šveicariškų bankų patikimumas
Turinys
Įvadas ………………………… 2
1. Šveicarijos bankų istorija ………………………… 3
2. Šveicarijos bankų paslaptys
2.1. Turtas ………………………… 6
2.2.Banko funkcijos ………………………… 7
2.3. Kaip aš galiu atsidaryti sąskaitą Šveicarijos banke? ……………… 8
2.4. Šveicarijos bankų konfidencialumas …………………….. 9
2.5. Šveicarijos bankų „nešvarių pinigų plovimas“ ……………….. 10
3. Bankų rūšys ………………………… 11
4. Didžiausias Šveicarijos bankas – UBS ……………………….. 12
5. Šveicarijos bankininkų asociacijos portretas ……………………. 15
6. Lietuvos bankų patinimumas
6.1. Istorija ………………………… 16Įvadas
Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pinigus skolinačių ir užsienio valiutą keičiančių būta jau Babilone ( 2000 metų prieš mūsų erą )), Graikijoje, Romoje. Dažniausiai tuo užsiimdavo šventyklos, valstybinės žinybos, stambūs pirkliai, kurie priimdavo saugoti tauriuosius metalus, pinigus, brangenybes, už lupiškas palūkanas duodavo paskolas. Anglijoje bankininkystė paplito tarp auksakalių. Jie priimdavo saugoti brangenybes ir greitai suvokė, kad ne visi klientai savo atsargas nori atsiimti tuo pat metu, vadinasi, dalį jų galima skolinti. Tačiau tikroji bankininkystės pradžia yra Renesanso laikai. Pirmieji bankai atsirado Lombardijoje, nuo tada vartojama sąvoka. Labai plačiai ji paplito Italijoje, kur bankininkai ne tik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bbet ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. Nuo XII amžiaus Šiaurės Italijoje ( Florencijoje ) žinomi bankininkai ( bancherii ) Medičiai, Vokietijoje – Fugeriai ir Velseriai, Šv. Jurgio bankas Genuje ( 1407 m. ), Banco di Rialto Venecijoje (( 1587 m. ), Milane ( 1593 m. ), Amsterdame ( 1609 m. ), Hamburge ( 1619 m.), Niurnberge ( 1621 m. ), Stokholme (1656 m.).(5,8).
Bankai yra ne tik mūsų ūkio širdis, jie yra ir drauge to ūkio smegenys. Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires. Kas nori tinkamai suprasti ir pažinti mūsų ūkio reiškinius, tas turi pažinti bankų statiką ir bankų dinamiką.
Ekonomikos transformavimosi laisvos rinkos linkme metu bankai vystoti sparčiai, stengdamiesi perimti geriausius šiuolaikinės bankininkystės pasiekimus. Greitai augo Šveicarijos ir Lietuvos bankų finansinė galia, didėja jų siūlomų paslaugų kiekis, gerėja serviso lygis.
Savo kursiniame darbe aptarsime Šveicarijos ir Lietuvos bankų istoriją, veiklą ir jų patikimumą.1. Šveicarijos bankų istorija
Šveicarijos demokratijos modelis nėra jau toks demokratiškas, taip mano daugelis europiečių –– taip savikritiškai apie valstybę pasisako dalis už įstojimą į ES balsuojančių gyventojų. Iš tiesų įdomu, kas gi toji mįslingoji, savo bankuose sukaupusi bene vieną ketvirtadalį viso pasaulio finansų, šalis, įsikūrusi Senojo Žemyno vidury ir nuo neatmenamų laikų vadinama Šveicarija.
Užsieniečiai, kuriems Šveicarijoje teko pragyventi daugiau kaip dešimt metų, šį kraštą apibūdina kaip fenomeną. Pirmiausia jie pastebi, kad nors valstybė ir maža, ji veikia socialinį ir ekonominį Europos gyvenimą. Šveicarų vykdoma pinigų politika, moderni bei stulbinančiai paslanki bankų sistema, sėkmingas uužsienio valiutos įplaukų panaudojimas liaudies ūkyje leidžia šiai Vidurio Europos valstybei diktuoti savo sąlygas kitų Vidurio Europos valstybių vidaus ekonominei politikai.
Šios nedidelės valstybės pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su pasakišku gamtos grožiu, žmonių darbštumu, taupumu ir turtingumu. Lietuvišką išmintį “ jei neturtingas ir neprotingas “, matyt, galima transformuoti į šveicarišką – “ jei turtingas, tai ir protingas “. Darbštumo ir taupumo dėka sukaupti turtai Šveicarijoje naudojami saugiai ir protingai. Tam tarnauja puikiai išvystyta, visam pasauliui gerai žinoma bankų sistema. Bankai siūlo savo paslaugas nuo pat pirmos žmogaus atėjimo į šį pasaulį dienos iki paskutinės. Taip naujagimio tėvus pradžiugina kartais net kelių bankų pranešimai, kad jų vaikui jau atidaryta nedidelė sumos sąskaita. Siūlė Šveicarijos bankai ir savo pagalbą, sudarant klientų testamentus, prisidedant prie jų vykdymo.
Ilgai būtų galima pasakoti, kaip kaupėsi šioje mažoje šalyje didžiuliai turtai. Pradžios tikriausiai tektų ieškoti atsigręžus keletą amžių atgal, kai tūkstančiai Šveicarų kovojo už įvairių valstybių karalius ir kunigaikščius, į gyvenimo pabaigą grįždami į Tėvynę, parsiveždavo ir sunkiai uždirbtus pinigus. Šios šalies politinis ir ekonominis stabilumas kaip magnetas traukė čia turtus iš įvairių planetos kampelių. Bankai mielai priimdavo iš įvairių šalių “ pabėgusius pinigus” ir kitą turtą, garantuodami jų saugumą, o jo savininkams – paslaptį. Būtent bankinė ppaslaptis buvo, yra ir bus Šveicarijos vienas iš svarbiausių bruožų, jų efektyvios veiklos ir didelės traukos priežastis.
Mes neretai susiduriame su įvairiomis profesijoms būdingomis paslaptimis, sakysime gydytojo ar dvasininko, notaro ar advokato. Įvairių valstybinių įmonių ar privačių firmų tarnautojai taip pat privalo negarsinti ir neskleisti tam tikros informacijos, laikytis konfidencialumo principų.
Bankinė paslaptis yra sena kaip ir patys bankai. Šveicarijos bankų paslapties ištakų reikia ieškoti sugrįžtant porą šimtmečių atgal, kada šioje šalyje sparčiai ėmė formuotis bankų sistema. Aplinka tam buvo labai palanki ir pirmiausia čia reikia nurodyti aukštą Šveicarijos politinę kultūrą, tobulą juridinę sistemą, efektyvų jos funkcionavimą. (3,18).
Istorija prasidėjo dar sąjungininkų kariuomenei traukiant per Prancūziją ir Lenkiją, kai apie Hitlerio okupuotą Europą veržėsi kilpa. 1944 m.rugpjūčio 10d. įtakingų vokiečių pramoninkų grupė susirinko viešbutyje Strasbūre, Prancūzijojje. Karas pralaimėtas, pranešė SS generolas vyrams iš ,, Krupp ”, ,, Rochling ”, ,, Messerschmit ”, ,, Rheinmetall ” ir kt.. Nacių režimas atšaukė draudimą eksportuoti kapitalą, kad stipri Vokietijos imperija galėtų būti atkurta po pralaimėjimo. Tik ką išslaptintos sąjungininkų žvalgybų ataskaitos skelbia, kad nemaža turto turėjo būti perkelta
( nėra įrodymų, kad būtent minėtos įmonės tai padarė ) per trečią šalį. Ta šalis, karo metais naciams buvusi neįkainojama, – Šveicarija.
Paveikslas ( 2.1. )). Taip 1947 m. atrodė ,, Credit Suisse ” pastatai Ciūriche.
Kalnuotoji Šveicarija visuomet buvo principinga ir neutrali. Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais neutralumas galėjo b.ūti lankstus. Nė viena šalis neliko karo nepaliesta, neutralios šalys tapo stambių lošėjų žaislais, intrigų lizdais – vietomis, kur kariauta ne ginklais ir kariuomene, o kitomis priemonėmis, bet tikslų siekta tokių pačių. Šveicarija būtų buvusi visiškai nepajėgi apsiginti, jeigu vokiečiai būtų įsiveržę, todėl brangiai sumokėjo už savo neutralumą, tapdama vokiečių karo mašinos bankininke. Tik prabėgus dešimtmečiams visiško uždarumo, patys šveicarai pradėjo pripažinti, kad karo metais padaryta neleistinų kompromisų.
Pagal susitarimą tarp Pasaulio žydų kongreso ir Šveicarų bankų asociacijos, pasirašytą 1997 gegužės mėn., šveicarai pažadėjo specialioms tyrimo komisijoms suteikti galimybę laisvai tirti jų sąskaitas. Tai pirmas kartas, kai tokia galimybė bus suteikta pašaliečiams.
