UAB įstatai

ĮREGISTRUOTA

Vilniaus m. savivaldybės

rejestro tarnyboje

200 m. mėn. d.

Kodas

Rejestro Nr.

UAB “Gama”

Į S T A T A I

Vilnius 200 m. mėn. d.

1. BENDROJI DALIS

1.1. Uždaroji akcinė bendrovė “ Gama “ (toliau – Bendrovė) yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios kapitalas padalintas į dalis – akcijas. Ji veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų priimtais teisės aktais, reguliuojančiais įmonių veiklą, taip pat tarptautinėmis sutartimis, kurių ddalyvė yra Lietuvos Respublika, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

Jeigu tarptautinėje sutartyje, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, numatytos taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tai taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos padarytas išlygas.

1.2. Bendrovė yra juridinis asmuo, turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

1.3. Bendrovė yra ribotos civilinės turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įįmokėti už akcijas.

1.5. Bendrovės buveinės adresas: Kalvarijų g. 120, Vilnius, Lietuvos Respublika.

1.6. Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

2. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖ VEIKLA

2.1. Bendrovės tikslai : Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų vystant žemiau nurodytą ūkinę komercinę veiklą ssukurti naujas darbo vietas ; siekti gamybinės, komercinės veiklos pelningumo.

2.2. Bendrovės veiklos rūšys :

36.63.Skėčių nuo lietaus ir saulės gamyba.

51.00.Didmeninė ir komisinė prekyba.

52.41.Mažmeninė prekyba.

70.20.Nekilnojamo turto valdymas už mokestį ar pagal sutartį.

70.2. Nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės teise išnuomojimas.

Licencijuojamą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik nustatyta tvarka įsigijusi atitinkamą licenciją (leidimą).

3. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS

3.1. Bendrovė turi teisę:

3.1.1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.1.2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.

3.1.3. Bendrovė turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo aakcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą. Bendrovei skolinantis iš akcininko pagal paskolos sutartį, metinė paskolos palūkanų norma negali būti didesnė už praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, kurį „Valstybės žiniose“ skelbia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.1.4. Bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.

3.1.5. Jei bendrovė yra per nnustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.

3.1.6. Vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teisiniais aktais, užmegzti ir plėtoti gamybinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su užsienio šalių partneriais.

3.1.7. Įstatymų nustatyta tvarka skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui.

3.1.8. Nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

3.1.9. Parengti ir įgyvendinti pensinių priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas.

3.1.10. Pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip pat parduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius. Reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ar akcininke, steigti filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, steigti bendras įmones, jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jei tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Jei akcijų įsigijimas ir naudojimasis jų suteikiamomis teisėmis sumažina konkurenciją tarp bendrovių ar konkurenciją atitinkamoje ūkinės veiklos srityje, tai įgyjamų ar turimų kitos bendrovės akcijų skaičius gali būti ribojamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.

3.1.11. Steigti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovės ffilialus. Bendrovės filialų skaičius neribojamas.

3.2. Bendrovė privalo:

3.2.1. turėti bent vieną sąskaitą LR įregistruotame banke ir savo antspaudą;

3.2.2. bendrovės dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta:

3.2.2.1. bendrovės pavadinimas;

3.2.2.2. bendrovės teisinė forma;

3.2.2.3. bendrovės buveinė (pagal registravimo pažymėjimą);

3.2.2.4. bendrovės kodas, o jeigu bendrovės yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos kodas;

3.2.2.5. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę;

3.2.2.6. pažymima apie tai, kad Bendrovė yra bankrutuojanti ar likviduojama, jeigu Bendrovė turi tokį statusą.

Jeigu įstatų 3.2.2 punkte nurodytuose dokumentuose minimas Bendrovės kapitalas, turi būti bendrovės įstatinis kapitalas ir apmokėto įstatinio kapitalo dydis.

3.3. Bendrovė gali turėti ir kitų, šių Įstatų nenustatytų, civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.4. Bendrovė gali turėti ir kitų, šių Įstatų nenustatytų, civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

4. BENDROVĖS KAPITALAS

4.1. Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą.

Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno. Skolintas kapitalas susidaro platinant išleistas obligacijas, imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.

