Sausumos transporto draudimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMOKOS FAKULTETAS
VERSLO KATEDRA
TURINYS
ĮVADAS…………………………2
CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ…………………3
TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMAS………….3
TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJO IR KELEIVIŲ
DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ……..4
SAUSUMOS TRANSPORTO IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS
DRAUDIMO PAGRINDINIAI
TERMINAI IRAPIBRĖŽIMAI……………….. 4
TPVCA PRIVALOMASIS DRAUDIMAS…………9
TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS IŠVYKSTANT
Į UŽSIENĮ (“ŽALIOJI KORTELĖ”)………………….12
KROVINIŲ DRAUDIMAS………………….13
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KASKO (CASCO) DRAUDIMAS…………………13
POPULIARIAUSIŲ BENDROVIŲ TPVCA PRIVALOMOJO
DRAUDIMO PRIVALUMAI………………..22
ERGO LIETUVA…………………..22
LIETUVOS DRAUDIMAS………………22
IŠVADOS…………………………23
LITERATŪROS SĄRAŠAS………………….24
ĮVADAS
Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą.
Lietuvoje draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, draudimo įmonės privalo pasirinkti vieną draudimo šaką – gyvybės arba ne gyvybės (arba kredito).
Šiame referate mes analizuojame negyvybės draudimo šakai priklausantį sausumos transporto ir civilinės atsakomybės draudimo rūšį.
Lietuvoje įvestas privalomasis transporto valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, įsigaliojęs naujasis Civilinės atsakomybės kodeksas, permainos draudimo įmonių savininkų sstruktūroje ir vadovybėje iš esmės pakeitė susiklosčiusias šalies draudimo rinkos tradicijas. Iš pradžių nebuvo sulaukta tokio transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo (TPCAD) aktyvumo, kokio tikėtasi, bet jau po metų ši draudimo rūšis dominavo ir galutinai perskirstė draudimo rinką. Tai llabai paskatino draudimą, ir pasak „Lietuvos draudimo“ vadovo, vien tai, kad įsigaliojo privalomasis TPCAD, bendrovės apskaičiavimais į rinką atėjo 200.000–300.000 klientų, kurie iki tol apskritai nieko bendra su draudimu nėra turėję. Šiuo metu Lietuvoje privalomajį tranporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atskomybės privalomąjį draudimą (TPSVCAD) vykdo šios įmonės: UAB BALTIC POLIS, UAB BALTIK GARANT, UAB BALTIKUMS DRAUDIMAS, UAB BTA DRAUDIMAS, UAB ERGO LIETUVA, UAB IF DRAUDIMAS, UAB INDUSTRIJOS GARANTAS, AB LIETUVOS DRAUDIMAS, UAB PZU BALTIJA, UAB PZU LIETUVA, ADB RESO EUROPA. Kartu su draudiminiais šios draudimo rūšies įvykiais susiformavo ir visuomenės suvokimas apie draudimo naudą. Draudimo rinka paaugo iki 30%, tačiau nei latvių, nei estų pagal gyventojų išlaidas, skirtas draudimui, dar nepasivijome. Tai, kad atsakyti už padarytą žalą kitam privalu, rrodo ir Civilinis kodeksas. Todėl įmonių savininkai pradėjo gerokai dažniau varstyti draudimo bendrovių duris, prašydami apdrausti civilinę atsakomybę. Šis draudimas šiuo metu yra dominuojantis Lietuvos draudimo rinkoje su 33 proc. dalimi ne gyvybės draudime.
CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, pagrindus bei bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas:
1. Neteisėtus veiksmus
2. Žalą
3. Priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos
4. Kaltę
Civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslas – ne tik apsaugoti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų turtinius iinteresus, bet taip pat ir siekimas sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas suteikia apsaugą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai už žalą atsakingas asmuo naudoja ir valdo transporto priemonę bei jam kyla civilinė atsakomybė.
Jei tam tikrų įvykių pasekmėje vienas asmuo (fizinis ar juridinis) padarė žalą kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam), šiuo atveju nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltininko, o kaltoji šalis privalo šiuos nuostolius atlyginti. Tai ir vadinama civiline atsakomybe.Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – tai speciali draudimo rūšis, numatanti apsidraudusio asmens sukeltų nuostolių atlyginimą draudimo sutartyje nurodyta suma draudiminio įvykio atveju. T.y. jei transporto priemonės vairuotojas buvo apsidraudęs ir tapo eismo įvykio kaltininku, tuomet pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą žala, atsiradusi autoįvykio pasekmėje, bus atlyginta nukentėjusiesiems.
Privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paskirtis – apsaugoti transporto priemones vairuojančius žmones nuo nuostolių, patirtų transporto įvykių metu. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas taip pat apsaugos Jus nuo nemokių autoavarijų kaltininkų, leis išvengti ilgai trunkančių bylinėjimųsi su jais, išieškant nuostolius. Nė vienas vairuotojas nėra apsaugotas nuo to, kad dėl savo ar dėl kito vairuotojo kaltės bus įtrauktas į autoįvykį. Per metus Lietuvoje registruojama daugiau nnei 70.000 autoįvykių, kas penktame įvykyje sužalojamas žmogus. Kiekvienais metais keli šimtai gyventojų eismo įvykiuose žūva. Pastaraisiais metais Lietuvos automobilių parkas jaunėja – tai reiškia, kad auga automobiliams padarytų nuostolių sumos, juk naujesniems automobiliams padarytos žalos yra žymiai didesnės. Žinoma, kad Lietuvos keliais važinėja beveik 1 milijonas transporto priemonių. Autoavarijose patiriami nuostoliai paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių litų ir daugiau.
TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMAS
Šiuo draudimu gali būti draudžiamos techniškai tvarkingos transporto priemonės. Papildomai kartu su transporto priemone galima apdrausti ir transporto priemonės papildomą įrangą. Papildoma įranga apdraudžiama nuo tų pačių draudiminių įvykių kaip ir pati transporto priemonė:
• transporto priemonės sugadinimas arba sunaikinimas autoįvykio metu ar dėl stichinių nelaimių;
• transporto priemonės vagystė;
• transporto priemonės sugadinimas dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos ir pan.
