200 klientų. Vadinasi, atitinkamai turės išrašyti ir sąskaitų-faktūrų 200 komplektų (komplektą sudaro 2 egzemplioriai) ir kasos pajamų orderių 200 vnt. Kadangi minėtų blankų užsakymo, gamybos, platinimo procesas visiškai monopolizuotas ir jam naudojamos naujausios technologijos, plečiamas platinimo tinklas, specialiųjų apskaitos dokumentų blankų kainos aukštos. 1997 metų duomenimis, nustatyta kasos pajamų orderio 1 vnt. kaina yra 0.35 Lt., o sąskaitų-faktūrų bei PVM sąskaitų-faktūrų 1 komplekto kaina 0.24 Lt. (be PVM mokesčio).

Mūsų pavyzdžiu: 200 xx 0.24 = 48 Lt.

200 x 0.35 = 70 Lt.

Iš viso būtų 118 litų per dieną. Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį – 22 dienos:

22 x 118 = 2596 Lt.

Per metus: 12 x 2596 = 31152 Lt.

Taigi matome, kkad vien tik šių dokumentų pildymas kainuoja nemažas sumas. Drąsiai galime sakyti, kad PVM apskaita ir administravimas reikalauja nemažų išlaidų. Be to, bent vienas ar keli asmenys bus užimti vien tik sąskaitų pildymu, o tai pareikalauja dar ir papildomų darbo apmokėjimo sąnaudų.

Taigi, apžvelgę kai kurias su PVM susijusias problemas, matome, kad šis mokestis turi nemažai trūkumų ir jį reglamentuojantis įstatymas dar nėra tinkamai parengtas.

Tačiau be visų šių neigiamų savybių, PVM turi ir tam tikrų privalumų, dėl kurių jis ir yra toks populiarus bei teigiamai vertinamas daugelio specialistų. Sekančiame poskyryje pamėginsiu išskirti pagrindinius PVM teigiamus bruožus.1.3.2. PVM privalumai

Kaip jau minėjome, Lietuvoje PVM įvedimas vertinamas labiau teigiamai. Šis mokestis padėjo surinkti didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Palyginti su kitais mokesčiais, PVM administravimo iišlaidos vis tik yra nedidelės. Jį lengviau surinkti, nes jis įvedamas gamybos pradžioje, kur PVM galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti, o paskui jis pats save kontroliuoja. Mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui ir atsispindi pirkinio kainoje.

Nuo 1995 metų įvedus kasos aparatus ir sugriežtėjus kontrolei, nuslėpti pardavimus dar sunkiau. Todėl ir PVM surinkimas tampa efektyvesnis.

Šiuo mokesčiu neapmokestinamos eksportuojamos prekės netrukdo konkuruoti lietuviškoms su užsienio prekėmis ir skatina eksportą. PVM yra geras įmonių atžvilgiu, jis yra neutralus jų veiklai, nes šį mokestį moka galutinis vvartotojas. Įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, suinteresuotos pirkti įmonių – PVM mokėtojų – veiklos produktą, nes tada pirkimo PVM gali įtraukti į atskaitą, o šis atitinkamai sumažina mokėtino į biudžetą PVM sumą. Svarbu ir tai, kad šiuo mokesčiu neapmokestinamos investicijos į pagrindinį kapitalą. Priešingu atveju įmonės vengtų didelio investavimo, o tai stabdytų jų veiklą.

Prie teigiamų PVM savybių galime priskirti ir tai, kad, palyginti su kitomis užsienio šalimis, jo tarifas mūsų šalyje tikrai nėra aukštas. Daugelyje Vakarų Europos šalių vidutinis PVM tarifas yra apie 20 proc. Mano manymu, Lietuvoje PVM tarifo didinti nereikėtų, nes ir taip surenkama pakankamai pajamų į valstybės iždą. Nebent galima būtų didinti pagrindinį tarifą, nustatant sumažintą tarifą pirmo būtinumo prekėms.2. PVM MOKESČIO TYRIMAS