4.2. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

4.2.1 įstatinis kapitalas;

4.2.2 akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);

4.2.3 perkainojimo rezervas;

4.2.4 privalomasis rezervas;

4.2.5 rezervas savoms akcijoms įsigyti (akcinėse bbendrovėse);

4.2.6 įstatuose nurodyti rezervai;

4.2.7 kiti rezervai;

4.2.8 nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

4.2.9. dotacijos ir negrąžintos subsidijos;

4.2.10. atidėtosios išlaidos (einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu susidarančios išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai parodyti tų laikotarpių veiklos rezultatai).

4.3. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai.

Bendrovės įstatinis kapitalas 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų.

Jis padalintas į 600 (šešis šimtus) nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 (vienas šimtas) litų.

Atskirų akcininkų dalys bendrame įstatiniame kapitale ir akcijų apmokėjimo tvarka nurodyti Bendrovės steigimo sutartyje, akcijų pasirašymo sutartyje ir Bendrovės vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko administracijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

4.4. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, administracijos vadovas privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiame susirinkime gali būti priimtas nutarimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dydžiu, ne mažesniu nei skirtumas tarp nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo, ar likviduoti bendrovę. Akcininkai taip pat gali nutarti padengti šį skirtumą papildomais įnašais.

4.5. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė įstatų 4.4 punkte numatytų nutarimų ir nuosavo kapitalo bei įstatinio kapitalo skirtumas nebuvo padengtas papildomais įnašais, administracijos vadovas per 15 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, bet ne vėliau kaip

per 2 mėnesius nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 3/4 įstatinio kapitalo, privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą.

4.6. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės administracijos vadovas privalo atitinkamai pakoreguoti bendrovės įstatinio kapitalo dydį, pirmiausia anuliuodamas bendrovės įsigytas savas akcijas ir, jei to nepakanka, sumažindamas likusių akcijų nominalias vertes ar anuliuodamas akcijas, akcijų skaičių visiems akcininkams mažindamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų skaičiui, bei padaryti atitinkamas bendrovės įstatų pataisas. Pakeisti bendrovės įstatai turi būti pateikti registruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

4.7. Įstatų 4.4, 4.5 ir 4.6 punktai netaikomi, kol nėra pasibaigęs bendrovės išleistų paskutinės emisijos akcijų apmokėjimo terminas.

4.8. Bendrovėje sudaromi perkainojimo, privalomasis, nepaskirstytinasis ir paskirstytinasis rezervai.

4.9. Perkainojimo ir privalomasis rezervai sudaromi ir naudojami Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta tvarka.

4.10. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi, mažinami ir naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Kai nepaskirstytinieji rezervai mažinami ar naikinami, atitinkamu dydžiu didinamas įstatinis kapitalas ir proporcingai akcininkams nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominaliai vertei didinama akcijų nominali vertė arba išleidžiamos naujos akcijos.

Šie rezervai sudaromi konkretiems Bendrovės tikslams (pvz. gamybos tobulinimui, naujos technikos ir technologijų įsigijimui, ir pan.) įgyvendinti pervedant dalį ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną.

4.11. Bendrovėje gali būti sudaromi paskirstytinieji rezervai. Dėl jų sudarymo ir naudojimo tvarkos sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau 2/3 balsų dauguma.

4.12. Nepaskirstytinieji ir paskirstytinieji rezervai sudaromi tik po to, kai yra sudarytas privalomasis rezervas.

5. AKCIJOS IR JŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

5.1. Bendrovė išleidžia nematerialias vardines paprastąsias akcijas vieno šimto litų nominalios vertės.

Akcijų nuosavybės teisės įrodymu yra įrašai vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko administracijos vadovas, o taip pat akcijų perleidimo sutartis.

5.2. Akcininkas turi teisę raštu kreiptis į Bendrovės administracijos vadovą ir per vieną darbo dieną jam turi būti išduodamas išrašas iš jo vertybinių ppopierių sąskaitos, rodantis akcijų skaičių bei kitą teisės aktuose nustatytą informaciją apie į sąskaitą įrašytas akcijas.

5.3. Informaciją, kuri turi būti pateikta apie nematerialias akcijas vertybinių popierių sąskaitose, nustato norminiai aktai, reglamentuojantys vertybinių popierių ir jų apyvartos apskaitą.

