„Rokiškio sūrio“ analizė

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

I. TEORINĖ DALIS 4

ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAI 4

1.2 STRATEGIJOS SAMPRATA 5

Strategijos sampratų turinys 5

1.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMAS 6

Valdymo ciklo funkcijų turinys 6

1.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOS 7

1.5 APLINKOS ANALIZĖ 8

1.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ 8

1.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 9

1.6 SSGG ANALIZĖ 10

1.7 STRATEGIJOS RENGIMAS 11

Strategijos rengimo modelis 11

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS 14

II. PROJEKTINĖ DALIS 14

1.9 INSTITUCIJOS CHARAKTERISTIKA 14

2.0 ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 15

2.1 PIENO SUPIRKIMAS 16

2.2 ŽALIAVOS KOKYBĖ 17

2.3 PIENO SUPIRKIMO KAINOS 19

2.4 GAMYBA 19

2.5 PRODUKCIJOS REALIZAVIMAS 20

2.6 PRODUKCIJOS SAVIKAINA IR FFINANSINIAI RODIKLIAI 21 ĮVADAS

Tyrimo problema. Verslas užima svarbią vietą šalies ūkio ekonomikoje.

Vykstant ūkio restruktūrizacijos, privatizacijos procesams, kuriasi naujos

verslo įmonės, plečia savo veiklą veikiančios firmos, o dalis jų dėl

įvairių priežačių bankrutuoja. Jų veiklos rezultatai priklauso, nuo įmonę

veikiančių tiek išorinių tiek vidinių aplinkos veiksnių.

Lietuvos verslo analizės duomenys rodo, kad šalyje nėra palankių verslui

sąlygų. Siekiant formuoti palankesnes verslo sąlygas, reikėtų spręsti šias

problemas: politinės aplinkos palankumo, teisinės aplinkos sutvarkymo,

mokesčių normatyvinės bazės tobulinimo, biurokratinių kliučių verslo

plėtrai panaikinimo, rinkos konkurencinių sąlygų tobulinimo ir strateginių

priemonių įgyvendinimo.

Šalies politinės situacijos kaita turi pernelyg didelės įtakos verslo

sąlygoms.Jos nuolat kaitaliojamos, destabilizuojamos. Nuolat

eksperimentuojama, o tai neigiamai veikia verslo plėtrą. Dažniausiai

pamirštami ankstesnių vyriausybių priimti įsipareigojimai ir nutarimai,

nevykdomos rinkimų programos ir kt. Analizuojant priimtus teisės aktus ir

kitus normatyvinius dokumentus, pastebima prieštaravimų ir nnetobulumų.

Šalyje veikiančių mokesčių tvarka yra nestabili, paini, be sistemos,

esama paslėpto mokesčių didinimo per įvairias rikliavas. Neigiamą įtaką

verslo veiklai įvairūs išankstiniai mokesčiai ir mokėjimai ( pvz.

avansinio pelno mokestis). Nepakankama institucijų parama Lietuvos įmonėms

pristatyti užsienyje, įeinant į rinkas ir jas plėtojant.

Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje įmonė turi didelį dėmesį

skirti savo veiklos vystimui bei plėtojimui. Įmonės plėtros planavimas –

tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Planavimas

atveria organizacijai perspektyvą ir padeda prisitaikyti prie pastoviai

besikeičiančios politinės, socialinės ir ekonominės aplinkos. Plėtros

pagalba įmonė išsiaiškina pagrindinius organizacijos trūkumus ir pavojus, o

taip pat privalumus ir galimybes. Planingai atliekant kiekvieną veiksmą ir

prognozuojant ateitį sutaupome materialinius, darbo, laiko išteklius, taip

pat pasiekiama geresnių rezultatų.

Sėkmingai gali dirbti tik lanksti ir ekonomiška įmonė, kuri sugeba:

tenkinti klientų poreikius, ggreitai reaguoti į besikeičiančią situaciją;

pasiekti aukštą gamybos lankstumą, esant minimaliam atsargų ir partijų

dydžiui;

užtikrinti aukštus tiekimo standartus, nepažeidžiant tiekimo terminų;

įgyvendinti efektyvią logistikos sistemą;

greitai įdiegti naujus gaminius ir t.t.

Technologijų įvaldymas ir investicijos, aukšta kvalifikacija ir naujų

produktų gaminimas yra būtini, siekiant padidinti darbo našumą ir gaminti

konkurencingą produktą.

Apibendrinant galima teigti, kad struktūriniai pastarųjų metų pokyčiai

reikalauja pakeisti įmonę taip, kad ji greitai, su aukšta kokybe

orientuotųsi į klientų poreikius ir geriau tenkintų rinkos reikalavimus.

Reikia keisti ne tik gaminius ir gamybos procesą, bet ir kitas įmonės

veiklos sritis: marketingą, personalo vadybą, finansų valdymą ir t.t.

Tyrimo aktualumas. Įmonės plėtra ir planavimas yra viena aktualiausių

temų bet kuriai organizacijai. Dėl nuolat kintančios ekonominės,

socialinės, politinės aplinkos įmonės tuti greitai persiorentuoti, kad

galėtų prisitaikyti ir išlikti rezultatyviomis. Kasdien iškyla vis naujų

problemų ir uždavinių, todėl vadovams tenka aktyviai veikti ieškant naujų

srendimų. Taip pat stojant į ES įmonių veiklos plėtros ir strategijų planas

yra viena svarbiausių sąlygų siekiant gauti ES finansinę paramą.

Tyrimo objektas. Darbo tyrimo objektas yra AB „Rokiškio sūris“ .

Tyrimo dalykas. AB „Rokiškio sūris“ situacijos analizė, plėtros

planavimas ir projektavimas.

Tyrimo tikslas. Darbo tikslas kuo detaliau įvertinti kiekvieną

rodiklį, išnagrinėti įmonės plėtros gali.mybes.

Tyrimo uždaviniai.

1. Atlikti įmonės strateginio valdymo teorinę analizę.

2. Atikti įmonės vykdomų projektų analizę.

3. Atlikti išorinės aplinkos veiksnių analizę.

4. Atlikti konkurencinės rinkos analizę.

5. Sudaryti įmonės strategiją.

Tyrimo hipotezė. Kad įmonė neprarastų jau užimtų rinkos pozicijų ir

toliau rezultatyviai dirbtų būtina planuoti tolesnę veiklą ir kurti

strateginius planus, kitu atveju įmonė gali prarasti pieno pramonės lyderės

pozicijas, tapti nepelninga ir nekonkurencinga organizacija.

Metodologija. Analizuojant įmonės plėtros ir planavimo konsepcijas,

buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kuri leido susipažinti su

įmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais,

klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant statistinę

informaciją, buhalterinę dokumentaciją susipažinta su įmonės veiklos

rezultatais, strategijos formavimo klausimais. Taip pat buvo atliktos

įvairių Lietuvos institucijų prognozių, apie

Lietuvos ekonominius rodiklius, analizės,kurios leido daryti prielaidas

tolesniam įmonės plėtros planavimui

Metodika.

