Šveicarijos Ekonomika
Turinys
Įvadas…………………………3
BVP…………………………5
Ekonomikos rodikliai…………………………5
Valstybė ir ekonomika…………………………6
Streikai…………………………6
Darbo santykiai…………………………6
Šveicarijos bankų paslaugos…………………………6
Vertingos paslaugos kompensuoja pardavimų deficitą……………..7
Mašinų pramonė ir metalo gaminai………………………8
Chemijos pramonė…………………………8
Žemės ūkis…………………………8
Žemės ūkio sudėtis ir vystymasis……………………….9
Gamybos ir efektyvumo lygis………………………..9
Žemės ūkio įstatymas…………………………9
Miškininkystė…………………………9
Turizmas…………………………10
UŽSIENIO PREKYBA…………………………10
Geležinkeliai…………………………11
Didžiausios bendrovės…………………………11
Naudota literatūra…………………………12
ĮVADAS
OFICIALUS PAVADINIMAS – Šveicarijos Konfederacija
PROPAGANDINIAI PAVADINIMAI: „vizitinė kortelė“, „stabilumo sala chaoso juroje“, „aukščiausia demokratijos pasireiškimo forma“.
SOSTINĖ – Bernas, sostine nuo 1848m.
BENDROSIOS ŽINIOS. Šveicarijos dalis pasaulyje proc. pagal: teritorijos dydį 0,03; gyventojų skaičių 0,12; bendrąjį produktą 1,05; eksportą 1,81.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Vidurio Europoje, neturi išėjimo prie jūros; Alpių šalis – vandenskyra tarp AAtlanto vandenyno ir Viduržemio jūros; priskiriama Vakarų arba Vidurio Europai.
PLOTAS – 41294 kv.km.; Alpės (iš vakarų į rytus: Apeninų, Berno, Leponto, Glarno, Retijos) užima 60%, Šveicarijos plokščiakalnis (Vidurio plynaukštė – Mittelland) 31%, Jūros kalnai šiaurės vakaruose 9% šalies teritorijos. Pievos, ganyklos ir alpės pievos užima 39%, miškai 25%, ledynai, firno laukai ir „plikės“ 20%, dirbamoji žemė 10%, ežerai 3,5% šalies teritorijos.
NAUDINGOSIOS IŠKASENOS: valgomoji druska, statybinės medžiagos.
KLIMATAS vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemynini, slėniuose primenantis mediteraninį, amžinojo ledo ir sniego aaukštesnėse, žemiau – Alpių pievų ir miškų; šiltos drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos; dažni vėjai fenai – šilti sausi kalnų vėjai ir brizai – šalti drėgni paežerių vėjai šalies vakaruose.
GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI. Ilgiausios upės Šveicarijos teritorijoje: Reinas, Arė, Rona; didžiausi ežerai: ŽŽenevos, Bodenas, Nešatelis.
DEMOGRAFIJOS ŽINIOS. Gyventojų skaičius mln.: 6,37 (1980 S), 6,91 (1993). Vid. gyventojų tankumas 167 žm./1kv.km. Vid. metinis gyventojų prieaugis (%): 1980 – 1990 (+0,7), 1991 – 1992 (+1,2). 1000 gyventojų 1980, 1990 ir 1992: G 11,7, 12,5 ir 12,6; M 9,4, 9,5 ir 9,0; NGP 2,3, 3,0 ir3,6; vedybų 5,7, 6,9 ir 6,6; skyrybų 1,7, 2,0 ir 2,1; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 9,1, 6,8 ir 6,6. Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980, 1990 ir 1992: vyrų 72,5, 74 ir 74, moterų 79,5, 81 ir 81(Europoje didesnis tik Prancūzijoje). Sudėtis pagal lytį %: vyrų 48,9, moterų 51,1. Sudėtis pagal amžių %: iki 15m. – 17,5, 15 – 59m. – 63, 60 – 74m. – 13, per 75m. – 6,5.Etinė ir rreliginė sudėtis. Etinė sudėtis %: Šveicarijos vokiečiai 61, Šveicarijos prancūzai 17, italai 5.5, Šveicarijos italai 3.5, “jugoslavai” 2, ispanai 1,5, portugalai 1, vokiečiai 1, turkai 1, prancūzai 1, retoromanai 10; 82% šalies gyventojų turi Šveicarijos pilietybę ( Šveicarijos vokiečiai, Šveicarijos prancūzai, Šveicarijos italai, retoromanai), 18% svetimšaliai ( svetimšalių proc.: italai 31, „jugoslavai“ 17, ispanai 9, portugalai 9, vokiečiai 7, turkai 6, prancūzai 4, austrai, anglai, olandai). Religinė sudėtis proc.: katalikai 49, protestantai 48 (daugiausia kalvinistai), musulmonai.
