Valstybinio socialinio draudimo biudžetas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETAS
TURINYS
1. Įvadas
2. Fondo biudžeto pajamos ir išlaidos
3. Fondo biudžeto sudarymas ir vykdymas
4. Draudėjai ir apdraustieji
Literatūra
1. Įvadas
Socialinis draudimas, kaip ir lemtis, lydi žmogų ilgiau negu visą jo
gyvenimą – nuo dar negimusio kūdikio, kuris kartu su motina yra apdraustas,
iki jau mirusio žmogaus, nes jį laidojęs asmuo gauna išmoką. Valstybinio
socialinio draudimo sistema pagrįsta solidarumo principu: dirbantys žmonės,
mokėdami įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius. Taigi fondo
biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės,
dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau – nuo jas
mokančiųjų sąžiningumo.
Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teritoriniai skyriai ir
kitos valdybai pavaldžios įstaigos („Sodra“), Valstybinė mokesčių
inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei
„Sodros“ klientai – draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja
socialinės apsaugos politiką. Ji kartu su pavaldžiomis institucijomis,
socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotomis organizacijomis
įgyvendina kiekvieno žmogaus darbo ir socialinę apsaugą, rūpinasi jo
socialine gerove. SADM atsako už socialinės apsaugos ir darbo srities
įstatymų leidybą, remia ir koordinuoja šalyje atliekamus šios srities
mokslo tyrimus, rūpinasi pačios įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų veikla.
SADM nustato ir perspektyvinius valstybinio socialinio draudimo fondo
uždavinius. FFondą administruoja ir jo biudžetą vykdo „Sodra“.
Socialinio draudimo fondo veiklą prižiūri Valstybinio socialinio
draudimo fondo taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių,
atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių
organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Taryba stebi, kaip
įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, svarsto ir
teikia išvadą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto
bei prižiūri jo vykdymą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (dar vadinama „Sodra“,
Fondo valdyba ar tiesiog – valdyba) yra socialinio draudimo fondą
administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai
vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų
ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija –
valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo
užtikrinimas. Valdyba:
• organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį draudimą,
• rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą,
• aadministruoja socialinio draudimo įmokas,
• užtikrina valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kitų
išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą bei mokėjimą,
• organizuoja teisingą apdraustųjų įskaitos tvarkymą,
• administruoja pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių
registrą,
• organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į pensijų kaupimo
bendrovių valdomus pensijų fondus.
Valdybą sudaro 16 skyrių, kurie savo veiklą organizuoja ir planuoja pagal
patvirtintą strateginį veiklos planą.
„Sodrai“ pavaldžios 50 įstaigų – 47 teritoriniai skyriai ir Karinių ir
joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos
teritorinis sskyrius, Užsienio išmokų tarnyba bei Mokymo ir tyrimo centras
(MTC).
Teritoriniai „Sodros“ skyriai renka valstybinio socialinio draudimo
įmokas ir vykdo jų išieškojimą, tvarko apdraustųjų įskaitą, kontroliuoja
laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsako, kad
teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos
išmokos.
Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo
Lietuvos teritorinis skyrius teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos
Respublikos teritorijoje organizuoja karinių ir joms prilygintų struktūrų
pareigūnų valstybinį socialinį draudimą ir užtikrina Krašto apsaugos,
Vidaus reikalų ministerijos, operatyvinių Muitinės departamento ir Muitinės
kriminalinės tarnybos pareigūnų bei Valstybės saugumo departamento
valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų įskaitos tvarkymą.
Užsienio išmokų tarnyba įgyvendina ES teisyną ir tarpvalstybines
sutartis, administracinius ir tarpžinybinius socialinio aprūpinimo srities
susitarimus, reglamentuojančius išmokų skyrimą bei mokėjimą migruojantiems
asmenims.
Pagrindinės Mokymo ir tyrimo centro funkcijos – užtikrinti sistemingą
valdybos ir jos įstaigų darbuotojų mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą,
atitinkantį „Sodros“ veiklos strategiją bei dirbančiųjų mokymo ir
kvalifikacijos tobulinimo poreikius, organizuoti bei vykdyti mokslinius
tiriamuosius darbus socialinės apsaugos, socialinio draudimo bei kitose su
tuo susijusiose srityse.