Kaip gimė tas garsusis Šveicarijos bankų paslaptingumas? Šiuolaikinės šveicarų bankinės sistemos kūrėjas – Alfredas Ešeras. Iš pradžių jis įsteigė nedidelį banką. Tačiau turėjo genialią idėją – panaudodamas deponuotus pinigus prisidėjo prie geležinkelio per Alpes nutiesimo. Taip sudėtingas ir pavojingas kelias iš Vokietijos ir Prancūzijos į Italiją tapo prieinamas kiekvienam. Tai turėjo milžiniškos įtakos prekybos vystymui, o iki tol buvęs provincijos miestas Ciūrichas atsirado prekybinio kelio centre. A. Ešero bankas augo kaip
ant mielių. XX amžiaus pradžioje Ciūrichas tapo vienu stambiausių Europos bankų centrų. Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, šveicarai suprato, kad galima iš jo išpešti naudos. Jie nusprendė laikytis nuošalyje nuo kovų ir bendradarbiauti su visomis kariaujančiomis pusėmis. Taip 1918 m. Europa pamatė, kad žemyne nėra viena saugi vieta – Šveicarija. Kas galėjo, tas čia vežė savo santaupas. Depozitų stulbinamai daugėjo. Šveicarai, siekdami pritraukti dar daugiau pinigų, išvystė turizmą ir atvykstančius į šalį poilsiautojus kvietė bent šiek tiek turto palikti jos bbankuose. Kai po kelerių metų kitos valstybės suprato, kad iš jų išvežama vis daugiau pinigų, ir įvedė griežtus apribojimus, šveicarai patobulino savo sistemą. Bankininkai klientams būtiną korespondenciją siuntė ne iš Šveicarijos, bet iš kliento gimtosios šalies teritorijos. Be to, savo atstovus siuntė į daugelį Eurpos valstybių, esant reikalui, agentai nelegaliai iš tų šalių išveždavo klientų pinigus ar auksą, kurie paskui būdavo panaudojami Šveicarijoje.( 14, 7 )2. Šveicarijos bankų paslaptys
2.1. Turtas
Šiuo metu Šveicarijos bankuose dirba 3,6 proc. visų šalies dirbančiųjų, čia ssukuriama 8 proc. viso šalies nacionalinio produkto. Bankai yra labai svarbus mokesčių mokėjimo šaltinis. Šios šalies gyventojų skaičius nesiekia septynių milijonų, o čia esantys bankai valdo, kaip skelbia informacija, 2100 milijardų šveicariškų frankų turtą ( apie 6300 milijaurų litų ) .. Jei kas pabandė paskaičiuoti turto dalį, tenkančią vienam šveicarijos gyventojui, tikriausiai kiek nustebo. Tiesa, patikslinsime, kad daugiau nei pusę iš šių 2100 milijardų frankų turto priklauso ne Šveicarijos, o užsienio piliečiams. Ne veltui yra dažnai sakoma, kad Šveicarija yra “ saugiausias visų penkių kontinentų seifas ”. Tačiau ir perpus sumažintas šis rodiklis atrodo labai įspūdingai. Tiesa, didesnę šio turto dalį sudaro ne taip kaip pas mus – piniginiai indėliai, o įvairūs vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos. Bankų saugyklose sukrauti didžiuliai kiekiai brangiųjų metalų, priklausančių.Ne, kam tai priklauso mes nežinome – paslaptis. Saugo Šveicarijos bankų požemiai ir daug meno kūrinių. Savininkai savo brangiausiais paveikslais pasigėri ateidami į banko požemius. Apžiūrėję tokias meno kūrinių saugyklas viename iš didžiausių Šveicarijos bankų, siūlome čia ssurengti saugomų paveikslų parodą. (3, 18)
Šveicarijos bankai kuria patikimą, rafinuotą banko imidžą. Banko klientui labai svarbu, kokį vardą turi jo bankas, kaip ir kokias operacijas atlieka, ar jos atliekamos sąžiningai ir saugiai. Banko klientams įdomu sužinoti, kas vadovauja bankui – ar vadovai išsilavinę ir kultūringi žmonės. Tai formuoja klientų nuostatą: geruose namuose – geri šeimininkai. Kada visuomenė daug žino apie banką, jam lengviau surasti klientus, o ir klientai lengviau suranda banką. Yra bankų, kurie dirba jau su kelinta tos ppačios šeimos karta. Na, o šeimos pagarbiai mini ” savo “ banko vadrą.
Aštrioje ir negailestingoje konkurencinėje kovoje bankai kovoja už kiekvieną klientą, suprantama, kad kitaip ir būti negali, nes kas kitas, jei ne klientas, moka banko darbuotojams atlyginimus. Todėl nuo kliento pasitikimo iki atsisveikinimo su juo banko darbuotojai rodo jam didžiausią dėmesį, pagarbą ir jo vertės suvokimą. Bankui labai svarbu patenkinti jo poreikius. Labai svarbi ir tinkama bankų aplinka. Barjerais ir langeliais atsiribojusių nuo kliento banko darbuotojų jau negrįžtamai praėjo.
Suprantama, kad siekiant išsilaikyti ir laimėti konkurencinėje kovoje labai daug lemia aukštas banko darbuotojų profesionalumas. Ne veltui dažnai girdimi prasmingi teiginiai
“ Didžiausias banko turtas yra jo darbuotojai “, “ Profesionalumas yra viskas “. Šveicarijos bankų bendrijoje banko darbuotojų profesionalumui yra skiriamas labai didelis dėmesys. Per daug metų praktiškai patikrintos mokymo programos ir metodikos leidžia nuolat gerinti banko darbuotojų profesinį pasirengimą. Šveicarijoje sakoma, kad kiekvienas banko darbuotojas kišenėje nešiojasi auksinę banko direktoriaus automatinė plunksną.
Nuolatinis savo profesinio lygio kėlimas sudaro galimybę gabiausiems ir darbščiausiems banko darbuotojams užimti direktorių postus. Būtina pastebėti, kad Lietuvoje kai kurie bankai taip pat įkūrę mokymo centrus.(3, 22)
Karikatūra ( 2.1. ). Tarpusavio santykiai. ( 3, 22)2.2. Banko funkcijos
Šveicarijos bankininkystė žinoma savo įvairumu. Tai pagrindas ppasaulinės bankininkystės koncepsijai, pagal kurią visi bankai gali ( pa ) siūlyti skirtingas bankų paslaugas:
• kreditai, paskolos;
• turto tvarkymas ir investicijų ( įdėto kapitalo ) konsultacija;
• atsiskaitymų susitarimas (sandoris );
• indėlių veikla ( saugomos sąskaitos);
• valiutų keitimas;
• apsaugos veikla;
• įsipareigojimo ( finansiškai paremti ) veikla;
• kitos operacijos.( 25 )
2.3. Kaip aš galiu atsidaryti sąskaitą
Šveicarijos banke
Atsidaryti sąskaitą labai lengva – tereikia nuvažiuoti į Šveicariją ir užpildyti keletą blankų. Pirmiausia kontaktas su banku, su kuriuo tu nori turėti reikalų , teikia savo atidarymo sąskaitos sąlygas. Jei tu nori atidaryti nedidelę sąskaitą, tai labai brangiai kainuoja ir daugumos bankų būtina sąlygą turėti bent minimum didelį indėlį. Šiuo momentu informacija tokia, kad keletą bankų atidarys negyventojams saugojančias sąskaitas su 5000 frankų ( Šveicarijos nacionaliniai pinigai ) pradiniu indėliu.
Geriausiai yra turėti banko ar bankininko rekomendaciją. Klientas gali atidaryti sąskaitą savo vardu arba numerinę sąskaitą. Šiuo atveju tik keli banko darbuotojai žino, kas yra tikrasis sąskaitos savininkas. Galima atidaryti sąskaitą Šveicarijos arba užsienio kompanijos vardu.
Praktika rodo, kad sąskaitas Šveicarijoje paprastai atidaromos steigiant akcinę bendrovę, kuri įregistruojama Šveicarijoje arba kitoje šalyje su priveligijuotais mokesčiais.
Kompanijos steigimą kontroliuoja Šveicarijos notaras, šis darbas užtrunka 3 – 4 savaites. Jeigu kapitalo indėlininkas negali atvažiuoti į Šveicariją, kompaniją įkurti gali trys jjo parinkti asmenys ( pvz., advokatas, notaras ir sekretorius ).