Kokie gi dokumentai yra pildomi apskaičiuojant PVM ? PVM už prekes ir paslaugas apskaičiuojamas paslaugos pardavėjui išrašius pirkėjui sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą už parduodamas prekes, arba sumokėjus į kasą pinigus, kai neišrašoma sąskaita-faktūra. O įmonės pajamoms viršijus 100000 Lt ribą, ji privalo sumokėti atitinkamus mokesčius į valstybės biudžetą, užpildydama PVM mokesčio deklaraciją.2.1. Praktinis PVM apskaičiavimas

Prieš pateikiant PVM apskaičiavimo pavyzdžius, pirmiausia aprašysime įmonę, kuri yra PVM mokėtoja ir kurioje bus apskaitomas pridėtinės vertės mokestis.

Akcinė bendrovė “Kurpaitė” savo veiklą pradėjo 2000 metais. Kadangi įmonės metinės pajamos nuo 22001 metų viršijo 100 tūkst. litų, ji įsiregistravo PVM mokėtoja.

Pagrindinė šios akcinės bendrovės veikla – rudeninės avalynės gamyba bei pardavimas. Savo produkcijai pagaminti įmonė užsisako pagrindines žaliavas iš stambių tiekėjų, kurie yra:

AB “Dora”, kuri apdirbinėja odą;

AB “Kaučiukas”, gaminanti kaučiuko bei gumos gaminius;

IĮ “Audinė”, kuri užsiima kailių gamyba bei apdirbimu.

Visos šios įmonės yra PVM mokėtojos ir už parduotą produkciją ima pridėtinės vertės mokestį.

2003 metų gruodžio mėnesį AB “Kurpaitė” atliko šiuos pirkimus:

Ų Iš AB “Dora” nupirko odos už 50000 Lt.

Ų Iš AB “Kaučiukas” nupirko kaučiuko už 35000 Lt.

Ų Iš IĮ “Audinė” nupirko kailių už 41000 litų.

Bendra pirkimų suma be PVM sudarė 126000 litų. PVM sumas paskaičiuosime atskirai nuo kiekvieno pirkimo:

Ų 50000 x 0.18 = 9000 Lt.

Ų 35000 x 0.18 = 6300 Lt.

Ų 41000 x 0.18 = 7380 Lt.

Taigi, bendras pirkimų PVM gruodžio mėnesį sudarė 22680 litų. O bendra pirkimų suma su PVM buvo lygi 148680 litų. Skaičiavimai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė

Pirkimų PVM

Pirkta žaliava Kaina be PVM,Lt. PVM suma,Lt. Kaina su PVM,Lt.

ODA 50000 9000 59000

KAUČIUKAS 35000 6300 41300

KAILIS 41000 7380 48380

Viso: 126000 22680 148680

1 rodiklis 2 rodiklis 3 rodiklis

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Mėnesio pabaigoje taipogi buvo užfiksuoti ir avalynės pardavimai, kurie sudarė 230000 litų be PVM. Žinome, kad avalynė, jei ji nėra eksportuojama, yra apmokestinama PVM. Taigi pardavimo PVM sudarė:

230000 x 0.18 = 41400 Lt.

Atlikus šiuos skaičiavimus, galime nustatyti PVM mokėjimo į biudžetą rezultatą.

Pirktų prekių vertė ……….126000 LLt

Sumokėtas pirkimo PVM …..22680 Lt

Parduotų prekių vertė …… 230000 Lt

Pardavimo PVM ………41400 Lt

Norint sužinoti, kiek reikia sumokėti į biudžetą, reikia iš pardavimų PVM atimti pirkimų PVM. Šiuo atveju tai bus:

41400 – 22680 = 18720 litų;

Vadinasi, įmonė biudžetui turės sumokėti 18720 litų PVM mokesčio.

Gautą pardavimų PVM sumokėjo šios įmonės gaminamos avalynės pirkėjai, t.y. vartotojai. Minima įmonė šį mokestį tik pervedė į biudžetą.