Kartu su transporto priemone bei papildoma įranga galima apdrausti ir vairuotoją bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdraustąja transporto priemone, t.y. nuo žmonių sužalojimo, mirties; gydymo ir slaugymo išlaidų; maitintojo netekimo ir pan. Draudimo išmoka mokama, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko draudimo laikotarpiu, jis patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimu, apdraustasis dėl to įvykio mirė arba nustatytas jo sveikatos sutrikimas. Atkreipiame dėmesį, kad kelių eisme dalyvaujantis transporto priemonės vairuotojas, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba neturintis ggaliojančio draudimo liudijimo (poliso), atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJO IR KELEIVIŲ DRAUDIMAS NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ
Šiuo draudimu apdraudžiami transporto priemonės vairuotojas ir keleiviai. Draudimo išmoka mokama jiems susižalojus ar žuvus avarijos ar kito draudiminio įvykio metu, jei jie tuo metu buvo apdraustoje transporto priemonėje. Kai kurios draudimo bendrovės šią draudimo rūšį siūlo kaip priedą prie Transporto priemonių kasko draudimo sutarties (UAB IF draudimas), arba siūlo tik kaip transporto priemonių kasko arba valdytojų civilinės atsakomybės draudimo priedą (UAB ERGO Lietuva). Apdraustų keleivių skaičius negali viršyti transporto priemonės techninėje charakteristikoje nustatyto keleivių vietų skaičiaus. Draudimo suma dažniausiai nustatoma visiems transporto priemonėje įvykio metu esantiems keleiviams, o draudimo išmoka dalijama iš nukentėjusių keleivių skaičiaus, proporcingai jų sužalojimo laipsniui. Kai kuriais atvejais draudimo suma nustatoma kiekvienam keleiviui atskirai.
SAUSUMOS TRANSPORTO IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS
DRAUDIMO PAGRINDINIAI TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
DRAUDIKAS – tai asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys (Biuras – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras). Draudikui pareikalavus, draudėjas turi pateikti apžiūrai transporto priemonę, kuri nurodoma
draudimo sutartyje. Taip pat draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti sumokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens ar draudėjo arba apdraustojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
DRAUDĖJAS– tai asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ssudarymo arba kuris sudarė tokią draudimo sutartį su draudiku.
DRAUDIMO SUTARTIS. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma .Ji įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį. Draudimo sutartį gali sudaryti transporto priemonės savininkas arba transporto savininko vardu – teisėtas valdytojas, arba savininko įgaliotas asmuo. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodyta transporto priemonę valdančių ir naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką tik tuo aatveju, jeigu draudiminis įvykis įvyksta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kitu atveju suma yra neišmokama.
Draudimo sutarties rūšys yra šios:
1) įprastinė draudimo sutartis; Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš vvalstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Ji gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas.
2) pasienio draudimo sutartis. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, jei sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.
DRAUDIMINIS IIR NEDRAUDIMINIS ĮVYKIAI. Jei įvyksta draudiminis įvykis, draudėjas turi iškart kreiptis į draudimo bendrovę, kad ši jam atlygintų žalą, tačiau įvykus nedraudiminiui įvykiui, to daryti neturėtų. Taigi, nedraudiminis įvykis yra tada, kai:
• transporto priemonė nedalyvavo kelių eisme: buvo garaže, remonto dirbtuvėse,
kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose;
• žala atsirado tuo metu, kai transporto priemonė dalyvavo
sportinėse varžybose, sportinėse lenktynėse ar sportinėse treniruotėse;
• žala atsirado dėl karo veiksmų, neramumų šalies viduje arba dėl nepaprastosios
padėties paskelbimo, taip pat teroristinių išpuolių, branduolinės eenergijos poveikio;
• žala dėl transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo
atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos pasekmė;
• žala padaryta atsakingam už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustajam;
• žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu
padarytą žalą vairuotojas, draudėjui;
• žala padaryta turtui, kuris buvo atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą
apdraustojo transporto priemonėje, ir turtui, priklausančiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo šeimos nariams;
• apdraustasis žalą padarė tyčia.
DRAUDIMO SUMA – tai transporto priemonės rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną. Nauji automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, t.y., transporto priemonei padaryti nuostoliai atlyginami neišskaitant keičiamų detalių nusidėvėjimo; automobilio visiškos žūties (kada jį remontuoti netikslinga) atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai atėmus liekanų vertę, o automobilio praradimo atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai. Senesni (iki 5 metų amžiaus) automobiliai gali būti draudžiami su sąlyga, kad nebus taikomas nusidėvėjimas kompensuojamoms detalėms. Senesni nei 5 metų amžiaus automobiliai paprastai draudžiami jų rinkos verte.
DRAUDIMO ĮMOKA. Be abejo, kiekvienu atveju draudimo sąlygos bei įmokos priklausys nuo konkrečios įmonės transporto priemonių parko dydžio, amžiaus, kokybės, nuostolingumo bei pasirinktų draudimo sąlygų.
FRANŠIZĖ: Sudarant draudimo sutartį, gali būti nustatyta franšizė – transporto priemonės ar papildomos įrangos nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas. Draudimo bbendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Franšizė gali būti išreikšta litais (paprastai 100-500 Lt) arba procentine išraiška (paprastai iki 25% draudimo sumos). Franšizė procentine išraiška dažniausiai taikoma transporto priemonės vagystės atveju. Pagrindinis franšizės taikymo privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti administravimo kaštams imlių smulkių žalų. Iš kitos pusės – draudžiantis be franšizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos Jums reikia sugaišti keletą valandų tvarkymui dokumentų, reikalingų draudimo išmokai gauti. Taupydami laiką į tai dažnai numojate ranka – tai kodėl gi neįvedus franšizės ir taip nesumažinus draudimo įmokos? Be to, kai kuriose draudimo bendrovėse draudimas be franšizės įmanomas tik išskirtiniais atvejais.
DRAUDIMO IŠMOKA – tai suma, kurią draudikas išmoka draudėjui, atlygindamas žalą, patirtą dėl draudiminio įvykio. Maksimali draudimo išmoka bet kuriuo atveju negali viršyti automobilio rinkos vertės draudiminio įvykio momentu, išskyrus atvejus, kai automobilis draudžiamas jo nauja verte. Maksimalūs terminai, per kuriuos draudimo kompanija turi pervesti išmokas, priklauso nuo draudiminio įvykio, taip pat ir draudimo bendrovės taisyklių. Įvykus draudiminiam įvykiui, apie jį reikia pranešti draudimo kompanijai raštu per keletą dienų nuo įvykio (tikslus laikas yra nustatytas draudimo kompanijos taisyklėse), arba žr. draudimo bendrovės taisyklių palyginimas. Kai kurios draudimo bendrovės numato atvejus, kai Draudėjas tturi teisę neregistruoti policijoje kai kurių įvykių, jeigu žala neviršija tam tikros sumos (paprastai apie 1000 Litų). Tokie įvykiai gali būti: stiklų ir žibintų apgadinimas, tiesioginis stichinių reiškinių poveikis, susidūrimas su gyvūnais, pašalinių asmenų piktavališki veiksmai, sniego nuošliaužos, varveklių ar kitų materialių objektų užkritimas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju klauskite savo draudimo bendrovės arba nauja verte, kokiomis sąlygomis apdraustos Jūsų įmonės transporto priemonės.