Kol steigiama kompanija, Šveicarijos bankas blokuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. Šveicarijos frankų ( apie 70 tūkst. JAV dolerių ). Atlikus steigimo procedūrą, ši “ akcinės bendrovės kapitalo ” suma ( išskaičiavus 3 proc. mokestį ) grąžinama kompanijai. Kompanijos įkūrimas Šveicarijoje suteikia teisę gauti ilgalaikę biznio vizą, leidžiančią užsienio direktoriams išbūti Šveicarijoje iki 120 dienų.( 14, 7 )
Pseudoniminės sąskaitos nelabai skiriasi nuo normalių sąskaitų. Šios sąskaitos įprastas įrašas yra kliento vardo užuomina ar kita informacija nustatanti tapatybę, tai būtų skaičių kodas ar slapyvardis. “ Draugystė ” tarp skaičių kodo ir slapyvardžio yra žinoma faktiškai tik tai klientui ir banko viduje esantiems keliems banko vadovams ir jų sekretorėms. Tai svarbus akcentas Šveicarijos banko turimame įsipareigojime, t. y. tiesos tapatumas tarp sąskaitos savininko ir palankaus šeimininko. Be to, nėra tokių dalykų kaip bevardės sąskaitos, todėl kad yra būtina sąlyga-
griežtas ir stiprus konfidencialumas.
Banko kliento įslaptinimas ir paslapties išlaikymas neliko nepastebėtas tų, kas nori išlikti anonimais, laiko pinigus, uždirbtus nešvariais būdais, patikimuose Šveicarijos bankuose. Manoma, kad korumpuoti Italijos politikai ir mafijozai Šveicarijoje deponavę mažų mažiausiai milijardą dolerių. Tačiau grąžinti šiuos pinigus į šalį realių galimybių nėra, nes teisėsaugininkai nežino sąskaitų
numerių. Paskui europoiečius į Šveicarijos bankus patraukė ir afrikiečiai, azijiečiai. Pinigų niekas negali paimti, bet niekas nežino, kas su jais vyksta ir kiek jų yra sąskaitose. Šveicarijos valdžia pritaria savo bankų veiksmams, nes tai šaliai atneša 9 –10 proc. bendrojo vidaus produkto. Bankų apyvarta siekia bilijoną dolerių. ( 19 )2.4. Šveicarijos bankų konfidencialumas
Šveicarijos bankai informaciją apie savo finansinius ryšius su klientais šalies vidaus ir užsienio tarnyboms suteikia tik labai retais, išimtinais atvejais. Žinoma, tai dažniausiai yra susiję su nelinksmais kriminaliniais ddalykais. Įdomu pažymėti, kad po kliento mirties jokia informacija jokioms vidaus ar užsienio tarnyboms nėra teikiama. Tai, ką palikdamas šią žemę banko klientas paliko banke, yra žinoma tik aukšto banko tarnautojams.
Šveicarijos bankinė paslaptis yra šios šalies piliečių labai tvirtai palaikoma. Svarbiausias klausimas akivaizdus demokratijos pavyzdys – Šveicarijos konfederacija – sprendžia reguliariai, dažniausiai – kas ketvirtį vykstančiuose keliuose referendumuose. Šveicarijos bankai labai rūpinasi savo reputacija, todėl kiekvienas pretenduojantis į naujus klientus ( ypač ne Šveicarijos pilietis ) yra pakankamai ggerai patikrinamas.
Šalies bankams uždrausta atskleisti informaciją apie jų klientus, o Šveicarijos įstatymas seka ta pačia linkme. Šveicarijos įstatymas yra labai griežtas, reiklus konfidencialumui laikyti paslaptį ne tik bankininkystėje, bet ir kitose komercijose. Kriminaliniu nusikaltimu laikoma, kai bankas ar jjo tarnautojas, agentas nesąžiningai atskleidžia konfidencialią informaciją. Ši bankininkystės įstatymo dalis interpretuojama praktiškai ir teisiškai, ir tai rimtas įžeidimas atskleidžiant bet kokią informaciją apie banko klientus. Šveicarijos banko paslaptis – stiprus, pastovus įsisąmoninimas, kad banko įsipareigojimai yra labai rimti, remiantis konfidencialumu. Banko tarnautojai pradėdami darbą banke pasirašo, kad jie užtikrina slaptumą. Bankai apsiima klaidos išieškojimu. Banko slaptumo supratimas iššaukia retai pasitaikančias klaidas. Ši absoliuti nuožiūra neatskiriama Šveicarijos bankų kultūros dalis. ( 17, 27 )
2.5. Šveicarijos bankų “ nešvarių pinigų plovimas “
Šveicarijos įstatymai ypač užkerta kelią “ nešvarių pinigų išplovimui”. Bankininkams privalu žinoti visus kliento reikalus.
Pastaruoju metu Šveicarijos bankai irgi pradeda taikytis prie naujų žaidimo taisyklių. Kai pasaulį pasiekė informaciją apie jų dalyvavimą “ plaunant nešvarius pinigus “ ,, tarpininkavimą Irano – contras aferoje ir kitose, buvo parengta instrukcija apie “ būtiną atsargumą “. Joje nurodoma, kad bankai negali dalyvauti nelegaliai išvežant kapitalą iš kitų valstybių, t. y. Šveicarijos bankų pasiuntinys negali atvažiuoti į Lietuvą ir pasiūlyti verslininkui X paramą išvežant jo pelną. Instrukcija įpareigoja vesti rejestrą visų klientų, įmokančių iš karto daugiau kaip 25 tūkst. Frankų
( apie 65 tūkst. Lt ).
Pasak prityrusių bankininkų, šios nuostatos vis tiek neveikia. Kas iš to, kad bankai žino kkliento pavardę, o ne tik sąskaitos numerį, jeigu ir taip jos neskelbia ? Be to, kas nelegalius pinigus įneša tikra pavarde ?
Kai 1980 m. buvo aptikta, kad kelių šalies bankų paslaugomis naudojasi tarptautinės narkotikų organizacijos, Šveicarijos vtriausybė leido atskleisti kelias slaptas sąskaitas.
Dauguma žmonių atsirado čia sąskaitas, norėdami išvengti mokesčių gimtojoje šalyje – Šveicarijoje išsisukinėjimas nuo mokesčių nėra laikomas kriminaliniu nusikaltimu, tik civiliniu nusižengimu. Užsieniečiai, kol nepažeidė Šveicarijos įstatymų, gali be baimės laikyti pinigus Šveicarijos bankuose. Tokia slaptumo garantija naudojasi įvairūs veikėjai, vykdantys šešėlines tarptautines operacijas. Pavyzdžiui, kai 1980 m. kito “Iraskontra” skandalas, paaiškėjo, kad JAV CŽV agentai naudojasi Šveicarijos bankų sąskaitomis slaptiems sandėriams su užsieniečiais sudaryti. Filipinų diktatorius F. Martronas taip pat turėjo daug pinigų Šveicarijos bankuose. Kai jis buvo nuverstas, Filipinų Vyriausybė pareikalavo juos grąžinti. Šveicarijos Vyriausybė sutiko tai padaryti ir paskelbė, kad atskleis bankų sąskaitų paslaptis, jeigu šių sąskaitų turėtojai yra įsivėlę į tarptautinę nelegalią ve.iklą.
Šveicarijos bankų “ nešvarių pinigų plovimo “ brošiūra iliustruoja visame pasaulyje svarbiausius metodus naudojamus Šveicarijoje, kovoje prieš “ pinigų plovimą “. ( 5 )3. Bankų rūšys
Bankų veikla šioje šalyje – “ant kiekvieno kampo bankai, ir visi jie turi darbo, ir visi jie dirba sąžiningai”, reglamentuoja 1934 m. priimtas Bankų ir ttaupomųjų kasų įstatymas.
Bankininkystė Šveicarijoje yra nepaprastai įvairiapusė. Apžvelgsime keletą jų rūšių:
1. Kontonų bankai. 24 Kontonų bankai valdomi visumoje arba iš dalies kontonų. Išskyrus nuolaidą, jie priklausys nuo taisyklių ir nuostatų, kurie taikomi šalies bankų atsargoms. Kontonų bankai valdomi šiuolaikiškai, savarankiškai, bet jie rūpinasi socialiniu požiūriu – veikimu ir ekonomikos požiūriu – atsakomybės būdu. Jų veiklos svarbiausias pagrindas atitinkamiems kontonams, reiškia jų turimus privalumus buvimą arti savo klientų ir didelis žinojimas apie specifines rinkas. Šių bankų veikla iš esmės yra paskolos su palūkanomis ir indėliai. Apie 95 % jų paskolų yra Šveicarijoje.
2. Regioniniai bankai. Jie mažesni nei pasauliniai bankai, pabrėžiant indėlių ir paskolų veiklą. Jie pasirenka ribotą jų veiklą vienoje srityje. Šio požiūrio privalumai yra, kad jie arti savo klientų, turi kokybiškas žinias apie vietinius reikalus ir supranta kaip regioninė ekonomika dirba.
