Užsienio investicijos Lietuvoje

Įvadas

Lietuva palyginti nedidelė šalis – jos plotas teužima 65.3 tūkst. km2, o gyventojų skaičius 1999 metų pradžioje buvo virš 3.7 mln. Šalies sostinėje – Vilniuje gyvena 578 tūkst. žmonių.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti, viena iš Pabaltijo valstybių, Lietuva turi geografinės padėties pranašumą pritraukiant investicijas. Ji yra jungtis tarp vienos sparčiausiai besivystančių rinkų – Rusijos ir vieno pažangiausių pasaulio regionų – Europos Sąjungos.

Lietuvos ekonomikos apžvalga

Lietuvoje veikia laisvos rinkos ekonomika. Lietuvos ūkio augimo tempai 2002 m. buvo patys sparčiausi Vidurio ir Rytų EEuropoje: BVP per praeitus metus išaugo 6.7 %, 2003-2004 m. – prognozuojami 5 % – 6 % BVP augimo tempai. Infliacijos rodikliai svyruoja apie 0 % (2001 m. infliacija siekė 1.2 %, 2002 m. buvo užfiksuota 1 % defliacija). Apie 80 % Lietuvos ūkio yra privatizuota, bankinis sektorius 100 % priklauso privačiam kapitalui. Bendrosios tiesioginės užsienio investicijos 2002 m. siekė 3.8 mlrd. Eurų, t. y. 25 % BVP, bendrųjų tiesioginių užsienio investicijų augimo tempai 2002 m. sudarė 24 % ir ttai yra didžiausias rodiklis Vidurio ir Rytų Europoje. Nacionalinės valiutos LITAS keitimo su EURU kursas yra fiksuotas.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai (2002 m.)

BVP augimas 6.7 %

Nacionalinio biudžeto deficitas 2.2 %

Infliacija 0 %

Nedarbo lygis 11.3 %

Eksporto dalis BVP 40 %

Pagrindinės pramonės šakos: medienos ir medienos gaminių ggamyba, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, radijo, televizorių ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba, tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas, odos ir jos dirbinių gamyba, maisto produktų ir gėrimų gamyba, mašinų ir įrangos gamyba.

Pagrindinė žemės ūkio produkcija: daržovės, vaisiai ir uogos, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, galvijai, kiaulės, paukščiai, pašarai, javai, linas, mėsa, žuvys.

Naudingosios iškasenos: žvyras, smėlis, skaldai gaminti dolomitas, cemento pramonei ir žemės ūkiui tinkama klintis, molis, opoka, durpės, anhidridas.

Pagrindiniai prekybos partneriai:

2002 m. Lietuvos eksportas: Jungtinė Karalystė –13.5 %, Rusija – 12.1 %, Vokietija – 10.3 %.

2002 m. importas į Lietuvą: Rusija – 21.4 %, Vokietija – 17.2 %, Italija – 4.9 %.

Fiskalinė sistema: Pelno mokestis 15 %% (žemiausias Vidurio ir Rytų Europoje), dividendų mokestis – 15 %, fizinių asmenų pajamų mokestis – 33 %.

Lietuvos įstatyminė bazė

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsienio investicijas Lietuvoje yra 1999 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, pakeitęs iki to laiko galiojusį LR Užsienio kapitalo investicijų įstatyma. Naujas įstatymas yra suderintas su Europos Sajungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje salygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms.

Investicijų įstatymas įtvirtina nuostata, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio vvalstybių bei visų investuotojų.

Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:

1) Steigdami ūkio subjekta, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitala arba jo dalį.

2) Įsigydami visų rūšių vertybinius popierius.

3) Sukurdami, įsigydami ilgalaikį turta arba didindami jo vertę.

4) Skolindami lėšas ar kita turta ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemaža įtaka ūkio subjektui.

5) Vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.

Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines-ūkines veiklas:

1) Valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimas.

2) Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne vaistinės paskirties stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gamybos ir pardavimo bei kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, auginimo, perdirbimo, pardavimo.

3) Loterijų organizavimo.

Investuojant į steigiama ūkio subjekta, kurio veikla pagal Lietuvos respublikos įmonių įstatyma ir kitus ta veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licencija.

Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamajį turta.