2. Fondo biudžeto pajamos ir išlaidos
Fondo biudžetas sudaromas trejiems biudžetiniams metams. Biudžetiniai
metai – tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31
dieną.
Einamųjų metų fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal LR
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo
taisyklėse pateiktą fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų
klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų
rūšis.. Taip pat pateikiamos einamųjų ir kitų dvejų metų papildomos
lentelės.
Fondo biudžeto projektą ir fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymo projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, individualių (personalinių) įmonių
savininkų ir jiems prilygintų savanoriškai dirbančių asmenų privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, savanoriškojo socialinio draudimo
įmokos, baudos ir delspinigiai, Lietuvos respublikos valstybės biudžeto
asignavimai, atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai
atgautinos sumos ir veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos.
Šios pajamos numatomos kiekvienai valstybinio socialinio draudimo
įmokų mokėtojų grupei atsižvelgiant į:
( šalies ūkio plėtros ekonomines prognozes;
( planuojamus įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims;
( paskutinių 2-3 metų apdraustųjų skaičiaus kitimą;
( atlyginimą už darbą.
Individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių
asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į:
a) numatomą bazinės pensijos dydį;
b) šių asmenų kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus.
Fondo biudžeto baudos ir delspinigiai numatomi atsižvelgiant į
priskaičiuotas praėjusių metų ir baudų ir delspinigių sumas ir
prognozuojamą įsiskolinimo dydį.
LR valstybės biudžeto asignavimai skiriami, kai dėl LR Seimo priimtų
teisės aktų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja valstybinio
socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o valstybinio draudimo
įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims nekeičiami arba padidinti
nepakankamai.
Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos numatomos
atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas
draudžiamąsias pajamas per paskutinius 2-3 metus, sudarytas draudimo
sutartis ir draudimo įmokų dydžius.
Rengiamame fondo biudžeto projekte nenumatomos atgautos į ankstesnių
metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos. Fondo biudžeto vykdymo
ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai
atgautinų sumų priskiriamos įvertintos palyginti su praėjusių metų
atidėjimais sumažėjusios sumos.
Veiklos pajamos – fondo biudžeto pajamos, gautinos iš valstybinio
socialinio draudimo: palūkanos, dividendai už Valstybinio socialinio
draudimo fondo indėlius, depozitus, akcijas ir vertybinius popierius,
pajamos iš parduoto turto, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos veiklos
pajamos. Jų dydis numatomas įvertinus veiklos pajamų kitimą per
paskutiniuosius 2-3 metus ir prognozuojamus ateinančių metų vartojimo kainų
indeksus.
Fondo biudžeto išlaidas sudaro: pensijų socialinio draudimo, ligos,
motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo, nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos. Į
Privalomojo sveikatos draudimo fondą bei draudimui nuo nedarbo pervedamos
lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos bei Fondo
biudžeto veiklos sąnaudos.
Pensijų socialinio draudimo išlaidoms priskiriamos senatvės,
invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko
pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Valstybinio
socialinio draudimo pensijų įstatyme. Lėšos valstybinio socialinio draudimo
pensijoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atskirai dirbantiems ir
nedirbantiems asmenims. Lėšos, numatomos atsižvelgiant į pensininkų
skaičių, bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat
pensininkų skaičiaus ir vidutinių
pensijų dydžių kitimą per paskutiniuosius
2-3 metus, gyventojų struktūros (pagal amžių grupes) kitimą, kitus
veiksnius, turinčius įtakos pensininkų skaičiui ir nuodytųjų pensijų
dydžiams.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti numatomos
pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per
paskutiniuosius 2-3 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo
statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų
sergamumo kitimo tendencijas).
Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės
kompensacijos, laidojimo pašalpos, periodinės draudimo išmokos. Lėšos
draudimo išmokoms numatomos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių susirgimų skaičiaus kitimą per paskutiniuosius 2-3 metus,
prognozuojamas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų
nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį.
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos
privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti
Sveikatos draudimo įstatyme.
Fondo biudžeto išlaidos numatomos atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros
makroekonomines prognozes, demografinius rodiklius, taip pat paskutinių 2
metų draudžiamųjų pajamų bazės, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų
gavėjų skaičiaus kitimą.
Fondo biudžeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos
numatomos atsižvelgiant į per paskutinius 2 metus atidėtas neatgautinas ir
abejotinai atgautinas sumas bei jų kitimo tendencijas.