DRAUDIMO OBJEKTAS. TPVCA privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Draudimo objektu nėra žala padaryta atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.
GALIOJIMO TERITORIJA. Draudimo sutartis galioja Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje, žaliosios korteles sistemos šalyse (Žaliosios kortos sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytijų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema. Pvz.:Baltarusija, Ukraina ir kt.). Draudimo sutarties laikotarpis yra 12 mėnesių. Metinė draudimo įmoka gali būti skaidoma į dalis, tačiau ne trumpesnes, kaip 1 mėnuo. Už apmokėtą laikotarpį išduodamas atitinkamos trukmės draudimo liudijimas.
DRAUDIMO SUMA. TPVCA privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500
eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, t.y. turtui padaryta žala yra atlyginama iki 345 280 litų, asmeniui padaryta žala – iki 1 726 400 litų (iš jų iki 1726 litų dėl neturtinės žalos padarymo), išmoka priklauso nuo patirtos žalos dydžio. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 00,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos.
APDRAUSTOS TRANSPORTO PRIEMONĖS SAVININKO PASIKEITIMAS.
Jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, draudėjas privalo perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis ttransporto priemonės savininkas nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį. Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas nnutraukia draudimo sutartį nepraėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo dienos, ji nustos galioti praėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, jei draudėjas ir draudikas nesusitarė kitaip. Šiuo atveju nutraukiant draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS. Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie tai. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu. Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais –– tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja ar gali sumažėti, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką, o draudikas privalo ją sumažinti.
EISMO ĮVYKIO DALYVIŲ BBEI NUKENTĖJUSIŲ TREČIŲJŲ ASMENŲ PAREIGOS:
Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:
1) imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;
2) apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai;
3) pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti;
4) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.
5) per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.
TPVCA PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPSVCAD) objektas yra transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Įvykus draudiminiam įvykiui, nukentėjusios pusės nuostolius padengia draudimo įmonė, su kuria civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo sudaręs už autoavariją atsakingos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras.
TPVCA privalomasis draudimas – tai draudimo rūšis, numatanti autoavarijos metu sukeltų nuostolių atlyginimą tretiesiems asmenims ir jų turtui. Šiuo ddraudimu apdraudžiama transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, kuri gali kilti dėl autoįvykio metu tretiesiems asmenims padarytos žalos (asmeniui, gyvybei ar turtui), atsiradusios kaip autoįvykio pasekmė. Tai reiškia, kad tokio liudijimo turėtojui, esant kaltam už autoįvyki, jo padarytą žalą kitiems eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims už ji atlygins draudimo bendrovė. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas galioja absoliučioje daugumoje Europos šalių. Nuo 1993 metų keliavęs po LR Seimo stalčius šis įstatymas 2001m. birželio 14 dieną pagaliau buvo priimtas ir Lietuvoje. Įstatymo paskirtis – apsaugoti nukentėjusiojo autoavarijos metu teises ir interesus bei padengti nuostolius iš draudikų lėšų. Įstatymas numatys standartines minimalias draudimo sumas, įmokas ir draudimo sąlygas, kuriomis turės vadovautis visos draudimo bendrovės, kurioms bus suteikta teisė drausti šiuo draudimu.
Kaip minėjome, šis draudimas numatytas buvo 2001 m. birželio 14 d. įsigaliojusiame Transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, ir šį draudimą privalo turėti kiekvienas transporto priemonės valdytojas. Jau nuo 2002 m. sausio 1 d. TPVCA draudimas tapo Lietuvoje privalomąja draudimo rūšimi, o nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, įsigaliojo nauja TPVCA privalomojo draudimo įstatymo redakcija (Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo pakeitimo įsatymas, , kurio tikslas – nustatyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų ccivilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką bei reglamentuoti LR transporto priemonių draudikų biuro steigimo, valdymo, veiklos, likvidavimo ir reorganizavimo tvarką.) ir Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos. Pagal jį, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal šį įstatymą transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, privalo būti apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba būti apdraustas šiuo draudimu ir turėti galiojantį draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad yra sudaryta draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms, mokymui vairuoti skirtose uždaro pobūdžio teritorijose, autodromuose. Taip pat jis netaikomas kariniams vienetams priklausančioms ir jų, karių bei karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų valdomoms transporto priemonėms. Asmenys, įsigiję transporto priemones po šio įstatymo įsigaliojimo, draudimo sutartis privalo sudaryti iki valstybinio transporto priemonių įregistravimo.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 500 000 eurų asmeniui ir 100 000 eurų turtui. Draudimo įmoką nustato draudimo įmonės,
atsižvelgdamos į transporto priemonių tipą, variklio cilindro darbinį tūrį ar keliamąją galią, sėdimųjų vietų skaičių, transporto priemonės priklausomybę (priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims transporto priemonės), jos naudojimo rūšį (naudojamos komerciniams ar nekomerciniams tikslams) ir pan.
Galima sudaryti ir grupines TPVCAPD sutartis:
1. Ūkininkai. Ūkininkai – tai fiziniai asmenys, besiverčiantys žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ūkyje. Šie ūkiai yra registruojami žemes ūkių skyrių ūkininkų ūkių registre;
2. Žemes ūkio bendroves;
3. taip pat:
4. Kooperatines bendroves
5. Kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemes ūkio produkciją,
6. Kitos įmones, registruotos LLietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, jei metines įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkio realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų – šios įmonės yra žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo objektai.
Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sąlygas draudimo išmoką už patirtus nuostolius mokama tuo atveju, jei eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitai šaliai (su nedidelėmis išimtimis) ir yra nustatytas kaltininkas. Kitais atvejais (pvz. suradus apgadintą automobilį kieme arba kkai dėl savo kaltės sudaužėte automobilį) pagal TPVCAPD įstatymą žalos atlyginimas nenumatytas. Draudimo išmoką minėtais atvejais bus gauta tik tuomet, jei yra apdraustas savininko automobilis Transporto priemonių draudimu. TPVCAPD negalioja ir tokioms žaloms, kaip automobilių vagystės. Taigi, norėdami būti ramūs ddėl nuostolių atlyginimo, turite apdrausti savo transporto priemonę papildomai Transporto priemonių draudimu (Kasko). Taip pat visuomet išlieka rizika padaryti žalą brangesniam nei 30.000 Lt vertės automobiliui. Taigi, TPVCAPD neapsaugo apdraustojo nuo visų pavojų. Galima papildomai apsidrausti didesnėms draudimo sumoms savanoriškuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Seimas užregistravo projektą, kuriuo ketinama ištaisyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymo spragas.