5.4. Bendrovei draudžiama varžyti akcijų savininkų teisę perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn daugiau, negu nustatyta įstatų 5.5, 5.6, 5.7 ir 5.8 punktuose.

5.5. Apie ketinimą perleisti visas ar dalį bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti bendrovės administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rrūšis ir klases, perleidimo būdą ir pardavimo atveju – pardavimo kainą. Apie ketinimą perleisti akcijas pranešti nereikia, jei akcininkas akcijas perleidžia kitam bendrovės akcininkui.

5.6. Bendrovės akcininkui negali būti duodamas sutikimas perleisti jo akcijas kitam asmeniui ar asmenims, kurie nėra šios bendrovės akcininkai, tik jei dėl akcijų perleidimo akcininkų skaičius bendrovėje taptų didesnis, nei 100 akcininkų. Apie sutikimą ar draudimą perleisti bendrovės akcijas administracijos vadovas turi pranešti akcininkui per 5 dienas nuo akcininko pranešimo gavimo dienos, išskyrus akcijų pardavimo atvejį.

5.7. Pirmenybę įsigyti visas parduodamas bendrovės akcijas turi esami bendrovės akcininkai. Bendrovės administracijos vadovas per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas asmeniui, kuris nėra bendrovės akcininkas, gavimo privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, nurodydamas parduodamų akcijų klasę, skaičių, kainą ir terminą, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis nei 15 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos. Per 45 dienas nuo akcininko pranešimo gavimo dienos administracijos vadovas akcininkui turi pranešti apie sutikimą ar draudimą parduoti akcijas, apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Jei vienas ar keli bendrovės akcininkai pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas bendrovės akcijas, aakcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam iš jų ar keliems), o pageidavimą pareiškęs akcininkas (akcininkai) visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti, apmokant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas pateikimo bendrovės administracijos vadovui dienos, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip.

5.8. Jei per įstatų 5.6 ir 5.7 punktuose nustatytus terminus akcininkui nebuvo pranešta, akcininkas įgyja teisę akcijas perleisti, pardavimo atveju – parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta šiame pranešime.

5.9. Akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje.

5.10. Sudarę sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti raštu sudarytą sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:

5.10.1. bendrovės kodas ir pavadinimas;

5.10.2. perleidžiamų akcijų nominali vertė ir skaičius pagal rūšis ir klases;

5.10.3. kitos sąlygos, būtinos šiai sutarčiai sudaryti pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus. Sąskaitos tvarkytojas neturi teisės daryti įrašo pagal sutartį, kurioje nėra bent vieno įstatų 5.10.1 ir 5.10.2 punktuose nurodyto duomens.

5.11. Iki steigiamos bendrovės įregistravimo arba jos įstatų pakeitimo dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti savo pasirašytų aakcijų kitiems asmenims. Akcininkas negali perleisti nevisiškai apmokėtų akcijų kitiems asmenims.

5.12. Akcininkai turi šias turtines teises:

5.12.1. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

5.12.2. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

5.12.3. nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis;

5.12.4. pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

5.12.5. palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;

5.12.6. perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn su ribojimais, numatytais įstatų 5.5 – 5.8 punktuose;

5.12.7. skolinti Bendrovei pinigus (šių įstatų 5.13. p.);

5.12.8. kitas įstatymų ar bendrovės įstatų numatytas turtines teises.

5.13. Akcininkams užtikinamos lygios teisės skolinti Bendrovei pinigus.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus paimti paskolą Bendrovei, pirmiausia pasiūloma suteikti tokią paskolą Bendrovės akcininkams. Toks pasiūlymas su paskolos dydžiu, paskolos terminu ir siūlomomis palūkanomis turi būti išreikštas arba visuotiniame akcininkų susirinkime, arba administracijos vadovo išsiustas kiekvienam akcininkui registruotu laišku.

Apie savo sutikimą pasiūlyme nurodytomis sąlygomis suteikti Bendrovei paskolą akcininkas turi duoti per 10 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šį pasiūlymą. Jeigu per pasiūlyme nurodytą terminą akcininkas ne kreipėsi į administracijos

vadovą su sutikimu suteikti paskolą, laikoma kad akcininkas atsisakė suteikti tokią paskolą.