Fondo biudžeto veiklos sąnaudas sudaro Fondo įstaigų valstybės
tarnautojų darbo apmokėjimo, valstybės tarnautojų valstybinio socialinio
draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo
sąnaudos, ilgalaikio turto likutinės vertės dalis, viršijanti pajamas,
gautinas pardavus ilgalaikį turtą, kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos,
delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms mokėti,
nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai), taip pat sąnaudos,
susijusios su draudimo nuo nedarbo, sveikatos draudimo įmokų administravimu
bei su išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, mokėjimu.
Valstybinio socialinio draudimo fonde sudaromas Valstybinio socialinio
draudimo fondo rezervas. Fondo rezervas skiriamas Valstybinio socialinio
draudimo fondui stabilizuoti ir yra ne mažesnis kaip 15% metinės
Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų sumos. Į Fondo rezervą
įskaitomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas
ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir finansinis sukauptas turtas.
3. Fondo biudžeto sudarymas ir vykdymas
Fondo biudžeto projektą rengia ir nustatyta tvarka pateikia
Vyriausybei Fondo valdyba. Fondo biudžeto projektą svarsto Fondo taryba ir
nustatyta tvarka pateikia Vyriausybei Fondo tarybos išvadą. Fondo biudžeto
projektas sudaromas 3 metams rremiantis įstatymais bei kitais teisės aktais,
šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, preliminariais
pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais. Vyriausybė, apsvarsčiusi
atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą,
valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims
dydžius bei Fondo biudžeto kitų 2 metų numatomus rodiklius pateikia Seimui
ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
Vyriausybė kartu su atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikia:
a) Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį
raštą;
b) Fondo tarybos išvadą;
c) Bendrojo valstybinio socialinio draudimo įįmokų tarifo pagrindimą,
nurodydama draudėjų ir apdraustųjų valstybinio draudimo įmokų
tarifų atskiroms draudimo rūšims bei valstybinio socialinio
draudimo įmokų valstybinio draudimo bazinei pensijai gauti dydžius;
d) kitų 2 metų numatomus rodiklius.
Seimas Fondo biudžetą vieneriems biudžetiniams metams tvirtina
įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų
pradžios. Jeigu Fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, šio Fondo veiklos
sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną
mėnesį negali viršyti praėjusių metų Fondo biudžeto 1/12 šio Fondo biudžeto
veiklos sąnaudoms skirtų išlaidų.
Fondo biudžetas patvirtinamas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintas Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų bei pinigų
srautų klasifikacijas.
Šis biudžetas į valstybės ir savivaldybių biudžetus neįtraukiamas.
Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami tuomet, kai dėl Seimo
priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio
draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui
tarifai nekeičiami.
Fondo metinis biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Iki šios
datos į Fondo įstaigų sąskaitas bankuose būtina pervesti Fondo įstaigų
kasose esančius grynųjų pinigų likučius.
Duomenys apie lėšų likučius Fondo įstaigų valstybinio socialinio
draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitose pranešami Fondo valdybai
kasmet iki sausio 5 dienos, o Fondo įstaigų veiklos sąskaitose esančių lėšų
likučiai pervedami į Fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitą.
Fondo biudžeto vykdymo ketvirčių ir metų ataskaitas rengia Fondo
valdyba. Fondo biudžeto vykdymo ataskaita rengiama pagal Tarptautinės
apskaitininkų ffederacijos patvirtintus tarptautinius apskaitos standartus.
Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą sudaro Fondo valdybos aiškinamasis
raštas, balanso ataskaita, Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaita,
pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos. Fondo biudžeto
balanso ataskaitoje nurodomi turtas, įsipareigojimai ir rezervai.
Kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 10 dienos atliekamas
nepriklausomas Fondo ir Fondo valdybos metinės finansinės atskaitomybės
auditas. Auditą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
sutartį dėl audito sudaro Fondo valdyba.
Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą su audito išvada svarsto Fondo
taryba. Šią ataskaitą kartu su Fondo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip
iki balandžio 15 dienos, Fondo valdyba pateikia svarstyti Vyriausybei.