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Įmonės veiklos analizė.

3. Dokumentų analizė.

4. Kiekybinių ir kokybinių rezultatų analizė.

Strategija.

2004 m. rugsėjo mėnesį buvo parengti pirmieji veiksmai tyrimui ir

pasiskirstyta darbo veikla, aptarti tyrimui aktualūs programiniai –

metodiniai ir organizaciniai klausimai.

2004 m. spalio mėnesį – pasirinkti geriausi tyrimui tinkantys ir

informatyviausi metodai. Pradėtas tiesioginis duomenų rinkimas.

2004 m. lapkričio mėnesį atliktas duomenų suvedimas, apdorojimas,

grupavimas.

2004 m. gruodžio mėnesį atliktas duomenų interpretavimas. I. TEORINĖ DALIS

ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAI

Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra

komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas

atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos

valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos

požiūriu įmonė yra organizacija:

Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;

Gaminanti prekes ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;

Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis, bei kitomis įmonėmis.

Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja

išlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro- ir

makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:

1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos

apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);

1. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno

didinimas, dividendų normos didinimas);

2. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno

rezervavimas, įmonės finansų struktūra. 1.2 STRATEGIJOS SAMPRATA

Strategijos sąvoka yra sena kaip pasaulis. Šį terminą vartojo jau

senovės graikai. Terminas „strategija“ kilęs uš graikiško žodžio

„strategos“ ir atėjęs iš karinės srities: stratos – armija ir ag –

vadovauti.

Įmonės strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius

ateities tikslus ir veiksnius bei priemones tiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjant strategijos sampratą, svarbu skirti du dalykus – strategija

gali būti suprantama ir kaip koncepcija, ir kaip procesas.

Strategija kaip koncepcija gali būti suprantama įvairiomis dimensijomis

– kaip planas, kaip manevras, kaip tam tikras elgsenos modelis, kaip

pozicija, kaip pespektyva. Tai priklauso nuo to į kokią aplinką – vidinę ar

išorinę – yra orentuota įmonės strategija.

1 lentelė Strategijos sampratų turinys

|Samprata |Turinys |

|Planas |Aiški veiksmų, kuriais įmonės vadovai siekia|

| |nubrėžti raidos kryptį, seka. |

|Manevras |Tam tikras veiksmas, kuriuo siekiama |

| |pergudrauti konkurentus. |

|Elgsenos modelis |Tam tikras pasikartojantis sąmoningas ar |

| |nesąmoningas elgsenos būdas veiksmų |

| |grandinėje. |

|Pozicija |Priemonės nustatančios įmonės padėtį |

| |rinkoje, palyginti su kokurentais. |

|Perspektyva |Įmonės pobūdžio ir raidos koncepcija, apima |

| |kolektyvines nuomones, siekius ir elgseną. |

Strategija yra svarbiausia įmonės veiksmų programa, nurodanti

ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama

retrospektyvinės raidos analizės bei ateities prognozių pagrindu. Dėl to

strategija tiksliai nenurodo, kaip organizacija sieks savo tikslų.

Tai –

vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Strategija tik

suformuluoja pagrindinius ilgalaikius tikslus ir jų siekimo politiką, kad

visa organizacija veiktų viena kryptimi.

Nėra tipinės, visoms įmonėms vienodos strategijos. Strategija priklauso

nuo įmonės specifikos:

• Veiklos pobūdžio (produkcija gaminančios ir paslaugas teikiančios

įmonės)

• Finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės įmonės)

• Nuosavybės (valstybės ar privačios įmonės)

• Dydžio (mažos ar didelės įmonės)

• Diversifikacijos ( vienos ar kelių veiklos sričių įmonės)

Strategijos kaip proceso samprata apima įmonės vizijos ir ateities

uždavinių apibrėžimą, dabartinės padieties vertinimą, strateginių

alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei įgyvendinimą. 1.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMAS

Įmonės strateginis valdymas susijęs su esminių įmonės plėtros problemų,

atsirandančių įmonei saveikaujant su aplinka, sprendimu ir veiksniais.

Strateginis valdymas – tai siekis pritaikyti įmonę jos ateities

aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir

spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis,

gautų naudos ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia

išlikimui.

Įmonės strateginis valdymas yra susijęs su strateginiu planavimu.

Strateginis planavimas padeda nustatyti įmonės misiją bei tikslus ir

uždavinius.Todėl kartais yra sunku atskirti strateginį planavimą nuo

strateginio valdymo.

Strateginis planavimas yra viena svarbiausių strateginio valdymo

sudedamųjų dalių. Bendriausiais bruožais planavimas yra valdymo ciklo

funcija. Ją įgyvendinant apibrėžiami įmonės tikslai ir numatomi veiksmai

bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Planavimas ir kitos valdymo

funkcijos –– organizavimas, vadovavimas ir kontrolė – sudaro uždarą valdymo

ciklą. Strateginio planavimo metu parengiama įmonės strategija.

Organizavimo, vadovavimo ir kontolės procesų metu įmonės strategija

įgyvedinama.

2 lentelė Valdymo ciklo funkcijų turinys

|Funcijos |Turinys |

| |Veiklos (plėtros) tikslo ir ateities krypčių |

|Planavimas |nustatymas, suformulavimas beiveiksmų jiems |

| |pasiekti apibrėžimas, numatant jų seką ir derinimą.|

|Organizavimas |Veiklos būdų numatymas, reikalingų veiklai sąlygų |

| |sudarymas. |

|Vadovavimas |Darbų paskirstymas konkretiems vykdytojams, |

| |komandavimas ir ryšių palaikymas, vykdytojų veiklos|

| |skatinimas. |

|Kontrolė |Tikrinimas, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, |

| |veiksmų tikslinimas. | 1.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOS

Strateginio valdymo logika grindžiama išsamia analize ir adaptyvia reakcija

į aplinkoje vykstančius procesus. Skiriamos tokios trys strateginio valdymo

stadijos:

• Strateginė analizė,

• Strategijos kūrimas,

• Strategijos įgyvendinimas.

Visos šios stadijos yra susijusios tarpusavyje tiesioginiais ir

gryžtamaisiais ryšiais.

3 lentelė

Strateginio vvaldymo stadijos, tikslai ir rezultatai

|Strateginio valdymo |Tikslas |Rezultatas |

|stadijos | | |

|1.Strateginė analizė |Kur mes esame? |Išorinis įvertinimas |

| | |Vidinis įvertinimas |

| | |Misija |

| |Kur mes ruošiamės būti?|Vizija |

|2. Strategijos kūrimas | | |

| | |Tikslai |

| |Kaip galima tai |Uždaviniai |

| |padaryti? |Priemonės |

| | |Strateginis planas |

| | |Verslo planai ir |

| | |investiciniai projektai|

| |Kas ir ką privalo |Funkciniai planai |

| |daryti? |(gamybos,pardavimų, |

|3. Strategijos | |tiekimų, finansų itt.t)|

|įgyvendinimas | | |

| | |Organizavimas |

| | |Vadovavimas |

| |Kaip mes tai atliekame?|Kontrolė |

| | |(stebėjimas, |

| | |įvertinimas, |

| | |koregavimas) |

Strateginio valdymo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstant

siekiama prognozuoti ateities aplinką. Strateginę analizę apima įmonės

išorinės aplinkos ir išteklių retrospektyvinio analizavimą ir

perspektyvinio laikotarpio prognozavimą. Strateginė analizė susijusi su

viskuo, kas gali paveikti įmonę, įskaitant šalies ūkį, technologiją,

socialinius bei politinius veiksnius.

