STATYBŲ RINKOS LIETUVOJE 1991-2002 METAIS TRUMPA RAIDOS ANALIZĖ

VILNIAUS UNIVERSITETASEKONOMIKOS FAKULTETAS STATYBŲ RINKOS LIETUVOJE 1991-2002 METAIS TRUMPA RAIDOS ANALIZĖVILNIUS 2003

Vilnius, 2003

T U R I N Y S

ĮVADAS 3

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės” 3

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka 3

1.2 Statybos raida ir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo 3

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų rinkai 4

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis 4

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės” 5

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais 5

2.2 Statybų rinka 2000 metais 6

2.3 Statybų rinka 2001 metais 9

2.4 Statybų rinka 2002 metais ir jos augimo prognozės 2003m. 12

IŠVADOS 16

ĮVADAS

Pagal Lietuvos RRespublikos Statybos įstatymą nuo 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240, statybos sąvoka yra apibrėžiama sekančiai:

“statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti, sumontuoti, nutiesti, rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip

pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme)”

Statybų metu sukurta aplinka yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos formavimo. Būstas, kuriame gyvename, įstaigos ir gamyklos, kuriose dirbame ar mokomės, vandentiekio ir dujotiekio sistemos, elektros tinklai, keliai, tiltai, geležinkeliai, ooro uostai, viešbučiai bei telekomunikacijų tinklai – tai dar nebaigtas statybos objektų sąrašas. Kaip matome, statybų rinkos efektyvumas bei raida turi nemažą įtaką formuojantis valstybės makroekonomikos rodikliams, valstybės ekonominiai bei socialinei politikai, o iš to savo ruožtu seka, kad įtaka ppasireiškia ir kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime. Be to, statybų rinkos padėtis gali būti traktuojama kaip valstybės ekonomikos išsivystymo indikatorius.

Šiame darbe bandoma, remiantis didžiausių statybos bendrovių ekspertų, ekonomistų, mokslininkų, su statyba susijusių bendrovių (Statybos industrijos asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacija.) bei kitų įstaigų atstovų (Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos pramoninkų konfederacija.), o taip pat autoriaus nuomone, bendrai išanalizuoti statybų rinkos raidos bei nuosmukio etapus, tai sąlygojančius veiksnius bei tų procesų padarinius Lietuvos ekonomikai 1991-2002 metais, ypatingai akcentuojant dabartinę (2003m.) statybų rinkos padėtį. Taip pat bus siekiama prognozuoti statybų rinkos raidą artimiausiame (1-2) metų bėgyje.

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės”

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka

Kadangi statyba yra labai svarbi ekonomikos šaka, iškyla jos efektyvumo klausimas.

Statybos efektyvumą ir jos raidą veikia visa aibė vveiksnių. Tai ir šalies ekonominis, politinis ir kultūrinis lygis, teisiniai ir normatyviniai statybos dokumentai,vyriausybės politika – socialinė (mažas pajamas turinčių šeimų lengvatinis kreditavimas, įvairios dotacijos bei mokesčių nuolaidos), ekonominė (konkurencijos reguliavimas, mokesčių sistemos formavimas, draudimo sistema, muitai ir t.t..); taip pat ir išoriniai veiksniai – valiutų kursų svyravimai, pasaulio ekonomikos padėtis, energetinių žaliavų kainos, darbo jėgos migracija, globalizacijos procesai ir kita; nedarbo lygis, darbo jėgos kvalifikacija, darbo užmokesčio lygis, darbo įstatymai, aplinkosauga, papročiai ir tradicijos, vietiniai ištekliai ir t.t.

1.2 Statybos raida iir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo

Visi anksčiau minėti veiksniai, sąlygojantis statybų rinkos efektyvumą bei raidą, skirtingais laikotarpiais buvo įvairūs ir įvairiai, sakyčiau net, prieštaringai vystėsi. Kaip žinome, Lietuva patyrė socialinės santvarkos pasikeitimą. Pasikeitė ne tik politinė, ekonominė ir socialinė aplinka, bet ir visa vertybių sistema. Buvo pereita iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Šis procesas buvo skausmingas visoms ekonomikos šakoms, tačiau ypatingai palietė statybų rinką, o pasekmės jaučiamos iki šiol.

Iki 1990 m. vykdyta statybos politika buvo orientuota į kiekybinį poreikių tenkinimą, kadangi pagal tuometinę ideologiją, darbininkų klasės aprūpinimas būstu buvo iškeliamas į pirmąją vietą. Tačiau niekas nesirūpino statomo būsto kokybe, ilgaamžiškumu, priežiūra, jo išsidėstymu. Nebuvo beveik jokios techninės pažangos – daug kas buvo daroma, panaudojant darbininkų fizinę jėgą. Statybų aikštelėse, kai pritrūkdavo darbo jėgos, dažnokai tekdavo dirbti net moterims. Klestėjo korupcija, vagystės ir neatsakingumas. Vogė visi – pradedant nuo eilinio darbininko, maišančio skiedinį, baigiant atsakingu už statybą visos šalies mastu pareigūnu.

Niekuo geresnė padėtis buvo ir gamybinių pastatų statybos sferoje. Valstybę buvo apėmusi gigantomanijos troškimas – kai kurios gamyklos buvo statomos neatsižvelgiant į jos reikalingumą ir naudingumą statomoje teritorijoje. Visai nebuvo paisoma aplinkosaugos reikalavimų. Kaip geriausias to pavyzdys galėtų būti Vilniaus šiluminė jėgainė, pastatyta miesto pietuose. Dabar kenksmingos išmetamosios ddujos sklinda po visą miestą, kadangi 2/3 metų laikotarpio vėjas pučia iš pietų.

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų rinkai

Atkūrus nepriklausomybę šios ir panašios problemos dar pagilėjo. Valstybės parama būsto fondo atnaujinimui ir jo energetiniam efektyvumui didinti yra nepakankama. Daugiabučių namų savininkų bendrijos taip pat šiuo metu nepajėgios pačios atlikti reikalingiausių atnaujinimo darbų. Pastatų kokybė yra žema, jie yra pastatyti neracionaliai, nepaisant eksploatacijos kaštų minimizavimo principų. Lietuvos statybos produktų pramonė sunaudoja daugiausia energijos po energetikos pramonės. Lietuviškiems statybos produktams pagaminti reikia daugiau energijos negu ekvivalentiškiems Vakarų Europos produktams. Pvz., kalkių su esamais pajėgumais butų galima pagaminti pakankamą kiekį, tačiau dėl atsilikusios technologijos, nepaprastai didelių kuro sąnaudų, jos yra prastesnės kokybės ir brangios. Todėl daug kalkių ir silikatinių plytų įvežama iš Baltarusijos, kur jų kaina yra žymiai mažesnė. Tokia pati situacija yra ir su daugeliu kitų statybinių medžiagų ir gaminių. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad įsiterpti į Vakarų Europos rinką su savo energijai ir žaliavoms imliomis ir nedidelio asortimento prekėmis labai sunku. Be to, Lietuva, stodama į Europos sąjungą, privalo įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus, kurių anksčiau nebuvo laikomasi ir kurie dabar reikalauja daug lėšų iš valstybės biudžeto. Visa tai buvusios Sovietų Sąjungos vykdytos politikos rezultatas.

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis

Po SSRS žžlugimo prasidėjo pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką. Spontaniškai pradėta rinkos restruktūrizacija. Lietuvoje pirmasis šalies statybos restruktūrizavimo etapas vyko stichiškai, skaidantis stambioms įmonėms ir jas privatizuojant be išsamesnės strateginės analizės. Tuo pat metu vyko ir gyvenamojo būsto privatizacija. Iki 1996 m. pradžios Lietuvoje buvo privatizuota 532,9 tūkst. valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų ir butų . Lietuvos būsto sektorius tapo labiausiai privatizuotu, palyginti su kitomis buvusios SSRS šalimis bei Vakarų Europos šalimis.

Privatizacija Lietuvoje turėjo teigiamų ir neigiamų aspektų. Viena vertus, susidarė sąlygos formuotis būsto rinkai, gyventojai galėjo laisvai disponuoti būstu, pirkti, parduoti jį ir panašiai.

Tačiau gyventojai susidūrė su pinigų trūkumu išlaikant žemos kokybės butus. Todėl jų neremontuojant, sulig kiekvienais metais jų vertė ir kokybė dar labiau mažėjo. Be to, privatizacijos procesas buvo neskaidrus, iš ko galima daryti prielaidas, kad gautos lėšos iš privatizacijos ‘nusėdo’ tam tikrų asmenų kišenėse. Taip pat, pareigūnai turėdami jiems suteiktas privilegijas, galėjo pasirinkti geresnės kokybės pastatus arba žemės sklypus, esančius patogesnėse, prestižiniuose vietose.

Privatizavimo metu buvo prarastas socialinio būsto fondas. Šiuo metu tai kelia valstybei tam tikrų problemų. Vakarų šalyse socialiniam būstui tenka 10–40% viso butų fondo, o Lietuvoje nesiekia 3%. Padėčiai normalizavusis ir gavus pakankamai lėšų, socialinio būsto fondas pirmiausia bus nuomojamas

socialiai remtiniems asmenims ir jaunoms šeimoms, įrašytoms į eiles savivaldybėse.

Kaip jau minėjau, restruktūrizuojant rinką, privatizacijos metu buvo sukurtos nedidelės privačios statybos bendrovės iš buvusių valstybinių gigantų. Kai kurios įmonės subankrutavo ir pasišalino. Tačiau kitoms (UAB “Kausta”, UAB “Mažeikių gairė”, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB “Montuotojas” ir kitos) verslas pradėjo sektis. Statybų rinka po trumpalaikio nuosmukio dėl rinkos restruktūrizavimo, pradėjo atsigauti. Per 1997 metus, palyginti su 1996 metais, statybos įmonių įvykdyta darbų apimtis padidėjo 8,8 proc., iš jų šalies teritorijoje darbų aapimtis padidėjo 12,4 proc., Per 1997 metus iš viso atlikta darbų už 2307 mln.litų . Tuometinės statybos bendrovės gaudavo užsakymų ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir užsienyje. Užsienyje 1997-1998 metais (daugiausia NVS šalyse) būdavo atliekama iki 30% visų statybų.

Tačiau, nepaisant teigiamų poslinkių, padėtis aprūpinant gyventojus būstu buvo sunki. Gyvenamojo ploto atidavimo naudoti apimtys nuo 1989 metų iki 1996 metų sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Būsto programoje buvo numatyta 1995-2000 metais pastatyti 65 tūkst. butų arba po 13 tūkst. per mmetus. Tuo tarpu 1996-1997 metais pastatyta tik apie 11 tūkst. butų.

1994 m. jų buvo pastatyta 6,9 tūkst., 1995-1997 m. – maždaug po 5,6 tūkst., o per 1998 – 1999 metus – vos daugiau kaip 4 tūkstančiai. Taigi pastebima aiški mmažėjimo tendencija.

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės”

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais

Labai didelis smūgis Lietuvos statyboms bendrovėms buvo 1998m. Rusijos ekonominė krizė. Jos neigiamas poveikis buvo toks stiprus, kad statybų rinka posovietinėje Lietuvoje pradėta skirstyti į du etapus – iki Rusijos krizės ir po jos.

Ši krizė palietė statybos bendroves, kadangi jų verslas buvo susijęs su šia šalimi. Statybos įmonės įėjo į didžiausius nuostolius dėl krizės patyrusių įmonių grupę. Daugiausia iš Rytų kaimynų, būtent Rusijoj, buvo vykdomi statybos darbai (projektai Kaliningrado, Maskvos, Čerepovco srityse). Kadangi Rusijos ekonomika glaudžiai susijusi su NVS šalių ekonomika, tai jos irgi labai pajuto krizę. Lietuva iš to patyrė tik nuostolių – darbų apimtys užsienyje sumažėjo beveik iki nulio (1999m – 11,4% iš visų atliktų darbų apimties), nutrūko eksportas ir importas į NVS šalis. 1999m. statybos paslaugų eksportas sumažėjo 55,6%, o importas sumažėjo 65%, palyginus su 1998m.