5.14. Akcininkų neturtinės teisės:

5.14.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

5.14.2. gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą tokios apimties, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo ir šių įstatų;

5.14.3. apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo bei administracijos vadovo sprendimus ar

veiksmus. Vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo;

5.14.4. sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir dokumentams patikrinti, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 660 straipsnio 3 dalyje;

5.14.5. kitas įstatymų ar bendrovės įstatų numatytas neturtines teises.

6. AKCIJŲ PASIRAŠYMAS IR APMOKĖJIMAS

6.1. Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atveju. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 2 d. nurodyti duomenys.

6.2. Už akcijų pasirašymo sutarties projekto parengimą ir duomenų teisingumą aatsako administracijos vadovas. Sutarties projektą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.

6.3. Kai iki bendrovės įregistravimo arba iki bendrovės įstatų, kuriuose nurodytas padidintas bendrovės įstatinis kapitalas, įregistravimo akciją pasirašęs asmuo reikalauja, bendrovė (kai bendrovė steigiama, – jos steigėjai) per 15 dienų nuo raštiško pareikalavimo dienos privalo sugrąžinti jo įnašus be jokių atskaitymų, jeigu:

6.3.1. bendrovė steigiama pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus;

6.3.2. įstatinis kapitalas didinamas pažeidžiant šį įstatymą;

6.3.3. akcijų pasirašymo sutartyje buvo pateikti neteisingi ar ne visi Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 2 dalies 1-9 punktuose nustatyti duomenys.

6.4. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas pinigais arba padengimas nepiniginiais akcijas pasirašiusių asmenų įnašais. Nepiniginiais įnašais gali būti tik turtas, įskaitant ir turtines teises, kuris gali būti civilinės apyvartos objektu ir gali būti ekonomiškai įvertintas. Įnašais negali būti darbai ir paslaugos.

6.5. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.

6.6. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 112 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyti akcijų apmokėjimo terminai, tarp jų ir pradinio įnašo.

6.7. Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir viso emisijos kainos nominalios vertės perviršio suma. Jeigu didinant įstatinį kapitalą pradiniai įnašai nemokami pinigais, visa akcijų kaina nepiniginiais įnašais turi būti padengta iš karto per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

6.8. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, turtas, kuriuo apmokama, jį perduodantis asmuo ir šio įnašo vertė turi būti nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarime dėl įstatinio kapitalo didinimo.

6.9. Nepiniginis įnašas iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatyta didinti įstatinį kapitalą išleidžiant akcijas už šį įnašą, turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertintas turto vertintojo. Turto vertinimo ataskaitos reikalavimai nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje.

6.10. Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 14 dalyje ir 76 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.

6.11. Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ir perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje numatytą turtą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn.

6.12. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per nustatytą terminą neįmoka įnašų už pasirašytas akcijas, bendrovė turi teisę:

6.12.1. parduoti įsiskolinusio asmens pasirašytas akcijas. Jei akcijos parduotos už mažesnę kainą, nei asmuo, pasirašęs akcijas, yra įsiskolinęs bendrovei, bendrovė turi teisę pareikalauti iš jo apmokėti skirtumą. Jeigu buvo gauta didesnė suma negu įsiskolinimas, skirtumas turi būti grąžintas įsiskolinusiam asmeniui. Akcijų pardavimo išlaidas turi padengti akcijų neapmokėjęs asmuo;

6.12.2. pareikalauti iš akcijas pasirašiusio asmens mokėti akcijų pasirašymo sutartyje nnumatytus delspinigius ir nesumokėtas sumas išieškoti teismine tvarka.

7. BENDROVĖS ORGANAI

7.1. Bendrovė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus.

Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.

7.2. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti administracijos vadovui spręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti administracijos vadovo kompetencijai priklausančius klausimus.

7.3. Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

8. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

8.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali administracijos vadovas, nors jis ir nėra akcininkas.

8.2. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

8.2.1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, 51 straipsnio 5 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje ir 555 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus);

8.2.2. vieneriems metams rinkti Bendrovės revizorių, kuris kontroliuoja Bendrovės finansinę veiklą. Kai atsiranda LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. numatytos sąlygos – rinkti audito įmonę. Atšaukti revizorių ar audito įmonę.