Strategijos kūrimas yra formalus procesas, kuriam vykstant įmonės

vadovai tiksliai apibrėžia planus raštu, analizuoja įvairių strategijų

santykinį pranašumą ir sutinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė

kryptį. Startegijos kūrimas apima įmonės strategijos tikslinės orientacijos

apibrėžimą, strateginių alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutinių

strateginių sprendimų parinkimą. Strategijos kūrimo stadijoje įmonės

vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti įmonės viziją.Tai susiję su

įmonės misijos ir tikslų formulavimu. Įmonės misija turi atsispindėti

nustatant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Šios stadijos pabaigoje

turi būti sukurta įmonės būseną ir ateities viziją atitinkanti įmonės

strategija.

Strategijos įgyvendinimas apima užduočių vykdytojams rengimą, išteklių

paskirstymą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės procedūras.

Įgyvendinimo stadijoje vadovybė privalo vertinti stategijos vykdymą ir

daryti įmonės paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo

pataisas, atsižvelgdama į patirtį, besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas

ir galimybes 1.5 APLINKOS ANALIZĖ

Svarbi įmonės strateginio valdymo proceso stadija yra aplinkos

strateginė analizė. Įmonės aplinkos analizė pradedama patikslintos

informacijos rinkimu. Siekiant įvertinti atitinkamų informacijos rūšių

ypatumus, informacija suskirstyta į tris grupes:

• Informacija apie įmonės vidinę ppadėtį;

• Informacija apie išorinius aplinkos ypatumus – ji leidžia

pasirinkti tinkamą veiklos momentą bei įvertinti įvairius

objektyvius apribojimus, kurių įmonė negali įveikti;

• Informacija apie objektus[1], kurių veiksmus ir ypatumus reikia

įvertinti rengiant strategiją.

Analizuojant aplinką nustatomi išoriniai ir vidiniai veiksniai,

įvertinamas jų poveikis įmonės veiklai. 1.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Paprastai skiriami du išorinės aplinkos lygiai:

1. Makroaplinka;

2. Šakinė aplinka.

Įmonės makroaplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia visų šakų ūkio

subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai, teisiniai, ekonominiai,

socialiniai, kultūriniai, ekologiniai, tecnologiniai veiksniai.

Politiniai veiksniai nubrėžia įmonės veiklos reguliavimo ribas ir

apibrėžia teisingus pagrindus. Tai politikos, reguliavimo, įstatymų raidos

pokyčiai, kurie gali priversti įmonę patikrinti ir pertvarkyti strategiją.

Politinis teisinis makroaplinkos aspektas apima tarptautinę politinę

padėtį, santykius su valdžios institucijomis, teisinį reglamentavimą.

Ekonominiai veiksniai susiję su šalies makroeknominių rodiklių raida,

kuri turi nemažą įtaką įmonės strategijos veiksniams ir veiklai. Ekonominis

makroaplinkos aspektas apima ekonominį augimą, infliaciją, užimtumą,

palūkanų normas, valiutų kursų svyravimus, investicijų klimatą, gamybos

veiksnių kainas.

Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių

įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui

ir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apima

demografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius, darbo santykių raidą,

ekologines problemas, žmonių išteklų raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.

Tecnologijos veiksniai susiję su tecnologijos pažangos procesu. Svarbu

įvertinti, kaip naujos galimybės, informacinės technologijos darys įtaką

įmonės veiklai. Tecnologinis aspektas apima valstybės technologijų

politiką, naujų technologijų atsiradimo galimybes.

Šakiniai aplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia konkrečios šakos

ūkio subjektus. Šakinei aplinkai priklauso vartotojai, tiekėjai,

konkurentai ir kiti rinkos komponentai bei veiksniai.

Vartotojų įvertinimas. Kiekviena įmonė yra susijusi su vartotojais.

Įmonei labai svarbu pažinti savo vartotojus, suprasti jų poreikius, kad

galėtų ilgam laikui įgyti nuolatinius vartotojus.

Tiekėjų įvertinimas. Tiekėjų analizė leidžia nustatyti įmonės

priklausomybę nuo tiekėjų.

Konkurentų įvertinimas. Didelę įtaką įmonės verslo sėkmei turi

konkurentų galimybės, ypatybės, veiksmai. Įmonė turi pažinti savo

pagrindinius, stipriausius konkurentus, žinoti jų silpnybes ir pranašumus. 1.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Įvertinus išorinės aplinkos veiksnius, reikia analizuoti įmonės

vidinius veiksnius. Vidinių veiksnių analize siekiama nustatyti ir

įvertinti įmonės funkcionavimo varomąsias jėgas, apibrėžti sėkmės

veiksnius, numatyti silpnybes, kurios gali turėti įtakos įmonės

konkurencingumui ateityje.Įvertinami tarpusavyje susiję vidiniai veiksniai,

pirmiausia darbo ištekliai ir finansinės galimybės. Vidinių veiksnių

analizė rodo realias įmonės plėtros galimybes, ar įmonė galės kovoti su

kliūtimis, kurios buvo nustatytos analizuojant išorinius gamybos

veiksnius.Atsižvelgint į vidinių veiksnių analizę gali būti didinamos

konkurencinės galimybės, įgyvendinamos apsauginės priemonės, mažinančios

esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį, įmonės veiklos pranašumams

ir trūkumams nustatyti.

Vidinių veiksnių analizės sritys:

1. Organizacinė strūktūra.

2. Personalas.

3. Vidaus kontrolės sistema.

4. Finansiniai ištekliai.

Anlizuojant siekiama įvertinti praėjusių laikotarpio rezultatus,

išskiriant pagrindinius sėkmingą veiklą lemiančius veiksnius, taip pat

kitus veiksnius turėsiančius įtakos veiklos rezultatams.

Išanalizuoti vidiniai veiksniai palyginami su išoriniais

veiksniais,

siekiant nustatyti jų tarpusavio suderinamumą atetyje 1.6 SSGG ANALIZĖ

Išorinių ir vidinių veiksnių (išteklių)analizės rezultatams

apibendrinti ir sujungti naudojamas SSGG (angl. SWOT) analizės metodas.