Lietuvos vidaus rinkoje irgi kilo krizė. Ypač smarkiai ji buvo jaučiama 1999 metais. Kadangi dėl Rusijos krizės nukentėjo daugelis Lietuvos įmonių, tai 1999 – 2000m. į valstybės biudžetą nebuvo surinktos numatytos lėšos. Dėl to valstybė sumažino statybų finansavimą. 2000 metais valstybės investicijos į statybą ir remontą sumažėjo 29,2%, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. DDėl to Lietuvos statybos bendrovių darbų apimtys šalies teritorijoje sumažėjo 26,2%, palyginus su 1999m . Pradėjo didėti valstybes skola statybininkams už atliktus darbus. 2000m. pradžioje jis siekė 29mln. litų . Kadangi valstybinis sektorius anuomet buvo labai svarbus statybininkams, tai jo netekimas prisidėjo prie tolesnio nuosmukio. Statybos bendrovių darbų apimtys pradėjo mažėti. 1999m. jos smuko 15,2%. Bendrovių apyvarta ir pelnas pradėjo mažėti. Dėl Rusijos bendrovių nemokumo, Lietuvos statybos bendrovės negalėjo atgauti skolų. Dėl to pablogėjo atsiskaitymas su darbuotojais ir verslo partneriais šalies viduje. To pasekmėje 1999m. 20% sumažėjo darbo vietų pasiūla statyboje. BVP smuko 4,1%. BVP smukimą tarp kitko lėmė ir statybos sektoriaus dalies sumažėjimas 11,2%.

1 lentelė

Lietuvos Respublikos teritorijoje atlikti statybų darbai

Darbų rūšys Atlikta darbų, mln.Lt 1999 m.,palyginus su 1998 m., proc. Dalis visų atliktų darbų, proc.

Viso 2570,4 86,2 100

Nauja statyba 909,7 85,9 35,4

Rekonstrukcija 571,5 82,3 22,2

Remontas ir restauravimas 1009,6 85,8 39,3

gyvenamųjų pastatų 39,6 119,6 1,5

negyvenamųjų pastatų 399,9 75,5 15,6

inžinerinių statinių 570,1 92,8 22,2

Kiti darbai 79,6 80,1 3,1

Iš lentelės matyti, kad darbų apimtys, palyginus su 1998 metais, sumažėjo daugiau nei 10% beveik visuose darbų rūšyse (išskyrus gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių remontą ir restauravimą). Išaugo tiktai gyvenamųjų pastatų remonto ir restauravimo darbų apimtys.

Bendrai paėmus, 1991-1999 metų laikotarpyje statybos darbų apimtys sumažėjo apie 2 kartus, o statybinių medžiagų pramonės bendroji produkcija – apie 5 kartus.

2.2 Statybų rinka 2000 metais

Katastrofiški nuosmukio tempai iišliko ir 2000 metais. Statybos įmonės ir bendrovės 2000 metais atliko darbų savo jėgomis už 2116,2 mln.litų. Atliktų darbų apimtys, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 22,9 procento.

2 lentelė

2000 metais atliktų statybos darbų šalies teritorijoje rūšys ir apimtys

Darbų rūšys Atlikta darbų, tūkst.Lt 2000 m., palyginus su 1999 m., % Dalis visoje apimtyje, %

Nauja statyba 765547 – 20,1 36,9

Rekonstrukcija 532211 – 15,8 25,6

Remontas 655133 – 33,8 31,5

Restauravimas 28124 – 25,5 1,4

Kiti darbai 96453 20,7 4,6

Iš viso 2077468 – 22,9 100,0

Iš lenteles matyti, kad daugiausia sumažėjo remonto darbų apimtis (-33,8%). Sumažėjo pagrindinių statybos bendrovių atliekamų darbų (statyba, remontas, rekonstrukcija, restauravimas) apimtys. Padidėjo tik kitų, ne pagrindinės veiklos, darbų apimtys (+20,7%).

3 lentelė

2000 m. atliktų darbų apimtys apskrityse

Apskritis Atlikta darbų, tūkst.Lt Lyginant su 1999 metais, padidėjimas, sumažėjimas (-), %

Vilniaus 711089 – 26,1

Kauno 423327 – 20,9

Klaipėdos 213760 – 22,8

Panevėžio 173730 – 25,1

Šiaulių 143522 – 17,1

Telšių 135817 – 9,4

Alytaus 113947 – 25,1

Utenos 99779 – 21,0

Marijampolės 48964 – 27,2

Tauragės 13533 – 17,1

Iš viso: 2077468 – 22,9

Kaip matome iš 3 lentelės, darbų apimtys mažėjo visuose apskrityse. Tačiau daugiausia jos sumažėjo Marijampolės apskrityje. Nors Vilniaus apskrityje buvo atlikta darbų didžiausiai sumai, tačiau čia jų apimtis sumažėjo daugiausiai po Marijampolės apskrities.

Ne šalies teritorijoje 2000 metais atlikta darbų už 38,8 mln.litų (1,8 proc. visų atliktų darbų). Sumažėjimas, lyginant su 1999 metais, 6,5 procento.

Pagal Statistikos departamento duomenis materialinės investicijos 2000 metais šalies teritorijoje sudarė 5163,1 mln.litų, iš jų pastatų ir inžinerinių statinių statybai ir remontui 2778,7 mln.litų. Palyginus su 1999 metais, sumažėjimas sudaro 19,7 pproc., investicijos pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimui – 421,9 mln.litų.

4 lentelė

Investicijos gyvenamiesiems pastatams 2000 metais

Statytojai (užsakovai) Iš viso, tūkst.Lt(kartu su lėšomis būsto pirkimui) Procentine išraiška (%)

Valstybės sektorius 16933 3,55

Nacionalinis biudžetas 4811

Valstybinės įmonės ir institucijos 12122

Privatus sektorius 460550 96,45

Individualūs statytojai 353801

Gyvenamųjų namų statybos bendrijos 20134

Privačios įmonės 86615

Iš viso 477483 100

Kaip rodo lentelė, valstybinio sektoriaus investicijos 2000m. sudarė labai mažą dalį bendruose investicijose gyvenamiesiems pastatams. Valstybinės įmonės ir institucijos investavo didžiąją dalį (71,6%) valstybinio sektoriaus investicijų.

Bendroje investicijų dalyje daugiausia investavo privatus sektorius – 96,45%. Iš privataus sektoriaus investicijų daugiausia skyrė individualūs statytojai – 76,8%.

2000 metais šalyje buvo pastatytas 1931 gyvenamasis namas; butų skaičius – 4367. Jų naudingasis plotas sudarė 499971 m2. Pastatytuose 1-2-jų butų namuose – 1850 butų, kurių naudingasis plotas siekė 315465 m2. Mažiau statoma daugiabučių namų. 2000 metais 98 pastatytuose daugiabučiuose namuose – 2517 butų .

2000 metais šalyje pastatyti 1229 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas – 704159 m2

5 lentelė

Negyvenamųjų namų tipai

Negyvenamieji pastatai Pastatų skaičius Bendrasis plotas, m2 Statybinis tūris, m3

Administraciniai 49 98656 296741

Pramoniniai ir sandėliai 152 112359 575734

Žemės ūkio 270 55830 206656

Transporto ir ryšių 167 161098 621246

Prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių 250 175031 641239

Švietimo ir mokslo 11 13031 58141

Gydymo 17 16826 57607

Kultūros ir sporto 12 17040 87336

Kitos paskirties 301 54288 278205

Iš viso 1229 704159 2822905

Daugiausia pastatyta žemės ūkio pastatų (270), prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (250) ir kitos paskirties (301). Daugiausia bendrojo ploto tenka prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (175031 m2) bei transporto ir ryšių

pastatams (161098 m2). Mažai buvo statoma švietimo ir mokslo bei kultūros ir sporto pastatų.

Įvykus šalyje ekonominiam-finansiniam nuosmukiui pagrindinių statybinių medžiagų sunaudojimas irgi sumažėjo. Jo procentinis sumažėjimas buvo didesnis negu statybos darbų apimties sumažėjimas.

Kas gi sąlygojo tokį rodiklių kritimą? Tam buvo pakankamai priežasčių. Čia galima išskirti ir išorines kliūtis, ir vidines. Iš išorinių, visu pirma, ir toliau buvo jaučiama 1998m. Rusijos ekonominės krizės įtaka. Mūsų verslininkai bei politikai nesitikėjo, kad ši krizė taip neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir nebuvo tinkamai jai ppasiruošę. Be to, iš išorinių veiksnių dar prisidėjo pasaulinės ekonomikos recesija bei valiutų kursų svyravimai. Lietuvos bendrovės nebuvo tinkamai pasiruošusios įžengimui i Vakarų rinkas. Viena iš įsiskverbimo į užsienio rinkas sąlygų yra tarptautinių kokybės valdymo sistemų diegimas. Tuo laiku tos sistemos (ISO-9000 ir ISO-14000 sertifikatai) buvo įdiegtos tik keliuose bendrovėse. Kituose dėl lėšų stygiaus diegimas negalėjo būti vykdomas.

Taigi Lietuvos statybos bendrovės atsidūrė aklavietėje – viena vertus, jos prarado Rytų rinką, kita vertus, negalėjo įsiskverbti i Vakarų rinką dėl kapitalo bei kkonkurencingumo trūkumo. 3 veiksnys, neleidęs bendrovėms greitai atsigauti, buvo kryptingos valstybinės ekonomikos atgaivinimo bei statybos srities plėtojimo politikos stoka. Nebuvo skatinamos investicijos, sunkiai buvo kuriama įstatyminė bazė.

Buvo įvairių pasiūlymų iš įvairių pusių, kaip atgaivinti statybų rinką. Daug diskusijų bei nnesutarimų buvo 2000m. buvo sukėlęs PVM lengvatos statyboms įvedimas. Pagal šį projektą, siūlytą tuometinės vyriausybės, PVM turėtų būti sumažintas 5% gyvenamųjų namų statybai. Tačiau ši įstatymo pataisa Seimo buvo atmesta, kadangi, tai kad nauji butai turėtų atpigti visu sumažinto PVM dydžiu, t.y. 13%, nebūtų lemta išsipildyti. Dauguma gyvenamuosius namus statančių organizacijų tuomet dirbo be pelno – sumažinus PVM butų atsiradusi galimybė joms gauti pelno, bet nemažinti kainų. Taigi buvo pasirinktas kitas kelias – vietoj planuoto 5% PVM sumažinimo statyboms, įvesti naują būsto kreditavimo tvarką, pagal kurią valstybė gyventojams kompensuotų apie pusę iš bankų gautų būstui statytis paskolų palūkanų. Tokiu būdų pirkėjas gavo tiesioginę naudą iš tokio sprendimo, kadangi jam reikėjo mokėti per pus mažesnes palūkanas. Taigi suaktyvėjo paskolų rinka, padidėjo kkonkurencija tarp didžiausių šalies bankų.

Lietuvos žemės ūkio bankas (LŽŪB) nuo balandžio 10 d. 2000m. pradėjo teikti paskolas būstui įsigyti 25 m. laikotarpiui. Anksčiau bankai (buvęs LTB, VB ir LŽŪB) teikė paskolas tik 10 metų laikotarpiui. Priimdami sprendimą pratęsti paskolų grąžinimo laikotarpį, jie pradėjo kovą dėl mažesnes pajamas turinčių klientų. Nors paskolos gavimo reikalavimai buvo gana dideli (pradinis įnašas – 30% ketinamo įsigyti būsto vertės; palūkanos: LŽŪB litais – apie 15%, JAV doleriais – apie 12%; VB – 10–13% ppaskolos valiuta. ), tačiau tai kalbėjo apie šios rinkos sujudimą.

Kitas teigiamas vyriausybės sprendimas buvo privalomojo statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės užsakovui ir tretiesiems asmenims draudimo įvedimas. Ši pataisa Statybos įstatyme buvo priimta 2000m., o įsigaliojo 2001m sausio mėnesį.

Pagal šį įstatymą, pvz., ta žala, kurią statydama bendrovė gali padaryti šalia statybvietės esantiems automobiliams, kitam turtui ar praeiviams, yra atlyginama draudimo bendrovės. Kitas pavyzdys – jei bendrovės, nuomojančios biuro patalpas, svečias, nepastebėjęs kruopščiai išblizginto stiklo, susižeidžia, nuostolius nukentėjusiajam kompensuos draudikas, kaip ir, pavyzdžiui, nuostolius nuomininkui, jei dėl kurių nors priežasčių nukentėtų jo turtas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad ši įstatymo nuostata apsaugojo užsakovus nuo nemalonių netikėtumų ir sugriežtino statybų priežiūrą.

Taigi, nors ir pavėluotai, tačiau buvo priimtos tam tikros įstatymų pataisos. Be to, 2000m. pabaigoje pradėjo veikti ir kiti veiksniai. Čia galima būtų paminėti išaugusią naujų 2-3 kambarių butų bei naujų, modernių biurų paklausą.

Dar nereikėtų pamiršti, kad tobulinant įstatymus, priimant įvairius ekonominius sprendimus bei teikiant pasiūlymus vyriausybei, seimui, labai daug prisidėjo tokios statybininkų organizacijos kaip Lietuvos statybininkų asociacija, vadovaujama Adakro Šeštakausko, Statybos industrijos asociacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, didžiausios statybos bei nekilnojamojo turto bendrovės, kaip pavyzdžiui, “Ranga IV”, “Panevėžio statybos trestas”, “Ober-Haus” bei kitos įstaigos.