Kita PVM suma būtų mokama į biudžetą, jei vienas iš tiekėjų būtų ne PVM mokėtojas. Tuomet AB “Kurpaitė” pirkimų PVM būtų mažesnis ir dėl to mokėtino į biudžetą suma būtų didesnė.2.2. PVM deklaracijos pildymas

PVM deklaracija – juridinę galią turintis dokumentas, kurį privalo pildyti visos įmonės, įsiregistravusios PVM mokėtojomis. Registracijos į PVM mokėtojus dokumentai pateikti 2 ir 3 prieduose.

PVM mokėjimo tvarka ir sankcijos pavaizduotos žemiau pateiktame paveikslėlyje ( 2 pav.).

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 100.

2 pav. PVM mokėjimo tvarka ir sankcijos

PVM deklaracijoje pateikiami duomenys apie pirkimų ir pardavimų PVM, įplaukų ir išlaidų sumas, nuo kurių šis mokestis buvo apskaičiuotas, taip pat į biudžetą mokėtinas arba gautinas mokesčio sumas bei kita informacija.

Šio dokumento pildymą reglamentuoja Buhalterinės Apskaitos pagrindų įstatymas ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. PVM deklaracijos 28 rodiklį – neatskaitomą PVM – reglamentuoja PVM įstatymo 19 straipsnio 2-6 punktai.

Iš apskaičiuotos PVM už realizuotas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomas įtrauktas į apskaitą PVM už prekes ir paslaugas:

1. Mokėtojo darbuotojams maitinti;

2. Atlyginti natūra mokėtojo darbuotojams už darbą;

3. Vaikų darželiams, lopšeliams, reabilitacijos centrams, gyvenamajam plotui, poilsio namams, vasaros stovykloms, skirtoms mokėtojo darbuotojų poreikiams tenkinti išlaikyti;

4. Dovanoms, reprezentacijai ir įvairioms pramogoms;

5. Keleiviniams automobiliams, skirtiems vežti ne daugiau 10 žmonių, eksploatuoti, jei eksploatavimas nesusijęs su apmokamu ir PVM apmokestinamu keleivių vežimu;

Kiekviena įmonė, PVM mokėtoja, PVM deklaraciją turi pateikti Valstybinei Mokesčių inspekcijai pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos.

Kadangi AAB “Kurpaitė” veikla aprašyta aukščiau, nesikartosime. Pasibaigus gruodžio mėnesiui, ši įmonė privalo užpildyti PVM deklaraciją. Pateiksime pagrindinius šio dokumento pildymo niuansus. Užpildyta pagal šios įmonės gruodžio mėnesio veiklą deklaracija pateikta 5 priede.

Jau žinome, kad gruodžio mėnesį AB “Kurpaitė” pirkimų PVM sudarė 22680 Lt. (žr. 3 lentelę, 2 rodiklis). Pardavimų PVM buvo lygus 41400 Lt. Mokėtinas PVM į biudžetą bus:

41400 – 22680 = 18720 Lt.

Ši suma bus įrašoma į PVM deklaracijos 59 skiltį. Į deklaracijos 12, 36, 41 bei 49 rodiklius aatitinkamai bus įrašoma pirktų prekių vertė be PVM, pirkimų PVM suma, parduotų prekių vertė be PVM bei pardavimų PVM suma.

Kiti deklaracijos rodikliai nepildomi, nes ši įmonė neužsiima veikla, kuriai būtų taikomos PVM lengvatos.2.3. Sąskaitos-faktūros reikšmė

PVM sąskaita-faktūra yra juridinę galią turintis ddokumentas.

PVM sąskaitas faktūras privalo naudoti PVM mokėtojai – prekių tiekėjai ir (arba) paslaugų teikėjai. Jie PVM sąskaitomis faktūromis turi įforminti prekių ir (arba) paslaugų pardavimo faktą tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių, tiek trečiųjų valstybių pirkėjams, nepriklausomai nuo to, ar sandoris apmokestinamas PVM ar ne.