8.2.3. rinkti ir atšaukti administracijos vadovą. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar administracijos vadovas tinka eiti pareigas.

Tvirtinti administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus.

Tvirtinti pareigybes ir pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka ir pritarti šių darbuotojų kandidatūroms. Pritaria administracijos vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų kandidatūroms.

8.2.4. nustatyti administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus, revizoriaus ar audito įmonės apmokėjimo dydį bei sąlygas.

Nustatyti Bendrovės pareigybių (darbo vietų) skaičių bei darbo užmokesčio fondą.

8.2.5. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, administracijos vadovo pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;

Analizuoti ir vertinti administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;

2) gamybos ir valdymo organizavimą;

3) finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;

4) bendrovės sandorius;

5) bendrovės finansinę padėtį;

6) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.

Analizuoti, vertinti administracijos vadovo pateiktus Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir

pelno paskirstymo projektą. Nustatyti Bendrovėje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.

8.2.6. priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą;

8.2.7. nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;

8.2.8. priimti nutarimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos;

8.2.9. priimti nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 5, 6 dalyse ir 55 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus);

8.2.10. priimti nutarimą keisti vienos rūšies aar klasės bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;

8.2.11. priimti nutarimą likviduoti bendrovę ar atšaukti bendrovės likvidavimą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytus atvejus);

8.2.12. rinkti bei atšaukti bendrovės likvidatorių (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 76 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus);

8.2.13. priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo projektą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje numatytą atvejį);

8.2.14. priimti nutarimą dėl ppelno paskirstymo (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį);

8.2.15. priimti nutarimą sudaryti rezervus, išskyrus perkainojimo rezervą;

8.2.16. priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat ddėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo.

8.2.17. suteikti Bendrovės informacijai konfidencialios informacijos statusą;

8.2.18. spręsti Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo klausimus. Tvirtinti Bendrovės filialų nuostatus.

8.2.19. visuotinis susirinkimas gali priimti ir kitus nutarimus, pagal šiuos įstatus nepriskirtus Bendrovės vadovui.

8.3. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai akcininkų registravimo sąraše. Akcininkų registravimo sąraše turi būti nurodytas kiekvieno akcininko turimų balsų skaičius. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti akcininkai, jau balsavę bendruoju balsavimo biuleteniu.

8.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Akcininkai, visuotiniame akcininkų susirinkime turintys ne mažiau kaip 1/10 balsų, tturi teisę papildomai paskirti savo atstovą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui pasirašyti. Tam jie turi pateikti susirinkimo pirmininkui akcininkų pasirašytą pareiškimą. Įgaliotas (paskirtas) pasirašyti protokolą asmuo turi teisę raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.

8.5. Visuotinis akcininkų susirinkimas nerenka susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, jei į jį atvyko mažiau kaip trys akcininkai. Šiuo atveju akcininkų registravimo sąrašą ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą pasirašo kiekvienas į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykęs akcininkas.

8.6. Ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo arba protokolo dalių negaliojimo sprendžia teismas. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai ir iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai bei dokumentai, įrodantys, kad akcininkai yra informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti nutarimai, keičiantys Lietuvos Respublikos įmonių rejestro duomenis apie bendrovę, protokolas (jo nuorašas) su priedais (jų nuorašais) per 10 dienų nuo šio susirinkimo turi būti pateikiamas įmonių rejestro tvarkytojui. Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių protokolų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

8.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.

8.8. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų arba valdančių specialiąsias akcijas, sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės valdybos ar administracijos vadovo sprendimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.

8.9. Visuotinis aakcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

8.9.1. susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;

8.9.2. į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad administracijos vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje;

8.9.3. į teismą kreipėsi bendrovės kreditoriai dėl to, kad neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas Akcinių bendrovių 26 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju;

8.10. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

8.10.1. Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo;

8.10.2. atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas administracijos vadovas;

8.10.3. kai atsiradus LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. numatytoms sąlygoms turi būti išrinkta audito įmonė arba Bendrovės revizorius negali eiti jam pavestų pareigų (pvz., susirgo, atsistatydino ir pan.) ir dėl to reikia rinkti kitą revizorių;

8.10.4. to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai;

8.10.5. kai atsiradus LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. numatytoms sąlygoms turi būti išrinkta audito įmonė;

8.10.6. to reikia įstatymą ar Bendrovės įstatus.