Toliau apžvelgsime, kokį poveikį turėjo ppatobulinta teisinė verslo aplinka bei išaugusi paklausa statybų rinkoje.

2.3 Statybų rinka 2001 metais

Taigi vyriausybės priimti sprendimai bei atsigaunanti ekonomika prisidėjo prie statybų apimties didėjimo. 2000 – 2002 metais buvo galima stebėti įmonių pritapimą prie naujų rinkos sąlygų ir jų persiorientavimo į Vakarų rinkas bei Rytų rinkų atkovojimo pradžią.

Pradžiai šiek tiek apžvelgsime 2001 metų statybų rinkos vystymosi rodiklius bei palyginsime juos su 2000 metų duomenimis. Visos žemiau pateiktos lentelės ir duomenys jose yra paimti iš Lietuvos statistikos departamento bei iš Ūkio strategijos departamento

Ūkio vystymo politikos skyriaus parengtos Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2001 metais apžvalgos.

2001 metais galime stebėti žymiai padidėjusias investicijas i statybos sektorių. Žymiai padidėjo investicijos finansuojamos iš nacionalinio biudžeto – 3,3 karto. Lyginant su 2000 metais, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos investicijos padidėjo atitinkamai 6,5 karto ir 28,4 %. Pažymėtina, kad, investicijos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, žymiai mažėjusios nuo 1999 metų: 1999 metais sumažėjo 59,1%., 2000 metais – 71,6%, per 2001 metus padidėjo 6,5 karto. Bendroje investicijų apimtyje 2001 metais valstybinio sektoriaus investicijos sudarė 32,6 %. Pagal investicijų struktūrą, daugiausia investicijų buvo skiriama pastatų, inžinerinių statinių statybai ir remontui – 53,5%.

Pagal Statistikos departamento duomenis materialinės investicijos 2001 metais respublikoje sudarė iš viso 6527,3 mln.Lt (palyginus su 22000 metais, padidėjo 28,1%), iš jų: pastatų bei inžinerinių statinių statybai ir remontui – 3380,3 mln.Lt (palyginus su 2000 metais, padidėjo 22,4%). Investicijos pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimui sudarė 730,6 mln.Lt. Palyginus su 2000 metais, šios investicijos padidėjo 73,2%.

Per 2001 metais respublikoje pastatyta 1776 nauji gyvenamieji namai, iš jų kaimo vietovėje – 828 vnt.

Naujų butų skaičius sudarė 3785 vnt., o naudingasis plotas juose siekė 385,2 tūkst.m2 (28 lentelė). Palyginus su 2000 metais, buvo pastatyta 8% mažiau naujų gyvenamųjų namų ir atitinkamai naujų butų skaičius sumažėjo 13,3%. 2001 metais buvo pastatyti 67 daugiabučiai pastatai. Palyginus su 2000 metais, naujų pastatų skaičius sumažėjo 31,63%.

Per 2001 metus buvo pastatyta 940 negyvenamųjų pastatų (6 lentelė), kurių bendrasis plotas siekė 672,5 tūkst.m2 (4,5% mažiau negu per 2000 metus).

6 lentelė

Nauji negyvenamieji pastatai, pastatyti per 2001 metus

Negyvenamiejipastatai Pastatų skaičiusvnt. Bendrasis plotasm2 Bendras plotas palyginti su 2000m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % Pastatų tūrism3

Administraciniai pastatai 31 49295 -50,0 211587

Pramoniniai pastatai ir sandėliai 186 153515 26,8 968041

Žemės ūkio pastatai 218 56232 0,7 243674

Transporto ir ryšio 126 98519 -38,8 322237

Viešbučiai, prekybos irmaitinimo įmonių 206 205425 14,8 1044410

Švietimo ir mokslo 19 20960 37,8 90985

Gydymo 12 8363 -50,3 31314

Kultūros ir sporto 7 19196 11,2 100122

Kitos paskirties 135 61016 11,0 260449

Iš viso: 940 672521 -4,5 3272819

mokslo pastatų srityje +37,8%. Viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių statybos bendrojo ploto padidėjimas sudarė +14,8%.

Statybinių medžiagų pramonė vidutiniškai padidėjo daugiau nei 10%.

Sprendžiant iš statistinių rodiklių, galima daryti tokias išvadas: teigiamas veiksnys – 2001 metais padidėjo statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys (3,2 %); neigiamas veiksnys – 2001 metais buvo pastatyta mažiau naujų gyvenamųjų namų (-8 %) ir butų (-13,3 %).

Darbų apimtys daugiausia padidėjo dėka suaktyvėjusios viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių pastatų statybos. Naujų gyvenamųjų namų statybos sumažėjimas bbei kainų kritimas buvo nulemtas perteklinės būsto pasiūlos rinkoje. Tačiau apie metų vidurį pastebimas aiškus būsto paklausos padidėjimas. Apskritai, 2001 metai vadinami kokybinio lūžio butų rinkoje laikotarpiu. Mat didėjant butų, esančių naujos statybos daugiabučiuose namuose, pasiūlai, krintant kainoms, įsibėgėjant kreditavimo sistemai, vis daugiau žmonių galėjo sau leisti įsigyti naujos statybos butus .

Taigi būsto paklausos padidėjimas kilo dėl kelių priežasčių. Daugiausia prie to prisidėjo paskolų rinkos atgaivinimas. Kadangi jaunos šeimos neturi pakankamai lėšų, tai jos negalėjo sau leisti pirkti namą aar butą. Jie su mielu noru pasiimtų paskolą, tačiau iki 2001m paskolas imti buvo rizikinga ir brangiai kainavo. Tačiau 2001m kovo 7d. Nutarimu vyriausybė nusprendė, jog jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą, pusę lengvatinės paskolos, teikiamos iki 20 m., būstui įsigyti grąžinimo llaikotarpio iš valstybės biudžeto bus kompensuojama 6% palūkanų ir 50% paskolos draudimo įmokos. Tokiu būdu valstybė pradėjo dengti visas paskolų draudimo išlaidas. O apdraudusiems paskolas būstui įsigyti asmenims bankai skolino iki 95% įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės. Be to, joms nustatomos iki 1% mažesnės palūkanos, o kitiems skolinama iki 70% reikalingų lėšų. Tokiu būdu paskolos teikiamas naudingumas padidėjo.

Be to, nuolat didėdavo konkurencija tarp bankų šioje srityje ir jie tobulino savo paslaugas kartu mažindami įkainius. Pvz., Vilniaus bankas 2001 birželį pradėjo teikti naują būsto paskolą – statyti ar rekonstruoti būstą (namą ar butą). Buvęs Lietuvos taupomasis bankas (LTB) sumažino palūkanų už ilgalaikes paskolas būstui normas, o jų dydį susiejo su paskolos terminu. Taigi paskolų teikimo sąlygų pagerėjimas buvo didžiausias impulsas naujų 11-2 kambarių butų ir senesnių, 2-3 k.butų paklausos augimui.

2001 metais aktyvėjo prekybos plotų ir biurų nuoma, naujų komercinių pastatų statyba. „Komercinių patalpų nuoma šiemet (2001m – autor. pastaba) sudaro apie 90% visų mūsų sandorių, likusią dalį – pardavimai, – kalbėjo p. Zabilius, UAB “Ober-Haus” nekilnojamasis turtas“ generalinis direktorius. – Jaučiame, jog ekonomika atsigauna, įmonės taip pat plečia valdas, eina į kitus miestus.“ Komercinių patalpų nuomos rinka suaktyvėjo dėl padidėjusios patalpų pasiūlos, kritusių kainų, dėl įmonių plėtimosi bei naujų investicijų.

Gerėjant ppatalpas nuomojančių įmonių finansinei padėčiai ir atsirandant naujiems, moderniems biurų kompleksams, įmonės – nuomininkės pradėjo kraustytis iš senamiesčio į modernias patalpas. Biurai naujuose, moderniuose pastatuose yra paklausūs, nes verslininkai vertina naujus patogumus už tą pačią kainą kaip ir senamiestyje. Bendroves viliojo tai, kad kartu yra išspręstos mašinų stovėjimo, komunikacinių tinklų ir darbo aplinkos problemos. Nuomos kaina siekė apie 15-20$/m2 (esant tuometiniam valiutų kursui). Senamiestyje kainos pradėjo kristi. Čia jos irgi išsilygino ir tapo panašaus lygio.

Kaip jau minėjau, 2001 metais padidėjo viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių pastatų statybos. Kaip tik tais metais pradėtas statyti naujas viešbutis „Holiday Inn Vilnius“ Vilniuje, Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių kampe . Taip pat pradėtas atnaujinti “Vilniaus” viešbutis. Investicijos sudarė daugiau nei 40 mln. USD (tuometiniu kursu). Sulaukė investicijų taip pat dar vienas Vilniaus viešbutis, būtent didžiausias šalies viešbutis – “Lietuva”. Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė „Linstow“ 2001 metų rudenį pradėjo jo rekonstrukciją. 2002 metais viešbučių plėtra dar labiau paspartėjo.

2001 metais prasidėjo prekybos centrų statymo bumo pradžia. „Ekovaldos“ prekybos operatoriui ir „Rimi“ prekybos tinklui atstovaujančios UAB „Hakonlita“ pagrindiniai rangovai UAB „Ranga IV“, 2001 pastatė du „Hyper Rimi“ ir vieną „Rimi“ prekybos centrą, Panevėžio bendrovė „Iglus“ – pastatė „Rimi“, SVT – Kaune rekonstravusi „Rimi“ prekybos centrą.

2001 metais buvo ggalima pajusti ne tik komercinių pastatų statybų rinkos pagyvėjimą, bet ir kelių tiesybos ir remonto rinkos sujudimą. Keliams atnaujinti buvo skirta 115,55 mln. eurų (apie 404 mln. Lt). Iš jų 50 mln. eurų (apie 175 mln. Lt) turėjo padengti Lietuva, kita dalis (65,5 mln. eurų) buvo finansuojama Europos Sąjungos programos ISPA lėšomis. Projektą buvo numatyta įgyvendinti per 4 metus.

Taigi pradedant 2001 metais prasidėjo sparti kelių bei tiltų rekonstrukcija. Ypač tai buvo jaučiama Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Iš 2001 metų statybų rinkos padėties vystymosi galima daryti išvadą:

Statybos darbų rinka 2001 metais augo labiausiai dėl komercinės paskirties pastatų užsakymų gausos – didieji prekybos centrai, viešbučiai, administraciniai pastatai, sandėliai ir pan. Tuo tarpu gyvenamųjų namų statybos rinka nepasižymėjo didesniu aktyvumu.

2.4 Statybų rinka 2002 metais ir jos augimo prognozės 2003m.

Toliau trumpai apžvelgsime 2002 metų statybų rinkos padėtį. Pradžiai pažvelkime į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos paruoštą Lietuvos respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metais apžvalgos statybos poskyrį:

“Per 2002 metus šalies statybos įmonės savo jėgomis atliko statybos montavimo darbų už 2963,4 mln.Lt. Palyginus su 2001 metų rezultatais, atliktų statybos darbų apimtys padidėjo 13,1%.

Šalies teritorijoje atliktų darbų apimtys 2002 metais siekė 2882,9 mln.Lt, kas 12,8% viršijo 2001 metų rezultatus.

Ne šalies teritorijoje per 2002 metus buvo atlikta ddarbų už 80,5 mln.Lt. Tai 23,3% daugiau, negu per 2001 metus.

Iš viso šalies teritorijoje 2002 metais pagal darbų rūšis atlikta darbų 12,8% daugiau, palyginus su 2001 metais.

Daugiausia statybos darbų per 2002 metus atlikta Vilniaus apskrityje (už 1219,9 mln.Lt, tai yra 26,18% daugiau, negu 2001m.). Kitose apskrityse atliktų statybos darbų kiekiai 2002 metais nevienodi: Kauno apskrityje darbų atlikta už 478,5 mln.Lt (8,07% mažiau negu 2001m.), Klaipėdos apskrityje už 376,4 mln.Lt, (31,26% daugiau negu 2001m.). [Kituose dar mažiau – autor. pastaba]

Ne šalies teritorijoje atliktų statybos darbų apimtys 2002 metais išaugo 23,3%. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo atlikta statybos darbų už 80,5 mln.Lt.

Suskirsčius atliktus darbus pagal statinių tipą 2002 metais 47% statinių sudarė negyvenamieji pastatai, 44% – inžineriniai statiniai ir 9% gyvenamieji pastatai. Pagal atliktų darbų rūšis nauja statyba sudarė 36%, rekonstravimas 26%, remontas ir restauravimas 33%, o kiti darbai 5%.

Apskritai 2002 metais statybos darbų tempai paspartėjo. Vien naujoje statyboje per minimus 2002 metus buvo atlikta darbų už 1054,7 mln.Lt. Palyginus su 2001 metais, užfiksuotas 12,4 % darbų apimčių išaugimas naujoje statyboje.