Jeigu užsienio apmokestinamasis asmuo, Lietuvoje įregistruotas PVM mokėtoju, parduoda prekes ir (arba) Lietuvos Respublikoje, tai parduodamoms prekėms ir (arba) paslaugoms taip pat privalo išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

Nuo 2004-05-01 PVM sąskaitas faktūras pardavėjo vardu gali išrašyti ir prekių (paslaugų) pirkėjas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu bus sudaryta išankstinė sutartis pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) viršininko 2004-04-09 įsakymu Nr. VA-51 ,,Dėl susitarimo, kad prekių (paslaugų) tiekimą įformina pirkėjas, sudarymo ttaisyklių” patvirtintas taisykles. Taip pat PVM sąskaitas faktūras pardavėjo vardu gali išrašyti ir trečiasis asmuo (pvz., tarpininkas).

Svarbu įsidėmėti tai, kad tuo atveju, kai į ES valstybę tiekiama nauja transporto priemonė, jų tiekimo faktą PVM sąskaitose faktūrose turi įforminti ir asmenys, ne PVM mokėtojai (viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įsigiję verslo liudijimus fiziniai asmenys, bankai ar draudimo įstaigos, gyventojai ir kiti).

Kai Lietuvos PVM mokėtojas parduoda žemės ūkio produkciją kitam Lietuvos PVM mokėtojui, visais atvejais PVM sąskaitas faktūras išrašo ne pardavėjas, oo pirkėjas, PVM mokėtojas. Ši nuostata taikoma tik tokiu atveju, jei žemės ūkio produkcija parduodama jos perdirbėjams.

PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti PVM įstatymo 80 straipsnyje nurodyti tokie rekvizitai:

· PVM sąskaitos faktūros išrašymo data

Kaip ir kiekviename dokumente, taip ir PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta jos surašymo data. Svarbu atsiminti, kad apskaitos dokumentuose šią datą draudžiama taisyti;

· prekių (paslaugų) pardavimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita faktūra įforminamas avanso gavimas, -avanso gavimo diena, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data.

Vadinasi, PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta ne tik jos surašymo data, bet ir prekių ir (arba) paslaugų pardavimo (prekės perdavimo pirkėjui nuosavybės teise data arba paslaugų suteikimo data) ar avanso gavimo diena, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data. Pažymime, kad avansas įforminamas PVM sąskaita faktūra tik tuo atveju, jeigu atsiranda prievolė nuo jo apskaičiuoti PVM;

· PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris

Nuo 2004-05-01 PVM mokėtojas, įforminęs prekių ir (arba) paslaugų pardavimo faktą, PVM sąskaitoje faktūroje savo nuožiūra turi įrašyti seriją ir numerį. PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį PVM mokėtojas gali pasirinkti savo nuožiūra. Tačiau PVM sąskaitos faktūros numeris turi būti sudaromas didėjančia seka ir paremtas viena ar daugiau serijų. PVM sąskaitos ffaktūros serija gali būti sudaroma iš raidinių ar skaitmeninių simbolių arba skaitmenų. Skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Pavyzdžiui:

A serija Nr. 1

AL serija Nr. 1

VL serija Nr. 01

2VV serija Nr. 11 ir pan.

Taigi, PVM mokėtojas PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį PVM sąskaitoje faktūroje (ne specialiame blanke) turi įrašyti pats. Atkreipiame dėmesį į tai, kad jeigu PVM mokėtojai nuo 2004-05-01 dar naudoja specialius PVM sąskaitų faktūrų blankus, numerio ir serijos juose įrašyti nereikia (jie blanke jau yra nurodyti);

· prekių (paslaugų) pardavėjo PVM mokėtojo kodas

(Lietuvos PVM mokėtojų kodai papildomi dviraidžiu Lietuvos valstybės kodu ,,LT”. Taip papildyti PVM mokėtojų kodai naudojami prekiaujant tiek su kitomis ES valstybėmis, tiek su Lietuvos ar su trečiųjų valstybių asmenimis);

· prekių (paslaugų) pirkėjo .PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodys prekių (paslaugų) pardavėjui, įsigydamas prekes. Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas Lietuvoje, jis privalo visais atvejais nurodyti pirkėjo, PVM mokėtojo kodą (jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas).

Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas tiekia prekes kitos ES valstybės pirkėjui, tai PVM mokėtojo kodą jis nurodo tik tuo atveju, jeigu kitos ES valstybės narės pirkėjas jam savo PVM mokėtojo kodą pateikia.

Iki 2004-04-30 pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, pirkėjo, PVM mokėtojo, kodo PVM sąskaitoje ffaktūroje nurodyti nereikia. Atkreipiame dėmesį į tai, kad prekiaujant su kitomis ES valstybėmis narėmis tai yra labai svarbus rekvizitas ir nuo jo įrašymo (neįrašymo) į PVM sąskaitą faktūrą gali priklausyti PVM apmokestinimo tarifas, t. y., jeigu Lietuvos PVM mokėtojas pirkėjas savo PVM mokėtojo kodą nurodo kitos ES valstybės pardavėjui, tai pardavėjas parduodamoms į kitą ES valstybę išgabentoms prekėms gali taikyti 0 PVM tarifą. Ir atvirkščiai, jeigu minėtas kodas nebus nurodytas (ar prekės nebus išgabentos), prekės gali būti apmokestintos toje ES valstybėje nustatytu PVM tarifu.

Taigi, ar kitos ES valstybės pirkėjo nurodytas PVM mokėtojo kodas yra teisingas (galiojantis toje ES valstybėje, kurioje verslo partneris registruotas PVM mokėtoju), pasitikrinti galima Europos Komisijos interneto svetainėje (http://europa.eu.int/vies).

Nuo 2004-05-01 PVM mokėtojai dėl ES valstybės PVM mokėtojo kodo, pavadinimo, vardo, pavardės pasitikrinimo gali kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarptautinių mainų skyrių.

· prekių (paslaugų) pardavėjo pavadinimas, adresas arba vardas, pavardė ir nuolatinė gyvenamoji vieta (jei tai fizinis asmuo);

· prekių (paslaugų) pirkėjo pavadinimas, adresas arba vardas, pavardė ir nuolatinė gyvenamoji vieta (jei tai fizinis asmuo);

· parduodamų prekių (paslaugų) pavadinimas;

· parduodamos prekės (paslaugos) vieneto kaina be PVM, taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą;

· parduodamų prekių (paslaugų), apmokestinamų taikant vienodą PVM tarifą, apmokestinamoji vertė (be PVM);

· PVM tarifas (tarifai);

· PVM suma nacionaline

valiuta (šiuo metu Lietuvoje nacionalinė valiuta yra litas);

PVM sąskaitoje faktūroje PVM suma privalo būti nurodyta nacionaline valiuta. Be abejo, papildomai PVM sumą galima nurodyti ir kitomis valiutomis. Tuo tarpu apmokestinamoji vertė ir kitos sumos gali būti nurodytos ir kitomis valiutomis.

· kai tiekiama žemės ūkio produkcija turi būti nurodyti kiti Žemes ūkio ministerijos nustatyti rekvizitai;

Papildomi privalomieji rekvizitai PVM sąskaitose faktūrose ir kituose žemės ūkio produkcijos pirkimo dokumentuose patvirtinti Lietuvos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-80 ,,Dėl papildomų pprivalomųjų rekvizitų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose faktūrose ir kituose žemės ūkio produkcijos pirkimo dokumentuose nustatymo.

Pirkėjo prašymu PVM sąskaitoje faktūroje gali būti įrašoma ir kita informacija, pvz., jei pirkėjas nusiperka akcizais apmokestinamų prekių, kurių akcizą jis turi teisę susigrąžinti, tai pirkėjo prašymu, pardavėjas privalo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti už prekes apskaičiuoto akcizo sumą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2004–05-01 PVM sąskaitų faktūrų nebereikia pasirašyti.