SSGG (SWOT) santrumpa iššifruojama lietuvių (atitinkamai – anglų) kalba

taip: Stiprybės (Strengths), Silpnybės (Weaknesses), Galimybės

(Opportunities), Grėsmės (Threats). Stiprybės ir silpnybės apima

pagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja

analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos

formavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką. SSGG

analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas

keturias dalis (4 lentelė). Akivaizdu, kad kiekvienos firmos SSGG analizė

yra unikali. Lentelėje ppateikti tik kai kurie bendriausio pobūdžio galimi

veiksniai, kurie nebūtinai yra susiję su kiekviena konkrečia firma.

Pagerinti firmos SSGG analizės kokybę gali padėti tokios rekomendacijos:

tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip

didžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška tik

tuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė

detalizacija parodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie atliko

tokią analizę;

kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio firmoje

esmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi atspindėti su

firma susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro

pobūdžio teiginiai, atskleidžiantys kkiekvienam žinomas idėjas. Dažniausiai

pasitaikanti klaida SSGG analizėje yra siekimas pateikti kuo ilgesnius

veiksnių sąrašus su nepakankamu loginiu argumentavimu ir pagrindimu. Labiau

įtikinantis yra trumpas tinkamai argumentuotų veiksnių sąrašas. Taigi 4

lentelėje pateikto veiksnių sąrašo be jokių komentarų negalima laikyti SSGG

analizės rezultatu [13, p.110];

4 lentelė

Kai kurie galimi veiksniai SSGG analizėje

|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |

|Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje |

|Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas |

|Masto ekonomija |Nusenusios technologijos |

|Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos |

|Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba |

|Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas |

|Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka |

|Novatoriškumas |Žema reputacija |

|Architektūra |Menka kokybė |

|Reputacija |Neišplėtotas produkto |

|Produkto diferenciacija |aptarnavimas |

|Produkto kokybė | |

|Produkto aptarnavimas | |

|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |

|Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai |

|Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas |

|Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas |

|Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė |

|Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas |

|Strateginė erdvė |Ekonominis nuosmukis |

|Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės |

|Makroekonominė situacija |Politinė situacija |

|Politinė situacija |Makroekonominė situacija |

|Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai |

|Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |

tikslinga, kur tik galima, susieti firmos stiprybes ir silpnybes su

svarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybę

atsiriboti nuo kai kurių firmos strate.gijai nereikšmingų SSGG analizės

veiksnių;

jeigu galima, firmos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos

aspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors vidinis firmos veiksnys

yra “geras”. Žymiai naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas,

argumentuojantis, jog šis veiksnys yra “geresnis” palyginti su

konkurentais”;

SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur firma yra dabar, ir to kur ji

siekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas;

reikia realistiškai vertinti savo patirties ir konkurentų stiprybes ir

silpnybes. 1.7 STRATEGIJOS RENGIMAS

Rengdama sstrategiją įmonė numato savo veiklos tikslus, kryptis ir

būdus. Ji turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus ir

planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai

vykdyti ir užbrėžtiems tikslams pasiekti. Įmonės misijos, vizijos,

strateginių tikslų apibrėžimas padeda suformuluoti užduotį.

1 paveikslas Strategijos rengimo modelis

MISIJA, VIZIJA

TIKSLAI

UŽDAVINIAI

|Filialai | |Antrinės įmonės |

|Apyvarta mln.Lt |337 |351 |374 |

Pagrindinė augimo sritis – vidaus rinka, kurioje grupės įmonių apyvarta

per metus išaugo net 17%, nuo 102 iki 119 mln.Lt. Per paskutinius trejus

metus įmonės parduodamos produkcijos dalis vietos rinkoje išaugo nuo 15%

iki 34 %. Pardavimai ypač sustiprėjo nuo 2001 metų antrosios pusės, kai

buvo pradėti vystyti nauji prekiniai ženklai.

Tai rodo, kad bendrovė dirbo rentabiliai ir turėjo nemažą pelną.

Grynasis pelnas taip pat augo, tačiau jis kasmet buvo skirtingas.

Pavyzdžiui 2000m. bendrovės grynasis pelnas sudarė 13mln.Lt, 2001m.

-15,2mln.Lt, o1997 – 1999m. jis gerokai viršijo 20mln.Lt.

3 paveikslas

[pic]

Tačiau 2002m. įmonė patyrė 3,894 mln. Lt nuostolių. Bendrovė, įtakojama

nepalankių tendencijų vidaus ir eksporto rinkose, nuostolingai dirbo

pirmąkart per visą savo veiklos istoriją. Taip pat tam turėjo įtakos

2002m. patirti 5 mln. reorganizavimo išlaidų, kurios turėtų sumažinti

bendrą veiklos sąnaudų lygį ateityje.

Jau kelinti metai dalį pelno įmonė skiria dividendams mokėti. Kita

dalis investuojama į gamybą.

2.8 BENDROVĖS INVESTICIJOS

1997 – 2002m. bendrovėje atliktos didelės rekonstrukcijos. Gamybai

augant iškilo bbūtinybė beveik keturis kartus plėsti sūrių sūdymo baseinus,

didinti sandėlius. Už daugiau kaip 3 mln. litų įsigytas ir sumontuotas

pustrečio tūkstančio tonų talpos sandėlis – su kamerų autonomine šaldymo

bei automatine vėdinimo sistemomis sūriams laikyti.

1998 m. prasidėjo senojo pieno cukraus cecho rekonstrukcija. Apie

24mln. litų vertės įrengta Danijos maistinio cukraus linija .

Ypatingai bendrovei būtina investicija – modernių valymo įrengimų

statyba, kainavusi 16 mln. litų. Pradėti eksplotuoti šie įrengimai

išsprendė labai svarbią gamybos atliekų šalinimo problemą.

3.0 POLITINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

2.9 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Kiekvieną rinkoje veikiančią įmonę įtakoja daugybė išorinių veiksnių,

tokių kaip ekonominiai, politiniai, socialiniai – kultūriniai ir kt. AB

„Rokiškio sūris“ plečiant savo veiklą būtina įvertinti vyriausybės vykdomą

politiką šalies ir pieno perdirbimo šakos atžvilgiu.

Neapibrėžtas LR vyriausybės požiūris į politinę – ekonominę krizę

Rusijoje bei pasyvus santykių užmezgimas tarp visų Rytų Europos valstybių

sukelia nepakankamą saugumo jausmą verslininkams, kurie galėtų užtikrinti

verslo plėtrą rytų kryptimi. Neefektyvus darbas LR pasienyje – privalomas

visų krovinių vykstančių į užsienio šalis tikrinimas – sudaro nepatogumų

eksportuojant produkciją( pvz. vėluoja vykdomi užsakymai). Vyraiusybės

taupymo politika turėjo didelės įtakos ir pieno perdirbimo įmonėms. 1999 m.

buvo žadėta Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai skirti 500 mln. Lt

, dėl finansinių lėšų stygiaus ir taupymo programos laikymosi ir vykdymo

vyriausybė skyrė tik 208 mln. Lt. Tai parodo vyriausybės pasyvų požiūrį į

verslo plėtrą. LR vyriausybė ne tik neskatina, bet netgi tam tikromis

priemonėmis slopina pieno produktų eksportą, tam skirdama vis mažiau

subsidijų.[2]

Griežtas vyriausybės supirkimo kainų reguliavimas neleido vystytis

pieno pramonei. Supirkimo kainos didinimas trukdė pieno perdirbimo įmonėms

mažinti gaminamos produkcijos kainas bei didinti jų paklausą, nes išaugo

pieno produktų savikaina.