Per 2002 metus šalyje buvo pastatyti 1972 gyvenamieji namai, turintys 4442 butus ( 17,4% daugiau, negu per atitinkamą 2001 metų laikotarpį). Jų naudingasis plotas sudarė 454 504

m2. 1-2 butų namuose (1888 vnt.) buvo įrengti 1915 butai, kurių naudingasis plotas siekė 270 497 m2 (6,5% daugiau, palyginus su 2001 metais). Daugiabučiuose namuose (82 vnt.) įrengta 2527 butai, kurių naudingasis plotas sudarė 179 797 m2 ( 27,2% daugiau, negu per tą patį 2001 metų laikotarpį). 2002 metais buvo išduoti 2272 leidimai statyti 2395 gyvenamuosius namus.

Per 2002 metus pastatytas 1128 negyvenamas pastatas, jų bendrasis plotas sudarė 640 672 m2 (palyginus su 2001 metais, padidėjimas sudarė apie 17%). Daugiausia pagal bbendrojo ploto rodiklį pastatyta pramoninių pastatų ir sandėlių (218 299 m2, beveik 30% daugiau, negu 2001 metais) bei prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (138 245 m2, bet beveik 30% mažiau, negu 2001 metais per tą patį laikotarpį). 2002 metais išduoti 858 leidimai 900 naujiems negyvenamiesiems namams statyti. Tarp jų 26% sudaro leidimai žemės ūkio pastatams, 22% prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonėms, 18% pramoniniams pastatams ir sandėliams statyti.

Galima padaryti tokią išvadą:

2002 metais statybų veikla toliau aktyvėjo (atliktų darbų apimtys, palyginus su ppraeitais metais, padidėjo 13 proc.). Statybos tempų augimas sietinas su šalies ekonomikos augimu, investicijų padidėjimu bei gyventojų perkamosios galios augimu.

Teigiamas veiksnys – sėkmingai vykdoma būsto politika, sumažėjusios bankų išduodamų paskolų palūkanos, mokyklų renovacija.

Neigiamas veiksnys – labai netolygiai statybų darbų apimtys ppasiskirsčiusios Lietuvos teritorijoje.”

Toliau plačiau ir tiksliau apžvelgsime, kas gi sąlygojo tokius rinkos vystymosi rezultatus.

2002 metais augimo rezultatai iš tiesų stebino, o kai kuriais atvejais net lenkė prognozes. Statistikos departamento duomenimis, visų statybos bendrovių pajamos, lyginant 2001 m. ir 2002 m. pirmuosius pusmečius, ūgtelėjo 120%, per šį laiką įkurtos 104 naujos statybos bendrovės. Pagal VŽ pateiktus duomenis, didžiųjų pajamos per 9 mėn. ūgtelėjo 34%. Anot Jono Jakimavičiaus, Lietuvos statybininkų asociacijos generalinio direktoriaus, statybos augimą lėmė didelių prekybos centrų – „Akropolio“, „Senukų“, „Rimi“ – statyba, didėjantys užsakymai Rusijoje ( Tai akivaizdžiai parodo 2002m. LRUESBA rodikliai: 47% statinių sudarė negyvenamieji pastatai ).

Statybų ir nekilnojamojo turto specialistai sutartinai prognozuoja, jog 2003m. statybų rinka augs ir įtakos tam turės jau 2002m. susiformavusios ppalankesnės bankų kreditavimo sąlygos, nuo 2003 m. sausio įsigaliojusi mokesčių lengvata būsto paskolų palūkanoms.

Gerėjančios finansavimo sąlygos, kylantis visos šalies ekonomikos ir atskirų gyventojų pragyvenimo lygis, pozityvus požiūris į kredito teikiamą naudą – pagrindiniai veiksniai, lemiantys nekilnojamojo turto paklausą.

Geresnės bankų kreditavimo sąlygos susiformavo dėl bankų konkurencijos – sumažėjo paskolų palūkanų normos (Vidutinė Lietuvos bankų būsto paskolų palūkanų norma yra 6,5%, o prieš dvejus metus ji buvo 12,5%, t.y. buvo beveik du kartus didesnė), tapo palankesnės paskolų gavimo sąlygos (daugelis bbankų griežtai nereikalauja, o tik rekomenduoja apdrausti gyvybę kredito laikotarpiu; gerokai pailgėjo paskolos grąžinimo laikotarpis. . . ) Be to, valstybė parėmė būsto paskolų teikimą, kompensuodama dalį palūkanų gyventojams, įrašytiems į eiles savivaldybėse.

Taip pat buvo priimti tam tikri teisiniai pakeitimai. 2002m. buvo atšauktas lizingo palūkanų apmokestinimas PVM. Dėl to dar labiau padidėjo konkurencija tarp bankų, kurių nišas pradėjo bandyti užimti lizingo bendrovės.

Kitas svarbus teisinis sprendimas – 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme numatyta neapmokestinti palūkanų už paimtą iš banko paskolą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, taip pat palūkanos už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Taigi tinkami teisiniai sprendimai smarkiai prisidėjo prie gyvenamojo būsto paklausos augimo ir įsigijimo sąlygų gerinimo.

Anot Statybininkų asociacijos, statybininkų apyvartas labiausiai augino nauji prekybos centrai ir užsakymai Rusijoje.

Apžvelkime, ko gero, žinomiausio Lietuvoje prekybos ir pramogų centro “Akropolis” statybos istoriją ir indėlį į statybos rinkos padidėjimą.

“Akropolis” pradėtas statyti 2001 metais; projekto vertė – virš 150mln. litų.; pastato plotas siekia 70.000 m2. Žemės sklypas kainavo 16mln. litų. Įdomu, kad apie 2 mln. Lt iš bendrų investicijų buvo skirta Vilniaus miesto infrastruktūrai gerinti – keliams, aplinkkeliams tiesti, šviesoforams ir kt. objektams statyti. Naujajame centre buvo sukurta apie 2.000 darbo vietų. Pagrindinis „Akropolio“ rangovas –– lietuviško kapitalo įmonė AB „Kausta“. Pagrindinis investuotojas – „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausantis nekilnojamojo turto konsorciumas „NDX Development“

Įdomu ir tai, kad šis konsorciumas skverbiasi ne tik į prekybos pastatų statybą, bet 2003m. planuoja investuoti į gyvenamųjų namų statybą. Lietuvoje naujasis gyvenamasis kvartalas turėtų atsirasti netoli Antavilių, maždaug 17 km nuo Vilniaus centro. Investicijų dydis – virš 30mln. Lt. Čia uždaroje teritorijoje turėtų būti suformuotas 31 sklypo privačių namų kvartalas.

Nors, anot Statybininkų asociacijos ir pagal LRUESBA (Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės apžvalga), 2002m. statybininkų apyvartas labiausiai augino nauji prekybos centrai ir užsakymai Rusijoje, tačiau negalima paneigti ir naujų gyvenamųjų namų statybų augimo.

Specialistai teigė, kad didžioji dalis 2002m. pastatytų butų jau išparduota. Tiesa, ypač sėkmingai prekyba vyko naujos statybos butais, kurių vieno kvadratinio metro kaina siekė apie 2 tūkstančius litų. Butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina buvo virš dviejų tūkstančių litų, rinkoje taip pat turėjo nemažą paklausą, išskyrus kelis projektus sostinės prestižiniame Antakalnio rajone.

2002 metais butų kainos tapo lygios beveik jų statybos savikainai. Sostinėje būsto kainos smarkiai skiriasi – jų amplitudė yra 1.300–3.800 Lt/m2 ir tai priklauso ne tik nuo pastato kokybės, bet ir vietos, kurioje yra sklypas. Net tame pačiame name buto kainos, priklausomai nnuo aukšto ir padėties bei vaizdo, gali skirtis 20%. Žinant statybos ir apdailos medžiagų tiekimo kainas, net įvertinant skirtumus dėl vietos bei žemės kainos skirtumų, neįmanoma pastatyti normalaus būsto, kurio pardavimo kaina yra 1.200–1.300 Lt/m2. Tokia kaina gali būti tuomet, jei kai kuriais atvejais yra nesilaikoma technologijų. Dažniausiai taupoma šiltinamoji medžiaga, stogo ir pamatų konstrukcijos – tokiose vietose, kur prasta kokybė nebado akių. Taigi, nors statybų apimtys ir auga, o parduodamų butų kainos iš tiesų yra žemos, tačiau kartu kyla rizika ir būsto kokybės mažėjimui.

Tuo tarpu pažiūrėkime, kas dėjosi su statybos kainomis. Ogi jos per 2002 metus pakilo 1,2 proc., iš jų gyvenamųjų pastatų – 1,5 proc. (per 2001 metus statybos kainos sumažėjo 2,2 %.)

7 lentelė

Statybos kainų indeksai pagal statinių tipus

Svoriai(2002 m.) Per 2001 metus(2001 m. gruodis palygintas su 2000 m. gruodžiu) Per 2002 metus(2002 m. gruodis palygintas su 2001 m. gruodžiu)

Visi statiniai 100 -2,2 1,2

Gyvenamieji pastatai 18,7 -2,6 1,5

Negyvenamieji pastatai 42,7 -2,3 1,1

Inžineriniai statiniai 38,6 -1,8 1,0

Bendrajam statybos kainų indeksui didžiausios įtakos turėjo 6,2 proc. darbo užmokesčio ir kitų išlaidų padidėjimas. Taip pat įtaką darė 1,2 proc. padidėjusi statybinių mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos per metus sumažėjo 1,1%.

2002 metais statybos kainų sumažėjimas buvo užfiksuotas keturis kartus – sausio (1,3 proc.), liepos

(0,2 proc.), spalio (0,4 proc.) ir gruodžio (0,8 proc.) mėnesiais.

Išvada būtų tokia:

Statybos kainos 2002 metais turėjo tendenciją didėti ir metų pabaigai jos padidėjo 1,2 %.

Teigiamas veiksnys – statybų kainų didėjimas bendros defliacijos sąlygomis reiškia, kad didėja statybų paklausa.

Neigiamas veiksnys – spartesnis gyvenamųjų pastatų kainų didėjimas (1,5 %.) sunkina gyventojų apsirūpinimą būstu. Taip pat kyla pavojus statybų kokybei kristi.

Taigi, kaip matome, statybų rinka smarkiai plėtėsi. Jos plitimas neišvengiamai yra susijęs su investicijų didėjimų. Taigi apžvelkime 2002 metų investicijų struktūrą Lietuvoje ppagal Lietuvos respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metais apžvalgą .

Bendroje investicijų apimtyje per 2002 metus valstybinio sektoriaus investicijos sudarė 2487,1 mln. litų (37,4% nuo visų investicijų), ir, lyginant su 2001 metais, šios investicijos padidėjo 16,9%, o privataus sektoriaus investicijos atitinkamai sudarė 4162,7 mln.litų (62,6 % nuo visų investicijų), tačiau sumažėjo 5,4% . Taigi, kaip matome, padidėjo valstybės investicijos, kurių labai trūko statybos bendrovėms. Turint omeny tai, kad daugiausia investicijų sulaukė pastatų, inžinerinių statinių statybos ir remonto sektorius ((jos siekė 57,5% nuo bendros investicijų sumos), galima spręsti apie statybos rinkos žymų augimą.

Kaip tinkamą investicijų pritraukimo ir panaudojimo pavyzdį statyboje, galima paminėti celiuliozės gamyklos statybą Lietuvoje.

Siekiant racionaliai naudoti gamtinius išteklius, kurti darbo vietas, pritraukti užsienio investuotojus, toliau buvo vvykdomi celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto įgyvendinimo darbai. Vykdant šio projekto įgyvendinimo darbus, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu (2002 m. gegužės 30 d., Nr. IX-917) celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. Vyriausybei pasiūlyta vesti derybas su potencialiu strateginiu investuotoju dėl celiuliozės gamyklos statybos projekto įgyvendinimo, naudojant privačių investuotojų ir (ar) tarptautinių finansinių institucijų finansinius išteklius.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu (2002 m. rugsėjo 25 d. Nr.188) sudaryta darbo grupė valstybinės svarbos celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektui įgyvendinti. Darbo grupei pavesta rengti ir nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus ir nagrinėti kitus klausimus, susijusius su valstybinės svarbos celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto rengimu ir įgyvendinimu“.

Taigi pastebima teigiama valstybės politika statybų rinkos bei investicijų statybai pritraukimo atžvilgiu.

Taip ppat suaktyvėjo statybinių medžiagų pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas. Cemento gamyba padidėjo 13,2 proc., statybinių plytų – atitinkamai 23,2 proc., surenkamųjų konstrukcinių elementų 30,2 procento. Šio sektoriaus produkcijos realizavimo bendros apimtys padidėjo 3,8 proc.

Per 2002 m. devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, statybos paslaugų eksportas padidėjo – 79,1% .