„Priėmus šią pataisą, būtų ištaisyta įstatymo spraga, dėl kurios TPVCAPD neatlieka tikrosios savo funkcijos – garantuoti, kad apsidraudęs asmuo draudiminio įvykio metu galėtų būti ramus, jog žalą už jį atlygins civilinės atsakomybės draudikas arba draudikų biuras“, – teigiama Seimo Pirmininko Artūro Paulausko pranešime spaudai.
Šiuo metu privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos, apmokėjusios priežiūros paslaugų išlaidas, neturi teisės jų išieškoti iš atsakingo draudiko. <
Remiantis dabartiniu įstatymu, šios institucijos dėl apmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų padengimo kreipiasi į žalą padariusį asmenį, nors šis ir yra sudaręs TPVCAPD sutartį, rašoma pranešime.
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, Lietuvos privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo rinka per dešimt šių metų mėnesių išaugo 29,8 proc. iki 229,5 mln. litų. Vien spalį vienuolika Lietuvos draudimo bendrovių pasirašė 9,4 mln. litų įmokų.
Šių metų sausį-spalį apmokėta 64 mln. litų žalų – 23,5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu. Spalio mėnesį apmokėta 8 mmln. litų žalų.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta 1 mln. transporto priemonių pagal paprastąsias, 104,2 tūkst. – pagal grupines, 7,9 tūkst. – pagal pasienio draudimo sutartis.
Kelių eisme dalyvaujantis transporto priemonės vairuotojas, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba neturintis galiojančio draudimo liudijimo (poliso), atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Draudimo sutartis su draudėju sudaro Ne gyvybės draudimo įmonės, vykdančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Šios draudimo įmonės yra Biuro narės. Biuras moka draudimo išmokas nukentėjusiems autoavarijoje asmenims tais atvejais, jei:
1. Biuro narė tampa nemoki.
2. Atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotojas:
o nebuvo apsidraudęs privalomu civilinės atsakomybės draudimu,
o padarė žalos valdydamas transporto priemonę nesudaręs panaudos ar nuomos sutarties arba valdydamas transporto priemonę be kito teisėto pagrindo,
o žalą padarė tyčia,
o padarė žalą pagrobta (pavogta ) ar kitaip neteisėtai pasisavinta ar užvaldyta transporto priemone,
o taip pat, jei asmens sveikatai žalą padarė nežinomas vairuotojas.
Įvykus autoavarijai, su ja susiję transporto priemonių vairuotojai privalo pranešti policijai. Per 3 darbo dienas atsakingos už autoavariją transporto priemonės savininkas ar valdytojas raštu turi pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę. Nukentėjęs autoavarijoje asmuo pats ar per atstovą per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti draudikui, apdraudusiam aatsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, bei išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos, tol, kol jį apžiūrės draudiko ar Biuro paskirtas ekspertas. Jei atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą asmuo yra nežinomas, nėra sudaręs draudimo sutarties ar autoavarijos vietoje negalima nustatyti, ar draudimo sutartis buvo sudaryta, nukentėjęs autoavarijoje asmuo pats ar per atstovą raštu praneša Biurui apie autoavariją per 7 darbo dienas. Nukentėjęs asmuo privalo pateikti draudikui ar Biurui prašymą atlyginti žalą ir dokumentus, patvirtinančius, kokia žala jam buvo padaryta dėl įvykusios autoavarijos. Autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato draudikas arba Biuras.
TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS IŠVYKSTANT Į UŽSIENĮ
(“ŽALIOJI KORTELĖ”)
”Žalioji kortelė” suteikia draudiminę apsaugą, kai draudėjo transporto priemonė padaro žalą tretiesiems asmenims arba jų turtui. Draudiminė apsauga taip pat galioja, jei transporto priemonę vairuoja draudėjo įgaliotas asmuo, turintis teisę vairuoti draudėjo transporto priemonę. “Žalioji kortelė” – tai yra dokumentas, patvirtinantis tarptautinės draudimo sutarties sudarymą. Tarptautinė sutartis garantuoja žalų, apdraustojo padarytų valstybių, priklausančių Žalios kortelės valstybių sistemai, teritorijoje atlyginimą pagal tų valstybių įstatymus.
Draudiminė apsauga galioja “Žaliojoje kortelėje” nurodytose valstybėse.
Maksimalios draudimo sumos yra numatytos lankomos šalies privalomo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo įstatymuose.
Gali būti apdraudžiamos įvairios sausumos transporto priemonės: llengvieji automobiliai, mikroautobusai, džipai, sunkvežimiai, vilkikai, autobusai, motociklai, priekabos ir kitos transporto priemonės.
Žalioji kortelė ateityje bus sudedamoji TPSVCAPD dalis. Šiuo metu TPSVCAPD polisas galioja tik Lietuvos teritorijoje, o Lietuvos draudikų išduota Žalioji kortelė – tik už Lietuvos ribų.
Pagal žaliosios kortelės sistemos Biurų Tarybos pirminę informaciją, šiuo metu jau 39 valstybių nacionaliniai draudikų biurai pasirašė dvišales žaliosios kortelės sutartis su Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuru. Iš viso šioje tarptautinėje sistemoje, be Lietuvos, yra 43 valstybės narės.
Jeigu su kurios nors valstybės biuru liks nepasirašyta dvišalė sutartis, tai tos valstybės išduota žalioji kortelė negalios Lietuvoje ir atvirkščiai.
Planuojama, kad pasirašytos sutartys įsigalios nuo šių metų spalio 1 dienos. Tikslią sutarčių įsigaliojimo datą, kuri kartu reikš ir Lietuvos teisę išleisti bei platinti tarptautinius transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo polisus (žaliąsias kortas), pasirašiusioms šalims praneš Biurų Tarybos generalinis sekretorius, prieš tai įvertinęs Lietuvos biuro atliktą organizacinį darbą ir pateiktas finansines garantijas dėl Lietuvos draudikų įsipareigojimų vykdymo.
Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui įvykdžius šiuos griežtus tarptautinius reikalavimus, mūsų šalies vairuotojams, įsigijusiems lietuviškas žaliąsias korteles, bus garantuota draudimo apsauga sutartis pasirašiusiose valstybėse. O tai reiškia, kad jiems nebereikės pirkti tų šalių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisų.
Minėtų
žaliosios kortelės sutarčių dar nepasirašė Slovėnija, Tunisas, Marokas ir Iranas.
KROVINIŲ DRAUDIMAS
Eksporto, importo bei prekybiniuose sandėriuose būtina atsižvelgti į pervežimo riziką. Ginčų dėl įvykusių žalų galima išvengti, jeigu už nuostolius atsako tinkamai pritaikytas krovinių draudimas.