3. Raiffeisen bankai. Virš 500 Raiffeisen bankų yra Šveicarijoje ir kiekvienas iš jų juridiškai nepriklausomas kooperacinis bankas. Apytiksliai kiekvieną banką sudaro apie milijoną individualių narių. Raiffeisen bankai kombinuoja su Raiffeisen bankų sąjunga Šveicarijoje. Ši organizacija, kur palaikymas jos organizacijos narių, svarstomas problemos strategija, vadovavimo veikla, bankininkystės ir žmogiškiejų išteklių.
4. Privatūs bankai. Privatūs bankai yra iš seniausių bankų Šveicarijoje. Jų forma individualių ar bendrų kompanijų partnerystės limitavimas. Privatūs bankininkai priklauso nuo neapibrėžtumo, tai aantraeilė atsakomybė su jų privačiu turtu. Pagrindinė veiklos sritis – paskolų tvarkymas dažniausiai privatiems klientams. Kaip taisyklė privatūs bankai viešai nesisiūlo priimti saugoti indėlius.
5. Usienio bankai. Užsieninis valdymas reiškia daugiau nei pusę kompanijos kreditų laikoma užsieniečių su kompetetingu susidarinėjamu. Užsienio bankai yra svarbiausi Europoje ( virš 50 %, visų pirma, Europos Sąjungoje ) ir Japonijoje ( apie 20 % ). Jie turi prekybinių ryšių su klientais Šveicarijos išorėje ( užsienio turto sąskaita 70 % jų turto sumos ) , be to ir aktyvų turto valdymą.
6. Kiti bankai. Šita bankų grupė apima įvairiapusiškus bankų veiklos tikslus:
– įstaigų spezelizavimas esamuose pasikeitimuose, saugumai ir turto valdymo
veikla.
– komerciniai bankai: tai daugiausia pasauliniai bankai, kurie “žaidžia”
nekilnojamo turto investavimą – tai svarbi rolė. Be to, komercinėmis
paskolomis prekiauja pramoninės ir komecinės kompanijos.
– vartotojų kreditų organizacijos paskolų srityje privatiems asmenims ir
kompanijoms.
7. Nacionaliniai bankai. SNB ( Swiss national Bank ) yra centrinis Šveicarijos konfederacijos bankas ir tvarko banko šalies monetarinę politiką nepriklausomai. Blogiausiu atveju, paskolos davėjas spekuliuoja biržoje ir siekia numušti vertybinių popierių kursą , garantuoja priimti atsakomybę už Šveicarijos ekonomikos turimą pakankamą likvidumą. Palyginimui, vis dėlto, Anglijos bankas nepanašus, pavyzdžiui, jis neturi kontrolės stiprumo – bankininkystės vadovavimas yra Federacinės bankininkystės komisijos
žinioje. ( 26 )
4. Didžiausias Šveicarijos bankas
“Union Bank of Switzerland vice” ( UBS )
Šveicarijoje yra du didžiausi bankai, tai UBS ir “Credit Siuse”. Tačiau mes plačiau panagrinėsims tik UBS.
“Union Bankof Switzerland” ( prezidentas Alanas Ogolenas ) yra vienas didžiausių ir įtakingiausių pasaulio bankų, kurio vertė 1996 m. pabaigoje buvo apie 400 milijardų Šveicar.ijos frankų. Šis bankas, būdamas pagrindinių pasaulio vertybinių popierių biržų narys, turi ir ganėtinai išplėtotą mažmeninės bankininkystės tinklą Šveicarijoje, apie 80 filialų, dukterinių kompanijų iir užsienio atstovybių. Šiame banke dirba apie 30 tūkst. žmonių.
UBS pasulyje žinomas kaip solidus patikimas universalus bankas, kurio strategija paremta trimis “banginiais” : korporacijų institucijų finansavimo veikla, veiklos bei rinkos valdymu, patarimais investuotojams bei institucijų turto valdymu.
UBS – didžiausias Šveicarijos bankas pagal savo kapitalą bei akcijų vertę. 1996 metų gruodžio 31 . UBS turtas buvo 9,6 milijardo Šveicarijos frankų, o jo akcinis kapitalas ir sukaupti rezervai siekė 16 milijardų Šveicarijos bankų. Tuo pačiu metu banko turtas kartu su ddukterinėmis kompanijomis kartu siekė 437 milijardų Šveicarijos frankų, o akcinis kapitalas – 22 milijardus Šveicarijos bankų.
UBS sukurtas 1912 metų rudenį susijungus dviems regioninėms komerciniams bankams. Tai buvo pirmasis Ciuricho kontone registruotas bankas. Trečiajame dešimtmetyje UBS aktyviai plėtojo savo rinką ššalies rytuose bei šiaurės rytuose, prisijungdamas kitus mažesnius bankus bei steigdamas filialus šioje šalyje. Klientams pasiūlytas visų bankų paslaugų paketas, o pagrindinis dėmesys sutelktas į tarptautinę banko veiklą. 1945 metais, prisijungus “ Banque Federale“ , UBS įsitvirtino tarp didžiausių Šveicarijos bankų. Tačiau plečiant bankinę veiklą, nuo 1962 m. UBS turtui perkopus 7 mlrd. ribą jis tapo didžiausiu šalies banku.
1946 metais UBS veikla peržengė Europos sienas ir buvo įsteigta atstovybė Niujorke. 1967 metais Londone įsteigtas investicinės bankininkystės padalinys, kuriame šiuo metu dirba 2500 žmonių. Jis atlieka operacijas Šiaurės Amerikoje, Europoje bei Tolimuosiuose Rytuose.
Įtakingas “ Global Finance Magazine “ , leidimas Niujorke, UBS pavadino 1997 metų geriausiu besivystančių rinkų privatizavimo banku. 1996 metais UBS Londone pasiūlė apie 100 mmln. JAV dolerių vertės Pliva, Kroatijos farmacijos kompanijos su 2 mlrd. JAV dolerių vertės rinka, akcijų. 500 – 600 mln. JAV dolerių vertės sandoris su KGHM, Lenkijos vario monopolija, buvo didžiausias Rytų Europos sandoris nuo veiklos šiame regione pradžios.
1996 metais, atlikęs 11 sandorių, kurių vertė – 21,5 mlrd. JAV dolerių, UBS pasaulinėje privatizavimo reitingų lentelėje užėmė 8 vietą. Pagal susiliejimų ir prijungimų aptarnavimą UBS su 61 – u 58,2 mlrd. JAV dolerių vertės sandoriu taip pat buvo 8 –– asis pasaulyje.
1997 metais tikimasi, kad UBS bus ypač aktyvus teikdamas naujų akcijų leidimo ir platinimo paslaugas. Šiuo metu bankas užima viršutinę akcijų emisijų platintojų reitingų lentelės vietą. UBS vaidina esminį vaidmenį privatizuojant “ Ciba Speciality Chemicals “, taip pat jam padedant vyksta 4,5 mlrd. JAV dolerių vertės “ Telefonica de Espana “ antrinis privatizavimas,
2,2 mlrd. Prancūzijos frankų vertės akcinis “ Canal + “ privatizavimas bei 250 milijonų JAV vertės “ Volkswagen International Finance “ akcijų emisija. Šiuo metu baigiamas 30 Argentinos oro uostų privatizavimas. ( 12, 9 )
Ir tai dar toli gražu ne visas sąrašas. 1994 metais talkinta Norvegijos didžiausiai nepriklausomai naftos gavybos grupei “ Saga Petrolium “ ir prijungtas 1,23 JAV dolerių vertės
“ Santa – Fe Exploration”.
Per praėjusius metus bendros tokių darbų apimtys padidėjo tiek, kad UBS pagal šią veiklą, šoktelėjęs iš 15 vietos, kurią užėmė 1996 metais, pakilo iki 8 vietos 1996 metais.
1997 metais pradėta dirbti su Danijos draudimo kompanija “Aegon” ( sandėrio vertė apie 3,5 mlrd. Jav dolerių ), medicinos kompanija “ Incentive “ iš Švedijos ( 1,6 mlrd. Jav dolerių vertės sandoris ), “Entergy”, Jav elektros energijos kompanija ( sandėrio vertė 1,2 mlrd. Svarų sterlingų ) ir ““Mobilkom Austria”, mobiliojo ry.šio telefonų operatoriumi, dėl 699 mln. Jav dolerių vertės susiliejimo su STET. Ką tik UBS patvirtintas kaip Pietų Afrikos kalnakasybos giganto – “Gencor” – restruktizavimo patarėjas.
Per praėjusius 2 metus UBS atidarė tyrimo padalinius Prahoje ir Varšuvoje. Banko analitikai yra puikiai susipažinę su visais pagrindiniais regionais – Europa, Šiaurės Amerika, Rytų Azija, Japonija bei Lotynų Amerika. Pasaulyje UBS pripažįstamas kaip turįs bene geriausias Rytų ir Centrinės Europos analitikus. Šie strateginiai akcijų analitikai dirba kartu su ekonomistais, valiutų rinkų analitikais ir savo klientams teikia visapusiškas paslaugas bei konultacijas apie akcijų leidimą ir platinimą.