LR vyriausybės parengta pieno sektoriaus plėtojimo strategija parodo

pasikeitusį jos požiūrį į pieno perdirbimo infrastruktūrą. Tam, kad

išlaikyti pieno perdirbimo sektorių, valstybė ketina 2000 m. –. 2006 m.

vykdyti jos vykdymo strategiją, kuri apima šias pieno ūkio pertvarkymo ir

modernizavimo priemones:

• Taikyti ES pieno gamintojų naudojimas rėmimo priemones.

• Skatinti kooperuotis pieno gamintojus ir perdirbėjus.

• Skatinti modernizuoti pieno supirkimo ir perdirbimo bazes.

• Skatinti konkurenciją bei gaminti švarius pieno produktus.

• Remti pieno produktų eksportą tiesioginėmis ir netiesioginėmis

priemonėmis, kurios neprieštarautų Lietuvos tarptautiniams

įsipareigojimams.

Vyriausybės teigimu pieno ūkis yra pelningas, tuo tikslu ji stengsis

planuojamomis priemonėmis vystyti pieno perdirbimo ūkį.

3.1 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Analizuojant Lietuvos ekonominę padėtį būtų galima išskirti tokius

pokyčius, kurie įtakojo AB „ Rokiškio sūris“ veiklą bei visas kitas rinkoje

esančias pieno perdirbimo įmones. Lietuvos Statistikos departamento

išvadose teigiama, kad: „ po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vykdoma

struktūrinių reformų programa – kainų reguliavimas, prekybos

liberalizavimas, privatizavimas, teisės reformos, bankų struktūrizavimas –

padėjo pagrindus gana ekonomikos augimui. Tačiau anksčiau susiformavusi

Lietuvos užsienio prekybos

orientacija į Rytų rinkas sąlygojo tai, kad 1998

metais prasidėjęs Rusijos ir kitų NVS šalių ekonomikos nuosmukis gana

stipriai paveikė Lietuvos ūkį“ [19, p.75]. Didžiausią neigiamą poveikį

patyrė ir AB „Rokiškio sūris“, kurios gaminamos produkcijos didžioji

eksporto dalis teko Rusijos ir NVS šalims. Įmonė nuostolius patyrė dėl

Rusijos rublio nuvertėjimo, valiutos konvertavimo komerciniuose bankuose,

neatsiskaitymo už prekes. Rusijos rublio devalvacija sumažino AB „Rokiškio

sūris“ produkcijos konkurencingumą ir paklausą.

Neigiamą įtaką bendrovės veiklai turėjo ir nestabili AB „ Mažeikių

nafta“ padėtis rinkoje. Dėl žalios naftos tiekimų sutrikimų, pirminio

naftos perdirbimo aapimtys sumažėjo. Išaugo kuro kainos, kurios padidino AB

„Rokiškio sūris“ produkcijos savikainą bei sumažino paklausą.

AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina susipažinti ir su

esamais ir prognozuojamais Lietuvos ekonominiais rodikliais bei įvertinti,

ar jai pavyks realizuoti suformuluotą plėtros strategiją, įgyvendinti jos

numatytus tikslus.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozuojami šie Lietuvos

ekonomikos rodikliai[3] bei jų kitimo dinamika. Numatoma, nuo 2001 metų

Lietuvos ūkis atsigaus ir BVP iki 2006 metų vidutiniškai didės nuo 6,3% iki

7,7% .

paveikslas

[pic]

Lietuvos ūkio būklės pagerėjimą lems didžiąja dalimi eksporto

intensyvėjanti plėtra, taip pat investicijų į šalies ūkį didėjimas,

tranzito plėtra. Tai suteiks AB „Rokiškio sūris“ didesnių galimybių

eksportuojant bei plečiant savo veiklą ne tik vietinėje, bet ir užsienio

rinkose. Taip pat jei įmonė pasirodys perspektyvi ji gali sulaukti naujų

investuotojų ir taip dar labiau įsitvirtinti rrinkoje.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozavimais infliazijos

lygis nebus labai aukštas.Aukšta infliacija sąlygoja kainų pakilimą,

perkamosios galios sumažėjimą, paklausos bei įmonių gaunamo pelno mažėjimą.

Būsimas neaukštas infliacijos lygis bus nulemtas darbo užmokesčio augimu,

užtikrinančio konkurencingumą ir sudarančio sąlygas tenkinti paklausą

nedidinant kainų. Prognozuojamas nežymus infliacijos augimas sudarys

palankias sąlygas verslo plėtrai. Tai suteiks galimybę AB „Rokiškio sūris“

įgyvendinti savo tikslus.

paveikslas

[pic]

Pagal Finansų ministerijos statistiką darbuotojų bruto darbo užmokesčio

perkamoji galia didės. Palyg.inus 2001 metų vidutinį mėnesinį bruto darbo

užmokestį su prognozuojamu 2006 metams, jis didės 1,4 karto. Šio rodiklio

didėjimas yra naudingas AB „Rokiškio sūris“. Tai sustiprintų pardavimų

augimo pozicijas, padidintų pieno produktų paklausą bei garantuotų

subtilų pelną, o tai leistų daugiau lėšų skirti veiklos plėtrai.

paveikslas

[pic]

Didėjant darbo užmokesčiui, didės vartotojų perkamoji galia – tai

užtikrins AB „Rokiškio sūris“ ggamybos apimčių bei apyvartos augimą.

Analizuojant nedarbo lygį Lietuvoje pastebima, kad nedarbo lygio

rodiklis turės tendenciją mažėti. 2006 metų prognozuojamas nedarbo lygis

sieks 8,5%, lyginant su 2001metais jis sumažės 4%.

paveikslas

[pic]

Prognozuojamas Lietuvos ekonomikos bei jos rodiklių: darbo užmokesčio

didėjimas, vartotojų perkamosios galios didėjimas, BVP augimas, infliacijos

išsilaikymas žemame lygyje teigiamai paveiks verslo augimą, ekonomikos

aktyvumą, o tai savo ruožtu suteiks galimybę plėtoti ir AB „Rokiškio sūris“

veiklą bei gerinti jos rodiklius.