Draudžiami į visas pasaulio šalis ar iš jų vežami kroviniai nuo:
• transporto priemonės avarijos;
• krovinio apgadinimo;
• vagystės arba dingimo;
• stichinių nelaimių;
• gaisro, žaibo, sprogimo;
• paskendimo, nuplovimo nuo laivo denio;
• užplaukimo ant seklumos ir kt.
Draudžiami visų rūšių krovinių pervežimai. Krovinį galima apdrausti nuo visų pavojų jo pervežimo metu arba pasirinkti mažesnę riziką. Draudimo liudijimą ggalima sudaryti atskirai kiekvienam krovinio pervežimui, krovinių draudimo liudijimą visiems metams bei liudijimą, atsižvelgiant į krovinių apyvartą.
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KASKO (CASCO) DRAUDIMAS
Transporto priemonių kasko draudimas atlygins žalą, kurią transporto priemonė patyrė dėl avarijos (tame tarpe ir įvykusios dėl vairuotojo kaltės), stichinių nelaimių (audros, potvynio, liūties, krušos, žaibo trenkimo), vagystės, vandalizmo, gaisro. Jei tai bus nurodyta draudimo sutartyje, šis draudimas taip pat atlygins žalą transporto priemonės papildomai įrangai (audio-aparatūrai, išorinėms antenoms, spoileriams ir pan). Kai kurios draudimo bendrovės taip pat atlygina kkitos transporto priemonės nuomos (iki vieno mėnesio) išlaidas, kai apdrausta transporto priemonė remontuojama, yra sunaikinta ar prarasta (tokiu atveju draudimo įmoka yra didesnė).
DRAUDIMO SUMA – tai transporto priemonės rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną. Nauji automobiliai gali būti draudžiami jjų nauja verte, t.y., transporto priemonei padaryti nuostoliai atlyginami neišskaitant keičiamų detalių nusidėvėjimo; automobilio visiškos žūties (kada jį remontuoti netikslinga) atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai atėmus liekanų vertę, o automobilio praradimo atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai. Senesni (iki 5 metų amžiaus) automobiliai gali būti draudžiami su sąlyga, kad nebus taikomas nusidėvėjimas kompensuojamoms detalėms. Senesni nei 5 metų amžiaus automobiliai paprastai draudžiami jų rinkos verte.
DRAUDIMO ĮMOKA. Be abejo, kiekvienu atveju draudimo sąlygos bei įmokos priklausys nuo konkrečios įmonės transporto priemonių parko dydžio, amžiaus, kokybės, nuostolingumo bei pasirinktų draudimo sąlygų. Jei turite mažiau nei 5 transporto priemones, apskaičiuokite jų kasko draudimo įmoką on-line. Jei turite didesnį nei 5 transporto priemonių parką, klauskite mūsų.
FRANŠIZĖ: Sudarant draudimo sutartį, gali bbūti nustatyta franšizė – transporto priemonės ar papildomos įrangos nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas. Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Franšizė gali būti išreikšta litais (paprastai 100-500 Lt) arba procentine išraiška (paprastai iki 25% draudimo sumos). Franšizė procentine išraiška dažniausiai taikoma transporto priemonės vagystės atveju. Pagrindinis franšizės taikymo privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti administravimo kaštams imlių smulkių žalų. Iš kitos pusės – draudžiantis be ffranšizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos Jums reikia sugaišti keletą valandų tvarkymui dokumentų, reikalingų draudimo išmokai gauti. Taupydami laiką į tai dažnai numojate ranka – tai kodėl gi neįvedus franšizės ir taip nesumažinus draudimo įmokos? Be to, kai kuriose draudimo bendrovėse draudimas be franšizės įmanomas tik išskirtiniais atvejais.
DRAUDIMO IŠMOKA – tai suma, kurią draudikas išmoka draudėjui, atlygindamas žalą, patirtą dėl draudiminio įvykio. Maksimali draudimo išmoka bet kuriuo atveju negali viršyti automobilio rinkos vertės draudiminio įvykio momentu, išskyrus atvejus, kai automobilis draudžiamas jo nauja verte. Maksimalūs terminai, per kuriuos draudimo kompanija turi pervesti išmokas, priklauso nuo draudiminio įvykio, taip pat ir draudimo bendrovės taisyklių. Įvykus draudiminiam įvykiui, apie jį reikia pranešti draudimo kompanijai raštu per keletą dienų nuo įvykio (tikslus laikas yra nustatytas draudimo kompanijos taisyklėse), arba žr. draudimo bendrovės taisyklių palyginimas. Kai kurios draudimo bendrovės numato atvejus, kai Draudėjas turi teisę neregistruoti policijoje kai kurių įvykių, jeigu žala neviršija tam tikros sumos (paprastai apie 1000 Litų). Tokie įvykiai gali būti: stiklų ir žibintų apgadinimas, tiesioginis stichinių reiškinių poveikis, susidūrimas su gyvūnais, pašalinių asmenų piktavališki veiksmai, sniego nuošliaužos, varveklių ar kitų materialių objektų užkritimas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju klauskite savo draudimo bendrovės arba nauja verte, kokiomis sąlygomis apdraustos Jūsų įmonės ttransporto priemonės.
KASKO DRAUDIMINIO ĮVYKIO TRAKTAVIMAS:
Pažymėtina, kad skirtingos draudimo bendrovės jį traktuoja skirtingai, tai matote iš žemiau pateiktos lentelės.
UAB „ERGO Lietuva” AB „Lietuvos draudimas” UADB „Preventa” UAB „IF draudimas”
Atskirai draudžiamų rizikų grupės 1. transporto priemonės sunaikinimas, sugadinimas ar netekimas (išskyrus vagystės atvejus)
2. transporto priemonės ar jos dalių vagystė
3. neserijiniu būdu stacionariai transporto priemonėje įrengtos įrangos sunaikinimas, sugadinimas ir netekimas 1. avarija
2. stichinės nelaimės ir nelaimingi įvykiai,
3. trečiųjų asmenų nusikalstama veika,
4. vagystė 1. autoįvykis,
2. vagystė,
3. trečiųjų asmenų tyčinė veika,
4. Stichinė nelaimė, gaisras 1. avarija,
2. vagystė
3. vandalizmas
4. gaisras
5. stichinės nelaimės
Kas laikoma draudiminiais įvykiais?