Vyriausybė, pritarusi Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitai, pateikia ją
tvirtinti Seimui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo 2004 m. biudžetas
| |tūkst. Lt |
|1. Pajamos |5250043 |
|1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio |4658763 |
|draudimo įmokos | |
|1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio |447111 |
|draudimo įmokos | |
|1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų privalomosios |49979 |
|valstybinio socialinio draudimo įmokos | |
|1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos |816 |
|1.5. Baudos, delspinigiai ir kitos pajamos |11239 |
|1.6. Asignavimai iš valstybės rezervinio (stabilizavimo) |55000 |
|fondo | |
|1.7. Atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos |20135 |
|abejotinai atgautinos sumos | |
|1.8. Veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos |7000 |
|pajamos | |
|2. Išlaidos |5227043 |
|2.1. Pensijų socialiniam draudimui |3827190 |
|2.2. Ligos ir motinystės socialiniam ddraudimui |402919 |
|2.3. Draudimui nuo nedarbo |212251 |
|2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų |24143 |
|socialiniam draudimui | |
|2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo |424954 |
|fondą | |
|2.6. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus |110000 |
|2.7. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos |52696 |
|2.8. Veiklos sąnaudos |172890 |
|3. Grynasis einamųjų metų rezultatas |23000 |
|4. Kasos apyvartos lėšos |62000 |
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 m. pinigų srautai
| |tūkst. Lt |
|1. Įprastinė veikla |18160 |
| 1.1. Grynųjų pinigų srautai iš įprastinės veiklos |18160 |
| 1.1.1. Pinigų įplaukos |5164037 |
| 1.1.1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio |4603525 |
|draudimo įmokos | |
| 1.1.1.1.1. pensijų socialiniam draudimui |3472510 |
| 1.1.1.1.2. ligos ir motinystės socialiniam draudimui |396254 |
| 1.1.1.1.3. draudimui nuo nedarbo |212251 |
| 1.1.1.1.4. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių |42429 |
|ligų socialiniam draudimui | |
| 1.1.1.1.5. sveikatos draudimui |424502 |
| 1.1.1.1.6. baziniam pensiniam draudimui valstybės |55579 |
|lėšomis | |
| 1.1.1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio |441473 |
|socialinio draudimo įmokos | |
| 1.1.1.2.1. pensijų socialiniam draudimui |370794 |
| 1.1.1.2.2. ligos ir motinystės socialiniam draudimui |70679 |
| 1.1.1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų privalomosios |49479 |
|valstybinio socialinio draudimo įmokos | |
| 1.1.1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo |816 |
|įmokos | |
| 1.1.1.5. Baudos, delspinigiai ir kitos pajamos |6744 |
| 1.1.1.5.1. valstybinis socialinis
draudimas |6292 |
| 1.1.1.5.2. privalomasis sveikatos draudimas |452 |
| 1.1.1.6. Asignavimai iš valstybės rezervinio |55000 |
|(stabilizavimo) fondo | |
| 1.1.1.7. Veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos |7000 |
|pajamos | |
| 1.1.2. Pinigų išlaidos |5145877 |
| 1.1.2.1. Pensijų socialiniam draudimui |3825880 |
| 1.1.2.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui |402919 |
| 1.1.2.3. Draudimui nuo nedarbo |212251 |
| 1.1.2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų |24143 |
|socialiniam draudimui | |
| 1.1.2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos |424954 |
|draudimo fondą | |
| 1.1.2.6. LLėšos, pervedamos į kaupiamuosius pensijų |101000 |
|fondus | |
| 1.1.2.7. Veiklos sąnaudos |154730 |
| 1.2. Grynųjų pinigų srautai iš kitos Valstybinio |0 |
|socialinio draudimo fondui pavestos veiklos | |
| 1.2.1. Pinigų įplaukos |217812 |
| 1.2.2. Pinigų išlaidos |217812 |
|2. Investicinė veikla |-18160 |
| 2.1. Išlaidos nematerialiajam turtui įsigyti |-7890 |
| 2.2. Įplaukos, gautos pardavus nematerialųjį turtą |0 |
| 2.3. Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti |-13030 |
| 2.4. Įplaukos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį |2760 |
|turtą | |
| 2.5. Išlaidos akcijoms, obligacijoms, kkitiems |0 |
|vertybiniams popieriams įsigyti | |
| 2.6. Įplaukos, gautos pardavus akcijas, obligacijas, |0 |
|kitus vertybinius popierius | |
|3. Finansinė veikla |0 |
| 3.1. Trumpalaikių paskolų pokytis |0 |
| 3.2. Ilgalaikių paskolų pokytis |0 |
| 3.3. Mokėjimai lizingu |0 |
|4. GGrynų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis |0 |
|5. Grynų pinigų ir jų ekvivalentų cirkuliacija | |
| 5.1.Metų pradžioje |51586 |
| 5.2.Pokytis |0 |
| 5.3. Metų pabaigoje |51586 |
4. Draudėjai ir apdraustieji
Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat
fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti
valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio
draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal
Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už
kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme;
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai ddraudžiama pašalpoms
suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms,
numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.