Taigi kaip pastebime, 2002 metai statybų rinkoje iš tiesų buvo vaisingi. Valstybė galų gale pradėjo remti statybos sektorių – gerinti investicijų bei paskolų ėmimo aplinką, kas labai padidino būsto paklausą bbei ateityje didins užsienio investicijas. Statybininkai irgi nesnaudė ir stengėsi laiku didinti pasiūlą.

O kas gi mūsų laukia 2003 – 2004 metais? Tiksliai į šį klausimą sunku atsakyti, tačiau, išanalizavus ekspertų vertinimus, galima prognozuoti, kad per artimiausius metus labiausiai turėtų suaktyvėti naujų pramoninių ir sandėliavimo patalpų rinka, kurių dabar trūksta. O štai biurų rinka, atvirkščiai, užpildyta.

Sprendžiant iš 2002m. išduotų leidimų – 2272 – galima daryti prielaidą, jog 2003 gyvenamųjų namų bus statoma dar daugiau.

Taigi 2003m. vertėtų laukti tolimesnio statybų rinkos augimo. Tačiau, nepaisant teigiamų rezultatų ir optimistinių prognozių, statybų sektoriuje egzistuoja tam tikros problemos, pavojai ir neišnaudotos galimybės. Tai yra: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nepakankama apyvartinių lėšų apimtis, biurokratizmas, įstatymų dviprasmiškumas ir t.t.

Iš to seka, kad norint, kad statybų rinka ir toliau sėkmingai veiktų šalies viduje bei plėstųsi į Vakarų rinkų šalis, turi būti ir toliau tobulinama teisinė, ekonominė, technologinė ir socialinė aplinkos bei didėtų šalies ekonomikos augimo tempai, investicijos, o kartu ir gyventojų perkamoji galia.

O kaip gi įtakos statybos rinką stojimas į ES, NATO, PPO, Lietuvos pripažinimas laisvos rinkos šalimi ir kiti globalizacijos procesai? Kadangi globalizacija daro įtaką statybai apskritai ir statybos bendrovėms atskirai, tai, pirmiausia, statyba vis labiau tampa globaliu verslu, kuriame dominuoja didelės statybos bendrovės. AAntra, globali rinka sudaro galimybes Lietuvos statybos bendrovėms vykdyti veiklą globaliai. Globalizacija reiškia, kad Lietuvos statybos bendrovėms atsiranda ir papildomų galimybių, ir papildomų grėsmių. Galimybės – išeiti į užsienio rinkas, kurti bendras tarptautines įmones. Grėsmė – galingesnių bendrovių atėjimas į Lietuvos rinką, kadangi įėjimo į ją barjerai nėra aukšti.

IŠVADOS

Išanalizavus statybų rinką Lietuvos Respublikoje 1991 – 2002 metais galima daryti tokias išvadas:

1. Statybos rinkai didelę įtaką daro išoriniai faktoriai (Rusijos krizė, pasaulinės ekonomikos tendencijos, valiutų svyravimai, globalizacijos procesai.)

a. Atsižvelgiant į išorinį faktorių, statybų rinką galima skirstyti į du laikotarpius: iki Rusijos krizės ir po jos.

b. Dabartinių metu galima daryti prielaidas, kad Lietuvoj stojant į ES klostosi naujas statybų rinkos vystymosi etapas.

2. Statybų rinka taip pat yra įtakojama vidinių faktorių, tokių kaip valstybės ekonominė politika, teisiniai sprendimai, valstybės strategija statybų atžvilgiu, bendros ekonomikos tendencijos šalyje, gyventojų pajamos bei bendras ūkio išsivystymas.

a. Svarbiausios konkrečios priežastys, įtakojusios statybų rinką: būsto kreditavimo ir valstybės garantijų paskoloms teikti sąlygų pagerėjimas, draudimo sistemos sutvarkymas, tinkamų sąlygų investicijoms sudarymas, gyventojų perkamosios galios didėjimas.

b. Netolygus statybų pasiskirstymas neigiamai veikia statybų rinką.

3. Egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp statybų rinkos padidėjimo bei valstybės ekonominių rodiklių gerėjimo. T.y., gerėjant ūkio rodikliams šalyje, statybų apimtis irgi didėja. O didėjant statybų apimčiai, gerėja šalies ekonominiai rodikliai.

Šaltiniai:

1. “STATYBOS PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGIJA” ((projektas), Vilnius, 2002m.

2. Ūkio strategijos departamentas:

a. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 1997 m. apžvalga”

b. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 1999 m. apžvalga”

c. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2000 m. apžvalga”

d. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2001 m. apžvalga”

e. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 m. apžvalga”

3. Lietuvos statistikos departamentas (www.std.lt)

4. Lietuvos statybininkų asociacijos interneto svetainė www.lsas.lt

5. Dienraščio “Lietuvos žinios” priedo “Pastogė” archyvo straipsniai (www.lzinios.lt)

6. Dienraščio “Verslo žinios” priedo “Statyba ir nekilnojamasis turtas” archyvo bei kiti straipsniai (www.vz.lt)

7. Laikraščio “Respublika” archyvo straipsniai

8. Interneto statybų rinkos puslapis www.viskas.lt

9. Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapis www.lrs.lt

VILNIAUS UNIVERSITETASEKONOMIKOS FAKULTETAS STATYBŲ RINKOS LIETUVOJE 1991-2002 METAIS TRUMPA RAIDOS ANALIZĖVILNIUS 2003

Vilnius, 2003

T U R I N Y S

ĮVADAS 3

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės” 3

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka 3

1.2 Statybos raida ir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo 3

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų rinkai 4

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis 4

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės” 5

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais 5

2.2 Statybų rinka 2000 metais 6

2.3 Statybų rinka 2001 metais 9

2.4 Statybų rinka 2002 metais ir jos augimo prognozės 2003m. 12

IŠVADOS 16

ĮVADAS

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą nuo 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240, statybos sąvoka yra apibrėžiama sekančiai:

“statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti, sumontuoti, nutiesti, rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip

pat

apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme)”

Statybų metu sukurta aplinka yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos formavimo. Būstas, kuriame gyvename, įstaigos ir gamyklos, kuriose dirbame ar mokomės, vandentiekio ir dujotiekio sistemos, elektros tinklai, keliai, tiltai, geležinkeliai, oro uostai, viešbučiai bei telekomunikacijų tinklai – tai dar nebaigtas statybos objektų sąrašas. Kaip matome, statybų rinkos efektyvumas bei raida turi nemažą įtaką formuojantis valstybės makroekonomikos rodikliams, valstybės ekonominiai bei ssocialinei politikai, o iš to savo ruožtu seka, kad įtaka pasireiškia ir kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime. Be to, statybų rinkos padėtis gali būti traktuojama kaip valstybės ekonomikos išsivystymo indikatorius.

Šiame darbe bandoma, remiantis didžiausių statybos bendrovių ekspertų, ekonomistų, mokslininkų, su statyba susijusių bendrovių (Statybos industrijos asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacija.) bei kitų įstaigų atstovų (Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos pramoninkų konfederacija.), o taip pat autoriaus nuomone, bendrai išanalizuoti statybų rinkos raidos bei nuosmukio etapus, tai sąlygojančius veiksnius bei tų procesų padarinius LLietuvos ekonomikai 1991-2002 metais, ypatingai akcentuojant dabartinę (2003m.) statybų rinkos padėtį. Taip pat bus siekiama prognozuoti statybų rinkos raidą artimiausiame (1-2) metų bėgyje.

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės”

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka

Kadangi statyba yra labai svarbi ekonomikos šaka, iškyla jjos efektyvumo klausimas.

Statybos efektyvumą ir jos raidą veikia visa aibė veiksnių. Tai ir šalies ekonominis, politinis ir kultūrinis lygis, teisiniai ir normatyviniai statybos dokumentai,vyriausybės politika – socialinė (mažas pajamas turinčių šeimų lengvatinis kreditavimas, įvairios dotacijos bei mokesčių nuolaidos), ekonominė (konkurencijos reguliavimas, mokesčių sistemos formavimas, draudimo sistema, muitai ir t.t..); taip pat ir išoriniai veiksniai – valiutų kursų svyravimai, pasaulio ekonomikos padėtis, energetinių žaliavų kainos, darbo jėgos migracija, globalizacijos procesai ir kita; nedarbo lygis, darbo jėgos kvalifikacija, darbo užmokesčio lygis, darbo įstatymai, aplinkosauga, papročiai ir tradicijos, vietiniai ištekliai ir t.t.

1.2 Statybos raida ir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo

Visi anksčiau minėti veiksniai, sąlygojantis statybų rinkos efektyvumą bei raidą, skirtingais laikotarpiais buvo įvairūs ir įvairiai, sakyčiau net, prieštaringai vystėsi. Kaip žinome, Lietuva patyrė socialinės ssantvarkos pasikeitimą. Pasikeitė ne tik politinė, ekonominė ir socialinė aplinka, bet ir visa vertybių sistema. Buvo pereita iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Šis procesas buvo skausmingas visoms ekonomikos šakoms, tačiau ypatingai palietė statybų rinką, o pasekmės jaučiamos iki šiol.

Iki 1990 m. vykdyta statybos politika buvo orientuota į kiekybinį poreikių tenkinimą, kadangi pagal tuometinę ideologiją, darbininkų klasės aprūpinimas būstu buvo iškeliamas į pirmąją vietą. Tačiau niekas nesirūpino statomo būsto kokybe, ilgaamžiškumu, priežiūra, jo išsidėstymu. Nebuvo beveik jokios techninės pažangos –– daug kas buvo daroma, panaudojant darbininkų fizinę jėgą. Statybų aikštelėse, kai pritrūkdavo darbo jėgos, dažnokai tekdavo dirbti net moterims. Klestėjo korupcija, vagystės ir neatsakingumas. Vogė visi – pradedant nuo eilinio darbininko, maišančio skiedinį, baigiant atsakingu už statybą visos šalies mastu pareigūnu.

Niekuo geresnė padėtis buvo ir gamybinių pastatų statybos sferoje. Valstybę buvo apėmusi gigantomanijos troškimas – kai kurios gamyklos buvo statomos neatsižvelgiant į jos reikalingumą ir naudingumą statomoje teritorijoje. Visai nebuvo paisoma aplinkosaugos reikalavimų. Kaip geriausias to pavyzdys galėtų būti Vilniaus šiluminė jėgainė, pastatyta miesto pietuose. Dabar kenksmingos išmetamosios dujos sklinda po visą miestą, kadangi 2/3 metų laikotarpio vėjas pučia iš pietų.

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų rinkai

Atkūrus nepriklausomybę šios ir panašios problemos dar pagilėjo. Valstybės parama būsto fondo atnaujinimui ir jo energetiniam efektyvumui didinti yra nepakankama. Daugiabučių namų savininkų bendrijos taip pat šiuo metu nepajėgios pačios atlikti reikalingiausių atnaujinimo darbų. Pastatų kokybė yra žema, jie yra pastatyti neracionaliai, nepaisant eksploatacijos kaštų minimizavimo principų. Lietuvos statybos produktų pramonė sunaudoja daugiausia energijos po energetikos pramonės. Lietuviškiems statybos produktams pagaminti reikia daugiau energijos negu ekvivalentiškiems Vakarų Europos produktams. Pvz., kalkių su esamais pajėgumais butų galima pagaminti pakankamą kiekį, tačiau dėl atsilikusios technologijos, nepaprastai didelių kuro sąnaudų, jos yra pprastesnės kokybės ir brangios. Todėl daug kalkių ir silikatinių plytų įvežama iš Baltarusijos, kur jų kaina yra žymiai mažesnė. Tokia pati situacija yra ir su daugeliu kitų statybinių medžiagų ir gaminių. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad įsiterpti į Vakarų Europos rinką su savo energijai ir žaliavoms imliomis ir nedidelio asortimento prekėmis labai sunku. Be to, Lietuva, stodama į Europos sąjungą, privalo įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus, kurių anksčiau nebuvo laikomasi ir kurie dabar reikalauja daug lėšų iš valstybės biudžeto. Visa tai buvusios Sovietų Sąjungos vykdytos politikos rezultatas.

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis

Po SSRS žlugimo prasidėjo pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką. Spontaniškai pradėta rinkos restruktūrizacija. Lietuvoje pirmasis šalies statybos restruktūrizavimo etapas vyko stichiškai, skaidantis stambioms įmonėms ir jas privatizuojant be išsamesnės strateginės analizės. Tuo pat metu vyko ir gyvenamojo būsto privatizacija. Iki 1996 m. pradžios Lietuvoje buvo privatizuota 532,9 tūkst. valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų ir butų . Lietuvos būsto sektorius tapo labiausiai privatizuotu, palyginti su kitomis buvusios SSRS šalimis bei Vakarų Europos šalimis.