„ŠVECARAI“ IR „NEŠVEICARAI“. Imigrantai ssudaro didžiąją prieaugio dalį nuo 1986 viso gyventojų prieaugio proc.: 1990 = 74, 1991 = 72, 1992 = 65; tūkst. žmonių – 1991: imigrantai 164, emigrantai 104, 1992: imigrantai 118, emigrantai 73.
Svetimšaliai darbininkai sudaro 75% viso svetimšalių skaičiaus (daugiausia vyrai, nes įstatymai pirmiausią suteikia vyrams be šeimų); nuo 1992 formaliai lygios teisės tarp vyrų ir moterų užsieniečių; sezoniniai darbininkai žemės ūkyje, vykstantys kasdieniam darbui iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS. Įvairių tarptautinių ir specializuotų JTO organizacijų būstinės, nors nėra JTO narė; 1919 – 1939 Ženevoje buvo Nacių Lygos rezidencija, dabar Ženevoje yra Europos ekonomikos komisijos, UNCTAD, ILO, WHO, ITU, WMO, GATT, EFTA, UNHCR, WIPO, ISO, Tarptautinio Raudonoje kryžiaus (daugelis įsikūrė Nacių rūmuose), Berne yra UPA, Bazelyje yra BIS, Lozanoje Tarptautinio olimpinio komiteto būstinės.
POLITINĖS ŽINIOS- narystė tarptautinėse organizacijose: UECD 1960 m.; EFTA 1960 m.; Europos Taryba 1963 m.; ECBO; nuo 1923 m. muitų sąjunga su Lichtenšteinu, jo atstovė tarptautiniams reikalams.
Parlamentinė „tiesioginės“ demokratijos federacinė respublika; veikia 1848 m. ir 1874 m. Konstitucija; valstybės vadovas- Šveicarijos Konfederacijos prezidentas, renkamas vieneriems metams rotaciniu principu iš 7 Federacijos tarybos narių. Kantonų taryba renkama ketveriems metams po 2 žmonės iš kantono, 46 deputatai ir Nacionalinė taryba, 200 deputatų, renkamų 4 metams.
„Tiesioginės“ demokratijos principas: vvisų rinkėjų, o ne jų atstovų dalyvavimas sprendžiant valstybės klausimus per visos liaudies, kantonų ar komunų referendumas.
VALSTYBĖS KALBOS- vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Vokiečių kalbą pirmąją laiko 65 %, prancūzų- 18 %, italų- 12 %, retoromanų 1 % šalies gyventojų; labiausiai paplitusi vokiečių kalbos šveicarų tarmė; labai dažnai dvikalbystė arba trikalbystė.
Kantonas- puskantonis Nuo kada konfederacijoje Plotas kv. km Gyventojų tūkst. Sostinė
1990 S 1993
Švicas 1291 908 112 118 Švicas
Untervaldenas 1291
Nidvaldenas 276 33 35 Štancas
Obvaldenas 490 29 31 Zarnenas
Ūris 1291 1077 34 36 Altdorfas
Liucernas 1332 1493 326 335 Liucernas
Ciurichas 1351 1729 1179 1162 Ciurichas
Giarusas 1352 685 38 39 Glarusas
Cugas 1352 239 86 89 Cugas
Fribūras 1481 1671 214 219 Fribūras
Zoloturnas 1481 791 232 236 Zoloturnas
Bazelis 1501
KAIMAS 428 234 235 Lystalis
MIESTAS 37 119 197 Bazelis
Šafhauzenas 1501 299 72 74 Šafhauzenas
Apencelis 1513
Auserodenas 243 52 54 Harizau
Inerodenas 172 14 15 Apencelis
Sankt Galenas 1513 2026 428 437 Sankt Galenas
Bernas 1553 6050 958 957 Bernas
Griaubiundenas 1803 7105 174 182 Kuras
Argau 1803 1404 507 519 Arau
Turgau 1803 991 209 217 Frauenfeldas
Tičinas 1803 2812 282 298 Belincona
Vo 1803 3212 602 597 Lozana
Vale 1815 5225 250 267 Sionas
Nešatelis 1815 803 164 164 Nešatelis
Ženeva 1815 292 379 388 Ženeva
Jura 1979 836 66 69 Delemonas
ŠVEICARIJA 1291 41294 6874 6969 BERNAS
EKONOMIKA
BVP
Didžiausios valstybių aukso atsargos 1997 m.