Apdraustieji – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka moka
arba už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie
privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti į Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio
socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys privalo
mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Visi draudėjai privalo registruotis Sodros Fondo valdybos
teritoriniuose sskyriuose per 10 dienų nuo jų įsteigimo dienos, o asmenys,
dirbantys pagal patentus per 5 dienas nuo patento įsigijimo dienos.
Draudėjams neatvykus registruotis, Sodros Fondo valdybos teritorinis
skyrius jį įregistruoja, remdamasis įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis,
ūkininkus – ūkių registro duomenimis, o asmenis, dirbančius pagal patentus
– vietos mokesčių administratoriaus duomenimis. Įmonėms, nustatyta tvarka
įregistruotoms Sodros Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, išduodami
atitinkami pažymėjimai, kurių formą nustato Sodros Fondo valdyba.
Pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims,
draudėjas privalo apie tai per 10 dienų pranešti raštu Sodros Fondo
valdybos teritoriniam skyriui.
Sodros įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią
darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą nepriklausomai nuo
draudėjų įregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Draudėjai Sodros
įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (nepriklausomai
nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą sumos (įskaitant ir
neapmokestinamąjį pajamų minimumą), bet ne mažesnės už kiekvieno
kalendorinio mėnesio minimalią algą. Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje
darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos Sodros įmokos, nustatoma
kiekvienoje darbovietėje atskirai.
Sodros įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) socialinio draudimo ir socialinės paramos pašalpų, pensijų ir
kompensacijų (išskyrus mokamas dėl atleidimo iš darbo ar
tarnybos);
2) pašalpų ir premijų, skiriamų LR Vyriausybės ir savivaldybės
sprendimais;
3) pašalpų, mokamų iš labdaros fondų ir labdaros organizacijų
lėšų;
4) vienkartinių pašalpų, mokamų mirus darbuotojui ar jo šeimos
nariui, taip pat stichinių nelaimių atvejais;
5) mokamų išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją,
karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas,
asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, skirtų
komandiruočių išlaidoms atlyginti;
6) įmonių mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos
kėlimą, persikvalifikavimą ir pan.;
7) ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos
dienas;
8) iš LR valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Sodros Fondo,
Užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų
fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų,
loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams;
9) akcininkams išduotų akcijų nominalios vertės arba anksčiau
išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat
pajininkams padidintos pajaus vertės;
10) atlyginimo už darbą, mokamo užsienio valstybių gyventojams,
dirbantiems LR įmonėse, bet išsaugantiems savo valstybių
socialinį aprūpinimą;
11) delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais,
pavėluotą mokėjimą;
12) draudimo įmokų, mokamų už darbuotojų gyvybės ar civilinės
atsakomybės draudimą, jeigu numatoma, kad draudimo suma bus
išmokėta darbdaviui;
13) gydymo išlaidų draudimo įmokų už asmenis, vykstančius į
užsienį;
14) kompensacijų, pensijų priedų, prizų ir dovanų, suteiktų
asmeninių švenčių, konkursų progomis;
15) dividendų, nustatytąja tvarka mokamų kalendoriniams metams
pasibaigus;
16) autorinio atlyginimo už darbą;
17) vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo
darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiama
atsiskaityti dėl darbdavio kaltės.
Bendrąjį Sodros įmokų tarifą, jjo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis
ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo
atlyginimo už darbą, tvirtina LR Seimas.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys
asmenys, patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinei socialinio
draudimo bazinei pensijai.
Patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo
bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka atskiros šių asmenų
kategorijos gali draustis pusei bazinės valstybinio socialinio draudimo
pensijos ir mokėti proporcingai mažesnę valstybinio socialinio draudimo
įmokos dalį. Jiems įskaitomas draudimo stažas pagal faktiškai sumokėtas
įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius
draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės
nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir
dirbančius ūkyje pilnamečius ūkių narius, turi teisę mokėti valstybinio
socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo
įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, įsigiję patentus
asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius
gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio
socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio
draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės,
gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, senatvės pensijos amžiaus sulaukę
asmenys, kurie gauna šalpos (socialinę) pensiją, taip pat jei yra
draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo
senatvės
pensijai gauti.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, šių įmonių nuomininkai,
advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai,
komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai moka įmokas bazinei pensijai
ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos
valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam
socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė
už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą
apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą ir ne didesnė už Vyriausybės
patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą. Jeigu
suma, nnuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra
mažesnė už metinę apmokestinamųjų pajamų sumą, tai šie asmenys papildomai
sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų
sumos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos sumos skirtumo, bet
ne daugiau negu nuo Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumos iš viso. Asmenys papildomai pensijos
daliai draudžiasi tik tuo atveju, jei apmokestinamųjų pajamų metinė suma
yra didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų
pajamų 3 dydžių sumą.
Įmokų dydis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti
Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Sodros Fondo valdyba gali atidėti draudėjams Sodros įmokų įsiskolinimo
fondo biudžetui sumokėjimą iki vienerių metų. Draudėjai turi teisę kreiptis
dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tik kartą per metus. Jie turi
pateikti motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą
veiklą, grąžinimo tvarkaraštį, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio
balansą.
Pagal sutartis atidėtas Sodros įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti
ne vėliau kaip kitą mėnesį po Sodros įmokų įsiskolinimo atidėjimo termino
pabaigos sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas
einamąsias įmokas.
Ši lengvata (įmokų įsiskolinimo atidėjimas) netaikoma draudėjui, kuris
padarė bent vieną nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma, jei:
1) nustatytais terminais neatvykstama į valstybinio socialinio
draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs
draudėjo adresas;
2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą
arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to
negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės, finansinės
būklės rezultatų ar įvertinti turto;
3) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai pateikiamoje
apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus
duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas bei
įmokas;
4) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai laiku nepateikia
apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir socialinio
draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai valstybinio socialinio
draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą ar
kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;
5) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo santykių,
nepasirašius darbo sutarčių;
6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatymą;
7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia
darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;
8) draudėjas neleidžia valstybinio socialinio draudimo įstaigos
pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;
9) draudėjas, gavęs valstybinio socialinio draudimo įstaigos nurodymą,
be svarbių priežasčių neatvyksta į ją nurodytu laiku;
10) draudėjas klastoja arba pateikia valstybinio socialinio draudimo
įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus dokumentus;
11) draudėjas vengia mokėti socialinio draudimo įmokas arba trukdo jas
nustatyti ar surinkti;
12) draudėjas pažeidinėja apskaitos taisykles.
Likviduojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo visiškai
atsiskaityti su Sodros fondo biudžetu ir pranešti apie tai Sodros valdybos
teritoriniam skyriui.
Reorganizuojamos (skaidomos) įmonės įsiskolinimas fondo biudžetui
perskirstomas kiekvienam smulkesniam ūkio subjektui proporcingai įstatiniam
kapitalui. Apie tai informuojami Sodros fondo valdybos teritoriniai
skyriai.
Draudėjų bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų 31% tarifas ir
jo dalis atskiroms draudimo rūšims:
( 23,4 % pensijų draudimui;
( 2,8 % ligos ir motinystės draudimui;
( 1,5 % draudimui nuo nedarbo;
( 0,3 % nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam
draudimui;
( 3,0 % sveikatos draudimui.
Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 % tarifas ir jo
dalis atskiroms draudimo rūšims:
( 2,5% pensijų draudimui;
( 0,5% ligos ir motinystės draudimui.
LITERATŪRA
1. Lietuvos respublikos Biudžetinės sandaros įstatymas. 2000-07-11 Nr. VIII-
1821
2. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004
metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. 2003-12-16 Nr. IX-1902
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas,,Dėl Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo
taisyklių patvirtinimo” 2002-04-20 Nr. 530.
4. Interneto svetainė www.sodra.lt