8.11. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai administracijos vadovui pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų nutarimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu administracijos vadovas nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti susirinkimui siūlomų klausimų kitais būdais, jis privalo per 40 dienų nuo paraiškos gavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

8.12. Visuotinio akcininkų susirinkimo vieta turi būti savivaldybės teritorijoje, kurioje yra bendrovės buveinė.

8.13. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės administracijos vadovas ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.

8.14. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma administracijos vadovo, specialiąsias akcijas valdančios institucijos ar akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Administracijos vadovas ir šiame punkte nurodyti asmenys taip pat gali siūlyti naujus nutarimų projektus, audito įmonę.

8.15. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.

8.16. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės administracijos vadovą ar audito įmonę, į ją atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių į šiuos valdymo organus ar naujos audito įmonės rinkimo klausimai.

8.17. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės

priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi turintys balsavimo teisę bendrovės akcininkai.

8.18. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja tik neįvykusiojo susirinkimo darbo-tvarkė.

8.19. Bendrovės administracijos vadovas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, administracijos vadovui pateikia informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą administracijos vadovas privalo kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis akcininkų ssusirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas privalo informuoti akcininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.

Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkams turi būti pranešta šio punkto 1 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 10 dienų iki šio susirinkimo.

8.20. Pranešime aapie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:

8.20.1. bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;

8.20.2. susirinkimo data, laikas ir vieta;

8.20.3. susirinkimo darbotvarkė;

8.20.4. bendrovės valdymo organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo iiniciatoriai;

8.20.5. kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas nutarimo dėl įstatinio kapitalo sumažinimo priėmimas, – kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas.

8.21. Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir nutarimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių administracijos vadovui pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, administracijos vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo nutarimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Prie nutarimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei nutarimo projekto iniciatorius pateikė nutarimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie nutarimo projekto.

8.22. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Jeigu nutarimui priimti reikia kurios nors rūšies ar klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo nutarimą gali priimti atitinkamos rūšies ar klasės akcijų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 vvisų šios rūšies ar klasės akcijų. Šiam susirinkimui sušaukti galioja visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka.

8.23. Nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, akcijos, kurių teikiama balsavimo teise uždrausta naudotis pagal Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 7 dalį, pagal kitus įstatymus ir remiantis teismo sprendimu, yra laikomos nesuteikiančiomis balsų.

8.24. Akcininkai turi teisę balsuoti iš anksto. Šiuo atveju akcininkas, turintis balsavimo teisę, susipažinęs su darbotvarke bei nutarimų projektais, gali iš anksto raštu (užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį) pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno nutarimo. Išankstinis balsavimas biuleteniu įskaitomas į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Pakartotiniuose susirinkimuose galioja neįvykusių susirinkimų bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas už nutarimą, dėl kurio iš anksto pareiškė savo valią raštu, neturi teisės balsuoti pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.25. Bendrajame biuletenyje turi būti nurodyta:

8.25.1. nutarimų, už kuriuos bus siūloma balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad akcininkas galėtų balsuoti už ar prieš nutarimą;

8.25.2. kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės valdymo organą, įmonė kandidatė į renkamą audito įmonę. Jie turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja;

8.25.3. akcininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir kodas).

8.26. VVisi nutarimų projektai ir kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą bendrovės valdymo organą, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę, pasiūlyti susirinkimo iniciatorių ir bendrovės valdymo organo ar asmenų, nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti įtraukti į bendrąjį balsavimo biuletenį.

8.27. Bendrovė bendruosius balsavimo biuletenius privalo ne anksčiau kaip prieš 15 dienų ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti registruotu laišku ar įteikti asmeniškai pasirašytinai balsavimo teisę turintiems akcininkams, jei šie akcininkai to raštu pareikalauja.

8.28. Išsiuntus ar įteikus bendrąjį balsavimo biuletenį akcininkui, biuletenis negali būti keičiamas. Po bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo ar įteikimo akcininkui negali būti siūlomi nauji nutarimų projektai ir kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamus valdymo organus, renkamą audito įmonę.