Sąskaitos–faktūros formos pavyzdį pateikiame 6 priede.IŠVADOS

Aptarus daugelį PVM administravimo bei taikymo niuansų, galima padaryti šias išvadas:

1. Pažvelgus į uužsienio šalių praktiką matyti, kad šis mokestis plačiai paplitęs daugelyje valstybių ir yra gan populiarus.

2. Taikomi tarifai skiriasi įvairiose šalyse, tačiau jie neviršija 25 proc. Daugelis šalių taiko sumažintus tarifus, kurie dažniausiai būna nustatyti pirmojo būtinumo prekėms.

3. Eksportuojamoms prekėms beveik visose šalyse PPVM neskaičiuojamas. Tai yra teigiamas rodiklis eksporto atžvilgiu.

4. Europos Sąjungoje mokesčiai yra harmonizuojami, o tai reiškia, kad šalyse narėse bus nustatyti tam tikri PVM tarifai, kurių turės laikytis kiekviena ES narė.

5. Lietuvoje PVM taipogi gan greitai užėmė savo pozicijas ir yra vertinamas teigiamai surenkamų pajamų į biudžetą atžvilgiu. Šio mokesčio suma valstybiniame ižde 2000 metais sudarė didžiausią dalį (58 proc.) visų įplaukų.

6. PVM yra vartojimo mokestis ir tikrasis jo mokėtojas yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas. Šį mokestį moka kiekvienas Lietuvos gyventojas nepriklausomai nuo jo pajamų ar socialinės padėties.

7. Nepaisant PVM populiarumo bei efektyvumo šis mokestis daugeliui mokėtojų sukelia nemažai rūpesčių. Dažnai keičiamos PVM įstatymo nuostatos trikdo verslininkus ir sukelia nestabilumą visuomenėje.

8. Verslininkų nepasitenkinimą kelia tai, kad PVM dokumentų, t.y. sąskaitų-faktūrų pildymas reikalauja nemažai išlaidų. TTaipogi dažnai apskaitos darbuotojai susiduria su šių dokumentų pildymo neaiškumais.

9. Išvardinus mokesčio privalumus bei aptarus su PVM susijusias problemas, sunku nuspręsti, ar šis mokestis yra tikrai efektyvus. Daugelis teoretikų šį mokestį vertina teigiamai ir siūlo įvesti visuotinį PVM, pamažu naikinant Juridinių asmenų pelno ir Fizinių asmenų pajamų mokesčius. Tačiau dar neprieinama prie vieningos nuomonės, ar visuotino PVM įvedimas tikrai duotų teigiamų rezultatų. Svarstoma, ar įplaukos į biudžetą iš tiesų smarkiai padidėtų ir dėl to nenukentėtų šio mokesčio tikrieji mokėtojai.

10. Kiekvienoje įmonėje mokėtinas įį biudžetą PVM skirsis priklausomai nuo to, ar pirktos prekės buvo iš PVM mokėtojų ar ne. Tai įtakoja pirkimo PVM, kuris mažina arba didina PVM atskaitą į biudžetą.

11. Mokėjimų į biudžetą PVM atsispindi PVM deklaracijoje, kurią privalo pildyti kiekvienas PVM mokėtojas bei pateikti laiku Valstybinei Mokesčių inspekcijai.

12. Reikia sutikti su nuomone, kad PVM apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas gana sudėtingas. Vertėtų susisteminti PVM įstatymo galiojančius aiškinimus, panaikinti nereikalingus žinybų ir vyriausybės teisės aktus, padaryti šį įstatymą konkretesnį ir aiškesnį verslininkams, mokesčio mokėtojams bei visai visuomenei.

LITERATŪRA

1. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija. (2003) Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija. 323 p. ISBN 9955-09-350-1.

2. DIRŽIENĖ, Reda. (1997) Dar kartą apie pridėtinės vertės mokestį. Apskaita ir kontrolė, Vilnius, Nr. 2 (10), p. 5-6. ISSN 1297 – 2865.