Valstybė Milon. Trojos uncijų
JAV 261,6
Vokietija 95,5
Šveicarija 83,3
Prancūzija 81,9
Italija 66,7
Olandija 27,1
Japonija 24,2
D. Britanija 18,4
Rusija 16,3
Portugalija 16,1
PINIGINIS VIENETAS- Šveicarijos frankas = 100 santimų arba rapų; 1 JAV doleris = 2,1 Šv. frankų (1985 m.) = 1,3 Šv. frankų (1990 m.) = 1,5 Šv. frankų (1993 m.) = 1,45 Šv. frankų (1994 m.);
Užsienio valiutos atsargos (mljrd. JAV dol.):
1983- 15
1990- 29
1992- 33
1993- 32,5
1994- 30
Aukso atsargos (mljn. Trojos uncijų):
1985-1997- 83,28 (3 vieta pasaulyje; 9,5 % pasaulio atsargų)
Visuminis įsiskolinimas (nuo BVP %):
1980- 43
1988- 31
1993- 40
Infliacijos augimo tempai (%):
1980-1990- 3,7
1991- 5,8
1992- 4,2
1993- 3,2
Didžiausi BVP vienam gyventojui 1996 m.
Valstybė JAV doleriais
Liuksemburgas 45360
Šveicarija 44350
Japonija 40940
Norvegija 34510
Danija 32100
Singapūras 30550
Vokietija 28870
Austrija 28110
JAV 28020
Islandija 26580
1994- 0,8
EKONOIKOS RODIKLIAI
BVP (mlrd. dol.):
1985- 93
1990- 219
1991- 226
1992- 249
1993- 254;
NP vienam gyventojui (JAV dol.):
1975- 8500
1980- 16000
1990- 33000
1991- 33500
1992- 36250
1993- 36400 ( I- vieta pasaulyje)
BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (JAV dol.):
1989- 18600
1991- 21900
1993- 23600
Realusis kasmetinis BVP prieaugis +; nuosmukis -; (%):
1970-1980- +1,9
1980-1989- +2,2
1990- +2,3
1991- 00
1993- -0,8
1994- +1,8
Šveicarijos vieta tarp OECD pagal ekonomikos konkurencingumą:
1990- 2 vieta;
1992- 3 vieta;
1994- 4 vieta (6 vieta pasaulyje);
Pagal verslo aktyvumą (vieta pasaulyje):
1990-1993- 3
1994- 4
EKONOMIKOS VYSTYMASIS
Valstybė ir ekonomika
Šveicarų ekonomikos pagrindas yra laisva (neįgaliota) įmonė. Ji yra garantuota Konstituciniu Straipsniu 1874 m. dėl laisvos komercijos ir gamybos.
Konstitucinis Straipsnis kalbantis apie ekonomiką nuo 1947 m. ir vėlesni straipsniai, truputį pakoregavo šias laisves. Valstybės įsikišimas yra leistinas jei tai yra pateisinta visos šalies susidomėjimu.Tačiau valstybės įsikišimas yra visada minimalus.
Valstybė visada palaiko nuosprendi , dėl sumažintų muitinės pareigų, be jokių importo suvaržymų, lieka prieštaringa įvairioms gynimo, saugojimo formoms.
Ekonomikos sfera susidedanti iš 300 milijonų žmonių yra sukurta kaip Europos visuomenių dalis. 1992 m. gruodžio 6 d. vykusiame referendume rinkėjai atėmė Šveicarijos norą įstoti į ES. Tai reškia, kad Šveicarija turi pati muštis sau kelią. Šveicarija turės pasisavinti atsinaujinimo programą, kad patobulintų lankstumą ir kompetentingumą, savo ekonomikos ir pristatyti buitinius pasikeitimus.
Streikai
Darbininkų gyvenimo padėtis paskatino Valstybę imtis skubių veiksmų dėl visuomenės saugumo. Tai nulėmė įvairius įstatymus: 1877 m. Federalinis Fabrikų Aktas pažabojo vaikų įdarbinimą; Ligų ir nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymas pirmą kartą pasirodė 1890 m.; Federalinis Įdarbinimo Įstatymas 1964 m.; Įstatymas dėl senyvo amžiaus ir priklausomų žmonių draudimas buvo priimtas 1948 m.