Užsienio investuotojams taikomi tie patys įstatymai, kaip ir Lietuvos įmonėms.

Užsienio investicijų skatinimas

Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo tikslas – pritraukti daugiau investicijų Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir plėtojimui. Užsienio investicijų pritraukimas nėra savaiminis tikslas, o tik priemonė skatinti Lietuvos ekonomikos augima.

Užsienio investicijų skatinimo priemonės nukreiptos sekančių uždavinių sprendimui:

· eksporto augimo,

· naujų darbo vietų kūrimui,

· naujų technologijų diegimui,

· Lietuvos užsienio prekybos balanso gerinimui.

Atskirais įvairių įstatymų straipsniais reglamentuojamos užsienio investuotojams ttaikomos lengvatos ir išimtys :

LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, priimtas 1990 07 31.

8 str. 5d. Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios ne mažiau kaip 30 proc. zonos įmonės įstatinio kapitalo įsigijo užsienio investuotojas reinvestavo ne mažiau kaip 1 mln. JAV dolerių vertės užsienio kapitala, ši įmonė 5 metus nuo įregistravimo datos nemoka pelno mokesčio, kitus 10 metų moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį;

6 d. Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d., jos pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 proc. mažesniu pelno mokesčiu, o šiam terminui pasibaigus dar 3 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pelno mokesčiu;

7 d. Jei įmonė buvo įregistruota arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pelno mokesčiu;

8 d. Įmonė, kurioje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių, 3 metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus 3 metus ši įmonė moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį.

6, 7, 8 dalyse išvardintos lengvatos taikomos tais atvejais, kai įmonė įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas investuotas aarba įmonėje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.

LR Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, priimtas 1995 06 28

15 str. 1 d. Investuotojui įsigijus ne mažiau kaip 30 proc. įmonės įstatinio kapitalo zonoje ir investavus ne mažiau kaip 2 mln. JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitala, įmonė 3 metus nuo pelno gavimo pradžios nemoka pelno (pajamų) mokesčio, o kitus 3 metus moka 50 proc. mažesnį pelno (pajamų) mokestį.

6 d. Užsienio investuotojų laisvoje zonoje gauti dividendai neapmokestinami.

16 str. Užsienio investuotojai turi teisę teisėtai gautas pajamas (pelna) pervesti į užsienį be apribojimų.

LR Koncesijų įstatymas, priimtas 1996 09 10

16 str. 1 d. Užsienio investuotojo įnašai į formuojama arba didinama užsienio koncesininko įstatinį (nuosava) kapitala ir naudojami kaip ilgalaikis turtas įvežami be muito mokesčio;

2 d. Užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausiantis ilgalaikis turtas, naudojamas koncesijos sutartyje nustatytai veiklai, įvežamas ir išvežamas be muito mokesčio;

3 d. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimo laikui ar nutraukus šia sutartį ir steigėjo, akcininkų arba pajininkų sprendimu likviduojant užsienio koncesininka, užsienio investuotojui priklausantis turtas išvežamas be muito mokesčio.

LR Konstitucija, priimta 1996 12 12

47 str. Užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal LR pasirinktas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti

leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuva, 1998 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.81 patvirtino Tiesioginių užsienio investicijų programa bei jos įgyvendinimo priemones.

Šioje strategijoje buvo numatytos priemonės teisinės infrastruktūros, muitų ir mokesčių politikos srityse kurių įgyvendinimas skatintų užsienio investicijų atėjima į Lietuva.

Investicijų apsauga (garantijos)

Investicijų apsaugos ir investuotojų teisių garantijos įtvirtintos LR Investicijų įstatyme.

Pagrindinės nuostatos:

1. Valstybės ir savivaldybės iinstitucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir tvarkyti objekta ir juo disponuoti.

2. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ir savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, turi būti atlyginta.

3. Investuotojai turi teisę kreiptis į teisma, arbitraža ar Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su 27 valstybėmis bei su Daugiašale investicijų garantijų agentūra sutartį dėl vietinės valiutos naudojimo ir sutartį dėl teisinės garantuotų užsienio investicijų apsaugos. Be to, ppasirašytos sutartys su 25 valstybių dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo

Užsienio investuotojai investicinių ginčų atveju turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centra, remdamiesi 1996 03 18 Vašingtone priimtos Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp aatskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo normomis. Lietuva taip pat ratifikavo Niujorko Konvencija, pagal kuria visi užsienio arbitražo priimti sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi Lietuvoje.