3.2 TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Pasaulyje vykstantis techninio lygio augimas įtakoja ir Lietuvos

įmones. Naujausi technikos ir technologijos atradimai skatina įmones

kompiuterizuoti ir automatizuoti darbo vietas, gamybą, susisiekimo

priemones. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus

bei mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia

įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų

asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti

tecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

„Lietuvos bendrą ekonomikos augimą sąlygoja informacijos technologijų

bei telekomunikacijos plėtra. 1997m. 1000 gyventojų teko 44 kompiuteriai, o

2010 m. prognozuojama, kad 1000 gyventojų turės 155 personalinių

kompiuterių. Taip pat teigiama, kad iki 2002m. daugiau kaip 10% įvairūs

komercinai sandoriai buvo sudaromi naudojant mobiliuosius telefonus. Kad

Lietuvos įmonės į savo veiklą įdiegia naujas technologijas, rodo jų

pardavimo mastai: bendri kompiuterių, programinės įrangos ir kompiuterinių

tinklų pardavimai išaugo 10,4%.“[4]

Technologijų plėtra įtakoja įmonių veiklą bei ekonominius rodiklius:

• Greitai diegiamos naujos technologijos ir nauji verslo vienetai.

• Naujas ir modernus verslas lengviausiai pritraukia kapitalą.

• Smarkiai auga įmonių produktyvumas.

Šiuo metu Lietuvos įmonėms yra suteikta galimybė turėti savo puslapį

internete. Juo naudojasi nemažas vartotojų ratas. Tai suteikia įmonėms

galimybę pristatyti save vartotojui, reklamuoti produkciją, tapti

atviresnėms visuomenei. Kaip tik šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ internetinis

puslapis yra kuriamas.

Dideli gamybos šuoliai, AB „Rokiškio sūris“ plėtra reikalauja keisti,

tobulinti valdymo sistemą. Šiuo metu yra kuriama integruota apskaitos ir

verslo valdymo sistema. Numatoma sujungti į vieningą kompiuterinės

apskaitos sistemą vvisas įmonės grupės apskaitos grandis. Sistemai įvesti

bendrovė skyrė apie 700 tūkst.Lt. Ši nauja funkcinė valdymo sistema leis

optimaliausiai valdyti žaliavos, transporto, medžiagų išteklius,

racionaliai panaudoti darbo jėgą ir operatyviai priimti geriausius

sprendimus, turėti operatyvią informaciją apie visą grupės ir kiekvienos

įmonės veiklą

3.3 KONKURENCINĖS RINKOS ANALIZĖ

Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės didesniu ar mažesniu

mastu susiduria su konkurencija. Konkurencinės aplinkos pažinimas AB

„Rokiškio sūris“ yra būtinas planuojant tolesnę savo veik.lą. Analizuojant

pieno perdirbimo įmonių konkurencinę aplinką reikia atkreipti dėmesį į

tokius kriterijus, kaip konkurentų skaičius, produktų diferenciacijos

laipsnis, galimybė padidinti gamybinius pajėgumus, įėjimo į rinką ir

išėjimo iš rinkos kliūtys.

2000 metais šalyje veikė 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmones.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, neįtraukdama tų, kurios tik superka

pieną, priskaičiuoja 24 aktyviai dirbančias

pieno perdirbimo įmones. Pieno perdirbimo įmones sparčiai gerina produktų

kokybę, įgyvendina ES maisto gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimus,

modernizuoja patalpas, įrengimus ir gamybos technologiją, diegia kokybės

kontrolės sistemas. Jau 2000 metais 18 Lietuvos įmonių turėjo ES

sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis.

Šiuo metu pieno pramonėje dominuoja trys didžiausios pieno

perdirbimo įmonės tai: AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB

„Žemaitijos pienas“. 2002m. visos trys įmonės, nepaisant patirtų veiklos

nuostolių, padidino užimtą rinkos dalį nuo 80 proc. iki 87 proc. Rinkos

lyderiu išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių,

padidinusi pardavimus. Šios bendrovės apyvarta aaugo 6,6 proc. iki 374 mln.

litų, tuo tarpu AB „Žemaitijos pienas“ pardavimai mažėjo 6,7 proc. iki

242 mln. litų, o AB „ Pieno žvaigždės“ apyvarta smuko net 12,0 proc.

iki 254 mln.litų.

4 paveikslas

[pic]

2002 metai įvardijami, kaip vieni iš sunkiausių metų per paskutinį

dešimtmetį. Nepaisant nepalankios situacijos rinkoje, AB „Rokiškio sūris“

ir AB „Pieno žvaigždės“ įsivėlė į tarpusavio kainų karą, kuris bendrovei

kiekvieną mėnesį atnešdavo apie 1mln. litų nuostolių. Taip pat jų patyrė ir

kitos bendrovės, kurios turėjo reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.

Suskaičiavusios rezultatus įmonės nusprendė padidinti produktų kainas, be

to metų pabaigoje pradėjo brangti ir žaliava.

Kitos pieno perdirbimo įmonės veikiančios Lietuvoje, kol kas didelės

grėsmės nekelia, nes jų žaliavos supirkimo zonos užima daug mažesnę rinkos

dalį, produktų gamybos ir apyvartos apimtys kol kas nekelia didelio

pavojaus. Situacija iš esmės gali keistis atsiradus investuotojui.

Ateityje pieno perdirbėjai prognozuoja lėtesnį augimą nei

pernai, nes eksporto rinkose pinga sūris, sviestas bei pieno miltai, tuo

tarpu Lietuvoje didėja konkurencija, žadanti vartotojams naujų ir

kokybiškesnių produktų, o iš gamintojų reikalauja drąsių sprendimų kovojant

dėl rinkos. Pieno pramonės lyderių plėtrą riboja įstatymai – tiek AB

“Rokiškio sūris”, tiek AB “Pieno žvaigždės”. . Dėl besitęsiančio produktų

kainų smukimo pasaulinėse rinkose Lietuvos pieno perdirbėjai ketina mažinti

superkamo žaliavinio pieno kainas, nors pernai jos didėjo.Pienininkus

piktina nelygiavertė konkurencija su ES gamintojais, kuriems eksporto

subsidijos

nuolat didinamos

3.4 ĮMONĖS SSGG ANALIZĖ

Atlikus įmonės vidinės ir išorinės aplinkos analizes, reikalinga visa

tai apibendrinti ir įvertinti. Tam naudojama SSGG analizė. Pagrįstas

organizacijos pranašumų ir trūkumų derinimas sus esamomis grėsmėmis ir

galimybėmis yra strategijos formulavimo pagrindas.