Avarija (autoįvykis) eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant važiuojančiai ir valdomai apdraustai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės, buvo sugadintas ar sunaikintas turtas įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir kuriame nukentėjo žmonės arba buvo apgadinta ar sunaikinta apdraustoji transporto priemonė. Avarija nelaikomi įvykiai stichinių nelaimių metu; kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta ar sunaikinta apdrausta transporto priemonė nuvažiavus jai nuo kelio, apvirtus, susidūrus su transporto priemonėmis, judančiais ar nejudančiais, gyvais ar negyvais objektais įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir dėl to nukentėjo žmonės arba buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta transporto priemonė (papildoma įranga), jei tai nėra vagystės, vandalizmo ar stichinės nelaimės padarinys
Stichinės nelaimės iir nelaimingi atsitikimai potvynio (išskyrus vandens telkinius, susidariusius važiuojamojoje kelio dalyje po liūties), viesulo, krušos ar žaibo tiesioginis poveikis apdraustai transporto priemonei; – gaisras ar sprogimas; judančios transporto priemonės susidūrimas su gyvūnais; – trumpo sujungimo el. instaliacijoje poveikis kitoms transporto priemonės dalims (išskyrus instaliaciją); – kėbulo stiklų ir žibintų apgadinimas; – sniego nuošliaužų, varveklių, ar kitų materialių objektų užkritimas ant stovinčios ar judančios transporto priemonės transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl: potvynio, audros, liūties, krušos, žaibo trenkimo; Potvynis – staigus vandens upėse arba ežeruose kilimas; Audra – stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis) Liūtis – trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių. Kruša – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote. Žaibo trenkimu laikomas tiesioginis žaibo poveikis daiktui. Atlyginami tik tiesioginio žaibo poveikio nuostoliai. Gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Kai gaisro priežastimi yra trumpas elektros srovės sujungimas, tai laikoma draudiminiu įvykiu, jei transporto priemonei draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nebuvo suėjęs 10 metų amžius. transporto priemonės sugadinimas arba sunaikinimas dėl stichinių nelaimių (potvynis, audra, kruša, žaibo
trenkimas, žemės drebėjimas), įvairių objektų užkritimas, gaisras ir sprogimas; Potvynis – staigus ir netikėtas vandens upėse, ežeruose arba kanaluose kilimas. Audra – stiprus vėjas, kai greitis 20 m/s ir didesnis. Liūtis – trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių. Kruša – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote. Žaibo trenkimas – tiesioginis žaibo poveikis transporto priemonei. transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl potvynio, audros, liūties, krušos, gyvųjų ir negyvųjų objektų poveikio nejudančiai transporto priemonei, žaibo trenkimo; Gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime, bei ugnis, atsiradusi dėl trumpo elektros srovės sujungimo. Gaisru taip pat laikomas sprogimas – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrįstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.
Trečiųjų asmenų veiksmai pašalinių asmenų piktavališki, kenkiantys veiksmai Transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos – nuostoliai, atsiradę dėl ttrečiųjų asmenų sukelto gaisro, sprogimo arba kito tyčinio transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo Trečiųjų asmenų tyčinė veika – transporto priemonės sugadinimas arba sunaikinimas padarytas trečiųjų asmenų, transporto priemonės dalių, detalių, prietaisų, papildomos įrangos pavogimas nuo (iš) apdraustos transporto priemonės, taip pat vvisi nuostoliai padaryti transporto priemonei bandant ją pavogti Vandalizmas – kai apdrausta transporto priemonė tyčia sugadinama ar sunaikinama trečiųjų asmenų (asmenų padariusių žalą)
Vagystė vagystė ir plėšimas transporto priemonės pavogimas; atskirų transporto priemonės detalių, dalių ar agregatų pavogimas; sugadinimai, padaryti bandant transporto priemonę pavogti ar ją pavogus slaptas ar atviras transporto priemonės pagrobimas arba plėšimas transporto priemonės, jos dalių, detalių, agregatų ar transporto priemonės papildomos įrangos sugadinimas arba praradimas pavogus ar apiplėšus. Taip pat transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimas ar praradimas tretiesiems asmenims (asmenims padariusiems žalą) bandant transporto priemonę pavogti
Draudimo sutartyse paprastai numatomi keli skirtingi draudimo variantai, numatantys skirtingą išmokos apskaičiavimo tvarką, draudiko prisiimamos rizikos dydį ir pan. Draudžiant palankesniu draudėjui variantu, didinama draudimo įmoka. Visais atvejais reikia atsižvelgti į draudimo įmokos padidėjimo ir draudiminės apsaugos ppadidėjimo santykį ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Žemiau esanti lentelė, puikiai iliustruoja kiekvienos draudimo bendrovės draudimo sąlygas.
UAB „ERGO Lietuva” AB „Lietuvos draudimas” UADB „Preventa” UAB „IF draudimas”
Pagal transporto priemonės draudžiamos vertės apskaičiavimo būdą, ir remonto atveju keičiamų dalių vertės apskaičiavimo tvarką 1) Apdraudžiama transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio momentu, draudiminių įvykių atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei, atlyginami išskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą.
2) Draudimas nauja verte: Draudikas atlygina patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei aatkurti. Vagystės, pagrobimo ar apiplėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės naujai vertei. 1) Transporto priemonės draudimas išskaitant nusidėvėjimą – Transporto priemonė draudžiama su sąlyga, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka mokama draudimo sumos ribose išskaitant transporto priemonės dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą;
2) Transporto priemonės draudimas neišskaitant nusidėvėjimo – Transporto priemonė draudžiama su sąlyga, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka mokama draudimo sumos ribose neišskaitant transporto priemonės dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimo.
3) Transporto priemonės draudimas nauja verte – Draudžiant transporto priemonę nauja verte draudimo suma ir rinkos kaina lygi transporto priemonės pirmojo pardavimo kainai, patvirtintai transporto priemonę pardavusios įmonės. Jei transporto priemonė įsigyta užsienyje, rinkos kaina nustatoma įvertinus sumokėtus mokesčius. Transporto priemonę drausti nauja verte galima tik tokiu atveju, jei nuo pirmojo naujos transporto priemonės pardavimo mažmeninėje prekyboje nepraėjo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir nuo pirmojo pardavimo sandorio nesikeitė transporto priemonės savininkas. Šiai draudimo sąlygai galioja draudimo neišskaitant nusidėvėjimo nuostatos. 1) Variantas A: – Draudėjas savo nuožiūra pasirenka žalos atlyginimo būdą, automobilių remonto įmonę tuo pačiu prisiimdamas ir atsakomybę už atliktų darbų kokybę; – remonto kaštus, išskaičiavusi franšizę, Draudimo įmonė apmoka Draudėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba, šalims sutarus, tiesiogiai autoremonto įmonei. Šiomis sąlygomis draudžiami automobiliai iki 3 metų ssenumo.
2) Variantas B: – įvykus draudiminiam įvykiui, remonto darbai bus atliekami autoremonto įmonėse, suderintose su Draudimo įmonės ekspertais; – detalės, reikalingos transporto priemonės remontui, komplektuojamos tiktai suderinus su Draudimo įmone. Naujoms originalioms dalims skaičiuojamas nusidėvėjimas; – remonto kaštus, išskaičiavusi franšizę, Draudimo įmonė apmoka Draudėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba, šalims sutarus, tiesiogiai autoremonto įmonei. Šiomis sąlygomis draudžiami automobiliai iki 10 metų senumo.