1972m. taip vadinama
“3 – jų kolonų“ sistema įsikūnijo Šveicarų konstitucijoje: pirma – yra privaloma valstybinė pensija, kurios mokėjimu ketinama protingai padengti visus pagrindinius poreikius; šios pensijos yra pritaikytos susidaryti iš pragyvenamojo lygio padidėjimo, Antroji “ kolona“ yra darbininkų pensija, kuri yra privaloma nuo 1985 m. ir kuri kartu su Federaline pensija, skatina tęsti pastovų standartinį gyvenimo būdą vėlesniame amžiuje; trečioji “ kolona“ kuri nėra stipriai apmokestinama, yra pagrįsta savų santaupų ( banko sąskaitų, gyvenimo draudimo). Taip pat čia verta priminti: Konstitucinį straipsnį, kkuris pasirodė 1981 m. Liepa rūpinosi kitu darbininkų klausimu, vyrai ir moterys turintys tą patį išsilavinimą privalo gauti vienodą atliginimą.
Darbo santykiai
Šveicarija yra viena iš daugelio šalių kur žmonės daugiausia laiko praleidžia darbe: 2‘000 ar 2‘300 valandas per metus. Ir be to, darbo konfliktai yra reti – dėl svarbių įstatymų sukurtų ginti darbuotojų teises.
BANKAI
Šveicarijos bankų paslaugos
Šveicarijos bankai teikia įvairias paslaugas. Kitaip, nei amerikietiški universalūs bankai, daugelis Šveicarijos bankų siūlo daug daugiau paslaugų, nei jų amerikietiškos kopijos. Drauge su tuo jie tteikia augimo paslaugas, saugumą ir slaptumą.
Daugelis labai didelių Šveicarijos bankų teikia paslaugas vien tik šalių vyriausybėms, gigantiškoms ir tarptautinėms bendrovėms, bet taip pat čia yra daugybę bankų, kurių pagrindinė klientūra susideda iš paprastų žmonių. Šveicarijos bankai taip pat priima vidines iir išorines pavienes investicijas.
Klientai mėgaujasi didelėmis egzistuojančiomis pirmenybėmis, patalpinus jų akcijas į Šveicarijos banką. Šveicarija, nesiginčijant, veda pasaulį į finansinį tinkamumą. Peržiūrėkite šiuos faktus:
• Prieš keletą dešimtmečių Šveicarijos franko kursas laikėsi geriau, nei kurios kitos valiutos.
• Šveicarijos frankas palaikomas daugiau kaip 100 % aukso.
• Šveicarijoje infliacija buvo mažiausia lyginant su kitomis pasaulio šalimis.
• Šveicarija- Vienintelė valstybė, kuri niekada neįvedė valiutos kontrolės.
• Šveicarija niekada nebuvo įsivėlus į karą, todėl per šimtmečius liko ne sunaikinta.
• Šveicarija išlaiko finansinį privatumą.
• Šveicarijos nacionalinis referendumas garantuoja, kad šveicarai turi savo balsą į tai, kas geriausia jiems ir jų tautai.
Per daugelį amžių Šveicarijos bankininkystės sistema pritaikė paveldėtas paslaptys. Tik 1934 m., augant Nacistų įtakai Vokietijoje, šveicarai pasidalijo savo paveldu su kitais
Šveicarijos bankai yra ypač saugūs. Visa Šveicariška finansinė industrija stipriai ssureguliuota, kad jų bankų solidi reputacija išliktų nesugadinta. Pavyzdžiui, bankinė komisija griežtai kontroliuoja bankininkystės industriją.
Kad užkirsti kelia nuo galimos bankų vertybinių popierių nuvertėjimo, Šveicarijos bankai, kurie gali laikyti juos, turi juos prižiūrėti, t.y. nukainoti arba pakelti jų kainą kiekvieną mėnesį vertybinių popierių biržoje. Kitų šalių bankuose nuvertėjusiais popieriais niekas nesirūpina. Tai, žinoma, parodo šveicarų bankų galingumą .
Šveicarijos bankai taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį Šveicarijos ekonomikoje. Bankininkai supranta verslininkus ir jų darbą su privačiais žmonėmis bei kompanijomis, kuriant naujas įmones.