Investicinio klimato Lietuvoje įvertinimas

Lietuvos privalumai užsienio investicijų atžvilgiu:

· pakankamai aukšta darbo jėgos kvalifikacija,

· santykinai žema darbo jėgos kaina,

· pagrindinių pramonės šakų įmonių (tame skaičiuje stambių) darbo tradicijos,

· neaukšta energetinių resursų kaina,

· rytų rinkos artumas,

· išvystyta infrastruktūra, geri keliai, tankus geležinkelio tinklas, neužšalantis uostas;

· minkštas, pusiau kontinentinis klimatas, graži gamta.

Pagrindinės problemos, išskirtos užsienio investuotojų apklausoje:

· įstatymų stabilumo (dažni įstatymų pasikeitimai; aiškumo bei teisinės sistemos vientisumo stoka).

· teisėsaugos problemos (organizuotas nusikalstamumas, biurokratija, protekcionizmas, muitinių daro trūkumai, mokesčių vengimas).

· nepakankamai patikima ir stabili finansų sistema.

· nedidelė Lietuvos rinka.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE

Tiesioginės užsienio investicijos – tai sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos, kkurios rodo realią laikotarpio pradžioje esančių tiesioginių investicijų būklę.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 14658,1 mln. litų (4245,3 mln. eurų) ir, palyginti su 2004 m. sausio 1 d., padidėjo 7,0 procento (2004 m. sausio 1 d. buvo 13699,4 mln. litų). Vienam Lietuvos gyventojui šiuo metu tenka 4265 litai (1235 eurai) tiesioginių užsienio investicijų, o 2004 m. sausio 1 d. teko 3976 litai (1152 eurai).

Tiesioginių užsienio investicijų kitimas

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,8 proc.), ŠŠvedijos (14,0 proc.), Vokietijos (9,3 proc.), Estijos (8,9 proc.) investuotojai.

1 lentelė. Pagrindinės šalys investuotojos

2004 01 01 2004 07 01

mln. Lt % mln. Lt %

Iš viso 13699,4 100,0 14658,1 100,0

Danija 2374,4 17,3 2312,7 15,8

Švedija 2009,8 14,7 2053,1 14,0

Vokietija 1334,8 9,7 1362,8 9,3

Estija 1150,7 8,4 1301,2 8,9

Suomija 1172,7 8,6 1252,9 8,5

JAV 1162,1 8,5 1251,2 8,5

Rusija 796,2 5,8 1109,6 7,6

Nyderlandai 467,7 3,4 524,9 3,6

Jungtinė Karalystė 679,2 5,0 508,6 3,5

Norvegija 421,1 3,1 439,9 3,0

Kitos šalys 2130,7 15,5 2541,2 17,3

2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis

Įmonių skaičius Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt

2004 01 01 2004 07 01 2004 01 01 2004 07 01

Iš viso 2458 2548 13699,4 14658,1

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 49 50 111,7 114,1

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 11 11 115,1 136,3

Apdirbamoji gamyba 546 545 4260,2 4836,9

iš jos:

maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 66 61 1602,0 1580,3

tekstilės gaminių ir drabužių siuvimas 101 104 404,2 349,6

medienos, popieriaus gamyba; leidyba ir spausdinimas 133 132 350,3 359,5

rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių gamyba 25 18 779,7 930,9

guminių ir plastikinių dirbinių gamyba 33 30 117,6 513,5

radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba 11 8 179,9 169,8

transporto priemonių gamyba 25 24 242,7 263,2

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 15 18 604,9 761,7

Statyba 80 85 158,7 183,4

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 957 971 2453,7 2467,1

Viešbučiai ir restoranai 64 67 225,0 193,9

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 179 193 2344,2 2277,4

Finansinis tarpininkavimas 48 56 2155,6 2278,1

Nekilnojamasis turtas ir kita vverslo veikla 439 477 1004,4 1138,0

Kitos veiklos rūšys 70 75 265,9 271,2

Į apdirbamąją gamybą investuota 33,0 procento, prekybą – 16,8, finansinio tarpininkavimo įmones – 15,5, pašto ir nuotolinių ryšių paslaugas – 12,2 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Per pirmąjį pusmetį daugiausia investicijos išaugo į apdirbamąją gamybą, elektros, dujų ir vandens tiekimo, finansinio tarpininkavimo įmones.