Tačiau gyventojai susidūrė su pinigų trūkumu išlaikant žemos kokybės butus. Todėl jų neremontuojant, sulig kkiekvienais metais jų vertė ir kokybė dar labiau mažėjo. Be to, privatizacijos procesas buvo neskaidrus, iš ko galima daryti prielaidas, kad gautos lėšos iš privatizacijos ‘nusėdo’ tam tikrų asmenų kišenėse. Taip pat, pareigūnai turėdami jiems suteiktas privilegijas, galėjo pasirinkti geresnės kokybės pastatus arba žemės sklypus, esančius patogesnėse, prestižiniuose vietose.

Kaip jau minėjau, restruktūrizuojant rinką, privatizacijos metu buvo sukurtos nedidelės privačios statybos bendrovės iš buvusių valstybinių gigantų. Kai kurios įmonės subankrutavo ir pasišalino. Tačiau kitoms (UAB “Kausta”, UAB “Mažeikių gairė”, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB “Montuotojas” ir kitos) verslas pradėjo sektis. Statybų rinka po trumpalaikio nuosmukio dėl rinkos restruktūrizavimo, pradėjo atsigauti. Per 1997 metus, palyginti su 1996 metais, statybos įmonių įvykdyta darbų apimtis padidėjo 8,8 proc., iš jų šalies teritorijoje darbų apimtis padidėjo 12,4 proc., Per 1997 metus iš viso atlikta darbų už 2307 mln.litų . Tuometinės statybos bendrovės gaudavo užsakymų ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir užsienyje. Užsienyje 1997-1998 metais (daugiausia NVS

šalyse) būdavo atliekama iki 30% visų statybų.

Tačiau, nepaisant teigiamų poslinkių, padėtis aprūpinant gyventojus būstu buvo sunki. Gyvenamojo ploto atidavimo naudoti apimtys nuo 1989 metų iki 1996 metų sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Būsto programoje buvo numatyta 1995-2000 metais pastatyti 65 tūkst. butų arba po 13 tūkst. per metus. Tuo tarpu 1996-1997 metais pastatyta tik apie 11 tūkst. butų.

1994 m. jų buvo pastatyta 6,9 tūkst., 1995-1997 m. – maždaug po 5,6 tūkst., o per 1998 – 1999 metus – vvos daugiau kaip 4 tūkstančiai. Taigi pastebima aiški mažėjimo tendencija.

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės”

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais

Ši krizė palietė statybos bendroves, kadangi jų verslas buvo susijęs su šia šalimi. Statybos įmonės įėjo į didžiausius nuostolius dėl krizės patyrusių įįmonių grupę. Daugiausia iš Rytų kaimynų, būtent Rusijoj, buvo vykdomi statybos darbai (projektai Kaliningrado, Maskvos, Čerepovco srityse). Kadangi Rusijos ekonomika glaudžiai susijusi su NVS šalių ekonomika, tai jos irgi labai pajuto krizę. Lietuva iš to patyrė tik nuostolių – darbų aapimtys užsienyje sumažėjo beveik iki nulio (1999m – 1,4% iš visų atliktų darbų apimties), nutrūko eksportas ir importas į NVS šalis. 1999m. statybos paslaugų eksportas sumažėjo 55,6%, o importas sumažėjo 65%, palyginus su 1998m.

Lietuvos vidaus rinkoje irgi kilo krizė. Ypač smarkiai ji buvo jaučiama 1999 metais. Kadangi dėl Rusijos krizės nukentėjo daugelis Lietuvos įmonių, tai 1999 – 2000m. į valstybės biudžetą nebuvo surinktos numatytos lėšos. Dėl to valstybė sumažino statybų finansavimą. 2000 metais valstybės investicijos į statybą ir remontą sumažėjo 29,2%, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. Dėl to Lietuvos statybos bendrovių darbų apimtys šalies teritorijoje sumažėjo 26,2%, palyginus su 1999m . Pradėjo didėti valstybes skola statybininkams už atliktus darbus. 2000m. pradžioje jis siekė 29mln. litų . Kadangi valstybinis ssektorius anuomet buvo labai svarbus statybininkams, tai jo netekimas prisidėjo prie tolesnio nuosmukio. Statybos bendrovių darbų apimtys pradėjo mažėti. 1999m. jos smuko 15,2%. Bendrovių apyvarta ir pelnas pradėjo mažėti. Dėl Rusijos bendrovių nemokumo, Lietuvos statybos bendrovės negalėjo atgauti skolų. Dėl to pablogėjo atsiskaitymas su darbuotojais ir verslo partneriais šalies viduje. To pasekmėje 1999m. 20% sumažėjo darbo vietų pasiūla statyboje. BVP smuko 4,1%. BVP smukimą tarp kitko lėmė ir statybos sektoriaus dalies sumažėjimas 11,2%.

1 lentelė

Lietuvos Respublikos teritorijoje atlikti sstatybų darbai

Darbų rūšys Atlikta darbų, mln.Lt 1999 m.,palyginus su 1998 m., proc. Dalis visų atliktų darbų, proc.

Viso 2570,4 86,2 100

Nauja statyba 909,7 85,9 35,4

Rekonstrukcija 571,5 82,3 22,2

Remontas ir restauravimas 1009,6 85,8 39,3

gyvenamųjų pastatų 39,6 119,6 1,5

negyvenamųjų pastatų 399,9 75,5 15,6

inžinerinių statinių 570,1 92,8 22,2

Kiti darbai 79,6 80,1 3,1

Bendrai paėmus, 1991-1999 metų laikotarpyje statybos darbų apimtys sumažėjo apie 2 kartus, o statybinių medžiagų pramonės bendroji produkcija – apie 5 kartus.

2.2 Statybų rinka 2000 metais

Katastrofiški nuosmukio tempai išliko ir 2000 metais. Statybos įmonės ir bendrovės 2000 metais atliko darbų savo jėgomis už 2116,2 mln.litų. Atliktų darbų apimtys, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 22,9 procento.

2 lentelė

2000 metais atliktų statybos darbų šalies teritorijoje rūšys ir apimtys

Darbų rūšys Atlikta darbų, tūkst.Lt 2000 m., palyginus su 1999 m., % Dalis visoje apimtyje, %

Nauja statyba 765547 – 20,1 36,9

Rekonstrukcija 532211 – 15,8 25,6

Remontas 655133 – 33,8 31,5

Restauravimas 28124 – 25,5 1,4

Kiti darbai 96453 20,7 4,6

Iš viso 2077468 – 22,9 100,0

3 lentelė

2000 m. atliktų darbų apimtys apskrityse

Apskritis Atlikta darbų, tūkst.Lt Lyginant su 1999 metais, padidėjimas, sumažėjimas (-), %

Vilniaus 711089 – 26,1

Kauno 423327 – 20,9

Klaipėdos 213760 – 22,8

Panevėžio 173730 – 25,1

Šiaulių 143522 – 17,1

Telšių 135817 – 9,4

Alytaus 113947 – 25,1

Utenos 99779 – 21,0

Marijampolės 48964 – 27,2

Tauragės 13533 – 117,1

Iš viso: 2077468 – 22,9

Ne šalies teritorijoje 2000 metais atlikta darbų už 38,8 mln.litų (1,8 proc. visų atliktų darbų). Sumažėjimas, lyginant su 1999 metais, 6,5 procento.

Pagal Statistikos departamento duomenis materialinės investicijos 2000 metais šalies teritorijoje sudarė 5163,1 mln.litų, iš jų pastatų ir inžinerinių statinių statybai ir remontui 2778,7 mln.litų. Palyginus su 1999 metais, sumažėjimas sudaro 19,7 proc., investicijos pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimui – 421,9 mln.litų.

4 lentelė

Investicijos gyvenamiesiems pastatams 2000 metais

Statytojai (užsakovai) Iš viso, tūkst.Lt(kartu su lėšomis būsto pirkimui) Procentine išraiška (%)

Valstybės sektorius 16933 3,55

Nacionalinis biudžetas 4811

Valstybinės įmonės ir institucijos 12122

Privatus sektorius 460550 96,45

Individualūs statytojai 353801

Gyvenamųjų namų statybos bendrijos 20134

Privačios įmonės 86615

Iš viso 477483 100

Bendroje investicijų dalyje daugiausia investavo privatus sektorius – 96,45%. Iš privataus sektoriaus investicijų daugiausia skyrė individualūs statytojai – 76,8%.

2000 metais šalyje buvo pastatytas 1931 gyvenamasis namas; butų skaičius – 4367. Jų naudingasis plotas sudarė 499971 m2. Pastatytuose 1-2-jų butų namuose – 1850 butų, kurių naudingasis plotas ssiekė 315465 m2. Mažiau statoma daugiabučių namų. 2000 metais 98 pastatytuose daugiabučiuose namuose – 2517 butų .

2000 metais šalyje pastatyti 1229 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas – 704159 m2

5 lentelė

Negyvenamųjų namų tipai

Negyvenamieji pastatai Pastatų skaičius Bendrasis plotas, m2 Statybinis tūris, m3

Administraciniai 49 98656 296741

Pramoniniai ir sandėliai 152 112359 575734

Žemės ūkio 270 55830 206656

Transporto ir ryšių 167 161098 621246

Prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių 250 175031 641239

Švietimo ir mokslo 11 13031 58141

Gydymo 17 16826 57607

Kultūros ir sporto 12 17040 87336

Kitos paskirties 301 54288 278205

Iš viso 1229 704159 2822905

Kas gi sąlygojo tokį rodiklių kritimą? Tam buvo pakankamai priežasčių. Čia galima išskirti ir išorines kliūtis, ir vidines. Iš išorinių, visu pirma, ir toliau buvo jaučiama 1998m. Rusijos ekonominės krizės įtaka. Mūsų verslininkai bei politikai nesitikėjo, kad ši krizė taip neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir nebuvo tinkamai jai pasiruošę. Be to, iš išorinių veiksnių dar prisidėjo pasaulinės ekonomikos recesija bei valiutų kursų svyravimai. Lietuvos bendrovės nebuvo tinkamai pasiruošusios įžengimui i Vakarų rinkas. Viena iš įsiskverbimo į užsienio rinkas sąlygų yra

tarptautinių kokybės valdymo sistemų diegimas. Tuo laiku tos sistemos (ISO-9000 ir ISO-14000 sertifikatai) buvo įdiegtos tik keliuose bendrovėse. Kituose dėl lėšų stygiaus diegimas negalėjo būti vykdomas.

Taigi Lietuvos statybos bendrovės atsidūrė aklavietėje – viena vertus, jos prarado Rytų rinką, kita vertus, negalėjo įsiskverbti i Vakarų rinką dėl kapitalo bei konkurencingumo trūkumo. 3 veiksnys, neleidęs bendrovėms greitai atsigauti, buvo kryptingos valstybinės ekonomikos atgaivinimo bei statybos srities plėtojimo politikos stoka. Nebuvo skatinamos investicijos, sunkiai buvo kuriama įstatyminė bazė.

Buvo įvairių pasiūlymų iš įvairių ppusių, kaip atgaivinti statybų rinką. Daug diskusijų bei nesutarimų buvo 2000m. buvo sukėlęs PVM lengvatos statyboms įvedimas. Pagal šį projektą, siūlytą tuometinės vyriausybės, PVM turėtų būti sumažintas 5% gyvenamųjų namų statybai. Tačiau ši įstatymo pataisa Seimo buvo atmesta, kadangi, tai kad nauji butai turėtų atpigti visu sumažinto PVM dydžiu, t.y. 13%, nebūtų lemta išsipildyti. Dauguma gyvenamuosius namus statančių organizacijų tuomet dirbo be pelno – sumažinus PVM butų atsiradusi galimybė joms gauti pelno, bet nemažinti kainų. Taigi buvo pasirinktas kitas kelias &– vietoj planuoto 5% PVM sumažinimo statyboms, įvesti naują būsto kreditavimo tvarką, pagal kurią valstybė gyventojams kompensuotų apie pusę iš bankų gautų būstui statytis paskolų palūkanų. Tokiu būdų pirkėjas gavo tiesioginę naudą iš tokio sprendimo, kadangi jam reikėjo mokėti per ppus mažesnes palūkanas. Taigi suaktyvėjo paskolų rinka, padidėjo konkurencija tarp didžiausių šalies bankų.

Lietuvos žemės ūkio bankas (LŽŪB) nuo balandžio 10 d. 2000m. pradėjo teikti paskolas būstui įsigyti 25 m. laikotarpiui. Anksčiau bankai (buvęs LTB, VB ir LŽŪB) teikė paskolas tik 10 metų laikotarpiui. Priimdami sprendimą pratęsti paskolų grąžinimo laikotarpį, jie pradėjo kovą dėl mažesnes pajamas turinčių klientų. Nors paskolos gavimo reikalavimai buvo gana dideli (pradinis įnašas – 30% ketinamo įsigyti būsto vertės; palūkanos: LŽŪB litais – apie 15%, JAV doleriais – apie 12%; VB – 10–13% paskolos valiuta. ), tačiau tai kalbėjo apie šios rinkos sujudimą.