Šveicarijos bankai yyra pagrindas Šveicarijos finansų sistemai, kuri atitinka daugelį ekspertų reikalavimų daugelyje pasaulio šalių. Pagrindinis Šveicarijos bankas ne tik turi padalinių visoje Šveicarijoje, bet taip pat ir Niujorke, Londone, Tokijuje, Liuksemburge ir Panamoje. Pagrindinis Šveicarijos bankas tai pat palaiko atstovavimą didžiuosiuose pasaulio finansiniuose centruose. Šveicarijos bankai yra unikalūs pasaulinėje finansų rinkoje.
Šveicarijos bankams padėjo įsitvirtinti skandalų nebuvimas. Šveicarija neturį skandalingų faktų, kurie trukdytų ar net stabdytų ir griautų pramonės plytimą, kaip yra kitose pasaulio šalyse.
Vertingos paslaugos kompensuoja pardavimų deficitą
Šveicarų pramonė susikoncentravo ties aukštos kokybės gaminiais, kurie reikalauja aukštų gamybos sugebėjimų. Produktai yra eksportuojami į visą pasaulį. Šveicarų paslaugų pramonė taip pat veikia pasauliniu mastu ir dabar įdarbina gerokai daugiau, nei pusę dirbančių šalies gyventojų. Šveicarijos bankai ir draudimo sfera tapo tarptautiniais lyderiais. Dar, be to Šveicarijos peizažas paverčia turizmą pirmaujančia ūkio šaka. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, pirmaujantis sektorius Šveicarijos ekonomikoje priklauso atvirai pasaulio rinkai, kuri būtina tos šalies išlikimui.
Pagrindinė šveicariško prekinio ženklo problema yra kitoms šalims gaminant prastos kokybės arba brokuotus gaminius ir suteikiant jiems įžymius Šveicarijos įmonių prekinius ženklus, atitinkančius visus šalies standartus, yra bazinė Šveicarijos ekonomikos problema. Dažniausiai taip atsitinka aplinkinių valstybių rinkose, nes vidinėje Šveicarijos rinkoje gausu savų prekių. Tas pats vyksta ne tik su gamyba, bbet ir su paslaugų teikimu, yra kopijuojamos firmos, kurios teikia paslaugas Šveicarijoje.
PRAMONĖ
Mašinų pramonė ir metalo gaminiai
Mašinos ir joms artimos šakos duoda 48% eksporto vertės (staklės 20%, elektrotechnika 12%, preciziškos mašinos ir instrumentai 7%, laikrodžiai 6%); aukščiausios kokybės , brangios, unikalios, vienetinės, mokslui imlios produkcijos gamybą užtikrina kvalifikuotą darbo jėga; eksporto kvota siekia 80 ir daugiau procentų.
Staklių pramonė – gamyba (6 vieta pasaulyje; 5% pasaulio) ir eksportas (3 vieta pasaulyje; 11% pasaulio); eksportuojama iki 89% pagamintos produkcijos (aukščiausias rodiklis pasaulyje) – preciziškos, tikslios ir sudėtingos staklės ir sistemos, lanksčios gamybos sistemos, gręžimo staklės; 170 bendrovių ir 19 tūkst. darbuotojų 1980 ir 115 kompanijų ir 13 tūkst.darbuotojų 1991; svarbiausi centrai: Ciurichas, Bazelis, Lozana, Bilis, didžiausi gamintojai: „Mikron“, „Agie“, „George Fisher“.
Labai išvystyta: tekstilės mašinos (audimo staklės, verpimo, siuvinėjimo mašinos) – 4% pasaulio eksporto; didžiausi gamintojai: „ABB Asea Brown Boweri“ (Švicarijos ir Švedijos; didžiausias pasaulyje „sunkiosios“ elektrotechnikos gamintojas), SMH, „Sulzer“, „Schindler“, „Liebherr International“, „Landies & Gyr“, ginkluotės „Orelikon Buhrle“
Chemijos pramonė
Chemikalų eksporto vertė (8 vieta pasaulyje); gamina 15% pramonės produkcijos, duoda 24% eksporto vertės; imlios mokslui, aukštos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujančios šakos – nuo lakų ir dažų, agrochemikalų iki cheminio pluošto, vaistų ir aromatinių medžiagų; vaistų ir medikamentų eksportas (2 vieta pasaulyje; 12% pasaulio – ddidžiausias pasaulyje vitaminų gamintojas; dažų ir lakų eksportas (2 vieta pasaulyje) – reikšmės mažėjimas; pesticidų eksportas (5 vieta pasaulyje).