UBS yra atlikęs keletą globalinių rinkos tyrimų. Išanalizuotos telekomunikacijų, naftos, plieno, popieriaus ir įpakavimo pramonės rinkos. Investicijų valdytojai tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje pripažino šių tyrimų ypač aykštą klasę.
Per praėjusius dvejus metus UBS’o kaip akcijų analitiko reitingas labai sustiprėjo, ir dabar Japonijoje šis bankas kotiruojamas 5-uoju iš 9 panašias paslaugas teikiančių kompanijų, Europoje UBS yra 2 –asis iš 3, Rytų Azijoje – 10 –asis iš 27. Jo tarptautiniai akcijų tyrimai Japonijoje laikomi geriausiais, o Europoje labai vertinami akcijų tyrimai. Ypač palankiai kotiruojami ir akcijų, platinamų besivystančiose rinkose, tyrimai.
1997 metų gegužės mėnesį “Globa!Finance Magazine” teigė, kad UBS, remdamasis savo istorine patirtimi Šveicarijoje ir JAV, tteikė puikios kokybės paslaugas tiems, kurie sudarinėja labai stambius investicijų pritraukimo ar privatizavimo sandorius”. Mes žengėme didelį žingsnį pirmyn per pastaruosius 2 metus”, – teigė Heino Teschmacheris, UBS padalinio Londone susijungimo ir prijungimo tarnybos vadovas.
UBS ypač aktyviai veikė projektų finansavimo rinkoje. Be jau įprastų operacijų paskutiniu metu atliktos kelios naujo pobūdžio operacijos. Tai “London & Continental Railways” statybos finansavimas, obligacijų rinkos plėtojimas Lotynų Amerikoje. Čilėje dirbta patarėjais ir vadybininkais leidžiant “ Petropower cogeneraion plant “ akcijas, Kolumbijoje aptarnauta El Dorado oro uosto plėtros akcijų emisija, Meksikoje – “ Petacalco “ anglies gavybos įmonės akcijų emisija. ( 12, 9 )5. Šveicarijos bankininkų asociacijos portretas
Šveicarijos bankininkų asociacija yra pagrindinė Šveicarijos finansinių organizacijos centrų ir reprezentuoja bankų interesus. Turi reikalų su valdžios įstaigomis Šveicarijoje ir užsienyje:
reklamuoja Šveicarijos įvaizdį pasauliui kaip finansinį centrą;
skatina dialogą su kritiška visuomene Šveicarijoje ir pasauliniu mastu;
formuoja taisyklių sistemą spcelistų pasitarimams su kontrolės institucijomis;
palaikymas jaunimo mokyme, tai nusistoėjusi vykdoma veikla bankininkystės veikloje;
palengvina pasikeitimą informacija ir žiniomis tarp bankų ir banko darbuotojų;
koordinuoja susijungimo projektus, kuriuos įpareigoja Šveicarijos bankai.
Šveicarijos bankų asociacija ( SBA ) buvo įkurta 1912 m. Baselyje ir šiandien narių skaičius yra 400 bankų ir 8,300 individualūs asmenys. Asociacijos ofisas suteikia darbo daugiau kaip 50 etatų. 15 komisijų
svarsto kaip paveikti pramonę. Šios asociacijos pagrindinis tikslas yra garantuoti ir paremti optimalią aplinką finansinių paslaugų industrijai Šveicarijoje ir užsienyje. (20)
6. Lietuvos bankų patikimumas
6. 1. Istorija
Sovietinės okupacijos metais Lietuva buvo visiškai integruota į Sovietų Sąjungos monetarinę sistemą. Visi tarptautiniai atsiskaitymai buvo vykdomi per Vniešekono banką.
Banko pavadinimas Įsteigimo metai Balanso suma, tūkst.Lt
Lietuvos bankas
Žemės bankas
Ūkio bankas
Komercijos bankas
Kooperacijos bankas
Centrinis žydų bankas
Tarptautinis bankas
Kredito bankas 1992
1924
1919
1920
1920
1920
1921
1921 291,4
168,2
46,8
29,2
23,6
20,2
17,7
6,8
Lentele ( 6.1. ). Pagrindinių Lietuvos bankų balanso suma, mln. Lt ( 1940.03.31 ).
Visi šie bankai buvo privatūs akciniai bankai. Jų ttikslas buvo kredituoti prekybą, pramonę. Smulkaus kredito reikalams, ūkininkams ir amatininkams, smulkiai prekybai kredituoti pradėjo steigtis kredito kooperatyvai ( 1928-1935 ) ir savitarpio kredito draugijos. Kreditų ir kitų kooperatyvų veiklai konsultuoti ir jiems finansuoti 1920 metais įsisteigė Lietuvos kooperacijos bankas, o 1924 metais – Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis bankas, kuris 1927 metais pasivadino Centraliniu ūkininkų banku.
1922 metais, įvedant savąją valiutą, atskiru įstatymu buvo įsteigtas akcinis emisijos bankas – Lietuvos bankas.
1924 metais žemės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas.
1940 metais nazionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Kiti bankai buvo reorganizuoti į TSRS pramonės, prekybos, žemės ūkio bankų respublikines kontoras ir Lietuvos respublikinį komunalinį banką. 1959 metais pertvarkius TSRS bankų sistemą, jie bbuvo pavadinti TSRS valstybinio ir TSRS statybos banko respublikinėmis kontoromis su skyriais rajonų centruose ir didžiuosiuose miestuose. Į Valstybinio banko sistemą įėjo ir taupomosios kasos, kurios vykdė tik pinigų rinkimo ir saugojimo funkcijas.
Būdingas tų laikų bankų bruožas buvo jų jungimas bendram ekonominės ir socialinės plėtros planui, atsižvelgiant į “visaliaudį ekonominį tikslingumą”, o ne į kiekvienos atskiros priemonės efektyvumą.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, atsirado ir nauja problema – šalis turėjo įsijugti į tarptautinį finansinį pasaulį. Lietuvos bankui ( atkurtas 1990 mėn. vasario 13d. ) užmezgus korespondencinius ryšius su užsienio bankais, visi tarptautiniai atsiskaitymai buvo vykdomi per Lietuvos banką. Lietuvos banko pirmoji tiesioginė užsienio korespondencinė sąskaita buvo atidaryta Svenska Handelsbanken Švedijoje. Pirmosios įplaukos į šią sąskaitą gautos 1997 m. vasario 28 dd.. Iš pradžių tarptautinius atsiskaitymus atliko tik Lietuvos bankas. Vėliau, Lietuvos banko valdybos nutarimu, licencijos tarptautinėms atsiskaitymų operacijoms per jo Valiutinių operacijų departamente esančias korespondentines sąskaitas buvo išdu.otos komerciniams bankams. Taigi, operacijas užsienio valiuta atlieka tik Lietuvos banke įregistruoti bankai. Taip centrinis bankas reguliuoja tarptautinius ryšius ir su užsienio bankais leidžia bendradarbiauti tik tiems bankams, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus. Toks reguliavimas pasaulinėje praktikoje yra labai svarbus, kadangi taip yra sumažinama bankų finansinio patikimumo rizika – užsienio bankas žino, kkad turėdamas licenciją operacijoms užsienio valiuta, bankas jau yra įvykdęs savo šalies centrinio banko nustatytus reikalavimus. ( 10 )
Lietuvos bankininkystė dar labai jauna, palyginus su išsivysčiusiomis finansų rinkos šalimis, kurios jau turi šimtmetines bankininkystės tradicijas. Bankų priežiūra mūsų šalyje taip pat dar gana naujas dalykas, nors tarpukario Lietuvos kredito įstaigų priežiūra dirbo gana efektyviai. (16). Šiuo metu Lietuvoje kuriama bankų priežiūros sistema, atitinkanti tarptautinę praktiką, o jos metodologinį pagrindą formuoja Bazelio komiteto rekomendacijos, atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai, tarptautiniai apskaitos standartai, kitų šalių sukaupta patirtis. Perimant kitų šalių patirtį, nesiekiama įdiegti vienos ar kitos šalies modelį, tačiau stengiamasi kūrybiškai iš įvairių šalių tai, kas labiausiai tinka Lietuvos sąlygoms.