3) Variantas C: – draudimo išmokos dydis nustatomas Draudimo įmonės ekspertų; – transporto priemonės sugadinimo atveju atlyginamos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį. – Draudimo išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į detalių nusidėvėjimą, remiantis detalių bei remonto darbų vidutinėmis rinkos kainomis, būdingomis Draudėjo gyvenamajam regionui Apsidraudęs variantu A, draudėjas turi teisę rinktis žalos atlyginimą pagal variantą B arba pagal variantą C (atlyginant žalą pagal variantą C detalių nusidėvėjimas neišskaitomas). Apsidraudęs variantu B, draudėjas turi teisę rinktis žalos atlyginimą pagal variantą C. 1) Casco variantas – transporto priemonė draudžiama rinkos kaina, t.y. draudiminių įvykių atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei, atlyginami išskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą;
2) Casco plius variantas – transporto priemonė (papildoma įranga) draudžiama kaip ir Casco variantu, su papildoma sąlyga: transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimo atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei ((papildomai įrangai), atlyginami neišskaitant transporto priemonės (papildomos įrangos) keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimo;
3) Pilnas Casco variantas – transporto priemonė (papildoma įranga) draudžiama kaip ir Casco plius variantu, su papildomomis sąlygomis: transporto priemonės (papildomos įrangos) sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei (papildomai įrangai), yra lygus transporto priemonės (papildomos įrangos) draudimo sumai atėmus liekanų vertę ir transporto priemonės (papildomos įrangos) praradimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei (papildomai įrangai), yra lygus transporto priemonės (papildomos įrangos) draudimo sumai.
pagal draudimo sumas Nekintanti, t.y., draudimo laikotarpiu daromos draudimo išmokos nemažina draudimo sumos. 1) Draudimas nekintančia draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta pačia suma, neatsižvelgiant į pagal sutartį mokėtas draudimo išmokas; 2) draudimas mažėjančia draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtą draudimo išmokos sumą. Jei pagal draudiminių įvykių grupę išmokėtos visos draudimo sumos dydžio draudimo išmokos, tai sutarties galiojimas šiai draudiminių įvykių grupei pasibaigia. Po kiekvieno išmokėjimo už draudiminį įvykį draudimo suma sumažėja išmokos dydžiu, nebent sutartyje numatyta kitaip. Išmokėjus draudimo išmokas draudimo suma sutarties galiojimo metu lieka nepakitusi
Pagal draudėjo ir draudiko teises organizuojant sugadintos transporto priemonės remontą Visais atvejais draudėjas, prieš remontuodamas apdraustą transporto priemonę,
turi gauti draudiko nurodymus 1) Transporto priemonės remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu – atsitikus draudiminiam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudėjo pasirinktose remonto dirbtuvėse Lietuvoje ir draudikas neatsako už atliktų remonto darbų kokybę. 2) Transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu – atsitikus draudiminiam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse Lietuvoje Žr. draudimo variantus A, B ir C. Remontą organizuoja draudėjas, arba, esant tokiam susitarimui – draudikas. Taisyklės nenustato jokių apribojimų dėl remonto darbus atliekančios įmonės pasirinkimo
Papildomai gali būti apdraudžiama 1) neserijiniu būdu stacionariai įrengta ppapildoma įranga: garso, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai 2) kitos atitinkamos klasės/grupės transporto priemonės transporto priemonės nuomos apdraustos transporto priemonės remonto laikotarpiui išlaidos (laikotarpiui iki 7 dienų, ne daugiau kaip 75 JAV doleriai už parą) jei apdraustos transporto priemonės dėl įvykusio draudiminio įvykio (išskyrus vagystę) negalima eksploatuoti. 1) garso, vaizdo, telekomunikacinė (automobilinę “laisvų rankų” įrangą, išskyrus mobilaus telefono pakrovėją, mobilų telefoną) aparatūra, elektronines apsaugos priemonės ir mechaniniai pavarų dėžės užraktai; 2) lengvo lydinio ratlankiai, 3) spoileriai, papildomi žibintai ir ppan. stacionariai sumontuota (kurios demontavimas negalimas be įrankių) papildoma įranga: 1) automobilinės radiomagnetolos; 2) automobiliniai magnetofonai, kompaktinių diskų grotuvai; 3) automobiliniai radioaparatai; 4) automobilinės garso kolonėlės. Draudžiamos papildomos įrangos maksimali vertė – iki 20%apdrausto automobilio vertės ir ne daugiau kaip 5000 llitų, jei nesusitarta kitaip. 1) Papildoma įranga – draudimo sutartyje nurodyta stacionari garso ir vaizdo aparatūra, telekomunikacinė automobilių „laisvų rankų” įranga (išskyrus mobilųjį telefoną ir jo kroviklį), transporto priemonės elektroninės apsaugos priemonės, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai, apsauginiai lankai, sukabinimo kabliai, spoileriai ir pan 2) kitos transporto priemonės nuomos (iki vieno mėnesio) išlaidas, kai apdrausta transporto priemonė remontuojama, yra sunaikinta ar prarasta; 3) dokumentais pagrįstos apdraustos transporto priemonės vairuotojo nakvynės ir grįžimo namo išlaidos, bet ne daugiau kaip nustatyta draudimo sutartyje
Populiariausių draudimo bendrovių TPVCA privalomojo draudimo privalumai:
ERGO privalumai:
Draudimo atstovybė arčiau Jūsų namų. Šiandien ERGO pardavimų tinklas apima visus didžiausius Lietuvos miestus ir miestelius.
ERGO Lietuva turi puikiai išplėtotą draudimo įvykių administravimo tinklą. Įvykius administruoja atstovybės, regioniniai centrai, draudimo įvykių administravimo skyriaus tteritoriniai padaliniai, į kuriuos draudėjai gali kreiptis savo nuožiūra.
ERGO Lietuva vienintelė Lietuvoje teikia papildomą ypač patogią draudėjams paslaugą – draudimo įvykių administravimą visą parą. ERGO Lietuva klientai bei nuo jų nukentėję asmenys 24 valandas per parą nemokamu fiksuoto ryšio telefonu 8-800 21555 bei mokamu trumpuoju numeriu 1555 (GSM) gali pateikti informaciją apie draudimo įvykius ir gauti reikalingą pagalbą.
Apsidraudus vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Lietuva atlygins autoįvykio metu padaryta žalą:
kitų asmenų turtui;
kitų asmenų sveikatai (įskaitant ir neturtinę žalą).