9 lentelė

|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |

| | |

|Įmonė turi ilgalaikes darbo ir |Žaliavos tiekėjų trūkumas. |

|gamybos tradicijas , gerą vardą. |Dideli pieno supirkimo ir |

|Geras įmonės valdymas, gerai |pristatymo kaštai, dėl stambių |

|suformuota struktūra pagal |tiekėjų trūkumo, pasenusio |

|deleguotas funkcijas. . |transporto. |

|Aukštos kvalifikacijos ir gerus |Nėra ggalimybės užtikrinti geros |

|profesinius įgūdžius turintis |kokybės žaliavos dėl smulkių |

|personalas. |statytojų dominavimo. |

|Veiklos kryptingumas, planingumas, |Nepilnas darbo pajėgumų |

|operatyvumas ir lankstumas. |išnaudojimas. |

|Gaminama aukštos kokybės |Sunkumai dėl vidinių veiklos |

|produkcija, orientacija į Europos |problemų. |

|Sąjungos reikalavimus. | |

|Nuolat tobulinama technologija, | |

|vykdomos rekonstrukcijos. | |

|Pirmavimas rinkoje. | |

|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |

| | |

|Žaliavų tiekėjų didinimas. |Žaliavų, energijos, kuro |

|Toliau skverbtis į naujas rinkas. |brangimas. |

|Tobulinti technologijas, ieškoti |Didelė verslo priklausomybė nuo |

|alternatyvių sprendimų, tokių kaip |tiekėjų. |

|investicijų pritraukimas. |Nepalankūs valiutos kkurso |

|Palanki politinė situacija. |pasikeitimai. |

|Tarptautinės galimybės. |Produkcijos kainų užsienio rinkose|

|Vartotojų perkamosios galios |smukimas. Pakaitalų pardavimų |

|didėjimas. |padidėjimas. |

| |Konkurentų stiprėjimas. Didelis |

| |konkurentų skaičius, siūlančių |

| |identišką produktą. |

| |Sumažėjusi vartotojų perkamoji |

| |galia. |

| |Nepalanki vyriausybės vykdoma |

| |politika. |

| |Vietinės gamybos pieno produktų |

| |vartojimo mažėjimas. |

Stiprybės – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės,

palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, marketingo,

organizaciniai ar darbo išteklių. AB „Rokiškio sūris“ stiprybes galima

išskirti kaip – pirmavimą rinkoje, patirties turėjimą, efektyvų

vadovavimą. Įmonės plėtros dėka praplatėjęs kokybiškas produkcijos

asortimentas, padidėjęs realizacijos tinklas, padidėjęs įrengimų,

tecnologinių linijų apkrovimas, sumažėję gamybos kaštai, valdymo išlaidos,

atsiradusi galimybė taikyti masto ekonomiją, diegti naujas technologijas.

Visoje įmonėje diegiamos naujos kompiuterinės apskaitos programos, kas

didins darbo našumą. Pradėta įgyvendinti nauja apmokėjimo už darbą sistema,

kuri orientuota į kokybės užtikrinimą visose grandinėse. Nesusijungusios,

atskiros įmonės būtų sunkiai išgyvenusios, o šiuo metu iškilus problemoms

viename filiale jos perkeliamos visai įmonei: perskirtomas žaliavų tiekimas

ir transportavimas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, stabdoma kai kurių

produktų gamyba, atliekamas įrengimų atnaujinimas, gamybinių patalpų

remontas pperskirstant žaliavos tiekimą ir produktų gamybą.

Silpnybės – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios pusės,

trukdančios organizacijos darbą. Kaip viena iš svarbiausių žaliavos tiekėjų

trūkumas. Didžiausias kiekis žaliavos superkamas iš smulkiųjų tiekėjų

(82,1%), kurie ateityje nepajėgus užtikrinti žaliavos kokybės,dauguma jų

ūkių neatitikus ES keliamų reikalavimų, bus priversti nutraukti žaliavos

tiekimą. Be to daugelis senesnio amžiaus žmonių ( jie sudaro trečdalį

tiekėjų) tikriausiai pa.sinaudos pieno gamybos nutraukimo schemos taikymo

tvarka ir pasirinks kompensaciją. Per menkai skatindama stambius tiekėjus

ir griežtinant kokybės reikalavimus, įmonė praranda dalį tiekėjų, kurie

pasirenka įmones, kurios kelia mmažesnius reikalavimus. Žaliavos supirkimas

iš smulkiųjų tiekėjų didina supirkimo ir transportavimo kaštus,

negarantuoja geros kokybės. Įmonė daug investicijų skyrė savo įrengimų,

gamybos linijų tobulinimui, produktų kokybės užtikrinimui, tačiau per

menkas dėmesys stambių tiekėjų skatinimui, gali turėti blogų pasekmių –

pati įmonė atitikdama ES reikalavimus, gali neturėti tinkamų žaliavos

tiekėjų.

Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių

šaltiniai yra šie: tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai

konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų radimas. Priklausomai

nuo valstybės vykdomos politikos pieninkystės sektoriaus atžvilgiu, galimi

pakitimai į gerąją pusę. Įstojimas į ES įneš daug pakitimų: subsidijos

eksportuojamiems produktams, intervenciniai pirkimai, stambių tiekėjų

rėmimas, padidėjusios pieno supirkimo kainos. Stambėjant tiekėjams, gerėtų

žaliavos kokybė, mažiau pastangų ir išlaidų reikėtų užtikrinant kokybę

pradiniuose žaliavos surinkimo etapuose. Taip pat mažėtų surinkimo ir

transportavimo sąnaudos. Taip pat yra galimybė, kad atsivers naujos rinkos,

padidės vartotojų perkamoji galia, produktų vartojimas.

Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Jie yra

pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Grėsmės

sukelia: nauji kokurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra,

nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia. AB

„Rokiškio sūris“ viena iš didžiausių grėsmių tai naujų konkurentų iš

užsienio atsiradimas. Jei įmonė pasirodys perspektyvi ir užsienio

kompanijos investuos savo kapitalą būtent analizuojamoje įmonėje, tai tik

sustiprins jos konkurentinę padėtį. Tačiau kitu atveju, investavus į įmonę

konkurentę, įvertinant tai, kad užsienio kompanijos gali greičiau reaguoti

įrinkos pokyčius, daugiau skirti investavimui į naujas technologijas,

reklamą – konkurencinė kova dar labiau paaštrės. Įstojus į ES tikėtinas

žaliavų, kuro, energijos brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kas

padidins gamybos sąnaudas. Dėl žaliavos supirkimo kainų skirtumo tikėtina,

kad kaimyninės šalys ( Latvija, Lenkija), gali pradėti žaliavą supirkti iš

Lietuvos. Taip pat gali padidėti daug daugiau įvežamos iš užsienio

produkcijos, kuri gali būti pigesnė ir labiau vartotojų perkama. Dėl

nevienodų sąlygų, ES skiriamų išmokų naujoms šalims narėms pirmaisiais 10

metų įstojus į ES, bus sunku konkuruoti ir išliks tik stipriausi.

3.5 AB “ROKIŠKIO SŪRIS” STRATEGIJA

Įmonės veikloje pasiekta nemažai, bet norint ir toliau pirmauti pieno

pramonės šakoje, būtina išnaudoti ir vidinį potencialą, ir verslo

partnerių, valstybės, Europos Sąjungos teikiamas galimybes, tai yra viską

kas naudinga įmonei.

Neturint suformuluotos bendrovės vizijos, neįsivaizduojant bei

nenumatant, kokia turėtų būti įmonė po kelerių metų, neįmanoma sėkmingai

plėtoti veiklos bei siekti numatytų tikslų.