Panagrinėsime kaip kūrėsi ir vystėsi bankų priežiūra Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo. 1990 m. kovo 1d. įkūrus centrinį banką, viena iš jo funkcijų buvo kontroliuoti kredito įstaigų steigimą ir jų veiklą Lietuvoje ( 19 ). Tačiau šios funkcijos efektyviam atlikimui tiek teisinė bazė, tiek ekonominė patirtis buvo per maža. Bankų priežiūros uždaviniai ir turinys keitėsi ir plėtėsi priklausomai nuo šalies bankų sistemos raidos. Iš pradžių pagrindinis centrinio banko uždavinys buvo garantuoti, kad buvę Sovietų Sąjungos bankai Lietuvoje pertvarkytų savo veiklą pagal Lietuvos įstatymus. 1990 m. pabaigoje Lietuvoje jau veikė 7 bankai, kkurie perregistravo savo statutus pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Vėliau pradėjo steigtis nauji bankai: 1991 m. buvo įsteigti 6 bankai, 1992 m. – 10 komercinių bankų, o 1993 m. dar 6 nauji bankai. Sparčiai plėtėsi bankų filialų tinklas, bankų teikiamų paslaugų įvairovė, buvo pastebimas bankų siekimas tapti universaliais bankais. Kaip matyti, nacionalinė bankų sistema kūrėsi greitai ir aktyviai.
Atitinkamai kūrėsi ir stiprėjo bankų priežiūros institucijos: 1990 m. lapkričio mėn. buvo įkurtas Komercinių bankų veiklos reguliavimo skyrius, kuris užsiėmė tik licenzijavimu. Bankų priežiūra išsiplėtė 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos banko nutarimu sukūrus Komercinių bankų priežiūros departamentą, kuris 1996 m. buvo reorganizuotas į Kredito įstaigų priežiūros departamentą.
Sparti pastarųjų metų situacijos šalies bankų sistemoje kaita, naujai besiformuojančios tradicijos bei kitos realijos nulėmė, kad Kredito įstaigų priežiūros departamentui deleguojamos funkcijos tam tikrais atvejais yra platesnės nei kai kurių šalių atitinkamų institucijų. Jei panagrinėsime šio departamento pagrindines funkcijas, matyti, kad didžiausias dėmesys skiriamas veikiančių kredito įstaigų veiklos kontrolei: riziką ribojančių normatyvų vykdymui, finansinės būklės analizei, inspektavimui, Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių kredito įstaigų veiklos saugumą ir patikimumą, vykdymui.
Tačiau jauna mūsų šalies, kaip ir kitų postkomunistinių šalių, bankininkystės sistema neišvengė krizės: vienas po kito “ griuvo “ bankai. JJei 1992 m. šalyje veikė 27 komerciniai bankai, tai 1998 m. tik 11, o 16 priskiriami bankrutuojantiems. Vakarų mokslininkai ( 7 ), analizuodami 1992 – 1995 m. bankų krizes Baltijos šalyse, išskyrė keturis sisteminius veiksnius, nulėmusius krizes:
1. Silpnas reguliavimas ir priežiūra.
2. Bloga apskaita ir per dideli mokesčiai.
3. Paskolė teikimui nepakankama įstatyminų infrast.ruktūra.
4. Korupcija, silpnas bankinis profesionalumas bei blogas valdymas.
Keletas šių faktorių yra tarpusavyje susiję. Pereinamojo laikotarpio aplinka sudarė kuo daugiau pasipelnyti daugeliui veiklos sričių, tame tarpe ir bankiniam sektoriui. Daug bankų vadovų tuomet įsijungė į nelegalią ir nesąžiningą veiklą, o kai kuriais atvejais, bankų reguliavimo ir priežiūros silpnumas sudarė sąlygas korupcijai. Pereinamasis laikotarpis taip pat atskleidė bankinės sistemos ir reguliavimo aplinkos struktūrinius trūkumus. Makroekonominė politika sukūrė tokią aplinką, kuri buvo nepalanki bankų sistemoms funkcionuoti. Bankai, jų klientai ir bankų priežiūra nemokėjo valdyti ir kontroliuoti rizikos, būdingos naujos politikos aplinkai.
Po šios krizės Lietuvoje buvo pavestos griežtesnės kredito įstaigų “ žaidimo taisyklės “, iš esmės sugriežtinta jų laikymosi kontrolė bei veiklos priežiūra. Panagrinėkime keletą priimtų priemonių ( 15 ):
– pradėjo veikti paskolų rizikos duomenų bazė, suteikianti komerciniams bankams informaciją apie konkretaus ūkio subjekto įsiskolinimą kitiems bankams, jo negrąžintas paskolas bei palengvinanti bankams vertinti paskolų gavėjo patikimumą;
– nuo 1997 m. buvo pereita prie tarptautinių apskaitos standartų ( TAS ), siekiant objektyvaus ir nedviprasmiško kredito įstaigų vertinimo;
– buvo sugriežtinti normatyvai ( maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas iki 25 proc. vietoj buvusių 30 proc. ) , paruoštos kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės, vadovaujantis 89/647/EEC ( dėl mokumo ) ir 89/229/EEC ( dėl nuosavų lėšų ) Europos Sąjungos direktyvomis bei Bazelyje įsikūrusio Tarptautinio atsiskaitymų banko ( BIS ) bankų priežiūros komiteto reikalavimais ( nors kapitalo pakankamumo normatyvas ssumažėjo nuo 13 proc. iki 10 proc., tačiau dėl skaičiavimo metodikos pasikeitimo, jis reikalauja didesnio kapitalo rizikai absorbuoti );
– sugriežtinta normatyvų vykdymo kontrolė ( jei iki 1995 m. buvo toleruojama tokia situacija, kad tik atskiri bankai laikėsi visų centrinio banko nustatytų reikalavimų, tai šiuo metu griežtai sekama, kad bankai laikytųsi visų normatyvų );
– Lietuvos banke pradėjo veikti išankstinė perspėjimo sistema, kuri padeda nustatyti bankų sistemoje iškylančias problemas pradinėje jų atsiradimo stadijoje;
– patvirtintos Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir kkonsiliduotos priežiūros taisyklės, siekiant išsamiau įvertinti bankinių grupių finansinę veiklą bei prisiimamus rizikos mastus, bet priežiūra bus pradėta vykdyti tik nuo 1998 m. 1 ketvirčio. ( 6 )
6. 2. Lietuvos banko pasiruošimas dalyvauti būsimoje Europos Centrinių bankų sistemoje
Lietuvoje bankai rrinkos ekonomikos sąlygomis veikia jau gana ilgai. Lietuvoje jau baigėsi bankų steigimo karštligė. Išsiskyrė stipresni ir silpnesni bankai, silpniausieji bankai pasitraukė iš konkurencijos, bankrutavo. Lietuvos bankai surado savo nišą rinkoje. Tačiau konkurencija iki šiol labiau vyko tik tarp vietinių bankų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankai turėtų pereiti į sekantį etapą, kuriame žymiai didesnė užsienio bankų konkurencija, keliami didesni reikalavimai.
Komercinių bankų veiklos vystymui didelį poveikį turi šalies centrinio banko veikla. Centriniai bankai vykdo savo politiką, atlikdami šias šešias pagrindines funkcijas: banknotų emisijos funkcija; vekselių ( valiutos keitimo ) valdymo funkcija; valstybinio banko funkcija; vadovaujančio banko funkcija; bankų priežiūros funkcija; ekonominė funkcija.
Europos centrinių bankų ( ECB ) sistemoje šias funkcijas pasidalins Europos Centrinis bankas ir atskirų šalių ccentriniai bankai. Banknotų emisijos teisę deleguos išimtinai Europos Centrinis bankas. Europos Centrinis bankas bus atsakingas už valiutos stabilumą. Visas kitas funkcijas vykdys atskirų šalių centriniai bankai, derindami savo politiką su Europos Centriniu banku. Pasiruošimas dalyvauti ECB sistemoje tiek Lietuv.os, tiek jos centrinio banko atžvilgiu turėtų apimti tokius etapus:
Lietuvos bankas turi tapti nepriklausomu nuo šalies vyriausybės.
Lietuvos bankas turi įgyti didesnę patirtį, taikant monetarines bei fiskalines politikas.
Lietuvos bankas turi būti pasiruošęs palaikyti glaudžius santykius su kitais Europos šalių centriniais bankais, vykdant bbendrą politką.
Vidurio Europos ir Baltijos valstybės turės išvaduoti centrinius bankus nuo politinės kontrolės ir panaikinti diskriminaciją valstybės sektoriaus naudai, egzistuojančią finansų rinkose. Vadinasi turės baigtis centrinio banko overdraftų ir kredito paslaugų teikimas vyriausybei ir jokiai valstybinio sektoriaus įstaigai nebus leista versti bankus prisiimti jos skolos. Daug lūkesčių bus siejama su neprisijungusiomis prie Europos Valiutinės Sąjungos šalimis. Tikimasi, kad jos sustabdys vartojimo kainų augimą, pažabos biudžeto deficitus, sėkmingai susidoros su didėjančiomis skolomis, kurios metams bėgant susikaupė jų valstybiniuose sektoriuose ir pavers savo valiutas “ tvirtomis “. ( 4; 11 )
Pagrindinis krūvis, vykstant “ konvergacijai “, turėtų tekti centriniams bankams. Lietuvos bankas dar dar nėra pakankamai pasiruošęs atlikti savo funkcijas. Tokią išvadą būtų galima daryti, remiantis praeities patirtimi, kai nebuvo laiku imtasi priemonių sureguliuoti šalies bankų sektorių ir 1995 m. pabaigoje paskelbus moratoriumą Lietuvos Akciniam Inovaciniam ir
“ Litimpeks “ bankui iššaukta finansinė krizė. Dėl Lietuvos banko vadovų neatidumo 1997 m. pirmoje pusėje pavėluotai buvo pritaikyta bankroto procedūra dar vienam dideliam bankui – Tauro bankui. Nepakankama Lietuvos valstybinio komercinio banko kontrolė sudarė sąlygas jo žlugimui. Šiuo metu manoma, kad Lietuvos bankų sektorius dar nėra pakankamai susiformavęs ir patikimas, o Lietuvos bankai gali turėti rimtų problemų dėl žemos jų paskolų pportfelių kokybės.