Chemikų miestas Bazelis; didžiausi gamintojai: „Roche Holding“ (didžiausia Europoje pagal kapitalą chemijos bendrovė): „Sandoz“ (didžiausia Europoje pagal apyvartą ir ketvirtoji pasaulyje vaistų bendrovė), „Ciba – Geigy“ (penktoji Europoje pagal kapitalą chemijos bendrovė) – visų trijų būstinės Bazelyje, „Ems – Chemie“.
ŽEMĖS ŪKIS
Žemės ūkis
Žemės ūkis yra nykstantis svarbumu visose moderniose ekonomikose. Žemės ūkyje pristatyto valstybinio prieaugio produkto proporcija krinta ir yra tik 3,2% šiandieninėje Šveicarijoje. Dirbančių žmonių žemės ūkyje skaičius taip pat krenta: tik 5% sėkmingai gaunančių pelną. Bet šie skaičiai neatspindi žemės ūkio svarbumo. Žemės ūkis taip pat yra labai aktyvus turistų industrijoje.
Žemės ūkis dirba šalies darbuotojų proc.: 1975= 7.0, 1990= 3.7, pagamina 2.5% BVP vertės; būdingi nedideli ūkiai (visų ūkių proc.: mažesni kaip 1ha.= 17, 1 – 5 ha.= 25, 5 – 20 ha.= 45, 20 – 50ha.= 12, didesni kaip 50ha= 1) centralizuotas žemės ūkio produktų supirkimas tvirtomis kainomis ir gamybos dotavimas; dotacijos ir subsidijos: dėl to, kad bloga žemė, nerentabili gamyba, už kiekvieną galviją, jei jų laikoma nedaug; 1970m. šalies žemės ūkis patenkino 80%, dabar apie 50% maisto prekių (1992 mlrd. JAV dol.:maisto produktų importas 28, eksportas 13,5); mėsos pieno
produktų (išskyrus sūrius ir pieno miltelius), kiaušinių, grudų, daržovių, cukraus neto importas.
Didžiausias grūdinių kultūrų derlingumas 1996m.
Valstybė Cnt./ha
Liuksemburgas 83,2
Olandija 82,9
Arabų Emyratai 74,9
Airija 73,6
D. Britanija 73,0
Prancūzija 70,7
Šveicarija 68,3
Egiptas 65,0
Vokietija 62,3
Danija 60,6
Žemės ūkio sudėtis ir vystymasis
Žemės ūkio sudėtis Šveicarijoje prasideda nuo fermų kiekio, jų panašių dydžių, dirbančių žmonių skaičiumi, gyvulių kiekiu, naudojama technika, ir t.t. Tipiška Šveicarijos ferma yra šeimos verslas ir tai yra pagrindinis žemės ūkio veiksnys.
Gamybos ir efektyvumo lygis
Per paskutinius 40 metų, Šveicarijoje pakilo produktyvumas 1 hektarui, dėka greito technologijos biologijos ir organizacijos tobulėjimo. Žemės ūkio produkcija per šį laiką ppadvigubėjo. Galutinio produkto vertė, skaičiuojant gamintojo kainomis, išvežant iš fermos, buvo nustatyta 8,8milijardai, Šveicarijos frankais, 1992 metais. Aukštas procentas pristatytas galvijų ūkyje apytiksliai 75%. Beveik ¾ visos Šveicarijos naudojamo paviršiaus, gali būti naudojamas auginanti pašarus galvijams (Kalnų ūkininkavimas įtraukia tiktai pieninius galvijus). Efektyvumas parodo kaip Šveicarija gali susitvarkyti su savo maisto pramonės pokyčiais, kad pamėgtų efektingumo lygis, Šveicarija turi pamažinti priauginimo produkto kiekį iki importuoto pašaro skaičiaus. Jo efektingumas per 1988 – 1990 buvo 62%. Kasdienis suvartojimas 3200 kalorijų galvijui, 22000 kalorijų gali būti pateikta iš namų produkcijos.
Žemės ūkio įstatymas
Žemės ūkis turi sukurti reikalingas sąlygas Šveicarijos žemės ūkiui įvykdyti šias užduotis geriausiu galimu būdu: padėti užtikrinti maisto patikimumą ir gerą kokybę, išplėsti ir tęsti pagrindinius gyvenimo poreikius išlaikyti ir pprižiūrėti naudingą žemę, padėti išlaikyti nors tokį patį populiacijos lygi. Pagrindinis žemės ūkio įstatymas Šveicarijoje, įtraukia federalinę konstituciją (Straipsnis 316). Žemės ūkio federalinės išlaidos ir maisto kiekis išeina 3,1 milijardas Šveicarijos frankais per metus arba 8,7% viso metinio biudžeto.