AB „„Lietuvos draudimas“ privalumai:
• Atsitikus draudiminiam įvykiui, Jums nereikės rūpintis draudimo procedūra – nukentėjusio asmens aptarnavimą perims AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai.
• Jei manote, kad “Privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės” draudimo įstatyme numatyta suma yra per maža, draudimo sumą galite padidinti, papildomai apsidraudę AB “Lietuvos draudimas” “Savanoriškuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu”.
• AB „Lietuvos draudimas“ – didžiausia šalies draudimo bendrovė, kuria pasitiki daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų.
IŠVADOS:
Draudimo rinka, 2004 m. I ketv. išaugusi net 85%, draudikams žada gerą derlių ir ateityje. Augimą labiausiai lėmė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Draudimo rinkos augimas buvo didesnis nei tikėtasi, kurį lėmė pagyvėjusi ekonomika. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos (VDPT) išankstiniais duomenimis, 2004 m. I ketv. pasirašyta 194,5 mln. Lt tiesioginių draudimo įmokų, išmokėta 54,7 mln. Lt žalų, iš jų ne gyvybės draudimo bendrovėms teko 41,4 mln. Lt, gyvybės draudimo – 13,3 mln. Lt. Palyginti su praėjusių 2003 metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka paaugo 85%. Augimą lėmė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPCAD). Per 3 mėn. šios draudimo rūšies įmokų pasirašyta už beveik 89,07 mln. Lt, t.y. 46% visų pasirašytų įmokų, o žaloms atlyginti per 3 mėn. bendrovės išmokėjo 517.711 Lt. Nuostolingiausias buvo sausumos transporto priemonių, išskyrus ggeležinkelio transportą, draudimas. Ne gyvybės draudimo įmokos 2004 metais, palyginti su 2003 metų pirmojo ketvirčio rezultatais, padidėjo 98%, iki 166,5 mln. Lt, gyvybės draudimo įmokos išaugo 32%, iki 27,96 mln. Lt. Pagal per 2004 m. 3 mėn. pasirašytas tiesioginio draudimo įmokas, gyvybės draudimo rinkos dalis sudarė 14,4%, ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 85,6%. Vaidotas Krencius, “Lietuvos draudimo” (LD) aktuarijus, prognozuoja, kad rinkos augimas kitąmet turėtų būti apie 50%, nes toks civilinės atsakomybės augimas, koks buvo I ketv., neišsilaikys visus metus.“Rinkos pasirašytos įmokos už metus bus apie 530 mln. Lt, iš jų transporto priemonių TPCAD sudarys apie 200 mln. Lt. Gyvybės draudimo rinka šiais metais gali išaugti apie 18-20%. Tam įtaką darys teisės aktų svarstymai ir galimi fizinių asmenų pajamų apmokestinimo principų pakeitimai“,- komentavo jis.TPCAD – draudikų arkliukas. Ne gyvybės draudimo įmokos 2004 metais smarkiai didėjo dėl TPCAD. Rinkos senbuvių 2002 metais surinktos įmokos, palyginti su 2001-ųjų I ketv., išaugo keletą kartų. „ERGO Lietuva“ 2003 per I ketv. pasirašė 8,3 mln. Lt įmokų, o 2002 – 25,5 mln. Lt. Bendrovėje privalomasis TPCAD šiemet išaugo 16 kartų ( per pirmąjį 2001 m. ketvirtį buvo pasirašyta 1 mln. Lt savanoriškojo TPCAD, o 2004 m. šis skaičius siekė 16,01 mln. Lt). Kadangi privalomuoju TTPCAD draudėsi daugiausia paskutinę kovo savaitę ir balandį, šiandien ERGO grupė Lietuvoje („ERGO Lietuva“ ir „Preventa“) jau turi pasirašiusi dvigubai daugiau įmokų nei per 2003 m. I ketv. – apie 32 mln. Lt.“Teigiamus rezultatus lėmė tinkamas pasirengimas TPCAD įsigaliojimui, pernai metų investicija į pardavimų tinklą, informacines technologijas ir paslaugų kokybės kėlimą“,– tvirtina Darius Kremensas, „ERGO Lietuva“ valdybos narys. Kai kurios draudimo bendrovės, pavyzdžiui, “Sampo” ne gyvybės draudimo bendrovė “If draudimas”, per I 2004 m. ketv. daugiau nei dvigubai padidino savo veiklos apimtis. VDPT duomenimis, sausio–kovo mėnesiais “If draudimas” pasirašė draudimo įmokų už 10,5 mln. Lt, 2003 metų lyginamuoju laikotarpiu – 4,6 mln. Lt.“TPCAD pardavimai gerokai viršijo metų pradžioje darytas prognozes”,– sakė Darius Kamuntavičius, „If draudimo“ generalinis direktorius. LD grupė per ketvirtį pasirašė 78,350 mln. Lt ne gyvybės draudimo įmokų (įskaitant kreditų draudimą), t.y. augimas sudarė 122,8% (rinka augo 98,6%).“Grupė padidino savo dalį rinkoje ir augo sparčiau nei vidutiniškai visa draudimo rinka, tačiau šie skaičiai yra užgožti TPVCAD“,- teigia p. Krencius. Anot jo, be TPVCAD, įmokų pasirašyta 35,7% daugiau (rinka augo apie 13%), taigi grupės augimas beveik trigubai lenkia vidutinį rinkos augimą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BALTIKUMS DRAUDIMAS: http://www.baltikums.lt/lt/pages/fiz
2. DRAUDIMAS: www.draudimas.lt/index.php?ItemId=14375 – 12k
3. BTA DRAUDIMAS: www.bta.lt/pranesimas/ – 9k
4. EUROPCAR LIETUVA:www.europcar.lt/index.php?skyrius=tr& sector=trsalygos〈=lt – 9k – 23 kovo 2005
a. AUTOMOBILIŲ
SAVANORIŠKO DRAUDIMO TAISYKLĖS: www.seesam.lt/casco.htm – 114k
5. Lukoševičienė O.,Martusevičius H. Sugadinimų,padarytų automobiliams susidurimų metų statinė analizė,1996 m. ;
6. Klibavičius A.Autoavarijų nuostolių ekonominis įvertinimas.Miesto transporto sistema. V.”Technika” 1994 m.;
7. Kauno technologijos universitetas. Transporto priemonės.1998 m. Kaunas. Technologija 1998 m.;
8. O.Lukoševičienė.Autoįvykių analizė ir modeliavimas.V.”Technika”2001 m.;
9. Kelių transporto vertinimo instrukcija, patvirtinta LR susisiekimo ministerijos
ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio
14 d. Nr. 101 ( Žin.,2000,Nr. 33-946 );
10. Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje (tūkst.Lt.) Lietuvos draudimas 2002 m.