8.29. Akcininko (jo įgaliotinio) pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu, jei turi įstatų 8.25.3 punkte nustatytus rekvizitus ir yra įteiktas bendrovei ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Akcininko (jo įgaliotinio) pasirašytas ir bendrovei įteiktas bendrasis balsavimo biuletenis negali būti atšauktas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį.

8.30. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.

8.31. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus:

8.31.1. kai dėl Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 17, 18 ir 19 punktuose nurodytų klausimų priimami nutarimai, kuriems priimti reikia 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų daugumos;

8.31.2. kai priimamas Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas nutarimas, kuriam priimti reikia 3/4 susirinkime dalyvaujančių balsų daugumos;

8.31.3. kai nutarimams priimti reikalingas atskirų rūšių ar klasių akcijų savininkų sutikimas.

8.32. Jei Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais akcininkas negali balsuoti, balsavimo rezultatai nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir galinčių balsuoti sprendžiant šį klausimą akcininkų balsų skaičių.

9. ADMINISTRACIJA

9.1. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas – direktorius. Administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis.

9.2. Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže. Administracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje.

9.3. Administracijos

vadovas gali turėti pavaduotojų. Prieš trečiuosius asmenis administracijos vadovo pavaduotojų galių ribomis bendrovė gali remtis tik nuo įstatų atskleidimo įstatymų nustatyta tvarka dienos.

9.4. Administracijos vadovą renka ir atšaukia Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Administracijos vadovui parinkti gali būti organizuojamas konkursas. Apie administracijos vadovo išrinkimą ar atšaukimą Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją.

9.5. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

9.6. Tik remdamasis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais administracijos vadovas gali:

9.6.1. priimti sprendimus Bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare;

9.6.2. priimti sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/ 20 Bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą;

9.6.3. priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

9.6.4. priimti kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose administracijos vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus. Bendrovė negali prieš trečiuosius asmenis remtis administracijos vadovo galių ribojimu, nustatytu įstatais, net jei įstatai buvo atskleisti įstatymų nustatyta tvarka.

9.7. Jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo Bendrovei ppadarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos Bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, Bendrovė ir Bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).

9.8 . Administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkinamas iš Bendrovės.

9.10. Administracijos vadovas privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams Bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, Bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.

9.11. Administracijos vadovas, negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo, negali būti kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, stebėtojų tarybos ar valdybos (ar jas atitinkančių organų) nariu ar administracijos vadovu. Administracijos vadovas, negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu.

Jeigu Bendrovės administracijos vadovas pažeidė šio punkto nustatytus reikalavimus, jis privalo atsistatydinti iš tos įmonės arba bendrovės valdymo organų ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.

9.12. Kandidatas į Bendrovės administracijos vadovo postą privalo informuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, kur ir kokias pareigas jis eina, kkaip jo kita veikla susijusi su Bendrove ir jos patronuojančiomis ar dukterinėmis bendrovėmis.

9.13. Kandidatas į Bendrovės administracijos vadovo postą ar jau esantis administracijos vadovas turi informuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, jei jis nuosavybės teise turi 1/4 ar daugiau kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, įstatinio kapitalo sudarančių akcijų.

9.14. Jei administracijos vadovas pažeidė šių įstatų 9.11-9.13 punktų reikalavimus, kiekvienas bendrovės akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie administracijos vadovo padarytus pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta bendrovei padaryta žala.

9.15. Administracijos vadovas privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, Bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.

Administracijos vadovas visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikia medžiagą, nustatytą Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 3 d. ir 4 d.

9.16. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, valdyba privalo parengti bendrovės veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:

1) bendrovės veiklos per finansinius metus apžvalga;

2) bendrovės dukterinių bendrovių pavadinimai, šių bendrovių akcijų, kurias turi įsigijusi bendrovė, sskaičius, bendra nominali vertė bei šių akcijų atstovaujama įstatinio kapitalo dalis šiose bendrovėse, naudos, kurią bendrovė turi turėdama balsų daugumą ar naudodamasi lemiama įtaka šiose bendrovėse, įvertinimas;

3) per finansinius metus įsigytų ar perleistų savų akcijų bei kitų bendrovių akcijų skaičius bei šių įsigijimų ar perleidimų pagrindimas;

4) informacija apie bendrovės filialus;

5) svarbiausi įvykiai bendrovėje finansiniams metams pasibaigus;

6) bendrovės veiklos planai ir prognozės.

10. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

10.1. Bendrovės pranešimai skelbiami Bendrovės buveinėje, specialioje skelbimų lentoje. Pranešimų apie visuotinio susirinkimo šaukimą terminai ir tvarka nustatyta šių įstatų 9 punkte, o pranešimai apie likvidavimą skelbiami 12 punkte nustatyta tvarka.

10.2. Visiems akcininkams pranešimai yra išsiunčiami paštu, akcininkų registre nurodytais adresais arba asmeniškai kiekvienam akcininkui pasirašytinai.

10.3. Įstatymų numatytais ir kitais reikiamais atvejais Bendrovė pranešimus skelbia dienraštyje “Lietuvos rytas”.

11. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA.

11.1 Akcininkui raštu pareikalavus bendrovė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų , jei šiuose dokumentuose nėra komercinės ( gamybinės) paslapties:

– bendrovės įstatai;

– metinės finansinės atskaitomybės dokumentai;

– bendrovės veiklos ataskaitos; audito išvados bei ataskaitos;

– visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai, kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai;

– stebėtojų tarybos ir valdybos narių ssąrašai;

– kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai.

11.2 Bendrovės dokumentai ar kita informacija akcininkams pateikiama nemokamai.

11.3 Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/10 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės ( gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

11.4 Informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine ( gamybine) paslaptimi ( išskyrus LR įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato bendrovės valdyba.

11.5 Už komercinės ( gamybinės ) paslapties atskleidimą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

11.6 Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

11.7 Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

12. SPRENDIMŲ DĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA.

12.1 Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybės tiek Lietuvos respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Bendrovės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

12.2 Sprendimas dėl Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priima akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma. Akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma tvirtina filialo nuostatus. Patvirtinus filialo nuostatus, administracijos vadovas skiria filialo vadovą. Atstovybės vadovą taip pat skiria administracijos vadovas.

12.3 Bendrovės akcininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą, paskiria atsakingą asmenį veiklos nutraukimo procedūrai atlikti. Apie sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą

Bendrovė viešai skelbia vietos ir šalies spaudoje. Veiklos nutraukimo procedūra gali būti užbaigęs filialo ar atstovybės veiklos nutraukimo procedūra, surašo veiklos nutraukimo aktą ir pateikia dokumentus, reikalingus filialui ar atstovybei išregistruoti.

13. BENDROVĖS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

13.1. Patvirtinti reorganizavimo projektą ir priimti nutarimą reorganizuoti Bendrovę LR įstatymų nustatyta tvarka gali visuotinis susirinkimas ne mažiau 2/3 balsų dauguma. Nutarimas reorganizuoti Bendrovę atskleidžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

13.2. Bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti:

13.2.1. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią Bendrovę (šiuo atveju Bendrovė llikviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka);

13.2.2. teismo sprendimas likviduoti Bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;

13.2.3. teismo sprendimas pripažinti Bendrovę neteisėtai įsteigta;

13.2.4. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas 2/3 balsų dauguma.

13.3. Visuotinis susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti Bendrovę, renka (esant būtinumui, atšaukia) likvidatorių. Likvidatorius nuo paskyrimo dienos įgyja savo teises ir pareigas, o Bendrovės vadovas netenka įgaliojimų valdyti Bendrovę.

13.4 Apie Bendrovės likvidavimą viešai vieną kartą paskelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir raštu (registruotu laišku) pranešama visiems kreditoriams ir akcininkams.

13.5 Visuotinį ssusirinkimą, kurio įgaliojimai išlieka ir nutarus likviduoti Bendrovę, turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar daugiau kaip 1/2 visų balsų turintys akcininkai įstatų 9 str. nustatyta tvarka.

13.6 Likvidatoriaus įgaliojimus nustato jį išrinkęs visuotinis susirinkimas.

14. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14.1 Visais kitais šiuose įstatuose nneaptartais klausimais Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymų, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Vyriausybės nutarimais.

Steigėjai:

M. A. T.

(pavardė, parašas) (pavardė, parašas) (pavardė, parašas)

200 m. mėn. d.