Miškininkystė
Miškai, natūrali įvairių gyvūnų ir augalų rūšių gyvenvietė, yra labai stipriai atakuojama žmogaus. Per amžius miškai turėjo nepakeičiamas medienos žaliavas, kaip energijos šaltinius. Neseniai mes supratome miškų vertę, kaip gynybą prieš potvynius ir žemės nuošliaužas. Šveicarus įstatymu tikslas, tęsti ir skatinti sveikų ir pastovių miškų auginimą. Dėka bendros talkos, kuri padėjo atstatyti legaliai išnaikintus žemės plotus, Šveicarijos miškai dabar yra labai saugomi nuo žmonių „erozijos“ (naikinimo, įsiterpimo). Centriniai autoritetai pateikia ne tik įvairiu būdu kaip nepakenkti miškams ir žinovams apie miškų išsaugojimą. PPirmas Šveicarų valstybinis miško išradimas (1982 – 1990) – Šveicarų Federalinis Miško Institutas. Miškai, sniegynai ir žemės paviršius – šio instituto pagrindiniai uždaviniai. 4,5 milijonai m3 yra padirbta iš 7milijonų m3 galimo naudojimui medžio.
Dar vienas, bet nemažiau svarbus faktas, kad 90‘000 darbo vietų yra tiesiogiai susijusių arba netiesiogiai su miškininkyste ir medžio gamyba.
TURIZMAS
Didžiausios pajamos gaunamos iš užsienio turizmo 1996 m.
Valstybė Mlrd. dolerių
JAV 70
Italija 30
Prancūzija 28
Ispanija 27
D. Britanija 19
Vokietija 18
Austrija 14
Kinija 12
Šveicarija 9
Kanada 9
XIX a. Pabaigoje davė pradini impulsą Šveicarijos „ekonomikos stebuklui“; turizmo industrija apima nemažai sferų: viešbučius (apie 7500 viešbučių, mmotelių, sanatorijų, pensionų ir pan.), maitinimą, suvenyrų gamybą ir prekybą. Alpių vedlių tarnyba (senbernarų veislės šunys gelbėtojai), kalnų slidinėjimą ir alpinizmą.
Užsienio turistų skaičius min.:1980= 9, 1985= 12, 1991= 12,5. pajamos iš užsienio turizmo mlrd. JAV dolerių: 1990= 6,8, 1991= 7,1. 1992= 7,1.
UŽSIENIO PREKYBA
Sunkiai surasti valstybę, Vakarų Europoje, kuri lygiuotųsi su Šveicarija ir su jos priklausomybe nuo užsienio prekybos. Tai liečia tiek importą, tiek eksportą. Nuo neatmenamų laikų Šveicarijos policija padėjo pamatus laisvai prekybai. Šveicarija yra apibūdinama kaip mažo importo muito ir iš esmės jokių kvotų, išskyrus žemės ūkio produkcija, šalimi. Tai reiškia, kad Šveicarija turi didžiausias vienam gyventojui užsienio prekybos kainas, nuo kurių priklauso aukštas gyvenimo lygis.
Šveicarai turi būti dėkingi sveikatingumo produktų eksportui ir dideliam importo nukritimui, dėl perorganizavimo vidaus rinkoje 1992 m., kai beveik suvienodėjo didelis deficito balansas. Tuo pačiu metu čia augo paslaugų mokesčių augimas, kuris normaliai kompensavo pardavimo deficitą. Tai baigėsi atsiliepimu biudžeto pagausėjimu apie 20 bilijonų Šveicarijos frankų.
Antro pasaulinio karo pabaigoje, kada kitos pramoninės tautos bandė atstatyti savo sugriautą ekonomiką, Šveicarijos darbo jėga ir gamybos priemonės buvo nepaliestos ir įžengė į spartų augimą.
Nuo tada Šveicarijos produkcija ir pajėgumas tęsė savo plėtrą. Padėka turi būti išreikšta pažangiam technologijos augimui ir pabrėžiant profesinį lavinimąsi, todėl dėl šitų yypatybių daugybė Šveicarijos kompanijų pirmauja savo produkcija ir teikiamomis paslaugomis savoje sferoje.