Kitas teigiamas vyriausybės sprendimas buvo privalomojo statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės užsakovui ir tretiesiems asmenims draudimo įvedimas. Ši pataisa Statybos įstatyme buvo ppriimta 2000m., o įsigaliojo 2001m sausio mėnesį.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad ši įstatymo nuostata apsaugojo užsakovus nuo nemalonių netikėtumų ir sugriežtino statybų priežiūrą.

Taigi, nnors ir pavėluotai, tačiau buvo priimtos tam tikros įstatymų pataisos. Be to, 2000m. pabaigoje pradėjo veikti ir kiti veiksniai. Čia galima būtų paminėti išaugusią naujų 2-3 kambarių butų bei naujų, modernių biurų paklausą.

Toliau apžvelgsime, kokį poveikį turėjo patobulinta teisinė verslo aplinka bei išaugusi paklausa statybų rinkoje.

2.3 Statybų rinka 2001 metais

Ūkio vystymo politikos skyriaus parengtos Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2001 metais apžvalgos.

2001 metais galime stebėti žymiai padidėjusias investicijas i statybos sektorių. Žymiai padidėjo investicijos finansuojamos iš nacionalinio biudžeto –– 3,3 karto. Lyginant su 2000 metais, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos investicijos padidėjo atitinkamai 6,5 karto ir 28,4 %. Pažymėtina, kad, investicijos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, žymiai mažėjusios nuo 1999 metų: 1999 metais sumažėjo 59,1%., 2000 metais – 71,6%, per 2001 metus padidėjo 6,5 karto. Bendroje investicijų apimtyje 2001 metais valstybinio sektoriaus investicijos sudarė 32,6 %. Pagal investicijų struktūrą, daugiausia investicijų buvo skiriama pastatų, inžinerinių statinių statybai ir remontui – 53,5%.

Pagal Statistikos departamento duomenis materialinės investicijos 2001 metais respublikoje sudarė iš viso 6527,3 mln.Lt (palyginus su 2000 metais, padidėjo 28,1%), iš jų: pastatų bei inžinerinių statinių statybai ir remontui – 3380,3 mln.Lt (palyginus su 2000 metais, padidėjo 22,4%). Investicijos pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimui sudarė 730,6 mln.Lt. Palyginus su 2000 metais, šios investicijos padidėjo 73,2%.

Per 2001 metais respublikoje pastatyta 1776 nauji gyvenamieji namai, iš jų kaimo vietovėje – 828 vnt.

Per 2001 metus buvo pastatyta 940 negyvenamųjų pastatų (6 lentelė), kkurių bendrasis plotas siekė 672,5 tūkst.m2 (4,5% mažiau negu per 2000 metus).

6 lentelė

Nauji negyvenamieji pastatai, pastatyti per 2001 metus

Negyvenamiejipastatai Pastatų skaičiusvnt. Bendrasis plotasm2 Bendras plotas palyginti su 2000m., padidėjimas, sumažėjimas (-), % Pastatų tūrism3

Administraciniai pastatai 31 49295 -50,0 211587

Pramoniniai pastatai ir sandėliai 186 153515 26,8 968041

Žemės ūkio pastatai 218 56232 0,7 243674

Transporto ir ryšio 126 98519 -38,8 322237

Viešbučiai, prekybos irmaitinimo įmonių 206 205425 14,8 1044410

Švietimo ir mokslo 19 20960 37,8 90985

Gydymo 12 8363 -50,3 31314

Kultūros ir sporto 7 19196 11,2 100122

Kitos paskirties 135 61016 11,0 260449

Iš viso: 940 672521 -4,5 3272819

Kaip matome iš lentelės duomenų, daugiausia buvo pastatyta žemės ūkio bei viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių pastatų (218 ir 206 atitinkamai). Tačiau labiausiai statybos pagal bendrą plotą, išaugo švietimo ir mokslo pastatų srityje +37,8%. Viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių statybos bendrojo ploto padidėjimas sudarė +14,8%.

Statybinių medžiagų pramonė vidutiniškai padidėjo daugiau nei 10%.

Darbų apimtys daugiausia padidėjo dėka suaktyvėjusios viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių pastatų statybos. Naujų gyvenamųjų namų statybos sumažėjimas bei kainų kritimas buvo nulemtas perteklinės būsto pasiūlos rinkoje. Tačiau apie metų vidurį pastebimas aiškus būsto paklausos padidėjimas. Apskritai, 2001 metai vadinami kokybinio lūžio butų rinkoje laikotarpiu. Mat didėjant butų, esančių naujos

statybos daugiabučiuose namuose, pasiūlai, krintant kainoms, įsibėgėjant kreditavimo sistemai, vis daugiau žmonių galėjo sau leisti įsigyti naujos statybos butus .

Taigi būsto paklausos padidėjimas kilo dėl kelių priežasčių. Daugiausia prie to prisidėjo paskolų rinkos atgaivinimas. Kadangi jaunos šeimos neturi pakankamai lėšų, tai jos negalėjo sau leisti pirkti namą ar butą. Jie su mielu noru pasiimtų paskolą, tačiau iki 2001m paskolas imti buvo rizikinga ir brangiai kainavo. Tačiau 2001m kovo 7d. Nutarimu vyriausybė nusprendė, jog jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą, pusę lengvatinės ppaskolos, teikiamos iki 20 m., būstui įsigyti grąžinimo laikotarpio iš valstybės biudžeto bus kompensuojama 6% palūkanų ir 50% paskolos draudimo įmokos. Tokiu būdu valstybė pradėjo dengti visas paskolų draudimo išlaidas. O apdraudusiems paskolas būstui įsigyti asmenims bankai skolino iki 95% įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės. Be to, joms nustatomos iki 1% mažesnės palūkanos, o kitiems skolinama iki 70% reikalingų lėšų. Tokiu būdu paskolos teikiamas naudingumas padidėjo.

Be to, nuolat didėdavo konkurencija tarp bankų šioje srityje ir jie tobulino savo paslaugas kartu mmažindami įkainius. Pvz., Vilniaus bankas 2001 birželį pradėjo teikti naują būsto paskolą – statyti ar rekonstruoti būstą (namą ar butą). Buvęs Lietuvos taupomasis bankas (LTB) sumažino palūkanų už ilgalaikes paskolas būstui normas, o jų dydį susiejo su paskolos terminu. Taigi ppaskolų teikimo sąlygų pagerėjimas buvo didžiausias impulsas naujų 1-2 kambarių butų ir senesnių, 2-3 k.butų paklausos augimui.

Gerėjant patalpas nuomojančių įmonių finansinei padėčiai ir atsirandant naujiems, moderniems biurų kompleksams, įmonės – nuomininkės pradėjo kraustytis iš senamiesčio į modernias patalpas. Biurai naujuose, moderniuose pastatuose yra paklausūs, nes verslininkai vertina naujus patogumus uuž tą pačią kainą kaip ir senamiestyje. Bendroves viliojo tai, kad kartu yra išspręstos mašinų stovėjimo, komunikacinių tinklų ir darbo aplinkos problemos. Nuomos kaina siekė apie 15-20$/m2 (esant tuometiniam valiutų kursui). Senamiestyje kainos pradėjo kristi. Čia jos irgi išsilygino ir tapo panašaus lygio.

Kaip jau minėjau, 2001 metais padidėjo viešbučių, prekybos ir maitinimo įmonių pastatų statybos. Kaip tik tais metais pradėtas statyti naujas viešbutis „Holiday Inn Vilnius“ Vilniuje, Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių kampe . Taip pat pradėtas atnaujinti “Vilniaus” viešbutis. Investicijos ssudarė daugiau nei 40 mln. USD (tuometiniu kursu). Sulaukė investicijų taip pat dar vienas Vilniaus viešbutis, būtent didžiausias šalies viešbutis – “Lietuva”. Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė „Linstow“ 2001 metų rudenį pradėjo jo rekonstrukciją. 2002 metais viešbučių plėtra dar labiau paspartėjo.

2001 metais buvo galima pajusti ne tik komercinių pastatų statybų rinkos pagyvėjimą, bet ir kelių tiesybos ir remonto rinkos sujudimą. Keliams atnaujinti buvo skirta 115,55 mln. eurų (apie 404 mln. Lt). Iš jų 50 mln. eurų (apie 175 mln. Lt) turėjo padengti Lietuva, kita dalis (65,5 mln. eurų) buvo finansuojama Europos Sąjungos programos ISPA lėšomis. Projektą buvo numatyta įgyvendinti per 4 metus.

Taigi pradedant 2001 metais prasidėjo sparti kelių bei tiltų rekonstrukcija. Ypač tai buvo jaučiama Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Iš 2001 metų statybų rinkos padėties vystymosi galima daryti išvadą:

2.4 Statybų rinka 2002 metais ir jos augimo prognozės 2003m.

“Per 2002 metus šalies statybos įmonės savo jėgomis atliko statybos montavimo darbų už 2963,4 mln.Lt. Palyginus su 2001 metų rezultatais, atliktų statybos darbų apimtys padidėjo 13,1%.

Šalies teritorijoje atliktų darbų apimtys 2002 metais siekė 2882,9 mln.Lt, kas 12,8% viršijo 2001 metų rezultatus.

Ne šalies teritorijoje per 2002 metus buvo atlikta darbų už 80,5 mln.Lt. Tai 23,3% daugiau, negu per 2001 metus.

Iš viso šalies teritorijoje 2002 metais pagal darbų rūšis atlikta darbų 12,8% daugiau, palyginus su 2001 metais.

Ne šalies teritorijoje atliktų statybos darbų apimtys 2002 metais išaugo 23,3%. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo atlikta statybos darbų už 80,5 mln.Lt.

Suskirsčius atliktus darbus pagal statinių tipą 2002 metais 47% sstatinių sudarė negyvenamieji pastatai, 44% – inžineriniai statiniai ir 9% gyvenamieji pastatai. Pagal atliktų darbų rūšis nauja statyba sudarė 36%, rekonstravimas 26%, remontas ir restauravimas 33%, o kiti darbai 5%.

Per 2002 metus šalyje buvo pastatyti 1972 gyvenamieji namai, turintys 4442 butus ( 17,4% daugiau, negu per atitinkamą 2001 metų laikotarpį). Jų naudingasis plotas sudarė 454 504 m2. 1-2 butų namuose (1888 vnt.) buvo įrengti 1915 butai, kurių naudingasis plotas siekė 270 497 m2 (6,5% daugiau, palyginus su 2001 metais). Daugiabučiuose namuose (82 vnt.) įrengta 2527 butai, kurių naudingasis plotas sudarė 179 797 m2 ( 27,2% daugiau, negu per tą patį 2001 metų laikotarpį). 2002 metais buvo išduoti 2272 leidimai statyti 2395 gyvenamuosius namus.

Per 2002 metus pastatytas 1128 negyvenamas pastatas, jų bendrasis plotas sudarė 640 672 m2 (palyginus su 2001 metais, padidėjimas sudarė apie 17%). Daugiausia pagal bendrojo ploto rodiklį pastatyta pramoninių pastatų ir sandėlių (218 299 m2, beveik 30% daugiau, negu 2001 metais) bei prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (138 245 m2, bet beveik 30% mažiau, negu 2001

metais per tą patį laikotarpį). 2002 metais išduoti 858 leidimai 900 naujiems negyvenamiesiems namams statyti. Tarp jų 26% sudaro leidimai žemės ūkio pastatams, 22% prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonėms, 18% pramoniniams pastatams ir sandėliams statyti.

Galima padaryti tokią išvadą:

2002 metais statybų veikla toliau aktyvėjo (atliktų darbų apimtys, palyginus su praeitais metais, padidėjo 13 proc.). Statybos tempų augimas sietinas su šalies ekonomikos augimu, investicijų padidėjimu bei gyventojų perkamosios galios augimu.

Teigiamas veiksnys – sėkmingai vykdoma būsto politika, sumažėjusios bankų išduodamų paskolų palūkanos, mokyklų rrenovacija.

Neigiamas veiksnys – labai netolygiai statybų darbų apimtys pasiskirsčiusios Lietuvos teritorijoje.”

Toliau plačiau ir tiksliau apžvelgsime, kas gi sąlygojo tokius rinkos vystymosi rezultatus.

2002 metais augimo rezultatai iš tiesų stebino, o kai kuriais atvejais net lenkė prognozes. Statistikos departamento duomenimis, visų statybos bendrovių pajamos, lyginant 2001 m. ir 2002 m. pirmuosius pusmečius, ūgtelėjo 120%, per šį laiką įkurtos 104 naujos statybos bendrovės. Pagal VŽ pateiktus duomenis, didžiųjų pajamos per 9 mėn. ūgtelėjo 34%. Anot Jono Jakimavičiaus, Lietuvos statybininkų asociacijos generalinio ddirektoriaus, statybos augimą lėmė didelių prekybos centrų – „Akropolio“, „Senukų“, „Rimi“ – statyba, didėjantys užsakymai Rusijoje ( Tai akivaizdžiai parodo 2002m. LRUESBA rodikliai: 47% statinių sudarė negyvenamieji pastatai ).