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 32,7 procento, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybą – 19,2, guminių ir plastikinių dirbinių gamybą – 10,6 procento visų apdirbamosios gamybos investicijų. Per pirmąjį pusmetį daugiausia investicijos išaugo į guminių ir plastikinių dirbinių gamybą, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybą.

Tiesioginės užsienio investicijos – tai sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos tam tikrą datą, kurios rodo realią laikotarpio pradžioje esančių tiesioginių investicijų būklę.

Tiesioginės užsienio investicijos per pirmąjį pusmetį padidėjo 7 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje liepos 1 dieną sudarė 14,658 mlrd. litų (4,245 mlrd. eurų) ir, palyginti su metų pradžia, išaugo 7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Sausio 1 dieną tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 13,699 mlrd. litų.

Vienam Lietuvos gyventojui šiuo metu tenka 4,265 tūkst. litų (1,235 tūkst. eurų) tiesioginių užsienio investicijų, arba 7,2 proc. daugiau nei 2004 metų sausio 1 dieną, kai vienam gyventojui teko 3,976 tūkst. litų (1,152 tūkst. eurų).

Daugiausiai lėšų yra iinvestavę Danijos – 15,8 proc., arba 2,313 mlrd. litų, Švedijos – 14 proc., arba 2,053 mlrd. litų, Vokietijos – 9,3 proc., arba 1,363 mlrd. litų, Estijos – 8,9 proc., arba 1,301 mlrd. litų, investuotojai.

Į apdirbamąją gamybą investuota 33, prekybą – 16,8, finansinio tarpininkavimo įmones – 15,5, pašto ir nuotolinių ryšių paslaugas – 12,2 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.

Per pirmąjį pusmetį daugiausia investicijos išaugo į apdirbamąją gamybą, elektros, dujų ir vandens tiekimo, finansinio tarpininkavimo įmones.

Per pirmąjį pusmetį daugiausia investicijos išaugo į guminių ir plastikinių dirbinių gamybą, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybą.

Tiesioginių užsienio investicijų pelningumo sąraše Lietuvai tarp pasaulio valstybių atiteko 33 vieta. Latvija šiame sąraše užima 32, Estija – 16, JAV – 74, Rusija – 104, o Japonija – 131 vietą. Šie valstybių reitingai parodo, jog investicijos Lietuvoje yra daug pelningesnės negu, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tiesioginių užsienio investicijų pelningumo sąraše, kuris pateikiamas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) 2001 metų pasaulio investicinėje ataskaitoje, Estiją pralenkė tiktai viena Centrinės ir Rytų Europos valstybė – Čekijos Respublika, atsidūrusi 13

vietoje.

Tiesioginių užsienio investicijų potencialo sąraše Lietuvai atiteko 59 vieta. Šiame sąraše Latvija atsidūrė 65, o Estija tarp pasaulio valstybių pagal šį rodiklį užima 37 vietą. Tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių čia Estiją pralenkė tiktai Slovėnija, atsidūrusi 33 vietoje.

2001 metais Lietuva gavo tiesioginių užsienio investicijų už 446 milijonus JAV dolerių. Estijai teko tiesioginių užsienio investicijų už 536 milijonus JAV dolerių, o Latvijai – 201 milijoną JAV dolerių.

Iš viso to kas buvo aptarta galima padaryti keliatą svarbių išvadų:

1. Lietuva yra sstartegiškai patraukli Europos valstybė, kadangi yra šalia Baltijos jūros, ir tai skatina investicijas į Lietuvą iš kitų užsienio šalių.

2. Tai pat didelį pliusą investicijoms į Lietuvą davė įstojimas į Europos Sąjungą. Lietuva tapusi ES nare tapo stabilesnė ir tapo patikimesnė kitoms Europos ir pasaulio valstybėms.

Mano manymu tai yra dvi pagrindinės priežastys kurios paskatino užsienio investicijas į Lietuvą.

Naudota literatūra:

http://www.euroverslas.lt

http://amb.urm.lt

http://www.takas.lt

http://www.std.lt