3. MEIDŪNAS, Vitoldas. (1998) Ar lengva pertvarkyti mokesčius ? Mokesčių žinios, Vilnius, Nr. 7, p. 11. ISSN 1256 – 2486.

4. NAVIKAS, Petras. (1998) Dvigubas kailio nėrimas. Respublika: priedas “Aikštė”, Vilnius, Nr. 1(6), p. 7. ISSN 1452 – 2966.

5. NAVIKAS, Petras. (1998) Valdžios gudrybės biudžetui papildyti. Respublika: priedas “Aikštė”, Vilnius, Nr. 1 (13), p. 4. ISSN 1258-2394.

6. PAJUODIENĖ, Gina Marija. (1993) Mokesčių sistemos formavimas išsivysčiusiose šalyse. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 225 p. ISBN 9952- 10- 621-1.

7. ČEPIENĖ, Irena; MEIDŪNAS, Vitoldas; PUZINAUSKAS, Petras. (1994) Mokesčiai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 47 p. ISBN 9986-452-07-4.

8. ŽVIRBLIS, AAlgis. (1998) Mokesčių žinynas. Vilnius: Žuma. 124 p. ISBN 9986-773-00-8.

9. Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinis puslapis [interaktyvus], [žiūrėta 2004 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą:

10. Finansų ministerijos internetinis puslapis [interaktyvus], [žiūrėta 2004 m. lapkričio 25d.]. Prieiga per .internetą:

11. [Interaktuvus], [žiūrėta 2004 m. lapkričio 29d.]. Prieiga per internetą: PRIEDAI

1 PRIEDAS. Pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamoji vertė………………34

2 PRIEDAS. PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos…………………35

3 PRIEDAS. PVM mokesčio tarifai…………………………36

4 PRIEDAS. Pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo problemos Lietuvos sąlygomis……..37

5 PRIEDAS. PVM deklaracija…………………………38

6 PRIEDAS. PVM sąskaita-faktūra…………………………40

1 PRIEDAS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO APMOKESTINAMOJI VERTĖ

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 88.

2 PRIEDAS

PVM NEAPMOKESTINAMOS PREKĖS IR PASLAUGOS

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 94.

3 PRIEDAS

PVM MOKESČIO TARIFAI

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 91.

4 PRIEDAS

PVM MOKĖJIMO PROBLEMOS LIETUVOS SĄLYGOMIS

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 101.

5 PRIEDAS

5 PRIEDO TĘSINYS

6 PRIEDAS

PVM SĄSKAITA-FAKTŪRA

Pardavėjas: AKCINĖ BENDROVĖ “DORA” Gavėjas: AKCINĖ BENDROVĖ “KURPAITĖ’

Įmonės kodas: 4983167 Įmonės kodas: 2553681

PVM mok. kodas: LT486201912 Adresas: CHEMIKŲ G. 17, JONAVA

Adresas: SAVANORIŲ PR. 102, KAUNAS Tel.: (8-349) 57044

Tel.: (8-37) 597621 Faks.: (8-349) 57043

Faks.: (8-37) 597624

A/S: LT 221031256100011413

Bankas: AB “VILNIAUS BANKAS”

Banko kodas: 10330

Registravimo numeris: BC1110-293

Data: 2003.12.01 Apmokėti iki: 2003.12.05

Eil. Nr. Prekės kodas Prekės pavadinimas Kiekis Mat. vnt. Kaina be PVM Lt PVM % Suma be PVM Lt Bendra suma su PVM Lt

1. 9731 ODA 417 m 120 Lt 21,6 Lt 50000 Lt 59000 Lt

Suma be PVM: 50000 Lt

PVM %: 18 PVM suma: 9000 Lt

Suma su PVM: 59000 Lt

Suma žodžiais: Penkiasdešimt devyni tūkstančiai litų

Pardavėjas: direktorius Jonas Jonaitis

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)

Pirkėjas: direktorius Petras Petraitis

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)