Lietuvos vyriausybė turėtų palaipsniui mažinti kontrolę Lietuvos bankui ir prižiūrėti ar jis tinkamai atlieka savo funkcijas. Taip pat turėtų būti mažiau politizuojami ekonominiai procesai šalies finansų sektoriuje, sudaromos vienodos veiklos sąlygos tiek valstybiniams, tiek komerciniams šaliems bankams. Lietuvos banko uždavinys – laiku užkirsti kelią finansinėms krizėms bei toliau siekti sudaryti Lietuvoje sąlygas, atitinkančias tarptautinius bankinės veiklos standartus.
6.3. Lietuvos gyventojų prioritetai vertinant šalies bankus
Vertindami bankus Lietuvos gyventojai visų pirma vadovaujasi patikimumu ( nurodė
77 % apklaustųjų ). Įdomu tai , kad itin svarus bankų vertinimo kriterijus yra palūkanos už indėlius ( jį tarp svarbiausiųjų minėjo 63 % apklausos dalyvių ), banko pelningumą, kaip vieną iš svarbiausių banką apibūdinančių faktų, nurodė 60 % apklaustųjų.
1 lentelė
Lietuvos bankų patikimumas
Bankas Paminėjo ( proc.)
Lietuvos taupomasis bankas 64
Lietuvos žemės ūkio bankas 38
Bankas “ Hermis “ 30
Vilniaus bankas 17
Ūkio bankas 14
“ Snoras “ 9
Šiaulių bankas 3
“ Tauro bankas “ 3
Medicinos bankas 2
Socialinės informacijos centro tyrimas 1997 m. birželio 16-22 dienomis. ( 11 )
Laikas bėga ir prioritetai žmonių keičiasi.
6.4. Esama padėtis Lietuvos bankininkystėje
Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 valstybinių ir privačių bankų, užsiimančių komercine veikla. Kokia veikla jie užsiima, kodėl jų tik tiek, kuo patrauklūs šie bankai gali būti užsieniečiams, kokios galimybės konkuruoti su jais ?
Vilniaus bankas. Vilniaus bankas užima 21,8 % ( 11 ) šalies bankų turto rinkos. Jis yra pelningiausiai veikiantis šalies bankas. Vilniaus bankas neslepi.a, jog yra labai aktyvus vertybinių popierių rinkoje. Taip pat yra investavęs į savo antrinę kompaniją “ VB Lizinga “. Bankas ketina steigti kelis fondus, kurie kartu su partneriais investuotų į įvairius objektus. Vilniaus bankas domisi privatizacija, galvoja ir apie filialus bei atstovybes užsienyje.
Ūkio bankas. 1996 metų pabaigoje, išplatinęs 18 mln. litų akcijų emisiją tapo trečiuoju šalies banku, kuriame daugiau negu 50 % kapitalo valdo užsieniečiai. Bankas akcijų emisiją išplatino netgi turėdamas nuostolius dėl blogų paskolų. 1997 metų pabaigoje išplatina dar viena 18 mln. litų akcijų emisija. Akcijos, kurių nominali vertė 12 litų, parduotos po 24 litus. Bankas užima patogią strateginę padėtį ( centras yra įsikūręs Kaune ), kuri sudaro galimybes pritraukti nemažai naujų ir buvusių banko klientų, veikiančių šiame regione. Banko veiklos pagrindinė sritis – ūkinių šalies subjektų kreditavimas. Bankas dalyvavo bankų dvynių programoje su Olandijos ING bei Danijos “ Unibank “. 1997 metais pradėjo veikti Ūkio banko dukterinė lizingo kompanija, bankas kaip ir kiti Lietuvos bankai platina ir aptarnauja įvairias plastikines mokėjimo korteles.
“ Snoro “ bankas. Banko veiklos pagrindinė sritis – investicijos NVS šalyse
ir klientų, dirbančių su partneriais šiose šalyse aptarnavimas, o taip pat taupomųjų kasų tinklo kūrimas Lietuvoje. Banko veiklos koncentravimas NVS šalyse kelia investuotojų nepasitikėjimą. Bankas platina “ Impar card “ kortelę, sėkmingai diegiamos įvairios inovacijos ir vyksta konkurencija su lyderiaujančiais šalies bankais.
Šiaulių bankas. 1997 m. bankas padidino akcinį kapitalą ir užsieniečių dalį jame. Šiaulių banko ypatybė – jo centras yra Šiauliuose. Taigi ir planai labai susiję su Šiaulių miesto ekonominiu vystymusi ir ypač su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos pplėtra.
Valstybiniai šalies bankai. Valstybinių bankų rezultati gana prasti. Ypač dideli Lietuvos valstybinio komercinio banko nuostoliai dar labiau sumažino galimybes jį parduoti. Taupomasis bankas bei Lietuvos žemės ūkio bankas ( LŽŪB ) ir toliau kenčia nuo blogų paskolų. Užsienio investuotojus turėtų labai sudominti artimiausiu metu numatytas LŽŪB privatizavimas.
Vieta
2000m. Vieta
1999m Bankas Turtas
2000m.,
mln.Lt Turtas
1999m.,
ml.Lt Banko kapitalas
2000m.,
mln.Lt Paskolos
2000m.
mln.Lt Indėliai ir
akreditivai
dityvai
2000m.,
mln.Lt Spece-lieji
atidėjimai
1 1 Vilniaus bankas,AB 5512,0* 3335,0 586,0 2644,0 3637,0 163,0
2 2 Lietuvos
Taupomaisis
bankas,AB*** 3421,2 3168,5 221,1 963,3 2824,7 19,9
3 3 Lietuvos
žemės
ūkio
bankas,AB 1666,9 1537,5 128,5 969,8 977,1 -33,0
4 4 Bankas Snoras,AB 623,0 505,2 159,0 374,0 416,0 -8,0
5 6 Ūkio bankas, AB 361,3 215,6 61,6 132,0 223,5 13,5
6 10 Hansabankas, AB*** 357,0 84,9 45,0 134,0 253,0 2,5
7 5 Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius 301,9 281,7 22,2 182,2 56,5 0,1
8 — Šiaulių bankas,AB 202,2 162,0 38,1 118,7 123,3 3,3
9 — Sampo bankas,AB 166,2 – 40,5 121,3 4,0 4,1
10 — Parex bankas, UAB** 144,0 – 27,0 76,1 37,3 -2,6
11 — Merita BBank Pic Vilniaus skyrius**** 115,6 – 15,7 28,5 41,5 0
12 9 Medicinos bankas,UAB 113,3 104,5 17,6 44,2 63,1 3,5
Lentelė ( 6.4. ). Bankai
n.d. nėra duomenų.
* banko turtas; VB grupės turtas 5.545 mln.Lt.
** buvęs Lietuvos vystymo bankas.
*** nuo 2001m. pabaigos AB Hansa – LTB.
**** nuo 2001m. gruodžio mėn. Keitė pavadinimą į Nordea.
2001m. veiklą ppradėjo Vereins – und Westbank AG Vilniaus skyrius.
Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius duomenų nepateikė.
6. 5. Poreikis plėsti Lietuvos bankų teikiamas paslaugas
Pagrindinė Lietuvos bankų veiklos sritimi toliau išlieka kreditavimo veikla ir tradicinių paslaugų ( pinigų pervedimas, kelioninių čekių išdavimas ir aptarnavimas, indėlių priėmimas ir pan. ) teikimas. Nemažai Lietuvos bankų šiuo metu skelbia apie planus aktyviai užsiimti investic.ine veikla arba netgi tapti investiciniais bankais. Jei šie siekiai būtų įgyvendinti realiai, o ne vien tik deklaruojami, tai būtų teigiamas poslinkis Lietuvos bankininkystėje. Norint keisti savo veiklos profilį, reikia pertvarkyti banko struktūrą bei susidaryti nuoseklų strateginį veiklos planą, tinkamai numatyti šios veiklos pradžią bei apimtis; labai svarbu įvertinti riziką, ypač, vykdant investicinę veiklą kaimyninių šalių rinkose.