Bet net visu greičiu veikianti ekonominė mašina taip pat genda, ir greitai Šveicarams reikėjo prašyti pagalbos: šalies gimtoji darbo jėga- net daugelis dirbančių moterų- buvo nepatenkinti. Nuo 1950 metų pabaigos, užsieniečiai, daugiausiai iš Italijos ir Ispanijos, atvyko paspartinti Šveicarijos ekonomikos augimą; be jų standartinis gyvenimas Šveicarijos, niekada nebūtų pasiekęs tokio lygio.
Kada ekonomika pradėjo silpnėti 1970 m. viduryje, užsienio darbininkai iš pirmo jautė efektą. Nuo 1977 iki 1982 buvo atsigavimo periodas, nors buvo keletas tarpinių nuosmukių pramonės srityje, kurie buvo iš esmės reikalingi, bandant atkartoti augimą.
Labai sėkmingi finansiškai buvo 1990 metai. Šitais metais pasibaigė ilgiausias ekonomikos augimo etapas nuo paskutinio karo. Tuo tarpu sunkiai veikianti infliacijos kryptis augo, nes ji turėjo atremti griežtą piniginę politiką. 1990 metų pabaigoje prasidėjo švelnus, bet nepaprastai ilgas nuosmukio periodas, kuris sukėlė krizę nekilnojamo turto rinkoje, kuri vėliau atsiliepė bankų sektoriuje. Ekonominės krizės padariniai ypač atsiliepė statybos pramonėje. Nors lyginant su kitais nuosmukiais ši krizė nepaliko ryškaus pėdsako nacionaliniame produkte, bet padarinys darbuotojams buvo esminis.
Ilgalaikis užsienio prekybos deficitas iki 1993 m.; eksportas mlrd. JAV dol.: 1980= 29,5, 1990= 64, 1992= 66, 1993= 63, 1994= 70; importas mlrd. JAV dol.: 1980= 36, 1990= 70, 1992= 66, 11993= 61; eksporto struktūra pagal šalis proc.: Vokietija 25%, Prancūzija 10%, Italija 9%, JAV 8%, Didžioji Britanija 5%; importo struktūra pagal šalis proc.: Vokietija 35%, Prancūzija 11%, Italija 11%, JAV 6%, Japonija 5%.
Geležinkeliai,
Visas geležinkelių ilgis km: 1980= 5041, 1991= 5112; geležinkelio tankumas 12,4km/100 kv.km (2 vieta pasaulyje); elektrifikuota 99,5 proc. Geležinkelių (aukščiausias rodiklis pasaulyje); svarbiausios linijos: Transalpių (Bazelis – Ciurichas – Insbrukas – Viena), Gotardo (kontroliuoja SBB – CFF), Liočbergo – Simplono (kontroliuoja BLS); Ledynų ir Berninos ekspresai.
Didžiausios bendrovės
Tarp 500 didžiausių Europos bendrovių pagal rinkos kapitalą Šveicarijos buvo: 1991= 10, 1992= 25, 993= 27; tarp 500 didžiausių pasaulio pramonės bendrovių pagal apivartą Šveicarijos buvo: 1991=10, 1992= 9, 1993= 9.
Vieta pagal apyvartą Vieta tarp 500 pasaulio pramonės bendrovių Bendrovė Profilis Apyvarta mljrd. JAV dol.
1 22 NESTLE Maistas 38,9
2 38 ABB Asea Brown Boveri Elektrotechnika 28,3
3 – Marc Finansai 24,0
4 75 Ciba- Geigy Chemija 15,3
5 – Compagnie Financiere Richemont Holdingas 11,7
6 – Migros Mažmeninė prekyba 10,5
7 141 Sandoz Vaistai 10,2
8 152 Roche Holding Chemija 9,7
9 – PTT Suisse Telefonai 9,1
10 – Maus Frezes Holdingas 7,8
11 – Coop Shweiz Mažmeninė prekyba 7,5
12 – Dow Europe Chemija 5,8
13 262 Holderbank Management Statybinės medžiagos 5,7
14 323 Sulzer Įvairios mašinos 4,5
15 – Swisair Aviacija 4,3
Naudota literatūra
Viskas versta iš anglų kalbos
1. http://www.atlapedia.com/online/countries/switzer.htm
2. http://www.Switzerland.sz/eng/
3. http://www.swiss.economy.com/
4. http://www.worldstatistics.com/sz/