Vizija

• AB „Rokiškio sūris“ Lietuvos ir ne tik, maisto pramonės rinkos

lyderė.

• Nuolat tobulėjanti, perspektyvi įmonė.

Misijos formulavimas yra neišvengiamas įmonėje procesas, nes jo

pasekoje formuojama veiklos prasmė ir kryptis.

Misija

• Stambus rinkos plėtimas užsienyje ir gamybos koncentravimas

šalyje.

• Tenkinti vartotojų poreikius gaminant aukštos kokybės produktus.

Patenkinti vartotojų poreikius – AB „Rokiškio sūris“ veiklos pagrindas,

tokiu būdu galima užsitikrinti veiklos plėtrą bei varto.tojų

pripažinimą.Vienas iš prioritetinių tikslų – gaminamos produkcijos kokybės

gerinimas. Tai įgyvendinti galima superkant superkant tik ekologiškai

švarią pieno žaliavą.

Tikslai

• 2004 m. padidinti gamybą.

• Užtikrinti gerą pieno kokybę, atitinkančią ES reikalavimus,

siekti aukščiausių gaminių kokybės vertinimų.

• Padidinti vartotojų skaičių tikslinėje rinkoje.

Uždaviniai

• Išlaikyti žaliavos didėjimą.

• Modernizuoti ir restruktūrizuoti pirminį pieno ūkį,

labaratorijos įengimus.

• Plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

• Didinti gaminamos produkcijos asortimentą.

• Ištirti vartotojų poreikius.

Vienas svarbiausių AB „ Rokiškio sūris“ strateginių uždavinių –

skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius, atitinkančius ES

reikalavimus, kurių produktyvumas būtų ne mažesnis kaip 4000 litrų pieno iš

karvės. Tik tokie ūkiai pajėgūs užtikrinti gerą pieno kokybę ir mažus pieno

gamybos kaštus.

Sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms, atsiranda vis didesnis

žinių poreikis, dėl to svarbu užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Neabejojama, kad įmonėje, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai,

veikla yra efektyvesnė ir pelningesnė.

Priemonės

• Pasinaudoti parama ES parama šalims kandidatėms, per tokias

programas kaip PHARE, SAPARD.

• Skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius.

• Pasinaudoti konsultantų pagalba.

• Diegti naujas technologijas.

• Tobulinti valdymo sistemą.

• Taikyti efektyvias rinkodaros priemones.

Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus bei

mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia

įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų

asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti

tecnologinių veiksnių pokyčius, jų

pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

AB „Rokiškio sūris“ produkcijos paklausos didėjimą

IŠVADOS

Tyrimo duomenys leido padaryti tokias išvadas:

1. Išanalizuotos strategijos formulavimo metodologinės prielaidos leidžia

teikti išvadą, jog strategija turi būti formalus, rašytinis įmonės

dokumentas, kuriuo būtų galima kontroliuoti įmonės veiklą. Jame turėtų

būti pateikti įmonės ateities tikslai bei uždaviniai užsibrėžtiems

tikslams pasiekti.

2. Strategijos įgyvendinimo metodologinių prielaidų analizė leidžia

daryti išvadą, jog sukurta ir nerealizuota strategija yra

neefektyvi. Todėl turi būti suformuluotos konkrečios strategijos

įgyvendinimo priemonės: taktinis planas, įmonės biudžetas,

organizacinė valdymo struktūra, skatinimo priemonių, kontrolės sistemų

projektas.

3. Išanalizuota Lietuvos vyriausybės politika pieno perdirbimo

infrastruktūros atžvilgiu, rodo jos pasikeitusį požiūrį į šią šaką.

Parengta Lietuvos vyriausybės pieno perdirbimo ūkio plėtros programa

sudarys palankias sąlygas vystytis AB „Rokiškio sūris“, garantuos

stabilią padėtį bei paramą vietinėje bei tarptautinėje rinkoje.

4. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja Lietuvos

ekonominių rodiklių augimą. Jų išvadose teigiama, kad infliacija

išliks žemame lygyje, mažės nedarbo lygis, didės gyventojų perkamoji

galia. Remiantis šiomis išvadomis, galima teigti, kad ekonomikos

augimas sudarys palankias sąlygas plėtoti AB „Rokiškio sūris“ veiklą,

garantuos stabilią padėtį konkurencinėje rinkoje.

5. Konkurencinės rinkos analizė, parodė, kad Lietuvos rinkoje sparčiai

vyksta pieno perdirbimo įmonių konkurencija bei jų koncentracija.

Tokia situacija rinkoje . sąlygoje AB „Rokiškio sūris“ būtinumą

formuluoti strategiją bei numatyti jos realizavimo priemonių projektą,

norint išlaikyti lyderės pozicijas ir neprarasti jau užimtos rinkos.

6. Atliktas įmonių konkurentinių faktorių įvertinimas, parodė, kad pieno

perdirbimo pramonėje dominuoja trys stambiausios įmonės AB „Rokiškio

sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Žemaitijos pienas“. 2002 m. rinkos

lydere išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių,

padidinusi pardavimus. Todėl norint neprarasti jau užimtų rinkos

pozicijų bendrovei svarbu užsitikrinti stabilius veiklos finansavimo

šaltinius, nuolat gerinti produkcijos kokybę, diegti naujas

technologijas.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. .Verslo pradmenys. – Kaunas:

Technologija. 2002.

2. Kardelis K. .Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas.

2002.

3. Lukaševičius K., Martinkus B. .Verslo vadyba. – Kaunas:

Technologija. 2001.

4. Lukaševičius K., Martinkus B. .Mažųjų ir vidutinių įįmonių vadyba. –

Kaunas. Technologija. 2001.

5. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas. – Kaunas,

Technologija, 1997.

6. Pruskus V. Verslo pradžiamokslis. – Vilnius, 1996.

7. Staponkienė J. . Juozaitienė L. .Verslo ir vadybos įvadas. –

Šiauliai.2003.

8. Tamošiūnas T. .Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: Įvado

struktūra. – Šiauliai, 2003.

9. Vasiliauskas . Firmų strateginis valdymas. – Vilnius, 2001.

10. http:// www.std.lt

11. http://www.ekm.lt

12. http://www.lrs.lt

13. http://www.svv.lt

14. http:// www.finmin.lt

———————–

[1] Šiuo atveju objektai būtų – konkurentai, valstybės institucijos, verslo

partneriai, vartotojai iir kt.

[2] Deksnys M. Pieno idilė gali pavirsti didele krize. Lietuvos rytas.

Nr.42, p.6.2000.

[3] Finansų ministerija makroekonominius rodiklius prognozuoja

vadovaudamasi bendrosios ir dalinės pusiausvyros modeliavimo principais

bei nacionalinės sąskaitybos principais. Prognozės yra derinamos su

Lietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento bei mokslinių

tyrimų institutų ekspertais.

[4] Vincevičius G. „Pasiektas informacinių technologijų augimo pikas“

Verslo žinios Nr. 5, p. 4.