Aktyviausias šiuo metu Lietuvos rinkoje iinvesticijų požiūriu yra Vilniaus bankas, jau 1996 metų pabaigoje kartu su “ Nomuros “ investiciniu banku parengęs ir išplatinęs užsienyje
6 mln. JAV dolerių Biržų akcinės pieno bendrovės akcijų emisiją. 1997 m. Vilniaus bankas pasirašė su Lietuvos vystymo banku 3,8 mln. JAV dolerių paskolos ( 15,2 mln. litų ) bendrovei “ Medienos plaušas “ dokumentus ( paskolos palūkanos lygios LIBOR ( tarpbankinių paskolų palūkanų norma Londone, šiuo metu lygi maždaug 6 proc. ) plius 4 proc.. Tai pirmas bendras dviejų bbankų kreditavimo projektas Lietuvoje po nepriklaussomybės atkūrimo.
Užsienio bankai tarptautinę investicinę bankinę veiklą laiko vienu iš pagrindinių pelno prieaugiu šaltiniu. Ypač aktyvūs šioje srityje yra japonų bankai, kurie turi didelius finansinius išteklius dėka didelio teigiamo prekybos saldo ir apribojimų išmokamos palūkanos už indėlius iki mažiau nei 4 % . Šie bankai nebūtinai siekia kurti savo padalinius kitoje šalyje. Jie bendradarbiauja su vietiniais bankais, kuria bendrus projektus. Lietuvoje pastebima “ Nomuros “ finansinės korporacijos, kai kurių didžiausių Europos ir JAV investicinių korporacijų veikla.
6. 6. Bankinės veiklos perspektyvos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje tiek vietiniai, tiek užsienio bankai turi geras galimybes vykdyti savo veiklą ir plėstis, nes:
siekiama pritraukti investicijų į probleminius bankus;
stipresnė bankinė sistema ( bankai gavę užsienio kapitalo injekcijų atrodo solidesni ir patikimesni ) padeda kurti geresnį Lietuvos įvaizdį;
Lietuvos bankai jau teikia nemažai naujų paslaugų ir juos kur kas mažiau gasdina užsienio bankų filialų konkurencija Lietuvoje;
prastesni valstybinių bankų rodikliai verčia susimąstyti, ar efektyvu palaikyti visus valstybinius bankus, ar leisti dalį jų sektoriaus perimti komerciniams bankams, ar leisti įsigyti dalį valstybinių bankų užsienio investuotojams.
Bankų patikimumui sustiprinti bei siekiant gauti pilnesnę informaciją apie jų veiklą buvo imtasi atitinkamų priemonių:
Jau kelis metus bankai atideda nemažas pinigų sumas į rezervą blogoms paskoloms padengti.
Sukurtas iindėlių draudimo fondas, į kurį bankai privalo įnešti atitinkamas pinigų sumas ir kuris garantuoja nedidelių indėlių kompensavimą banko bankroto atveju.
Siekdami įgyti didesnį savo klientų pasitikėjimą, bankai naudojasi kompanijų, atliekančių tarptautinį auditą paslaugomis ir viešai pateikia auditorių išvadas. Nuo 1997 m. sausio 1d. kasmetinių bankų ataskaitų auditavimas yra privalomas.
Nuo 1997 m. sausio 1d. visi Lietuvos bankai turi vesti apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus. ( 6, 152
Išvados
Šveicarijos bankai yra vieni iš patikimiausių ir galingiausių pasaulio bankų. Juose cavo turtus laiko daugelis pasaulio žmonių. Kodėl jie taip pasitiki Šveicarijos bankai.Tai ir bandėme apžvelgti savo kursiniame darbe. Pagrindinė priežastis – konfidencialumas. Saugoti bankų paslaptį šios šalies piliečių labai tvirti palaikoma. Jei kuris nors atsakingas darbuotojas pažeidžia šį susitarimą, jis baudžiamas įstatymo. Todėl prieš pradėdami dirbti banko tarnautojai pasirašo sutartį su banku, kad viską laikys paslaptyje. Dėl Šveicarijos bankų patikimumo ir konfidencialumo žmonės ir šiandien veža savo turtus į šios šalies bankus.
O kalbant apie Lietuvos bankų patikimumą būtų galima daryti tokias išvadas. Pastaruoju metu išaugo Lietuvos politins, ekonominis ir finans.inis stabilumas. Lietuvos bankas mažiau reguliuoja bankų sektorių užsienio investicijų atžvilgiu. Tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių bankai nebeišsitenka savo rinkoje ir ieško papildomų galimybių pritraukti naujų klientų. Geri kasmetiniai lyderiaujančių Lietuvos komercinių bankų rrezultatai ir numatomas valstybinių bankų privatizavimas leidžia tikėtis tolesnio LR finansų sektoriaus stiprėjimo.
Bankų priežiūra Lietuvoje labai sustiprėjo, o šios institucijos pagrindiniai tikslai būtų sudaryti prielaidas bankams efektyviai ir saugiai dirbti bei integruotis į Europos Sąjungą.
1. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, gyventojų prioritetai turėtų pasikeisti.
2. Lietuvos bankuose daugės užsieniečių, kurie gali teikti pirmenybę užsienio bankų filialams Lietuvoje.
3. Lietuvos bankai labiau galėtų pasitikėti savo pranašumu dėl geresnio vietinės rinkos žinojimo bei klientų pastovumo.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje bankų priežiūra yra labai sustiprėjusi, tačiau integruojantis į Europos Sąjungą, reikėtų dar ją tobulinti, ypač atsižvelgiant į rizikų valdymą, kad ji būtų dar efektyvesnė bei atitiktų tarptautinius reikalavimus, kurie keliami šios sąjungos nariams.
Naudota literatūra
1. Bačiauskas P.“ Šveicarų bankų paslaptys “. Veidas. 1997 09 13-19 Nr. 37, psl. 42-44.
2. Čepinskis J., Kuzmickas D. „Šveicarijos bankų veikla orientuota į amžinybę.“ Kauno diena 1996 01 18 , psl. 18-22.
3. Čepinskis J. „ Šveicarijos bankų paslaptys “. Kauno diena, Nr. 298//Argumentai 1994 12 22, psl. 18.
4. Ekonominė ir valiutinė sąjunga ( EVS ) grėsmingai artėja, o klausimai vis dar lieka neatsakyti. Europos dialogas / Europos integracijos žurnalas. 1997/6 lapkričio-gruodžio mėn.
5. Ivaškienė D., Sakalas A. „ Bankų vadyba “, Kaunas * Technologija *, 1997.
6. Jočienė A. „ Bankų priežiūra Lietuvoje ir tarptautiniai reikalavimai “, Tarptautinės konferencijos pranešimų
medžiaga, 1998 m.
7. Lastra Rosa Maria. Central Banking School of Economics and Political Science, 1996.
8. Lietuvos aidas 1993 09 24, Nr. 55.
9. Lietuvos aidas 1994 12 22, Nr. 250
10. Lukoševičius A. „ Tarptautinės bankininkystės pagrindiniai aspektai “, Ekonomika ir vadyba – 1999, Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga.
11. Kraujalis Š. „ Lietuvos bankų veikla ir jos perspektyvos Lietuvai tapus ES nare “. Tarptautinė konferencijos medžiaga, 1998 m.
12. Rutkienė A. „ Didžiausias Šveicarijos bankas domisi Lietuvo rinka “, Lietuvos aidas, 1997 06 25, Nr. 112, psl. 9.
13. Serebrenkova L. „ BBanke trys tarnautojai “, Komjaunimo tiesa I p., 1989 03 16.
14. Seržas Ž., FaFalenas. „ Šveicarijos bankai “, Savininkas, 1993 12 03, psl. 7.
15. Teisės aktų rinkinys Nr.1, 2. Vilnius. Lietuvos bankas, 1997.
16. Terleckas V. „ Bankų priežiūra tarpukario Lietuvoje “// Lietuvos ūkis. 1996 Nr. 8, psl. 34.
17. Vyšniauskaitė T. „ Šveicarijos bankų paslaptys “, Pirmadienis, 1997 12 15-21d. Nr. 33, psl.27.
18. http:// online.5ci.lt/Aricle.asp.Lang=L&ArticlelD=4074
19. www.ebk.admin.ch
20. www.offshoreboom.com/swiis_bank_accounts_1.html
21. www.snb.ch
22. www.swconsult.ch/chbanks/fag.htm
23. www.swiisbanking.org/en/home/akteure.htm
24. www.swiisbanking.org/en/home/fakten.htm
25. www.swiisbanking.org/en/home/fs -allgemein.htm
26. www.swiisbanking.org/en/home/themen.htm
27. www.swx.com
28. www.vsv-asg.ch
1 Priedas.