Statybų ir nekilnojamojo turto specialistai sutartinai prognozuoja, jog 2003m. statybų rinka aaugs ir įtakos tam turės jau 2002m. susiformavusios palankesnės bankų kreditavimo sąlygos, nuo 2003 m. sausio įsigaliojusi mokesčių lengvata būsto paskolų palūkanoms.

Geresnės bankų kreditavimo sąlygos susiformavo dėl bankų konkurencijos – sumažėjo paskolų palūkanų normos (Vidutinė Lietuvos bankų būsto paskolų palūkanų norma yra 6,5%, o prieš dvejus metus ji buvo 12,5%, t.y. buvo beveik du kartus didesnė), tapo palankesnės paskolų gavimo sąlygos (daugelis bankų griežtai nereikalauja, o tik rekomenduoja apdrausti gyvybę kredito laikotarpiu; gerokai pailgėjo paskolos grąžinimo laikotarpis. . . ) Be to, valstybė parėmė būsto paskolų teikimą, kompensuodama dalį palūkanų gyventojams, įrašytiems į eiles ssavivaldybėse.

Taigi tinkami teisiniai sprendimai smarkiai prisidėjo prie gyvenamojo būsto paklausos augimo ir įsigijimo ssąlygų gerinimo.

Anot Statybininkų asociacijos, statybininkų apyvartas labiausiai augino nauji prekybos centrai ir užsakymai Rusijoje.

Apžvelkime, ko gero, žinomiausio Lietuvoje prekybos ir pramogų centro “Akropolis” statybos istoriją ir indėlį į statybos rinkos padidėjimą.

“Akropolis” pradėtas statyti 2001 metais; projekto vertė – virš 150mln. litų.; pastato plotas siekia 70.000 m2. Žemės sklypas kainavo 16mln. litų. Įdomu, kad apie 2 mln. Lt iš bendrų investicijų buvo skirta Vilniaus miesto infrastruktūrai gerinti – keliams, aplinkkeliams tiesti, šviesoforams ir kt. objektams statyti. Naujajame centre buvo sukurta apie 2.000 darbo vietų. Pagrindinis „Akropolio“ rangovas – lietuviško kapitalo įmonė AB „Kausta“. Pagrindinis investuotojas – „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausantis nekilnojamojo turto konsorciumas „NDX Development“

Specialistai teigė, kad didžioji dalis 2002m. ppastatytų butų jau išparduota. Tiesa, ypač sėkmingai prekyba vyko naujos statybos butais, kurių vieno kvadratinio metro kaina siekė apie 2 tūkstančius litų. Butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina buvo virš dviejų tūkstančių litų, rinkoje taip pat turėjo nemažą paklausą, išskyrus kelis projektus sostinės prestižiniame Antakalnio rajone.

2002 metais butų kainos tapo lygios beveik jų statybos savikainai. Sostinėje būsto kainos smarkiai skiriasi – jų amplitudė yra 1.300–3.800 Lt/m2 ir tai priklauso ne tik nuo pastato kokybės, bet ir vietos, kurioje yra sklypas. Net tame pačiame name buto kainos, priklausomai nuo aukšto ir padėties bei vaizdo, gali skirtis 20%. Žinant statybos ir apdailos medžiagų tiekimo kainas, net įvertinant skirtumus dėl vietos bei žemės kainos skirtumų, neįmanoma pastatyti normalaus būsto, kurio pardavimo kaina yra 1.200–1.300 Lt/m2. Tokia kaina gali būti tuomet, jei kai kuriais atvejais yra nesilaikoma technologijų. Dažniausiai taupoma šiltinamoji medžiaga, stogo ir pamatų konstrukcijos – tokiose vietose, kur prasta kokybė nebado akių. Taigi, nors statybų apimtys ir auga, o parduodamų butų kainos iš tiesų yra žemos, tačiau kartu kyla rizika ir būsto kokybės mažėjimui.

Tuo tarpu pažiūrėkime, kas dėjosi su statybos kainomis. Ogi jos per 2002 metus pakilo 1,2 proc., iš jų gyvenamųjų pastatų – 1,5 proc. (per 2001 metus statybos kainos ssumažėjo 2,2 %.)

7 lentelė

Statybos kainų indeksai pagal statinių tipus

Svoriai(2002 m.) Per 2001 metus(2001 m. gruodis palygintas su 2000 m. gruodžiu) Per 2002 metus(2002 m. gruodis palygintas su 2001 m. gruodžiu)

Visi statiniai 100 -2,2 1,2

Gyvenamieji pastatai 18,7 -2,6 1,5

Negyvenamieji pastatai 42,7 -2,3 1,1

Inžineriniai statiniai 38,6 -1,8 1,0

2002 metais statybos kainų sumažėjimas buvo užfiksuotas keturis kartus – sausio (1,3 proc.), liepos (0,2 proc.), spalio (0,4 proc.) ir gruodžio (0,8 proc.) mėnesiais.

Išvada būtų tokia:

Statybos kainos 2002 metais turėjo tendenciją didėti ir metų pabaigai jos padidėjo 1,2 %.

Teigiamas veiksnys – statybų kainų didėjimas bendros defliacijos sąlygomis reiškia, kad didėja statybų paklausa.

Neigiamas veiksnys – spartesnis gyvenamųjų pastatų kainų didėjimas (1,5 %.) sunkina gyventojų apsirūpinimą būstu. Taip pat kyla pavojus statybų kokybei kristi.

Taigi, kaip matome, statybų rinka smarkiai plėtėsi. Jos plitimas neišvengiamai yra susijęs su investicijų didėjimų. Taigi apžvelkime 2002 metų investicijų struktūrą Lietuvoje pagal Lietuvos respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 metais apžvalgą .

Bendroje investicijų apimtyje per 2002 metus valstybinio sektoriaus investicijos sudarė 2487,1 mln. litų (37,4% nuo visų investicijų), ir, lyginant su

2001 metais, šios investicijos padidėjo 16,9%, o privataus sektoriaus investicijos atitinkamai sudarė 4162,7 mln.litų (62,6 % nuo visų investicijų), tačiau sumažėjo 5,4% . Taigi, kaip matome, padidėjo valstybės investicijos, kurių labai trūko statybos bendrovėms. Turint omeny tai, kad daugiausia investicijų sulaukė pastatų, inžinerinių statinių statybos ir remonto sektorius (jos siekė 57,5% nuo bendros investicijų sumos), galima spręsti apie statybos rinkos žymų augimą.

Kaip tinkamą investicijų pritraukimo ir panaudojimo pavyzdį statyboje, galima paminėti celiuliozės gamyklos statybą Lietuvoje.

Siekiant racionaliai naudoti gamtinius išteklius, kkurti darbo vietas, pritraukti užsienio investuotojus, toliau buvo vykdomi celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto įgyvendinimo darbai. Vykdant šio projekto įgyvendinimo darbus, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu (2002 m. gegužės 30 d., Nr. IX-917) celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. Vyriausybei pasiūlyta vesti derybas su potencialiu strateginiu investuotoju dėl celiuliozės gamyklos statybos projekto įgyvendinimo, naudojant privačių investuotojų ir (ar) tarptautinių finansinių institucijų finansinius išteklius.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu (2002 m. rugsėjo 25 d. Nr.188) sudaryta darbo grupė valstybinės svarbos cceliuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektui įgyvendinti. Darbo grupei pavesta rengti ir nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus ir nagrinėti kitus klausimus, susijusius su valstybinės svarbos celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto rengimu ir įgyvendinimu“.

Taigi pastebima teigiama valstybės ppolitika statybų rinkos bei investicijų statybai pritraukimo atžvilgiu.

Taip pat suaktyvėjo statybinių medžiagų pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas. Cemento gamyba padidėjo 13,2 proc., statybinių plytų – atitinkamai 23,2 proc., surenkamųjų konstrukcinių elementų 30,2 procento. Šio sektoriaus produkcijos realizavimo bendros apimtys padidėjo 3,8 proc.

Per 2002 m. devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, statybos paslaugų eksportas padidėjo – 79,1% .

Taigi kaip pastebime, 2002 metai statybų rinkoje iš tiesų buvo vaisingi. Valstybė galų gale pradėjo remti statybos sektorių – gerinti investicijų bei paskolų ėmimo aplinką, kas labai padidino būsto paklausą bei ateityje didins užsienio investicijas. Statybininkai irgi nesnaudė ir stengėsi laiku didinti pasiūlą.

O kas gi mūsų laukia 2003 – 2004 metais? Tiksliai į šį klausimą sunku atsakyti, tačiau, išanalizavus ekspertų vertinimus, ggalima prognozuoti, kad per artimiausius metus labiausiai turėtų suaktyvėti naujų pramoninių ir sandėliavimo patalpų rinka, kurių dabar trūksta. O štai biurų rinka, atvirkščiai, užpildyta.

Sprendžiant iš 2002m. išduotų leidimų – 2272 – galima daryti prielaidą, jog 2003 gyvenamųjų namų bus statoma dar daugiau.

O kaip gi įtakos statybos rinką stojimas į ES, NATO, PPO, Lietuvos pripažinimas laisvos rinkos šalimi ir kiti globalizacijos procesai? Kadangi globalizacija daro įtaką statybai apskritai ir statybos bendrovėms atskirai, tai, pirmiausia, statyba vis labiau tampa globaliu verslu, kuriame dominuoja didelės statybos bendrovės. Antra, globali rinka sudaro galimybes Lietuvos statybos bendrovėms vykdyti veiklą globaliai. Globalizacija reiškia, kad Lietuvos statybos bendrovėms atsiranda ir papildomų galimybių, ir papildomų grėsmių. Galimybės – išeiti į užsienio rinkas, kurti bendras tarptautines įmones. Grėsmė – galingesnių bendrovių atėjimas į Lietuvos rinką, kadangi įėjimo į ją barjerai nėra aukšti.

IŠVADOS

Išanalizavus statybų rinką Lietuvos Respublikoje 1991 – 2002 metais galima daryti tokias išvadas:

1. Statybos rinkai didelę įtaką daro išoriniai faktoriai (Rusijos krizė, pasaulinės ekonomikos tendencijos, valiutų svyravimai, globalizacijos procesai.)

a. Atsižvelgiant į išorinį faktorių, statybų rinką galima skirstyti į du laikotarpius: iki Rusijos krizės ir po jos.

b. Dabartinių metu galima daryti prielaidas, kad Lietuvoj stojant į ES klostosi naujas statybų rinkos vystymosi etapas.

2. Statybų rinka taip pat yra įtakojama vvidinių faktorių, tokių kaip valstybės ekonominė politika, teisiniai sprendimai, valstybės strategija statybų atžvilgiu, bendros ekonomikos tendencijos šalyje, gyventojų pajamos bei bendras ūkio išsivystymas.

b. Netolygus statybų pasiskirstymas neigiamai veikia statybų rinką.

Šaltiniai:

1. “STATYBOS PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGIJA” (projektas), Vilnius, 2002m.

2. Ūkio strategijos departamentas:

a. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 1997 m. apžvalga”

b. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 1999 m. apžvalga”

c. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2000 m. apžvalga”

d. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2001 m. apžvalga”

e. “Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2002 m. apžvalga”

3. Lietuvos statistikos departamentas (www.std.lt)

4. Lietuvos statybininkų asociacijos interneto svetainė www.lsas.lt

5. Dienraščio “Lietuvos žinios” priedo “Pastogė” archyvo straipsniai (www.lzinios.lt)

6. Dienraščio “Verslo žinios” priedo “Statyba ir nekilnojamasis turtas” archyvo bei kiti straipsniai (www.vz.lt)

7. Laikraščio “Respublika” archyvo straipsniai

8. Interneto statybų rinkos puslapis www.viskas.lt

9. Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapis www.lrs.lt

Komentaras:

Šiame darbe bandoma, remiantis didžiausių statybos bendrovių ekspertų, ekonomistų, mokslininkų, su statyba susijusių bendrovių (Statybos industrijos asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacija.) bei kitų įstaigų aatstovų (Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos pramoninkų konfederacija.), o taip pat autoriaus nuomone, bendrai išanalizuoti statybų rinkos raidos bei nuosmukio etapus, tai sąlygojančius veiksnius bei tų procesų padarinius Lietuvos ekonomikai 1991-2002 metais, ypatingai akcentuojant dabartinę (2003m.) statybų rinkos padėtį. Taip pat bus siekiama prognozuoti statybų rinkos raidą artimiausiame (1-2) metų bėgyje.